Agnės molio dirbinių aprašymas ir formalių elementų analizė

Agnės molio dirbinius galima suskirstyti į tris grupes pagal ryškiausius formaliuosius elementus: abstraktūs darbai iš atskirų dalių, daiktai / objektai, žmogaus-gyvūno motyvai.

Pirma darbų grupė: abstraktūs darbai iš atskirų dalių

Šioje grupėje priskirti darbai ne vientisi, o nulipdyti iš kelių dalių (7 lentelė). Darbe „Uolos nuolaužos“ (1 pav.) objektai nesujungti tarpusavyje, paskiri, erdvėje išdėstyti chaotiškai. Darbai, sudaryti iš kelių atskirų elementų, dažnai atspindi asmens vidinį susiskaldymą, sunkumus sujungiant vidinius išgyvenimus į visumą, prieštaringus jausmus. Pirmajame kūrinyje vaizduojamos skirtingos, abstrakčios figūros. Abstrakčios formos, sukurtos spontaniškai ir neplanuojant reprezentuoja autoriaus gilų jausmų pasaulį ir emocionalumą (Penzes, 2018). Lipdydama šį kūrinį, Agnė naudojo itin daug vandens, kuris molį darė minkštesnį, panašų į purvą. Pasak J. A. Rubin (2005), tokios skystos, purvinos, taktiliškai stimuliuojančios medžiagos naudojimas iššaukia regresiją - su vaikyste susijusius prisiminimus bei jausmus. Lipdymo metu Agnė prašė vis daugiau molio ir išreiškė susižavėjimą, kad molis – niekada nesibaigia, kad jame nėra limitų. Tokių medžiagos „limitų“ nebuvimas suteikė Agnei kūrybinį džiaugsmą, laisvės pojūtį. Šie abstraktūs molio objektai itin ekspresyvūs ir puikiai atvaizduoja kaip šis darbas buvo nulipdytas: visus šiuos objektus vieną po kito Agnė lipdė itin energingai, greitai, net pakilusi nuo kėdės. Agnė kūrė šį darbą veikdama molį įvairiais būdais: daužė, pjaustė, badė, minkė ir kt. Toks didžiulis fizinės jėgos panaudojimas lipdyme demonstruoja sunkių neigiamų emocijų išveiką. Pasak P. Sherwood (2004), taip elgdamasis, asmuo molio pagalba išreiškia viduje tūnantį pyktį bei patiria emocijų iškrovą, kas padeda atsikratyti vidinės įtampos ir nusiraminti. Šios abstrakčios formos buvo sukurtos visaip deformuojant molio gabalus - griaunant. Tai iliustruoja ir autorės suteiktas darbui pavadinimas, atspindintis sugriovimą, vidinio pasaulio sužalojimą – „Uolos nuolaužos“. Griovimo ir deformacijos procesą lipdyme iš molio, kaip svarbų terapinį veiksnį, suteikiantį atsipalaidavimą, aprašo M. Sholt ir T. Gavron (2006). Analizuojant darbą „Mano jausmai“ (2 pav.), itin svarbi tampa jo sujungimo tarpusavyje transformacija: iš pradžių darbe esantys objektai buvo sujungti siūlu, reprezentuojančiu tyrimo dalyvės santykius su kitais asmenimis. Aptarimo metu Agnė suprato, jog siūlas, nors ir objektus sujungia tarpusavyje, jai reiškia skausmingus bei sudėtingus santykius su artimaisiais, todėl nuėmė siūlą. Toks darbo transformavimas buvo tarsi Agnės viduje vykstančių išgyvenimų ir apmąstymų, kuriuos sunku perteikti žodžiais, atvaizdavimas veiksmu.

7 lentelė. Pirmoji Agnės molio dirbinių grupė Molio dirbinys (dailės terapijos produktas) Duota užsiėmimo tema Tiriamojo suteiktas pavadinimas Tiriamojo komentaras apie darbą Lipdymo procesas ir kūrinio paviršius 1 Pav. Uolos nuolaužos „Tai, kas mane reprezentuoja“ „Uolos nuolaužos“

"tai - uolos nuolaužos, sujungtos arba išskirtos, bet vis dar laimingos savo buvimu". lipdymo procesas -energingas ir chaotiškas. Įvairus, nedekoruotas, grubus ir spontaniškas. Naudotos įvairios technikos (pjovimas, badymas, brėžimas ir kt.) 2 Pav. Mano jausmai „Mano jausmai“ ^Be pavadinimo Objektai - artimi žmonės, o virvė tai tiriamosios santykis su jais. Vienas iš objektų ji pati. Paviršius lygus, nugludintas, vietomis įpjautas virve. Lipdymo procesas lėtas, ramus.

Antra darbų grupė: Daiktai / objektai

Šioje grupėje priskirti atvaizduoti daiktai, objektai (8 lentelė). Darbe, pavadinimu „Babelio bokštas“ (3 pav.), matyti abstrakti, vertikali, smailėjanti figūra. Tokia besistiebianti į viršų bei siaurėjanti iš apačios į viršų figūra, įgauna lengvumo, augimo pojūtį. Manoma, jog tokios formos susijusios su gyvybine energija bei siekiais (Sherwood, 2004). Pats pavadinimas „Babelio bokštas“, tiksliau biblinė šio simbolio istorija, yra taip pat aliuzija į siekius, neišsipildžiusius troškimus. Darbas „Išbandymas“ (4 pav.) vaizduojamas per geometrinę figūrą – kubą. Tokios griežtos ir kampuotos formos siejamos su kontrole, susivaržymu. Kontrolės temą šiame darbe sustiprina ir Agnės komentaras apie darbą: „Žaidimo kauliukas – vaikystėje tai tik žaislas, o suaugus - lošimas. Simbolizuoja gyvenimą kaip žaidimą ir jo duodamus sunkius išbandymus, kuriuos įveikti – pasiseks arba ne.“ Taip Agnė kalba apie netikėtai užklupusią jos ligą, sunkumus ją kontroliuoti, ką itin vaizdžiai perteikia ir pats žaidimo kauliuko simbolis – niekada nežinia, koks skaičius iškris. Lipdant asmuo gali pats kontroliuoti molį ir lipdymo procesą, dėl to šis procesas itin siejamas su galimybę pajusti kontrolės jausmą (Oaklander, 2007).

8 lentelė. Antroji Agnės molio dirbinių grupė

Trečia darbų grupė: Žmogaus / gyvūno motyvai

Šioje darbų grupėje vaizduojamas žmogaus veidas ir gyvūno-žmogaus figūra (9 lentelė). Vaizduodama kaukę (6 pav.) Agnė pavaizdavo tik vieną akį, itin išryškintai perteikė burną ir liežuvį. Dailės terapijos specialistai teigia, kad kūriniuose vaizduojamų veido bruožų proporcijos ir ypatybės atspindi kūrinio autoriaus santykį su aplinka. Hiperbolizuoti veido bruožai, skilimas, jungiantis akį ir burną, iškištas liežuvis – tai lyg siekis atsiriboti „išgąsdinant“ kitus, bet tuo pačiu – netiesioginis troškimas komunikuoti. Norą atsiriboti iliustruoja tiek darbo pavadinimas „Ne žmogus“, tiek ir autorės komentaras apie šį kūrinį - „Kaukė, kurią užsidedi, norėdamas pasislėpti, kai pavargsti nuo visko“. Kūrinyje „Kontolas“ (5 pav.) vaizduojama sužmoginta gyvūno figūra, akcentuojant aštrų snapą ir dideles ausis. Aštraus snapo simbolis reprezentuoja gynybiškumą, atitolimą. Komentuodama šį darbą, tyrimo dalyvė mini ypatingą gyvūno galią – nukeliauti į kosmosą ir pasiversti nematomu. Ir vėlgi tai atspindi Agnės norą atsiriboti nuo aplinkos, pabėgti nuo ją supančių problemų – būti toli.

Molio dirbinys (dailės terapijos produktas) Duota užsiėmimo tema Tiriamojo suteiktas pavadinimas Tiriamojo komentaras apie darbą Lipdymo procesas ir kūrinio paviršius 3 Pav. Babelio bokštas

Laisva tema „Babelio bokštas“

Lipdė negalvodama, mintis nulipdyti bokštą atėjo savaime. Vėliau kūrinį susiejo su Babelio bokštu, apie kurį istorija jai atrodo ypatinga.

Paviršius dekoruotas, išbraižytas nagu aštriomis linijomis.

4 Pav.

Išbandymas

„Vaikystės prisiminimas“

„Išbandymas“ Žaidimo kauliukas – vaikystėje tai tik žaislas, o suaugus - lošimas. Simbolizuoja gyvenimą kaip žaidimą ir jo duodamus sunkius išbandymus, kuriuos įveikti – pasiseks arba ne.

Paviršius nugludintas, skirta daug dėmesio realistiškam

9 lentelė. Trečioji Agnės molio dirbinių grupė Molio dirbinys (dailės terapijos produktas) Duota užsiėmimo tema Tiriamojo suteiktas pavadinimas Tiriamojo komentaras apie darbą Lipdymo procesas ir kūrinio paviršius 5 Pav. Kontolas „Neegzistuojantis gyvūnas ir jo ypatingoji galia“ „Kontolas“ (išgalvotas žodis) Neegzistuojantis gyvūnas, kurio ypatingoji galia - keliauti į kosmosą ir pasiversti nematomu. Paviršius grublėtas, nelygus, be detalių. Nulipdyta greitai, atsainiai. 6 Pav. Ne žmogus

„Kaukė“ „Ne žmogus“ Kaukė, kurią užsidedi,

norėdamas pasislėpti, kai pavargsti nuo visko.

Paviršius sutrūkinėjęs, grublėtas, nelygus. Molis ilgai minkytas rankose. Apibendrinimas

Agnės darbus pagal formalius elementus galima suskirstyti į tris grupes: darbai iš atskirų dalių, darbai, kuriuose vaizduojami daiktai / objektai, darbai išreiškiantys žmogaus-gyvūno motyvus.

Agnė savo darbams suteikdavo pavadinimus, atspindinčius jos vidinį pasaulį. Pavadinimai „Ne žmogus“ ir „Kontolas“ (Agnės išgalvotas žodis) atspindi tiriamosios uždarumą, vienatvės jausmą: siekį būti nepažintai, būti kitokiai, norą „išgąsdinti“ kitus ir taip atsiriboti. „Babelio bokštas“ ir „Uolos nuolaužos“– tai pavadinimai, simbolizuojantys griuvimą, skilimą, vientisumo išnykimą. Darbų pavadinimai „Išbandymas“ ir „Mano jausmai“ – atspindi stiprias emocijas sukeliančius vidinius išgyvenimus.

Agnės komentuodama savo darbą, atskleidė sau aktualias temas ir vidinius išgyvenimus. Per molio dirbinius Agnė perteikia:

- Skausmingus išgyvenimus, patirtas nesėkmes ("Uolos nuolaužos, sujungtos arba išskirtos, bet vis dar laimingos savo buvimu", „Gyvenimas kaip žaidimas, kuriame pilna išbandymų, kuriuos įveikti pasiseks arba ne“.

- Vienišumą, buvimo nesuprastai jausmą („Neegzistuojantis gyvūnas, kurio ypatingoji galia - keliauti į kosmosą ir pasiversti nematomu“, „Kaukė, kurią užsidedi, norėdamas pasislėpti, kai pavargsti nuo visko“.

- Santykius su kitais žmonėmis („Objektai - artimi žmonės, o virvė tai santykis su jais. Vienas iš objektų - aš pati.“

- Savo asmenybę („Lipdymo procesas – toks energingas ir chaotiškas – atitinka mano būdą“. Agnės molio darbų paviršius dažniau būdavo nelygus, grublėtas, sukurtas spontaniškai. Molio formų paviršiui dekoruoti Agnė naudojo įvairias technikas – pjaustė virvele, badė pirštais, minkė, braižė nagu. Pasak P. Sherwood (2004) tokiu intensyviu molio paviršiaus veikimu rankomis asmuo išreiškia pyktį, frustraciją bei kitas intensyvias emocijas. Kituose dviejuose darbuose vaizduojamų figūrų paviršius lygus, nugludintas, jam formuojant buvo skiriama daug dėmesio ir laiko. Molio dirbinių paviršiaus lyginimas ir bandymas pasiekti „tobulą lygumą“ siejasi su vidinės kontrolės jausmu arba bandymu nusiraminti per monotoniškus, švelnius judesius. Kadangi šie darbai atspindi Agnės gyvenimo išbandymus („Išbandymas“) bei santykius su kitais žmonėmis („Be pavadinimo“), gali būti, kad taip ji „bandydama sukontroliuoti molį“ perteikė didesnės kontrolės troškimą srityse, kurias itin sunku valdyti ir kontroliuoti.

Agnės kūriniuose dominuoja vienišumo, atsiribojimo nuo aplinkos, skausmingų gyvenimiškų patyrimų temos. Šios temos, ypač vienišumas, atskirtis, susvetimėjimas yra dažnai sutinkamos psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų meno kūriniuose (Rustin, 2008). Paskutiniame užsiėmime pagrindinė tema tapo santykiai su kitais asmenimis, kas gali indikuoti mažėjantį uždarumą ir užsisklendimą savyje. Agnė savo darbuose nenaudojo smulkaus dekoravimo ar smulkių detalių – kūriniai daugiausiai pasižymėjo grubiu arba lygiu paviršiumi, masyviomis formomis. Didesnė dalis darbų – abstraktūs, labai ekspresyvūs, spontaniški. Pasak J. A. Rubin (2005), abstraktūs kūriniai dailės terapijoje veikia kaip Rorschacho rašalo dėmės – tai yra stiprus stimulas asmeninei autoriaus projekcijai. Taip ir Agnė spontaniškai kūrė abstrakčius darbus iš anksto nesuteikdama jiems reikšmės, tačiau vėliau analizuojant darbus, į šiuos kūrinius projektuodavo savo įvairius išgyvenimus. Agnės molio darbai sukurti energingais, fiziškai aktyviais rankų (ir netgi viso kūno) judesiais, kas atspindi Agnės intensyvų jausmų pasaulį ir negatyvių emocijų išliejimą priimtinu būdu - naudojant molį, kaip mediumą, sugeriantį šias emocijas.

10 lentelė. Agnės molio dirbinių formalių elementų grupės

Formalių elementų grupė

Molio dirbiniai Išryškėjusios

temos (Pavadinimai, komentarai) Lipdymo proceso ypatumai Darbai iš

atskirų dalių ^{Savęs ir savo} santykių su kitais

reprezentacija; skausmingų išgyvenimų perteikimas;

Itin energingas, aktyvus,

naudojamos įvairūs

lipdymo būdai, glaudus molio sąlytis su rankomis. Didelis įsitraukimas į procesą. Vienur chaotiškas

abstraktus, kitur geometrinis sistemiškas išdėstymas erdvėje. Daiktai / objektai Gyvenimo išbandymai, siekiai; kontrolės ir nežinomybės temos.

Aktyvus, tačiau lėtas

darbas su moliu.

Minimalus dekoras, masyvių formų kūrimas. Didelis įsitraukimas į procesą. Pirštų/nagų naudojimas paviršiui kurti.

Žmogaus / gyvūnų motyvai Atsiribojimas nuo supančio pasaulio; buvimo nesuprastai jausmas; užsisklendimas savyje; vienišumas.

Darbas lėtas, vidutinis įsitraukimas į procesą. Dirbinių paviršius nelygus, grubus, mažai detalių.