Tyrimo pabaigos rezultatai parodė, kad karves 60 dienų šėrus tiriamuoju priedu, jų didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai, kaip ir kontrolinės grupės karvių, buvo fiziologinės normos ribose. Tyrimo rezultatai pateikti 3, 4 lentelėse bei 2 - 9 paveiksluose.
3 lentelė. Kontrolinių karvių didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiai ir mikrobiologiniai
rodikliai tyrimo pabaigoje.
Rodikliai
Tyrimo pabaiga (n=4)
1 karvė 2 karvė 3 karvė 4 karvė Aritmetinis vidurkis Vidurkio paklaida PH 6,52 5.63 6,46 5,94 6,14 0,21 LRR kiekis, mmol/l 130,00 125,00 115,00 118,00 122,00 3,39 Bendras N kiekis, mg/100 ml 48,10 97,30 77,00 69,96 73,09 10,15 NH3-N kiekis, mg/100 ml 6,38 7,17 6,12 6,24 6,48 0,24
L-pieno rūgšties kiekis,
mmol/l 0,28 0,47 0,25 0,32 0,33 0,05 Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/val. 1,50 2,00 2,00 1,50 1,75 0,14 Bakterijų redukcinis aktyvumas, s 60,00 75,00 35,00 96 66,50 12,8 Pirmuonių skaičius, ×103 /ml 154,69 220,31 226,56 199,83 200,35 16,25
27
4 lentelė. Bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiai ir mikrobiologiniai
rodikliai tyrimo pabaigoje.
Rodikliai
Tyrimo pabaigoje (n=4)
1 karvė 2 karvė 3 karvė 4 karvė Aritmetinis vidurkis Vidurkio paklaida pH 6,43 6,09 6,55 6,73 6,45 0,12 LRR kiekis, mmol/l 150,0 132,0 128,0 140,0 137,50 4,20 Bendras N kiekis, mg/100 ml 93,10 74,70 60,90 59,40 72,03 6,77 NH3-N kiekis, mg/100 ml 9,52 6,83 5,49 6,98 7,21 0,73
L-pieno rūgšties kiekis,
mmol/l 0,32 0,25 0,29 0,38 0,31 0,02
Gliukozės rūgimo reakcija,
cm3/val. 2,0 2,0 1,0 1,5 1,63 0,20 Bakterijų redukcinis aktyvumas, s 70,0 60,0 60,0 50,0 60,00 3,53 Pirmuonių skaičius, ×103 /ml 364,06 184,38 176,56 270,31 248,83 38,00 5,9 6 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 6,6 Kontrolinė grupė Bandomoji grupė Kontrolinė grupė Bandomoji grupė
Tyrimo pradžia Tyrimo pabaiga
pH
28 Ištyrus didžiojo prieskrandžio turinio pH (žr. 2 pav., 3, 4 lenteles) nustatėme, kad tyrimo pabaigoje bandomųjų karvių grupėje rodiklis buvo 0,09 vnt. didesnis (p > 0,05) nei kontrolinių karvių. Bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH, baigus šerti priedą, buvo 0,11 vnt. mažesnis (p > 0,05), lyginant su tyrimo pradžios rezultatais toje pačioje grupėje (žr. 2, 4 lenteles).
Kontrolinių karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH tyrimo pabaigoje sumažėjo 0,45 vnt. (p > 0,05) lyginant su tyrimo pradžios rezultatais (žr. 1, 3 lenteles).
3 pav. Tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio LRR kiekis tyrimo pradžioje ir pabaigoje.
Ištyrus didžiojo prieskrandžio turinio LRR kiekį (žr. 3 pav., 3, 4 lenteles), nustatėme, kad tyrimo pabaigoje bandomųjų karvių šis rodiklis buvo 12,7 proc. didesnis (p > 0,05) nei kontrolinių
karvių. Bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio LRR kiekis, baigus šerti priedą, buvo 0,41 proc. didesnis (p > 0,05) nei šių karvių tyrimo pradžioje (žr. 2, 4 lenteles). Kontrolinių karvių
didžiojo prieskrandžio turinio LRR kiekis tyrimo pabaigoje padidėjo 3,39 proc. (p > 0,05) lyginant su tyrimo pradžios rezultatais (žr. 1, 3 lenteles).
29
4 pav. Tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio bendras N kiekis tyrimo pradžioje ir
pabaigoje.
Didžiojo prieskrandžio turinio bendras N (žr. 4 pav., 3, 4 lenteles) kiekis tyrimo pabaigoje bandomųjų karvių grupės buvo 1,46 proc. mažesnis (p < 0,05) nei kontrolinių karvių. Bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio bendras N kiekis, baigus šerti priedą, buvo 1,84 proc. mažesnis (p > 0,05) nei tos pačios grupės tyrimo pradžioje (žr. 2, 4 lenteles). Kontrolinių karvių didžiojo prieskrandžio turinio bendras N kiekis tyrimo pabaigoje sumažėjo 2,07 proc. (p > 0,05) lyginant su tyrimo pradžios rezultatais (žr. 1, 3 lenteles).
NH3-N kiekis; 0 1 2 3 4 5 6 7 8 N H 3-N k ie kis Kontrolinė grupė Bandomoji grupė Kontrolinė grupė Bandomoji grupė
Tyrimo pradžia Tyrimo pabaiga
30 Ištyrus didžiojo prieskrandžio turinio NH3-N (žr. 5 pav., 3, 4 lenteles) kiekį, nustatėme, jog šis rodiklis tyrimo pabaigoje, bandomosios grupės karvių buvo 11,23 proc. didesnis (p > 0,05) nei kontrolinės grupės karvių. Bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio NH3-N kiekis, baigus
šerti priedą, buvo 6,62 proc. didesnis (p > 0,05) nei tos pačios grupės tyrimo pradžioje (žr. 2, 4 lenteles). Kontrolinių karvių didžiojo prieskrandžio turinio NH3-N kiekis tyrimo pabaigoje
sumažėjo 4,53 proc. (p > 0,05) lyginant su tyrimo pradžios rezultatais (žr. 1, 3 lenteles).
6 pav. Tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio L-pieno rūgšties kiekis tyrimo pradžioje ir
pabaigoje.
Atlikus L-pieno (žr. 6 pav., 3, 4 lenteles) rūgšties kiekio tyrimą karvių didžiojo prieskrandžio turinyje, nustatėme, jog šis rodiklis tyrimo pabaigoje bandomosios karvių grupės buvo mažesnis (p > 0,05) 6,06 proc., lyginant su kontrolinės karvių grupės, tyrimo pabaigos rezultatais.
Bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio L-pieno rūgšties kiekis tyrimo pradžioje (žr. 2, 4 lenteles) buvo 28,32 proc. didesnis (p > 0,05) nei tos pačios grupės tyrimo pabaigoje.
Kontrolinių karvių didžiojo prieskrandžio turinio L-pieno rūgšties kiekis tyrimo pabaigoje sumažėjo 25,42 proc. (p > 0,05) lyginant su tyrimo pradžios rezultatais (žr. 1, 3 lenteles).
31 1,35 1,4 1,45 1,5 1,55 1,6 1,65 1,7 1,75 Kontrolinė grupė Bandomoji grupė Kontrolinė grupė Bandomoji grupė
Tyrimo pradžia Tyrimo pabaiga
G liuk o zės rū gim o re ak cijos gre itis , cm 3/v al.
7 pav. Tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio gliukozės rūgimo reakcijos greitis tyrimo
pradžioje ir pabaigoje.
Atlikus gliukozės rūgimo reakcijos greičio (žr. 7 pav., 3, 4 lenteles) tyrimą, nustatėme, kad tyrimo pabaigoje, bandomųjų karvių grupėje rodiklis buvo 7,14 proc. mažesnis (p > 0,05) nei kontrolinės grupės karvių. Gliukozės rūgimo reakcijos greitis bandomosios grupės karvių tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vienodas (žr. 2, 4 lenteles). Gliukozės rūgimo reakcijos greitis kontrolinės grupės karvių tyrimo pabaigoje buvo 16,66 proc. didesnis nei tos pačios grupės tyrimo pradžioje (žr. 1, 3 lenteles). 0 20 40 60 80 100 120 140 160 Kontrolinė grupė Bandomoji grupė Kontrolinė grupė Bandomoji grupė
Tyrimo pradžia Tyrimo pabaiga
B a kt er ij ų r ed u kc in is a kt yv u m a s, s
8 pav. Tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio bakterijų redukcinis aktyvumas tyrimo
32 Ištyrus didžiojo prieskrandžio turinio bakterijų redukcinį aktyvumą (žr. 8 pav., 3, 4 lenteles),
nustatėme, kad tyrimo pabaigoje bandomųjų karvių bakterijos metileno mėlynąjį redukavo 9,77 proc. greičiau (p < 0,05) nei kontrolinių karvių. Bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio
turinio bakterijų redukcinis aktyvumas tyrimo pabaigoje buvo 58,26 proc. buvo didesnis (p > 0,05) nei tyrimo pradžioje (žr. 2, 4 lenteles).
Ištyrus didžiojo prieskrandžio turinio bakterijų redukcinį aktyvumą, nustatėme, kad tyrimo pabaigoje kontrolinės grupės karvių didžiojo prieskrandžio turinio bakterijos metileno mėlynąjį redukavo 55,44 proc. greičiau (p < 0,05) nei tos pačios grupės karvių bakterijos tyrimo pradžioje (žr. 1, 3 lenteles).
9 pav. Tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pirmuonių skaičius tyrimo pradžioje ir
pabaigoje.
Atlikus pirmuonių skaičiaus (žr. 9 pav., 3, 4 lenteles) tyrimą didžiojo prieskrandžio turinyje, nustatėme, kad tyrimo pabaigoje, bandomosios grupės karvių pirmuonių skaičius didžiojo prieskrandžio turinyje, tyrimo pabaigoje buvo 48,48 tūkst./ml. didesnis (p < 0,05) nei kontrolinės karvių grupės tyrimo pabaigoje. Ištyrus didžiojo prieskrandžio turinio, bandomosios karvių grupės pirmuonių skaičių, nustatėme, kad pirmuonių skaičius tyrimo pabaigoje buvo didesnis (p < 0,05) 56,97 tūkst./ml. nei tos pačios grupės tyrimo pradžioje (žr. 2, 4 lenteles). Tyrimo pabaigoje, kontrolinių grupės karvių, didžiojo prieskrandžio turinyje pirmuonių skaičius buvo 4,33 tūkst./ml. didesnis (p < 0,05) lyginant su tos pačios grupės tyrimo pradžios rezultatais (žr. 1, 3 lenteles). Tyrimo pabaigoje kontrolinių ir bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinyje pieno rūgšties D-izomero nustatyti tik pėdsakai (0,0004–0,00055 mmol/l).
33
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Daugelis mokslininkų tyrė įvairios kilmės probiotikų įtaką galvijų didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams bei ekosistemai. Japonijos mokslininkai nustatė probiotiko, kurį sudarė
L. plantarum padermė 220, E. faecium padermė 26 ir Clostridium butyricum padermės Miyari,
poveikį veršelių didžiojo prieskrandžio pH, riebalų rūgščių kiekiui ir prieskrandžio mikroflorai. Tirtas probiotikas pasižymėjo teigiama įtaka didžiojo prieskrandžio veiklai - pagerino jo fermentacinius rodiklius ir sumažino acitozės riziką. Be to, veršelių, kuriems buvo duodami probiotikai, prieskrandžio pH buvo stabilus (6,6 – 6,8). Veršelių, kurie probiotikų negavo, didžiojo prieskrandžio turinio pH rūgštėjo. Taigi, tyrimas parodė, jog probiotikas stabilizavo pH, aprūpino energija prieskrandžio mikroflorą. Manoma, kad probiotiko gyvosios bakterijos, kurioms priklauso ir L. plantarum, neleido rūgštėti pH, nes mažino pieno rūgšties gamybą ir didino kai kurių bakterijų pieno rūgšties panaudojimą (13). Mūsų tyrimo rezultatai yra panašūs su šio mokslinio tyrimo rezultatais. Mes nustatėme, kad baigus šerti L. plantarum priedą, bandomosios karvių grupės pH buvo 1,68 proc. mažesnis negu tyrimo pradžioje. Tuo tarpu kontrolinės karvių grupės didžiojo prieskrandžio turinio pH sumažėjo beveik 7 proc., lyginant su tyrimo pradžios rezultatais. Mūsų tirtų karvių didžiojo prieskrandžio turinyje L-pieno rūgšties kiekis mažėjo ir tyrimo pabaigoje karvių, gavusių tiriamą priedą, buvo beveik 3 proc. mažesnis nei priedo negavusių karvių (13).
Nollet ir kiti mokslininkai galvijus šėrė L. plantarum priedu ir nustatė, kad jų didžiajame prieskrandyje reikšmingai padidėjo LRR gamyba ir reikšmingai sumažėjo metano gamyba. Be to, tai yra svarbu norint sumažinti aplinkos taršą. Šie rezultatai rodo, kad parinktos Lactobacillus rūšies bakterijos turi gebėjimą stimuliuoti didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinius procesus. Mūsų atliktame tyrime, karvių, kurios gavo L. plantarum priedą, didžiojo prieskrandžio turinyje LRR kiekis taip pat nustatytas didesnis nei karvių, kurios priedo negavo, nors gautas skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (45).
Baltymų metabolizmą didžiajame prieskrandyje įtakoja prieskrandyje esantys mikroorganizmai. Tinkamos šėrimo sąlygos yra efektyviausia priemonė kontroliuoti didžiojo prieskrandžio baltymų skilimą ir efektyvų N panaudojimą. Sumažėjęs bendro azoto kiekis didžiajame prieskrandyje, mažina baltymų skilimo greitį ir didina azoto panaudojimą, nes prieskrandžio mikroorganizmai jie naudoja mikrobinių baltymų sintezei. Mokslinių tyrimų duomenimis, naudojant L. buchneri ir L. plantarum derinį, fermentacinių procesų metu yra sumažinama bendra N koncentracija didžiajame prieskrandyje (16). Tai parodė ir mūsų atlikti tyrimai. Bandomosios grupės karvių, kurios gavo L. plantarum priedą, bendras N kiekis didžiojo prieskrandžio turinyje, tyrimo pabaigoje sumažėjo 1,46 proc. (p < 0,05) lyginant su kontrolinės
34 grupės rezultatais. Sumažėjęs bendro azoto kiekis ir padidėjęs amoniako azoto kiekis prieskrandžio turinyje rodytų proteolizės procesų suaktyvėjimą (37).
Azoto apykaita didžiajame prieskrandyje yra didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų
metabolitinio aktyvumo rezultatas. Didžiojo prieskrandžio NH3-N koncentracija, svyruoja nuo 0,8 iki 56 mg/dL (46). Mūsų tyrimuose, baigus šerti L.plantarum priedą, nustatėme, kad didžiojo
prieskrandžio turinio NH3-N kiekis buvo daugiau nei 11 proc. didesnis už karvių, kurios priedo negavo. Manome, kad NH3-N kiekio padidėjimas didžiajame prieskrandyje, rodo biocheminių procesų padidėjusį aktyvumą.
Kuo greičiau anaerobiniai mikroorganizmai atlieka maisto medžiagų fermentaciją, tuo daugiau pagaminama galutinių produktų (42). Galvijų didžiajame prieskrandyje yra fermentuojamas didelis kiekis dujų. Per vieną valandą, galvijų didžiajame prieskrandyje pasigamina nuo 30 iki 50 litrų dujų (47). Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad gliukozės rūgimo reakcijos greitis, kuris vertinamas pagal išsiskyrusių dujų kiekį, bandomojoje karvių grupėje, bandymo pabaigoje nepakito lyginant su tos pačios grupės rezultatais tyrimo pradžioje. Nollet ir kiti mokslininkai teigia, kad L. plantarum priedo naudojimas mažina metano gamybą didžiajame prieskrandyje (48).
Atrajotojams skyrus priedą, kurį sudarė Lactobacillus plantarum ir Pediococcus acidilactici derinys su celiuliozės fermentu, jų prieskrandyje nustatytas didesnis pirmuonių skaičius (p < 0,05) (45). Mūsų atlikti tyrimai parodė panašius rezultatus. Baigus vartoti L. plantarum priedą, pirmuonių skaičius didžiojo prieskrandžio turinyje buvo daugiau nei 24 proc. didesnis (p > 0,05) už karvių, negavusių priedo. Baigus vartoti tiriamąjį priedą, bandomojoje karvių grupėje, tyrimo pabaigoje pirmuonių skaičius padidėjo beveik 30 proc. (p > 0,05) lyginant su tyrimo pradžia. Mokslinių tyrimų duomenimis, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai, esant 20-22°C aplinkos temperatūrai, metileno mėlynąjį redukuoja per 3 min. arba greičiau. Reagento redukavimo greitis parodo bakterijų aktyvumą. Taigi, kuo bakterijos yra aktyvesnės, tuo greičiau vyksta redukcijos reakcija (48). Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kontrolinių karvių didžiojo prieskrandžio turinio bakterijos tyrimo pabaigoje metileno mėlynajį redukavo beveik 83 s greičiau nei tyrimo pradžioje. Karvių, kurios gavo tiriamojo priedo, didžiojo prieskrandžio bakterijos tyrimo pabaigoje metileno mėlynąjį redukavo beveik 93 s greičiau nei tyrimo pradžioje. Manome, kad L. plantarum priedas neturėjo įtakos bakterijų redukciniam aktyvumui.
Kaip matome, karvės 60 dienų šeriant tiriamu priedu, kai kasdien jos gaudavo po 3.0×1011 ksv
Lactobacilus plantarum, karvių didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių ir mikrobiologinių
rodiklių aktyvumas pasikeitė nežymiai. Todėl vadovaudamiesi gautais rezultatais, karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvinimui nerekomenduotume joms šerti mūsų tirtos
35
IŠVADOS
1. Tiriamąsias karves šeriant pagal proteinų ir energijos poreikius subalansuotu racionu, jų didžiojo prieskrandžio turinio fermentaciniai rodikliai visą tyrimo laikotarpį buvo fiziologinės normos ribose.
2. Karvėms 60 dienų šeriant kasdien po 3.0×1011 ksv Lactobacilus plantarum, nustatyta kai kurių biocheminių didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių aktyvėjimo tendencija: lakiųjų riebalų rūgščių kiekis padidėjo 20,52 mmol/l, bendras ir amoniako azoto kiekis padidėjo atitinkamai 1,3 ir 0,45 mg/100 ml, pH išliko stabilus. L-pieno rūgšties kiekiui tiriamas priedas įtakos neturėjo.
3. Karvėms 60 dienų šeriant kasdien po 3.0×1011 ksv Lactobacilus plantarum, didžiojo prieskrandžio turinyje nustatyta pirmuonių skaičiaus didėjimo tendencija. Tiriamas priedas gliukozės rūgimo reakcijos greičiui ir bakterijų redukciniam aktyvumui įtakos neturėjo.
36
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovei prof. dr. Rasai Želvytei už kantrybę, pagalbą, pastabas, naudingus patarimus bei suteiktas žinias, rašant magistro darbą.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Shengyong M, Mengling Z, Junhua L, and Weiyun Z. Characterising the bacterial microbiota across the gastrointestinal tracts of dairy cattle: membership and potential function. Sci Rep. 2015; 5: 16116. doi:10.1038/srep16116.
2. Fellner V. Rumen Microbes and Nutrient Management [Internet]. 2004-2005 [cited 2015 Sep 20]. Available from: https://www.ncsu.edu/project/swine_extension/swinereports/2004-2005/ dairycattle/nutrition/fellner1.htm.
3. Bakūnas J. Galvijų stemplės ir prieskrandžių ligos. Kaunas: VšĮ "Terra publika", 2004. p. 32–5.
4. Šidagis D. (2013). Investigation of effects of industrial by products on ruminal digestibility and lactation performance of cows. Summary of the Doctoral Dissertation Agricultural Sciences, Zootechny (03A) Kaunas, Lithuania.
5. Wattiaux AM, Grummer RR. Dairy Essentials – Nutrition and Feeding. 2004. p. 5-16. 6. Firkins JL, Yu Z, Marrison M. Ruminal nitrogen metabolism: perspectives for integration of microbiology and nutrition for dairy. J Dairy Sci. 2007;90 Suppl 1:E1-16.
7. Paulauskas E. Racionai su apsaugotaisiais riebalais: teorija ir praktika [elektroninis išteklius]. 2010/11 [žiūrėta 2015 m. gegužės 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/pr int_forms/print_st_z.php ?s=1550&z=73.
8. Mao S, Zhang M, Liu J, Zhu W. Characterising the bacterial microbiota across the gastrointestinal tracts of dairy cattle: membership and potential function. Sci Rep. 2015;5:16116. doi:10.1038/srep16116.
9. Paulauskas E, Girdvainis V. Prieskrandžio mikrofloros veiklą stimuliuojantys priedai [elektroninis išteklius]. 2010/11 [žiūrėta 2015 m. gegužės 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2624&z=116.
10. Harder H, Khol-Parisini A, Metzler-Zebeli B, Ilevenhusen F, Zebeli Q. Treatment of grain with organic acids at 2 different dietary phosphorus levels moclulates ruminal microbial community structure ant fermentation patterns in vitro. J Dairy Sci. 2015 Nov; 98 (11):8107-20. doi:10.3168/jds.
11. Uyeno Y, Shigemori S, Shimosato T. Effect of Probiotics/Prebiotics on cattle Health and Productivity. Microbes Environ. 2015;30920:126-32. doi:10,1264/jsme2. ME14176.
12. Hutjiens MF. Feed Additives for Dairy Cattle [elektroninis išteklius]. 2011-05-16 [žiūrėta 2015 m. liepos 12 d.]. Prieiga per internetą: https://articles.extension.org/pages/11774/feed-additives-for-dairy-cattle#Author_Information.
38 13. Qadis AQ, Gioya S, Ikuta K et al. Effects of a Bacteria-Based Probiotic on Ruminal pH, Valatile Fatty Acids and Bacterial Flora of Holstein Calves. J Vet Med Sci. 2014 Jun;76(6):877-85. doi: 10,1292/jvms.14-0028.
14. Baranauskas S, Juknevičius S, Stankevičiūtė J. Pašarų ir galvijų šėrimas [elektroninis išteklius]. 2009.
15. Stankevičius R, Želvytė R, Monkevičienė I, Laugalis J, Juozaitienė V, Sederevičius A, Kulpys J. Apsaugotų riebalų priedo įtaka melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams, pieno produkcijai ir kokybei. Vet Med Zoot. 2011; 54 (76):57-63.
16. Huws SA,Kim EJ,Cameron SJS,Girdwood SE, Davies L, Tweed J, Vallin H, Scollan ND. Characterization of the rumen lipidome and microbiome of steers fed a diet supplemented with flax and echium oil. Microb Biotechnol. 2015; 8 (2):331–41. doi:10.1111/1751-7915.12164.
17. Moran J. Tropical dairy farming: feeding management for small holder dairy fermers in the humid tropics. Landlinks Press, 2005. p. 42-9.
18. Želvytė R, Monkevičienė I, Juozaitienė V, Laugalis J, Sederevičius A, Stankevičius R, Baltušnikienė A. Mielių saccharomyces cerevisiae priedo įtaka lakiųjų riebalų rūgščių koncentracijai ir bakterijų skaičiui karvių didžiojo prieskrandžio turinyje. Veterinarija ir zootechnika. T. 57(79). 2012. p. 77–82.
19.Bowen R. Rumen Physiology and Rumintation [Internet]. [cited 2015 Aug 23]. Available from: http:http://arbl.cvmbs.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/herbivores/rumination.html.
20. Sederevičius A, Monkevičienė I, Želvytė R, Žymantienė J, Girnius B. Virškinimo fiziologija ir endokrinologija. II dalis. 2001. p. 4-19.
21. Dijkstra J, Ellis J.L, Kebreab E, Strathe A.B, Lopez S, France J et.al. Ruminal pH regulation and nutritional consequences of low pH. 2012; Vol.172, issues 1-2: 22-33. doi:10.1016/j.anifeedsci.2011.12.005.
22. Jackson PGG, Cockroft PD. Clinical examination of farm animals. Blackwell Science Ltd; 2002. p. 101-7.
23. Hernandez JD, Scott PT, Shephard RW, AL Jassim RA. The characterization of lactic acid producing bacteria from the rumen of dairy cattle grazing on improved postute supplemented with wheat and barley grain. J Appl Microbiol. 2008; 104(6):1754-63. doi: 10.1111/j.1365-2672.2007.03696.x.
24. Hook S E, Wright A D G, McBride B W. Methanogens: Methane Producers of the Rumen and Mitigation Strategies. Archaea. Vol. 2010; Article ID 945785; 2010. p. 11.
25. Noziete P, Ortigues-Marty I, Loncke C, Sauvant D. Carbohydrate quantitative digestion and absorbtion in ruminants:from feed starch and fibre to nutrients available for tissues. The Animal Consortium. 2010;4(7):1057-74.
39 26. Moran J. Tropical dairy farming: feeding management for small holder dairy fermers in the humid tropics. Landlinks Press. 2005. p. 42-9.
27. Kebteab E, Dijkstra J, Bannink A, France J. Recent advances in modeling nuttrient utilization in ruminants. 2014; Vol.87 No.14. suppl. p. E111-22.
28. Laugalis J. Karvių didžiojo prieskrandžio anaerobinės mikrofloros ir fermentacinių procesų tyrimai. Daktaro disertacija. Kaunas, 2005. p. 150-60.
29. Wallace, R J. Ruminal microbiology, biotechnology, and ruminant nutrition: progress and problems. Journal of Animal Science 72(11) 2992–3003; 1994.
30. Sotian AP, Mamuad LL, Seon-Ho K, Choi YJ, Yeong CD, Bae GS et al. Effect of Lactobacillus mucosae on In vitro Rumen Fermentation Characteristics of Dried Btewets Brewers Grain, Methane Production and Bacterial Divetsity. Asian-Australas I Anim Sci. 2014;27(11):1562-70. doi:10.5713/ajas. 2014.14517.
31. Yang W Z, Beauchemin K A. Effects of physically effective fiber on digestion and produhtion by dairy cows fed diets based on corn silage. J. Dairy Sci. 2005. Vol. 88. p. 1090-98.
32. Sutkevičius J. Veterinarinė klinikinė diagnostika. Terra Publika. Kaunas. 2003. p. 171-73. 33. Dairy Cattle Nutrition and Feeding [elektroninis išteklius].[žiūrėta 2015 m. liepos 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ag.auburn.edu/~chibale/an15dairycattlefeeding.pdf.
34. Paulauskas E. Pieno riebimgumą ir baltymingumą didinantys pašarai [elektroninis išteklius]. 2009-12 [žiūrėta 2015 m. liepos 23 d.]. Prieiga perinternetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2051&z=92.
35. Gunun P, Wanapat M, Anantasook N. Rumen Fermentation and Performance of Lactating Dairy Cows Affected by Physical Forms and Urea Treatment of Rice Straw. Asian-Australas J Anim Sci. 2013 Sep;26(9):1295–303. doi:10.5713/ajas.2013.13094.
36. Van Zijdeveld SM, Fonken B, Dijstra J, Gerrits WJ, Perdok HB, Fokkin W et al. Effects of combination of feed additives on methane production, diet digestibility, and animal performance in lactating dairy cows. J Dairy Sci. 2011;94(3):1445-54. doi:10,3168/jds,2010-3635.
37. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Pašarų priedų naudojimas gyvūnų šėrimui [elektroninis išteklius]. 2014.02.21 [žiūrėta 2015 m. birželio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/554/.
38. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba [elektroninis išteklius]. Pašarų priedai [žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/pasarai/pasaru-priedai.
39. Reath-Knight ML, Linn JG, Junght HG. Effect of direct-Fed Microbials on Performance Diet digestibility, and Rumen characteristics of Holstein Dairy Cows. J Dairy Sci. 2007;90:1802-09; doi:10,3168/jds.2006-643.
40 40. Soriano AP, Mamuad LL, Suk Lee S, Seon-H K. Effect of Lactobacillus mucosae on In Vitro Rumen Fermentation Characteristics of Dried Brewers Grain, Methane Production and bacterial Diversity [Internet]. Asian-Australas J Anim Sci. 2014;27(11):1562-70, doi:10,5713/ajas.2014,14517 [cited 2014 Oct 1]. Available from: htt://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/ articles/PMC4213700/.
41. Han H, Ogata Y, Yamamoto Y, Nagao S, Nishino N. Identification of lactic acid bacteria in the rumen and feces of dairy cows fed total mixed ration silage bacteria in the gut. 2014 [cited 2015 Jul 16]. Available from: http://www.journalofdair yscience.org/article/S0022-0302%2814%2900454-8/abstract doi: http://dx.doi.org/10,3168/jds.2014-7968.
42. Weinbery ZG, Muck RE, Weimer PJ. The survival of silage inoculant lactic acid bacteria in remen fluid. 2003;Vol.94(6):1066-71. doi:10,1046/j.1365-2672,2003,01942,x.
43. Lactabacillus Plantarum [elektroninis išteklius]. [žiūrėta 2015 m. liepos 5 d.]. Prieiga per internetą: htt://www.probiotic.org/lactobacillus-plantarum.htm.
44. Filya I. The effect of Lactobacillus buchneri and Lactobacilus plantarum on the fermentation, aerobic stability, and ruminal degradability of low dry matter corn and sorghum silages. J Dairy Sci. 2003:86(11):3575-81.
45. De Lima C.J.B, Coelho L F, Blanco K C, Contiero J. Response surface optimization of D-(-)-lactic acid production by Lactobacillus SMI8 using corn steep liquor and yeast autolysate as an alternative nitrogen source. African Journal of Biotechnology. 2009. p. 5742–846.
46. Stern M D, Endres M I. Laboratory manual: research techniques in ruminant physiology. Minnesota, USA. 1991. p. 10–17.
47. Soriano AP, Mamuad LL, Seon-Ho K, Choi YJ, Jeong CD, Bae GS et al. Effect of Lactobacillus mucosae on In Vitro Rumen Fermentation Characteristics of Dried Brewers Diversity. Asian-Australas. J Anim Sci. 2014;27(11):1562-70. doi:10,5713/ajas.2014,14517.
48. Nollet L, D. Demeyer, W. Verstraete. 1997. Effect of 2-bromoethanesulfonic acid and Peptostreptococcus productus ATCC 35244 addition on stimulation of reductive acetogenesis in the ruminal ecosystem by selective inhibition of methanogenesis. Appl. Environ. Microbiol. 63:174-200.