Savistabos dienoraščiai

Iš pateiktų 28 savistabos dienoraščių tiriamiesiems, gautų rezultatų ir skaičiavimų pateikti nepavyko. Iš viso pavyko gauti tik 7 užpildytus dienoraščius. Šio tyrimo metodo nepavyko įgyvendinti.

3.3

Šiame tyrime lyginome skirtingų liemens raumenų elektrinį aktyvumą atliekant paprastą dubens kėlimo pratimą ir su pasirinktu svoriu ant stabilaus ir nestabilaus paviršiaus.

3.3.1 Skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas

Paveikslėlyje pavaizduota skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas atliekant skirtingus dubens kėlimo (DK) pratimus su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų grupėje:

20 pav. Su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų skersinio pilvo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus ( statistiškai reikšmingas skirtumas)

Su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų didžiausias skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas stebimas dubens kėlimo metu su papildomu svoriu 40±8,3%, ir dubens kėlimo metu ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu – 40±9%. Mažiausia šio raumens elektrinio aktyvumo vidutinė reikšmė buvo 7,2±3,6% paprasto dubens kėlimo pratimo metu.

Palyginus, su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų grupėje, skersinio pilvo raumens elektrinį aktyvumą, atliekant DK pratimą su kitais dubens kėlimo pratimais, nustatėme statistiškai reikšmingą skirtumą lyginant DK pratimą su: DK pratimu su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008), DK pratimu ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008). Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta lyginant su DK atlikimu su nestabilia plokštuma (Z=-1,836; p=0,066).

Lyginant skersinio pilvo raumens elektrinį aktyvumą atliekant pratimus be ir su nestabilia plokštuma, kaip ir jau minėta tarp DK ir dubens kėlimo pratimo su nestabilia plokštuma, reikšmingo skirtumo nepastebėta, kaip ir lyginant DK pratimą su papildomu svoriu ir tą patį pratimą tik su nestabilia plokštuma (Z=-0,059; p=0,953) (20 pav.).

21 pav.Savarankiškai sportuojančių tiriamųjų skersinio pilvo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK)pratimus ( statistiškai reikšmingas skirtumas)

Savarankiškai sportuojančių asmenų grupės skersinio pilvo raumens didžiausias elektrinis aktyvumas (29,3±10,9%) buvo pasiektas atliekant DK pratimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu. Mažiausia skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo vidutinė reikšmė buvo paprasto DK pratimo metu (6±3,5%) (20 pav.).

Lyginant savarankiškai sportuojančių tiriamųjų grupės skersinio pilvo raumens elektrinį aktyvumą atliekant DK pratimą ir DK pratimą su papildomu svoriu, gavome statistiškai reikšmingą skirtumą (Z=-2,666; p=0,008), kaip ir su DK pratimo metu su papildomu svoriu ir DK ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008). Tačiau kaip ir sportuojančiųjų grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta lyginant dubens kėlimą ant nestabilios plokštumos (Z=-1,481; p=0,139).

Statistiškai reikšmingo skirtume nepastebėjome lyginant DK pratimą su papildomu svoriu ir DK pratimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-0,296; p=0,767) (21 pav.)

3.3.2 Tiesiojo pilvo raumens elektrinis aktyvumas

22 pav. Su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų tiesiojo pilvo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus ( statistiškai reikšmingas skirtumas)

Stebint su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų raumens aktyvumą, didžiausias tiesiojo pilvo raumens aktyvumas pasiekė 12,9±5,3% vidutinės reikšmės dubens kėlimo metu ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu, to paties pratimo, be nestabilios plokštumos, elektrinis aktyvumas 12±4,1%, šio raumens elektrinis aktyvumas – mažiausias – 4,3±2,1% paprasto DK pratimo metu (22 pav.).

Sulyginus tiesiojo pilvo raumens elektrinio aktyvumo reikšmes su trenerio priežiūra sportuojančių grupėje atliekant dubens kėlimo pratimą su kitais atlikties pratimais, tokiais kaip DK pratimas su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008), DK pratimai ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu ( Z=-2,666; p=0,008), gautas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant tiesiojo pilvo raumens elektrinį aktyvumą. Negautas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant DK pratimo su DK atlikimo su nestabilia plokštuma elektrinio aktyvumo skirstinius (Z=-0,415; p=0,678).

Lyginant pratimus atliekamus be nestabilios plokštumos ir su nestabilia plokštuma tiesiojo pilvo raumens elektrinis aktyvumas nebuvo statistiškai reikšmingai didesnis nei, kaip jau minėta, lyginant DK pratimus be ir su nestabilia plokštuma (Z=-0,415; p=0,678), nei DK pratimus su papildomu svoriu be ir su nestabilia plokštuma (Z=-0,652; p=0,515) (22 pav.).

23 pav. Savarankiškai sportuojančių tiriamųjų tiesiojo pilvo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus ( statistiškai reikšmingas skirtumas)

Didžiausias tiesiojo pilvo raumens aktyvumas, savarankiškai sportuojančių grupėje, buvo stebimas DK pratimo metu ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (8,4±4%), mažiausiai tiesusis pilvo raumuo aktyvavosi paprasto dubens kėlimo metu (4,1±2,8%) (23 pav.).

Savarankiškai sportuojančių tiriamųjų grupėje tiesiojo pilvo raumens elektrinio aktyvumo reikšmės lyginant paprastą DK pratimą su kitais atlikties DK pratimais, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tokiuose pat pratimuose kaip ir su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų grupėje. Šie pratimai yra: DK su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008) ir DK ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-2,547; p=0,011). Tarp DK pratimo ir DK su nestabilia plokštuma nepastebėtas reikšmingas skirtumas (Z=-0,415; p=0,678).

Lyginant tiesiojo pilvo raumens elektrinį aktyvumą atliekant pratimus be ir su nestabilia plokštuma, kaip ir jau minėta tarp dubens kėlimo ir dubens kėlimo naudojant nestabilią plokštumą, reikšmingo skirtumo nepastebėta. Lyginant DK pratimą su papildomu svoriu ir dubens kėlimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,192; p=0,028) (23 pav.).

3.3.3 Išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas

24 pav. Su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų išorinio įstrižinio pilvo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus ( statistiškai reikšmingas skirtumas)

Atliekant dubens kėlimo pratimus, išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas, su trenerio priežiūra sportuojančių grupėje, buvo didžiausias DK su papildomu svoriu metu - 18±11,6%, tuo tarpu mažiausias šio raumens aktyvumas stebimas DK pratimo metu – 4,5±1,8% (24 pav.).

Išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas su trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje buvo reikšmingai didesnis atliekant visus kitus pratimus nei atliekant paprastą DK: DK pratimą su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008), DK pratimą su nestabilia plokštuma (Z=-2,429; p=0,015) bei DK pratimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008).

Stebint išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinio aktyvumą, tarp pratimų atliekamų be ir su nestabilia plokštuma, nustatyta, jog reikšmingai skiriasi tik dubens kėlimo pratimas be ir su nestabilia plokštuma raumens elektrinis aktyvumas (Z=-2,429; p=0,015). DK pratimų su papildomu svoriu be ir su nestabilia plokštuma raumenų elektrinis aktyvumas skyrėsi (Z=-0,652; p=0,515), tačiau reikšmingo skirtumo nebuvo (24 pav.).

25 pav. Savarankiškai sportuojančių tiriamųjų išorinio įstrižinio pilvo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus ( statistiškai reikšmingas skirtumas)

Tarp savarankiškai sportuojančių tiriamųjų, aktyviausiai veikė išorinis įstrižinis pilvo raumuo atliekant DK pratimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu - 13±11,1%, mažiausiai –DK ant nestabilios plokštumos 5,8±3,2% (25 pav.)

Ištyrus išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinį aktyvumą savarankiškai sportuojančių tiriamųjų grupėje stebimas reikšmingas skirtumas lyginant paprastą DK pratimą su kitais atliktais DK pratimų elektriniais aktyvumais: dubens kėlimas su papildomu svoriu (Z=-2,547; p=0,011) ir DK ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-2,666; p=0,008). Statistiškai reikšmingo skirtumo nepavyko nustatyti tarp DK pratimo ir šio pratimo su nestabilia plokštuma įstrižinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo (Z=-0,415; p=0,678).

Reikšmingai didesnio skirtumo nebuvo pastebėta lyginant pratimus tarpusavyje: be nestabilios plokštumos ir su nestabilia plokštuma raumens elektrinį aktyvumą – DK pratimai be ir su nestabilia plokštuma (Z=-0,415; p=0,678), DK pratimai su papildomu svoriu be ir su nestabilia plokštuma (Z=-1,120; p=0,263) (25 pav.).

3.3.4 Tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas

26 pav. Su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų nugaros tiesiamojo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus ( statistiškai reikšmingas skirtumas)

Su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų grupės tiesiamojo nugaros raumens elektrinio aktyvumo didžiausia vidutinė reikšmė buvo 46,8±10,7%. Ši reikšmė pasiekta subens kėlimo su papildomu svoriu pratimo metu. Dubens kėlimo ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu gauti rezultatai – 45,3±17,2%. Mažiausia šio raumens vidutinė reikšmė – 34,1±12,9%, ši reikšmė pasiekta dubens kėlimo metu (26 pav.)

Tiriant su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų nugaros tiesiamojo raumens elektrinio aktyvumo kaitą dubens kėlimo pratimų metu, nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis raumens aktyvumas atliekant DK pratimą su papildomu svoriu nei atliekant paprastą DK pratimą (Z=-2,666; p=0,008). Lyginant DK ir DK su nestabilia plokštuma ir papildomu svoriu nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,073; p=0,038).

Atliekant skirtingus DK pratimus, su ir be nestabilia plokštuma, tarp tiesiamojo nugaros raumens elektrinio aktyvumo nebuvo pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas. Kaip jau minėta, tarp DK pratimo ir šio pratimo ant nestabilios plokštumos (Z=-0,889;p=0,374), tarp DK pratimo su papildomu svoriu ir DK ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-0,059;p=0,953).

27 pav. Savarankiškai sportuojančių tiriamųjų nugaros tiesiamojo raumens aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus

Atliekant DK su papildomu svoriu buvo pasiektas didžiausias tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas – 41,08±6,3%, kai tuo tarpu DK ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu - 41,07±8,4%. Mažiausia reikšmė – DK pratimo metu ant nestabilios plokštumos –33,7±9,2% (27 pav.)

Savarankiškai sportuojančių tiriamųjų tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas lyginant dubens kėlimą su dubens kėlimu kartu su papildomu svoriu (Z=-0,770; p=0,441), DK ant nestabilios plokštumos 1,125;p=0,260), DK ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu (Z=-0,415;p=0,678) nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas.

Savarankiškai sportuojančių tiriamųjų tiesiamojo nugaros raumens elektrinio aktyvumo kaita atliekant pratimus ant stabilios ir nestabilios plokštumos metu, nustatyta, jog tarp DK pratimo ir DK su nestabilia plokštuma statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (Z=-1,125;p=0,260). Tarp DK pratimo su papildomu svoriu ir DK ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu, nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas (Z=-1,599;p=0,110) (27 pav.).

3.3.5 Su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių tiriamųjų liemens raumenų elektrinio aktyvumo palyginimas

Atliekant dubens kėlimo pratimą, didžiausias elektrinis aktyvumas buvo tiesiamojo nugaros raumens. Su trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje raumens elektrinis aktyvumas – 35,9±10,8%, o savarankiškai sportuojančiųjų grupėje – 38,8±10,6%. Tiesusis pilvo raumuo DK metu buvo mažiausiai aktyvus trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje – 4,4±2,1% ir savarankiškai sportuojančiųjų grupėje – 4,1±2,7% (28 pav.)

Lyginant raumenų aktyvumą tarpusavyje su trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje, nustatėme, jog statistiškai reikšmingas skirtumas yra tarp skersinio pilvo raumens ir tiesiamojo nugaros raumens (U=0; p<0,001). Lyginant tiesųjį pilvo ir tiesiamąjį nugaros raumenį, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=0; p<0,001). Tiesiamasis nugaros raumuo buvo statistiškai reikšmingai aktyvesnis nei išorinis įstrižinis raumuo (U=0; p<0,001). Tarp likusių kitų raumenų, elektrinio aktyvumo, statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta (p>0,05).

Savarankiškai sportuojančiųjų grupėje taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp tiesiamojo nugaros raumens ir skersinio pilvo raumens (U=0; p<0,001), tiesiojo pilvo raumens (U=0; p<0,001) bei išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=0; p<0,001). Tarp likusių kitų raumenų, elektrinio aktyvumo, statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta (p>0,05).

28 pav. Su trenerio priežiūra ir savarankiškai sportuojančių tiriamųjų liemens raumenų elektrinis aktyvumas atliekant dubens kėlimo (DK) pratimus

Lyginant su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių tiriamųjų grupes atliekant DK pratimą nustatėme, jog skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas pormojoje grupėje buvo didesnis nei antrojoje grupėje, tačiau reikšmingo skirtumo nėra (U=33; p=0,508). Tarp grupių, lyginant tiesiųjį pilvo raumenį, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (U=30; p=0,354). Su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų grupėje, išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas buvo mažesnis nei savarankiškai sportuojančių tiriamųjų, tačiau reikšmingo skirtumo nepastebėta (U=33; P=508). Tiesiojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas savarankiškai sportuojančių tiriamųjų grupėje buvo didesnis, bet statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (U=32; p=0,453) (28 pav.).

Atliekant DK pratimą su papildomu svoriu didžiausia reikšmė buvo tiesiamojo nugaros raumens – 46,8±10,7% su trenerio priežiūra sportuojančių grupėje, savarankiškai sportuojančių grupėje vyravo taip pat tiesiamasis nugaros raumuo – 41,1±6,2%. Mažiausiai aktyvus su trenerio priežiūra sportuojančių grupėje ir savarankiškai sportuojančių grupėse buvo tiesusis pilvo raumuo – 11,9±4,1% ir 7,5±4,3% (29 pav.)

Lyginant raumenų elektrinį aktyvumą su trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje, nustatėme statistiškai reikšmingą skirtumą tarp skersinio pilvo raumens ir tiesiojo pilvo raumens (U=0; p<0,001), kaip ir tarp skersinio pilvo ir išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=0; p<0,001). Statistiškai reikšmingai didesnis – tiesiamasis nugaros raumuo nei tiesusis pilvo raumuo (U=0; p<0,001). Tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su išoriniu įstrižiniu pilvo raumeniu (U=0; p<0,001). Statistiškai reikšmingo skirtumo nepavyko nustatyti tarp tiesiamojo nugaros ir skersinio pilvo raumens (U=21; p=0,085). Tarp išorinio įstrižinio pilvo raumens ir tiesiojo pilvo raumens buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (U=14; p=0,019).

Savarankiškai sportuojančiųjų grupėje statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp visų raumenų: skersinio pilvo raumens ir tiesiojo pilvo raumens (U=0; p<0,001), tarp skersinio pilvo ir išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=2; p=0,001), tarp tiesiamojo nugaros raumens ir skersinio pilvo raumens (U=5; p=0,002), tarp tiesiamojo nugaros raumens ir tiesiojo pilvo raumens (U=0; p<0,001), tarp tiesiamojo nugaros ir išorinio įstrižinio pilvo raumenų (U=0; p<0,001) bei tarp išorinio įstrižinio pilvo ir tiesiojo pilvo raumens (U=14; p=0,019).

29 pav. Su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių tiriamųjų liemens raumenų elektrinis aktyvumas atliekant dubens kėlimo pratimus su papildomu svoriu (

statistiškai reikšmingas skirtumas)

Visų raumenų elektrinis aktyvumas buvo didesnis su trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje nei savarankiškai sportuojančių atliekant dubens kėlimo pratimą su papildomu svoriu. Lyginant skersinio pilvo raumens elektrinį aktyvumą su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių grupėse nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=10; p=0,007). Ne toks žymus, bet statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas lyginant tiesiojo pilvo raumens elektrinį aktyvumą (U=17; p=0,038). Statiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta tarp su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių grupėse lyginant išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinį aktyvumą (U=19; p=0,058) ir tiesiamojo nugaros raumens elektrinį aktyvumą (U=14; p=0,145) (29 pav.).

Išanalizavus liemens raumenų elektrinį aktyvumą dubens kėlimo ant nestabilios plokšumos pratimo metu, išsiaiškinome, kad labiausiai aktyvus buvo tiesusis nugaros raumuo – 34,1±12,9% su trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje, kaip ir savarankiškai sportuojančiųjų grupėje – 33,7±9,2%. Mažiausią vidutinę reikšmę šio pratimo metu turėjo tiesusis pilvo raumuo – 4,6±2,5% su trenerio priežiūra sportuojančiųjų grupėje, o savarankiškai sportuojančiųjų grupėje – 4,5±3% (29 pav.).

Su trenerio priežiūra sportuojančių grupėje nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp išorinio įstrižinio pilvo ir tiesiojo pilvo raumens (U=28; p=0,270), bei tarp išorinio įstrižinio pilvo ir skersinio pilvo raumens (U=19; p=0,058). Kitų raumenų elektrinio aktyvumo tarpusavio skirtumas

buvo statistiškai reikšmingas: tiesiojo pilvo raumens ir skersinio pilvo raumens (U=10; p=0,007), tiesiamojo nugaros raumens ir skersinio pilvo raumens (U=6; p=0,002), tiesiamojo nugaros raumens ir tiesiojo pilvo raumens (U=0; p<0,001), tiesiamojo nugaros raumens ir išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=0; p<0,001).

Savarankiškai sportuojančiųjų grupėje tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas buvo didesnis už: skersinio pilvo raumens (U=0; p<0,001), tiesiojo pilvo raumens (U=0; p<0,001) ir išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=0; p<0,001). Statistiškai reikšmingai didesnis skirtumas buvo skersinio pilvo raumens nei tiesiojo pilvo raumens (U=18; p=0,007). Visų kitų likusių raumenų, elektrinio aktyvumo, tarpusavio skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05).

30 pav. . Su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių tiriamųjų liemens raumenų elektrinis aktyvumas atliekant dubens kėlimo pratimus su nestabilia plokštuma

Lyginant su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių tiriamųjų grupes, atliekant DK ant nestabilios plokštumos, nustatėme, jog su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų grupės visų raumenų elektrinis aktyvumas buvo didesnis nei savarankiškai sportuojančių grupės. Tačiau nei skersinio pilvo raumens (U=36; p=0,691), nei tiesiojo pilvo raumens (U=34; p=0,566) bei išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=34; p=0,566) ir tiesiamojo nugaros raumens (U=37; p=0,309) statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta (30 pav.).

Šioje diagramoje (31pav.) matome, jog didžiausią vidutinę reikšmę dubens kėlimo ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu metu pasiekė tiesiamasis nugaros raumuo – 45,3±17,3%

tarp pirmosios grupės asmenų, taip pat ir antrojoje grupėje tiesiamasis nugaros raumuo – 41,1±8,4%. Mažiausią šio pratimo vidutinė reikšmė: pirmojoje grupėje – 12,9±5,3% tiesiojo pilvo raumens bei 8,4±4% antrojoje grupėje to paties raumens.

Išanalizavus pirmosios grupės (su trenerio priežiūra sportuojančių tiriamųjų) liemens raumenų elektrinį aktyvumą atliekant DK pratimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu, nustatėme, jog statiškai reikšmingas skirtumas yra: tarp tiesiojo pilvo raumens ir skersinio pilvo raumens (U=0; p<0,001), tarp tiesiamojo nugaros ir tiesiojo pilvo raumens (U=2; p=0,001); tarp tiesiamojo nugaros ir išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=7; p=0,003) ir tarp skersinio pilvo ir išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=4; p=0,001). Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo tarp tiesiamojo nugaros raumens ir skersinio pilvo raumens (U=28; p=0,270).

Lyginant raumenų elektrinį aktyvumą antrojoje grupėje (savarankiškai sportuojančių) atliekant DK pratimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu gavome statistiškai reikšmingą skirtumą tarp visų raumenų: tarp tiesiojo pilvo ir skersinio pilvo raumens (U=2; p=0,001); tarp tiesiamojo nugaros ir skersinio pilvo raumens (U=16; p=0,031); tarp išorinio įstrižinio pilvo ir skersinio pilvo raumens (U=10; p=0,007), tarp išorinio įstrižinio pilvo ir tiesiojo pilvo raumens (U=15; p=0,024), tarp tiesiamojo nugaros raumens ir tiesiojo pilvo raumens (U=0; p<0,001) bei tarp tiesiamojo nugaros raumens ir išorinio įstrižinio pilvo raumens (U=1; p<0,001).

31 pav. . Su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių tiriamųjų liemens raumenų elektrinis aktyvumas atliekant dubens kėlimo pratimus su nestabilia plokštuma ir

Atlikus statistinę analizę, lyginant raumenų elektrinį aktyvumą, atliekant DK pratimą ant nestabilios plokštumos su papildomu svoriu, rezultatuose matome, jog su trenerio priežiūra sportuojančių asmenų grupės visų raumenų elektrinis aktyvumas yra didesnis nei savarankiškai sportuojančių grupės. Tarp pirmosios ir antrosios grupės tiriamųjų skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (U=17; p=0,038). Lyginant tiesųjį pilvo raumenį, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (U=17; p=0,085). Išorinio įstrižinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (U=33; p=0,508). Taip pat ir tiesiojo nugaros raumens elektrinio aktyvumo statistiškai reikšmingo skirtumo nepavyko rasti (U=31; p=0,402) (31pav.).

3.4

Tyrimu nustatyta, kad 50 proc. (n=7) su trenerio pagalba sportuojančių tiriamųjų liemens stabilumą su pakelta kaire koja išlaiko ir tiek pat tiriamųjų neišlaiko stabilumo (n=7). Šiek tiek mažiau 28,6 proc. (n=4) stabilumą išlaiko su pakelta kaire koja sportuojantys savarankiškai ir 71,4 proc. (n=10) liemens stabilumo neišlaiko, tačiau lyginant šias dvi grupes statistiškai reikšmingas skirtumas rastas, nes p<0,05 (χ²=1,348; df=1; p=0,440). Galime teigti, kad liemens stabilumui su pakelta kaire koja sportavimo forma turi įtakos.

Taip pat nustatyta, kad 71,4 proc. (n=10) su trenerio pagalba sportuojančių tiriamųjų liemens stabilumą su pakelta dešine koja išlaiko ir 28,6 proc. (n=4) tiriamųjų neišlaiko stabilumo. Šiek tiek mažiau 42,9 proc. (n=6) stabilumą išlaiko su pakelta dešine koja sportuojantys savarankiškai ir 57,1 proc. (n=8) liemens stabilumo neišlaiko, tačiau lyginant šias dvi grupes statistiškai reikšmingas skirtumas rastas, nes p<0,05 (χ²=2,333; df=1; p=0,252). Galime teigti, kad liemens stabilumui su pakelta dešine koja sportavimo forma turi įtakos.

33 pav. Liemens stabilumo palyginimas tarp savarankiškai sportuojančių ir su trenerio priežiūra, procentais

3.4.1 Skersinio pilvo raumens aktyvumas

Su trenerio pagalba sportuojančių tiriamųjų skersinio pilvo raumens aktyvumo vidurkis buvo 67,57±3,5 (mažiausia reikšmė – 62; didžiausia – 74; mediana - 67) mmHg, o sportuojančių savarankiškai buvo 69,93±3,81 (mažiausia reikšmė – 63; didžiausia – 76; mediana – 69,5) mmHg. Skirtumas tarp grupių vidurkių buvo 2,36±1,38 mmHG ir tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (t=-1,704; df=26; p=0,100). Rezultatai pateikti 34 pav.

50 50 28.6 71.4 71.4 28.6 57.1 42.9 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Neišlaiko Išlaiko Neišlaiko Išlaiko

Su pakelta kaire koja Su pakelta dešine koja

Li e m e n s stab ilu m as, p ro ce n tai

34 pav. Skersinio pilvo raumens palyginimastarp savarankiškai sportuojančių ir su trenerio priežiūra, mmHg

3.5

Laikysenos vertinimas

3.5.1 Krūtinės kifozė

Su trenerio pagalba sportuojančių tiriamųjų krūtinės kifozės vidurkis buvo 41,21±4,26 (mažiausia reikšmė – 35; didžiausia – 47; mediana –41,5) laipsniai, o sportuojančių savarankiškai buvo 42,71±4,27 (mažiausia reikšmė – 36; didžiausia – 50; mediana –41,5) laipsniai. Skirtumas tarp grupių vidurkių buvo 1,5±1,61 laipsniai ir tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (t=-0,930; df=26; p=0,361). Rezultatai pateikti 35 pav.

67.57 ^69.93 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Su trenerio priežiūra Be trenerio priežiūros

Ske rsi n io p ilv o r au m e n s akt yv u m as, m m Hg

35 pav. Krūtinės kifozės palyginimastarp savarankiškai sportuojančių ir su trenerio priežiūra, mmHg

3.5.2 Juosmeninė lordozė

Su trenerio pagalba sportuojančių tiriamųjų juosmeninės lordozės vidurkis buvo -29,43±5,64 (mažiausia reikšmė – -20; didžiausia – -40; mediana - -27,5) laipsniai, o sportuojančių savarankiškai buvo -30,43±6,19 (mažiausia reikšmė – -22; didžiausia – -41; mediana – -28,5) laipsniai. Skirtumas tarp grupių vidurkių buvo 1±2,24 laipsniai ir tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (t=0,447; df=26; p=0,659). Rezultatai pateikti 36 pav.

36 pav. Juosmeninės lordozės palyginima starp savarankiškai sportuojančių ir su trenerio priežiūra, mmHg 41.21 ^42.71 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Su trenerio priežiūra Be trenerio priežiūros

K rū tinė s k ifozė , l ai p sn iai

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti, kaip skiriasi su trenerio priežiūra sportuojančių ir savarankiškai sportuojančių darbingo amžiaus vyrų ir moterų sportuojančių sporto klube skersinio pilvo, tiesiojo pilvo, vidinio įstrižinio ir nugaros tiesiamojo raumenų elektrinis aktyvumas atliekant dubens kėlimo pratimus.