Karvių hematologinių ir pieno kokybinių rodiklių bei mineralinių medžiagų apykaitos ligų ir mastito paplitimas X bendrovėje

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vilius Urbonas

Karvių hematologinių ir pieno kokybinių rodiklių bei mineralinių medžiagų apykaitos ligų ir mastito paplitimas X bendrovėje

The prevalence of hematological and milk quality in cows and the prevalence of mineral metabolism diseases and mastitis in Company X

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof., dr. Judita Žymantienė

KAUNAS, 2018

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių hematologinių ir pieno kokybinių rodiklių bei mineralinių medžiagų apykaitos ligų ir mastito paplitimas X bendrovėje“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas,

pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

(3)

3

TURINYS

TURINYS ... 3

1. SANTRAUKA ... 4

2. SUMMARY ... 5

3. SANTRUMPOS ... 7

4. ĮVADAS ... 8

5. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

5.1. Karvių kraujo tyrimai ... 10

5.1.1. Kraujo morfologiniai tyrimai ... 10

5.1.2. Kraujo biocheminiai tyrimai ... 11

5.1.3. Mineralinių medžiagų tyrimai ... 12

5.2. Pieno sudėtis ir kokybiniai rodikliai ... 14

5.3. Mineralinių medžiagų apykaitos ligos ... 17

5.3.1 Ketozė... 17

5.3.2. Acidozė... 18

5.3.3. Pogimdyvinė parezė (hipokalcemija) ... 19

5.4. Mastitas ... 20

6. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 23

7. TYRIMO REZULTATAI ... 25

8. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

9. IŠVADOS ... 33

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34

(4)

4

1. SANTRAUKA

Autorius: Vilius Urbonas

Tema: Karvių hematologinių ir pieno kokybinių rodiklių bei mineralinių medžiagų apykaitos ligų ir mastito paplitimas X bendrovėje.

Darbo vadovė: prof., dr. Judita Žymantienė

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedra.

Darbo apimtis: 38 puslapiai : (9 paveikslai, 4 lentelės, 70 literatūros šaltinių).

Darbo tikslas: ištirti ir išanalizuoti karvių kraujo ir pieno kokybinius rodiklius bei mineralinių medžiagų apykaitos ligų ir mastito paplitimą X bendrovėje.

Tyrimui buvo pasirinkta bendrovė turinti daugiau nei 1000 pieninių galvijų. Paimti kraujo, pieno mėginiai. Atlikti mastito testai ir mastitą sukėlusių padermių nustatymo tyrimai. Piene tirta SLS - somatinių ląstelių skaičius -“Somascope” (CA-3A4, 2004) bei taikytas CMT - Kalifornijos mastito testas. Kraujyje tirta mineralinės medžiagos ir fermentai: AST– aspartataminotransferazė, ALT – alaninaminotransferazė, ALP - šarminė fosfatazė- analizatoriumi. Statistiniam apdorojimui taikyta SPSS 20.0 for Windows, rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.

Pakitus pieninių karvių kraujyje mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, magnio, fosforo kiekiui ir kraujo fermentų aktyvumui sutrinka metabolizmo procesai, sumažėja pieningumas ir pakinta pieno kokybės rodikliai, sutrinka bendra funkcinė būklė, aktyvėja ir mastito sukėlėjų veikla. Nepriklausomai nuo sezoniškumo mastitą karvių bandoje dažniausiai sukėlė mišrūs patogenai, po to Streptococcus agalactiae ir Staphylococcus spp.ir labai nedaug buvo E. coli atvejų.

Didžiausias sveikų karvių pieningumas bandoje buvo 4 laktacijoje. Lyginant šios laktacijos pieningumą jis buvo 1,71 proc. didesnis nei 3 laktacijos ir 5,53 proc. didesnis nei 2 laktacijos karvių.

Pieno riebalų buvo daugiausia vyresnių karvių piene, tačiau baltymų kiekis ir laktozės labai nedaug kito karvių bandoje ir beveik nepriklausė nuo laktacijos. Somatinių ląstelių daugiausiai buvo rudens sezono metu. Urėja piene visais metų laikais kito daugiausiai nepriklausomai nuo sezoniškumo.

Žiemą kalcio karvių kraujyje buvo 12,84 proc , o pavasarį 11,28 proc. daugiau nei rudenį; kalio žiemą

buvo 17,65 proc. mažiau, bet pavasarį kalio kiekis beveik nesiskyrė nei rudenį; magnio kiekis žiemos

periodu buvo 26,67 proc. mažesnis lyginant su vidutine norma, fosforo kiekis karvių kraujyje atskirais

metų laikais nekito. Fermentų aktyvumas kraujyje visais sezono laikotarpiais įvairavo, tačiau buvo

normos ribose. Raktiniai žodžiai: karvė, kraujas, pienas, sveikata.

(5)

5

2. SUMMARY

By: Vilius Urbonas.

Subject: The prevalence of hematological and milk quality in cows and the prevalence of mineral metabolism diseases and mastitis in Company X.

Head of the work: prof., Dr. Judita Žymantienė.

Place of performance: Lithuanian University of Health Sciences. Department of Anatomy and Physiology, Veterinary Academy.

Thesis consist of: 38 pages: (9 pictures, 4 tables, 70 literature sources).

The aim of the study was to investigate and analyze the qualitative indices of cows' blood and milk and the prevalence of mineral metabolism diseases and mastitis in company X.

A company with more than 1000 dairy cattle was chosen for the research. Blood and milk samples were taken. Mastitis tests and Mastitis strain detection tests were performed. The milk was studied in SLS - the number of somatic cells - Somascope (CA-3A4, 2004) and the CMT-California mastitis test was used. Blood analysis of mineral substances and enzymes: AST-aspartate aminotransferase, ALT- alanine aminotransferase, ALP-alkaline phosphatase-analyzer. SPSS 20.0 for Windows was used for statistical processing, and the results were considered reliable when p <0.05.

Changes in the level of mineral substances in the milk of dairy cows: calcium, potassium, magnesium, phosphorus and blood enzyme activity disrupt metabolic processes, reduce milk yield and alter the quality of milk, disrupt the general functional state, increase the activity of mastitis causing agents. Regardless of the seasonal nature of mastitis, in the herd of cows most commonly mastitis was caused by mixed pathogens, followed by Streptococcus agalactiae and Staphylococcus spp. And very few E. coli cases. The maximum milk yield of healthy cows in the herd was 4th lactations. Comparing the milk yield of this lactation, it was 1.71%. more than 3rd lactations and 5.53% more than 2nd lactations cows. More milk fat was in milk of older cows, but the protein content and lactose varied insignificantly in the herd of cows and were almost independent of lactation. More somatic cells were found in the autumn season. Milk urea all season varied irrespective of seasonality.

In winter, calcium in cows blood was 12.84% and in spring 11.28% more than autumn; In winter

potassium was 17.65% less then average rate, but in spring the potassium content was not much

different than in the autumn; The magnesium content in the winter period was 26.67%. lower in

comparison with the average rate, the phosphorus content of cows did not change during the separate

(6)

6 seasons. Enzyme activity in the blood has varied throughout the season, but was within the normal range.

Keywords: cow, blood, milk, health.

(7)

7

3. SANTRUMPOS

HGB - hemoglobino kiekis HCT - hematokrito vertė RBC -eritrocitų skaičius

MCV - vidutinis eritrocitų tūris

MCH - vidutinis eritrocitų hemoglobinas

MCHC - vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija SLS - somatinių ląstelių skaičius

AST - aspartataminotransferazės ALT - alaninaminotransferazės GGT - gama glutamiltransferazės ALP - šarminė fosfatazė

BHB - β-hidroksibutiratas

CMT - Kalifornijos mastito testas

(8)

8

4. ĮVADAS

Karvės - vienos iš pagrindinių ūkinės kilmės baltymų ir vitaminų gamintojų. (1) Jų sveikatingumas priklauso nuo priežiūros ir šėrimo ypatumų. Pienas vienas iš svarbiausių mūsų šalyje gaunamų maisto produktų. Pienas ir jo produktai 2013 metais sudarė daugiau nei 20 proc. visos ūkinės kilmės produkcijos Lietuvoje. (2) Per paskutinius metus ypač stipriai vystant ir modernizuojant ūkio sektorių, vis dažniau pasitaiko karvių susirgimų. Dėl netinkamos mitybos, didinant karvių produktyvumą dažnai trūksta energinių medžiagų. Esant jų trūkumui mažėja mineralinių medžiagų kiekis kraujyje, dėl ko karvės vis dažniau serga mineralinių medžiagų apykaitos ligomis.(3) Karvių pienas turi didelę biologinę reikšmę, kurią parodo cheminė sudėtis. Pieno kokybė nustatoma pagal jo chemines savybes (riebalai, angliavandeniai, baltymai ir mineralinės medžiagos), vitaminus, fermentus ir esančias somatines ląsteles. Šių ląstelių pagausėjimas vienas iš pagrindinių mastito požymių, tačiau pagrindinė tešmens uždegimo priežastis į tešmens kanalą patenkantys mikroorganizmai. (4)

Mastitas - viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų ūkiuose, kuri sukelia didelius ekonominius nuostolius ūkininkams.Mastitą sukeliančių mikroorganizmų yra daugiau nei 150 rūšių. Vyraujantys mastitą sukeliantys mikroorganizmai priskiriami Staphylococcus bakterijų genčiai, tačiau atliekant mastito sukėlėjo nustatymo tyrimus dažniausiai randamos ne vien šios genties bakterijos. (5) Sergančios karvės pieno produkcija per laktaciją gali sumažėti 25 proc.

Karvių organizme vykstantys procesai analizuojami, sisteminami ir vertinami kaip procesų visuma, kuri sudaro darniai veikiančią sistemą .Galvijų didysis prieskrandis daugiausiai virškinimo sistemos veiklos įtakos turintis organas, jo mikroorganizmų rūšinė įvairovė dažnai lemia karvės produktyvumą. (6) Karvių produktyvumui ir sveikatingumui didelę įtaką turi kepenų (ALT, AST, ALP) ir kasos fermentai bei jų aktyvumas. (7) ALT, AST ir ALP nuokrypis nuo normalaus kiekio kraujyje nurodo kepenų būklę ar pažeidimus atsirandančius sergant įvairiomis medžiagų apykaitos ligomis. Šių fermentų nuokrypiai dažnai pasireiškia aukšto produktyvumo karvėms. (8)Kraujo tyrimai ir jų rodiklių analizė taikomi karvių mineralinių medžiagų, reprodukcinės sistemos ligoms diagnozuoti, taip pat svarbūs produktyvumo sumažėjimo analizei. (9)

Darbo tikslas:ištirti ir išanalizuoti karvių hematologinius ir pieno kokybinius rodiklius bei įvertinti mineralinių medžiagų apykaitos ligų ir mastito paplitimą X bendrovėje.

Uždaviniai:

1.Išanalizuoti karvių kraujo komponentų reikšmę ir jų kitimo įtaką karvių sveikatai.

2.Įvertinti pieno sudėties kokybinių rodiklių kitimo priklausomybę nuo sezoniškumo.

(9)

9 3. Išanalizuoti hematologinių rodiklių priklausomybę nuo sezoniškumo.

4.Nustatyti hematologinių rodiklių kitimo įtaką diagnozuojant mineralinių medžiagų ir mastito

ligas.

(10)

10

5. LITERATŪROS APŽVALGA

5.1. Karvių kraujo tyrimai

Auginant pienines karves būtina nustatyti ir nuolat sekti jų sveikatos būklę, ligų pasireiškimus, siekiant įgyvendinti bandos sveikatingumo programą, gauti kuo sveikesnį prieauglį. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skirta gyvūnų gerovei, ypač dėl pieno vartotojų išaugusio susidomėjimo ūkių valdymu ir atliekamomis veterinarinėmis procedūromis. (10) Gyvūnų sveikatos būklės stebėjimas vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti jų gerovę. Svarbu stebėti laikymo, šėrimo sąlygas, kurios įtakoja pieno produkcijos kiekį, reprodukcinius rodiklius, ligų ir mirtingumo pasireiškimo dažnumą ir gyvūnų funkcinių rodiklių, homeostazės palaikymą. (11) Organizmo fiziologinių rodiklių tyrimai yra būtini stebint galvijų sveikatingumą. Kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimai vieni iš dažniausiai naudojamų nustatant galvijų būklę. Kraujo morfologiniai rodikliai dažnai kinta ir priklauso nuo faktorių slopinančių ar stimuliuojančių kraujotakos sistemą. Pagrindinė kraujo funkcija - palaikyti organizmo funkcinį balansą. Šios funkcijos efektyvumą nusako hematologiniai kraujo rodikliai. (12) Biocheminiais kraujo tyrimais įvertinama vidaus organų būklė (kepenų, inkstų) ir medžiagų apykaitos pokyčiai organizme. (13)

5.1.1. Kraujo morfologiniai tyrimai

Atrajotojų morfologiniai kraujo tyrimai priklauso nuo daug faktorių: gyvūno fiziologinės būklės,

ūkio valdymo sistemos, kuri apima patalpų higieną ir galvijų šėrimą.Tinkamas ūkio valdymas yra

būtinas, norint užtikrinti normalią gyvulių organizmų būklę. Morfologiniai kraujo tyrimai dažniausiai

atliekami siekiant įvertinti galvijų būklę ir diagnozuojant galimas ligas. (14) Pagrindiniai morfologinio

kraujo tyrimo rodikliai: eritrocitų, leukocitų, trombocitų kiekis, hemoglobino kiekis (HGB),

hematokrito vertė (HCT), raudonųjų kraujo kraujo kūnelių (RBC), vidutinis eritrocitų tūris (MCV),

vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH), vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (MCHC).Visi

šie rodikliai yra susiję vieni su kitais. Raudonųjų kraujo kūnelių rodikliai priklauso nuo hemoglobino

koncentracijos, eritrocitų kiekio ir hematokrito vertės. Tyrimai rodo, kad MCV gali būti naudojamas

nustatant galvijų reakciją į šiluminį ir drėgmės stresą. Tas pats tyrimas atskleidė, kad aukšta

temperatūra ir drėgmė neigiamai veikia hemoglobino sintezę, dėl to gali sumažėti laisvų metabolitų,

kurių trūkumas sukelia skydliaukės ir organizmo metabolinių procesų funkcijos sutrikimus.(15) Baltieji

kraujo kūneliai yra vieni iš svarbiausių kraujo forminių elementų klinikinėje diagnostikoje, tai

pagrindinės imuninės sistemos ląstelės, kurios nusako organizmo normalią būklę. (16)

(11)

11 5.1.2. Kraujo biocheminiai tyrimai

Kraujo biocheminiai tyrimai dažniausiai naudojami diagnozuojant ir patvirtinant ligas, tai puikus indikatorius atliekant ligų progresavimo ir gydymo analizę. Biocheminiai tyrimai atliekami nustatant vidaus organų funkcijos sutrikimus.(17) Labai svarbu tinkamai pasirinkti biocheminius rodiklius, kurie nurodo atskirų organų ar sistemų funkcijų pakitimus. Gliukozė, laisvos riebalų rūgštys, beta- hidroksisviesto rūgštis laikomos energijos apykaitos rodikliais. Baltymų apykaitos rodikliai: urėja, bendri baltymai ir albuminai. Kepenų būklę apibūdina fermentų aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT), gama glutamiltransferazės(GGT) aktyvumas ir bendro bilirubino koncentracijos kraujyje. Tačiau, kreatininas išlieka pagrindiniu kepenų funkciją parodančiu rodikliu.

(18). Atliekant šių fermentų ir mineralinių medžiagų tyrimus galima diagnozuoti reprodukcinės sistemos, mineralinių medžiagų apykaitos ligas. (19) Urėjos koncentracija taip pat labai svarbus kraujo ir pieno rodiklis. Jis parodo raciono baltymingumą. Labai produktyvių karvių kraujyje urėja didėja, o gliukozė mažėja sergant ketoze.

AST, ALT, GGT ir ALP padidėjimas dažniausiai siejamas su ūminėmis ir lėtinėmis kepenų ligomis.

AST aktyvumas susijęs su kepenų, skersaruožių raumenų ir širdies veikla. Dėl to AST laikomas vienu iš pagrindinių parametrų diagnozuojant kepenų nepakankamumą. (20) Kraujo aminotranferazės aktyvumas labai svarbus, kadangi veikia kaip katalizatorius amino rūgščių ir angliavandenių metabolizme. Šių medžiagų aktyvumo pasikeitimai siejami su padidėjusiu aktyvumu ląstelėse ir jų struktūros pažeidimais. (21)

ALP - su membrana susijęs glikoproteinas, randamas gyvulių audiniuose: kepenyse, kauluose.

Mažesniais kiekiais jo randama inkstuose, žarnose ir placentoje. Naudojamas, kaip biocheminis rodiklis nustatant osteoporozę, kepenų ir tulžies sistemos sutrikimus bei kepenų lipozę. (22)

ALT - vienas svarbiausių fermentų katalizuojant baltymus. Pagrindinė funkcija katalizuoti alaniną ir alfa ketoglutaratą, vėliau juos panaudoti piruvato ir glutamato gamyboje. ALT atlieką svarbią funkciją gliukozės ir amino rūgščių gamyboje. (23) Gyvūliui esant sveikam ALT į kraują patenka mažais kiekiais, tačiau esant kepenų ląstelių pažeidimams dėl hepatito, vaistų intoksikacijos, ląstelių nekrozės ir dėl kitų ligų, ALT kiekis kraujyje labai stipriai padidėja. Dėl to šis fermentas yra vienas iš svarbiausių rodiklių klinikinėje diagnostikoje, kuris parodo esamą kepenų funkcijos sutrikimą. (24)

Paskutiniu metu ūkiuose pieninės karvės tampa vis produktyvesnės ir ankstyvoje laktacijoje

sukaupia daugiau riebalų, vis dažniau pastebimas kepenų funkcijos sutrikimų. Dėl neigiamo energijos

(12)

12 balanso postpartum periodu, riebalų kaupimo ir vis dažniau atsirandančių kepenų sutrikimų, nustatomas įvairaus laipsnio fermentų aktyvumo padidėjimas. (25)

5.1.3. Mineralinių medžiagų tyrimai

Vitaminai ir mineralinės medžiagos siejamos su optimaliu augimu, fiziologine būkle, gerove ir produktyvumu. Mineralinės medžiagos atlieka vieną iš svarbiausių funkcijų reprodukcinės sistemos aktyvumui. Šios medžiagos skirstomos į makroelementus ir mikroelementus. (26)

5.1.3.1. Makroelementai

Kalcis ir fosforas vieni dažniausiai sutinkamų makroelementų. Apie 99 proc. kalcio randama kauluose, kai tuo tarpu fosforo randama apie 80 proc. kauluose ir dantyse. Likusi kalcio dalis ekstraląstelinė, ji siejama su nervų laidumo, raumenų susitraukimo, kraujo krešėjimo ir imuninės sistemos aktyvumo palaikymu. Fosforos dalis susieta su energijos panaudojimu ir perdavimu, rūgščių ir osmosiniu balansu. Fosforas reikalingas didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų augimui ir ląstelių metabolizmams vykti. (27)

Tinkama kalcio (Ca) ir fosforo (P) koncentracija kraujyje būtina norint palaikyti normalią gyvūno būklę. Dažniausiai mechanizmai palaikantys kalcio ir fosforo koncentraciją veikia be sutrikimų, tačiau kartais šis metabolizmas sutrinka ir pasireiškia pieno karštinė. Laktacijos metu, šių makroelementų kiekio sumažėjimas gali sumažinti pieno produkciją. Laktuojančios karvėms reikalingas 3 kartus didesnis kalcio kiekis, nei nelaktuojančioms. Idealus kalcio ir fosforo santykis yra - 1,5 : 1 .Su kalciu susiję sutrikimai yra vieni dažniausių iš karto po apsiveršiavimo ar praėjus kelioms dienoms. Ca : P santykio pokyčiai gali paveikti kiaušidžių funkciją, dėl savo sugebėjimo blokuoti hipofizės liauką. Šis hipofizės blokavimas prailgina rują ir ovuliaciją, padidėja distokijos tikimybė. (28) Žema kalcio koncentracija kraujyje taip siejama su anoestrus faze, kai kalcio trūkumas paveikia reprodukcinę sistemą ir sumažina fosforo, mangano, cinko, vario ir kitų medžiagų pasisavinimą virškinimo sistemoje.

Pieninės karves turėtų visą laiką gauti pakankamą kalcio kiekį norint padidinti produkciją ir sumažinti sveikatos problemų tikimybę. Didelis dėmesys skiriamas kalcio ir fosforo optimaliam lygiui, kurio palaikymas sumažina pieno karštinės tikimybę. Apsisaugojimas nuo pieno karštinės yra vienas iš svarbiausių tikslų norint padidinti reprodukcinės sistemos efektyvumą. (29)

Foforas (P) - vienas iš mineralų, kuris dažniausiai siejamas su mažinančiu reprodukcinės sistemos

efektyvumą. Neaktyvios kiaušidės ir prailgėjęs lytinis brendimas pasireiškia, kai galvijas gauna

permažus fosforos kiekius. (30) Fosforas laikomas vienu svarbiausių elementų atsakingu už normalų

lytinį elgesį. Esant fosforo trūkumui gali pasireikšti pavėlavusi lytinė branda, slapta, nepastovi arba

(13)

13 išvis nevykstanti ruja, silpnų veršelių atvedimas, embrioninės mirtis dėl gimdos raumenų tonuso nebuvimo. Perdidelis fosforo kieki siejamas su endometrito pasireiškimu. (31)

Natris (Na) ir kalis (K), abu šie elementai tiesiogiai susiję su reprodukcinės sistemos veikla.

Natrio trūkumas gali paveikti normalią reprodukcinės sistemos fiziologinę veiklą apsunkinant baltymų panaudojimą. Mažas kiekis kalio siejama su raumenų silpnumu, kuris veikia patelių lytinius organus ir trikdo normalią šios sistemos veiklą. Manoma, kad šeriant galvijus pašaru turinčiu aukštus kalio kiekius, galimas patelių lytinio brendimo prailgėjimas, vėluojanti ovuliacija, geltonojo kūno (corpus luteum) vystymosi sutrikimai. Esant perdideliam kalio - natrio santykiui pastebėta sumažėjęs patelių apsivaisinimo skaičius (32).

Magnis (Mg) - vienas svarbiausių makroelementų, kuris reikalingas daugelyje organizmo funkcijų. Dalyvauja daugiau nei 300 fermentų, baltymų, riebalų metabolizmuose. Dalyvauja nervų laidumo palaikyme, raumenų susitraukimuose ir vienas iš pagrindinių kaulų struktūros elementų.

Maždaug 70 proc. magnio aptinkama kauluose, 29 proc. ląstelėse ir 1 proc. kraujyje ir ekstraląsteliniuose skysčiuose. Normalus magnio kiekis kraujyje svyruoja nuo 1,8 iki 2,4 mg/dl, tačiau, kai magnio lygis kraujyje nukrenta žemiau 1,2 pasireiškia klinikiniai magnio nepakankamumo simptomai arba tetanija. Tetanijos pasireiškia veido ir ausų raumenų trūkčiojimu, nekordinuota eisena, konvulsijomis, paralyžiumi arba mirtimi. Nors magnio kiekis kauluose yra labai didelis, jo kiekio kraujyje palaikymas dažniausiai priklauso nuo jo pasisavinimo iš pašarų.(33)

5.1.3.2. Mikroelementai

Mikroelementai atlieka svarbią biologinę funkciją karvių organizme. Esant jų deficitui galima pastebėti neigiamą įtaką veršingumo metu. Neigiamai veikiamas vaisiaus vystymasis ir vėliau veršelio augimas, bendra sveikata. Mikroelementai gali pereiti placentos barjerą.

Vario (Cu) kiekis vienas iš svarbiausių elementų siejamų su reprodukcine sistema, dažnai jis atsakingas už ankstyvą embrioninį mirtingumą ar jo rezorbciją, padidėja tikimybė placentos užsilaikymui ar jos nekrozei bei vaisingumo sumažėjimui, dėl prailgėjusios arba neesamos rujos. Esant vario trūkumui organizme gali pasireikšti: diarėja, sumažėjas svorio priaugimas, anemija, šlubavimas ar sumažėjęs atsparumas ligoms. Šio elemento trūkumas gali sumažinti imuninės sistemos aktyvumą ir reagavimą į vakcinas.

Varis atsakingas už daugelį funkcijų galvijų organizme. Šis elementas dalyvauja hemoglobino

gamyboje, kaulų ląstelių funkcijose, pigmentų gamyboje, plaukų ir ragų formavime, galvijo augimo

procesuose. Vario kiekio kraujo serume analizė dažniausiai naudojama nustatant tik labai dideliam jo

trūkumui. (34)

(14)

14 Molibdenas (Mo)gali būti atsakingas už libido, spermatogenezės sumažėjimus, patinų sterilumą ir vėlesnę lytinę brandą, patelių anoestrus-sutrumpėjimą. Molibdenas, siera ir geležis yra vario antagonistai ir dažnai sukelia antrinį vario nepakankamumą. (35)

Cinkas (Zn) svarbus normaliai lytiniai brandai, reprodukcinėje sistemoje (gonadinių ląstelių vystymuisi patinų organizme), visiems reprodukcijos etapams (ruja (estrus), veršingumas, laktacija), ypač patelių rujos pradžiai. Esant cinko trūkumui dažnai pasireiškia apsivaisinimo sutrikimais patelėms, o patinams prasta spermos kokybe, sumažėjusiomis sėklidėmis ir libido nebuvimu.Viena iš svarbiausių cinko funkcijų atkuriamoji, padeda atsistatyti gimdos gleivinei po apsiveršiavimo ir skatina ankstyvą lytinio ciklo atsistatymą. (36)

Selenas (Se) atlieka svarbią funkciją palaikant galvijų sveikatingumą. Šio elemento trūkumas gali sukelti didelius ekonominius nuostolius, nes yra siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, placentos užsilaikymu ir mastito bei metrito pasireiškimu. Aprūpinant galviją selenu sumažėja embrioninių mirčių pasireiškimas per pirmus vaisingumo mėnesius. Selenas taip pat dalyvauja T helperių, citotoksino T ir natūralių žudikių ląstelių formavime ir aktyvavime. Selenui labai svarbus vitaminas E, kadangi jis yra vienas iš faktorių padedantis absorbuoti seleną. Dėl to seleno trūkumas iš dalies gali būti kompensuojamas vitaminu E. Esant abiejų trūkumui gali sutrikti skydliaukės veikla. Skydliaukės sutrikimai gali pasireikšti sulėtėjusiu augimu, sumažėjusiu vaisingumu ir sumažėjusiu atsparumu ligoms. (37)

Manganas (Mn) - šio elemento trūkumas sukelia vaisingumo problemą patinams ir patelėms. Jis atsakingas už rujas, deformuotų veršelių atsivedimą ar abortus, libido nebūvimą ir sutrikusią spermatogenezę patinams. Manganas svarbus cholesterolio sintezėje, kuri yra svarbi steroidų sintezei:

progesterono, estrogeno ir testosterono. Sumažėjus šių steroidų kiekiui atsiranda reprodukciniai sutrikimai. (38)

5.2. Pieno sudėtis ir kokybiniai rodikliai

Pienas - tai sudėtingas daugybės medžiagų mišinys. Pienas ir jo sudėtis ekonomiškai labai svarbi pieno gamintojams ir maistingumo atžvilgiu vartotojams .Pieną sudarančias medžiagas galima skirstyti į kelias grupes: pagrindinės, gretutinės ir pašalines.

Pagrindinės medžiagos: vanduo, baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Tai medžiagos, kurios

sudaro didžiąją dalį. Gretutinės: fermentai, vitaminai, mineralinės medžiagos ir kitos medžiagos. Jos

piene randamos mažesniais kiekiais nei pagrindinių medžiagų. Pašalinės medžiagos - į pieną iš

aplinkos patekusios medžiagos. (39)

(15)

15 1lentelė. Karvės pieno cheminė sudėtis proc. (40)

Sudėtinės dalys Svyravimas (nuo – iki) Vidutiniškai

Vanduo 82,7 – 90,7 87,5

Sausosios medžiagos 9,3 – 17,3 12,5

Riebalai 2,7 – 7,0 3,8

Baltymai 2,0 – 5,0 3,3

Kazeinas 1,8 – 4,5 2,7

Albuminas 0,2 – 0,7 0,5

Globulinas 0,05 – 0,15 0,1

kiti baltymai 0,05 – 0,2 0,1

Nebaltyminiai junginiai 0,02 – 0,08 0,05

Pieno cukrus (laktozė) 4,0 – 5,3 4,7

Mineralinės medžiagos 0,5 – 1,0 0,7

Dujos 3,0 – 15,0 7,0

Pieno sudėtis gali dažnai kisti. Sudėties pokyčiai dažniausiai siejami su laktacijos periodu, gaunamų pašarų rūšies ir kokybės, sezoniškumo, karvės veislės. Dažniausiai naudojami žoliniai pašarai, kurie tvartiniu laikotarpiu naudojami silosuoti, džiovinti. Karvėms svarbu gauti pakankamą pašarų kiekį, kad būtų užtikrintas jų gyvybinių funkcijų palaikymas ir vyktų pastovi produkcijos sintezė. Dėl šių procesų aktyvumo patariama pašarus skirstyti karvių grupėms sudarytoms pagal laktacijos periodą. Karvės didžiąją dalį iš pašarų gautų medžiagų panaudoja pieno sintezei vykdyti, dėl to jas būtina šerti kokybiškais ir visaverčiais pašarais. (41)

Pieno riebalus sudaro apie 400 skirtingų riebalų rūgščių, todėl jis laikomas vienu sudėtingiausių iš natūralių riebalų. Pieno riebalų rūgštys gaunamos beveik lygiomis dalimis iš pašarų ir mikrobinių procesų didžiajame prieskrandyje. Riebalai karvių piene matomi globulių pavidalu. Apytiksliai 25 proc.

riebalų rūgščių yra mononesočiosios ir ~2,3 proc. yra polinesočiosios. ~2,7 proc. sudaro trans- riebalų rūgštys.

Riebalų globules suformuoja endoplazminis tinklas esantis alveolių epitelinėse ląstelėse. Jų paviršius padengtas baltymų ir polinių riebalų sluoksniu. Išsiskiriant riebalams jie padengiami ląstelių plazminės membranos, kuri gali sudaryti 2-6 proc. globulės svorio. Pieno riebalus sudaro: ~98 proc.

trigliceridai, ~2 proc. diacilglicerolis, mažiau nei 0,5 proc. cholesterolis, ~1 proc. fosfolipidai ir ~0,1

(16)

16 proc. laisvosios riebalų rūgštys. Be to, pieno riebaluose yra šiek tiek eterio lipidų, angliavandenių, riebaluose tirpių vitaminų, aromatinių junginių ir junginių gautų iš pašarų. (42)

Pieno baltymai vieni iš svarbiausių pieno komponentų, kurie turi didelę įtaką pieno industrijoje.

Visi pagrindiniai baltymai sintetinami pieno liaukos epitelio ląstelėse iš amino rūgščių išskirtų iš kraujo.(43)

Kazeinas vienas iš pagrindinių pieno baltymų, jo randama apie 80 proc. iš visų baltymų. Piene jis yra micelės (didelės proteino granulės) formos. Kazeino micelės funkcija perduoti amino rūgštis, kalcį ir fosfatą naujagimiams. Prie kazeino prisijungus fosfatų grupėms šis junginys ima dalyvauti kalcio prijungime per joninius ryšius. Kai kazeinas tampa fosforilintas, kalcis jungiasi prie fosforo grupės ir inicijuoja micelės dalelių polimerizaciją. Miceles sudaro alpha-, beta-, kappa kazeinai. Iš šių kazeinų svarbiausi yra beta- kazeinai, kadangi jie sudaro didžiausią kazeinų dalį piene ir k-kazeinai, nes jie veikia kaip micelės stabilizatoriai.

Išrūgų baltymai: ß-laktoglobulinai ir a-laktalbuminai. ß-laktoglobulinai sudaro apie 50 proc. visų išrūgų baltymų piene. Jie randami nedaugelyje gyvūnų rūšių piene. Tiksli funkcija nežinoma. a- laktalbuminai sudaro apie 25 proc. visų išrūgų baltymų. Jie siejami su laktozės sintezės fermentų kompleksu. Mažesniais kiekiais piene randami išrūgų baltymai: serumo albuminai (SA) ir imunoglobulinai (Ig).(44)

Baltymų kiekis piene dažniausiai priklauso nuo gyvūno genetinių savybių, dėl to baltymų kiekį sunku pakeisti mitybos pagalba. Tačiau, baltymų sintezei reikalinga didelis energijos kiekis, dėl to pieno baltymų kiekis gali kisti nuo pašarų, kuriuose trūksta energinių medžiagų. Galvijų energijos poreikiai labai kinta laktacijos ir vėlyvo veršingumo metu. Energijos poreikis laktuojančioms karvėms

~4 kartus didesnis nei nelaktuojančioms. Pieno baltymų sintezei taip pat svarbus amino rūgščių kiekis, kurias galima panaudoti sintezėje. Tačiau didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas gyvūno energijos poreikiams.(45)

Urėja - tai galutinis baltymų metabolizmo produktas. Jis pirmiausia sintetinamas iš amoniako kepenyse. Gyvuliai perteklinį amoniaką verčia urėja, kadangi amoniakas yra toksiškas jų organizmui.

Urėjos šaltiniai: baltymai arba nebaltyminis azotas pašaruose, kuris suskaldomas didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų ir paverčiamas amoniaku. Jei mikroorganizmai turi pakankamai energijos gaunamos iš fermentuotų angliavandenių, jie gali panaudoti amoniaką ir ji susintetinti į mikrobinius baltymus.

Nepanaudotas amoniakas patenka į kraują ir pernešamas į kepenis, kur jis paverčiamas urėja. Kitas šaltinis - baltymai kurie nebuvo suskaldyti didžiajame prieskrandyje nukeliauja į plonąją žarną.

Plonosiose žarnose dalis baltymų suskaidomi iki amino rūgščių. Amino rūgštys kurios nebuvo

(17)

17 panaudotos organizme nesikaupia ir dėl to yra panaudojamos kepenyse, kaip energijos šaltinis arba gliukozės sintezėje. Gliukozės sintezės metu išskiriamas amoniakas, kuris vėliau paverčiamas urėja.

Esant energijos trūkumui dauguma baltymų kepenyse panaudojami energinėms reikmėms patenkinti.

Urėjos tyrimai, tai nebrangus būdas nustatyti ir sekti gyvulio santykį tarp baltymų ir energijos, ar karvės efektyviai naudoja baltymus ir azotą pieno produkcijai. (46)

Somatinės ląstelės - vienos iš pagrindinių pieno kokybės indikatorių. Jas sudaro pieno sekrecijos epitelio ląstelės, kurios yra atsiskyrusios nuo pieno liaukos ir leukocitai, kurie pateko į pieno liauką, dėl jos sužeidimo ar uždegimo. (47) Somatines ląsteles sudaro apie 75 proc. leukocitų: neutrofilų, makrofagų, limfocitų, eritrocitų, apie 25 proc. yra epitelio ląstelės. Epitelio ląstelės normaliomis sąlygomis atsidalina ir atsinaujina, tačiau infekcijos metu jų skaičius žymiai išauga. Baltosios kraujo ląstelės veikia, kaip gynybinis mechanizmas prieš infekciją ir, kaip pagalbininkės pažeisto audinio atsistatymui. Esant pieno liaukos uždegimui pasireiškia didelis somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas, kuris atsiranda dėl neutrofilų antplūdžio kovai su infekcija. Tuo metu neutrofilų skaičius gali padidėti iki 90 proc. Normali pieno somatinių ląstelių sudėtis gali priklausyti nuo sekrecijos tipo ir laktacijos tarpsnio. Sveikos karvės piene somatinių ląstelių skaičius būna mažesnis nei 1x10

5

ląst./ml, esant bakterinei infekcijai šis skaičius gali pakilti virš 1x10

6

ląst./ml. (48).

5.3. Mineralinių medžiagų apykaitos ligos

Mineralinių medžiagų apykaitos vienos dažniausių ligų pasireiškiančių ūkiuose. Jų pasireiškimas siejamas su mityba ir pašarais. Karvių sveikatingumo palaikymas dažniausiai priklauso nuo subalansuotų pašarų. Subalansuoti mitybą patartina pagal laktacijos, užtrūkinimo periodus. Užtikrinus tinkamą karvių šėrimą, sumažinama mineralinių medžiagų ligų pasireiškimo tikimybė. (49)

5.3.1 Ketozė

Ketozė - viena iš dažniausių suaugusių galvijų ligų. Ji dažniausiai pasireiškia pieninėms karvėms ankstyvame laktacijos periode. Ketozės pasireiškimas apibūdinamas, kaip dalinė anoreksija ir depresija. Retais atvejais ji pasireiškia galvijams vėlyvajame nėštumo periode. Ši liga kartais pasireiškia nerviniu sutrikimu, nenormaliu laižymusi, koordinacijos praradimu, nenormalia eisena, dusuliu ir agresija. Ketozė nustatoma visame pasaulyje, tačiau dažniausiai pastebima ūkiuose, kuriuose jos veisiamos ir auginamos dideliems produkcijos kiekiams išgauti.(50)

Ketozės patogenezė siejama su intensyvia riebalų mobilizacija ir aukštu gliukozės poreikiu. Abi

šios sąlygos ketozės atsiradimui pastebimos ankstyvoje laktacijoje, kurios metu neigiamas energijos

balansas sukelia riebalų mobilizaciją, o pieno sintezei reikalingas didelis gliukozės kiekis. Kartu su

riebalų mobilizacija pasireiškia aukšta neesterintų riebalų rūgščių koncentracija kraujo serume. Esant

(18)

18 aktyviai gliukoneogenezei, dideli neesterintų riebalų rūgščių kiekiai nukreipiami ketonų gamybai kepenyse. Šios klinikinės patologinės priežastys apibūdina ketozę: aukšta neesterintų riebalų rūgščių koncentracija kraujyje, padidėjęs ketoninų kūnų skaičius ir maža gliukozės koncentracija. Ketoniniai kūnai serume: acetonas, acetoacetatas ir β-hidroksibutiratas (BHB).(51)

Ketoze gali susirgti ir ankstyvos laktacijos periodo pieninės karvės. Sergamumas šiuo laikotarpiu siekia 7-14 proc., bet tai priklauso ir nuo bandos sveikatingumo, todėl sergamumas gali siekti ir virš 14 procentų. Dažniausiai ketozė pasireiškia per pirmas dvi laktacijos savaites. Ketozė nėra siejama su genetiniu polinkiu, tačiau priklauso nuo pieninių karvių veislės. Karvės kurių kūno kondicija yra aukštesnė nei 3,75 iš 5 balų, turi didesnę tikimybe susirgti ketoze.(52)

Vienas iš pirmųjų ketozės požymių - sumažėjęs pašarų suvartojimas. Grupėmis šeriamoms karvėms dažnai sumažėja pieno produkcija, atsiranda mieguistumas ir tuščio pilvo (alkio) pojūtis.

Atliekant klinikinį tyrimą karvė gali būti silpnai dehidratavusios. Pastebimas didžiojo prieskrandžio motorikos suaktyvėjimas, retais atvejais hipoaktyvumas. Daugeliu atvejų kitų sutrikimų nepastebima.(53)

Kliniškai ketozė nustatoma pagal rizikos faktorius (ankstyvas laktacijos periodas), klinikiniai požymiai, ketoniniai kūnai šlapime ir piene. Nustačius ketozę būtinas pilnas klinikinis tyrimas, nes ketozė dažnai pasireiškia, kaip antrinė liga kitai ligai. Dažnai ji pasireiškia dėl šliužo dislokacijos, užsilaikiusių vaisiaus dangalų ir metrito. Būtini šlapimo, kraujo ar pieno tyrimai, ketoninių kūnų nustatymui. Šlapime ketoninių kūnų koncentraciją visada yra didesnė nei piene, tačiau tai nepatvirtina klinikinės ketozės. Nepastebėjus jokių klinikinių ketozės požymių, kaip dalinė anoreksija ar kitų, ketoninių kūnų nustatymas parodo sublinikinę ketozę. Pieno tyrimai acetonams ar acetoacetatams yra specifiškesni ir dažniausiai parodo klinikinę ketozės formą. (54)

5.3.2. Acidozė

Acidozė - vis dažniau pasireiškianti liga atrajotojams. Ši liga didina sergamumą ir gyvulių mirčių skaičių. Acidozė stipriai sumažina svorio priaugimą, komplikuoja šėrimą ir trikdo normalią pieno gamybą. Ši liga gali būti viena iš didžiausią įtaką turinčių atrajotojų ligų šeriamų aukštos kokybės žole ir grūdais.

Acidozė - patologinė būklė susijusi su rūgščių kaupimu ar šarminių medžiagų esančių kraujyje ir kūno audiniuose atsargų išnaudojimu. Ši liga siejama su vandenilio jonų koncentracijos padidėjimu.

Didžiojo prieskrandžio pH mažėjimas viena iš acidozę apibrėžiančių veiksnių. Dažniausiai ja

susergama, kai galvijai šeriami nesuderintu, lengvai prieskrandyje virškinamais, angliavandeningais

pašarais. Šeriant dideliais tokio pašaro kiekiais, susidariusios riebalų ir pieno rūgštys mažina

(19)

19 prieskrandžio pH, tai įtakoja sumažėjusį didžiojo prieskrandžio mikrofloros kiekį ir aktyvumą bei pakitusias fermentacijos galimybes. Acidozė gali sukelti prieskrandžio uždegimą, šlubavimą, daugybinius kepenų abscesus, pneumoniją ir mirtį. Acidozė skirstoma į dvi kategorijas: klinikinė ir subklinikinė acidozė.(55)

Klinikinė acidozė. Klinikinė acidozė gali pasireikšti nuo lengvos iki sunkios formos, priklausomai nuo pašaro sudėties ir kiekio, kurį gavo gyvūnas. Lengva forma sergantiems gyvūnams pasireiškia anoreksija, sumažėjusi pieno produkcija ir viduriavimas. Sunki acidozės forma gali progresuoti į metabolinę acidozę, pasireikšti depresija, dehidratacija, toksemija ir "gulinčios karvės (angl. Downer Cow)" sindromu. Poūmė acidozės forma gali sukelti paralyžių, komą arba mirti per 8-10 valandų. Ūmios formos metu klinikiniai požymiai pasireiškia per pirmas 8 valandas, prieš atsirandant klinikinei metabolinei acidozei, kuri savo piką pasiekia per 36 valandas. Klinikinė acidozė dažniausiai pasireiškia vienai ar kelioms karvėms bandoje, toks acidozės pasireiškimas siejamas su staigiu mitybos pakeitimu. Susirgus acidoze gali išsivystyti hipokalcemija, ruminitas, laminitas, polioencefalomaliacija, ar kepenų abscesai. Hipokalcemija pasireiškia dėl sutrikusios kalcio absorbcijos. Laminitu susergama dėl histaminų ir endotoksinų išskyrimo į kraujotaką. Polioencefaliomalecija dėl tiamino trūkumo.(56)

Subklinikinė acidozė. Dažniausiai subklinikinė acidozė yra pavojingesnė ir gali padaryti didesnius ekonominius nuostolius. Šiai ligai būdinga pieno riebalų sumažėjimas, pašarų virškinimo efektyvumas, sumažėja pašarų skaidulinių medžiagų įsisavinimas ir virškinimas, laminitas sukeliantis šlubavimą, kepenų abscesų formavimasis, viduriavimas ir dažnesnės šliužo dislokacijos.

Subklinikinė acidozė daugeliu atvejų progresuoja nepastebėta, iki pasireiškia ryškūs klinikiniai požymiai. Ligai progresuojant dideli ekonominiai nuostoliai ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai neišvengiami. Subklinikinė acidozė dažniau nustatoma grupei karvių nei vienam individui. Atliekami didžiojo prieskrandžio skysčių pH tyrimai. Tuo tikslu atrenkami sveiki ir įtariami sergantys acidoze galvijai. Mėginiai pH tyrimui turi būti paimti neilgiau nei 2-4 valandos po šėrimo grūdais, jei šeriama žole, silosu ar ganyklose, mėginiai paimami po 4 valandų. (57).

5.3.3. Pogimdyvinė parezė (hipokalcemija)

Pogimdyvinė parezė - galvijų paralyžius, dažniausiai pasireiškiantis tuoj arba po trumpo laiko

nuo atvedimo. Pieninės karvės laktacijos pradžioje į pieną ir krekenas išskiria apie 20-30g kalcio. Tokia

kalcio sekrecija stipriai sumažina jo kiekį kraujo serume. Kalcio kiekis sumažėja nuo normalios 8,5 -10

mg/dL iki mažesnės nei 7,5mg/dL koncentracijos. Staigus serume esančio kalcio kiekio sumažėjimas

sukelia nervinės sistemos hiperjautrumą, sumažina raumenų susitraukimo jėgą, kas gali sukelti tetaniją

arba parezę. Pogimdyvinė parezė gali pasireikšti visoms karvėms, neatsižvelgiant į amžių, tačiau ji

(20)

20 dažniau sutinkama produktyvių pieninių karvių bandose, kurios pasiekusios trečią ar vėlesnę laktaciją.(58)

Klinikiniai požymiai. Dažniausiai pogimdyvinė parezė pastebima per pirmas 72 valandas nuo jauniklio atvedimo. Ji gali prisidėti prie distokijos, vaisiaus dangalų užsilaikymo, metrito, šliužo dislokacijos ar mastito pasireiškimo. Pogimdyvinė parezė skirstoma į tris formas.

Pirmoji forma: gyvuliams pasireiškia hiperjautrumas, kartais silpnai ataksiškos, atsiranda silpnas raumenų drebulys, ausų trūkčiojimas. Karvės atrodo pailsėjusios, savo priekine kūno dalimi svyruoja ir perkelia kūno svorį nuo vienos ant kitos kojos. Nepradėjus gydymo, liga gali progresuoti į daug sunkesnę antrąją formą.

Antroji forma. Karvės negali atsistoti, tačiau kūno pozą dar gali išlaikyti. Jos tampa anoreksiškos, snukis (nosies veidrodėlis) išsausėja, temperatūra nukritusi, o galūnės šaltos. Atliekant auskultaciją girdima širdies tachikardija. Periferinis pulsas silpnas. Lygiųjų raumenų paralyžius gali sukelti išpūtimą, nesituštinimą ir išangės sfinkterio tonuso sumažėjimą. Karvės dažnai glaudžia galvą prie kūno šono arba esant ištiestai galvai matomas S formos kaklo išsilenkimas.

Trečioji forma. Karvės pradeda netekti sąmonės, šie sąmonės netekimai progresuoja iki komos.

Karvės neišlaiko kūno padėties, visiškai dingęs raumenų tonusas, nereaguoja į stimuliaciją ir dažnai būna stipriai išpūstos. Širdies darbas vis prastėja, periferinio pulso dažniausiai nebeįmanoma užčiuopti.

Ligai progresavus iki šios stadijos ir neskyrus gydymo karvės išgyvena tik kelias valandas.(59) 5.4. Mastitas

Mastitas - viena iš daugiausiai ekonominių nuostolių padaranti liga visame pasaulyje. Mastitas sukelia fizinius, cheminius ir bakteriologinius pakitimus piene, taip pat patologinius pakitimus pieno liaukos audinyje. Mastitu susergama kilus pieno liaukos uždegimui sukeltam bakterijų ir jų toksinų.

(60). Bakterijomis užkrėstas pienas tampa netinkamu žmonių vartojimui. Liga gali plisti per pieną ir gali sudaryti panašius ligų plitimo mechanizmus, kaip tuberkuliozė, leptospirozė. Mastito paplitimas ūkiuose gali siekti ~29 - 80 proc. Somatinės ląstelės yra indikatoriai, kurios parodo karvių atsparumą ir jautrumą mastitui. Šių ląstelių nustatymas padeda įvertinti ir sekti mastito lygį ar subklinikinio mastito pasireiškimo dažnumą bandose. (61)

Sąlyginai mastitas skirstomas į du tipus: subklinikinis ir klinikinis mastitas.

Subklinikinis mastitas. Subklinikinis mastitas pasireiškia beveik visose bandose, paplitimas

svyruoja 5-75 proc. bandoje. Lėtinį mastitą gali sukelti daug patogenų, o klinikiniai požymiai

pasireiškia tik retais atvejais. Šiam uždegimui trunkant ilgiau nei 2 mėnesius pastebimi negrįžtami

pakitimai pieno liaukoje. Kadangi klinikiniai požymiai pasireiškia retai, subklinikinis mastitas

(21)

21 nustatomas pagal somatinių ląstelių skaičių. Ši mastito forma pasireiškia padidėjusiu SLS kiekiu ir suprastėjusia pieno kokybe. Mastito dažniausi sukėlėjai-S. agalactiae, S. aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis, Staphylococcus hyicus, Staphylococcus epidermidis, Staphylococcus xylosus ir Staphylococcus intermedius. Mastitas dažniausiai diagnozuojamas atliekant Kalifornijos mastito testą (CMT). Didžiausią riziką užsikrėsti minėtais patogenais turi suaugusios laktuojančios karvės. Pagrindinis patogenų šaltinis - pieno liaukos spenio kanalas, patogenai gali išplisti dėl higienos nesilaikymo, per melžėjų rankas ar melžimo įrangą (62).

Gydymas. Gydymą rekomenduojama pradėti kuo skubiau, tačiau uždelstas gydymas, kai auginamos kultūros antibiotikų atsparumui nustatyti, didelių ekonominių nuostolių nepadaro. Gydyti antibiotikais galima visą bandą arba tik užkrėstas karves. Gydomi visi tešmens ketvirčiai, taip užkertamas kelias infekcijos plitimui į sveikus ketvirčius. Dažnai naudojami preparatai su amoksiciklinu, penicilinu ar eritrimicinu, kartu su jais būtinas aseptinis spenio paruošimas. Gydymo sėkmingumas dažniausiai priklauso nuo naudojamų vaistų ar jų derinių. Didžiausias pasveikimo procentas pasiekiamas naudojant parentalinę ir intramamarinę terapiją. Retais atvejais infekcijos pažeistuose ketvirčiuose gali pasireikšti priešlaikinė agalaktija.(63)

Klinikinis mastitas. Klinikinis mastitas - uždegiminis atsakas į infekciją. Ši mastito forma pasireiškia pakitusiomis pieno savybėmis (spalva, fibrino krešuliai).Ūmėjant uždegimui pastebimi pokyčiai tešmenyje: tinimas, karštis, skausmas, paraudimas. Skiriama lengva forma, kuria karvės dažniausiai serga nespėjus paskirti gydymo arba vidutiniškos forma, kai mastitas pasireiškia esant vietiniam uždegimui. Uždegimui pasireiškus kartu su organizmo požymių sutrikimais (karščiavimu, anoreksija, šoku) mastito vadinama sunki forma. Sergant klinikiniu mastitu dažniausiai užkrečiamas tik vienas ketvirtis, kai tuo tarpu subklinikinio mastito metu užkrėsti gali būti visi ketvirčiai. Patogenai gali sukelti klinikinį mastitą arba subklinikinę jo formą, priklausomai nuo infekcijos trukmės, gyvūno imuninės sistemos būklės ir patogenų virulentiškumo. Klinikinio mastito kontrolė siejama su patogenų atsirandančių iš aplinkos rezervuarų naikinimu ir prevencija.(64)

Pagrindinis subklinikinio mastito nustatymas ir ligos progresavimo stebėjimas - somatinių

ląstelių skaičiavimas, tačiau karvės su padidėjusiu SLS kiekiu nėra geros indikatorės nustatant klinikinį

mastitą. Karvėms su aukštu SLS, kuris pakilęs dėl lėtinės infekcijos kartais pasireiškia klinikinio

mastito forma, dažnai tai lengvos formos uždegimas. Karvės su žemu SLS taip pat priklauso rizikos

grupei susirgti klinikiniu mastitu. Bandose kuriose SLS žemesnis, dažniausiai pasireiškia daugiau

klinikinio mastito atvejų nei bandose su aukštu SLS. Norint sėkmingai diagnozuoti klinikinį mastitą

būtina užfiksuoti kiekvieno pasireiškusio atvejo rizikos faktorius (sezonas, amžius, laktacijos periodas

(22)

22 ir ankstesni susirgimo atvejai). Apie 3-40 proc. pieno mėginiuose nerandama mastitą sukeliančių mikroorganizmų. Mėginiuose, kuriuose randama mastito sukėlėjų, apytiksliai 90-95 proc. jų sudaro streptokokai, stafilokokai ar koliforminės bakterijos.

Sunkus klinikinis mastitas dažniausiai sukeliamas koliforminių bakterijų. Po infekcijos koliforminės bakterijos sparčiai dauginasi piene ir piką gali pasiekti per keletą valandų. Dažniausiai koliforminės bakterijos greitai pašalinamos, dėl intensyvios neutrofilų migracijos į pieno liauką.

Bakterijų koncentracijai padidėjus tiek, kad būtų iššauktas ūmus uždegimas gali pasireikšti sisteminiai

sutrikimai. Mastitas sukeltas koliforminių bakterijų dažniau baigiasi mirtimi ar agalaktija nei kitų

patogenų sukeltų mastitų atvejais.(66)

(23)

23

6. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimai atlikti 2016-2017 metais X bendrovėje, kur laikoma daugiau nei 1000 pieninių veislių galvijų: Holšteinų, Lietuvos juodmargių ir jų mišrūnai. Bendrovėje dirba kvalifikuotas personalas, nuolatos prižiūrima gyvūnų sveikata veterinarijos gydytojų. Atliekami pastovi infekcinių ligų profilaktika, nuol tikrinama pieno kokybė, atliekami kitų ligų tyrimai. Karvėms melžti įrengtos modernios pieno melžimo aikštelės ("Robotai"), pašarų paskirstymo įrenginiai bei pašarų saugyklos.

Karvės šertos pašarais pagal bendrovėje taikomą subalansuotą racioną, bet didžioji dalis pašarų užauginta bendrovei priklausančiuose laukuose.

Pieno tyrimams buvo naudojamos visos ūkio karvės. Kraujo tyrimams atrinktos tos karvės, kurios rodė aprašomoje dalyje klinikinius ligų požymius. Mastito tyrimams buvo atrinktos karvės su sumažėjusiu pieno primilžiu ir pakitusiu SLS kiekiu.

Pieno kokybinių rodiklių, sudėties ir mastito sukėlėjų tyrimai atlikti VĮ „Pieno tyrimai“.

laboratorijoje. Riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai nustatyti infraraudonųjų spindulių prietaisu Laktoskopu (LactoScopeFTIR). Tiriant matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktozės) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių pieno sudedamųjų dalių kiekis. Piene tirta SLS - somatinių ląstelių skaičius -

“Somascope” (CA-3A4, 2004). Kai pienas baigiamas tirti, tyrimų duomenys įrašomi į duomenų bazę.

Mastito sukeltų bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms nustatytas iš pieno mėginio.

Mastito sukėlėjui nustatyti iš kiekvieno karvės tešmens ketvirčio paimtas pieno mėginys į sterilią tarą / laboratorijos paruoštus indelius su konservantu (mėlynos spalvos). Mėginys imtas melžimo pradžioje.

Paimtas 40 ml mėginys ženklinamas. Prieš imant mėginį tešmuo buvo sausas ir švarus. Kruopščiai

nuvalyti spenių galai. Kiekvienas spenio galas buvo nuvalomas vata ar marle išmirkyta 70 % alkoholio

tirpale arba kt. dezinfekavimo priemone. Prieš imant mėginį iš kiekvieno spenio numelžta 4-5 čiurkšlės

pieno. Laikant rankoje mėgintuvėlį, nuimtas dangtelis, saugant jį nuo taršos. Mėgintuvėlis laikytas

kampu, nepriliečiant spenio galo. Paėmus mėginį, indelis greitai uždarytas ir kelis kartus pavartytas ir

šaltai laikytas bei per 12 valandų nuo paėmimo pristatytas į laboratoriją tyrimui. Mastito sukėlėjui

nustatyti buvo naudojamas Mastit 4 testas. Mastito sukėlėjų tyrimas atliktas ir nustatytas jų jautrumas

antibiotikams naudojant metodą pagrįstą mastito sukėlėjų sugebėjimu ant standžios agarizuotos

mitybinės terpės suformuoti tik jiems būdingas kolonijas, kurios vėliau testuotos, nustatant sukėlėjo

rūšį ir jų jautrumą atskiriems antibiotikams, taikant diskų difuzijos metodą.

(24)

24

Kraujo tyrimai atlikti X laboratorijoje naudojant automatinį analizatorių. Tirta kraujo fermentų

ALT, AST ir ALP aktyvumas; nustatyti mineralinių medžiagų kalcio (Ca), magnio (Mg), fosforo (P),

kalio (K), natrio (Na), vario (Cu) kiekiai. Statistiniam apdorojimui taikyta SPSS 20.0 for Windows,

rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.

(25)

25

7. TYRIMO REZULTATAI

X bendrovėje ištirta, išanalizuota ir susisteminta karvių bandos pieningumas, pieno kokybės rodikliai, priklausomai nuo metų laikotarpio, laktacijos ir kitų veiksnių.

1 pav. Karvių produktyvumo analizė priklausomai nuo laktacijos X bendrovėje.

Kaip matome iš 1 pav. rezultatų, didžiausias sveikų karvių pieningumas bandoje buvo 4 laktacijoje.

Lyginant šios laktacijos pieningumą jis buvo 1,71 proc. didesnis nei 3 laktacijos ir 5,53 proc. didesnis nei 2 laktacijos karvių (p<0,01).

2 pav. Pieno riebalų ir baltymų kitimas priklausomai nuo laktacijų.

Kaip matome iš 2 pav. duomenų, pieno riebalų buvo daugiausia vyresnių karvių piene, tačiau baltymų

kiekis labai nedaug kito karvių bandoje ir beveik nepriklausė nuo laktacijos.

(26)

26 3 pav. Pieno kiekio vidurkio įvairavimas iš karvės priklausomai nuo laktacijos.

Kaip matome iš 3 pav. rezultatų karvių produktyvumas padidėjo 76,36 proc. per visus laktacijos tarpsnius lyginant su laktacijos pradžia.

4 pav. Primilžis iš karvės priklausomai nuo sezoniškumo.

Kaip matyti iš 4 pav. rezultatų, pieno primilžis iš karvės nepriklausė nuo metų sezoniškumo ir svyravo

labai nežymiai, tačiau ganiavos metu liepos mėnesį pieningumas nebuvo apskaitos balanse.

(27)

27 5 pav. Pieno riebalų kitimas priklausomai nuo sezoniškumo.

Kaip matyti iš 5 pav. rezultatų pieno riebalų kiekis mažai įvairavo, tačiau buvo mažiausias liepos mėnesį.

6 pav. Pieno baltymų kiekis priklausomai nuo sezoniškumo.

Kaip matyti iš 6 pav. rezultatų pieno baltymų kiekis mažai svyravo įvairių sezonų metu, tačiau liepos

mėn. buvo mažiausias.

(28)

28 7 pav. Somatinių ląstelių (SLS) priklausomybė nuo sezoniškumo.

Kaip matyti iš 7 pav. rezultatų somatinių ląstelių daugiausiai buvo rudens sezono metu ir mažiausiai liepos mėnesį. Gauti rezultatai prieštaringi pieno riebalų ir pieno baltymų kitimui lyginant 5 ir 6 pav.

8 pav. Urėjos kitimas karvių piene priklausomai nuo sezoniškumo.

Kaip matyti iš 8 pav. rezultatų urėja piene visais metų laikais kito daugiausiai nepriklausomai nuo

sezoniškumo, bet mažiausias kiekis nustatytas liepos mėn. analogiškai somatinių ląstelių kiekiui piene.

(29)

29 9 pav. Laktozės kiekio kitimas priklausomai nuo sezoniškumo.

Kaip matyti iš 9 pav. rezultatų laktozės kiekis karvių piene mažai įvairavo metų laikais, tačiau mažiausias kiekis buvo liepos mėn. analogiškai mažėjimui urėjos, SLS, baltymų, riebalų kiekiui piene vasaros viduryje.

Ištyrus karvių bandos kraujo fermentų aktyvumo ir mineralinių medžiagų kiekius priklausomai nuo sezoniškumo (2 ir 3 lentelės) nustatyti kai kurie svyravimai. Ganiavos laikotarpiu vasaros viduryje tyrimai neatlikti.

2 lentelė. Mineralinių medžiagų kitimas priklausomai nuo sezoniškumo.

Rodiklis Ruduo

(09 mėn.)

Žiema (12 mėn.)

Pavasaris (05 mėn.)

Norma mmol/l

M±SD M±SD M±SD

Kalcis (Ca) 2,57 ± 0,14* 2,90 ± 0,11* 2,86 ±0,1* 2,37-3,37

95% CI Kalcis 2,50-2,64 2,82-2,97 2,78-2,93

Magnis (Mg) 0,92 ±0,11 0,58 ± 0,05 * 1,11 ± 0,04 0,6 - 0,9

95% CI Magnis 0,87 – 0,98 0,55-0,62* 1,09-1,14

Fosforas (P) 2,08 ± 0,49 2,03 ± 0,30 2,23± 0,24 1,82 - 2,6

95% CI 1,81 – 2,34 1,83 – 2,23 2,06-2,40

Kalis (K) 4,25 ± 0,04 ** 3,50 ± 0,04** 4,12 ± 0,04** 3,7 - 5,5

95% CI 3,70- 4,30 3,42 – 4,20 4,10- 4,14

**p<0,01; *p<0,05; 95% CI- pasikliautinis intervalas; M -mediana; SD - standartinis nuokrypis

Kaip matyti iš 2 lentelės rezultatų žiemos sezonu magnio ir kalio kiekis buvo žemesnis nei

numatytos normos, kitais sezonais didelių pakitimų nenustatyta. Žiemą kalcio karvių kraujyje buvo

(30)

30 12,84 proc , o pavasarį 11,28 proc. daugiau nei rudenį (p<0,05); kalio žiemą buvo 17,65 proc. mažiau, (p<0,01), bet pavasarį kalio kiekis beveik nesiskyrė nei rudenį; magnio kiekis žiemos periodu buvo 26,67 proc. mažesnis lyginant su vidutine norma (p<0,05), fosforo kiekis karvių kraujyje atskirais metų laikais nekito.

3 lentelė. Kraujo serumo fermentų kitimas priklausomai nuo sezoniškumo.

Rodiklis Ruduo (09 mėn.)

Žiema (12 mėn.)

Pavasaris (05mėn.)

Norma U/l

M±SD M±SD M±SD

GOT(AST) 98,45 ± 30,61 ** 110,14 ± 54,16 ** 86,27 ± 18,48 ** 66-125

95% CI 81,49 – 115,41 82,86 – 137,41 77,61-94,92

GPT(ALT) 73,82 ± 68.42 36,62 ± 9,82 25,36 ± 5,22 6,9 -35

95% CI 39,78 – 107,87 27,38 – 37,86 22,91 – 27,81

ALP 77,82 ± 7,55 * 184,31 ± 60,92 * 184,15 ± 61,48* 18-153

95% CI 69,89 – 85,42 151,84 – 216,79 155,36 – 212,94

**p<0,01; *p<0,05; 95% CI- pasikliautinis intervalas; M -mediana; SD - standartinis nuokrypis Kaip matyti iš 3 lentelės rezultatų GOT aktyvumas kraujyje visais sezono laikotarpiais įvairavo, tačiau buvo normos ribose, nors rudenį buvo mažesnis 11,87 proc., o pavasarį 27,66 proc. (p<0,01) nei žiemą. GPT aktyvumas karvių kraujyje rudenį buvo 2 kartus didesnis nei norma, bet žiemą ir pavasarį beveik nesiskyrė. Sezoniškumas turėjo įtakos ALP aktyvumui karvių kraujyje, žiemos ir pavasario periodo metu buvo 2 kartus didesnis (p<0,05) nei rudens periodu ir viršijo 20,46 proc. normos ribas.

4 lentelė. Mastito sukėlėjų analizė.

Sukėlėjas E. coli Streptococcus agalactiae

Staphylococcus spp.

Mišri mikroflora

Augimo nėra

viso:

Dažnumas 5 21 22 31 21

100

Kaip matyti iš 4 lentelės rezultatų mastitą karvių bandoje dažniausiai sukėlė mišrūs patogenai, po

to sekė Streptococcus agalactiae ir Staphylococcus spp.ir labai nedaug atvejų E. coli.

(31)

31

8. REZULTATŲ APTARIMAS

Per tiriamąjį laikotarpį bendrovėje X, kur taikoma moderni melžimo technologija, geros laikymo, priežiūros sąlygos, taikoma išaugintų savų pašarų šėrimo sistema, nenustatyta, kad karvės sirgtų mineralinių medžiagų apykaitos. Tačiau mastitų ir klinikinių, ir subklinikinių formų buvo konstatuota ir daugiausia dominavo mišrūs patogenai (31), pasitaikė ir Streptococcus agalactiae (21) ir Staphylococcus spp.(22)ir labai nedaug atvejų E. coli(5).

Daugelyje Lietuvos bendrovių ir ūkių yra didelės problemos ankstyvasis karvių brokavimas ir mastitas. Karvių ilgaamžiškumo spartinimas ir sveikatingumas užtikrina pienininkystės sektoriaus geresnius ekonominius rodiklius, tačiau svarbiausia, kad sveikas ir saugus žaliavinis pienas pasiektų perdirbėjus, o saugūs pieno produktai pasiektų vartotoją. Kad pasiekti šiuos rezultatus svarbu nuolat atlikti ne tik karvių pieno kokybinius tyrimus, patikrą mastitų kontrolei, bet ir atsižvelgiant į sezoniškumą tirti hematologinius rodiklius. Teigiama, kad pieno riebalų ir baltymų santykis gali apibūdinti karvių metabolizmo ligas(66).

Didžiausias mūsų tirtų sveikų karvių pieningumas bandoje buvo 4 laktacijoje. Pieno riebalų buvo daugiausia vyresnių karvių piene, tačiau baltymų kiekis ir laktozės labai nedaug kito karvių bandoje ir beveik nepriklausė nuo laktacijos. Somatinių ląstelių daugiausiai buvo rudens sezono metu. Urėja piene visais metų laikais kito daugiausiai nepriklausomai nuo sezoniškumo.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad pieno riebalų ir baltymų santykis yra vienas svarbesnių rodiklių, pagal kurį galima spręsti apie medžiagų apykaitos ligas ir sutrikimus. Optimalus pieno riebalų ir baltymų santykis santykis yra 1,2 proc. Jeigu gautas santykis yra mažesnis, nei 1 proc., tokiu atveju galime įtarti, kad karvė serga acidoze. Pieno urėja yra svarbi ne tik diagnozuojant ligas, bet ir vertinant karvių šėrimo efektyvumą. Jei piene urėjos nustatoma 30 mg% reiškia, kad karvės gauna labai baltymingus pašarus (66).

Nustatėme, kad žiemos periodu metu kalcio karvių kraujyje buvo 12,84 proc , o pavasarį 11,28

proc. daugiau nei rudenį; kalio žiemą buvo 17,65 proc. mažiau, bet pavasarį kalio kiekis beveik

nesiskyrė nei rudenį; magnio kiekis žiemos periodu buvo 26,67 proc. mažesnis lyginant su vidutine

norma, fosforo kiekis karvių kraujyje atskirais metų laikais nekito. Iki 1,89±0,12 mmol/l sumažėjusi

kalcio koncentracija gali būti pieno karštinės požymis. Jei kalcio dar mažiau (1,86±0,46 mmol/l),

galima įtarti osteomaliaciją (67). Esant fosforo stygiui kraujyje gali sumažėti pieno primilžiai, apetitas

ir pašaro suėdamumas, susilpnėti rujos požymiai, neapsivaisinti, atsirasti šlubavimas (68).

(32)

32 Fermentų GOT aktyvumas kraujyje visais sezono laikotarpiais įvairavo, tačiau buvo normos ribose, nors rudenį buvo mažesnis 11,87 proc., o pavasarį 27,66 proc. nei žiemą. GPT aktyvumas karvių kraujyje rudenį buvo 2 kartus didesnis nei norma, bet žiemą ir pavasarį beveik nesiskyrė.

Manome, kad sezoniškumas turėjo įtakos ALP aktyvumui karvių kraujyje, žiemos ir pavasario periodo metu buvo 2 kartus didesnis nei rudens periodu ir viršijo 20,46 proc. normos ribas.

Kraujo fermentų aktyvumą dažniausiai mokslininkai tyrinėja priklausomai nuo patologinių procesų organizme bei ligų, tačiau jų priklausomybės nuo sezoniškumo duomenų nerasta. AST arba GOT fermentas per ląstelės membraną į tarpląstelinę erdvę patenka tik tada, kai ląstelė stipriai pažeidžiama. Padidėjęs AST aktyvumas rodo sunkius hepatocitų pažeidimus.AST aktyvumas didėja dažniausiai, dėl kepenų sutrikimų. (69). Be to, ALT arba GPT fermentas vienas iš jautriausių fermentų rodančių kepenų funkcinius pažeidimus. ALT aktyvumas padidėja jau ligos pradžioje, fermento aktyvumas padidėja dėl kaulų ar raumenų traumos, esant miokardo ligoms, kepenų degeneracijai, pankreatitui, ketozei.

Šarminės fosfatazės (ALP) aktyvumo nustatymas gana dažnai naudojamas testas. Kepenų ligos didina ALP aktyvumą kraujo serume. ALP gali padidėti, dėl žarnyno bakterinės infekcijos. (70).

Remiantis atliktais karvių pieno, bendrais mastitų sukėlėjų ir hematologinių rodiklių tyrimais

galime tvirtinti, kad bendrovėje X laikomasi šėrimo,higienos, saugos reikalavimų siekiant užtikrinti

bandos sveikatingumą, tačiau sezoniškumas gali turėti įtakos minėtų kai kurių rodiklių kitimui.

(33)

33

9. IŠVADOS

1. Pakitus pieninių karvių kraujyje mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, magnio, fosforo kiekiui ir kraujo fermentų aktyvumui sutrinka metabolizmo procesai, sumažėja pieningumas ir pakinta pieno kokybės rodikliai, sutrinka bendra funkcinė būklė, aktyvėja ir mastito sukėlėjų veikla. Nepriklausomai nuo sezoniškumo mastitą karvių bandoje dažniausiai sukėlė mišrūs patogenai, po to Streptococcus agalactiae ir Staphylococcus spp.ir labai nedaug buvo E. coli atvejų.

2. Bendrovėje X karvių produktyvumas padidėjo 76,36 proc. per visus laktacijos tarpsnius lyginant su laktacijos pradžia. Didžiausias sveikų karvių pieningumas bandoje buvo 4 laktacijoje.

Lyginant šios laktacijos pieningumą jis buvo 1,71 proc. didesnis nei 3 laktacijos ir 5,53 proc. didesnis nei 2 laktacijos karvių (p<0,01). Pieno riebalų buvo daugiausia vyresnių karvių piene, tačiau baltymų kiekis ir laktozės labai nedaug kito karvių bandoje ir beveik nepriklausė nuo laktacijos. Somatinių ląstelių daugiausiai buvo rudens sezono metu ir mažiausiai liepos mėnesį. Gauti rezultatai prieštaringi pieno riebalų ir pieno baltymų kitimui. Urėja piene visais metų laikais kito daugiausiai nepriklausomai nuo sezoniškumo.

3. Žiemą kalcio karvių kraujyje buvo 12,84 proc , o pavasarį 11,28 proc. daugiau nei rudenį (p<0,05); kalio žiemą buvo 17,65 proc. mažiau, (p<0,01), bet pavasarį kalio kiekis beveik nesiskyrė nei rudenį; magnio kiekis žiemos periodu buvo 26,67 proc. mažesnis lyginant su vidutine norma (p<0,05), fosforo kiekis karvių kraujyje atskirais metų laikais nekito.

4. Fermentų GOT aktyvumas kraujyje visais sezono laikotarpiais įvairavo, tačiau buvo normos

ribose, nors rudenį buvo mažesnis 11,87 proc., o pavasarį 27,66 proc. (p<0,01) nei žiemą. GPT

aktyvumas karvių kraujyje rudenį buvo 2 kartus didesnis nei norma, bet žiemą ir pavasarį beveik

nesiskyrė. Sezoniškumas turėjo įtakos ALP aktyvumui karvių kraujyje, žiemos ir pavasario periodo

metu buvo 2 kartus didesnis (p<0,05) nei rudens periodu ir viršijo 20,46 proc. normos ribas.

(34)

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Artturi I. Virtanen. New Series, Vol. 153, No. 3744. 1966; 1603-1614.

2. Sekmokienė N., Šernienė L. Pienotyra. 2006; 4.

3. Žilaitis V., Banys A., Marška R., Vorobjovas G., Žiogas V. Ryšys tarp karvių ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties. Veterinarija ir Zootechnika. 2006;

T. 33 (55):22 – 27.

4. E. Aniulis. Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas, 2007, Terra publika. P.199.

5. Klimienė I. Ruţauskas M., Pereckienė A. ir kt. Stafilokokų išskirtų iš karvių mastitinio pieno bandinių įvairovė ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Veterinarija ir zootechnika.

2012; 57:77; 37-43.

6. Lee S., Choi C., Ahn B., Moon Y., Kim C., Ha J. In vitro stimulation of rumen microbial fermentation by a rumen anaerobic fungal culture. Animal Feed Science and Technology. Vol.

115. 2003; 215–226.

7. Drackley J. K., Dann H. M., Douglas G. N., Guretzky N., A., J., Litherland N. B., Underwood J.

P., Loor J. J. Physiological and pathological adaptations in dairy cows that may increase susceptibility to periparturient diseases and disorders. Ital. J. Anim. Sci. Vol. 4. 2005; 323–344.

8. Sutkevičius J., Černauskas A. Skirtingos fiziologinės būsenos karvių kepenų kai kurių funkcijų tyrimas. Veterinarija ir zootechnika. 2003; 23(45). 47– 50.

9. Yameogo N., Ouedraogo G. A., Kanyandekwe C., Sawadogo G. J. Relationship between ketosis and dairy cows blood metabolites in intensive production farms of the periurban area of Dakar. Trop Anim Health Prod. Vol. 40. 2008; 483–490.

10. GODYŃ D., HERBUT E., WALCZAK J.. Infrared thermography as a method for evaluating the welfare of animals subjected to invasive procedures. Annals of Animal Science. 2013; 423- 434.

11. HERBUT P., ANGRECKA S.. Forming of temperature-humidity index (THI) and milk production of cows in the free-stall barn during the period of summer heat. Animal Science Papers and Reports 30. 2012; 363-372.

12. SATTAR A., MIRZA R.H.. Hematological parameters in exotic cows during gestation and lactation under subtropical conditions. Pakistan Veterinary Journal 29. 2009; 129-132.

13. SCAMELL J.M.. Healthy land for healthy cattle. Cattle Practice 14. 2006; 143-152.

figura

Updating...

Argomenti correlati :