SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Sveikatos priežiūros organizavimas internatinėse mokyklose Rasa Varvuolienė
Mokslinė vadovė prof. Irayda Jakušovaitė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra.
Kaunas; 2006. p. 48.
Darbo tikslas: ištirti vaikų nuomonę apie sveikatos priežiūros organizavimą dviejose Vilniaus miesto internatinėse mokyklose.
Uždaviniai: įvertinti sveikatos priežiūros organizavimą; įvertinti veiksnius, turinčius įtakos mokinių ir gydytojų santykiams; palyginti sveikatos priežiūros organizavimą Vilniaus internatinėse mokyklose.
Tyrimo metodika: Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 193 Vilniaus miesto 3-ios ir 4-os internatinių mokyklų 10-18 metų amžiaus mokiniai. Duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS 10.0.
Rezultatai: Svarbus vaidmuo organizuojant sveikatos priežiūrą internatinėse mokyklose tenka slaugytojoms. Nustatyta, kad beveik pusę mokinių slaugytojos registruoja ir palydi, kai jiems reikia kreiptis į gydytojus poliklinikose. Daugiau kaip pusė tiriamųjų (53,9 proc.) nurodė, kad vidutiniškai poliklinikoje prie gydytojo kabineto laukė iki 10-20 min. Didžioji dalis mokinių teigė, kad gydytojai jų neinformavo apie jų sveikatos būklę. Tik 51 proc. mokinių iš dalies tiki, kad gydytojai išsaugos jų paslaptis. Dešimtadalis vaikų pažymėjo, kad su juo gydytojai elgėsi abejingai.
Išvados: Sveikatos priežiūros organizavimui Vilniaus internatinėse mokyklose, skiriamas pakankamas dėmesys, jos suteikiamos laiku ir operatyviai, deja, gydytojai neinformuoja mokinių apie jų sveikatos būklę. Daugiau kaip pusė respondentų iš dalies sutiko, kad sveikatos priežiūros darbuotojai į juos žiūri su išankstine nuostata, tačiau mano, kad su jais bendrauja mandagiai.
Statistiškai reikšmingai dažniau 3-ios mokyklos mokiniai susirgę pas gydytoją registravosi patys, rečiau kreipėsi į slaugytoją bei buvo palydimi į gydymo įstaigą. Be to, jie statistiškai patikimai dažniau teigė, kad jiems pakanka dėmesio iš gydytojo.
Raktiniai žodžiai: sveikatos priežiūros organizavimas, mokinys, internatinė mokykla, santykiai su darbuotojais.
SUMMARY
Management of Public Health Rasa Varvuolienė
Supervisor Prof. Irayda Jakušovaitė.
Department of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine Kaunas; 2006. p.48.
Healthcare service organizing in boarding schools of Vilnius city
Aim of the study: to survey pupils’ opinion regarding healthcare service organizing in boarding schools of Vilnius city.
Objectives: to evaluate healthcare service organizing, to evaluate factors haveing influence in the relations between doctors and children; to compare health care service organizing between boarding schools of Vilnius city.
Methods: a sample anonymous survey of 193 pupils aged between 10 and 18 was conducted.
Results were compared between two surveyed boarding schools. SPSS statistics software (SPSS 10.0) was used to measure the statistical significance of the results.
Results: School nurses play an important role in health care organizing within schools.
Almost a half of pupils reported to have been registered with a doctor by school nurses. 84 % of younger pupils stated that nurses accompany them to the health centers. More than a half of pupils surveyed (53.9 %) indicated that average waiting time in health centre, prior to being admitted to the consulting-room, was between 10 to 20 minutes. The majority of pupils asserted that doctors have not provided them with accurate information regarding their health status; only 51 % of them believe that doctors would keep information about their health status in secret. Only 1 of ten children remarked, that doctor wasn’t attentive to him.
Conclusions: Sufficient attention has been paid to the healthcare organization in Vilnius boarding schools, healthcare services have been provided in time, unfortunately, pupils have not been provided with sufficient information about their health status. More than half of pupils agreed partly, that healthcare personnel had specific attitude towards them, although they stated that doctors’ behavior was polite. Statistically significantly pupils from the 3rd school more often registered themselves with a doctor and more rarely applied to nurses and were accompanied by them to the healthcare institution than pupils from 4th school. Besides that, they statistically significantly more often noted receiving sufficient care from a doctor.
Key words: health care organising, pupil, boarding school, relations between doctors and pupil.