• Non ci sono risultati.

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA Agn÷ Bružait÷

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA Agn÷ Bružait÷"

Copied!
34
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Agn÷ Bružait÷

Tetraciklinų liekanų nustatymas piene ir jų poveikis žmogaus sveikatai

Magistro darbas

Darbo vadovas: Prof., habil. dr. Algimantas Matusevičius

(2)

2 Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Eksperimentin÷je klinikin÷je farmakologijos laboratorijoje bei VĮ „Pieno tyrimai“.

Magistro darbą paruoš÷: Agn÷ Bružait÷

... (parašas)

Magistro darbo vadovas: prof. habil. dr. Algimantas Matusevičius (LVA, Neužkrečiamųjų ligų katedra)

... (parašas)

Recenzentas: ...

(3)

3

TURINYS

1. ĮVADAS ... 4

2. LITERATŪROS APŽVALGA... 6

2. 1 Teršalai maisto produktuose. Jų prigimtis... 6

2. 2 Priemon÷s pieno kokyb÷s kontrolei stiprinti ... 8

2. 2. 1 Antibiotikai ir kt. farmakologiškai aktyvios medžiagos ... 8

2. 2. 2 LPT2 tyrimo atlikimas VĮ „Pieno tyrimai“ ... 9

2. 2. 3 Antibiotikai pagal veikimo mechanizmą skirstomi į 4 grupes:... 10

2. 3 Valstybin÷s įmon÷s „Pieno tyrimai“ veikla ... 10

2. 4 Ihibitorin÷s medžiagos Lietuvoje ... 11

2. 5 Tetraciklinai ... 12

2. 5. 1 Istorija... 12

2. 5. 2 Chemin÷ struktūra ir fizikin÷s-chemin÷s savyb÷s ... 12

2. 5. 3 Tetraciklino chemin÷ struktūra... 13

2. 5. 4 Veikimo spektras ir veikimo mechanizmas ... 13

2. 5. 5 Nepageidaujamas poveikis ... 13

3. TYRIMO METODIKA IR TYRIMO METODAI ... 15

3. 1 Antibiotikų nustatymo darbo metodika... 15

3. 1. 1 Tetraciklino nustatymo rinkinys... 15

3. 2 2009 metų sukaupti duomenys apie paimtus ir ištirtus pieno m÷ginius tetraciklinų liekanų nustatymui VĮ „Pieno tyrimai“... 18

4. TYRIMŲ REZULTATAI... 21

4. 1 Klaip÷dos, Šiaulių, Taurag÷s, Telšių apskričių grafin÷ analiz÷ (1 pav.) ... 21

4. 2 Panev÷žio, Utenos, Vilniaus apskričių grafin÷ analiz÷ (2 pav.)... 24

4. 3 Alytaus, Kauno, Marijampol÷s apskričių grafin÷ analiz÷ (3 pav.)... 26

5. IŠVADOS ... 28

6. SUMMARY... 29

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31

(4)

4

1. ĮVADAS

Pieno sanitarija – veterinarin÷s sanitarijos dalis, apimanti būdus ir priemones, kurie yra taikomi siekiant gauti geros kokyb÷s, žmogaus ir gyvulių sveikatai nekenksmingą, neužterštą pieną ir jo produktus.

Vienas iš svarbiausiųjų pieno sanitarijos uždavinių – sudaryti optimalias sąlygas gauti geros kokyb÷s pienui ir kontroliuoti, kad pirminio apdorojimo, laikymo ir transportavimo metu jis kuo ilgiau išlaikytų natūralias organoleptines, fizikines, biocheminias, technologines savybes, kad būtų kuo mažiau užteršiamas mikroorganizmais ir nenatūraliomis medžiagomis (mechanin÷mis, antimikrobin÷mis, dezinfekcin÷mis, plovimo ir kt.), kad pienas netaptų žmonių ir gyvulių užkrečiamų ligų šaltiniu (Šernien÷ L., Sekmokien÷ D. Pieno higiena 2006)

Pieną gali užteršti daugyb÷ cheminių medžiagų, kurios naudojamos sergančioms karv÷ms gydyti, melžimo sanitarijai, pieno perdirbimo įmon÷se, maišomos į pašarus. Tod÷l svarbu taikyti kontrol÷s priemones, kurios leidžia mažinti užterštumo lygį kiekvienoje iš tų veiklos sričių.

Vienas iš labiausių paplitusių antibiotikų, naudojamų galvijų gydymui yra tetraciklinas. Piene jis randamas tais atvejais, kada ūkininkai karves gyd÷ antibiotikais ir neišlaikę išlaukos periodo, (vaistų pasišalinimo iš organizmo laikotarpio), toliau pristat÷ pieną į supirkimo punktus (http://www.musulaikas.com/?id=6&nid=548). Kitas tetraciklino patekimo būdas - tepalas, kurio sud÷tyje esama antimikrobinių medžiagų – juo prieš melžiant yra tepamos rankos. ”Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, antibiotikų kiekis negali viršyti 100 mikrogramų (1 mikrogramas lygus 0,001 miligramo) litre, o pagal Rusijoje esančius reikalavimus, piene jų išvis negali būti (http://www.lsveikata.lt/aktualijos/lietuvoje/63/682.html).

(5)

5 labai svarbu apsaugant jo žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Šis darbas ir skirtas apibendrinti VĮ „Pieno tyrimai“ esančius duomenis apie tetraciklino liekanas žaliaviniame piene ir jų galimą poveikį gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų vartotojui. (Urbien÷ S., Rumpis M. Maisto chemija ir technologija)

Darbo tikslas:

Apibendrinti esamus tetraciklinų liekanų duomenis piene ir įvertinti jų poveikį vartotojų sveikatai.

Temos aktualumas: Tetraciklinai žaliavinio pieno m÷giniuose aptinkami dažnai, pagal galiojančius Europos Sąjungos reglamentus, m÷giniuose gali būti iki 100 (µg/kg), o Rusijai tiekiamam pienui jo aptikti buvo iš vis negalima. Reikalavimų nevienodumas prived÷ prie tam tikrų nesutarimų. Tod÷l buvo nuspręsta Lietuvoje tirti kiekvieną pieno žalio pieno siuntą. Daug pieno Lietuva eksportuoja į Rusiją. Tod÷l nenor÷ta prarasti rinkos. Rusijoje labai griežtai imta žiūr÷ti į eksportuojamos produkcijos kokybę po praeitais metais ten priimto pieno įstatymo (http://www.lsveikata.lt/aktualijos/lietuvoje/63/682.html).

Darbo naujumas: Surinkti 2009 metų atlikti tyrimai nustatin÷jant tetraciklinų liekanas žaliavinio pieno m÷giniuose pasinaudojant VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis. Išanalizuota tetraciklinų įtaką žmogaus sveikatai.

Mokslin÷ ir praktin÷ reikšm÷: Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad imta griežčiau kontroliuoti pieno kokyb÷ antibiotikų atžvilgiu. Kad tetraciklinai neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, ypač pavojingas n÷ščioms moterims ir kūdikiams.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti VĮ „Pieno tyrimai“ esančius duomenis apie žaliavinio pieno užterštumą tetraciklinais. 2. Praktiškai susipažinti su tetraciklinų liekanų nustatymu piene.

(6)

6

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2. 1 Teršalai maisto produktuose. Jų prigimtis

Teršalas – bet kokia į maistą patekusi ar į ją įd÷ta medžiaga, kuri išlieka maistą gaminant (įskaitant žem÷s ūkio kultūrų auginimą, gyvulių auginimą bei jų veterinarinę priežiūrą), perdirbant, bei perpakuojant, gabenant bei laikant, arba gali patekti į maistą d÷l aplinkos užterštumo (Urbien÷ S., Rumpis M. 2004),

Pastaraisiais dešimtmečiais d÷l intensyvios pramon÷s bei technologijų pl÷tros nuolat did÷ja aplinkos tarša. Įvairūs pramoniniai teršalai tiesiogiai ar per maisto produktus patenka į žmogaus organizmą. Tobulinant maisto gamybos technologijas, taip pat gali susidaryti junginių, darančių žmogui toksinį poveikį. Gyvenimas užterštoje aplinkoje, nesaugaus maisto vartojamas kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai ir gyvenimo trukmei (Urbien÷ S., Rumpis M. 2004)

Mokslininkų atliktų tyrimų analiz÷ leido padaryti išvadą, kad iš visų reguliariai į žmogaus organizmą patenkančių teršalų daugiausiai, tai yra 70 % tenka maistui, 20 % - orui ir 10 % - vandeniui (Urbien÷ S., Rumpis M. 2004), (Aniulis E., Pamakštien÷ E., Japertas S. Antimikrobinių preparatų įtaka pieno sudedamųjų dalių kitimui.)

Pieną gali užteršti daugyb÷ cheminių medžiagų, kurios naudojamos karv÷ms gydyti, melžimo sanitarijai, pieno perdirbimo įmon÷se, maišomos į pašarus. Tod÷l svarbu taikyti kontrol÷s priemones, kurios leidžia mažinti užterštumo lygį kiekvienoje iš tų veiklos sričių (http://www.pieno-tyrimai.lt )

Medžiagos turinčios inhibicinių savybių slopina piene esančių mikroorganizmų aktyvumą bei vystymąsi. Į pieną dažniausiai patenka antibiotikai (penicilinai, tetraciklinai, neomicinas ir kt.), plovimo medžiagos (kalcinuota soda) (Šernien÷ L., Sekmokien÷ D. 2006)

Antibiotikai patenka gydant sergančias karves mastitu. Karvių, gydytų antibiotikais, pieno negalima vartoti nuo keliolikos valandų iki kelių parų po paskutinio antibiotikų panaudojimo. Antibiotikai patekę į pieną veikia kaip inhibitoriai. Tokio pieno negalima maišyti i vieną tarą su sveikų karvių pienu. Jis turi būti melžiamas į atskirą indą ir utilizuojamas (Japertas S., 1999), (Baltušnikien÷ A. Extraction of Antibiotics from Biomatrices.)

Alergiškiems žmon÷ms vartojantiems pieną su antibiotikų priemaišomis, gali sukelti sveikatos sutrikimų. Žmogui ilgesnį laiką vartojant toki pieną, išsivysto antibiotikams atsparios bakterijos. Tokiu atveju gydymas antibiotikais gali būti ne toks efektyvus.

(7)

7 bangos kartojasi kas antri metai (I. Černiauskien÷.2007), (Sederevičius A., LVA. Patarimai pieno gamintojams.).

1 lentel÷. Farmakologiškai aktyvių medžiagų leidžiamas maksimalus liekanų kiekis piene:

(http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/teršalai.html.)

Pieno supirkimo taisykl÷se pateikta nemažai rodiklių, lemiančių pieno kokybę. Tai bendra bakterin÷ tarša, somatinių ląstelių kiekis, cheminių medžiagų nebuvimas ir užšalimo temperatūros rodikliai. Visi šie rodikliai tarpusavyje susiję. Dažnai žaliaviniame piene randama ir antimikrobinių vaistinių medžiagų, tame tarpe ir tetraciklinų (1 lentel÷) (Klimait÷ J., Aniulis E. Žalias pienas – ne vanduo).

Pienas su inhibitorin÷mis medžiagomis kenksmingas žmonių sveikatai. Vartojant tokį pieną, pakinta virškinamojo trakto normalios mikrofloros sud÷tis, atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų, kurių neveikia gydymui skirti preparatai, gali pasireikšti alergija. Be to, inhibitorin÷s medžiagos slopina pieno rūgšties bakterijų, naudojamų rūgštiems pieno produktams ir sūriams gaminti, dauginimąsi. Tod÷l norint sumažinti šių medžiagų patekimui į pieną, pienas tiriamas nuo pat pirmos supirkimo stadijos. (http://www.lzuu.lt/mtp/index.php?id=2124&action=more)

(8)

8 2. 2 Priemon÷s pieno kokyb÷s kontrolei stiprinti

VMVT kiekvienais metais sudaro medžiagų liekanų piene steb÷senos planus ir kartu su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu koordinuoja ir vykdo tyrimus, analizuoja priežastis ir kontroliuoja šių planų vykdymą. Vykdant kenksmingų likučių steb÷senos planą, 2009 metų I pusmetį buvo ištirti 626 žalio pieno m÷giniai, iš jų 4 (0,63 %) atvejai buvo teigiami, t. y. rasta inhibitorinių medžiagų. Šiais metais taip pat buvo patvirtinta Žem÷s ūkio ministerijos finansuojama teršalų maisto produktuose naujų tyrimo metodų diegimo ir antimikrobinių medžiagų žaliaviniame karvių piene ir jo gaminiuose steb÷senos programa. Siekiant sustiprinti žaliavinio pieno kokyb÷s kontrolę, VĮ „Pieno tyrimai“ nuo 2008 09 01 d. prad÷jo vykdyti antibakterinių medžiagų (tetraciklino) identifikavimo kontrolę, papildomai tiriant m÷ginius tetraciklino nustatymui. Radus piene tetraciklino, jo supirkimas stabdomas ir atliekamas ūkio patikrinimas. VMVT inspektoriai patikrinimo metu ima bendro pieno m÷ginius iš pieno supirkimo punktų talpos ir siunčia į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Analiz÷ vykdoma visais įtarimą suk÷lusiais atvejais. (http://www.valstietis.lt/HTML/Archyvai/Ukis/Akademija/Mastitas.htm), (MacPherson DW, Gushulak BD, Baine WB, Bala S, Gubbins PO, Holtom P, Segarra-Newnham M. (2009))

2. 2. 1 Antibiotikai ir kt. farmakologiškai aktyvios medžiagos

Jie yra naudojami sergantiems sistemin÷ms organizmo ligoms bei mastitu gydyti. Pieno kokyb÷s kontrolei labai svarbus yra laikas, per kurį antibiotikas iš kraujo patenka į pieną. Šis laikas priklauso nuo naudojamo tirpiklio – aliejiniai antibiotikų tirpalai išskiria per ilgesnį laiką, vandeniniai – per trumpesnį. Žinant antibiotiko išskyrimo su pienu trukmę, nustatomas išlaukos periodas, kurio metu pienas vartojimui netinkamas. (Matusevičius A., Špakauskas V. Antimikrobin÷s ir antiparazitin÷s vaistin÷s medžiagos ir vaistai veterinarijoje).

(9)

9 gyvūnams, piene turi būti nustatyta didžiausia leistina likučių koncentracija (DLK). Pagal šio reglamento nuostatas, farmakologiškai aktyvios medžiagos yra suskirstytos į dvi grupes Komisijos reglamentas Nr.37/2010). (D÷l didžiausių leistinų veterinarin÷s medicinos preparatų likučių kiekių gyvūniniuose maisto produktuose. LR Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 395), (D÷l medžiagų ir medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose steb÷senos taisyklių patvirtinimo 2003), Thiim M., Friedman L.S. Hepatotoxicity of antibiotics and antifungals 2003).

2. 2. 2 LPT2 tyrimo atlikimas VĮ „Pieno tyrimai“

Iš vakaro suvežami m÷giniai supakuoti į vienkartinius indelius po 45 ml. Tyrimas prasideda ryte Plate Count agaro ištirpinimu. Žalias pienas be konservuojančių medžiagų tiriamas d÷l tetraciklino liekanų. Pienas turi būti ištirtas per parą. Ištirpintas agaras maišomas ant magnetin÷s maišykl÷s. Jis yra maišomas ir v÷sinamas. Svarbu pasiekti 63 °laipsnių temperatūrą. Tada dedamos sporos Bacillus thermophilus. Jos perkamos tik iš patikimų gamintojų, kurie turi sertifikatus. Nes jos aktyvuojasi tik esant 63° laipsnių temperatūroje. Tokios temperatūros natūraliai gamtoje n÷ra. Ph-metras kalibruojamas per tris taškus (ph 4-7-10). Kiekvienai procedūrai pildomas atskiras patikros žurnalas. LPT ir LPT2 tyrimai panašūs tik tyrimas LPT2 jautresnis tetraciklinams. Naudojama ta pati terp÷, tas pats spalvinis agaras (bromkrezolpurpurinis). Vertinama ar yra tetraciklinų liekanų virš leidžiamos normos (leidžiama norma 0,1 µg/ml) ar n÷ra. Paruošta terp÷ su bacilomis yra supilstoma į plokšteles, kurios sudarytos iš 94 akut÷m. Plokštel÷ pažymima žaliu markeriu, kad tyr÷jas žinotų, kad būtent LPT2 tyrimas atliekamas nustatin÷jant tetraciklinus. Automatiniu pieno m÷ginių dozatoriumi TECAN pieno m÷giniais užpildoma plokštel÷, kurioje viena akut÷ su teigiama kontrole (violetin÷ spalva) ir neigiama kontrol÷ (geltona spalva). Užpildyti m÷giniai palaikomi vieną valandą kambario temperatūroje, kad pienas tolygiai pasiskirstytų terp÷je. Po to nupurtoma plokštel÷ ir užklijuojama lipnia juosta, kad agaras neišgaruotų. (Drulia V. Pieno kokyb÷s būkl÷ Lietuvoje ir jos gerinimas).

Tada dedama inkubuoti 4 valandas į inkubatorių ir vertinama. Atspausdinamas protokolas, jei rasta informuojamas pieno statytojas ir stabdomas pieno supirkimas. M÷ginių poreikis paskaičiuojamas iš anksto, prieš m÷nesį gaunamas lapas su palnuojamų pristatyti m÷ginių skaičiumi. Tyrimo plane surašyti kodai pagal, kuriuos atliekami tyrimai. VĮ „Pieno tyrimai“ tertaciklinai nustatin÷jami antradieniais ir penktadieniais LPT2 tyrimu.

(10)

10 d÷ž÷s klijuojama etiket÷, kurioje nurodoma partijos numeris, pagaminimo data ir suvartojimo data. Paruošta terp÷ galioja 5 paras. Žaliavinio pieno m÷giniai imami per m÷nesį tetraciklinų nustatymui 3 kartus.

2. 2. 3 Antibiotikai pagal veikimo mechanizmą skirstomi į 4 grupes:

1. Antibiotikai, slopinantys mikroorganizmų ląstel÷s sienel÷s sintezę: beta-laktamai, cikloserinas ir kt.

2. Antibiotikai, keičiantys mikroorganizmų citoplazmos membranos laidumą: polimiksinai, streptomicinas, nistatinas, amfotericinas B, gramicidinas.

3. Antibiotikai, slopinantys mikroorganizmę baltymų sintezę: aminoglikozidai, tetraciklinai, amfenikoliai, makrolidai, linkozamidau, fuzidino rugštis.

4. Antibiotikai, slopinantys mikroorganizmų nukleino rugščių sint÷zę: rifampicinas ir kt.

Pagal veikimo pobūdį antibiotikai skirstomi į baktericidinius ir bakteriostatinius. Bakteriostatiniai antibiotikai slopina mikroorganizmų augimą, dauginimąsi, tod÷l veikia tik mikrobų proliferacijos stadijoje. Bakteriostatiškai dažniausiai veikia antibiotikai, slopinantys mikroorganizmų citoplazmos baltymų sintezę – tetraciklinai, amfenikoliai, makrolidai, linkozamidai, fuzidino rūgštis ir kt.

Baktericidiškai veikiantys antibiotikai užmuša mikroorganizmus. Vieni jų veikia ir besidauginančius ir ramyb÷s stadijoje esančius suk÷l÷jus, kiti veikia tik besidauginančius mikroorganizmus. Didel÷s kai kurių bakteriostatiškai veikiančių antibiotikų doz÷s gali veikti ir baktericidiškai.

2. 3 Valstybin÷s įmon÷s „Pieno tyrimai“ veikla

„Pieno tyrimai“ yra akredituota nešališka pieno tyrimų laboratorija, tirianti žaliavinio pieno sud÷tį ir kokybę. Per m÷nesį čia ištiriama beveik 0,5 mln. M÷ginių, o per metus – daugiau kaip 6 mln. Naujose supirkimo taisykl÷se numatyta, kad Lietuvos perdirbimo įmon÷s netinkamos kokyb÷s pieno gal÷s nesupirkti, o žemdirbiams už tokį pieną bus taikomos baudos. Prastos kokyb÷s piene dažniausiai randama antibiotikų, kuriais gydomi galvijai.

(11)

11 tetraciklinas) yra pagrindinis rodiklis Rusijai, tod÷l būtina garantuoti, kad jomis užterštas pienas nepatektų perdirbimui. VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis, pieno m÷ginių, kuriuose randama inhibitorinių medžiagų padaug÷jo, bet padaug÷jo ir atliekamų tyrimų skaičius. ( http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/tersalai.html)

Tyrimais patvirtinus, d÷l kieno kalt÷s cisternose piene rasta inhibitorinių medžiagų ir jis tapo netinkamas perdirbti, kaltininkas prival÷s atlyginti nuostolius, o pienas tur÷s būti viešai sunaikintas ne perdirbimo įmon÷s teritorijoje pagal Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką. 2. 4 Ihibitorin÷s medžiagos Lietuvoje

Inhibitoriai žalingi žmonių sveikatai. Kita ne mažiau svarbi priežastis, d÷l ko būtina inhibitorinių medžiagų kontrol÷, yra ekonomin÷. Beveik visos įmon÷s savo produkciją eksportuoja į ES ar kitas šalis, kurios labai kruopščiai kontroliuoja įvežamos produkcijos saugą ir kokybę.

2008 – 2009 metais buvo neleista perdirbti 900 tonų pieno. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, antibiotikų kiekis negali viršyti 100 mikrogramų (1 mikrogramas lygus 0,001 miligramo) litre, o pagal Rusijoje esančius reikalavimus, piene jų iš vis negali būti. Taigi, reikalavimų nevienodumas priveda prie tam tikrų nesutarimų.

2008 metais Žem÷s ūkio ministerija skyr÷ 2,1 mln. Litų riekiamai įrangai įsigyti, be to, buvo vykdoma valstybin÷ antimikrobinių medžiagų prevencijos programa, kurios vykdymui ir tyrimo metodų diegimui ministerija skyr÷ 1,5 mln. litų.

K. Lukausko tvirtinimu, šiuo metu jau yra rastos fermos iš kurių buvo gautas pienas su antibiotikais. Daugiausiai antimikrobinių medžiagų pateko per naudotus rankų tepalus.

Pasak VMVT vadovo, pieno perdirbimo įmon÷s negali priimti nekokybiško pieno, tačiau ne visada jos gali atlikti visapusišką patikrinimą. „Vienoje įmon÷je buvo tikrinta ar yra penicilino, oksicilino, bet netikrino ar yra tetraciklino – būtent jį rado. Pas kitus, kurie tikrino ir tetracikliną, rado oksiciliną. Lašo ir užtenka“, - sak÷ K. Lukauskas. (www.lsveikata.lt)

(12)

12 Ūkininkas privalo nustatyti galimos pieno taršos priežastį ir jį pašalinti. Pažeidimą per 3 m÷n. nustačius antrą kartą, pieno statytoja taip pat turi galimybę pasitaisyti, pateikdamas kitą pieno pavyzdį ištirti.. Taip išvengiama sustabdyti pieno supirkimą 15 dienų bei galimos administracin÷s baudos už veterinarin÷s priežiūros reikalavimų nesilaikymą nuo 20 iki 1000Lt. Pad÷tis, kai nepaisoma nustatytų veterinarijos reikalavimų, kai karv÷s savarankiškai gydomos draudžiamais, nelegaliai įsigytais vaistais, tampa pavojingu reiškiniu. VMVT specialistų nuomone, pieno perdirb÷jai rūpinasi, kad tetraciklinu užterštas pienas netur÷tų įtakos maisto produktų kokybei ir jų eksportui. Tačiau svarbiausia, kad vaistų likučių į pieną nepatektų pačiuose ūkiuose. (www.jurbarkosviesa.lt)

Lietuvoje karvių piene pastaraisiais metais inhibitorinių likučių randama 0,3 – 1,0 % m÷ginių (VĮ Pieno tyrimai duomenimis). Dažniau „teigiamų“ m÷ginių randama vasaros laikotarpiu. Galima daryti išvadą, kad vasaros laikotarpiu yra palankesn÷s sąlygos vystytis mikroorganizmams, karv÷s šiltuoju metų sezonu dažniau serga mastitais.

Paskutiniu metu mikroorganizmų atsparumas antibiotikams d÷l jų plataus naudojimo medicinoje ir veterinarijoje tapo pasauline problema.

2. 5 Tetraciklinai 2. 5. 1 Istorija

Pirmasis tetraciklinas – chlortetraciklinas (aureomicinas) išskirtas 1945 m. iš Streptomyces aureofaciens kultūrų Loido Konoverio. V÷liau susintetinti kiti šios grup÷s antibiotikai tertaciklinas, oksitetraciklinas, morfociklinas, doksiciklinas, metaciklinas. (http://en.wikipedia.org/wiki/Antibiotics, http://en.wikipedia.org/wiki/Beta-lactam)

2. 5. 2 Chemin÷ struktūra ir fizikin÷s-chemin÷s savyb÷s

Tetraciklinai – naftaceno dariniai. Jų chemin÷s struktūros pagrindą sudaro naftaceno žiedų sistema (tetraciklinas). Tetraciklinai – geltoni amorfiniai milteliai. Blogai tirpasta vandenyje. Milteliai - patvarūs, o jų vandeniniai tirpalai - ne.

(13)

13 2. 5. 3 Tetraciklino chemin÷ struktūra

2. 5. 4 Veikimo spektras ir veikimo mechanizmas

Tetraciklinų veikimo spektras labai platus. Jie veikia gramteigiamus bei gramneigiamus kokus ir bakterijas, taip pat riketsijas, mikoplazmas, spirochetas, leptospiras, chlamidijas, entamebas. Gramteigiamus mikroorganizmus jie veikia silpniau už penicilinus. Silpnai veikia tuberkulioz÷s mikobakterijas. Tetraciklinai bakteriostatiškai veikia ekstraceliuliariškai ir intraceliuliariškai esančius mikroorganizmus, slopina jų citoplazmos baltymų sintezę. Šarmin÷je aplinkoje jų veikimas silpn÷ja, o rūgščioje – stipr÷ja (Brady M. S., White N., Katz S. E. 1993)

2. 5. 5 Nepageidaujamas poveikis

Tetraciklinai, gali sukelti gana daug nepageidaujamų reiškinių. D÷l toksiškumo dabar chlortetraciklinas nebevartojamas. Šie antibiotikai 15-20% pacientų sutrikdydavo virškinimą, sukeldavo disbakteriozę, tod÷l kartu mažina endogeninę B grup÷s vitaminų, vitamino K biosint÷zę, taip pat slopina virškinimo fermentų (pepsino, amilaz÷s, lipaz÷s) aktyvumą. Kadangi tetraciklinai veikia dirginamai, tai, juos vartojant, gali atsirasti dispepsijos reiškinių, net glositas, stomatitas, ezofagitas, anorektalinis sindromas. Kadangi jie slopina žarnų mikroflorą, tai virškinimo trakte kartais pradeda intensyviai daugintis tetraciklinams atsparūs mikroorganizmai – vystosi stafilokokinis enterokolitas, virškinimo trakto ar net vidaus organų kandidoz÷.

(14)

14 (http://en.wikipedia.org/wiki/Antibiotics, http://en.wikipedia.org/wiki/Beta-lactam). Ypač tetraciklinas kenkia vaikams, kuriems pagelsta dantų emalis, sutrinka kaulų vystymąsis (3 lentel÷).

3 lentel÷. Tetraciklinų neigiamas poveikis:

Šalutinis tetraciklinų poveikis dažniausiai pasireiškia nusižengus preparato vartojimo taisykl÷ms, perdozavus, neatsižvelgus į individualius paciento ypatumus - arba tiesiog vartojant antibiotiką be jokio reikalo, t.y. nesergant. Žinoma, kad tetraciklino į veną vartojimas yra susijęs su sunkiu kepenų pažeidimu, histologiškai nustatoma mikrovezikuline steatoze bei nekroze. Pažeidimo klinika primena Reye sindromą, pasireiškia žaibiškas kepenų nepakankamumas, hipoglikemija, acidoz÷, pankreatitas. Rizikos veiksniai: intraveninis vartojimas, didel÷s doz÷s (>1,5 m/p.), inkstų nepakankamumas, prostatos v÷žio gydymas estrogenais, paskutinis n÷štumo periodas. Pastaruoju atveju dažnas šalutinis poveikis – priešlaikinis gimdymas bei didelis naujagimių mirtingumas. Dabar, nebeskiriant tetraciklino į veną, tokių sunkių kepenų pažeidimų pasitaiko labai retai, tačiau hepatotoksinis poveikis galimas ir vartojant dideles geriamojo tetraciklino dozes.

Nedidel÷s tetraciklinų liekanos gyvūniniuose produktuose gali sukelti alergines reakcijas, sunaikina naudingą organizmui mikroflora, didina patogeninių mikroorganizmų atsparumą. Gydant atsparių

(15)

15 tetraciklinams mikroorganizmų sukeltus susirgimus, negaunamas reikiamas gydymo efektas. Vartojant pieną su inhibitorių likučiais žmogaus organizme gali ne tik išsivystyti tetraciklinams atsparios mikroorganizmų paderm÷s, bet ir suirti natūrali mikrobin÷ žarnyno ekosistema. (Speičien÷ M.D. Vaistų sukeliami kepenų pažeidimai)

3. TYRIMO METODIKA IR METODAI

3. 1 Antibiotikų nustatymo metodika

Antibiotikams nustatyti naudojami fermentiniai, mikrobiologiniai, fizikocheminiais metodai. Imuniniai tyrimo metodai pagrįsti fermentų sąveika su antibiotikais ( Penzym S, ß – Star, ROSA) testai. Fermentinių metodų rezultatai patikrinami tikslesniais, tačiau daugiau laiko užimančiais (2,5 – 5 val.) mikrobiologiniais metodais(http://www.lzuu.lt). (Žvirdauskien÷ R., Šalomskien÷ J., Urbšien÷ I. 2002.).

2 lentel÷. Tyrimo schema: (http://www.lzuu.lt)

Pieno m÷ginių formavimas į rinkinius po 94 ir dozavimas į plokšteles Plokšteliu išlaikymas 1h kambario temperatūroje

Pieno iš plokštelių duobučių nupylimas ir jos užsandarinimas

Paruoštų plokštelių laikymas šaldytuve tolesnis termostatavimas 63,5 ± 0,5˚ C temp. nuo 4 – 5 val.

Plokštelių vertinimas ir rezultatų suvedimas į duomenų bazę

3. 1. 1 Tetraciklino nustatymo rinkinys

(16)
(17)
(18)

18 3. 2 2009 metų sukaupti duomenys apie paimtus ir ištirtus pieno m÷ginius tetraciklinų liekanų nustatymui VĮ „Pieno tyrimai“

Lentel÷se pateikti duomenys apie Lietuvos apskrityse paimtus, ištirtus duomenis apie tepraciklinus, apskaičiuota jų procentin÷ išraiška kiekvieną m÷nesį. Pateiktos 2 lentel÷s, po 6 m÷nesius kiekvienoje. 4 lentel÷je duomenys sukaupti nuo 2009 metų sausio m÷nesio iki birželio. 5 lentel÷je duomenys nuo 2009 metų liepos m÷nesio iki 2009 metų gruodžio m÷nesio pabaigos. Duomenys buvo rinkti kiekvieną m÷nesį atskirai analizuojant kiekvieną apskritį, kiek joje buvo paimta m÷ginių, kiek ištirta ir apskaičiuota jų procentin÷ išraiška.

Pateiktos dvi lentel÷s, kurios suskirstytos į du pusmečius. 4 lentel÷je pateikti I pusmečio duomenys. Nuo sausio iki birželio m÷nesio. Lentel÷je pateikti duomenys apie kiekvienoje apskrityje ištirtus ir pasitvirtinusius (su norma viršijančiu leistiną normą tetraciklinų kiekiu) m÷ginius ir apskaičiuota jų procentin÷ išraiška.

5 lentel÷je pateikti II pusmečio duomenys nuo liepos ir gruodžio m÷nesio, kuriuose pateikta analogiška informacija kaip ir 4 lentel÷je.

(19)

19 4 lentel÷. Duomenys apie tetraciklino nustatymą pieno m÷giniuose 2009 metų I pusmetį

Sausis Vasaris Kovas Balandis Geguž÷ Birželis

Apskritys

Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta %

(20)

20 5 lentel÷. Duomenys apie tetraciklino nustatymą pieno m÷giniuose 2009 metų II pusmetį

Liepa Rugpjūtis Rugs÷jis Spalis Lapkritis Gruodis Apskritys

Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta % Ištirta Rasta %

(21)

21

4. TYRIMŲ REZULTATAI

Duomenys toliau buvo perkeliami į grafikus (1 – 3 paveikslai). Iš jų galima vizualiai matyti kokioje apskrityje ir kokį m÷nesį buvo rasta mažiausiai/daugiausiai žaliavinio pieno m÷ginių su tetraciklinų liekana, kuri viršija leistiną normą. Kiekvienas grafikas suskirstytas po kelias apskritis. 1 paveiksle pateikta Klaip÷dos, Šiaulių, Taurag÷s, Telšių apskričių grafin÷ analiz÷.

2 paveiksle pateikta Panev÷žio, Utenos, Vilniaus apskričių grafin÷ analiz÷ 3 paveiksle pateikta Alytaus, Kauno, Marijampol÷s apskričių grafin÷ analiz÷.

4. 1 Klaip÷dos, Šiaulių, Taurag÷s, Telšių apskričių grafin÷ analiz÷ (1 pav.)

Klaip÷dos apskrities 2009 metų analiz÷: analizuojama kiekvienas m÷nuo atskirai nurodant m÷ginių skaičių su viršijančia tetraciklinų liekanų norma (leistina norma yra 100 µg/kg). Sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 60, vasario m÷nesį – 66 m÷giniai, kovo m÷nesį – 84 m÷giniai, balandžio m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių – 106 su viršijančia tetraciklinų norma. Geguž÷s m÷nesį – 92 m÷giniai, birželį – 91 m÷ginys, liepą – 58 m÷giniai, rugpjūtį – 92 m÷giniai, rugs÷jį – 89 m÷giniai, spalį – 71 m÷ginys, lapkričio m÷nesį – 58 m÷giniai , gruodžio m÷nesį – 45 m÷giniai mažiausias skaičius m÷ginių per visus metus (1 pav.)

Šiaulių apskrities 2009 metų analiz÷: sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 76 m÷giniai, vasario m÷nesį – 67 m÷giniai, kovo m÷nesį – 102 m÷giniai, balandžio m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 136 su viršijančia tetraciklinų norma. Geguž÷s m÷nesį – 110 m÷ginių, birželį – 63 m÷giniai, liepą – 78 m÷giniai, rugpjūtį – 65 m÷giniai, rugs÷jį – 77 m÷giniai, spalį – 73 m÷giniai, lapkričio m÷nesį – 72 m÷giniai , gruodžio m÷nesį – 48 m÷giniai mažiausias skaičius m÷ginių per visus metus (1 pav.)

(22)

22 Telšių apskrities 2009 metų analiz÷:sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 48 m÷giniai, vasario m÷nesį – 42 m÷giniai, kovo m÷nesį – 60 m÷ginių, balandžio m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 66 su viršijančia tetraciklinų norma. Geguž÷s m÷nesį - 50 m÷ginių, birželį – 41 m÷giniys, liepą – 45 m÷ginai, rugpjūtį – 42 m÷giniai, rugs÷jį – 49 m÷giniai, spalį – 33 m÷giniai, lapkričio m÷nesį – 35 m÷giniai, gruodžio m÷nesį – 20 m÷ginių, tai mažiausias skaičius m÷ginių per visus metus (1 pav.)

(23)

23

Klaip÷dos, Šiaulių, Taurag÷s, Telšių

20

30

40

50

60

70

80

90

100

110

120

130

140

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

M÷nesiai

T

e

ig

ia

m

ų

m

÷

g

in

s

k

.

Klaip÷dos

Šiaulių

Taurag÷s

Telšių

(24)

24 4. 2 Panev÷žio, Utenos, Vilniaus apskričių grafin÷ analiz÷ (2 pav.)

Panev÷žio apskrities 2009 metų analiz÷: sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 51 m÷ginys, vasario m÷nesį – 64 m÷giniai, kovo m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 104 su viršijančia tertaciklinų norma, balandžio m÷nesį rasta - 75 m÷giniai, geguž÷s m÷nesį - 91 m÷ginys, birželį – 71 m÷ginys, liepą – 77 m÷giniai, rugpjūtį – 92 m÷giniai, rugs÷jį – 59 m÷giniai, spalį – 85 m÷giniai, lapkričio m÷nesį – 75 m÷giniai, gruodžio m÷nesį – 40 m÷ginių, tai mažiausias skaičius m÷ginių per visus metus (2 pav.)

Utenos apskrities 2009 metų analiz÷: sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 45 m÷giniai, vasario m÷nesį – 65 m÷giniai, kovo m÷nesį - 60 m÷ginių, balandžio m÷nesį rasta - 36 m÷giniai, geguž÷s m÷nesį - 57 m÷giniai, birželį – 45 m÷giniai, liepą – 42 m÷giniai, rugpjūčio m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 82 su viršijančia tetraciklinų norma, rugs÷jį – 65 m÷giniai, spalį – 50 m÷ginių, lapkričio m÷nesį – 33 m÷giniai, gruodžio m÷nesį – 32 m÷ginių, tai mažiausias skaičius m÷ginių per visus metus (2 pav.)

Vilniaus apskrities 2009 metų analiz÷:sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 31 m÷ginys, vasario m÷nesį – 17 m÷ginių, tai mažiausias m÷ginių skaičius per visus metus, kovo m÷nesį - 47 m÷giniai, balandžio m÷nesį rasta - 53 m÷giniai, geguž÷s m÷nesį - 42 m÷giniai, birželį – 50 m÷ginių, liepą – 57 m÷giniai, rugpjūčio m÷nesį rasta – 60 m÷ginių, rugs÷jį – 43 m÷giniai, spalio m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 71 su viršijančia tetraciklinų norma, lapkričio m÷nesį – 26 m÷giniai, gruodžio m÷nesį – 23 m÷giniai (2 pav.)

(25)

25

Panev÷žio, Utenos, Vilniaus

17

27

37

47

57

67

77

87

97

107

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

M÷nesiai

T

e

ig

ia

m

ų

m

÷

g

in

s

k

.

Panev÷žio

Utenos

Vilniaus

(26)

26 4. 3 Alytaus, Kauno, Marijampol÷s apskričių grafin÷ analiz÷ (3 pav.)

Alytaus apskrities 2009 metų analiz÷: sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 45 m÷giniai, vasario m÷nesį 35 m÷giniai, tai mažiausias m÷ginių skaičius per visus metus. Kovo m÷nesį - 66 m÷ginių, balandžio m÷nesį - 58 m÷giniai, geguž÷s m÷nesį - 94 m÷giniai, birželį – 58 m÷giniai, liepą – 64 m÷giniai, rugpjūčio m÷nesį – 84 m÷giniai, rugs÷jo m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 88 su viršijančia tetraciklinų norma, spalį – 66 m÷giniai, lapkričio m÷nesį – 62 m÷giniai, gruodžio m÷nesį – 40 m÷ginių (3 pav.)

Kauno apskrities 2009 metų analiz÷: sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 71 m÷ginys, vasario m÷nesį - 80 m÷ginių, kovo m÷nesį - 105 m÷giniai, balandžio m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 116 su viršijančia tetraciklinų norma, geguž÷s m÷nesį - 100 m÷ginių, birželį – 102 m÷giniai, liepą – 93 m÷giniai, rugpjūčio m÷nesį – 110 m÷ginių, rugs÷jo m÷nesį – 79 m÷giniai, spalį – 95 m÷giniai, lapkričio m÷nesį – 78 m÷giniai, gruodžio m÷nesį 58 m÷giniai, tai mažiausias m÷ginių skaičius per visus metus (3 pav.)

Marijampol÷s apskrities 2009 metų analiz÷: sausio m÷nesį rasta m÷ginių viršijančių leistiną normą 66 m÷giniai, vasario m÷nesį - 67 m÷giniai, kovo m÷nesį - 79 m÷giniai, balandžio m÷nesį – 106 m÷giniai, geguž÷s m÷nesį rasta daugiausiai m÷ginių 122 su viršijančia tertaciklinų norma, birželį – 82 m÷giniai, liepą – 77 m÷giniai, rugpjūčio m÷nesį – 84 m÷giniai, rugs÷jo m÷nesį – 89 m÷giniai, spalį – 51 m÷ginys, lapkričio m÷nesį – 94 m÷giniai, gruodžio m÷nesį 40 m÷ginių, tai mažiausias m÷ginių skaičius per visus metus (3 pav.)

(27)

27

Alytaus, Kauno, Marijampol÷s

35

45

55

65

75

85

95

105

115

125

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

M÷nesiai

T

e

ig

ia

m

ų

m

÷

g

in

s

k

.

Alytaus

Kauno

Marijampol÷s

(28)

28

5. IŠVADOS

1. Tetraciklinai piene dažniausiai nustatomi vasaros metu, kadangi karv÷s dažniau serga mastitais ir yra gydomos antimikrobiniais vaistais;

2. Stebima tendencija, kad tepraciklinai dažniau aptinkami žaliavinio pieno m÷giniuose iš Taurag÷s, Panev÷žio ir Kauno apskričių;

(29)

29

6. SUMMARY

Master's work.

Master: Agn÷ Bružait÷

Topic of Master degree thesis:

Tutor: Prof., habil., dr. Algimantas Matusevičius

Lithuanian Veterinary Academy, Department of Non – communicable diseases department, Master‘s work accomplished in the year 2009 – 2010, volume of Master work 46 pages original, 4 tables and 5 pictures.

This research was made in public company ‘Pieno tyrimai’. The aim was to analyze the order of taken tests and methodology of chemical remains evaluation

Milk sanitary is a part of veterinary science sanitary, which includes measures and tools, which are taken in order the consumers would get good quality milk and dairy products, which would bring no harm to humans’ or animals’ health.

Milk can be polluted by a number of chemicals, which are used for treating sick cows, milking sanitary, milk preparing companies or mixed into forage. So it is very important to use controlling mechanisms which would allow to decrease the pollution level in every earlier mentioned subjects.

This work summarizes the remains of tetracyclines data in milk and evaluates its’ influence on human health. The tetracyclines data of 2009 which was about taken, explored and exceeded the allowable standart of specimens was analised in public company ‘Pieno tyrimai’. The process of research includes: the milk specimens selection into groups of 94 and dosing into the plates; the plates exposition in room temparature for one hour; the overmeasure of milk elimination from plates‘ hollows and the sealing of plates; the storage of the prepared plates in the refrigerator; freezing for 4-5 hours; the plates evaluation according the changed colour of specimen; the data gathering into the datebase.

(30)

30 with chemicals tetracyclines are milked and this milk is taken to the market. Also then preparations are bought without prescription and veterinarian observation.

The biggest number of effected specimens are taken in the warm seasons (spring and summer). This means that animals usually catch various diseases which are treated with antibiotics in warm seasons. The most often harmed specimens were found in Taurag÷‘s, Panev÷žys, Kaunas districts.

(31)

31

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Brown S.J., Desmond P.V. Hepatotoxicity of antimicrobial agents // Semin. Liver Dis. – 2002, 22, p. 157–167

2. Thiim M., Friedman L.S. Hepatotoxicity of antibiotics and antifungals // Clin. Liver Dis. – 2003, 7, p. 381–399

3. Kuntz E., Kuntz H.D. Hepatology, Principles and Practice. 2nd edition. – 2005 4. Brady M. S., White N., Katz S. E. 1993 p. 124 – 156

5. Marino G., Zimmerman H.J., Lewis J.H. Management of drug-induced liver disease // Curr. Gastroenterol. Rep. – 2001, 3, p. 38–48

6. FAO. (2009). WHO Food standards. Codex Alimentarius

7. MacPherson DW, Gushulak BD, Baine WB, Bala S, Gubbins PO, Holtom P, Segarra-Newnham M. (2009). Population mobility, globalization, and antimicrobial drug resistance. Emerg Infect Dis. 2009 Nov;15(11):1727-32

8. Michel J-B, Yeh PJ, Chait R, Moellering RC (2008). Drug interactions modulate the potential for evolution of resistancen. Proc Natl Acad Sci U S A. 2008 September 30; 105(39): 14918–14923

9. Rolain J-M, François P, Hernandez D, Bittar F, Richet H, Fournous G, Mattenberger Y, Bosdure E, Stremler N, Dubus J-Ch, Sarles J, Reynaud M (2009). Genomic analysis of an emerging multiresistant Staphylococcus aureus strain rapidly spreading in cystic fibrosis patients revealed the presence of an antibiotic inducible bacteriophage. Biol Direct. 2009; 4: 1

10. WHO. (2001). WHO Global Strategy for Containment of Antimicrobial Resistance 11. Low Ch. Working Paper – WHO Meeting on the Medical Impact of the Use of

Antimicrobials in Food Animals. Berlin, Oct. 13–17, 1997

12. Levy S. B. Antibiotic Disruption of Microbiological Ecology. WHO Meeting on the Medical Impact of the Use of Antimicrobials in Food Animals. Berlin, Oct. 1–17, 1997 13. Levy S. B. Antibiotic Disruption of Microbiological Ecology. WHO Meeting on the

Medical Impact of the Use of Antimicrobials in Food Animals. Berlin, Oct. 1–17, 1997. 14. Brady M. S., White N., Katz S. E. 1993 p. 142 - 186

15. Speičien÷ M.D. Vaistų sukeliami kepenų pažeidimai // Klinikin÷ gastroenterologija. – 2002, p. 363–371

16. Japertien÷ R., Japertas S. Melžimo savyb÷s. Tai naudinga žinoti „Mano ūkis“ 2007/10 17. VMVT. (2003). D÷l medžiagų ir medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose

(32)

32 18. VMVT. (2005). Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos

Respublikos rinką reikalavimai. Žin., 2005, Nr. 131-4754

19. D÷l didžiausių leistinų veterinarin÷s medicinos preparatų likučių kiekių gyvūniniuose maisto produktuose. LR Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 395 // Valstyb÷s žinios. 2001. Nr. 13. P. 66–98

20. Šernien÷ L., Sekmokien÷ D. Pieno higiena. Sanitariniai reikalavimai žalio pieno apdorojimui. Metodin÷ medžiaga, Kaunas, VETinfo leidybinis centras, 2006

21. Drulia V. Pieno kokyb÷s būkl÷ Lietuvoje ir jos gerinimas. Žem÷s ūkis. 1998. Nr. 9. P. 19 – 20.

22. Klimait÷ J., Aniulis E. Žalias pienas – ne vanduo. Žem÷s ūkis. 2003. Nr. 3. P. 26–27. 23. Paserpskien÷ M. Pieno ir pieno produktų kokyb÷s reikalavimai ir analiz÷s metodai.

Kaunas: Lietuvos maisto institutas, 2003. P. 5–10.

24. Urbien÷ S., Rumpis M. Maisto chemija ir technologija, 2004. T. 38. Nr. 1. P. 9 - 14. 4. 25. Aniulis E., Pamakštien÷ E., Japertas S. Antimikrobinių preparatų įtaka pieno sudedamųjų

dalių kitimui. Veterinarija ir zootechnika. 2001. T. 12(34). P. 9-13.

26. Baltušnikien÷ A. Extraction of Antibiotics from Biomatrices. Theory and Methodology (Review). Maisto chemija ir technologija. 2003. T. 37. Nr 2. P. 5-14. ISSN 1392-0227 27. Matusevičius A., Špakauskas V. Antimikrobin÷s ir antiparazitin÷s vaistin÷s medžiagos ir

vaistai veterinarijoje. Kaunas, 2005. 520 p.

28. Žvirdauskien÷ R., Šalomskien÷ J., Urbšien÷ I. Inhibitorių grupių nustatymas žaliame karvių piene mikrobiologiniais metodais. Maisto chemija ir technologija. 2004. T. 38. Nr 2. P. 55-60. ISSN 1392-0227.

29. Pieno ūkis.Specialus VET info žurnalo numeris. Sudaryt. Kabašinskait÷ D. 2004/3-4. P. 56, 58.

30. Vaitlokas L. Mastito profilaktika – pieno kokyb÷s gerinimo pagrindas. LŽŪKT akademija. K÷dainių rajonas. 2005. P. 14-18.

31. Sederevičius A., LVA. Patarimai pieno gamintojams. Kaunas, 2004. P. 22-48.

32. Japertas S. Vasaros mastito sukel÷jus platina vabzdžiai. Ūkininko patar÷jas. 2002. N. 63. P.15.

(33)

33 Interneto šaltiniai

http://www.lzuu.lt/mtp/index.php?id=2124&action=more Prieiga per Internetą

http://www.valstietis.lt/HTML/Archyvai/Ukis/Akademija/Mastitas.htm Prieiga per Internetą

http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/tersalai.html Prieiga per Internetą

http://www.valstietis.lt/HTML/Archyvai/Ukis/Akademija/Mastitas.htm Prieiga per Internetą

http://www.pieno-tyrimai.lt Prieiga per Internetą

http://www.lzuu.lt Prieiga per Internetą

http://en.wikipedia.org/wiki/Antibiotics, http://en.wikipedia.org/wiki/Beta-lactam Prieiga per

Internetą

http://www.codexalimentarius.net/web/index_en.jsp Prieiga per Internetą

http://www.who.int/drugresistance/WHO_Global_Strategy_English.pdf Prieiga per Internetą

http://www.aina.lt/naujienos/zemes-ukis/9913-pieno-kokybe-svarbi-mums-visiems.html Prieiga

(34)

34

4.1 PRIEDAI

1. PREPARATO LPT2 KOKYBöS PAŽYMöJIMAS

2. LPT2 PREPARATO IR MöGINTUVöLIŲ TESTO KOKYBöS PAŽYMöJIMAS 3. LPT2 PREPARATO IR MöGINTUVöLIŲ TESTO GAMYBA

Riferimenti

Documenti correlati

Gali būti, kad greitai augantys patinai turi nepakankamą plaučių difuzijos gebą, bet kas, kas trukdo deguonies transportui, geb÷jimas kv÷puoti ar širdies darbas,

Tirkkonen, apžvelgdamas Suomijos mokslininkų tyrimų duomenis nurodo, kad šaltose karvidėse laikomų karvių piene somatinių ląstelių skaičius yra didesnis, o pieno gamyba

Pirmos laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius neturi būti didelis, tačiau analizuojant 8 paveikslą, matome didelį SLS kiekį – 300 ± 98,5 tūkst./ml..

Rezultatai buvo vertinti nustatant gydymo efektyvumą remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis pagal pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių skaičiaus ir

Pirmos laktacijos karv÷s apsivaisino geriau, negu vyresn÷s (p<0,05). Nustatyta pašaro energijos ir baltymų apykaitos įtaka karvių apsivaisinimui. 19 ), (p<0,05),

Šviesaus kailio kumel÷ms, kurių išorinių lytinių organų odoje yra mažai, arba visai n÷ra pigmento, gali išsivystyti tarpviet÷s ar lytinių lūpų plokščiojo

Temperatūra 5 operacijos minutę greičiau sumaž÷jo naudojant ksilaziną+ketaminą (p<0,05). Remiantis gautais rezultatais, galime daryti išvadą, kad taikant vienokią

Beveik visais laktacijos m÷nesiais (išskyrus Holšteinų X m÷n) pieno baltymų kiekis buvo didžiausias Lietuvos žalųjų ir Holšteinų veisl÷s karvių.. Vidutinis