Žarnyno paruošimo tyrimui vertinimas ir jį lemiančių veiksnių analizė

Vertinant kairiąsias (t.y. tiesioji, riestinė ir nusileidžianti) storosios žarnos dalis, nustatyta, kad daugumos tiriamųjų, kairiosios dalys buvo paruoštos labai gerai (60,5 proc., n=107) ir gerai (36,2 proc., n=64). Vidutinis šių dalių paruošimas sudarė vos 2,8 proc. (n=5), o labai blogas – 0,5 proc. (n=1) (3 lentelė).

Analizuojant skersinės žarnos paruošimą nustatyta, kad virš 40 proc. tiriamųjų ši storojo žarnyno dalis buvo paruošta labai gerai (40,1 proc.) ir gerai (40,7 proc.). 14,1 proc. tiriamiems asmenims skersinė žarnos dalis buvo paruošta vidutiniškai, o 5,1 proc. nebuvo apžiūrėta dėl itin blogo paruošimo (3 lentelė).

3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į storosios žarnos dalių paruošimo vertinimą

Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai Labai blogai Kairiosios 60,5 proc. 36,2 proc. 2,8 proc. 0 proc. 0,5 proc.

Skerinė 40,1 proc. 40,7 proc. 14,1 proc. 0 proc. 5,1 proc.

Dešiniosios 31,1 proc. 36,7 proc. 24,3 proc. 2,3 proc. 5,6 proc.

Dešiniosios (t.y. akloji ir kylančioji) storojo žarnyno dalys, kolonoskopijai buvo paruoštos labai gerai (31,1 proc., n=55) ir gerai (36,7 proc., n=65) daugiau nei pusei tiriamųjų. Vidutiniškai įvertintas šių dalių paruošimas - 24,3 proc., o keliems pacientams (n10) šios dalys nebuvo apžiūrėtos dėl prasto paruošimo (3 lent.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant visų storosios žarnos dalių paruošimą kolonoskopijai (p<0,05).

Vertinant storosios žarnos dalių paruošimą kolonoskopijai pagal gyvenamąja aplinką nustatėme, kad kairiosios storosios žarnos dalys labai gerai buvo paruoštos tyrimui 63,4 proc. (n=85) miesto gyventojų ir 51,2 proc. (n=22) kaimo gyventojų tarpe. Analizuojant skersinės žarnos paruošimą tyrimui, pastebėta, kad vyrauja statistiškai reikšmingas skirtumas tarp mieste ir kaime gyvenančių asmenų (p<0,05). Kaime gyvenančių (25,6 proc., n=11) labai geras skersinės žarnos paruošimas buvo statistiškai reikšmingai maženis nei mieste gyvenančių (44,8 proc., n=21) pacientų. Panašūs rezultatai gauti vertinant dešiniąsias storosios žarnos dalis - labai gerai paruoštos tyrimui buvo 32,1 proc. (n=43) mieste ir 27,9 proc. (n=12) kaime gyvenančių asmenų.

Nustatyta, kad storosios žarnos paruošimas endoskopiniam tyrimui labai gerai ir gerai įvertintas 81,4 proc. (n=144), vidutiniškai 13 proc. (n=23), o blogai ir labai blogai - 5,6 proc. (n=10) visų tiriamųjų. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp amžiaus grupių, lyties, gyvenamosios aplinkos ir žarnyno paruošimo kokybės (p>0,05).

Penktame paveiksle pateiktas veiksnių, galinčių sąlygoti storojo žarnyno paruošimą endokopiniam tyrimui, procentinis pasisikirstymas tarp tiriamųjų.

Tyrimo metu išryškėjo, kad įvairios pilvo organų operacijos buvo atliktos 42,9 proc. (n=76) visų tyrime dalyvavusių pacientų: ginekologinės 38,2 proc. (n=29), tulžies pūslės akmenligės 14,5 proc. (n=11), 13,1 proc. (n=12) – apendicito ir 21,1 proc. (n=16) kitos pilvo organų operacijos (5 pav.).

5 pav. Respondentų pasiskirstymas chirurginio gydymo, lėtinių ligų, medikamentų vartojimo ir vidurių užkietėjimo atžvilgiu

Analizuojant lėtinių ligų procentinį pasisikirstymą, nustatyta, kad 47,2 proc. (n=83) tiriamųjų serga lėtinėmis ligomis. Iš jų 56,6 proc. (n=47) nurodė, kad serga hipertenzine liga, 8,4 proc. (n=7) – II tipo cukriniu diabetu ar kitomis kvėpavimo, kraujagyslių, kaulų raumenų sistemų ligomis (5 pav.). Nustatyta, kad 54,2 proc. (n=96) visų profilaktinėje storiosios žarnos vėžio programoje dalyvavusių pacientų vartojo vaistus. Statistiškai reikšmingai didesnė pagyvenusių amžiaus grupės pacientų dalis (63,9 proc., n=62), vartojo vaistus, lyginant su procentine vidutinio amžiaus grupės (42,5 proc., n=34) tiramųjų dalimi (p<0,05). 52,1 proc. (n=50) tiriamųjų naudojo kraujospūdį reguliuojančius medikamentus (5 pav.).

Vertinant obstipacijų pasiskirstymą tarp tiriamųjų, nustatyta, kad 36,7 proc. (n=65) skundėsi vidurių užkietėjimu ir vartojo vidurius laisvinančius vaistus, atitinkamai 63,3 proc. (n=112) visų pacientų šio skundo neišsakė (5 pav.)

Analizuojant žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio) įtaką žarnyno paruošimui, nustatyta, kad 68,9 proc. (n=122) respondentų nerūko, rūkę anksčiau – 19,8 proc. (n=35), o rūkančių iki šiol – 11,3 proc. (n=20) (7 pav.) Stebėta, kad pagyvenusių amžiaus grupėje rūkančiųjų yra statistiškai reikšmingai mažiau (5,2 proc., n=5), nei vidutinio amžiaus grupėje (18,8 proc., n=15) (p<0,05). Alkoholio nevartojančių buvo 35,6 proc. (n=63), vartojančių, bet nereguliariai – 63,8 proc. (n=113), o alkoholį vartijančių kasdien – 0,6 proc. (n=1) visų pacientų. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp žalingų įpročių ir žarnyno paruošimo (p>0,05) (6 pav.)

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žalingus įpročius

Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp operuotų, vartojančių vaistus, sergančių lėtinėmis ligomis (diabetas, hipertenzija) pacientų ir žarnyno paruošimo kokybės (p>0,05). Nustatyta, kad tiems pacientams, kurie nesiskundė vidurių užkietėjimu kairiosios 0,15) ir dešiniosios (r=-0,16) storojo žarnyno dalys buvo statistiškai reikšmingai geriau paruoštos nei tų, kuriuos vargino obstipacijos.

Vertinant žarnyno paruošimui, skirto išgerti tirpalo kiekį, nustatyta, kad didžiausia tiriamųjų dalis (71,2 proc., n=126), naudojo 3 litrus paruošto tirpalo. 18,1 proc. (n=32) tiriamųjų išgėrė 4 litrus, 2 litrus – 10,2 proc. (n=18), o vieną 1itrą – 0,6 proc. (n=1) tyrime dalyvavusių asmenų (7 pav.)

Tirpalas dieną prieš tyrimą pradėtas gerti vidutiniškai 14,22±0,14 val. Anksčiausias laikas 7 val. ryto, o vėliausias – 20 val. vakaro. Paruoštą tirpalą tiriamieji baigė gerti vidutiniškai 19,35±0,13 val. vakaro. Anksčiausiai baigė gerti 14 val., o vėliausiai – vidurnaktį. 9 proc. (n=16) tiriamųjų, paruoštą tirpalą baigė gerti tyrimo dieną, vidutiniškai 6,95±0,41 val. ryte.

Nustatyta statistiškai reikšminga atvirkštinė priklausomybė tarp išgerto tirpalo kiekio ir laiko, kada pradedamas gerti tirpalas r=-0,31 (p<0,05). Kuo vėliau pradedamas gerti paruoštas tirpalas, tuo mažesnis išgertas jo kiekis.

7 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal išgerto tirpalo kiekį

Analizuojant duomenis vertintas papildomų skysčių vartojimas ir mityba ruošiant žarnyną tyrimui. 49,7 proc. (n=88) visų tiriamųjų papildomai vartojo mažiau nei litrą skysčių, 12,4 proc. (n=22) – mažiau nei du litrus, 5,6 proc. (n=10) – du litrus ir daugiau. Atitinkamai 32,2 proc. (n=57) respondentų papildomų skysčių nenaudojo. Didžioji dalis tiriamųjų (51,4 proc., n=91), dieną prieš tyrimą nieko nevalgė, 35,6 proc. (n=63) – valgė lengvus pusryčius, 4,5 proc. (n=8) – valgė sočius pusryčius, o 8,5 proc. (n=15) – valgė pusryčius ir pietus (8 pav.).

Nustatyta statistiškai reikšminga ir labai silpna priklausomybė (r=-0,22) tarp papildomų skysčių vartojimo ir mitybos dieną prieš tyrimą (p<0,05).

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į papildomų skysčių vartojimą ir mitybą dieną prieš tyrimą.

45,8 proc. (n=81) tiriamųjų teigė, kad neturėjo jokių sunkumų (pykinimo, skausmo, pilvo pūtimo), ruošiant žarnyną tyrimui, 31,1 proc. (n=55) – patyrė nedidelius sunkumus, 17,5 proc. (n=31) – vidutinius ir po 2,8 proc. (n=5) didelius ir labai didelius sunkumus (9 pav.).

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į sunkumus (pykinimas, skausmas, pilvo pūtimas) ruošiant žarnyną tyrimui

Analizuojant gyvenamosios aplinkos įtaką sunkumams, ruošiant žarnyną endoskopijai, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai daugiau miesto gyventojų (51,5 proc., n=69) nejautė sunkumų, lyginant su kaimo gyventojais (27,9 proc., n=12) (p<0,05). Taip pat statistiškai reikšmingai labiau jautė vidutinį sunkumą pasiruošti tyrimui kaime (30,2 proc., n=13), nei mieste (13,4 proc., n=18) (p<0,05) gyvenantys asmenys.

Analizuodami veiksnius, kurie lemia žarnyno paruošimą tyrimui, nustatėme labai silpnas ir silpnas tarpusavio priklausomybes tarp storosios žarnos dalių paruošimo ir obstipacijų, mitybos, išgerto tirpalo kiekio bei tirpalo vartojimo pradžios (p<0,05) (4 lentelė).

Labai silpna atvirkštinė priklausomybė buvo nustatyta tarp obstipacijų ir kairiųjų (tiesiosios, riestinės ir nusileidžiančios) (r=-0,15) bei dešiniųjų (aklosios, kylančios) (r=-0,16) storosios žarnos dalių pasiruošimo tyrimui įvertinimų (p<0,05). Tiriamųjų, kuriuos vargino vidurių užkietėjimas, žarnyno paruošimas tyrimui buvo nepakankamas (4 lentelė).

4 lentelė. Statistiškai reikšmingi ryšiai tarp storosios žarnos dalių ir veiksnių, salygojančių žarnyno paruošimą endoskopiniam tyrimui

Storosios

žarnos dalys ^Obstipacijos

Tirpalo kiekis Tirpalo vartojimo pradžia ^Mityba Kairiosios r=-0,15 r=0,32 r=-0,29 r=-0,35 Skersinė - r=0,40 r=-0,29 r=-0,36 Dešiniosios r=-0,16 r=0,37 r=-0,30 r=-0,30

Vertinant išgerto tirpalo kiekio, skirto žarnyno paruošimui, įtaką, pastebėjome silpnus tiesioginės priklausomybės ryšius su kairiosios (tiesiosios, riestinės ir nusileidžiančios) (r=0,32), skersinės (r=0,40) ir dešiniosios (aklosios, kylančios) (r=0,37) storosios žarnos dalimis (p<0,05). Kuo didesnis išgerto tirpalo kiekis, tuo geriau išvalomas storasis žarnynas (4 lentelė).

Vienodai atvirkštinė priklausomybė buvo nustatyta tarp tirpalo vartojimo pradžios ir kairiosios (tiesiosios, riestinės ir nusileidžiančios) storosios žarnos dalių paruošimo įvertinimo (r=-0,29) (p<0,05). Panašus koreliacinis stiprumas stebėtas ir su dešiniosiomis storosios žarnos dalimis (r=-0,30 (p<0,05). Kuo anksčiau pradedamas gerti paruoštas tirpalas, tuo žarnyno paruošimas yra statistiškai reikšmingai geresnis (4 lentelė).

Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga atvirkštinė ir silpna priklausomybė tarp mitybos ir storosios žarnos dalių paruošimo. Kuo didesnis suvartoto maisto kiekis, dieną prieš tyrimą, tuo prastesnis žarnyno paruošimas: kairiosios (r=-0,35), skersinė (r=-0,36) ir dešiniosios (r=-0,30) (p<0,05) (4 lentelė).

Analizuojant atskirai storosios žarnos dalių paruošimo tarpusavio ryšius nustatėme, statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ir stiprias sąsajas (p<0,05) (10 pav.).

10 pav. Storosios žarnos dalių paruošimo tyrimui vertinimų tarpusavio sąsajos

Vidutinio stiprumo priklausomybė vyravo tarp kairiųjų storosios žarnos dalių ir skersinės žarnos (r=0,66) bei tarp kairiosios ir dešiniosios storojo žarnyno dalių paruošimo vertinimo (r=0,57) (p<0,05). Tarp skersinės ir dešiniosios storosios žarnos dalių yra stiprus tiesioginės priklausomybės ryšys (r=0,83) (p<0,05) (10 pav). Kuo geriau paruošta kairioji storosios žarnos dalis, tuo geresnis ir kitų storosios žarnos dalių paruošimo įvertinimas.

Apibendrinant duomenis galima pažymėti, kad daugumos tiriamųjų, kairiosios (t.y. tiesioji, riestinė ir nusileidžianti), skersinė ir dešiniosios (t.y. akloji ir kylančioji) storojo žarnyno dalys, buvo paruoštos labai gerai ir gerai. Vidutiniškai įvertintas žarnyno paruošimas daugiau nei trečdaliui tyrime dalyvavusiųjų, tačiau dėl itin prasto žarnyno paruošimo keletui tiriamųjų buvo neatlikta pilna storojo

žarnyno apžiūra. Žalingi įpročiai, operacijos, vaistų vartojimas ar lėtinės ligos neturėjo įtakos žarnyno paruošimui. Tačiau tiems pacientams, kurie nesiskundė vidurių užkietėjimu žarnynas buvo paruoštas geriau, nei tų, kuriuos vargino obstipacijos. Taip pat stebėta, kad didesnis žarnynui valyti skirto tirpalo kiekis, gėrimo laikas, mažesnis suvartoto maisto kiekis sąlygojo geresnį žarnyno paruošimą endoskopiniam tyrimui. Nustatyta, kad maža dalis tiriamųjų patyrė sunkumų (pykinimą, pilvo pūtimą) ruošiant žarnyną tyrimui.