Fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių vyrų ŠKS dinamika prieš ir po

Išanalizavus skirtingo fizinio aktyvumo vyrų ŠKS rodiklių duomenis paaiškėjo, kad tiek fiziškai aktyvių, tiek fiziškai neaktyvių tiriamųjų grupėse ŠSD po paros badavimo nepakito (p>0,05). Tačiau, vertinant šio rodiklio reikšmes funkcinio mėginio metu, stebėtos skirtingos ŠSD kaitos tendencijos abiejose tiriamųjų grupėse. Jeigu fiziškai aktyviems vyrams viso funkcinio mėginio metu po paros badavimo buvo stebėtos ŠSD mažėjimo tendencijos, tai fiziškai neaktyviųjų grupėje – nuo 100 W iki 200 W krūvio pakopos širdies dažnis neženkliai didėjo (p>0,05). Palyginus abiejų grupių ŠSD vidutines reikšmes, nustatėme statistiškai reikšmingus skirtumus po paros badavimo 50 W, 200 W ir 250 W krūvio etapuose (p<0,05). Antro tyrimo metu išvysčius 50 W galingumą fiziškai aktyvių vyrų grupėje ŠSD buvo 90,70±2,39 tv/min., fiziškai neaktyvių grupėje – 108,85±10,76 tv/min. (p<0,05). Esant 200 W krūvio pakopai – 127,58±2,86 tv/min. (F. A.) ir 143,14±4,88 tv/min. (F. N.) (p<0,05). Funkcinio mėginio metu, pasiekus didžiausią galingumą (250 W), fiziškai aktyvių tiriamųjų grupėje ŠSD buvo 140,64±3,15 tv/min., neaktyvių – 153,28±3,74 (p<0,05) (3.3.1–3.3.2 priedai).

Elektrokardiogramos JT intervalo trukmė, palyginus prieš ir po paros badavimo, abiejose vyrų grupėse buvo panaši (p>0,05). Fiziškai aktyvių tiriamųjų grupėje JT intervalo trukmė po paros badavimo funkcinio mėginio metu neženkliai padidėjo, o fiziškai neaktyvių neženkliai sumažėjo (p>0,05). Registruotos JT intervalo trukmės reikšmės pirmo tyrimo metu tarp grupių nesiskyrė (p>0,05). Tuo tarpu pakartotinai atlikus tyrimą pastebėta, kad fiziškai aktyvių vyrų grupėje analizuojamo rodiklio reikšmės 50 W ir 200 W funkcinio mėginio pakopoje buvo reikšmingai didesnės nei fiziškai neaktyvių tiriamųjų grupėje (p<0,05). Po paros badavimo F. A. grupėje, pasiekus 50 W, JT intervalo trukmė buvo 0,255±0,006 sek., o

200 W – 0,200±0,003 sek., F. N. grupėje atitinkamai 0,233±0,010 sek. ir 0,191±0,003 sek. (p<0,05) (3.3.1–3.3.2 priedai).

Lyginant EKG JT/RR santykio kaitą prieš ir po paros badavimo, abiejose tiriamųjų grupėse reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Prieš badavimą krūvio pradžioje (50W) JT/RR santykio vidutinė reikšmė F. A. grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažesnė nei F. N. grupėje: 0,382±0,005 ir 0,432±0,03 (p<0,05). Po paros badavimo nagrinėjamo rodiklio reikšmingi skirtumai buvo stebėti pasiekus 150 W galingumą (F. A. grupėje – 0,412± 0,006 ir F. N. – 0,444±0,012) ir 200 W (F. A. grupėje – 0,463±0,013 ir F. N. – 0,463±0,013) (p<0,05) (3.3.1–3.3.2 priedai).

Išanalizavus AKS duomenis nustatėme, kad fiziškai aktyvių vyrų grupėje sistolinis AKS ir pulsinė amplitudė ramybės sąlygomis bei 50 W ir 100 W funkcinio mėginio pakopoje po paros badavimo statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05) (3.3.1 lentelė). Tuo tarpu fiziškai neaktyvių vyrų grupėje minėtų rodiklių kaita turėjo priešingą didėjimo tendenciją (p>0,05) (3.3.3 priedas). Vertinant diastolinio kraujo spaudimo kaitą po paros badavimo, tiek F. A., tiek F. N. vyrų grupėje reikšmingų skirtumų nepastebėta (p>0,05) (3.3.2 lentelė).

3.3.1 lentelė. Fiziškai aktyvių vyrų sistolinio AKS ir pulsinės amplitudės

dinamika prieš ir po paros badavimo Rodiklis

Krūvis

S, mm Hg S–D, mm Hg

I tyrimas II tyrimas I tyrimas II tyrimas

0 W 122,94±1,77 117,64±2,35* 48,52±2,37 42,35±2,06* 50 W 128,23±1,81 121,17±2,90* 55,88±2,31 47,05±1,87* 100 W 135,29±2,28 130,29±2,36* 67,64±2,577 59,70±2,69* 150 W 142,35±2,14 141,47±3,42 78,52±3,68 75,58±3,85 200 W 157,94±2,35 154,11±3,79 100,88±3,48 93,82±4,36 250 W 177,64±1,82 172,05±3,73 127,64±4,00 115,88±5,34

3.3.2 lentelė. Fiziškai aktyvių vyrų diastolinio kraujo spaudimo dinamika

prieš ir po paros badavimo Rodiklis Krūvis D, mm Hg I tyrimas II tyrimas 0 W 74,41±1,53 75,29±1,89 50 W 72,35±1,22 74,11±2,02 100 W 67,64±1,29 70,58±2,49 150 W 63,82±2,55 65,88±2,19 200 W 57,09±2,27 60,29±2,64 250 W 50,00±3,32 56,17±3,16

Palyginus abiejų grupių AKS rezultatus, pirmo tyrimo metu reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05). Nustatyta, kad po paros badavimo sistolinis AKS didžiausio krūvio metu (250 W) buvo ženkliai didesnis F. N. tiriamųjų grupėje (185,00±1,54 mm Hg) palyginus su F. A. vyrų grupės rezultatais (172,05±3,73 mm Hg) (p<0,05). Reikšmingi skirtumai po paros badavimo stebėti lyginant abiejų grupių pulsinės amplitudės reikšmes (p<0,05). Krūvio pradžioje (50 W) F. A. grupėje S-D buvo 47,05±1,87 mm Hg, F. N. grupėje – 54,28±2,97 mm Hg, o pasiekus 250 W galingumą atitinkamai 115,88±5,34 ir 137,14±3,05 mm Hg (p<0,05). Skirtingo fizinio aktyvumo tiriamųjų grupių sistolinio AKS ir pulsinės amplitudės pokyčiai po paros badavimo pateikti 3.3.3 lentelėje. Skirtingo fizinio aktyvumo tiriamųjų gru-pių ŠSD, JT, JT/RR ir diastolinio AKS pokyčiai po paros badavimo pateikti prieduose: 3.3.4 ir 3.3.5.

3.3.3 lentelė. Fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių vyrų sistolinio AKS ir

pulsinės amplitudės pokytis po paros badavimo Rodiklis

Krūvis

Sistolinis AKS, proc. S-D pulsinė amplitudė, proc.

F.A. F.N. F.A. F.N. 0 W –4,25±1,52* 1,39±1,97 –10,93±4,86* 1,07±6,72 50 W –5,49±1,25* 1,50±2,19 –13,92±4,65* 1,74±3,58 100 W –3,59±1,34* 1,83±1,80 –9,70±5,67* 5,24±6,41 150 W –0,74±1,41 2,48±2,15 0,82±10,02 6,51±4,27 200 W –2,41±1,98 –3,10±1,89 –5,33±6,01 –2,74±5,98 250 W –3,23±1,68 4,41±2,98 –7,42±6,27 6,36±4,65 * – statistiškai patikimas skirtumas, palyginus pirmo su antru tyrimų rezultatus (p<0,05).

Nustatyta, kad fiziškai aktyvių vyrų grupėje ŠSD, JT ir JT/RR santykio pusperiodžių trukmė antro tyrimo metu nereikšmingai pailgėjo (p>0,05), o sistolinio bei pulsinės amplitudės pusperiodžiai nepatikimai sutrumpėjo (p>0,05) (3.3.4 lentelė).

3.3.4 lentelė. Fiziškai aktyvių vyrų veloergometrinio mėginio atsigavimo

pusperiodžiai prieš ir po paros badavimo Tyrimas Pusperiodis I tyrimas II tyrimas ŠSD, sek. 85,76±32,36 92,75±29,63 JT, sek. 148,24±46,24 157,38±42,67 JT/RR, sek. 60,41±39,84 75,81±44,13 S–D, sek. 177,94±38,12 169,69±36,22 S, sek. 168,01±37,94 154,18±45,72

F. N. vyrų grupėje veloergometrinio mėginio metu statistiškai reikšmingai pailgėjo pulsinės amplitudės atsigavimo pusperiodis po paros badavimo, o sistolinio AKS atsistatymas sutrumpėjo (p<0,05). ŠSD ir JT/RR santykio atsigavimo pusperiodžiai nereikšmingai pailgėjo, o JT intervalas sutrumpėjo (p>0,05) (3.3.5 lentelė).

3.3.5 lentelė. Fiziškai neaktyvių vyrų veloergometrinio mėginio atsigavimo

pusperiodžiai prieš ir po paros badavimo Tyrimas Pusperiodis I tyrimas II tyrimas ŠSD, sek. 87,60±9,92 90,71±18,01 JT, sek. 167,66±17,66 134,166±25,01 JT/RR, sek. 70,66±20,06 74,71±14,51 S–D, sek. 172,14±8,71 216,00±14,56* S, sek. 192,42±16,78 160,57±9,23* * – statistiškai patikimas skirtumas, palyginus pirmo su antru tyrimų rezultatus (p<0,05).

Fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių vyrų grupėse nustatytų nagrinėjamų rodiklių atsigavimo pusperiodžių pokyčiai po paros badavimo pateikti 3.3.6 priede.

Nagrinėjami rodikliai Sv, Ad, PPI ir PRI skirtingų grupių prieš ir po paros badavimo pateikti 3.3.7–3.3.8 prieduose. Suminis organizmo

vertini-mas pirmo tyrimo metu didesnis buvo F. N. vyrų, o mažesnis fiziškai aktyvių vyrų (p>0,05). Antro tyrimo metu fiziškai neaktyvių vyrų Sv neženkliai sumažėjo, o F. A. padidėjo, tačiau statistiškai reikšmingų pokyčių, lyginant abi grupes, nenustatėme (p>0,05). Organizmo adaptacijos, PPI ir PRI indeksų pokyčiai abiejose vyrų grupėse buvo panašūs ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė lyginant abi grupes (p>0,05) (3.5.9 priedas).

Palyginus abiejų fiziškai aktyvių (3.5.10 priedas) ir fiziškai neaktyvių (3.3.11 priedas) vyrų grupių EKG rodiklių RR ir QRS komplekso intervalų vidurkį viso krūvio ir atsigavimo metu, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05). JT intervalo vidurkis viso krūvio metu F. A. vyrų grupėje po paros badavimo nustatytas 3,41±1,59 proc. statistiškai reikšmin-gai padidėjęs (p<0,05). Abiejose vyrų grupėse atsigavimo metu JT intervalo pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). JT, RR ir QRS komplekso intervalų pokyčiai pateikti 3.3.12 priede.

3.4. Fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moterų ŠKS rodiklių