LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Dominyka Šilaitė
STRESO ĮTAKOS STUDENTŲ SVEIKATAI TYRIMAS
(Medicinos studijų programa)
Parengė : Dominyka Šilaitė, LSMU MA MF VI kursas, 7 grupė
Darbo mokslinis vadovas : dr. Lolita Šileikienė
Kaunas, 2021 m.
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
3. PADĖKA ... 6
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
10.1. Stresas ir jo samprata ... 11
10.2. Subjektyviai suvokiamas stresas ... 11
10.3. Streso paplitimas tarp studentų: Lietuvoje ir pasaulyje ... 12
10.4. Patiriamas stresas studento aplinkoje ... 12
10.5. Streso poveikis organizmui ... 13
10.5.1. Streso poveikis fizinei sveikatai ... 14
10.5.2. Streso poveikis psichikos sveikatai ... 15
10.5.3. Streso poveikis įpročiams ... 16
10.6. Studentų streso įveikos būdai ... 17
10.6.1. Streso valdymo priemonės medicinos studijose ... 18
10.6.2. Kitos streso valdymo priemonės ... 19
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 20
12. REZULTATAI ... 23
12.1. Tiriamųjų charakteristika ... 23
12.2. Studentų subjektyviai suvokto streso vertinimas ... 24
12.3. Patiriamas stresas studento aplinkoje ... 24
3
12.4. Studentų patiriami sveikatos sutrikimo simptomai ... 26
12.5. Streso įveikos būdai ... 28
12.6. Su sveikata susijusios studentų gyvenimo kokybės vertinimas ... 29
12.7. Studentų subjektyviai suvokto streso ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos 30 12.8. Patiriamo streso lygis tarp skirtingų kursų studentų ... 31
12.9. SF-36 vertinamos sveikatos palyginimas tarp skirtingų kursų studentų ... 32
12.10. Stresorių pasireiškimas tarp skirtingų kursų studentų ... 34
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
14. IŠVADOS ... 42
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44
17. PRIEDAI ... 48
4
1. SANTRAUKA
Dominyka Šilaitė „Streso įtakos studentų sveikatai tyrimas“
Darbo tikslas: Ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų patiriamo streso lygį bei įvertinti jo įtaką bendrai sveikatos būklei.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti I-VI kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentų streso lygį, naudojant subjektyviai suvokiamo streso skalę (PSS) bei detalizuotą streso pasireiškimo klausimyną. 2. Įvertinti su sveikata susijusią studentų gyvenimo kokybę, naudojant SF-36 klausimyną - trumpąją sveikatos apklausos formą. 3. Nustatyti sąsajas tarp studentų subjektyviai suvokto streso ir SF-36 vertinamų sveikatos sričių. 4. Palyginti patiriamo streso lygį, SF-36 vertinamą sveikatą ir stresorių pasireiškimą tarp skirtingų kursų studentų.
Metodika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto I-VI kurso medicinos studentams buvo pateikta anketinė apklausa, kurią sudarė du standartizuoti klausimynai (PSS ir SF-36) ir detalizuotas streso pasireiškimo klausimynas, parengtas darbo autoriaus. Tyrime dalyvavo 329 studentai. Duomenų analizė atlikta, naudojant statistinių duomenų kaupimo ir analizės SPSS 27.0.1.0.0 programų paketą, MS Excel 2016 programą.
Rezultatai. Studentų PSS skalės balų vidurkis 23,16 (s₌6,92). Dažniausias stresorius - nerimas dėl ateities karjeros planų bei darbo perspektyvų: „labai dažnai“ ir „dažnai“ šį stresorių patyrė 67,3 % studentų. Daugiausia studentų patyrė nuovargį („labai dažnai“ - 28,2 %, „dažnai“ - 45,7 %) bei nerimą (31,4 % ir 30,8 %), dažniausiai kaip streso įveikos būdą, taikė pokalbį su draugais bei šeima („labai dažnai“ 36,7 %, „dažnai“ 36 %). Taikant SF-36, studentų fizinė sveikata (74,49 (s₌16,24)) buvo geresnė nei psichikos sveikata (50,61 (s₌20,65)). Visose SF-36 sveikatos srityse stebima neigiama koreliacija su stresu, kuo patiriamas stresas stipresnis, tuo su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra blogesnė, stipriausia neigiama koreliacija - tarp emocinės būklės bei streso (rs=-0,786). Nerimą dėl ateities karjeros planų ir darbo perspektyvų patiria 25,8 % I kurso studentų ir 53,8 % VI kurso studentų (p=0,04).
Išvados. Tyrime dalyvavusių medicinos studentų patiriamo streso lygis yra vidutinis.
Dažniausias stresorius - nerimas dėl ateities karjeros planų bei darbo perspektyvų, dažniausiai patiriami simptomai - nuovargis ir nerimas, daugiausiai naudojamas streso įveikos būdas - pokalbis su draugais bei šeima. Studentų fizinė sveikata yra geresnė nei psichikos. Kuo streso lygis yra didesnis, tuo su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra blogesnė. Vertinant PSS statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kursų nėra. Šeštakursiai reikšmingai dažniau patyrė nerimą dėl ateities karjeros planų nei pirmakursiai.
Rekomendacijos. Rekomenduojama į studijų procesą integruoti užsiėmimus apie stresą, padedančius jį atpažinti, mokytis streso įveikos būdų. Patiriamam nerimui dėl ateities karjeros, rengti konsultacijas apie karjeros planavimą, darbo perspektyvas. Psichinei sveikatai gerinti – tobulinti psichologinių konsultacijų kokybę bei prieinamumą.
5
2. SUMMARY
Dominyka Šilaitė “Research of Stress Impact on Students Health “
Aim of the study. To examine the level of stress of LSMU medical students and evaluate the stress impact on general health.
Objectives. 1. To determine the stress level of I-VI-year LSMU medical students by using the Perceived Stress Scale (PSS) and detailed stress questionnaire. 2. To evaluate students’ health status by using the SF-36 questionnaire - a Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire. 3. To evaluate relation between stress and the areas of health assessed by SF-36. 4. To compare level of stress, health assessed by SF-36 and occurrence of stressors among students of different study years.
Methods. Lithuanian University of Health Sciences I-VI year medical students were provided with questionnaire, which consisted of two standardized questionnaires (PSS and SF-36) and a detailed stress questionnaire prepared by the author. The study involved 329 students. Data analysis was performed using SPSS 27.0.1.0.0 compilation and analysis software and MS Excel 2016 program.
Results. The average score of PSS is 23.16 (s₌6.92). The most common stressor is worry about future career plans and job prospects: 67.3 % of students experienced this stressor “very often” and
“often”. Many students experienced fatigue (“very often” 28.2%, “often” 45.7%) and anxiety (31.4%;
30.8%). The most commonly used way to cope with stress is conversation with friends and family (“very often” 36.7%, “often” 36%). When analyzing SF-36, students’ physical health (74.49 (s₌16.24)) was better than mental health (50.61 (s₌20.65). There is negative correlation between all health areas of SF- 36 and stress level, the stronger the stress, the worse is the health-related quality of life. The strongest negative correlation is between emotional well-being and stress (rs=-0,786). Worry about future career plans and job prospects is experienced by 25.8% of first-year students and 53.8% of 6th-year students (p=0.04).
Conclusions. The level of stress experienced by students in this study is moderate. The most common stressor is worry about future career plans and job prospects, most frequent symptoms are fatigue and anxiety, most often used stress management method is talking to friends and family. Students have better physical health than mental health. The higher the stress level, the worse is health-related quality of life. There is no statistically significant difference between study years in assessing PSS. Sixth- year students were significantly more likely to be worried about future career plans than freshmen.
Recommendations. It is recommended to integrate activities, which would help students learn about stress, how to recognize it’s signs and master the ways to overcome it. For reducing worry about future career plans it would be useful to organize consultation on career planning and job prospects. For improving students mental health, good quality and availability of psychological counseling would be useful.
6
3. PADĖKA
Dėkoju prof. Rimai Kregždytei už pagalbą ir bendradarbiavimą, atliekant statistinę analizę.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto, atliekant tyrimą, nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
LSMU Bioetikos centras, įvertinęs Dominykos Šilaitės pateiktus dokumentus, studentės tiriamajam darbui tema „Streso įtakos studentų sveikatai tyrimas“ pritarė, leidimo Nr. BEC-MF-46, išdavimo data 2020-09-30 (1 priedas).
7
6. SANTRUMPOS
PHA – pagumburio hipofizės antinksčių ašis
PSS – Subjektyviai suvokto streso skalė (angl. Perceived Stress Scale)
SF-36 – Trumpa sveikatos apklausos forma (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire)
CRH – kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas (angl. corticotropin releasing hormone) AKTH – adrenokortikotropinis hormonas
SAM – simpatinė-adrenomedulinė sistema N/L santykis – neutrofilų-limfocitų santykis JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
8
7. SĄVOKOS
Besaikis valgymas (angl. binge eating) – didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką, gali būti valgymo sutrikimo dalis.
Distresas – kenksmingas, trikdantis veiklą stresas.
Eustresas – konstruktyvus stresas teigiamai veikia individo ar grupės žmonių gyvenimą.
Psichikos sveikata – gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Sąmoningumas (angl. mindfulness) – dėmesio savireguliavimas, kuris skatina nuolatinį minčių, jausmų, pojūčių ir aplinkos įvykių įsisąmoninimą.
Stresas – psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginiu reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ir vidaus veiksniai – stresoriai.
Stresorius – streso būseną sukeliantis nepalankus veiksnys.
9
8. ĮVADAS
Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Jį galima apibūdinti, kaip psichologinį ar emocinį išsekimą dėl neigiamų gyvenimo įvykių. Stresą gali sukelti įvairūs faktoriai: sveikatos problemos, finansinės nesėkmės, patiriama įtampa darbe, studijose ir kiti [1].
Stresas dažnai būna skirstomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“. „Gerasis“ – eustresas yra naudingas, jis padeda mums tobulėti, siekti tikslų, suteikia motyvacijos. Tačiau, „blogasis“ – distresas siejamas su neigiamais fizinės ir psichikos sveikatos padariniais [2]. Patirdamas neigiamą stresą žmogus gali jausti nerimo, depresijos simptomus, gali prastėti ir mokymosi įgūdžiai [3].
Medicinos studentai, lyginant su kitų krypčių studentais, patiria įvairesnius stresorius. Jie išgyvena ne tik akademinio tipo stresorius: egzaminai, laiko ir lėšų stoka, didelis krūvis. Tačiau taip pat patiria ir klinikinio tipo stresorius, tokius kaip procedūrų atlikimas, bendravimas su sunkiai sergančiais pacientais, bendradarbiavimas su medicinos personalu bei atsakomybė dėl pacientų sveikatos [4].
Užsienio šalyse atliktuose tyrimuose nustatyta, kad medicinos studentų subjektyviai suvokiamo streso lygis yra žymiai aukštesnis, lyginant su bendrąja, to paties amžiaus, populiacija [4,5,6]. Taip pat įvertinta, kad medicinos studentų psichikos sveikata yra blogesnė, jie dažniau patiria nerimo bei depresijos simptomus [4,6]. Svarbu tai, kad į problemą orientuotas požiūris, pasitikėjimas savimi, optimizmas gerina ne tik psichikos sveikatą, bet pagerina ir fizinę sveikatą [4,7]. Todėl verta imtis priemonių bei taikyti teisingus streso įveikos būdus, kurie gali padėti kovoti su patiriamu stresu ir sumažinti stresą [4]. Aktualu išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studentų patiriamo streso lygį, jo poveikį sveikatai, pagrindinius stresorius bei dažniausiai naudojamus streso įveikos būdus.
Taigi, šio tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų patiriamo streso lygį bei įvertinti jo įtaką bendrai sveikatos būklei.
10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrime analizuota studentų patiriamo streso svarba, subjektyviai suvoktas stresas, jo įtaka sveikatai, sveikatos sutrikimo simptomai, dažniausiai pasitaikantys studentų stresoriai bei streso įveikos būdai. Šiame darbe tikrinama hipotezė, kad patiriamas stresas daro neigiamą poveikį sveikatai. Tikimasi, kad mūsų tyrimas padės nustatyti sąsajas tarp patiriamo streso bei sveikatos.
Tyrimo instrumentas – anketinė apklausa. Ją sudaro 6 dalys: tai patiriamo streso vertinimas, naudojant PSS (subjektyviai suvokiamo streso) klausimyną, bendrosios sveikatos būklės įvertinimas, naudojant SF-36 klausimyną, taip pat autorės sudaryta anketa, kurioje pateikiami klausimai apie patiriamą stresą (stresorius) studento aplinkoje, streso sukeliamus simptomus bei streso malšinimo būdus. Apklausa buvo patalpinta internete, viešoje erdvėje. Tyrime analizuoti 329 LSMU medicinos I- VI kurso studentų duomenys. Vėliau duomenys buvo susisteminti, analizuojami, gauti rezultatai interpretuoti.
Darbo tikslas: Ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų patiriamo streso lygį bei įvertinti jo įtaką bendrai sveikatos būklei.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti I-VI kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentų streso lygį, naudojant subjektyviai suvokiamo streso skalę (PSS) bei detalizuotą streso pasireiškimo klausimyną.
2. Įvertinti su sveikata susijusią studentų gyvenimo kokybę, naudojant SF-36 klausimyną – trumpąją sveikatos apklausos formą.
3. Nustatyti sąsajas tarp studentų subjektyviai suvokto streso ir SF-36 vertinamų sveikatos sričių.
4. Palyginti patiriamo streso lygį, SF-36 vertinamą sveikatą ir stresorių pasireiškimą tarp skirtingų kursų studentų.
11
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Stresas ir jo samprata
Stresas aktuali tema jau seniai, atliekama nemažai tyrimų, tačiau vieningo streso apibrėžimo mokslininkai nenustatė. Pagal I. Mills (1998), stresas yra tam tikras pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos, kurioje atsiduriame, sutrikimo pasireiškimas. Jis atsiskleidžia per normalias organizmo funkcijas deformuojantį spaudimą, reikalavimų ir darbų gausą, psichinę įtampą, konfliktus, priklausomybes, nesugebėjimą valdyti emocijų. Kai esame pusiausvyroje su aplinka, jaučiamės esą patenkinti savimi ir kitais, pozityviai vertiname savo pasiekimus ir džiaugiamės gyvenimu. Kai tos pusiausvyros nejaučiame, atsiranda įtampa [8].
Veiksniai, sukeliantys stresą, vadinami stresoriais. Jie yra skirtingi, tačiau sukelia vienodą organizmo reakciją. Stresoriai gali būti fiziniai (karštis, šaltis, maisto stoka), psichosocialiniai (izoliacija, atstūmimas, miego trūkumas, konfliktai ir kita). Šiandien fiziniai stresoriai pasireškia vis rečiau, dažniausiai žmogui stresą kelia psichosocialiniai įvykiai. Taip pat skirtingiems individams tas pats stresorius gali sukelti skirtingas reakcijas, kadangi vienas individas tą pačia situaciją gali interpretuoti kaip stresinę situaciją, o kitas ją suvokią kaip nepavojingą [9]. Įvykis tampa stresoriumi tuomet, kai individas jį atitinkamai įvertina.
Pirmasis modernaus streso tyrinėtojas buvo endokrinologas Hansas Selye (1907-1982). 1936 m. tyrime jis pastebėjo, kad į daugelį ilgalaikių stresorių fiziologinis atsakas buvo panašus. Tai pavadino
„Bendruoju adaptacijos sindromu“. Jį sudarė trys etapai:
1. Aliarmo – tuo metu sutelkiamos jėgos kovoti su stresoriumi, įsijungia autonominė simpatinė nervų sistema, padidėja adrenalino sekrecija.
2. Pasipriešinimo – bandymas įveikti stresą. Šio etapo metu padidėja kortizolio kiekis, keičiasi organizmo metabolizmas.
3. Išsekimo – ilgai tęsiantis stresoriui, žmogaus resursai išsenka. Užsitęsus pasipriešinimo stadijai galiausiai pažeidžiamos virškinimo, imuninė ar inkstų sistemos.
Remiantis šiais etapais H. Selye padarė išvadas, jog stresas tai fiziologinis atsakas, kuris yra nespecifinis organizmo atsakas į bet kokį poreikį ar grėsmę su kuriuo susiduria [9].
10.2. Subjektyviai suvokiamas stresas
Stresoriaus poveikis bei jaučiamo streso intensyvumas yra labai individualu. Stresas patiriamas ne tik fiziologiškai bet ir psichologiškai. Psichologinio streso poveikį objektyviai išmatuoti sudėtinga,
12 be to, ta pati stresogeninė situacija skirtingiems individams gali kelti skirtingą streso lygį, todėl naudojama subjektyviai suvokiamo streso samprata [10]. Ji taikoma ir šiame darbe.
10.3. Streso paplitimas tarp studentų: Lietuvoje ir pasaulyje
2011 metais, tiriant medicinos ir sveikatos mokslų studentus iš Vilniaus universiteto bei Panevėžio kolegijos, buvo įvertinta, kad pusė universiteto studentų (50 %) ir 38,5 % kolegijos studentų pažymėjo, jog stresą patiria dažnai [11]. 2012 metais Lietuvoje atliktame tyrime, kurio metu tirti medicinos studentai, nustatyta, kad stresinė būsena pasireiškė 48,1 % studentų [12]. 2014 metais atliktame tyrime, buvo apklausti 1627 Lietuvos studentai, tolimesniam tyrimui atrinkti tik tie studentai, kurie patyrė aukštesnį streso lygi, tokie buvo 347 studentai [13].
JAV 2020 m. tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusė medicinos studentų patyrė stiprų distresą [14]. Atrasta, kad studentų gyvenime dominuoja lėtinis stresas. 23 % ištirtų studentų nurodė, kad stresą patiria beveik kiekvieną dieną, o 37 % kovojo su stresu 3-4 kartus per savaitę [15]. Taip pat įvertinta, kad medicinos studentų subjektyviai suvoktas streso lygis yra aukštesnis lyginant su bendrąja populiacija [5,6,16].
10.4. Patiriamas stresas studento aplinkoje
Dažnai studentai patiria stresorius susijusius su dideliu darbo krūviu, egzaminais, taip pat jaučia laiko bei pinigų stoką. Be to, nauja aplinka, dideli lūkesčiai, santykiai su bendramoksliais, dėstytojais, draugais, antrąja puse bei šeima taip pat turi didelę įtaką studentų patiriamam stresui [17]. Be to, medicinos studentai patiria ir papildomus stresorius, tokius kaip: nauja klinikinė praktika, pacientų priežiūra, procedūrų atlikimas, bendravimas su gydymo įstaigos personalu bei pacientais, baimė padaryti klinikinę klaidą [3]. Nemažą medicinos studentų distreso dalį sudaro konkurencinga aplinka, stojimai į rezidentūrą, nuolat didėjantis medicinos literatūros kiekis. Taip pat, nustatyta, kad didesnį stresą studijų metu patiria studentai atliekantys klinikines studijas, lyginant su ikiklinikinius dalykus besimokinančiais studentais [14].
JAV tyrimo metu įvertinta, kad didžiausi stresoriai medicinos studentams yra valstybiniai egzaminai, pažymiai, nežinomybė dėl ateities, atskirtis nuo šeimos ir draugų bei negalėjimas kontroliuoti studijų tvarkaraščio. Tačiau pirmųjų dviejų medicinos studijų metais didžiausi stresoriai – didelis mokymosi medžiagos kiekis, jos detalumas bei konkurencija dėl pažymių [18].
13 Paskola studijoms – taip pat stiprus veiksnys studentų patiriamam stresui. Kiekvienais metais didėjant medicinos mokslų studijų kainoms, didėja susirūpinimas, jog būtent šis stresorius gali daryti įtaką studentų psichikos sveikatai, akademiniams rezultatams, medicininės specialybės pasirinkimui.
2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog studentai, kurie turėjo paskolą studijoms, patyrė didesnį streso lygį [14]. Atrastas ryšys tarp paskolos studijoms bei prastesnių mokymosi rezultatų. Be to, paskola studijoms tiesiogiai koreliavo su geriau apmokamų specialybių pasirinkimu [19].
10.5. Streso poveikis organizmui
Kai organizmas suvokia stimulą kaip stresorių, įsijungia dvi organizmo sistemos. Tai simpatinė nervų sistema (SNS) bei pogumburio hipofizės antinksčių (PHA) ašis.
SNS aktyvuojasi per kelias sekundes, susidūrus su stresoriumi. Dėl to padidėja epinefrino sekrecija iš antinksčių šerdies ir norepinefrino iš periferinių bei centrinių simpatinių neuronų [20].
Pagumburio hipofizės antinksčių ašis (PHA) aktyvuojasi lėčiau, per minutes, valandas.
Padidėja kortikotropiną atpalaiduojančio hormono sekrecija (CRH) iš pogumburio. CRH skatina hipofizę išskirti adrenokortikotropinį hormoną (AKTH) į sisteminę kraujotaką. Tai savo ruožtu stimuliuoja antinksčių žievę išskirti gliukokortikoidą – kortizolį [20]. Fiziologiškai, kuomet žmogaus organizme nėra pokyčių, kortizolio išskiria apie 10 mg per parą, tačiau patiriant stresines situacijas išskiriamo kortizolio kiekis padidėja bent 10 kartų. Pagerėja gliukozės ir deguonies patekimas į skeleto, širdies raumenis bei smegenis, tačiau taip pat slopinama reprodukcinė, imuninė bei virškinimo funkcijos, taip taupoma energija. Pastovus lėtinis stresas veda prie kortikosteroidų receptorių išsekimo bei neigiamo grįžtamo ryšio tarp hipokampo ir PHA ašies slopinimo [21].
Nustatyta, kad gyvūnų, kurie patiria lėtinį stresą, hipokampe bei prefrontalinėje žievėje vyksta neuronų atrofija. Šiose struktūrose yra atminties, atrankinio dėmesio bei vykdomųjų funkcijų regionai, kurie atsakingi už kognityvinius procesus, reikalingus sąmoningai bei valingai elgesio ir veiksmų kontrolei, tačiau amigdaloje, smegenų dalyje atsakingoje už baimę, nerimą bei agresiją, vyksta neuronų hipertrofija. Taigi, dėl lėtinio streso gali būti paveiktas gebėjimas mokytis, atsiminti, priimti sprendimus, taip pat didėja nerimo bei agresijos lygis [22]. Nustatyta, kad studentų populiacijose lėtinis stresas daro neigiamą įtaką akademinei veiklai, blogėja atmintis, prastėja santykiai su bendramoksliais bei šeima, taip pat pastebimas bendras nepasitekinimas gyvenimu [15].
14 10.5.1. Streso poveikis fizinei sveikatai
Nustatyta, kad lėtinis stresas siejamas su arterine hipertenzija, miokardo infarktu, insultu, cukriniu diabetu bei nutukimu. Lėtinis streso poveikis gali sąlygoti senėjimą, sutrikdo imuninę sistemą, slopina vaisingumą, prisideda prie virškinimo problemų bei apetito praradimo [15]. Patiriamas stresas, o ypač lėtinis, dažnai sukelia neigiamus simptomus ar sveikatos sutrikimus. Studentai pažymėjo, kad stresas jiems sukelia pilvo skausmus, nervingumą, galvos skausmą, padažnėjusį širdies dažnį, psichologinį diskomfortą, miego sutrikimus, apetito praradimą, nuovargį bei rankų drebulį [15].
Kortizolis stimuliuoja imuninę sistemą, mažina uždegimines bei alergines reakcijas, palaiko normalią pusiausvyrą, tačiau, esant kortizolio hipersekrecijai imuninė sistema slopinama. Esant padidėjusiai kortizolio koncentracijai didėja lėtinių uždegiminių, autoimuninių ligų rizika [20], didėja cirkuliuojančių neutrofilų skaičius, sumažėja limfocitų, yra mažesnis neutrofilų-limfocitų santykis (N/L santykis) [23]. Visa tai mažina organizmo imuninės sistemos pajėgumą.
Ištirta, jog stresas gali sužadinti imunines organizmo funkcijas tiesiogiai inervuodamas limfinius audinius per PHA ir simpatinės-adrenomedulinės (SAM) sistemų hormonus, kurie prisijungia ir aktyvuoja imunologiškai aktyvių ląstelių funkcijas. Taip pat šį mechanizmą gali sustiprinti dėl streso atsiradęs ar padažnėjęs žalingo įpročio vartojimas – pavyzdžiui, rūkymo [24].
Analizuojama teorija, kurioje teigiama, kad lėtinis stresas sąlygoja gliukortikoidų receptorių rezistentiškumą, ko pasėkoje organizmas nepajėgia tinkamai reguliuoti uždegiminio atsako. Manoma, kad tam daugiausia įtakos turi tai, kaip organai taikiniai reaguoja į kortizolį, o ne pati kortizolio koncentracija. 2012 metais atliktas tyrimas su sveikais 276 žmonėmis. Įvertintas tiriamųjų patirto streso lygis, bendras kraujo tyrimas, kortizolis, demografiniai, antropometriniai duomenys bei specifiniai virusų antikūnų kiekiai. Tiriamieji buvo izoliuojami, užkrėsti vienu iš dviejų rinovirusais. Vėliau 5 dienas buvo imami nosies sekreto mėginiai virusų kultūroms ištirti, vertinami simptomai bei peršalimo požymiai. Po 28 d. paimti kraujo tyrimai, įvertinti antikūnai, prieš tyrimo metu taikytus virusus.
Antrajame teste tyrėjai išanalizavo gliukokortikoidų receptorių rezistentiškumą panaudodami Deksamtezoną bei ištirdami uždegiminius citokinus. Nustatyta, jog tiriamieji, kurie neseniai patyrė stiprią stresinę situaciją, buvo rezistentiški gliukokortikoidams, dėl to turėjo didesnę riziką susirgti peršalimo ligomis bei patyrė sunkesnius ligos simptomus. Tai paaiškinama tuo, jog sumažėja leukocitų jautrumas į slopinamąjį kortizolio poveikį, todėl sumažėja kortizolio pajėgumas reguliuoti vietinių uždegiminių citokinų produkciją reaguojant į infekciją [23]. Taip pat, 2016 metais atliktame tyrime, pastebėta, kad 16,8 % respondentų manė, jog stresas sustiprina infekcinių ligų simptomus [15].
Atliekant eksperimentinius tyrimus su gyvūnais, buvo nustatyta, kad stresas, kuris kyla dėl užsitęsusio SAM sistemos aktyvumo, didina koronarinių arterijų ligos riziką. Laboratoriniai eksperimentai su sveikais suaugusiais bei kardiologinėmis ligomis sergančiais nurodo, jog stresas gali
15 skatinti patogeninius procesus tokius kaip miokardo išemiją ir aktyvuoti uždegimo bei krešėjimo mechanizmus. Nustatyta, kad žmonėms, patiriantiems aukšto lygio stresą darbe apie 50 % padidėja širdies kraujagyslių ligų rizika [24]. 2016 m. JAV atliktame tyrime, kuris truko 6 metus, buvo ištirti sveiki suaugusieji, vertinamas jų kasdienybėje patiriamas stresas bei koronarinių arterijų aterosklerozės progresavimas. Nustatyta, kad tiriamieji, kurie per 6 metus nevartojo antihipertenzinių vaistų bei patyrė su darbu susijusį stresą, buvo siejami su sustiprėjusiu aterosklerozės progresavimu [25].
Nors virškinamojo trakto simptomų etiologija yra dažnai nežinoma, tačiau pastebėtas ryšys tarp patiriamo streso ir jaučiamų nemalonių virškinimo sutrikimo simptomų, tokių kaip pilvo pūtimas, pilvo skausmas, išmatų konsistencijos pasikeitimas. 2011 metais Pietų Korėjos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 715 slaugos programos studentų. Buvo panaudota subjektyviai suvokto streso skalė, virškinimo trakto simptomų klausimynas bei bendrosios informacijos dalis. Tyrime nustatyta, kad studentai, kurie patyrė aukštesnį streso lygį dažniau jautė virškinimo sutrikimo simptomus. 65 % studentų jautė daugiau nei vieną virškinimo sutrikimo simptomą, 31,1 % daugiau nei tris simptomus.
Lyginant studentus, kurių patiriamo streso lygis buvo žemiausias su studentais, kurių patiriamo streso lygis buvo aukštas, pastarųjų neigiamų virškinimo simptomų pasireiškimo dažnis buvo 3,52 kartų didesnis [26].
10.5.2. Streso poveikis psichikos sveikatai
Nustatyta, kad stresas veikia tiek fizinę, tiek psichikos sveikatą [27]. Patiriant stresą dažniau pasireiškia nerimo, depresijos simptomai, o tai gali padidinti savižudybės riziką [15]. Tyrimai iliustruoja, kad, medicinos studentai, lyginant su kitais to paties amžiaus asmenimis, 40 % dažniau patiria perdegimo simptomus bei 20 % depresijos simptomus [14]. 2020 m. JAV tyrimo metu apklausus 3162 medicinos studentus, nustatyta, kad 66,3 % studentų emocinė gerovė suprastėjo lyginant su medicinos studijų pradžia [14]. Kitame tyrime pastebėta, kad mokslų metų gale 57 % medicinos studentų patyrė stiprius nerimo simptomus, o 27 % patyrė vidutinio sunkumo depresijos simptomus [18]. Lenkijos medicinos universitete atliktame tyrime nerimą bei depresiją patyrė 34,8 % studentų, kartu jautė ir su stresu susijusius simptomus: psichologinį diskomfortą, apetito praradimą, nuovargį ir miego sutrikimus [15].
Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriame tirta miego kokybės sąsajos su studijų profiliu bei gyvenimo būdu. Viso buvo ištirta 405 pirmojo ir ketvirtojo kurso studentai iš skirtingų Lietuvos universitetų. Studentai buvo trijų skirtingų studijų profilių: medicinos, teisės bei ekonomikos. Tyrime nustatyta, kad 59,4 % studentų patyrė miego sutrikimus. Pabrėžiama, jog medicinos studentai turėjo daugiausia miego sutrikimų, jie taip pat patyrė didžiausią blogo miego poveikį gyvenimo kokybei. Be to, išsiaiškinta, jog medicinos studentai, lyginant su teisės bei ekonomikos studentais, skyrė daugiau
16 laiko studijoms, daugiau nerimavo dėl jų, buvo mažiau patenkinti rezultatais bei dažniau mokėsi prieš užmiegant. Visa tai turi įtakos miego kokybei [28]. Kitame tyrime, atliktame Lietuvoje, buvo ištirta 304 I - III kurso studentai iš medicinos, menų bei socialinių mokslų profilio. Nustatyta, kad 53,6 % visų studentų turėjo miego sutrikimų. Pažymėtina, kad medicinos studentų, turinčių miego sutrikimų buvo 55 % [29]. Dažnai patiriant stresą suprastėja ne tik miego kokybė, bet patiriama ir nemiga. Ši nemigos ir streso sąveika yra ypač pavojinga. Miegant 4 valandas per parą didėja kraujo spaudimas, mažinamas parasimpatinės sistemos poveikis, didinamas kortizolio ir insulino kiekis vakare, taip pat didėja apetitas [22].
10.5.3. Streso poveikis įpročiams
Gerai žinoma, jog stresas keičia žmonių valgymo įpročius. Vieni patirdami stresą yra linkę padidinti suvartojamo maisto kiekį, tuo tarpu kiti maisto suvartoja mažiau. Nustatyta, kad patirdami stresą žmonės labiau linkę rinktis nesveiką maistą bei užkandžius. Streso poveikis yra siejamas su padidėjusiu saldaus, sūraus bei riebaus maisto suvartojimu. Šį faktą patvirtina ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, jame ištirta 268 pirmo kurso universiteto studentai. Didžioji dalis tiriamųjų buvo matematikos, medicinos ir psichologijos mokslų studentai. Tyrime dalyvavo 18-25 metų jaunuoliai, jie pildė klausimyną, kuriame buvo pateikti klausimai apie sociodemografinius faktorius, sveikatos įpročius, patiriamą stresą bei svorio pokyčius. Nustatyta, kad studentai pažymėjo reikšmingą svorio padidėjimą, vidutinis priaugto kūno svoris buvo 1,53 kg. Beje, tyrime nustatyta, kad maždaug 55 % dalyvių priaugo svorio, 33 % svoris nekito, o 12 % svoris krito. Taip pat svarbu, jog streso pasireiškimo dažnis ir sunkumo lygis buvo aukštesnis tarp tų tiriamųjų, kurie svorio priaugo, ar jų svoris krito. Galime įžvelgti sąsają, jog patirdami didesnį stresą, žmonės sunkiau išlaiko sveiką kūno svorį, dažniau linkę priaugti svorio. Taip pat pažymėtina, kad dažniau svorio priaugo moterys nei vyrai. Taigi su stresu susijęs svorio prieaugis stipriau koreliavo su moterų populiacija. Tai galima paaiškinti, jog moterys dažniau pažymėjo patiriančios stipresnį stresą, taip pat manoma, kad moterys, esant stresinėms situacijoms, turi skirtingus valgymo įpročius, ir tai gali daryti įtaką dažnesniam svorio prieaugiui [30].
2016 m. Kanados mokslininkai atliko tyrimą, kuriame siekė išsiaiškinti akademinio streso poveikį maisto suvartojimo kiekiui. Jie ištyrė 167 universiteto studentes, kurios buvo priskirtos dviem grupėm: streso metu linkusias valgyti bei streso metu nelinkusias valgyti. Tiriamosioms buvo rodomas vienas 30 minučių trukmės filmas, kuris galėjo būti: akademinio streso, neutralus-atpalaiduojantis bei motinystės ryšių-prieraišumo streso filmai. Stebint filmą, tiriamieji prieš save turėjo plataus pasirinkimo patiekalų. Tyrime nustatyta, kad akademinio streso filmas sukėlė daugiausia neigiamų emocijų. Taip pat
17 šį filmą žiūrėję dalyviai, ypač priklausantys streso metu linkusių valgyti grupei, suvartojo kur kas daugiau kalorijų bei dažniau rinkosi saldžius maisto produktus [31].
Išskiriama ir kita su stresu bei maisto suvartojimu susijusi problema – besaikis valgymas (angl.
binge eating). 2011 metais JAV mokslininkai atliko tyrimą, kuriame studijavo besaikį valgymą, kaip vieną iš streso įveikos būdo pasekmių. Tyrime dalyvavo 147 studentės. Moterys užpildė klausimynus, kuriuose buvo vertinama: streso pasireiškimas, streso įveikos būdai, besaikio valgymo dažnis bei sunkumas. Daug dėmesio atkreipta, kokį įveikos būdą taikė tiriamosios. Mokslininkai išskyrė 4 streso įveikos būdus: racionalus, emocinis, vengimo ir atsiribojimo. Atlikus tyrimą nustatyta koreliacija tarp dviejų streso įveikos būdų bei besaikio valgymo pasireiškimo: „emocinis“ bei „vengimo“ streso įveikos budai. Vis dėlto šis ryšys stipresnis su emociniu streso įveikos būdu. Mokslininkai teigia, kad asmenys patirdami stresą dažnai pasirenka netinkamą streso įveikos būdą – emocinį, todėl pradeda dažniau užkandžiauti, o vėliau gali išsivystyti besaikis valgymas [32].
Saikingas kavos vartojimas teigiamai veikia sveiktą, tačiau per dažnas kavos vartojimas bei kartu prisidedantis patiriamas stresas gali neigiamai veikti sveikatą. Gali pasireikšti dažnesnis širdies plakimas, didesnis kraujo spaudimas bei nerimas. Štai JAV mokslininkai ištyrė studentų patiriamo streso, kofeino suvartojimo bei studentų akademinio vidurkio sąsajas. Tyrime dalyvavo 235 studentai, kurie atliko klausimyną du kartus: mokslo metų pradžioje bei viduryje. Nustatyta, kad studentų, vartojančių kavą, skaičius semestro gale padidėjo 2 %, lyginant su semestro pradžia. Skaičius atitinkamai išaugo nuo 88 % iki 90 % Taip pat padidėjo ir vidutinis kofeino suvartojimas nuo 3,31 iki 3,89 porcijų per savaitę. Paminėtina, kad daugiausia kofeino suvartojo vyresniųjų kursų studentai (4-6 porcijos per savaitę). Beje, tyrėjai nustatė, jog studentai, kurie patyrė aukštą streso lygį, suvartojo didžiausią kofeino kiekį – 7-8 porcijas per savaitę [33].
10.6. Studentų streso įveikos būdai
Kiekvienas žmogus patiria stresą, tačiau skiriasi jų požiūris į stresogenines situacijas. Nustatyta, kad gera miego higiena, tinkama miego kokybė bei kiekybė, gera socialinė parama, teigiamas požiūris į gyvenimą, sveika mityba, nerūkymas, reguliarus ir saikingas fizinis krūvis gerina streso įveiką. Taip pat didelį vaidmenį, kaip individas kovoja su stresu, daro pasitikėjimas savimi. Pastangos didinti savigarbą gali turėti ilgalaikių privalumų individo fizinei ir psichikos sveikatai [22].
Streso įveikos būdai yra skirtingi, tačiau dažniausiai klasifikuojami į stresogeninių situacijų įveikos strategijas. Tai tipiški būdai, kurie yra naudojami norint išspręsti stresines situaciją. R.S.
Lazarusas ir S.Folkman 1984m. teigė, kad žmogus, patirdamas stresines situacijas, pasirenka streso įveikos būdus nukreiptus į problemą arba į emocijas. Pasirinkdamas į problemą nukreiptą įveikos būdą,
18 siekia pakeisti problemą turinčio žmogaus ir aplinkos santykį. Taip tikimasi stresogeninės situacijos pokyčio. Į emocijas nukreipto įveikos būdo tikslas – reguliuoti dėl streso kilusias emocijas, tačiau tokiu būdu stresogeninė situacija nėra pakeičiama. S. Folkman ir R.S. Lazarus įvardino aštuonis studentų naudojamus streso įveikos būdus. Nustatytas vienas į problemą nukreiptas būdas, šeši į emocijas nukreipti būdai bei vienas mišrus įveikos būdas. Į emocijas nukreiptos strategijos yra: svajojimas, atsiribojimas, pozityvumas, savęs kaltinimas, įtampos mažinimas, izoliavimasis. Mišrusis būdas - tai socialinės paramos paieška [34].
Lietuvoje 2011 metais atliktas tyrimas, jame buvo ištirta 714 studentų, nustatyta, kad dažniausiai universiteto studentai naudoja į problemą orientuotą streso įveikos būdą. Tačiau taip pat rinkosi: emocijų išsiliejimo, socialinės paramos paieškos, dėmesio nukreipimo, neigimo, atsigręžimo į religiją, svaigalų vartojimo ir susitaikymo, streso įveikos strategijas. Taip pat pabrėžiama, kad tie studentai, kurie dažniau rinkosi į problemą orientuotą įveikos būdą ir rečiau taikė į emocijas orientuotą strategiją, turėjo mažiau nusiskundimų sveikata, o pasirinkusieji į emocijas sutelktą įveikos būdą – nusiskundimų sveikata turėjo daugiau. Pastebimi ir skirtingi abiejų lyčių stresinių situacijų įveikos būdai. Moterys dažniau pasitelkia emocijų išsiliejimo, socialinės paramos paieškos, dėmesio nukreipimo bei atsigręžimo į religiją įveikos strategijas, o vyrai dažniau rinkosi neigimo, svaigalų vartojimo ir susitaikymo strategijas [35].
Kiti tyrimai patvirtina, kad medicinos studentai daugiausia naudoja į problemą orientuotą streso įveikos būdą. Planuoja savo laiką, į gyvenimiškas situacijas žiūri teigiamai, bando išspręsti susiklosčiusias problemas. Dažniausiai studentai rinkdavosi filmų žiūrėjimą, klausėsi muzikos, bendravo su šeima ar draugais. Rečiausiai taikė vengimo strategijas, alkoholio, narkotikų vartojimą [36,37]. Įvertina, kad studentai linkę atlikti sąmoningumo pratimus, užsiimti mėgstama veikla, sportuoti, tačiau daugiau nei 50 % šias veiklas atlieka 1-3 dienomis vėliau nei norėtų [14].
10.6.1. Streso valdymo priemonės medicinos studijose
Mokymo įstaigos, ruošiančios medicinos studentus, susiduria su neigiamomis medicinos studijų pasekmėmis: didelis krūvis, konkurencinga aplinka, sveikatos problemos, perdegimo sindromai ir kitos. Todėl dalis medicinos universitetų ėmėsi priemonių, pagerinti studentų gerovę. Buvo atsisakyta balų - įverčių sistemos ir pritaikytas išlaikymo ir neišlaikymo vertinimas. Studentai, gaudami egzaminų įverčius, nežino tikslaus balų skaičiaus, kurį gavo atsiskaitymo metu, jiems pateikiamas tik atsakymas:
išlaikyta ar neišlaikyta [14,18]. Nustatyta, kad taikant šią sistemą sumažėjo studentų subjektyviai suvokto streso lygis bei pagerėjo bendra savijauta, sutvirtėjo studentų grupės santykiai bei pasitenkinimas medicinos studijų kokybe [18]. Kita priemonė, gerinanti studentų gerovę, kurią taiko
19 dalis universitetų, tai ikiklinikinių mokslų laiko trumpinimas. Teigiamas Saint Louis universiteto pavyzdys, jog prie jau minėtų pokyčių jie taip pat įvedė daugiau pasirenkamųjų dalykų, įdiegė studentų bendruomenes, kuriose studentai galėjo geriau atrasti save [18]. Taip pat investuojama į studentų gerovę, vedamos paskaitos apie perdegimo sindromą, kuris medicinoje – labai paplitęs. Taip pat palengvinama, labiau prieinama psichologinė pagalba studentams. Užtikrinamas privatumas, paslaugos teikiamos nemokamai [14].
10.6.2. Kitos streso valdymo priemonės
Lietuvoje 2014 metais atliktame tyrime buvo analizuojami progresuojančios raumenų ir biogrįžtamojo ryšio relaksacijos bei jų poveikis subjektyviai suvokto streso kitimui. Progresuojanti raumenų relaksacija efektyviai sumažina fiziologinius organizmo rodiklius, tokius kaip: pulso dažnį.
Biogrįžtamojo ryšio relaksacija teigiamai veikia psichologinius parametrus: nerimą, subjektyvų atsipalaidavimo suvokimą. Tyrimo metu tiriamiesiems buvo taikoma biogrįžtamojo ryšio bei progresuojančios raumenų relaksacijos, taip pat vertinamas subjektyviai suvoktas streso lygis naudojant PSS, distreso tolerancijos skalė ir subjektyviai suvokiamo atsipalaidavimo vizualinė analoginė skalė.
Taikant biogrįžtamojo ryšio relaksacija buvo uždedami elektrodai ant krūtinės ir nedominuojančios rankos pirštų, prašoma patogiai įsitaisyti kėdėje, atsipalaiduoti. Jiems skaitomas specialus atpalaiduojantis tekstas, o kompiuterio ekrane galėjo stebėti atpalaiduojančios gamtos vaizdinius, kurie susijungdavo į dėlionę, esant geresniam atsipalaidavimui. Taip tiriamieji kompiuteryje matydavo savo atsipalaidavimo lygį. Progresuojančio raumenų relaksacijos metu tiriamieji įtempdavo ir atpalaiduodavo raumenis, prašoma atkreipti dėmesį į tas raumenų grupes, kurios bus įtempiamos. Atlikus tyrimą išsiaiškinta, jog vykdant progresuojančią raumenų bei grįžtamojo ryšio relaksacijas sumažėja subjektyviai suvokto streso rodikliai bei padidėja distreso tolerancija, dėl didesnio atsipalaidavimo lygio bei geresnės psichologinės savijautos. Tyrimo metu nustatyta, kad geri rezultatai nepriklauso nuo naudojamo relaksacijos tipo, tiek biogrįžtamojo ryšio relaksacijos, tiek progresuojančios raumenų relaksacijos grupėse, subjektyviai suvoktas atsipalaidavimas didėjo vienodai [13]. Todėl šie pratimai rekomenduojami ir studentams, kurių subjektyviai suvokto streso lygi yra vidutinis ar aukštas. Tai galėtų būti viena iš streso įveikos priemonių.
20
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo planavimas ( organizavimas)
Tyrimui buvo sukurta anketa (2 priedas), kurioje pateikti du standartizuoti klausimynai:
Subjektyviai suvokto streso skalė (PSS) bei SF-36 klausimynas (trumpa sveikatos apklausos forma) su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui, bei originali autoriaus parengta anketos dalis, kurioje pateikti klausimai apie sociodemografinius duomenis ir detalizuotas streso pasireiškimo klausimynas (apie patiriamą stresą studento aplinkoje, streso sukeliamus simptomus bei streso malšinimo būdus).
Gauti LSMU Bioetikos centro (1 priedas) bei LSMU Medicinos fakulteto dekano Prof. dr. Algimanto Tamelio (3 priedas) leidimai šiam tyrimui atlikti. LSMU medicinos I-VI kurso studentams pateikta internetinė anketinė apklausa. Duomenys rinkti 2020-10-28 – 2020-12-19 bei 2021-02-08 – 2021-02- 13. Gauti tyrimo duomenys susisteminti, įvertinti ir išanalizuoti. Pateikiami apibendrinti rezultatai.
Tyrimo objektas
Tyrimo dalyviai: LSMU I–VI kursų medicinos studentai. Tiriamieji dalyvavo savanoriškai.
Atsakymus į anketas pateikė 338 studentai.
Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)
Tyrimo dalyviai - LSMU medicinos I-VI kurso studentai. Viename kurse yra apie 300 studentų, todėl visa LSMU medicinos I-VI kurso studentų populiacija yra apie 1800 studentų. Pagal OpenEpi programą apskaičiuota tyrimui reikalinga imtis - 317 studentų. Kvietimas dalyvauti tyrime buvo paskelbtas viešai, į tyrimą buvo kviečiami visi I-VI kursų LSMU studentai. LSMU medicinos I-VI kurso studentai nebuvo specialiai atrinkti, dalyvavo savarankiškai. Tyrime iš viso dalyvavo 338 respondentai, tačiau, įvertinus ir atmetus nepilnai užpildytas anketas, tyrime analizuoti 329 (97 %) respondentų atsakymai į anketoje pateiktus klausimus.
Tyrimo metodai
Epidemiologinis momentinis tyrimas, kiekybinis, tyrimo instrumentas – anketinė apklausa.
Viešas kvietimas dalyvauti ir anketos nuoroda paskelbti socialiniuose tinkluose - „Facebook“ grupėse:
„LSMU Medicina 2020“, „LSMU Medicina 2019“, „LSMU Medicina 2018“, „LSMU Medicina 2017“,
„LSMU Medicina 2016“, „LSMU Medicina 2015“ bei naudojantis oficialia LSMU elektroninio pašto
21
„Microsoft Outlook“ platforma išsiųsti laiškai M20, M19, M18, M17, M16 ir M15 grupėms. Anketa patalpinta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebuvo identifikuojami.
Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
Tyrimo instrumente subjektyviam stresui įvertinti buvo naudota standartizuota Subjektyviai suvokto streso skalė (angl. Perceived Stress Scale) (PSS) [10]. Tai plačiai naudojama skalė subjektyviam streso suvokimui įvertinti. Skalė nurodo laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą. Buvo atliktas PSS skalės dvigubas vertimas iš lietuvių į anglų kalbą ir iš anglų į lietuvių kalbą [13], šio straipsnio autorė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dr. Ieva Pečiulienė davė leidimą (2020- 02-18) (4 priedas) naudotis jos atliktu skalės vertimu į lietuvių kalbą šiame tyrime.
Subjektyviai suvokto streso skalę (PSS) sudaro 10 klausimų. Klausimai apie dalyvio gyvenimą suformuluoti taip, jog respondentai gali atrasti koks nenuspėjamas, nekontroliuojamas ar „perkrautas“
atrodo jų gyvenimas. Klausimyne taip pat yra ir tiesioginių klausimų apie šiuo metu patiriamą stresą.
Anketos klausimai yra lengvai suprantami, o atsakymų variantai paprastai pažymimi. Skalėje klausiama apie patiriamus jausmus bei mintis per pastarąjį mėnesį. Ties kiekvienu klausimu pažymimas teisingiausias atsakymas, kaip dažnai respondentai vienaip ar kitaip jautėsi, galvojo. Atsakymų variantai pritaikyti pagal penkių balų Likerto skalę, nuo „niekada“ iki „labai dažnai“. Skaičiuojant skalės duomenis, atvirkštinis skaičiavimas pritaikytas PSS 4, 5, 7 ir 8 klausimuose. Atsakymų įvertinimas apverstas ir skaičiuotas taip: (pvz., 0 = 4, 1 = 3, 2 = 2, 3 = 1, 4 = 0). Po klausimų apvertimo visi atsakymų variantai yra sudedami norint gauti bendrą skaičių. Didžiausia balų suma gali būti 40 balų. Didesnis balų skaičius rodo didesnį subjektyviai suvokiamo streso lygį. Klausimyno autorių duomenimis, šios skalės patikimumo koeficientas yra aukštas - Cronbach α lygus 0,84, 0,85 ir 0,86 įvairiose imtyse [10].
Diskutuojama, kad vertinant PSS galima naudoti dviejų matmenų dydį, vienas vertinta subjektyviai patiriamą stresą, kitas vertina gebėjimą valdyti stresą bei atsparumą stresui, tačiau, tyrimų patvirtinančių dviejų matmenų vertinimą, nepakanka. Be to, daugelis mokslinių tyrimų PSS vertina bendrojo balo principu, todėl nuspręsta PSS vertinti pagal bendrąjį balą ir šiame darbe [38,39].
Anketoje buvo pateiktas darbo autorės sudarytas detalizuotas streso pasireiškimo klausimynas, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti apie studentų patiriamą stresą aplinkoje: universitete, paskaitų, atsiskaitymų metu, taip pat namų, laisvalaikio aplinkoje; pateikti klausimai apie konkrečius simptomus, kuriuos studentai jautė per pastarąjį mėnesį; streso malšinimo būdus. Studentų buvo prašoma pagalvoti ir prisiminti, kaip dažnai jautė nurodytus stresorius, sveikatos sutrikimo simptomus bei naudojo streso įveikos būdus per pastarąjį mėnesį. Prie kiekvieno nurodyto klausimo, studentai pasirinko vieną teisingiausią atsakymą. Galimų atsakymų variantai buvo nuo „labai dažnai“ iki „niekada“. Atsakymas
„labai dažnai“ reiškė, kad studentas kasdien jaučia stresorių, sveikatos sutrikimo simptomą, ar taikė
22 įveikos būdą, atitinkamai atsakymas „dažnai“ reiškė – kelis kartus per savaitę, „kartais“ – kartą per savaitę, „retai“ – kelis kartus per mėnesį.
Studentų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui buvo taikytas standartizuotas SF- 36 klausimynas (trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). Šis klausimynas susideda iš 36 klausimų, kurie atspindi aštuonias sveikatos sritis:1 - fizinį aktyvumą, 2 - veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, 3 - skausmą, 4 - bendrąjį sveikatos vertinimą, 5 - energingumą/ gyvybingumą, 6 - socialinę funkciją, 7 - veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų bei 8 - emocinę būklę. Šios sritys sudaro dvi sveikatos kategorijas – fizinės sveikatos (1-4 sveikatos sritys) bei psichikos sveikatos (5-8 sveikatos sritys). Naudojant SF-36 klausimyną, vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. Atsakymai yra vertinami balais ir pagal algoritmą apskaičiuojama kiekviena sritis atskirai. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100. Kuo didesnis balas, tuo geresnė su sveikata susijusi gyvenimo kokybė [40]. 2014 metais atliktame tyrime nustatyta, kad tyrimuose, kurie naudoja SF-36 nėra vieningo balų apskaičiavimo ir vertinimo metodų. Dažniausiai tyrimuose naudotas vertinimo būdas – tai aritmetinis balų vidurkis kiekvienoje sveikatos srityje [41].
Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų kaupimo ir analizės SPSS 27.0.1.0.0 programų paketą, taip pat buvo naudota MS Excel 2016 programa.
Kokybinių požymių tarpusavio priklausomybėms vertinti taikytas Chi-kvadratu kriterijus (χ²), poriniams palyginimams - z-kriterijus. Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas tikrintas taikant Kolmogorovo-Smirnovo kriterijų. Kiekybinių kintamųjų aprašymui pateiktas vidurkis, mediana, standartinis nuokrypis, mažiausia ir didžiausia reikšmė. Kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys normalusis, palyginimui taikyta dispersinė analizė. Kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys nėra normalusis, palyginimui taikytas Kruskal-Wallis kriterijus. Kiekybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams įvertinti skaičiuoti Spearman‘o koreliacijos koeficientai. Kai koreliacijos koeficiento reikšmė tarp 0-
|0,30| ryšys laikytas silpnas, |0,31| – |0,70| – vidutinis, |0,71| – |1| – stiprus. Skirtumas ar ryšys laikomas statistiškai reikšmingas, jei p<0,05.
23
12. REZULTATAI
12.1. Tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 329 studentai, kurių daugiausia buvo iš pirmojo bei šeštojo kurso: I kurso 18,9 % (n=62), VI kurso 19,8 % (n=65). Likusi respondentų dalis pasiskirstė taip: 15,5 % (n=51) II kurso studentai, 15,2 % (n=50) III kurso studentai, 14 % (n=46) IV kurso studentai bei 16,5 % (n=54) V kurso studentai (1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal studijų kursus (proc.)
Tyrime 84,8 % (n=279) dalyvavusiųjų sudarė moterys bei 15,2 % (n=50) vyrai. Dėl mažo vyrų respondentų skaičiaus duomenys pagal lytį toliau analizuojami nebus. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 22 metai, jauniausias tiriamasis buvo 18 metų (n=6), vyriausias 42 metų amžiaus (n=1) (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį bei amžius Lytis
Moterys Vyrai
Imties dydis 279 50
Procentai 84,8 15,2
Amžius
Vidurkis 22
Mažiausia reikšmė 18
Didžiausia reikšmė 42
Standartinis nuokrypis 2
I. 18,9%
II. 15,5%
III. 15,2%
IV. 14,0%
V. 16,5%
VI. 19,8%
I II III IV V VI
24 Siekta nustatyti, kas suteikia finansinę paramą studentams bei jų studijoms. Vertinama, ar studentams finansinę paramą teikia tėvai, studentas gauna stipendiją, dirba per atostogas, mokslų metu, gauna paramą studijoms iš tam tikrų fondų, turi paskolą. Išsiaiškinta, jog daugiausia respondentų finansinę paramą gavo iš tėvų 83,6 %, mažiausia (13,4 %) buvo studentų, turėjusių paskolas. Studentų, dirbančių per atostogas, buvo 29,18 %, dirbančių per mokslo metus - 18,8 %, gaunančių paramą studijoms iš fondų - 17,3 % (2 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gaunamą finansinę paramą
Galima teigti, kad didžiąją dalį šio tyrimo dalyvių sudarė moterys (84,8 %), respondentų amžiaus vidurkis buvo 22 metai, dauguma jų turėjo tėvų finansinę paramą. Respondentų pasiskirstymas tarp kursų buvo panašus, kiek didesnis aktyvumas stebėtas tarp pirmojo (18,9 %) bei šeštojo (19,8 %) kurso studentų.
12.2. Studentų subjektyviai suvokto streso vertinimas
Norint išsiaiškinti studentų subjektyviai patiriamą stresą, buvo naudota PSS. Didžiausia balų suma gali būti 40 balų. Didesnis balų skaičius rodo stipriau patiriamą stresą. Nustatyta, jog visų ištirtų studentų subjektyviai suvokto streso balų vidurkis yra 23,16 (s₌6,92).
Taigi, galime teigti, kad LSMU medicinos I-VI kurso studentų subjektyviai suvokiamas stresas yra vidutinis.
12.3. Patiriamas stresas studento aplinkoje
Siekiant įvertinti, su kokiais stresoriais susiduria studentas, anketoje buvo įtraukta dalis, kurioje klausiama apie respondentų aplinkoje patiriamą stresą. Pagal tai, kaip dažnai studentas patiria kiekvieną
83,59
29,18 24,92
18,84 17,33 13,37
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Tėvai Dirbu per atostogas
Gaunu stipendiją
Dirbu per mokslo metus
Gaunu paramą studijoms iš
tam tikrų fondų
Paskola
Procentai
25 iš stresorių, respondentas galėjo pasirinkti atsakymo variantus nuo „labai dažnai“ iki „niekada“. Kadangi medicinos studento patiriami stresoriai dažnai skiriasi nuo bendrosios populiacijos, buvo akcentuojama į akademinius stresorius: egzaminai, atsiskaitymai, konkurencinga aplinka, paskola studijoms, dideli reikalavimai, nerimas dėl ateities darbo perspektyvų, klinikinius stresorius – darbas su pacientais, bei asmeninius stresorius – laiko stoka, COVID-19 situacija pasaulyje ir asmeniniame gyvenime. Pastebėta, kad studentai atsakymą „labai dažnai“ daugiausia pasirinko apibūdindami šiuos stresorius: nerimas dėl ateities karjeros planų (40,5 %, n=133), be to, „labai dažnai“ stresą studentams kėlė pasiruošimai egzaminams (31,4 %, n=103) bei COVID-19 situacija pasaulyje ir asmeniniame gyvenime (26,5 %, n=87). Daugumai studentų streso „niekada“ nekėlė darbas su pacientais (48,9 %, n=160) bei paskola studijoms (45,8 %, n=70) (2 lentelė).
2 lentelė. Bendras respondentų pasiskirstymas, vertinant patiriamų stresorių dažnumą Patiriami stresoriai studento
aplinkoje
Labai dažnai proc./n
Dažnai proc./n
Kartais proc./n
Retai proc./n
Niekada proc./n
Egzaminas raštu 13,7/45 20,7/68 19,1/63 35,9/118 10,6/35
Egzaminas žodžiu 15,7/51 18,8/61 13,5/44 25,8/84 26,2/85
Pasiruošimas egzaminams 31,4/103 33,2/109 18,6/61 13,1/43 3,7/12 Apklausos/ atsiskaitymai
darbų metu, vertinami pažymiais (balais), kurie turi įtakos studijuojamų dalykų vertinimui
23,2/76 38,4/126 19,2/63 12,8/42 6,4/21
Konkurencinga mokymosi
aplinka 18/59 22,9/75 19,9/65 23,2/76 15,9/52
Darbas su pacientais (bendravimas, anamnezės surinkimas, ištyrimas, procedūrų atlikimas)
4,3/14 8,9/29 15,6/51 22,3/73 48,9/160
Paskola studijoms (jei paskolos neturite, langelio nežymėkite)
10,5/16 10,5/16 12,4/19 20,9/32 45,8/70 Jūsų nuomone, didelius
reikalavimus kelianti aplinka (universiteto, grupės draugų, šeimos, artimųjų)
17,0/56 30,7/101 25,8/85 16,7/55 9,7/32 Nesutarimai su šeima,
draugais, bendramoksliais, dėstytojais
6,7/22 15,8/52 24,9/82 29,2/96 23,4/77 Jautėte, kad mokymosi krūvis
buvo per didelis 21,8/71 34,2/111 24,6/80 14,2/46 5,2/17
Nerimavote dėl ateities karjeros planų, darbo perspektyvų
40,5/133 26,8/88 19,2/63 7,6/25 5,8/19
26 2 lentelės tęsinys
Patiriami stresoriai studento aplinkoje
Labai dažnai proc./n
Dažnai proc./n
Kartais proc./n
Retai proc./n
Niekada proc./n Gavote mažesnį įvertinimą, nei
tikėjotės 14,0/46 19,8/65 26,4/87 27,1/89 12,8/42
Neturėjote laiko mėgstamai
laisvalaikio veiklai atlikti 25,7/84 29,4/96 23,2/76 15/49 6,7/22 COVID-19 situacija pasaulyje
ir Jūsų asmeniniame gyvenime 26,5/87 25,9/85 22,9/75 16,5/54 8,2/27 Apibendrinant galima teigti, kad daugumai studentų labai dažnai stresą kėlė nerimas dėl ateities karjeros planų, pasiruošimai egzaminams ir COVID-19 situacija pasaulyje ir asmeniniame gyvenime.
Daugeliui studentų streso niekada nekėlė darbas su pacientais ir paskola studijoms.
12.4. Studentų patiriami sveikatos sutrikimo simptomai
Norint detaliau ištirti studentų sveikatą bei pasitaikančius simptomus, buvo užduodami papildomi klausimai. Klausiama, kaip dažnai respondentas jaučia šiuos sveikatos sutrikimo simptomus.
Nustatyta, kad medicinos studentus labiausiai vargina nuovargis bei jaučiamas nerimas. 149 studentai
„dažnai“ jautė nuovargį (45,7 %), o „labai dažnai“ nuovargis pasireiškė 92 studentams (28,2 %). Taip pat stipriai vargino nerimas, „labai dažnai“ jį patyrė 103 studentai (31,4 %), o „dažnai“ 101 studentas (30,8 %). Išsiblaškymas – kitas dažnas reiškinys, 102 studentai (31,1 %) pastebėjo, kad „dažnai“ yra išsiblaškę, jiems sunkiau sukoncentruoti dėmesį, „labai dažnai“ buvo išblaškę 82 studentai (25 %).
Daugiausia studentų „niekada“ nepatyrė lėtinių ligų suintensyvėjimo simptomų (62,3 %, n=132), svorio kritimo (58,8 %, n=191), taip pat nesirgo peršalimo ligomis (55,5 %, n=182) (3 lentelė).
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas vertinant, kaip dažnai pasireiškė sveikatos sutrikimo simptomai
Pasireiškiantys sveikatos sutrikimo simptomai
Labai dažnai proc./n
Dažnai proc./n
Kartais proc./n
Retai proc./n
Niekada proc./n Jautėte galvos skausmą 7,9/26 29,9/98 23,5/77 30,2/99 8,5/28
Patyrėte nemigą 9,2/30 24,9/81 23,7/77 26,8/87 15,4/50
Jautėte nuovargį 28,2/92 45,7/149 19/62 5,5/18 1,5/5
Pastebėjote rankų tremorą (drebulys)
6,1/20 15,2/50 16,8/55 19,2/63 42,7/140 Pastebėjote didesnį
prakaitavimą 8,2/27 15,9/52 20,1/66 26,2/86 29,6/97
27 3 lentelės tęsinys
Pasireiškiantys sveikatos sutrikimo simptomai
Labai dažnai proc./n
Dažnai proc./n
Kartais proc./n
Retai proc./n
Niekada proc./n Buvo padidėjęs pulsas
(širdies susitraukimų dažnis)
>80 k/min
13,1/43 26,8/88 23,5/77 20,1/66 16,5/54 Buvo padidėjęs arterinis
kraujo spaudimas, > 120/80 mmHg
4,9/16 10,4/34 18,4/60 26,7/87 39,6/129 Pastebėjote, kad esate
išsiblaškęs, sunkiau sukoncentruoti dėmesį
25,0/82 31,1/102 28,4/93 11,9/39 3,7/12 Ilgiau užtrunka išmokti tokį
patį medžiagos kiekį nei
anksčiau 23,6/77 25,2/82 23/75 19,6/64 8,6/28
Jaučiate nerimą 31,4/103 30,8/101 22,3/73 11,3/37 4,3/14
Neturėjote apetito 6,7/22 15,5/51 22/72 23,5/77 32,3/106
Apetitas buvo padidėjęs,
dažnai užkandžiavote 14,3/47 22,0/72 22,9/75 24,1/79 16,8/55
Priaugote svorio 11/36 11,6/38 15,6/51 21,1/69 40,7/133
Svoris krito 4,3/14 8,9/29 11,1/36 16,9/55 58,8/191
Jautėte virškinimo sutrikimo simptomus (skrandžio skausmas, pilnumo jausmas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, rėmens graužimas, viduriavimas, vidurių
15,5/51 24,1/79 26,2/86 18,0/59 16,2/53
Sirgote peršalimo ligomis 2,7/9 7,3/24 10,7/35 23,8/78 55,5/182 Jautėte žandikaulio skausmą,
griežimą dantimis 6,7/22 8,9/29 11,3/37 14,4/47 58,7/192
Jautėte raumenų įtampą, nugaros, kaklo, pečių bei kojų skausmus
19,2/63 30,2/99 20,7/68 17,7/58 12,2/40 Jei turite lėtines ligas,
pastebėjote, kad simptomai suintensyvėjo (alergijos, astma, autoimuninės ligos ir kitos ligos), (Jei neturite lėtinių ligų, nežymėkite)
7,1/15 8,0/17 10,8/23 11,8/25 62,3/132
Atsirado/ suintensyvėjo
spuoguotumas 12,8/42 22,9/75 22,9/75 20,4/67 21/69
Atsirado/ suintensyvėjo
plaukų slinkimas 16,2/53 14,9/49 15,5/51 15,5/51 37,8/124
Atsirado/ suintensyvėjo nagų
lūžinėjimas 9,8/32 12,5/41 11,3/37 15,6/51 50,8/166
Moterims: pasireiškė
mėnesinių ciklo sutrikimai 9,2/27 11,6/34 10,9/32 20,8/61 47,4/139
28 Galima teigti, kad dažniausi studentų patiriami sveikatos sutrikimo simptomai yra nuovargis bei nerimas, šiuos simptomus pasirinko daugiausia studentų. Mažiausia studentų jautė lėtinių ligų suintensyvėjimo simptomus, svorio kritimą ar sirgo peršalimo ligomis.
12.5. Streso įveikos būdai
Vertinant studentų patiriamą stresą bei stresorius, taip pat svarbu išsiaiškinti, kokias streso įveikos strategijas taiko respondentai. Nustatyta, kad dažniausia medicinos studentai renkasi pokalbį su draugais bei šeima („labai dažnai“ 36,7 %, „dažnai“ 36 %), filmų bei serialų žiūrėjimą („labai dažnai“
30,2 %, „dažnai“ 35,4 %) bei laiko planavimą („labai dažnai“ 25,3 %, „dažnai“ 19,8 %). Studentai rečiausiai, kaip streso įveikos būdus taiko: lankymąsi pas psichoterapeutą/ psichologą („niekada“ 88 %, n=271), energetinių gėrimų vartojimą („niekada“ 72,6 %, n=223), jogos/meditacijos užsiėmimus („niekada“ 71 %, n=218), atsigręžimą į religiją („niekada“ 70,5 %, n=217) (4 lentelė).
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas vertinant, kaip dažnai naudojosi pateiktais streso įveikos būdais
Streso įveikos būdai
Labai dažnai proc./n
Dažnai proc./n
Kartais proc./n
Retai proc./n
Niekada proc./n
Užsiėmėte aktyvia sportine
veikla 7,1/22 24,4/76 18/56 28,9/90 21,5/67
Pasikalbate su draugais/ šeima 36,7/114 36/112 20,9/65 4,2/13 2,3/7 Žiūrėjote filmus/ serialus 30,2/93 35,4/109 21,4/66 9,7/30 3,2/10
Skaitėte knygas 7,1/22 18,1/56 17,8/55 27,8/86 29,1/90
Vartojote alkoholį 3,9/12 8,4/26 17,2/53 32,1/99 38,3/118
Vartojote vaistus 8,1/25 9,4/29 14/43 21,8/67 46,6/143
Rūkėte 16,3/50 6,5/20 5,5/17 9,1/28 62,5/192
Vartojote energetinius gėrimus 2,6/8 5,9/18 6,5/20 12,4/38 72,6/223 Lankėtės pas psichoterapeutą/
psichologą 0/0 2,3/7 4,2/13 5,5/17 88/271
Užsiėmėte joga/ meditacija 3,6/11 6,2/19 7,8/24 11,4/35 71/218 Atsigręžiate į religiją 5,8/18 5,2/16 8,8/27 9,7/30 70,5/217
Planuojate laiką 25,3/78 19,8/61 28,6/88 15,9/49 10,4/32
29 Apibendrinant galime teigti, kad populiariausi studentų streso įveikos būdai yra pokalbis su draugais ir šeima, filmų bei serialų žiūrėjimas ir laiko planavimas. Mažiausia studentų nurodė, kad stresą malšina vartodami energetinius gėrimus, lankydamiesi pas psichoterapeutą ar psichologą bei užsiimdami jogos ar meditacijos užsiėmimais.
12.6. Su sveikata susijusios studentų gyvenimo kokybės vertinimas
Naudojant SF-36 klausimyną, ištirtos dvi sveikatos kategorijos: fizinės sveikatos ir psichikos sveikatos. Kadangi fizinės ir psichikos sveikatos balų skirstiniai buvo normalieji, tai pateikti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Atsižvelgiant į tai, kad 100 balų rodo geriausią įvertinimą, nustatyta, kad studentų fizinė sveikata (74,49 (s₌16,24)) buvo geresnė nei studentų psichikos sveikata (50,61 (s₌20,65)).
Taip pat ištirtos 8 sveikatos sritys. Iš gautų duomenų matome, kad mažiausią balų vidurkį studentai surinko energingumo/gyvybingumo (40,25 (s₌19,57)), veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (47,01 (s₌37,7)) bei emocinės būklės (47,94 (s₌20,29)) srityse. Tai reiškia, kad studentų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė labiausiai kenčia psichikos sveikatos kategorijoje.
Taip pat norėta išsiaiškinti, ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kursų. Nustatyta, kad abiejose, fizinės (p=0,042) ir psichikos (p=0,008) sveikatos kategorijose, yra statistiškai reikšmingas skirtumas, vertinant skirtingus kursus. (5 lentelė)
Įvertinus 8 sveikatos sritis, matome, kad statistiškai reikšmingas skirtumas yra veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (p=0,040), emocinės būklės (p=0,043), socialinio funkcionavimo (p=0,015) bei skausmo (p=0,025) srityse (5 lentelė).
5 lentelė. Studentų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas pagal sveikatos kategorijas ir sritis
Sveikatos kategorijos
Vidurkis Mediana Didžiausia reikšmė
Mažiausia reikšmė
Standartinis nuokrypis
p reikšmė (skirtumas tarp kursų)
Fizinė sveikata 74,49 76,88 100 11,25 16,24 0,042
Psichikos sveikata 50,61 48,71 97,75 4,5 20,65 0,008
30 5 lentelės tęsinys
Sveikatos sritys
Vidurkis Mediana Didžiausia
reikšmė Mažiausia reikšmė
Standartinis nuokrypis
p reikšmė (skirtumas tarp kursų) Fizinė sveikata
Fizinis aktyvumas 91,81 95 100 0 14,45 0,607
Veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų
73,4 100 100 0 32,66 0,374
Skausmas 74,60 77,5 100 10 22,64 0,025
Bendra sveikata 58,13 60 100 0 19,81 0,065
Psichikos sveikata Energingumas/
gyvybingumas 40,25 40 95 0 19,57 0,347
Socialinė funkcija
67,25 62,5 100 0 23,6 0,015
Veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų
47,01 33,33 100 0 37,7 0,040
Emocinė būklė 47,94 48 96 0 20,29 0,043
Apibendrinant galima teigti, kad LSMU medicinos studentų psichikos sveikata yra blogesnė lyginant su fizine sveikata. Mažiausias balų vidurkis, tai yra blogiausia su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, stebėta energingumo/ gyvybingumo, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų bei emocinės būklės srityse.
12.7. Studentų subjektyviai suvokto streso ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos
Vertinta, kaip koreliuoja subjektyviai suvokiamas stresas (taikant PSS) bei su studentų sveikata susijusi gyvenimo kokybė (taikant SF-36). Naudota Spearman‘o koreliacijos metodas, nustatyta, kad tarp visų sveikatos sričių bei subjektyviai suvokto streso yra atvirkštinė priklausomybė. Taigi, matomas neigiamas ryšys tarp sveikatos bei streso. Tai reiškia, kuo patiriamas stresas yra stipresnis, tuo su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra blogesnė. Stipriausias neigiamas ryšys stebėtas tarp emocinės būklės bei subjektyviai suvokto streso (rs=-0,786). Tuo tarpu mažiausia atvirkštinė priklausomybė su stresu matoma veiklos apribojimų dėl fizinių negalavimų srityje (rs=-0,268) (6 lentelė).
31 6 lentelė. PSS balų koreliacija su sveikatos sritimis
Sveikatos sritys Koreliacijos su PSS balais
koeficientas
p reikšmė
Fizinis aktyvumas -0,310 <0,001
Veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų -0,268 <0,001 Veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų -0,489 <0,001
Energingumas -0,692 <0,001
Emocinė būsena -0,786 <0,001
Socialinis funkcionavimas -0,530 <0,001
Skausmas -0,299 <0,001
Bendra sveikata -0,472 <0,001
Galima teigti, kad stresas daro neigiamą įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, kadangi visose 8 sveikatos srityse stebima neigiama koreliacija su PSS balų vidurkiu. Stipriausias neigiamas ryšys yra tarp subjektyviai suvokiamo streso ir emocinės būklės srities.
12.8. Patiriamo streso lygis tarp skirtingų kursų studentų
Nustatytas subjektyviai suvokto streso balų vidurkio pasiskirstymas tarp kursų. Įvertinta, jog pasiskirstymas yra gana tolygus, daugiausia balų surinko (didžiausią streso lygį patiria) III bei IV kurso studentai. III kurso studentų PSS balų sumos vidurkis buvo 24,49 (s₌6,36), IV kurso 24,2 (s₌7,45).
Mažiausią streso lygį patyrė I kurso studentai, jų PSS balų sumos vidurkis buvo 21,48 (s₌6,83) (7 lentelė). Vertinant PSS balų vidurkį tarp skirtingų kursų, statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta (p=0,125).
7 lentelė. Studentų subjektyviai suvokto streso skalės balų vidurkiai ir jų pasiskirstymas tarp kursų
Kursai Vidurkis Mažiausia
reikšmė
Didžiausia reikšmė
Standartinis nuokrypis Visų respondentų
vidurkis 23,16 4 39 6,92
I kursas 21,48 7 39 6,83
II kursas 23,92 9 39 6,81
III kursas 24,49 13 36 6,36
IV kursas 24,20 6 37 7,45
V kursas 22,06 4 36 6,48
VI kursas 23,32 5 37 6,91
