2. TYRIMO METODIKA
3.3. Žasto judesių amplitudžių vertinimas
3.3.1. Žasto lenkimo judesio amplitudės vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto lenkimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 175,0 (159-183;172,6). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 176,0 (161-183;174,2). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto lenkimo judesio amplitudė statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto lenkimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 175,0 (168-179;173,56). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 176,0 (170-180;174,56). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto lenkimo judesio amplitudė statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (12 pav.).
12 pav. Tiriamųjų grupių žasto lenkimo judesio amplitudės prieš ir po kineziterapijos palyginimas.
3.3.2. Žasto tiesimo judesio amplitudės vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto tiesimo amplitudės (˚) mediana siekė 63,5 (55-80; 64,3). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 64,0 (56-80; 64,6). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad UKG pratimai žasto tiesimo judesio amplitudei įtakos neturėjo (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto tiesimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 60,0 (50-65; 59,3). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 60 (52-65; 59,67). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad AKG pratimai žasto tiesimo judesio amplitudei įtakos neturėjo (p>0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, abi grupės prieš tyrimą skyrėsi (p<0,05), todėl negalime vertinti, kuris poveikio tipas buvo efektyvesnis (13 pav.).
13 pav. Tiriamųjų grupių žasto tiesimo judesio amplitudės palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.3.3. Žasto atitraukimo judesio amplitudės vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto atitraukimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 176,5 (165-182;175,4). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 177,0 (167-182;175,9). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto atitraukimo judesio amplitudė nepakito (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto atitraukimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 179,0 (176-183;179,2). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 180,0 (177-183; 179,4). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto atitraukimo judesio amplitudė nepakito (p>0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (14 pav.).
14 pav. Tiriamųjų grupių žasto atitraukimo judesio amplitudės palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas
3.4.1. Priekinio dantytojo raumens jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją visi tiriamieji pasižymėjo sumažėjusia priekinio dantytojo raumens jėga (4 balai pagal Lovett skalę). Po kineziterapijos programos atlikimo 70 proc. tiriamųjų jėga pagerėjo (5 balai), 30 proc. atvejų priekinio dantytojo raumens jėga nepakito (4 balai). Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, grupėje rastas statistiškai reikšmingas priekinio dantytojo raumens jėgos padidėjimas (p<0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją tiriamieji pasižymėjo sumažėjusia priekinio dantytojo raumens jėga (4 balai). Po kineziterapijos programos atlikimo 66,7 proc. tiriamųjų pagerėjo priekinio dantytojo raumens jėga (5 balai), 33,3 proc. atvejų jėga nepakito (4 balai). Palyginus gautus duomenis
prieš ir po kineziterapijos, tiriamųjų grupėje rastas statistiškai reikšmingas priekinio dantytojo raumens jėgos padidėjimas (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal priekinio dantytojo raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (15 pav.).
15 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių priekinio dantytojo raumens jėgos įvertinimo pagal palyginimas Lovett prieš ir po kineziterapijos.
3.4.2. Mentės keliamojo raumens jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją visais atvejais (100 proc.) mentės keliamojo raumens jėgos įvertinimas pagal Lovett balais buvo 5. Po kineziterapijos jis išliko nepakitęs. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos mentės keliamojo raumens jėgai (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją visais atvejais (100 proc.) mentės keliamojo raumens jėgos įvertinimas balais buvo 5. Po kineziterapijos jis išliko nepakitęs. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos mentės keliamojo raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal mentės keliamojo raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05).
3.4.3. Trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos įvertinimo balais buvo 90 proc. – 5 balai, 10 proc. – 4 balai. Įvertinimas po kineziterapijos: 90 proc. – 5 balai, 10 proc. – 4 balai.. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens viršutinės dalies jėgai (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos įvertinimas balais buvo 100 proc. 5 balai. Po kineziterapijos grupės vertinimas nepakito: 100 proc. – 5 balai. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens viršutinės dalies raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens viršutinės dalies raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (16 pav.).
16 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.4.4. Trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos įvertinimas balais buvo: 5 – 40 proc., 4 – 60 proc. Po kineziterapijos programos atlikimo: 5 – 70 proc. 4 – 30 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens vidurinės dalies jėgai (p>0,05).
4 4
5 5 5 5
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% UKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą UKG pratimų atlikimo grupė po tyrimo AKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą AKG pratimų atlikimo grupė po tyrimoAntrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos įvertinimas balais buvo: 5 – 56 proc., 4 – 44 proc. Po kineziterapijos programos atlikimo: 5 – 78 proc., 4 – 22 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens vidurinės dalies raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens vidurinės dalies raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (17 pav.).
17 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.4.5. Trapecinio raumens apatinės dalies jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimas balais buvo: 5 – 50 proc., 4 – 50 proc. Po kineziterapijos: 5 – 80 proc., 4 – 20 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies jėgai (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimas balais buvo: 5 – 33 proc., 4 – 67 proc. Po kineziterapijos: 5 – 67 proc. 4 – 33 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens apatinės dalies raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (18 pav.).
4
4 4 4
5
5 5 5
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% UKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą UKG pratimų atlikimo grupė po tyrimo AKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą AKG pratimų atlikimo grupė po tyrimo18 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.4.6. Rombinių raumenų jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją rombinių raumenų jėgos įvertinimo balais buvo: 5 – 70 proc., 4 – 30 proc. Po kineziterapijos: 5 – 80 proc., 4 – 20 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies jėgai (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimo balais buvo: 5 – 77 proc., 4 – 33 proc. Po kineziterapijos: 5 – 89 proc., 4 – 11 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens viršutinės dalies raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens vidurinės dalies raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (19 pav.).
4
4
4
4
5
5
5
5
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% UKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą UKG pratimų atlikimo grupė po tyrimo AKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą AKG pratimų atlikimo grupė po tyrimo19 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių rombinių raumenų jėgos įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas
3.5.1. Atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
vertinimas
UKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 84,4 (78,5-90,5;84,6). Atlikus kineziterapijos programą mediana siekė 87,4 (81,45-94,3;87,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
AKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 85,0 (73,49-89,6;84,2). Atlikus kineziterapijos programą mediana siekė 85,81 (76,71-90,74;85,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG pratimai statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinį vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (20 pav).
4
4 4 4
5 5 5
5
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% UKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą UKG pratimų atlikimo grupė po tyrimo AKG pratimų atlikimo grupė prieš tyrimą AKG pratimų atlikimo grupė po tyrimo20 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.2. Atsikišusios mentės pusės siekimo vidurine kryptimi vertinimas
Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo (cm) vidurine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 86,0 (80-97;87,4). Po UKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 89,5 (81-102;90,7). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai pagerino siekimą vidurine kryptimi (p<0,05).
Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo (cm) vidurine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 90 (68-95;85,5). Po AKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 90 (71-95;86,4). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG pratimai pagerino siekimo vidurine kryptimi rezultatą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo vidurine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (21 pav).
21 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo vidurine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.3. Atsikišusios mentės pusės siekimo viršutine šonine kryptimi vertinimas
Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 69,5 (55-76;67,5). Po UKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 72,5 (59-77;70,3). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai pagerino siekimą viršutine šonine kryptimi (p<0,05).
Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo testo siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 70 (56-73;67,2). Po AKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 70 (59-73;69,1). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG pratimai pagerino siekimą viršutine šonine kryptimi (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo viršutine šonine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (22 pav).
22 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo viršutine šonine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.4. Atsikišusios mentės pusės siekimo apatine šonine kryptimi vertinimas
Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo testo siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 80,0 70-95;81,5). Po UKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 84,5 (73-97;83,7). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai pagerino siekimo apatine šonine kryptimi rezultatą (p<0,05).
Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo testo siekimo (cm) apatine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 82 (59-86;). Po AKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 82 (61-88;). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG pratimai pagerino siekimo apatine šonine kryptimi rezultatą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo apatine šonine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (23 pav).
23 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo apatine šonine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.5. Neatsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
vertinimas
UKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją sveikosios pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 87,2 (79,8-92,5;86,3). Atlikus kineziterapijos programą mediana siekė 89,6 (82,45-92,1;88,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
AKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją sveikosios pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 86,4 (83,1-91,1;87,3). Atlikus kineziterapijos programą mediana siekė 87,5 (84,3-92,5;88,1). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG pratimai statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinį vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (24 pav).
24 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.