Anketiniai duomenys

Darbe naudojama originali anketa iš 49-ių punktų (1 priedas). Atsakymai į klausimus atspindi demografinius duomenis, balso sutrikimų išsivystymo rizikos faktorius bei paties paciento požiūrį į balso problemą. Galimi keleriopi atsakymai į klausimus. Pirmo tipo atsakymai pateikiami vaizdinio atitikmens skalėse (VAS), kur 0 reiškia nurodyto požymio nebuvimą, o 100 – maksimaliai išreikštą požymį. Antro tipo atsakymai – kategoriniai. Trečio tipo atsakymai galimi pateikiant konkrečią kiekybinę vertę (pvz., užkimimo trukmė mėnesiais).

5.2.1. Ankeltinius duomenis sudarė šie klausimai: 1. Lytis (vyr., mot.)

2. Amžius (metais)

3. Išsilavinimas (šeši lygiai)

4. Balso vartojimo lygis pagal Kaufman (keturi lygiai)

5. Vidutinė intensyvaus balso vartojimo trukmė (valandos per dieną) 6. Intensyvaus kalbėjimo dienų skaičius (dienos per savaitę)

7. Balso sutrikimo trukmė (mėnesiais)

8. Rūkymas (taip, ne, retkarčiais (mažiau nei viena cigaretė per dieną), metęs)

9. Kiek metų rūko

10. Kiek surūko cigarečių per dieną 11. Jei metęs, kiek metų rūkė

12. Jei metęs, kiek surūkydavo cigarečių per dieną

13. Paties paciento užkimimo intensyvumo vertinimas (VAS)

14. Balso kokybės vertinimas (VAS: 0 – labai blogas balsas, 100 – pui-kus)

15. Balso sutrikimo progresavimo pobūdis (pagerėjo, nesikeičia, pablo-gėjo, varijuoja)

16. Kada balsas blogiausias (ryte, vidurdieny, vakare, visada toks pat) 17. Kaip balso sutrikimas atsiliepia socialiniam gyvenimui (VAS) 18. Balso kokybė tyrimo metu (tipinė, geresnė, blogesnė)

19. Stresinių situacijų kiekis kasdienėje veikloje (VAS) 20. Kokius skysčius daugiausia vartoja

21. Skysčių kiekis, suvartojamas per dieną (litrais)

22. Kosulio dažnumas (penki punktai: niekada, retai, kartais, dažnai, visada)

23. Rėkavimo dažnumas (penki punktai) 24. Dainavimo dažnumas (penki punktai)

25. Kalbėjimo telefonu dažnumas (penki punktai) 26. Kalbėjimo pakeltu tonu dažnumas (penki punktai) 27. Kalbėjimo mėgdžiojant dažnumas (penki punktai)

28. Kalbėjimas ar dainavimas prirūkytoje patalpoje (penki punktai) 29. Kalbėjimas triukšmingoje aplinkoje (penki punktai)

30. Garsus juokas (penki punktai)

31. Bendravimo su mažais vaikais dažnumas (penki punktai) 32. Bendravimo su neprigirdinčiaisiais dažnumas (penki punktai) 33. Kofeino vartojimo dažnumas (penki punktai)

34. Alkoholio vartojimo dažnumas (penki punktai) 35. Aštrių produktų vartojimo dažnumas (penki punktai) 36. Springimų dažnumas (penki punktai)

37. Ar stipriai vargina balso sutrikimas (VAS) 38. Balso nuovargio intensyvumas (VAS) 39. Kirbėjimo ryklėje intensyvumas (VAS) 40. Balso silpnumo reiškimasis (VAS)

41. „Nosinio“ balso komponento reiškimasis (VAS) 42. Kvėpavimo sunkumo reiškimasis (VAS)

43. Besikartojantis balso praradimas (VAS) 44. Balso diapazono sumažėjimas (VAS) 45. Sumažėjusi galimybė dainuoti (VAS) 46. Balso „lūžių“ dažnumas (VAS) 47. Skausmo ryklėje reiškimasis (VAS) 48. Per aukšto balso buvimas (VAS) 49. Per žemo balso buvimas (VAS)

Taigi, anketiniuose duomenyse atsispindi tiriamojo amžius, lytis, išsilavinimas, balso vartojimo intensyvumas, žalingi faktoriai, galintys lemti balso sutrikimus, paties tiriamojo požiūris į savo balsą ir jo problemą. Tiriamųjų išsilavinimas suskirstytas į šešias kategorijas: 1 – pradinis, 2 – vidurinis, 3 – nebaigtas vidurinis, 4 – aukštesnysis, 5 – aukštasis, 6 – ne-baigtas aukštasis.

Balso vartojimo intensyvumas vertinamas keleriopai: pagal balso vartojimo trukmę per dieną ir savaitę bei pagal profesiją, kai asmuo priski-riamas prie vieno iš keturių balso vartojimo lygių (elitinis balso vartotojas, profesionalaus balso vartotojas, balsingos ir nebalsingos profesijos atstovas)

[122]. Remiantis literatūros duomenimis, balso vartojimo intensyvumas ir pobūdis yra vienas iš pagrindinių balso sutrikimų rizikos faktorių [14, 15].

Rūkymas suskirstytas į keturias kategorijas: 1 – rūko, 2 – nerūko, 3 – ret-karčiais rūko (susumavus surūkomas cigaretes per laiko tarpą, gaunama, jog surūko mažiau, negu vieną cigaretę per dieną), 4 – metęs rūkyti. Tiriamieji dar turėjo nurodyti, kiek metų rūko. Daugelio autorių duomenimis, rūkymas daro neabejotiną žalą bei neabejotinai yra gerklų ligų vystymosi rizikos faktorius [5, 77, 125, 193, 245]. Literatūroje aprašoma, jog gerklų karcino-mos dažnumas tarp rūkančių ir nerūkančių smarkiai skiriasi: nerūkančių 0,6 šimtui tūkstančių gyventojų, rūkančių 15 šimtui tūkstančių gyventojų [211]. Tiriamasis anketoje vertino savo balso kokybę, užkimimo pobūdį, eigą, nusakė balso problemos įtaką jo kasdienei, socialinei veiklai. Originalus klausimynas sudarytas remiantis žinomais rizikos faktoriais, siekiant išgauti duomenis, kurie galėtų daryti įtaką ligai, užkimimo pobūdžiui, reiškimuisi [187, 222].

Detalesnei apklausai naudoti ir validuoti, lietuvių kalbai pritaikyti Balso neįgalumo indekso (BNI) ir Gerklų funkcijos indekso (GFI) klausimynai.

5.2.2. BNI

Jacobson sudarytas klausimynas leidžia įvertinti dėl balso sutrikimo paciento juntamą negalią, atspindi jo gebėjimą naudotis balsu įprastose kasdienėse situacijose bei darbe [108]. BNI sudaro 30 klausimų, kurie suskirstyti į tris skales su dešimčia klausimų: funkcinę (F), emocinę (E) ir fizinę (P). Funkcinės skalės klausimai skirti įvertinti balso kokybės pakiti-mus, priklausančius nuo balso funkcijos. Emocinė skalė leidžia įvertinti emocinius faktorius, sąlygotus balso kokybės pokyčių. Fizinė skalė vertina balso aparato fizinių savybių sukeltus pokyčius. Kiekvienas klausimas konkretinamas penkiais galimais atsakymais: niekada, kartais, dažnai, beveik visada, visada. Anketoje vertinta kiekvienos skalės balų suma bei bendra suma, nurodanti balso neįgalumą. Didžiausia BNI vertė yra 120, o mažiausia 0 balų [247].

5.2.3. GFI

Bach ir bendraautorių sukurtas GFI klausimynas – trumpas, keturių klausimų, lengvai naudojamas, patikimas instrumentas, kurio tikslas - gauti informaciją apie balso disfunkcijos buvimą ir laipsnį [11]. Autorių duome-nimis, tarp GFI ir BNI nustatyta stipri koreliacija. Kiekvienam iš keturių klausimų galimas įvertinimas nuo 0 iki 5, kur 0 reiškia, jog tokio požymio

nėra, o 5 – maksimaliai išreikštas požymis. Tokiu būdu galimos GFI reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 20.

GFI klausimyno lietuviška versija (GFI-LT) validuota. Pirmiausia originalus klausimynas išverstas iš anglų į lietuvių kalbą, paskui atliktas atgalinis vertimas į anglų kalbą ir jis palygintas su originaliu klausimynu. Vertimai įvertinti recenzentų, pagal nustatytus reikalavimus atliktas psicho-metrinis išverstos versijos vertinimas [10]. Originalus GFI klausimynas išverstas į lietuvių kalbą dviejų lietuvių, kurių anglų kalba yra gimtoji. Atgalinį vertimą atliko iki šio momento studijoje nedalyvavęs anglų kalbos mokytojas. Tuomet šio vertimo klausimyną užpildė 20 medicinos personalo kolegų. Vėliau trijų balso specialistų komitetas recenzavo klausimyną. Siekiant įvertinti kalbinį ir kultūrinį klausimyno korektiškumą, jis pateiktas dar trisdešimčiai asmenų. Visi klausimai buvo pripažinti tinkamais. Šiame etape baigta GFI-LT kultūrinė adaptacija.

Paskui vyko GFI validavimo procedūra. GFI-LT užpildė 50 sveiko balso asmenų ir 50 sergančių įvairiomis balso klosčių ligomis. Siekiant įvertinti pakartotinių tyrimų patikimumą, tie patys asmenys klausimyną pakartotinai užpildė po vienos savaitės. Patologinio balso grupė dar pakartotinai užpildė klausimyną po gydymo.

Klausimyno vidinis nuoseklumas vertintas apskaičiavus Kronbacho α ir Pearsono koreliacijos koeficientą. Ribinės reikšmės nustatytos remiantis ROC testais.

5.3. Subjektyvus balso vertinimas