MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Dangyra Juozapavičienė
PACIENTŲ DALYVAUJANČIŲ PROFILAKTINĖJE STOROSIOS ŽARNOS
VĖŽIO PATIKROJE PASITENKINIMAS ENDOSKOPINIU TYRIMU
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
prof. Gediminas Kiudelis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė
2014 m....……...mėn..…….d.
PACIENTŲ DALYVAUJANČIŲ PROFILAKTINĖJE STOROSIOS ŽARNOS
VĖŽIO PATIKROJE PASITENKINIMAS ENDOSKOPINIU TYRIMU
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
prof. Gediminas Kiudelis 2014 m. gegužės 23 d.
Atliko magistrantė D. Juozapavičienė Recenzentas 2014 m. gegužės 23 d. dr. J. Gulbinienė 2014 m. ... d. KAUNAS, 2014
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 LENTELĖS ... 8 PAVEIKSLAI ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Kolonoskopija - pagrindinis tyrimo metodas vertinant slapto kraujavimo testo rezultatus. ... 13
1.2. Pacientų pasitenkinimas - paslaugų kokybės vertinimo rodiklis. ... 14
1.2.1. Endoskopinis storosios žarnos tyrimas ir informuotumo reikšmė. ... 15
1.2.2. Žarnyno paruošimo endoskopiniam tyrimui reikšmė ir vertinimas. ... 17
1.2.3. Veiksniai, lemiantys nepakankamą žarnyno paruošimą endoskopiniam tyrimui. ... 18
1.2.4. Veiksniai, lemiantys pacientų pasitenkinimą endoskopinio tyrimo metu. ... 19
1.3. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas... 20
1.3.1. Sveikatos įsitikinimų modelis. ... 20
1.3.2. Veiksniai, lemiantys storosios žarnos vėžio patikros efektyvumą, taikant Sveikatos įsitikinimų modelį. ... 22
2 TYRIMO METODIKA ... 25
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai... 25
2.2. Anketos turinys ir struktūra ... 25
2.3. Tyrimo imtis ir respondentų atranka ... 26
2.4. Tyrimo etika ... 27
2.5. Statistinės duomenų analizės metodai ... 27
3 REZULTATAI ... 29
3.1. Respondentų duomenų analizė ... 29
3.2. Pacientų informuotumo vertinimas prieš endoskopinį storosios žarnos tyrimą ... 30
3.3. Žarnyno paruošimo tyrimui vertinimas ir jį lemiančių veiksnių analizė. ... 34
3.4. Pacientų pasitenkinimą tyrimu lemiančių veiksnių analizė. ... 41
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 52
LITERATŪRA ... 53
PRIEDAI ... 58
SANTRAUKA
Juozapavičienė D. Pacientų dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje pasitenkinimas endoskopiniu tyrimu, magistranto baigiamasis darbas/mokslinis vadovas prof. G. Kiudelis; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2014, - 63 psl.
Darbo tikslas: ištirti pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje,
pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje dalyvaujančių
pacientų informuotumą apie atliekamą tyrimą. 2. Nustatyti veiksnius, lemiančius pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, žarnyno paruošimo kokybę. 3. Įvertinti veiksnius, lemiančius pacientų pasitenkinimą endoskopinio tyrimo metu.
Tyrimo kontingentas ir metodai. 2013 metų kovo – gruodžio mėnesiais atlikta anoniminė
anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo (42,4 proc. vyrų ir 57,6 proc. moterų) pacientai, kurie tyrimo laikotarpiu buvo siųsti į Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endoskopijų skyrių atlikti endoskopinio storosios žarnos tyrimo (n=177, atsako dažnis - 93,1 proc.). Tyrimui naudota autorės sukurta anketa, remiantis analizuota Lietuvos ir užsienio šalių moksline literatūra.
Rezultatai: Dalyvavę profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje buvo detaliai informuoti
apie tyrimą, jo reikalingumą, atlikimą, pasiruošimą, tačiau neinformuoti apie galimas komplikacijas, reakcijas ir tolesnius veiksmus po tyrimo. Didesnis žarnynui valyti skirto tirpalo kiekis, ankstesnis gėrimo laikas, mažesnis suvartoto maisto kiekis bei obstipacijos lėmė žarnyno paruošimą endoskopiniam tyrimui. Profilaktinės storosios žarnos patikros metu savijautą lemia tyrimo patogumas, skausmas ir diskomfortas (p<0,05). Kuo didesnis jaučiamas skausmas tyrimo metu, tuo didesnis diskomfortas, mažesnis patogumo jausmas ir noras kartoti tyrimą ateityje (p<0,05).
Išvados: Dažniausiai pacientai neinformuojami apie galimas tyrimo komplikacijas,
organizmo reakcijas ar tolimesnius veiksmus po tyrimo. Informuotumas susijęs su amžiumi ir gyvenama vieta: pagyvenusio amžiaus, labiau nei vidutinio amžiaus asmenims ir tiems kurie gyvena kaime reikia daugiau išsamesnės informacijos. Daugumos tiriamųjų žarnynas buvo paruoštas labai gerai ir gerai, tačiau penktadaliui pacientų, žarnyno paruošimas endoskopiniam tyrimui buvo įvertintas vidutiniškai ar blogai. Obstipacijos, didesnis žarnynui valyti skirto tirpalo kiekis, jo vartojimo pradžia bei mityba lemia žarnyno paruošimą. Nepasitenkinimą endoskopiniu tyrimu sąlygoja skausmas, diskomfortas tyrimo metu, jaunesnis amžius, moteriška lytis, anksčiau atliktos pilvo organų operacijos.
SUMMARY
Juozapavičienė D. Patients Satisfaction During Screening Colonoscopy Procedure, magister thesis/supervisor prof. G. Kiudelis; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2014, - s. 63.
Research aim: to research patients satifaction during screening colonoscopy procedure. The research goals: 1. To evaluate patients, participating in colon cancer prevention
screening programme, awareness of the administered colonoscopy procedure. 2. To determine factors, influencing patients, participating in colon cancer prevention screening programme, quality of bowel preparation. 3. To evaluate factors, determining the patients satisfaction during colonoscopy procedure.
Research contingent and methods. During March to December 2013 an anonymous
questionnaire was conducted of 177 participants (response rate – 93,1%), i.e. patients (42,4% men, 57,6 % women) administered to perform colonoscopy to Endoscopy department in hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. A questionnaire, made by the author , based on the analysis of Lithuanian and foreign scientific literature, was applied for the research.
Results: The participants of colon cancer prevention screening programme were informed
in detail about the research, its necessity, performance, preparation, although there was no information about possible complications, response and follow-up actions after the colonoscopy. The bowel prepation for colonoscopy is determined by the greater amount of solution taken for bowel cleansing, the earliest drinking time, less food and constipation. During the colon cancer prevention screening programme patients‘ well-being is determined by comfort, pain and discomfort (p<0,05). The greater is pain during the colonoscopy, the greater is discomfort, the less is the feeling of comfort and willingness to repeat the procedure in the future (p<0,05).
Conclusions: Patients are mostly not informed about possible complications due to colonoscopy, body‘s reactions and follow-up actions. Awareness is related with age and place of residence: the elderly, older than middle-aged persons and village residents must be provided with comprehensive information. One-fifth of persons is not well-prepared for intestine colonoscopy. Constipation, the amount of solution taken prior the examination, the beginning of its drinking and diet determine the bowel preparation. Dissatisfaction with endoscopy is caused by pain, discomfort during the procedure, younger age, female sex and previously undergone abdominal organs surgeries.
SANTRUMPOS
Pvz. – pavyzdys (-iai) T.y. – tai yra
KMI – kūno masės indeksas Tūkst. – tūkstančius
Proc. – procentai
LSMU MA – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Medicinos Akademija LSMUL KK - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninė Kauno Klinikos PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
Kt. – kita
n – tiriamųjų skaičius
SP - standartinė vidurkio įverčio paklaida p – statistinis reikšmingumas
m – aritmetinis vidurkis Lent. – lentelė
LENTELĖS
1 lentelė. Tyrime dalyvausių respondentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į demografinius, socialinius
duomenis ir tyrimo atlikimo dažnį
2 lentelė. Svorio, ūgio, kūno masės indekso vidutinės reikšmės ir jų palyginimas, atsižvelgiant į
gyvenamąją aplinką (pastaba: SP – standartinė paklaida)
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į storosios žarnos dalių paruošimo vertinimą
4 lentelė. Statistiškai reikšmingi ryšiai tarp storosios žarnos dalių ir veiksnių, salygojančių žarnyno
PAVEIKSLAI
1 pav. Tyrimo eigos ir tyrimo imties sudarymo schema
2 pav. Informuotumo apie endoskopinį tyrimą, reikalingumą, pasiruošimą ir atlikimą pasiskirstymas
tarp tiriamųjų
3 pav. Informuotumo apie galimas endoskopinio tyrimo komplikacijas, organizmo reakcijas ir
tolimesnius veiksmus po tyrimo pasiskirstymas tarp tiriamųjų
4 pav. Informacijos detalumo apie profilaktinį storosios žarnos endoskopinį tyrimą pasiskirstymas tarp
tiriamųjų
5 pav. Respondentų pasiskirstymas chirurginio gydymo, lėtinių ligų, medikamentų vartojimo ir vidurių
užkietėjimo atžvilgiu
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žalingus įpročius
7 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal išgerto tirpalo kiekį
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į papildomų skysčių vartojimą ir mitybą dieną prieš
tyrimą.
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į sunkumus (pykinimas, skausmas, pilvo pūtimas)
ruošiant žarnyną tyrimui
10 pav. Storosios žarnos dalių paruošimo tyrimui vertinimų tarpusavio sąsajos
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal galimybę prieš tyrimą, pasikalbėti rūpimais klausimais 12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į patogumą endoskopinio tyrimo metu
13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į tyrimo metu patirtą skausmą ir diskomfortą
14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į patirties vertinimą, palyginus su lūkesčiais prieš
tyrimą
15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas, atsižvelgiant į tyrimo kartojimą ateityje
16 pav. Statistiškai reikšmingi ryšiai tarp skausmo, diskomforto, KMI kg/m², tyrimo kartojimo,
ĮVADAS
Storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų [53]. Pagal sergamumą ir mirštamumą pasaulyje storosios žarnos navikai yra trečiojoje vietoje. Kasmet diagnozuojama per 1,2 mln. naujų šios lokalizacijos vėžio atvejų ir per 600 000 mirčių dėl šios ligos. Didžiausias sergamumas storosios žarnos vėžiu yra Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Europoje, Japonijoje [10]. Europos Sąjungos šalyse kasmet diagnozuojama 447 000 naujų storosios žarnos vėžio susirgimų [23]. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, sergamumas storosios žarnos vėžiu, užima trečiąją vietą tarp kitų piktybinių navikų [20]. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2011 metais diagnozuoti daugiau kaip 1600 nauji šios ligos atvejai [37], o pacientų, susirgusių šia liga, išgyvenamumas yra vienas mažiausių Europoje [23].
Didžiausią riziką susirgti storosios žarnos vėžiu sukelia amžius (storosios žarnos navikų daugiau nei 90% diagnozuojama asmenims, vyresniems nei 50 metų), paveldimumas, mitybos ypatumai, antsvoris, gyvenimo būdas, uždegiminės žarnyno ligos (pvz.: opinis kolitas) ir kt. [11,46]. Šio susirgimo nustatymą sunkina tai, kad pacientai ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, o klinikiniai ligos simptomai pasireiškia jau esant vėlyvajai stadijai. Dažnai (apie 50 proc.) storosios žarnos vėžio diagnozuojama III ir IV stadijos [42,67].
Priešingai nei storosios žarnos vėžio paplitimo tendencijos, pastaraisiais metais mažėjantis šio onkologinio susirgimo mirtingumas stebimas daugelyje užsienio šalių. Tokia mirtingumo dinamika sietina ne tik su efektyvesnėmis diagnostikos ir gydymo galimybėmis, bet ir su vykdomomis atrankinėmis storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programomis [11]. Kad šios programos būtų efektyvios, turi būti užtikrintas pakankamai didelis patikros dalyvių skaičius (ne mažiau kaip 80 proc.) [49]. Ankstyva storosios žarnos, kaip ir kitų organų vėžio, diagnostika yra svarbi tuo, kad gydymo sėkmė priklauso nuo ligos stadijos. Atlikti tyrimai rodo, kad aptikus ir pašalinus gerybinius pakitimus jiems dar nespėjus supiktybėti ar esant ankstyvoms vėžio stadijoms, tikimybė visiškai pasveikti yra 76-90 proc. [4,15,42].
Nuo 2009 metų mūsų šalyje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis slapto kraujavimo testas išmatose (iFOBT). Gavus teigiamą šio testo atsakymą pacientai siunčiami endoskopiniam storosios žarnos ištyrimui – kolonoskopijai [38]. Kolonoskopija - pagrindinis tyrimo metodas vertinant slapto kraujavimo testo rezultatus, diagnozuojant įvairius žarnyno susirgimus, ikivėžinius pakitimus (polipus) ar storosios žarnos vėžį [49]. Prireikus (radus ar įtarus storosios žarnos pakitimus) tos pačios procedūros metu imama biopsinė medžiaga ir siunčiama histologiniam tyrimui [4].
Dalyvavimą prevencinėse programose lemia ne tik socialiniai, ekoniminiai, demografiniai veiksniai, bet ir dalyvių motyvacija bei požiūris į vykdomas programas. Motyvacijos, informuotumo
stoka [49], neigiamas požiūris į ištyrimo metodus, nerimas, baimė ar neigiama ankščiau atliktų tyrimų patirtis gali lemti paciento pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu [32]. Pasitenkinimas lemia tolesnę jo elgseną, tyrimo ar gydymo rezultatus, sveikatos priežiūros paslaugų paklausą ir kokybę [56].
Darbo naujumas ir praktinė reikšmė. Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurie analizuotų
profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje dalyvaujančių gyventojų pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu. Galimybė įvertinti pacietų nuomonę apie endoskopinį tyrimą padėtų nustatyti silpnąsias paslaugų teikimo sritis, jas tobulinti ir taip pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje,
pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje dalyvaujančių pacientų informuotumą apie atliekamą tyrimą.
2. Nustatyti veiksnius, lemiančius pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, žarnyno paruošimo kokybę.
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kolonoskopija - pagrindinis tyrimo metodas vertinant slapto kraujavimo testo
rezultatus.
Visame pasaulyje vykdomų storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programų tikslas - sumažinti sergamumą ir mirtingumą šiuo onkologiniu susirgimu. Amerikos, Europos ir kitų pasaulio šalių gairėse rekomenduojama asmenims, vyresniems nei 50 metų, kartą per dvejus metus pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Yra keli rekomenduojami atrankinės patikros būdai: imunocheminis slapto kraujavimo testas išmatose (iFOBT), sigmoidoskopija, kolonoskopija, virtuali kolonoskopija (storojo žarnyno ištyrimas kompiuteriniu tomografu), radiologinis storosios žarnos tyrimas [12,21].
Imunocheminis slapto kraujavimo testas išmatose (iFOBT) nereikalauja specialaus pasiruošimo, paprastai atliekamas, todėl dažniausiai naudojamas kaip pirminės patikros metodas. Antrinių patikros metodų (radiologinio, virtualios kolonoskopijos, sigmoidoskopijos ar kolonoskopijos) pasirinkimas priklauso nuo šalies, kurioje yra vykdoma profilaktinė programa [3,21].
Kolonoskopija (lot. colon – storoji žarna, gr. endon — viduje, gr. skopeō— žiūriu, stebiu), tyrimo metodas, atliekamas naudojant vamzdelio pavidalo prietaisą – endoskopą. Tai invazinis, rekalaujantis tam tikro žarnyno paruošimo (išvalymo) tyrimas. Šis tyrimas gydytojui leidžia optimaliai apžiūrėti visą storosios žarnos gleivinę iš vidaus. Aptikus pakitimus ar esant būtinybei, šio tyrimo metu galima paimti gleivinės audinio gabaliukus ištyrimui ar atlikti kitas terapines, gydomąsias procedūras (pvz.: polipektomiją) [21].
Kaip ir kiekvienas invazinis tyrimas, kolonoskopija turi tam tikrą komplikacijų riziką [22,61]. Lietuvoje komplikacijų, susijusių su šiuo diagnostiniu tyrimu, registro nėra, tačiau užsienio šalių mokslinėje litaratūroje autoriai teigia, kad jos siekia 0,1 - 0,3 proc. [62]. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra storosios žarnos perforacija (prakiurimas), kraujavimas, susijęs su trauma ar perforacija, širdies ir kvėpavimo sistemų sutrikimai, alerginės reakcijos naudojamiems medikamentams tyrimo metu, skausmas, diskomfortas, pykinimas ir kt. [17]. Pastarosios komplikacijos, nors ir dažnos, paprastai būna nesunkios ir savaime praeinančios. Didesnę komplikacijų riziką sąlygoja vyresnis amžius, širdies, kvėpavimo, kepenų ar centrinės nervų sistemos ligos ar jų sutrikimai [48].
Apibendrinant galima teigti, kad nors kolonoskopija yra invazinis tyrimas ir gali kelti skirtingo laipsnio sveikatos sutrikimus pacientams, tai optimaliausias tyrimas diagnozuojant įvairius storosios žarnos susirgimus. Šis tyrimas dažniausiai kaip antrinis patikros metodas naudojamas storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
1.2. Pacientų pasitenkinimas - paslaugų kokybės vertinimo rodiklis.
Sparčiai vystantis naujoms medicinos technologijoms, didėjant pacientų sveikatos raštingumui, sveikatos priežiūros kokybė tampa vienu iš svarbiausių prioritetų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose užsienio šalyse. Kokybišką sveikatos priežiūrą lemia ne tik poveikis asmens ar visuomenės sveikatai, profesinis meistriškumas, bet ir paciento poreikių, lūkesčių patenkinimas bei daugelis kitų veiksnių [60]. Kokybės, kaip sąvokos, apibrėžimas paprastai priklauso nuo „dalyvio“ (visuomenės, gydymo įstaigos, paciento, profesionalo ir kt.), kurio požiūriu ji yra vertinama. Įvairūs šaltiniai pateikia daug ir skirtingų sveikatos priežiūros kokybės matavimo kriterijų, tačiau pagrindiniai jų yra orientuoti į pacientą, saugumą, prieinamumą, veiksmingumą, teisingumą ir kt. [60].
Sveikatos priežiūros sistemų dėmesys vis dažniau krypsta į paciento poreikius, jo nuomonę apie suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas [9]. Pasaulyje, o pastaraisiais metais ir mūsų šalyje, atliekami tyrimai, kurie vertina paciento nuomonę, pasitenkinimą/nepasitenkinimą suteiktomis paslaugomis [60]. Nors tai subjektyvios paciento nuomonės, kurią gali lemti daugelis veiksnių (pvz.: amžius, lytis, išsilavinimas, asmeninė patirtis ir kt.) vertinimas, paslaugų tiekėjams suteikia daug vertingos informacijos [43]. Atlikti tyrimai padeda sveikatos priežiūros specialistams nustatyti silpnąsias paslaugų teikimo sritis, jas tobulinti ir taip pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Paciento patirtis, pasitenkinimas/nepasitenkinimas suteikta paslauga, lemia tolimesnį jo elgesį, bendradarbiavimą, gydymo ar tyrimo rezultatus, ketinimus (pvz.: pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis dar kartą) ir kt. [43,60].
Endoskopinų tyrimų metodai sparčiai vystosi, tobulėja jų techninės galimybės, didėja jų paklausa, yra plačiai taikomi ne tik diagnostikoje (pvz.: diagnozuojant uždegiminius žarnyno susirgimus, storosios žarnos vėžio profilaktikoje ir kt.), bet ir atliekant įvairias gydomąsias procedūras (pvz.: kraujavimo stabdymas, polipų šalinimas ir kt.) [8]. Europos Gastroenterologų Endoskopuotojų draugijos gairėse teigiama, kad tokie pokyčiai nuolat reikalauja peržiūrėti ir atnaujinti paslaugų teikimo standartus, siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę [35]. Vienas iš kokybės rodiklių endoskopijoje yra paciento pasitenkinimas suteikta paslauga. Ladas D.S. ir kt. (2007) teigia, kad sveikatos priežiūros teikiamą paslaugą (šiuo atveju - endoskopinį tyrimą), pacientas vertina per savo patirtį, emocijas ir supratimą [35]. Europos Gastroenterologų Endoskopuotojų draugijos gairėse išskiriami pagrindiniai veiksniai, kurie lemia paciento pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu:
aparatūros/technikos kokybė ir gydytojo įgūdžiai; komfortas ir procedūros toleravimas;
personalo kompetencija; išsamus informavimas;
bendravimas su personalu prieš ir po procedūros; aplinka, kurioje atliekamas tyrimas;
tyrimo laukimo laikas [8].
Pacientų pasitenkinimas/nepasitenkinimas reikalauja ne tik peržiūrėti ir atnaujinti paslaugų teikimo standartus, bet didina medicinos personalo atsakomybę ir, svarbiausia, gerina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [35].
Apibendrinant galima teigti, kad vienas iš kokybės rodiklių endoskopijoje yra pasitenkinimas, suteikta paslauga, kurį pacientas vertina per savo patirtį, emocijas ir supratimą. Pasitenkinimą lemia aparatūros/technikos kokybė, personalo kompetencija, įgūdžiai, komfortas ir procedūros toleravimas bei išsamus paciento informavimas.
1.2.1. Endoskopinis storosios žarnos tyrimas ir informuotumo reikšmė.
Nusiteikimas dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose priklauso ne tik nuo bendro visuomenės sąmoningumo laipsnio, motyvacijos, bet ir nuo psichologinių veiksnių, tokių kaip tyrimo, diskomforto, skausmo baimės ar neigiamos ankstesnės patirties [29].
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pacientų pasitenkinimą (t.p. ir procedūros toleravimą) yra išsamus paciento informavimas prieš tyrimą [22]. Kolonoskopija yra nemalonus, invazinis, reikalaujantis tam tikro žarnyno paruošimo (išvalymo) tyrimas. Dažnai pacientas jaučia susirūpinimą, skausmo baimę, nepatogumo jausmą dėl to, kad nežino, ko tikėtis, ko laukti tyrimo metu [35]. Užsienio šalių patirtis rodo, kad pacientui prieš diagnostinę ar chirurginę procedūrą pateikta informacija mažina skausmą, diskomfortą, nerimą ir kt. [65]. Felley Ch. ir kt. (2008) teigia, jog tam, kad pacientas aiškiau suvoktų būsimą procedūrą, informavimo turinys turėtų apimti aspektus, susijusius su informacija apie atliekamą tyrimą, pasiruošimą tyrimui, galimų komplikacijų rizika, tyrimo naudą ir/ar alternatyvius tyrimo metodus [22]. Gydytojas, informuodamas pacientą, turi skirti pakankamai laiko, kad pacientas geriau suprastų būsimą procedūrą, apsispręstų priimdamas sprendimus ar vėliasnių vizitų metu galėtų aptarti iškilusias problemas [22,35,44]. To reikalauja ir Lietuvos Respublikos įstatymai [39].
Tačiau praktikoje dažnai nutinka taip, kad išsamiai informuoti pacientą, dėl laiko stygiaus neįmanoma, o trumpų vizitų metu nėra galimybės nuosekliai informacijos kaitai [22,35]. Užsienio autorių atlikti tyrimai rodo, kad gerinti pacientų informuotumą apie atliekamą endoskopinį tyrimą padeda informacinė, mokomoji medžiaga, ruošimosi instrukcijos. Informaciniai lankstinukai, metodinės rekomendacijos (ar kitos informavimo priemonės) suteikia būtiną informaciją pacientui ir atsako į dažniausiai užduodamus klausimus [57].
Felley Ch. (2008) kartu su bendraautoriais tyrė raštu teikiamos informacijos naudą prieš endoskopinį tyrimą. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp įprastai žodžiu teikiamos informacijos ir informacijos, pateiktos raštu. Raštu pateiktos informacijos turinys apėmė išsamų
procedūros aprašymą ir žarnyno paruošimą tyrimui, galimų komplikacijų riziką ir tai, ką pacientas gali jausti tyrimo metu ar po jo. Atliktas tyrimas parodė, kad raštu pateikta informacija buvo labai naudinga (56,2 proc.), labai suprantamai pateikta (60,3 proc.) ir reikšmingai sumažino nerimą (37,4 proc.) prieš endoskopinį tyrimą. Autoriai teigia, kad raštu pateikta informacija negali pakeisti bendravimo tarp gydytojo ir paciento, tačiau gali būti informavimo pagrindas, padedantis pacientui atsakyti į rūpimus klausimus [22].
Teigiama, kad informavimo formą be įprastos, raštu pateiktos informacijos, turėtų sudaryti ir iliustruoti išsamūs paaiškinimai (ko pacientas gali tikėtis prieš, per ir po kolonoskopijos, įskaitant ir žarnyno paruošimo instrukcijas). Vertinant Amerikos Gastroenterologų Asociacijos informacinio lankstinuko efektyvumą teikiant informaciją pacientams prieš kolonoskopiją, Shaikh A.A. (2010) kartu su bendraautoriais nustatė statistiškai reikšmingus skirtumus. Pirma grupė, kuri naudojo įprastą, žodžiu pateiktą informaciją, labiau nerimavo prieš tyrimą (45,18 proc.). Atitinkamai antroji grupė, kuri naudojo informacinį lankstinuką kartu su įprasta informavimo forma, nerimavo mažiau (40,54 proc.), mažiau klausinėjo tyrimo dieną ir bendrai buvo labiau patenkinti. Autoriai taip pat nustatė, kad antrosios grupės žarnyno paruošimas tyrimui buvo geresnis (76 proc.) nei pirmosios grupės pacientų (46 proc.). Tyrimas atskleidė, kad papildomos informavimo priemonės, sumažina nerimo lygį, reikšmingai pagerina žarnyno paruošimo kokybę ir pacientai būna labiau patenkinti [57].
Kiti autoriai siūlo į pagalbą pasitelkti vaizdines priemones (DVD) ir tokiu būdu supažindinti pacientą su būsima procedūra, padėti nusiteikti intervencijai, pasiruošti jai, suvokti jos naudą bei galimas grėsmes. M. Arabul (2012) kartu su bendraautoriais pritaikė šias priemones kaip sudėtines informavimo dalis kartu su įprastai teikiama informacija. Atlikto tyrimo metu, autoriai nenustatė statistiškai reikšmingų skirtumų tarp informavimo metodikų. Tyrimas parodė, kad įprasta, žodžiu ir raštu teikiama informacija, kaip ir vaizdinė medžiaga, vienodai lemia pacientų pasitenkinimą gauta informacija [2].
Dar vienas informavimo kontekste atliktas tyrimas parodė, kad interaktyvios multimedijos naudojimas kartu su raštu pateikta informacija prieš kolonoskopiją gali turėti įtakos pacientų pasitenkinimui. Rezultatai atskleidė, kad pacientai, kurie buvo informuoti raštu ir turėjo galimybę naudotis interaktyvia multimedija prieš kolonoskopiją, labiau jautė pasitenkinimą tyrimu (91,1 proc.), nei tie, kurie buvo informuoti tik raštu (80 proc.). Taip pat buvo nustatyta, kad interaktyvios multimedijos naudojimas, nors ir nesumažino pacientų nerimo prieš tyrimą, tačiau suteikė vertingos informacijos apie atliekamą tyrimą, galimas komplikacijas (82,2 proc.) bei padidino pacientų pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu [58].
Autoriai, tyrę įprastai raštu pateiktos informacijos ir vaizdinių priemonių informacijos naudą prieš kolonoskopiją, nenustatė statistiškai reikšmingų skirtumų. Tačiau nustatė statistiškai reikšmingus
skirtumus tarp moterų ir vyrų pasitenkinimo tyrimu. Procedūtos metu moterys prasčiau nei vyrai toleravo skausmą, o tai galėjo būti susiję su didesniu nerimu prieš tyrimą [7].
Apibendrinant galima būtų teigti, kad nėra visuotinai pripažintos vienos (efektyviausios) informavimo metodikos, tačiau papildomų priemonių naudojimas (lankstinukai, multimedija ir kt.) yra veiksmingi didinant ne tik pacientų suvokimą apie atliekamą tyrimą, žarnyno paruošimo reikšmę, bet ir pasitenkinimą tyrimu.
1.2.2. Žarnyno paruošimo endoskopiniam tyrimui reikšmė ir vertinimas.
Kolonoskopija - pagrindinis tyrimo metodas, dažniausiai taikomas storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose [53]. Nuolat tobulėjančios endoskopinių technologijų galimybės leidžia gydytojui pastebėti net ir mažiausius (iki 5 mm) žarnyno pakitimus. Aptikus ir pašalinus gerybinius pakitimus (polipus) jiems dar nespėjus supiktybėti ar esant ankstyvoms vėžio stadijoms, tikimybė visiškai pasveikti yra didelė. Tačiau nepaisant šių galimybių, kolonoskopijos sėkmė priklauso nuo kokybiško storosios žarnos paruošimo [1].
Amerikos, Europos Gastroenterologų Endoskopuotojų draugijų gairėse teigiama, kad tyrimo kokybė - tai visapusiškas storosios žarnos ištyrimas iki aklosios žarnos dugno, kai žarnos gleivinės matomumas yra 95 proc. [27]. Klinikinėje praktikoje žarnyno paruošimas dažniausiai vertinamas kaip: „puikiai“, „gerai“, „vidutiniškai“ ir „blogai“, tačiau šie terminai neturi standartizuoto apibrėžimo, kuriuo gydytojas galėtų vadovautis vertindamas žarnyno paruošimą, teigiama gairėse [27]. Paprastai praktikoje apibrėžiama „puikiai“, kaip storosios žarnos spindis yra visiškai tuščias ir aiškiai matosi gleivinė. „Gerai“ – kada žarnos spindyje yra likusio neskaidraus skysčio, tačiau jį pašalinus matosi žarnos gleivinė. „Vidutiniškai“ – kada spindis yra praeinamas, tačiau likęs turinys apsunkina žarnos gleivinės matomumą, „blogai“ – žarnos spindis yra sunkiai praeinamas ir gausu turinio [15]. Tačiau tai yra subjektyvūs gydytojo vertinimai [27], todėl Amerikos Gastroenterologų Endoskopuotojų draugijos gairėse žarnyno paruošimo kokybę vertinti rekomenduojama pagal pripažintas Otavos, Bostono, Aronchick vertinimo skales. Šios vertinimo skalės padėtų nustatyti naujus endoskopinio tyrimo kokybės standartus, o tai pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą [1,50].
Atlikti tyrimai ir klinikinė užsienio šalių praktika rodo, kad nepakankamas ar blogas žarnyno paruošimas kolonoskopijai siekia apie 25 proc. visų atvejų [15]. Lietuvos mokslinėje literatūroje nepavyko rasti atliktų darbų, kurie vertintų žarnyno paruošimo kokybę ir jo reikšmę endoskopiniam tyrimui. Tačiau užsienio autorių atlikti tyrimai rodo, kad tai neigiamai veikia tyrimo rezultatus, apsunkina procedūros eigą, vizualizaciją (gydytojui sudėtinga pastebėti nedidelius pakitimus), padidina komplikacijų riziką, prailgina tyrimo laiką, kelia didesnį diskomfortą pcientui [53]. Be to, jei tenka kartoti tyrimą, pacientas patiria nepatogumus pakartotinai ruošiant žarnyną, taip pat pakartotinis
tyrimas skatina didesnį nepasitenkinimą, nes ilgėja diagnozės nustatymo laikas, didėja išlaidos, o tai nėra ekonomiškai naudinga [24,50].
Apibendrinant galima būtų teigti, kad pacientų pasitenkinimas endoskopiniu tyrimu priklauso nuo žarnyno paruošimo kokybės. Kokybiškai paruoštas žarnynas gerina tyrimo rezultatus, procedūros eigą, mažina diskomfortą, galimų komplikacijų riziką ir didina paciento pasitankinimą atliktu tyrimu.
1.2.3. Veiksniai, lemiantys nepakankamą žarnyno paruošimą endoskopiniam tyrimui.
Užsienio autorių atliktuose tyrimuose teigiama, kad daugelis priklausomų (žarnyno ruošimo instrukcijų laikymasis, mityba prieš tyrimą ir kt.) ir nepriklausomų (lėtinės ligos, naudojami medikamentai, amžius ir kt.) veiksnių gali lemti žarnyno paruošimą tyrimui [53]. Nors šie veiksniai nėra pakankamai ištirti, tačiau jų nustatymas suteikia papildomos informacijos ir yra naudingas gerinant procedūros kokybę, teigia autoriai [28].
Amerikoje atliktas retrospektyvinis tyrimas parodė, kad iš 300 profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje dalyvavusių pacientų 15 proc. (n=45) buvo nustatytas nepakankamas ar blogas žarnyno paruošimas. Rezultatai atskleidė, kad vienas iš veiksnių, sąlygojusių nepakankamą ar blogą žarnyno paruošimą, buvo ruošimosi instrukcijų (68,9%) ir mitybos apribojimų dieną prieš tyrimą nesilaikymas (29,8 proc.). Tai lėmė tyrimo kartojimą net 73,3 proc. (n=33) pacientų. Tyrimas taip pat parodė, kad nepakankamą žarnyno paruošimą kolonoskopijai lėmė vyresnis amžius (66), anksčiau atliktos pilvo organų operacijos (8,3 proc.), diabetas (11,3 proc.) [46].
Chung Y.W. (2009) kartu su bendraautoriais tyrė nepriklausomus veiksnius, galinčius lemti žarnyno paruošimą, ir nustatė, kad vyresnis amžius (60), anksčiau atliktos pilvo organų operacijos, cukrinis diabetas turėjo įtakos ruošiant žarnyną tyrimui [16].
Taylor C. ir Schubert M.L. (2001) nagrinėjo cukriniu diabetu (CD) sergančių pacientų žarnyno paruošimą endoskopiniam tyrimui ir nustatė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp sergančių CD ir nesergančių šia liga. Tų pacientų, kurie nesirgo CD, žarnyno paruošimas tyrimui buvo statistiškai reikšmingai geriau paruoštas (97 proc.) nei tų, kurie sirgo CD (62 proc.) [64].
Hassan C. (2013) ir kitų autorių atlikti tyrimai rodo, kad vyriška lytis, vyresnis amžius, didesnis kūno masės indeksas (KMI), kepenų cirozė, obstipacijos, neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga [63], demencija, persirgtas insultas, dėl pakitusios virškinamojo trakto motorikos ar nesugebėjimo laikytis ruošimosi instrukcijų, taip pat gali lemti nepakankamą ar blogą žarnyno paruošimą [53].
Hautefeuille G. (2013) kartu su bendraautoriais tyrė veiksnius galinčius turėti įtakos žarnyno paruošimui, ir nenustatė statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyties, kūno masės indekso (KMI), anksčiau atliktų pilvo organų operacijų ar lėtinių ligų (diabeto, hipertenzijos). Tačiau tyrimo metu
nustatyti statistiškai patikimi skirtumai tarp antidepresantų ir/ar neuroleptikų ilgalaikio naudojimo, obstipacijų ir žarnyno paruošimo endoskopijai. Autoriai teigia, kad pacientų, kuriuos vargino obstipacijos (26 proc.) ir pacientų, kurie ilgą laiką naudojo antidepresantus ir/ar neuroleptikus (9 proc.), žarnyno paruošimas endoskopiniam tyrimui buvo prastesnis nei kontrolonės grupės [28].
Amerikoje atlikto tyrimo metu Basch C.H. (2014) išskyrė kelias dažniausiai nepakankamą žarnyno paruošimą sąlygojančių veiksnių grupes: pacientų sveikatos problemos (35,2 proc.), pacientų demografinės charakteristikos (31,6 proc.), su procedūra susiję veiksniai (14,4 proc.), pacientų kognityvinės/elgesio charakteristikos (11,1 proc.) ir medikamentų ar narkotinių medžiagų vartojimas (7,6 proc.) [62]. Autoriai teigia, kad obstipacijos (16,4 proc.), lėtinės ligos (4,4 proc.), diabetas (3,6 proc.), nutukimas (2,4 proc.), vyresnis amžius (10,8 proc.), žemesnis išsilavinimas (4,2 proc.) taip pat gali sąlygoti nepakankamą žarnyno paruošimą tyrimui. Sunkumai (3,8 proc.) ruošiant/valant žarnyną, ruošimosi instrukcijų nesilaikymas (5,0 proc.) ar jų nesupratimas (5,8 proc.) nebuvo statistiškai reikšmingi ruošiant žarnyną tyrimui, tačiau buvo dažniau respondentų nurodomi nei kiti su procedūra susiję veiksniai [5].
Apibendrinant galima teigti, kad kolonoskopijos sėkmė priklauso nuo žarnyno paruošimo, kurį sąlygoja ne tik lėtinės ligos, sociodemografinės pacientų charakteristikos, bet ir žarnyno ruošimo instrukcijų laikymasis, mitybos apribojimai dieną prieš tyrimą.
1.2.4. Veiksniai, lemiantys pacientų pasitenkinimą endoskopinio tyrimo metu.
Dalyvavimas profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje priklauso ne tik nuo paciento informavimo ar motyvacijos, bet ir nuo psichologinių veiksnių, tokių kaip nenoro atlikti nemalonius tyrimus, diskomforto, skausmo baimės ar neigiamos ankstesnės patirties [45,54,66]. Tyrimais nustatyta, kad komfortas yra svarbus veiksnys, lemiantis paciento pasitenkinimą endoskopinio tyrimo metu. Autoriai teigia, kad patirtas diskomfortas gali lemti nepasitenkinimą atliktu tyrimu ir paciento apsisprendimą ateityje atsisakyti dalyvauti profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje [12].
Sarkar S. (2012) kartu su bendraautoriais tyrę pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu, vertino jų patirtis, lūkesčius, skausmą, komfortą procedūros metu ir norą kartoti tyrimą ateityje. Autoriai nustatė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp skausmo, komforto, patirto procedūros metu, ir noro kartoti tyrimą ateityje. Autoriai teigia, kad kuo didesnį diskomfortą ir skausmą jaučia pacientas, tuo mažiau išreiškia norą kartoti tyrimą ateityje. Tyrimas parodė, kad tam įtakos turi ir personalo kompetencija. [55].
Anglijoje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad komfortas yra reikšmingas veiksnys ir lemia paciento pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu. Nustatyta, kad 93 iš 119 tirtų asmenų (78 proc.) jautėsi geriau ir patyrė mažesnį diskomfortą tyrimo metu nei tikėjosi. Autoriai nustatė, kad tik nedidelė dalis apklaustųjų (n26, 22 proc.) jautėsi blogiau nei tikėjosi. Tyrimas parodė, kad 17 pacientų (65 proc.),
patyrusių didesnį diskomfortą, tyrimas buvo atliekamas pirmą kartą. Septyni iš 26 pacientų (27 proc.) atsisakė kartoti tyrimą ateityje, o aštuoni (31 proc.) jautė didelį ar labai didelį diskomfortą tyrimo metu [32].
Elphick D.A. (2009) kartu su bendraautoriais tyrę veiksnius, lemiančius diskomfortą kolonoskopijos metu, nustatė ststistiškai reikšmingus skirtumus tarp lyties, mažesnio kūno masės indekso (KMI), jaunesnio amžiaus (<40 metų), žarnyno paruošimo kokybės, anksčiau atliktų pilvo organų operacijų ir bendrai patirto diskomforto. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vyrai geriau jautėsi endoskopinio tyrimo metu ir bendrai patyrė mažesnį diskomfortą nei moterys [19].
Suomijoje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad pacientų amžius, lytis gali lemti procedūros toleravimą. Moterys labiau jautė skausmą ir blogiau toleravo tyrimą nei vyrai. Statistiškai reikšmingai mažiau moterų (48 proc.) nei vyrų (54 proc.) sutiko kartoti tyrimą ateityje. Panašūs duomenys gauti vertinant pacientų amžių ir procedūros toleravimą. Jaunesni labiau nei vyresni jautė skausmą ir diskomfortą tyrimo metu ir mažiau sutiko kartoti tyrimą ateityje (39 proc. ir 56 proc.). Autoriai nenustatė statistiškai reikšmingų skirtumų tarp anksčiau atliktų pilvo organų operacijų ir patirto diskomforto tyrimo metu, tačiau pažymėjo, kad tai sąlygojo ilgesnį tyrimo atlikimo laiką [52].
Apibendrinant galima būtų teigti, kad veiksniai, lemiantys pacientų pasitenkinimą, yra diskomfortas ir skausmas, patirtas kolonoskopijos metu. Šiuos veiksnius sąlygoja jaunesnis amžius, moteriška lytis, mažesnis kūno masės indeksas (KMI), žarnyno paruošimo kokybė, anksčiau atliktos pilvo organų operacijos.
1.3. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas.
Vykdomų profilaktinių programų tikslas - sumažinti storosios žarnos vėžio sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos. Šių programų efektyvumas priklauso ne tik nuo didelio patikros dalyvių skaičius, bet ir nuo jų motyvacijos bei požiūrio į vykdomas programas [49]. Mokslinėje literatūroje plačiai taikomas Sveikatos įsitikinimų modelis teigia, kad suvokta ligos grėsmė gali pakeisti elgesį, tuo paskatindama priimti pozityvų su sveikata susijusį sprendimą. Sveikatos įsitikinimų modelis yra vienas seniausių ir populiariausių modelių, paaiškinantis žmonių požiūrį į profilaktines storosios žarnos vėžio patikros programas ir jų elgsenos kaitą [29,54,66].
1.3.1. Sveikatos įsitikinimų modelis.
Sveikatos įsitikinimų modelis (HBM) sukurtas 1950 metais JAV. Modelio pradininkais buvo visuomenės sveikatos tarnybos socialiniai psichologai G. Hochbaum, S. Kegels bei I. Rosenstock
[14,30]. Suvoktas pavojus, rimtumas, nauda, kliūtys, sveikatos motyvacija ir pasitikėjimas yra šio modelio komponentai, o svarbiausias teiginys yra tai, kad sveikata ir/ ar ligos grėsmė priklauso nuo žmogaus elgesio.
Vienas dažniausiai naudojamų Sveikatos įsitikinimų modelio pritaikymo praktikoje metodų yra V. L. Champion modelis (galutinis modelio variantas pasiūlytas 1997 metais kartu su bendraautoriais) [13]. Modelyje teigiama, kad baimė yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis grėsmės, veikimo, naudos, suvokimo ir veiksmingumo pojūčius. Suvokta nauda reiškia, kad pavyzdžiui, anksti diagnozuotas vėžys pagydomas [13,68]. Tai modelis, kuris parodo, kad įsitikinimai turi didžiulę reikšmę sveikatos elgsenai (pvz.: tikėjimas, kad bus diagnozuota liga nejaučiant jokių ligos simptomų, ir kad anksti pradėjus gydymą, bus pasiekti geri rezultatai) [18,31,68].
Nauda išvengti ligos ar jos pasekmių yra pagrindinis veiksnys, lemiantis teigiamą elgesį stiprinant sveikatą [30]. Sveikatos įsitikinimų modelis susijęs su prevencinėmis sveikatą skatinančiomis programomis (sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kt.), rizika (rūkymas, alkoholizmas ir kt.), imunoprofilaktika bei žmogaus elgesiu susirgus (tinkamas medikamentų vartojimas ir kt.). Šis modelis pagrindžia nuostatą, kad žmogaus elgsio kitimą lemia stimulas keistis, pavyzdžiui, ligos grėsmė ar baimė susirgti lems įsitikinimą dalyvauti profilaktinėse programose, o tai padės išvengti ligos ar neigiamų jos pasekmių [6,18,31]. Pirmasis Sveikatos įsitikinimų modelio komponentas yra suvoktas pavojus, kuris apibrėžiamas kaip subjektyvi asmens nuomonė apie galimybę susirgti. Individualios žmogaus savybės ar elgesys parodo riziką susirgti ir tos rizikos lygį.
Suvoktas rimtumas yra antrasis Sveikatos įsitikinimų modelio komponentas, kuris apibrėžiamas kaip asmens sveikatos būklės suvokimas, kiek rimta liga ir kokios pasekmės jam gresia.
Pagal Sveikatos įsitikinimų modelį, suvokta nauda apibrėžiama kaip asmens tikėjimas pasiūlytų priemonių veiksmingumu, siekiant sumažinti riziką ar sveikatos sutrikdymų mastą.
Suvoktos kliūtys apibrėžiamos kaip asmens nuomonė apie neigiamus veiksnius (materialius, psichologinius), kurie trukdo saugoti sveikatą. Nustatytos kliūtys gali būti sumažintos taikant įvairias paramos formas, paskaitas.
Pagal Sveikatos įsitikinimų modelį, sveikatos motyvacija apibrėžiama kaip asmens nuomonė apie veiksmus, teikiamą informaciją skatinančią sveikai gyventi.
Sveikatos įsitikinimų modelis 1988 metais buvo paplidytas dar vienu komponentu – pasitikėjimo sąvoka, kuri apibrėžiama kaip asmens tikėjimas savo gebėjimu sėkmingai veikti siekiant pakeisti nesveiko elgesio įpročius.
Atlikti tyrimai rodo, kad V. L. Champion modelis yra moksliškai pagrįstas ir patikimas, siekiant nustatyti žmonių požiūrį į sveikatą ir porfilaktines vėžio programas bei prognozuoti elgesį. Teigiama, kad asmenys yra labiau linkę dalyvauti atrankinėse storosios žarnos vėžio programose, jei mano, kad patenka į rizikos grupę, o nauda yra didesnė nei rizika [29,54]. Šie duomenys yra naudingi planuojant ir efektyviai įgyvendinant ne tik krūties, bet ir storosios žarnos, prostatos vėžio ankstyvo
diagnozavimo programas [18,68]. Neabejojama, kad prevencinės programos yra veiksmingos ir gali sumažinti sergamumą storosios žarnos vėžiu ar mirtingumą dėl šios ligos [29].
1.3.2. Veiksniai, lemiantys storosios žarnos vėžio patikros efektyvumą, taikant Sveikatos įsitikinimų modelį.
Efektyvumas taikant Sveikatos įsitikinimų modelį profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje yra aprašomas užsienio autorių. Jie teigia, kad informavimas, mokymas, švietimas yra veiksmingi būdai skatinant visuomenę dalyvauti profilaktinėse vėžio programose [54,66]. Tyrimai rodo, kad pirminės (pvz. mitybos, fizinio aktyvumo) ir antrinės (profilaktinės patikros, ankstyvas vėžio diagnozavimas, polipų aptikimas ir pašalinimas) prevencinės programos yra veiksmingos ir gali sumažinti sergamumą storosios žarnos vėžiu ar mirtingumą dėl šios ligos. Reguliarus pirminių ir antrinių prevencinių programų taikymas yra naudingas siekiant išvengti ar anksti diagnozuoti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus [29].
A.S. Ueland, P. A. Hornung ir B. Greenwald (2006) pritaikė Sveikatos įsitikinimų modelį pacientų mokymui ir švietimui storosios žarnos vėžio profilaktikoje. Rezultatai parodė, kad mokymas ir švietimas yra veiksmingas skatinant suvokimą, žinojimą apie ligos pasekmes ir požiūrį į ankstyvo diagnozavimo metodus. Nustatyta, kad pagrindinė kliūtis dalyvauti atrankos programose buvo procedūros baimė. Mokymas ir švietimas buvo naudingas dar ir tuo, kad sukauptomis žiniomis pacientai galėjo pasidalinti su kitais bendruomenių nariais [66].
Rossi P. (2005) kartu su bendraautoriais taikė Sveikatos įsitikinimų modelį, siekdami nustatyti kliūtis ir motyvuojančius veiksnius, susijusius su storosios žarnos vėžio patikros programomis. Autoriai nustatė, kad įtakos patikros veiksmingumui gali turėti prieinamumas/atstumas (gyvenamoji vieta), nepasitikėjimas medicinos specialistais, procedūrų ir rezultatų baimė, storosios žarnos vėžio rizikos suvokimas (šeimos anamnezė, simptomai). Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis dalyvių nebuvo informuoti apie profilaktines patikros programas, kiti teigė, kad buvo informuoti, tačiau dėl laiko stokos, atstumo ir dėl to, kad „jautėsi sveiki“, nedalyvavo programose. Taipogi nustatyti reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų grupių, susiję su gyvenama vieta, išsilavinimu, šeimine anamneze, tyrimų ir rezultatų baime. Miesto gyventojai, lyginant su kaimu, ir turintys aukštesnįjį išsilavinimą labiau rūpinasi savo sveikata. Paradoksalu, tačiau nustatyta, kad didesnė dalis tų, kuriems tyrimas buvo atliekamas pakartotinai, jautė baimę, nerimą, sumišimą dėl tyrimo atlikimo ir galimų rezultatų. Skirtumų, susijusių su amžiumi ir lytimi, nebuvo nustatyta. Psichologinės kliūtys buvo būdingos ne tik pagyvenusio, bet ir vidutinio amžiaus žmonėms [54].
Vertinant afroamerikiečių požiūrį ir įsitikinimus apie storosios žarnos vėžio prevenciją, nustatytos ribotos žinios vyrų ir moterų tarpe, kurios kelia baimę ir nenorą gauti informacijos apie
prevenciją. Tarp visų rasinių grupių, afroamerikiečiai storosios žarnos vėžiu serga dažniausiai. Daugelis storosios žarnos vėžį suvokė kaip grėsmę, tačiau išreiškė neigiamą požiūrį ir baimę į patikrinimo procedūras ir galimus neigiamus rezultatus. Pagrindinės kliūtys buvo susijusios su menku išsilavinimu ir žema socialine padėtimi. Taikant Sveikatos įsitikinimų modelį nustatyta, kad vyresnio amžiaus afroamerikiečiams, labiau nei jaunesniems, reikia daugiau informacijos ir mokymų, siekiant padidinti jų informuotumą apie profilaktikos svarbą [25].
Nustatyta, kad išsilavinimas turi įtakos žinioms, požiūriui ir įsitikinimams, susijusiems su storosios žarnos vėžio programomis. Tyrimo duomenys parodė, kad daugelis žmonių buvo girdėję ar žinojo apie profilaktines patikros programas, tačiau niekada jose nedalyvavo dėl neigiamo požiūrio į patikrinimo testus [46].
Dar vienas Sveikatos įsitikinimų modelio kontekste atliktas tyrimas parodė, kad nusiteikimas dalyvauti programoje nejaučiant ligos simptomų, yra žmonėms nepriimtinas. Manoma, kad vizitas pas gydytoją rekalingas tik tuomet, jei jaučiamas skausmas. Todėl buvo pasiūlytos taikyti suprantamos, sveikatą motyvuojančios edukacinės priemonės, siekiant pagerinti profilaktinių programų efektyvumą [59].
Sung J. (2008) kartu su bendraautoriais nustatė statistiškai patikimus skirtumus tarp sveikatos įsitikinimų, žinių ir sveikatos draudimo. Tik nedidelė dalis Honkongo gyventojų, kurie turėjo sveikatos draudimą, rūpinosi savo sveikata ir dalyvavo profilaktinėse programose. Didžioji dalis apklaustųjų, neturėjo sveikatos draudimo, nežinojo apie galimus ligos simptomus, rizikos veiksnius ir kur kas mažiau buvo linkę dalyvauti profilaktinėse programose. Socialiniai, ekonominiai veiksniai yra labai svarbūs, susiję su žiniomis ir įsitikinimais suvokiant ligą, gydymą, rizikos veiksnius [63].
Tiriant ligos grėsmės ir elgesio, padedančio išvengti ligos ar jos pasekmių, naudą, nustatyta, kad pagrindinės kliūtys dalyvauti atrankos programose yra nepasitikėjimas tyrimų veiksmingumu ir menkas žinojimas. Žmonės teigė, kad ”nejaučia jukių ligos simptomų“, „neturi šeiminių anamnezių“, „nenori atlikti nemalonius tyrimus“, nors ir buvo skatinami dalyvauti profilaktinėse patikrose. Klaidingas ar nepakankamas suvokimas, laiko stoka, sveikatos draudimo klausimas, diskomfortas tyrimų metu buvo pagrindinės priežąstys nedalyvauti profilaktinėse storosios žarnos vėžio programose. Autoriai sutinka, kad tai greičiausiai susiję su menku visuomenės informavimu, motyvacija ir menkomis žiniomis [29].
Apibendrinant galima teigti, kad siekiant pagerinti profilaktinių programų efektyvumą, reikia taikyti suprantamas, sveikatą motyvuojančias edukacines priemones. Vyresnio amžiaus asmenims reikia daugiau informacijos ir mokymų siekiant padidinti informuotumą. Mokymas ir švietimas yra naudingas dar ir tuo, kad sukauptomis žiniomis pacientai gali pasidalinti su kitais bendruomenių nariais.
Su sveikata susijusį elgesį formuoja ankstesnė mokymosi patirtis, socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, psichologiniai veiksniai. Šie veiksniai lemia ne tik žmogaus elgesį, bet ir jo požiūrį, suvokiamą riziką sirgti viena ar kita liga, įsitikinimus. Neigiamas požiūris į profilaktines storosios žarnos vėžio patikros programas yra susijęs su motyvacijos ir informavimo stoka, klaidingu suvokimu ir ribotu žinojimu, neigiama ankščiau atliktų tyrimų patirtimi. Sveikatos įsitikinimų modelis teigia, kad suvokta ligos grėsmė gali pakeisti elgesį, tuo paskatindama žmogų priimti pozityvų su sveikata susijusį sprendimą. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys profilaktinių patikrų efektyvumą, yra visuomenės informavimas ir švietimas.
2 TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas – pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje,
pasitenkinimas endoskopiniu tyrimu.
Tyrimo subjektas - profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje dalyvaujantys pacientai,
kuriems atliekamas endoskopinis tyrimas.
Tyrimo metodas - pacientų apklausai taikyta anoniminė anketa. Siekiant įvertinti pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu, 2013 metų kovo – gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas. Gavus įstaigos vadovų sutikimus, tyrėja kartu su kitomis slaugytojomis, dirbančiomis Endoskopijų skyriuje, dalino anketas pacientams. Anketas pacientai pildė prieš ir po atlikto endoskopinio tyrimo.
Tyrimo organizavimas. Tyrimo eiga sugrupuota į atskirus etapus (1 pav.). Pirmas etapas buvo skirtas mokslinės literatūros paieškai. Literatūros paieška tęsėsi visą laiką, kol vyko tyrimas. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU MA bibliotekoje esančiuose informacijos ištekliuose, duomenų bazėse – PubMed, ProQuest ir kt. Paieškai buvo naudojami šie reikšminiai žodžiai: storosios žarnos vėžys (colon cancer), atrankinė kolonoskopija (screening colonoscopy), pacientų pasitenkinimas, informuotumas, mokymas (patient satisfaction, information, education), žarnyno paruošimas (bowel preparation), komplikacijos (complication). Skaitant literatūrą, buvo stengiamasi išanalizuoti ir suvokti veiksnius, kurie gali lemti pacientų pasitenkinimą atliekamu tyrimu.
Antras etapas buvo skirtas tyrimo instrumentui (anketai). Lietuvoje adaptuotos anketos, tiriančios pacientų pasitenkinimą endoskopiniu storosios žarnos tyrimu, nėra. Anketa sukurta autorės pagal analizuotą Lietuvos ir užsienio šalių mokslinę literatūrą.
Trečias etapas buvo skirtas duomenų rinkimui ir statistinei analizei.
Ketvirtas etapas buvo skirtas rezultatams, rezultatų aptarimui ir išvadų suformulavimui.
2.2. Anketos turinys ir struktūra
Anketa suskirstyta į grupes, kurios apima pacientų informuotumą, žarnyno paruošimą tyrimui, pacientų patirtis endoskopinio tyrimo metu ir specialioji dalis, kuri skirta įvertinti storosios žarnos paruošimą tyrimui (1 priedas).
Pirmosios grupės (1–8 klausimai) teiginiai – atspindi respondentų pasitenkinimą informuotumu: tyrimo reikalingumą/svarbą, galimas tyrimo komplikacijas, pasiruošimą, tyrimo atlikimą ir kt.). Respondentai, pildydami anketą, turėjo pasirinkti vieną iš penkių geriausiai
apibūdinantį paslaugos vertinimo variantą, kai 0 – neinformuotas, 1 – mažai informuotas, 2 – vidutiniškai informuotas, 3 – gerai informuotas, 4 – labai gerai informuotas.
Antroji grupė (9 – 27 klausimai) – atspindi veiksnius, kurie gali turėti įtakos ruošiant žarnyną tyrimui (respondentų amžius, gyvenama aplinka, kūno masės indeksas (KMI), lėtinės ligos, anksčiau atliktos pilvo organų operacijos, išgerto skysčio kiekis, gėrimo laikas, mityba ir kt.). Atsakydami į šios grupės klausimus respondentai turėjo pasirinkti ar įrašyti tinkantį atsakymo variantą.
Trečiosios grupės (28 – 36 klausimai) teiginiai – atspindi respondentų patirtį, nuomonę apie atliktą tyrimą ir pasitenkinimą suteikta paslauga (tyrimo toleravimą, diskomfortą, skausmą, personalo kompetenciją, lūkesčius ir kt.). Vertinant respondentų pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu, taip pat buvo prašoma pažymėti labiausiai tinkamą atsakymą.
Specialioji dalis, skirta įvertinti storosios žarnos paruošimą tyrimui. Storasis žarnynas (lot. intestinum crassum) skirstomas į tris pagrindines dalis: kairiąsias, kurias sudaro tiesioji žarna (lot. rectum), riestinė (lot. colon sigmoideum) ir nusileidžiančioji (lot. colon descendens) žarna, skersinė (lot. colon transversum) žarna ir dešiniąsias, kurias sudaro akloji (lot. cecum) ir kylančioji (lot. colon ascendens). Storosios žarnos segmentai buvo vertinami gydytojo, atliekančio endoskopinį tyrimą, pasirenkant vieną iš penkių vertinimų, kai 5 – storosios žarnos dalys paruoštos labai gerai, o 1 – labai blogai.
LSMUL KK Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriuje atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu apklausta 18 profilaktinei patikrai atvykusių pacientų. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus anketos trūkumus ir jos pritaikomumą. Pacientų buvo prašoma atsakyti į anketoje pateiktus klausimus, siekiant išsiaiškinti iškilsiančias problemas pildant anketą. Anketinė apklausa ir pokalbiai su respondentais parodė, kad anketa yra suprantama ir atspindi analizuojamą problemą, todėl nuspręsta anketos nekoreguoti.
2.3. Tyrimo imtis ir respondentų atranka
Tyrimui pasirinkti profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje dalyvaujantys pacientai, kurie tyrimo laikotarpiu buvo siųsti į Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endoskopijų skyrių atlikti endoskopinio storosios žarnos tyrimo. Buvo išdalinta 190 anketų. Į anketos klausimus atsakė 177 respondentai, atsako dažnis sudarė 93,1 proc. (1 pav.).
Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
asmenys, sutikę ir pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime,
asmenys, kurie tyrėjų nuomone sugebėtų savarankiškai užpildyti anketą Tiriamųjų neįtraukimo į tyrimą kriterijai:
pacientai, kuriuos, tyrėjų nuomone, atliekamas tyrimas vargintų,
pacientai, kurie, tyrėjų nuomone, nesugebėtų savarankiškai atsakyti į anketos klausimus nesutikę dalyvauti tyrime.
2.4. Tyrimo etika
Tyrimo metu buvo laikomasi tyrimo etikos principų. Tyrimui atlikti 2013-02-26 gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-KS(M)-282 (2 priedas).
Planuojant atlikti apklausą, gydymo įstaigos vadovams buvo pateiktas prašymas leisti atlikti tyrimą. Prašyme nurodytas darbo temos pavadinimas, tikslas, uždaviniai, nurodyti tyrėjo ir jo darbo vadovo kontaktiniai duomenys. Tyrimas buvo atliekamas gavus raštišką leidimą. Atliekant tyrimą laikytasi etikos reikalavimų bei tiriamųjų asmenų saugumo užtikrinimo. Respondentai buvo apklausiami gavus jų raštišką sutikimą. Anketos buvo pildomos tyrėjui tiesiogiai nedalyvaujant apklausoje. Tyrimo pradžioje respondentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, atsakymų svarba, užtikrintas anonimiškumas.
2.5. Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė buvo atliekama naudojant „SPSS for Windows 21.0“ ir „Microsoft Office Excel 2010“ kompiuterinėmis programomis. Klausimyno skalės vidutinis nuoseklumas buvo apskaičiuotas Crombacho alfa koeficientu, kurio reikšmė siekė 0,68. Tai nurodo, kad anketą sudarantys klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį.
Kiekybiniai kintamieji pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (m) ir standartinė vidurkio įverčio paklaida (SP). Kokybiniai kintamieji pateikti procentine išraiška. Nepriklausomų imčių kintamųjų palyginimui naudotas neparametrinis Kruskalo – Voliso testas, priklausomų imčių – neparametrinis Frydmano testas. Ranginiai kintamieji (kokybiniai) buvo lyginti požymių dažnių lentelėmis, kur apskaičiuotas kokybinių požymių skirstinių tikimybių palyginimas z testu.
Norint įvertinti kintamųjų tarpusavio sąsajas, buvo pasirinktas Spirmeno koreliacijos koeficientas r. Tarp stebėtų kintamųjų nėra ryšio jei r=0. Jei 0<|r|≤ 0,3 yra labai silpnas ryšys, jei 0,3<|r|≤ 0,5 – silpnas ryšys, 0,5<|r|≤0,7 – vidutinio stiprumo ryšys, 0,7<|r|≤0,9 – stiprus ryšys, o jei 0,9<|r|≤1 – labai stiprus ryšys [33].
3 REZULTATAI
3.1. Respondentų duomenų analizė
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis slapto kraujavimo testas išmatose (iFOBT). Gavus teigiamą šio testo atsakymą pacientai siunčiami endoskopiniam storosios žarnos ištyrimui – kolonoskopijai.
Dalyvavę profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje į anketos klausimus atsakė 177 respondentai. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į demografinius, socialinius duomenis ir tyrimo atlikimo dažnį pateiktas pirmoje lentelėje.
1 lentelė. Tyrime dalyvausių respondentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į demografinius, socialinius duomenis ir tyrimo atlikimo dažnį
Požymis N177 n proc. Amžius (m.) 45 – 59 60 – 75 n=80 n=97 45,2 54,8 Lytis vyrai moterys n=75 n=102 42,4 57,6 Gyvenamoji vieta kaimas miestas n=43 n=134 24,3 75,7 Kolonoskopija atlikta (kartai) I II III ≥IV n=104 n=44 n=20 n=9 58,7 24,9 11,3 5,1
Atsižvelgdami į PSO rekomendacijas, visus tyrime dalyvavusius respondentus suskirstėme į dvi amžiaus grupes: vidutinio – nuo 45 iki 59 metų ir pagyvenę asmenys – nuo 60 iki 75 metų. Vidutinio amžiaus grupei priklausė 45,2 proc. (n=80) tiriamųjų, o pagyvenusių amžiaus grupei – 54,8 proc. (n=97) visų respondentų (1 lentelė).
Išanalizavus tiriamųjų amžių, pastebėta, jog bendras amžiaus vidurkis siekė 61,81±0,60 m. Vidutinis moterų amžius buvo 61,03±0,80 m., vidutinis vyrų amžiaus vidurkis – 62,88±0,90 m. Jauniausia moteris buvo 50, vyras – 51 metų. Amžiaus vidurkis tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Vyrai sudarė 42,4 proc., o moterys – 57,6 proc. visų tiriamųjų (1 pav.). Tyrimo duomenimis, didžioji dalis, t.y. 75,7 proc. (n=134) buvo mieste gyvenantys asmenys, o likusi dalis, t.y. 24,3 proc. (n=43) – kaime gyvenantys tiriamieji (1 lentelė).
Pirmą kartą endoskopinis storosios žarnos tyrimas buvo atliekamas daugiau nei pusei (58,7 proc.) visų tiriamųjų. 24,9 proc. pacientų procedūrą atliko antrą kartą, 11,3 proc. – trečią kartą, o ketvirtą kartą ir daugiau – 5,1 proc. visų respondentų (1 lentelė).
Vadovaujantis Kvinslendo mokslininkų rekomendacijomis, vyresnių žmonių kūno masės indeksas (KMI) mažiau nei 22 interpretuojamas kaip nepakankamas, 22 – 30 normalus, 30 ir daugiau – viršsvoris. Antroje lentelėje pateiktos tyrime dalyvavusių respondentų KMI kg/m² vidutinės reikšmės.
2 lentelė. Svorio, ūgio ir kūno masės indekso vidutinės reikšmės ir jų palyginimas, atsižvelgiant į gyvenamąją aplinką (pastaba: SP – standartinė paklaida)
Gyvenamoji
aplinka Svoris (kg.)±SP Ūgis (m.)±SP KMI (kg/m 2 )±SP p reikšmė Bendrai 79,66±1,19 169,35±0,66 27,73±0,37 Gyvenantys mieste 78,86±1,44 169,37±0,74 27,42±0,44 p<0,05 Gyvenantys kaime 82,16±1,92 169,30±1,48 28,69±0,61
Bendras respondentų svorio vidurkis siekė 79,66±1,19 kg, ūgio vidurkis – 169,35±0,66 cm, KMI vidurkis – 27,73±0,37 kg/m². Didesnė dalis respondentų, t.y. 58,2 proc. (n=103) buvo normalios kūno masės, 29,9 proc. (n=53) – turėjo viršsvorį ir 11,9 proc. (n=21) respondentų turėjo nepakankamą KMI kg/m².
KMI statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp mieste ir kaime gyvenančių tiriamųjų (p<0,05). Respondentų, gyvenančių kaime, vidutinis KMI siekė 27,42±0,44 kg/m², tuo tarpu mieste gyvenančių respondentų vidutinis KMI buvo 28,69±0,61 kg/m².
Atlikta analizė parodė, kad tyrime dalyvavo daugiau moterų nei vyrų. Didesnė dalis respondentų kolonoskopiją atliko pirmą kartą, buvo vyresni nei 60 metų amžiaus, normalios kūno masės, mieste gyvenentys asmenys.
3.2. Pacientų informuotumo vertinimas prieš endoskopinį storosios žarnos tyrimą
Norėdami sužinoti respondentų nuomonę apie informuotumą, pasidomėjome, ar dalyvaujantys tyrime žino, koks tai tyrimas, kodėl šis tyrimas yra reikalingas, kaip reikia jam pasiruošti ir kaip bus atliekamas tyrimas.Didesnės dalies tiriamųjų nuomone apie kolonoskopiją buvo informuoti labai gerai (n=53) ir gerai (n=58). Vidutiniškai informuotų sudarė 18,1 proc. tiriamųjų, mažai informuotų – 10,2 proc. (n=18), o 9 proc. (n=16) visų respondentų teigė, kad nėra informuoti apie tyrimą (2 pav.).
Panašius rezultatus gavome analizuodami informuotumą apie šio tyrimo reikalingumą. Didžiausia procentinė tiriamųjų dalis nurodė, kad apie kolonoskopijos reikalingumą buvo informuoti gerai (37,3 proc., n=66) ir labai gerai (33,9 proc., n=60). 16,4 proc. (n=29) teigė, kad tyrimo reikalingumas paaiškintas vidutiniškai, o 7,9 proc. (n=14) – mažai. Tuo tarpu 4,5 proc. (n=8) visų respondentų negalėjo pasakyti, kodėl šis tyrimas jiems yra reikalingas (2 pav.).
Tyrimo duomenimis, dauguma tiriamųjų buvo gerai (n=58) ir labai gerai (n=42) informuoti apie tai, kaip bus atliekamas tyrimas. 15,3 proc. (n=27) visų respondentų teigė, kad yra vidutiniškai, o 9,6 proc. (n=17) – mažai informuoti. 18,6 proc. (n=33) respondentų teigė, kad yra neinformuoti, apie tai, kaip bus atliekamas endoskopinis tyrimas (2 pav).
Analizuojant tiriamųjų informuotumo, kaip pasiruošti endoskopiniam storosios žarnos tyrimui, rezultatus, didžioji dalis tiriamųjų teigė, kad yra gerai (40,7 proc., n=72)) ir labai gerai (37,3 proc., n=66)) informuoti. Tačiau vienas respondentas (0,6 proc.) nurodė, kad yra neinformuotas, kaip pasiruošti šiai procedūrai (2 pav.).
2 pav. Informuotumo apie endoskopinį tyrimą, reikalingumą, pasiruošimą ir atlikimą pasiskirstymas tarp tiriamųjų
Lyginant informuotumo pasisikirstymą tarp amžiaus grupių ir gyvenamosios vietovės, nustatyta, kad tiek vidutinio, tiek pagyvenusio amžiaus respondentai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena kaime, ar mieste, apie endoskopinį storosios žarnos tyrimą, jo reikalingumą ir atlikimą buvo informuoti vienodai gerai ir labai gerai.
Stebima, jog vidutinio amžiaus grupėje buvo didesnė procentinė tiriamųjų dalis, kurie buvo labai gerai informuoti apie pasiruošimą kolonoskopijai (41,3 proc., n=33). Pagyvenusių respondentų amžiaus grupėje dominavo geras informuotumas (45,4 proc., n=44), taip pat šioje grupėje buvo pacientas, kurio manymu, šiuo klausimu nebuvo suteikta informacija. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis tiriamųjų (53,5 proc.), gyvenančių kaime, teigė, kad buvo gerai informuoti, kaip pasiruošti tyrimui, lyginant su mieste gyvenančiais (36,6 proc.) (p<0,05). O labai gerai informuotų apie pasiruošimą tyrimui, didžioji dalis (40,3 proc., n=54) buvo mieste gyvenantys respondentai.
Atlikus tiriamųjų informuotumo apie galimas komplikacijas vertinimą, nustatyta, kad didesnė dalis pacientų dalyvavusių tyrime, nebuvo (46,9 proc., n=83)) ar buvo mažai (15,8 proc., n=28) informuoti apie galimas tyrimo komplikacijas. O tiriamųjų procentinė dalis, kurie apie galimas endoskopinio tyrimo komplikacijas buvo informuoti gerai (15,3 proc., n=27) ir labai gerai (10,7 proc., n=19) siekė daugiau nei 25,0 proc. (3 pav.).
Analizuojant respondentų atsakymus, kokių organizmo reakcijų galima tikėtis endoskopinio tyrimo metu ir po tyrimo, stebėta, kad didžioji dalis (39,5 proc., n=70) tiriamųjų negavo tokios informacijos. 11,9 proc. (n=21) tiriamųjų atsakė, kad ši informacija buvo pateikta neišsamiai. Tokia pati procentinė tiriamųjų dalis pareiškė, kad apie galimas organizmo reakcijas buvo informuoti vidutiniškai, o labai gerai – 14,7 proc. (n=26) visų respondentų. Daugiau nei penktadalis (22 proc., n=39) tiriamųjų teigė, kad apie galimas organizmo reakcijas informuoti gerai (3 pav.).
Panašūs rezultatai buvo gauti, išanalizavus pacientų informuotumą dėl tolimesnių veiksmų po procedūros (mitybos, įprastinės veiklos). Didžioji dalis (40,1 proc., n=71) respondentų atsakė, kad tokia informacija nebuvo suteikta. Daugiau nei penktadalis (22,6 proc., n=40) pažymėjo, kad apie tai buvo gerai informuoti (3 pav.).
3 pav. Informuotumo apie galimas endoskopinio tyrimo komplikacijas, organizmo reakcijas ir tolimesnius veiksmus po tyrimo pasiskirstymas tarp tiriamųjų
