SLAUGOS FAKULTETAS
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETO HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA
EDITA STONČIŪTĖ
NUOTAIKOS SUTRIKIMŲ TURINČIŲ ASMENŲ PATYRIMAS
UŽSIĖMIMUOSE SU MOLIU DAILĖS TERAPIJOS METU
Jungtinės magistrantūros studijų programos „Dailės terapija“ baigiamasis darbasDarbo vadovė - dr. Audronė Brazauskaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETO
HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. dr. Jūratė Macijauskienė ... 2019 m. ... mėn. ... d.
NUOTAIKOS SUTRIKIMŲ TURINČIŲ ASMENŲ PATYRIMAS
UŽSIĖMIMUOSE SU MOLIU DAILĖS TERAPIJOS METU
Jungtinės magistrantūros studijų programos „Dailės terapija“ baigiamasis darbas Darbo vadovė dr. Audronė Brazauskaitė... 2019 m. ... mėn. ... d. Recenzentas ... 2019 m. ... mėn. ... d.
Darbą atlikomagistrantė Edita Stončiūtė ...
2019 m. ... mėn. ... d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 PADĖKA ... 9 ŽODYNĖLIS ... 10 ĮVADAS ... 121. DARBO TIKSLAS, TYRIMO KLAUSIMAI, TYRIMO OBJEKTAS ... 14
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
2.1. Nuotaikos sutrikimų samprata ... 15
2.2. Dailės terapija ir jos samprata ... 16
2.3. Dailės terapijos taikymas psichikos sveikatos priežiūros srityje ... 18
2.4. Molis kaip dailės terapijos priemonė ... 19
3. TYRIMO METODIKA ... 22
3.1. Tyrimo dalyviai ... 22
3.2. Tyrimo metodai ... 23
3.3. Dailės terapijos užsiėmimai ... 26
4. REZULTATAI IR REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
4.1. P. Colaizzi fenomenologinė duomenų analizė ... 30
4.1.1. Agnės interviu fenomenologinė analizė ... 30
4.1.2. Ingos interviu fenomenologinė analizė ... 35
4.1.3. Viktorijos interviu fenomenologinė analizė ... 39
4. 1. 4. Fenomenologinės analizės apibendrinimas ... 45
4.2. Molio dirbinių formalių elementų ir lipdymo proceso ypatumų analizė ... 48
4.2.1. Agnės molio dirbinių aprašymas ir formalių elementų analizė ... 48
4.2.3. Viktorijos molio dirbinių aprašymas ir formalių elementų analizė... 60
4.2.4. Bendri visoms dalyvėms formalieji molio dirbinių elementai ... 67
4.3. Fenomenologinės duomenų analizės ir molio dirbinių bei lipdymo proceso ypatumų sąsajos 69 5. IŠVADOS ... 71
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 72
7. TYRIMO RIBOTUMAI ... 73
8. PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 74
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 75
PRIEDAI ... 79
SANTRAUKA
Stončiūtė E. Nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimas užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu, magistro baigiamasis darbas / mokslo vadovė dr. A. Brazauskaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno fakultetas. Kaunas, 2019: 91 p. Tyrimo tikslas. Atskleisti ir aprašyti nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimą užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu.
Tyrimo klausimai. 1. Kaip, remiantis fenomenologine duomenų analize, galima apibūdinti tiriamųjų patirtis dirbant su moliu dailės terapijos metu? 2. Kokie tyrimo dalyvių molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumai atsiskleidžia dailės terapijos metu? 3.Kaip fenomenologinės duomenų analizės metodu gauti rezultatai siejasi su molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumais dailės terapijos metu? Tyrimo metodai. Taikomi kokybiniai metodai: molio dirbinių formalių elementų ir lipdymo proceso analizė; P. Colaizzi fenomenologinė duomenų analizė.
Tyrimo dalyviai. 3 nuotaikos sutrikimų turintys asmenys, besigydantis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichosocialinės reabilitacijos skyriuje.
Tyrimo išvados. 1. Fenomenologinė analizė atskleidė dalyvių patyrimą užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu: dalyviai akcentavo teigiamą poveikį savijautai (sunkių emocijų išveikimą, neigiamų minčių sumažėjimą, atsipalaidavimą, nusiraminimą). Skirtingų kūrybinių temų įgyvendinimas skatino dalyvius giliau pažvelgti į save, suprasti savo išgyvenimus, įvertinti ir kalbėti apie savo sveikatos būklę, įkvėpė motyvacijos veikti bei planuoti, skatino pozityvesnį požiūrį į ateitį. Patyrimui itin reikšmingos buvo pačios medžiagos – molio – išskirtinės ypatybės, tokios kaip plastiškumas, gamtinė kilmė, temperatūra. Patyrimui įtakos darė ir kitų grupės narių bei tyrėjos vaidmuo. 2. Tyrimo metu atsiskleidė tyrimo dalyvių molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumai. Molio kūriniams būdinga gyvūnų motyvai, apskritimo motyvai, darbai iš atskirų dalių. Lipdymo procesui būdingas jėgos naudojimas; aktyvus, energingas ir/arba monotoniškas, ritmiškas darbas su moliu; molio dirbinių paviršiaus kūrimas nagais, pirštais. Tyrimo dalyviai, kurdami ir komentuodami molio darbus perteikia savo asmenybę (charakterį, pomėgius, vertybes), patirtis (vaikystės prisiminimus, skausmingus išgyvenimus), savijautą (sveikatos būklę, uždarumą, vienatvę, nežinomybę, vidinį susiskaldymą), santykį su kitais žmonėmis, troškimus (laisvės pojūtis, sveikata, laimė). 3. Fenomenologinės analizės ir molio dirbinių bei lipdymo proceso ypatumai iš dalies papildo vienas kitą. Skirtingas darbo su moliu pobūdis, yra susijęs su tuo, kokį
patyrimą dailės terapijoje lipdymo procesas suteikė tyrimo dalyviui: sunkių jausmų išveika pasireiškia per intensyvų, fiziškai aktyvų darbą su moliu; nusiraminimas, negatyvių minčių mažėjimas - per monotonišką, ritmišką darbą su moliu; glaudus molio sąlytis su kūnu pasireiškia per molio dirbinio paviršiaus kūrimą, formavimą; įžvalgos apie save, savo gyvenimą bei sveikatos būklę pasireiškia per tyrėjo suteiktų temų išpildymą, molio dirbinių formaliųjų elementų vaizdavimą ir refleksiją.
Rekomendacijos. Dailės terapijos praktikams: dėl teigiamo žmonių patyrimo lipdant iš molio, dažniau taikyti šią priemonę dailės terapijos užsiėmimuose; nuolat siekti grįžtamojo ryšio iš klientų/pacientų apie jų asmeninį patyrimą; esant galimybei, formuoti nedideles, uždaras, ilgalaikes grupes darbui su moliu. Tyrėjams: ateityje atlikti tyrimus, kurie padėtų giliau išnagrinėti molio, kaip dailės terapijos priemonės poveikį ir terapinius ypatumus.
SUMMARY
Stončiūtė E. Experiences of people with mood disorders in clay workshops during art therapy, Master’s thesis / supervisor dr. A. Brazauskaitė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Vilnius Academy of Arts, Faculty of Kaunas. Kaunas, 2019: 91 p.
Aim of the research. To reveal and describe the experiences of people with mood disorders in clay workshops during art therapy.
Research questions. 1. Based on the phenomenological analysis of data, how the experiences of the subjects working with clay during art therapy can be described? 2. What peculiarities of subjects’ clay articles and the process of moulding are revealed during art therapy? 3. How did the results obtained by phenomenological analysis of data relate to the peculiarities of clay articles and the process of moulding during art therapy?
Research methods. The following qualitative methods were applied: analysis of formal elements of clay articles and of the process of moulding; Colaizzi’s phenomenological analysis of data.
Subjects. 3 people with mood disorders treated at Psychosocial Rehabilitation Division of the Vilnius City Mental Health Centre.
Conclusions. 1. Phenomenological analysis revealed subjects’ experiences with clay during art therapy: they emphasised the positive effects on well-being (discharge of bad emotions, the reduction of negative thoughts, relaxation, relief). The implementation of different creative themes encouraged the subjects to look deeper into themselves, to understand their experiences, to assess and speak about their health condition, inspired the motivation to act and plan, and encouraged a more positive attitude towards the future. Exceptional features of the material itself (clay), such as plasticity, natural origin, temperature, were of particular importance for the experience. The role of other members of the group and the researcher also influenced the experience. 2. The research revealed the peculiarities of clay articles of the subjects and of their process of moulding. The clay articles were distinguished by fauna motifs, circular motifs, articles from separate parts. The process of moulding was intrinsic to the use of force; energetic and/or monotonous, rhythmic work with clay; shaping of the surface of clay articles using nails, fingers. The subjects, by creating and commenting on clay articles, convey their personality (character, hobbies, values), experiences (childhood memories, painful experiences), well-being (health condition, closeness, loneliness, unknownness, inner division), relationship with other people, desires (feeling of freedom, health, happiness). 3. The peculiarities of phenomenological analysis as well as of clay articles and the process of moulding are partly complementary. The different nature of work with clay is related to the experience of
the subject invoked by the process of moulding during art therapy: the sublimation of bad emotions is exerted through intense, physically active work with clay; relief, decline in negative thoughts – through monotonous, rhythmic work with clay; the close contact of the clay with the body occurs through the shaping and formation of the surface of clay article; insights about yourself, life and health condition are manifested through the fulfilment of the themes provided by the researcher, the depiction and reflection of the formal elements of clay articles.
Recommendations. For practitioners of art therapy: because of positive experiences of people when working with clay, the recommendation is to apply this tool more often in art therapy workshops; constantly seek feedback from customers/patients about their personal experience; if possible, form small, closed, long-term groups for working with clay. For researchers: to carry out further research in the future to examine the effects and therapeutic features of clay as an art therapy tool.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei dr. A. Brazauskaitei už pagalbą ir dalijimąsi žiniomis. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie tyrimo įgyvendinimo, o ypač tyrimo dalyviams už nuoširdų dalyvavimą ir
ŽODYNĖLIS
Išveika (angl. acting out) – psichodinaminės psichoterapijos srities terminas, apibūdinantis reiškinį, kai asmens užslopinti jausmai netiesiogiai pasireiškia per tam tikrą elgesį. Šiame tyrime dailės terapijos metu išveika pasireiškia per agresyvų darbą su moliu: molio daužymą, trankymą, badymą ir kt.
Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, pasireiškiantys asmens afekto arba nuotaikos pakitimais. Šiame darbe remiamasi TLK-10-AM klasifikacijos „Nuotaikos [afektiniai] sutrikimai“ (F30-F39) samprata.
Produktas – dailės terapijos metu kliento/paciento sukurtas kūrinys iš molio.
Refleksija / Savirefleksija – procesas, kai asmuo tyrinėja, apsvarsto bei įvertina savo mintis, jausmus ir elgesį. Šis procesas siejamas su didėjančiu sąmoningumu apie save, psichologiniu įsitraukimu.
Darbas su moliu yra lyg Pelenė tarp kitų dailės terapijos priemonių: vis dar laukia kol bus atrastas jo magiškumas, grožis ir transformacijos galia.
ĮVADAS
Nuotaikos sutrikimai yra viena opiausių visuomenės psichologinės sveikatos temų. Nuotaikos sutrikimo turėjimas paliečia beveik visas žmogui svarbias gyvenimo sritis: asmuo susiduria su sunkumais darbe ir tarpasmeniniuose santykiuose, pasikeičia jo vidinis pasaulis, elgesys, dažnai tampa sunku funkcionuoti visuomenėje ir prastėja gyvenimo kokybė. Būtent dėl šių priežasčių svarbu atrasti būdus, kurie palengvintų asmenų, sergančių nuotaikos sutrikimais, patiriamus simptomus bei padėtų susidoroti su gyvenime kylančiais iššūkiais. Vienas iš tokių būdų – dailės terapija kaip psichosocialinės reabilitacijos priemonė. Kadangi dailės terapija apjungia iškart kelias disciplinas – meną, psichologiją, mediciną, socialinius mokslus - pasaulyje šio terapijos metodo taikymas asmenims, sergantiems nuotaikos sutrikimais, yra gana paplitęs. Dalyvavimas dailės terapijos užsiėmimuose nuotaikos sutrikimais sergantiems asmenims ne tik suteikia galimybę užsiimti kūrybiška ir malonia veikla, bet ir padeda sumažinti depresijos simptomus (Skov, 2013), stiprinti pasitikėjimą savimi (Blomdahl, 2018), atsipalaiduoti, sumažinti liūdesį ir nerimą (Ciasca at al, 2018), geriau pažinti savo vidinį pasaulį, stiprinti vidinius resursus ir sveikti (Avramova, 2017).
Šiame darbe atskleidžiamas nuotaikos sutrikimais sergančių žmonių patyrimas darbo su moliu metu dailės terapijos užsiėmimuose. Darbe nagrinėjama tiek konkreti dailės terapijos priemonė – molis, tiek molio reikšmė ir terapinės ypatybės užsiėmimuose su nuotaikos sutrikimais sergančiais asmenimis. Pasak M. Sholt (2006), molis pasižymi unikaliomis fizikinėmis ypatybėmis, todėl prasminga jį išskirti iš kitų dailės terapijos priemonių ir panagrinėti jo reikšmę ir ypatumus dailės terapijoje atskirai. Atsižvelgiant į molio, kaip dailės terapijos priemonės, išskirtinumus bei molio ypatybių terapinį poveikį žmogui, yra reikšminga labiau ištirti šios medžiagos taikymą nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų dailės terapijos užsiėmimuose psichosocialinės reabilitacijos srityje.
Aktualumas ir naujumas. Pasaulyje darbas su moliu dailės terapijoje dažniausiai taikomas tik kaip papildoma priemonė, todėl itin trūksta tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami šio metodo ypatumai. Dar mažiau dėmesio skiriama tam, kaip patys klientai suvokia darbą su moliu dailės terapijos metu: ką jie patiria, kokią prasmę suteikia šiai veiklai, kaip patys suvokia užsiėmimų su moliu poveikį savo psichinei ir emocinei būklei. Iki šiol Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kur būtų tiriamas nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimas darbe su moliu dailės terapijos metu. Lietuvoje yra atlikta tyrimų, kuriuose nagrinėta dailės terapijos (nenaudojant molio) poveikis asmenims, sergantiems depresija (Raugevičienė, 2017), nerimo sutrikimu (Mazrimienė, 2017). Šiek tiek labiau Lietuvoje tyrinėtas dailės terapijos poveikis kitų psichikos sutrikimų gydymui: šizofrenijai (Stiklerienė, 2016; Murauskaitė, 2016), valgymo sutrikimams
(Adomaitienė, 2016). Molis, kaip dailės terapijos priemonė, Lietuvoje buvo tyrinėta ir aprašyta tik kaip priemonė neišsivysčiusiai vaikų kalbai lavinti (Tėvelytė, 2010). Taigi, kadangi Lietuvoje analogiškų tyrimų atlikta nėra, yra reikšminga labiau ištyrinėti nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimą su moliu dailės terapijoje.
Praktinė reikšmė. Šios temos teorinis nagrinėjimas ir mokslinis tyrimas padės geriau pažinti nuotaikos sutrikimais sergančių asmenų patyrimą dailės terapijoje, geriau suprasti šių asmenų poreikius, problemas bei stiprybes. Tai gali būti naudinga rengiant ir/ar koreguojant psichosocialinės reabilitacijos programas psichikos sveikatos įstaigose, siekiant kuo didesnio jų efektyvumo. Informacija apie tai, ką žmogus galvoja ir ką patiria dirbdamas su konkrečia dailės terapijos priemone – moliu – bei kas būdinga jų lipdymo procesui ir molio dirbiniams gali padėti atrasti platesnes šios priemonės taikymo galimybes, terapinius aspektus, geriau pažinti pacientų vidinį pasaulį, formuoti dailės terapijos programas. Šis darbas ne tik suteiks gilesnių žinių apie dailės terapijos ypatumus užsiėmimuose su nuotaikos sutrikimų turinčiais asmenimis, bet ir bus itin naudingas dailės terapijos praktikams, siekiantiems ištyrinėti molio terapines ypatybes ir jo taikymo galimybes dailės terapijoje.
1. DARBO TIKSLAS, TYRIMO KLAUSIMAI, TYRIMO OBJEKTAS
Darbo tikslas:
Atskleisti ir aprašyti nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimą užsiėmimuose su moliu dailės terapijos metu.
Tyrimo klausimai:
1. Kokie tyrimo dalyvių molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumai atsiskleidžia dailės terapijos metu?
2. Kaip, remiantis fenomenologine duomenų analize, galima apibūdinti tiriamųjų patirtis dirbant su moliu dailės terapijos metu?
3. Kaip fenomenologinės duomenų analizės metodu gauti rezultatai siejasi su molio dirbinių ir lipdymo proceso ypatumais dailės terapijos metu?
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Nuotaikos sutrikimų samprata
Nuotaikos sutrikimai yra dažniausiai sutinkama psichikos sutrikimų - vienos iš didžiausių visuomenės problemų, kuri užima pirmąją vietą tarp visų sveikatos sutrikimų - rūšis. Valstybinio Psichikos sveikatos centro duomenimis, 2017 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 16,57 nuotaikos sutrikimais sergantys asmenys 1000-iui gyventojų (VPSC, 2018).
Nuotaikos (afektinis) sutrikimas – tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija arba mišria būsena bei paveikiantis žmogaus mąstymą, aplinkos suvokimą ir veiklą (Dembinskas, 2003). Nors nuotaikos sutrikimai tyrinėjami jau ilgai, jų priežastys iki galo nėra aiškios. Dembinskas (2003) įvardija, jog tokiems susirgimams įtakos gali turėti net ne vienas, o keli veiksniai iš karto: genetiniai-endogeniniai, sociokultūriniai, aplinkos, psichologiniai, įvairios traumos, ligos, vaistai, toksinai ir kt. Pagrindiniai nuotaikos sutrikimai yra įvairios depresijos, manijos ir bipolinio afektinio sutrikimo formos (pagal TLK-10-AM). Dažniausiai sutinkamas nuotaikos sutrikimas - depresija. Pasaulinė Sveikatos Organizacija teigia, kad depresija gali tapti labiausiai paplitusia liga visame pasaulyje (PSO, 2018). Depresija yra liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kai žmogus jaučia interesų ir pasitenkinimo sumažėjimą, energijos trūkumą, nuovargį
(Dembinskas, 2003). Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: miego ir apetito sutrikimai, anhedonija
(nebesidomima reguliaria ir malonia veikla), sutrikęs dėmesys, jaučiama kaltė, beviltiškumas ir menkavertiškumas, mintys apie savižudybę. Daugelis pacientų, sergančių depresija, jaučiasi izoliuoti ir beviltiški. Kitas paplitęs nuotaikos sutrikimas – manija, kuri pasireiškia liguistai pakilia nuotaika, itin padidėjusiu psichiniu ir fiziniu aktyvumu (Dembinskas, 2003). Šį sutrikimą lydi tokie simptomai kaip pagreitėjęs mąstymas ir judesiai, sutrikęs miegas (2-3 val. per naktį), didelis aktyvumas, veiklumas, neadekvatus elgesys ar pirkiniai, pakitusi išvaizda, apranga ir kt. Trečioji nuotaikos sutrikimų rūšis - bipolinis afektinis sutrikimas. Tai būklė, kai žmogui būdinga tiek depresijos, tiek manijos epizodai ir jų kaita, o tarp šių būsenų gali įsiterpti ir normali, įprasta savijauta. Taigi, išskiriamos trys pagrindinės nuotaikos sutrikimų rūšys, pasireiškiančios įvairiais simptomais, kurie trikdo kasdienę veiklą.
Atsiradęs nuotaikos sutrikimas ir jo simptomai pakeičia įprastinį asmens gyvenimą ir daro neigiamą įtaką įvairioms gyvenimo sritims: gebėjimui dirbti produktyviai, santykiams su artimaisiais bei bendrai gyvenimo kokybei (Leleika, 2013). Nuotaikos sutrikimams gydyti, atsižvelgiant į sutrikimo ypatumus bei paciento anamnezę, pasitelkiamos įvairios priemonės, tokios kaip medikamentinis gydymas,
psichoterapija bei kitos terapijos rūšys (Dembinskas, 2003). Svarbi nuotaikos sutrikimų gydymo dalis – psichosocialinė reabilitacija. Psichosocialinė reabilitacija – tai procesas, kurio tikslas, asmenims turintiems psichikos ir / ar elgesio sutrikimų, padėti savarankiškai funkcionuoti visuomenėje ir gerinti gyvenimo kokybę (Lapkauskienė, 2004). Psichosocialinės reabilitacijos metu ugdomi įvairūs kasdienio gyvenimo įgūdžiai (gebėjimas atlikti įprastus buities darbus), lavinamas gebėjimas bendrauti, skatinamas savęs, savo emocijų ir minčių pažinimas. Ši programa padeda asmenims, sergantiems psichikos sutrikimais (tarp jų ir nuotaikos sutrikimais) kurti santykius ir atrasti prasmingus tarpusavio ryšius, kurti savąjį aš už ligos ribų bei gyventi prasmingą gyvenimą (Slade, 2012). Pasak De Vecchi (2015), dailės terapijos užsiėmimai psichosocialinėje reabilitacijoje padeda žmogui išreikšti save ir itin stiprina pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo jėgomis. Taigi, dalyvavimas įvairiose psichosocialinės reabilitacijos programose padeda sergančiajam vėl gyventi pilnavertį įprastą gyvenimą.
Apibendrinant, galima teigti, jog sirgimas nuotaikos sutrikimu itin paveikia įvairias žmogaus gyvenimo sritis, todėl psichinės sveikatos puoselėjimas ir palaikymas yra itin reikšmingas tiek žmogui individualiai, tiek visai visuomenei: tik psichiškai sveikas žmogus gali save realizuoti, gyventi prasmingai ir susidoroti su gyvenimo sunkumais. Dėl šios priežasties svarbu gilintis į įvairius būdus, tokius kaip dailės terapija, padedančius kovoti su nuotaikos sutrikimais ir/ar greičiau atsigauti po jų, mėgautis įprastu gyvenimu bei kurti vertę visuomenei.
2.2. Dailės terapija ir jos samprata
Dailės terapija – tai psicho-korekcinė terapijos forma, kurios metu skirtingų dailės priemonių ir metodų pagalba, padedama asmeniui reikšti emocijas, pažinti save, spręsti vidinius konfliktus ir skatinti pozityvius vidinius pokyčius (Hoffmann, 2016). Ši terapijos forma yra pagrįsta įvairiais teoriniais modeliais ir glaudžiai sąveikauja su kitomis mokslo šakomis, tokiomis kaip psichologija, medicina, menotyra ir pedagogika.
Įvairūs kūrybiniai dailės terapijos metodai, tokie kaip piešimas, tapymas, koliažo kūrimas, lipdymas ir kt., gali būti itin naudingi asmens sveikatai ir psichologinei savijautai. Dirbant su įvairiomis dailės priemonėmis saugioje ir priimančioje aplinkoje, žmogus gali įgyti (arba iš naujo atgauti) kontrolės jausmą bei detaliau ir giliau patyrinėti savo vidinį gyvenimą (Herrmann, 1995). Dalyvavimas dailės terapijos užsiėmimuose gali padėti žmogui išspręsti savo vidinius konfliktus, spręsti gyvenimiškas problemas, kontroliuoti tam tikrą elgesį, ugdyti socialinius įgūdžius, mažinti nerimą, stiprinti realybės suvokimą ir didinti pasitikėjimą savimi (Malchiodi, 2003). Pasak C. A. Malchiodi (2003), ypač didelę
reikšmę šiame procese turi dailės terapijos metu klientų sukurtas produktas. Tai – asmens vystymosi, galimybių, asmenybės savybių, interesų, problemų ir vidinių konfliktų atspindys. Reikia pabrėžti, kad svarbus yra ne tik pats dailės terapijos produktas, bet ir tai, kaip pats asmuo jį suvokia ir geba analizuoti. Amanda Chambala (2008) teigia, jog kai pats asmuo analizuoja dailės terapijos metu sukurtus savo piešinius ar kitus dirbinius, jam kur kas lengviau nusistatyti savo asmenybės tobulėjimo kryptį ir galimus pokyčius, kurie padėtų išspręsti vidinius konfliktus. Tai – būdas išreikšti užspaustus jausmus ir iškomunikuoti problemas (Crespo, 2003). Pasak psichoanalizės šalininkų, žmogaus pasąmonėje tūno paslėptos ir deformuotos patirtys. Kai šios patirtys (dažnai sunkiai perteikiamos žodžiais) yra išreiškiamos per meno kūrinį, jos yra integruojamos ir įsisąmoninamos (Malchiodi, 2003). Taigi, jau pats savaime dailės terapijos procesas gali turėti teigiamos įtakos asmens savijautai.
Išskiriami du pagrindiniai požiūriai į dailės terapiją (Holmqvist ir Persson, 2012). Pirmasis – „menas psichoterapijoje“ yra kildinamas iš Zigmundo Freudo idėjų. Šio požiūriu, pagrindinis dailės terapijos tikslas yra įsisąmoninti užslopintus prisiminimus, kurie nesąmoningai daro įtaką asmens savijautai ar elgesiui. Pats dailės terapijos darbas ar jo kūrimo metu patiriami jausmai tampa pokalbio su psichoterapeutu tema. Trauminių išgyvenimų atkūrimas piešiniuose ar skulptūrose gali padėti pacientams pasidalinti savo patirtimi ir taip po truputį susidoroti su išgyventomis traumomis (Kalmanowitz, 2017). Antrasis požiūris į dailės terapiją vadinamas „menas kaip terapija”. Pasak šio požiūrio, meno kūrimas pats savaime yra gydantis ir atpalaiduojantis procesas. Stresą jaučiančiam žmogui piešimas, tapymas ar lipdymas yra relaksacinis užsiėmimas, kurio metu asmuo gali nukreipti mintis ir sumažinti jaučiamą stresą ar diskomfortą (Holmqvist ir Persson, 2012). Nors šie du požiūriai į dailės terapiją žvelgia iš skirtingų kampų, dauguma dailės terapeutų, stengdamiesi padėti pacientui, derina abu požiūrius, siekdami sukurti kuo didesnę dailės terapijos naudą asmeniui.
Tai, kad dailės terapijos užsiėmimai dažnai vyksta grupėje dalyvaujant ir kitiems asmenims, taip pat turi didelės reikšmės ir suteikia savitų naudų. Grupinės dailės terapijos metu asmuo turi galimybę savo patirtimi pasidalinti su bendraminčiais ir analogiškai išgirsti jų patirtis, jausti supratimą ir palaikymą, sukurti naujus socialinius ryšius ar įgyti trūkstamus socialinius įgūdžius (Pretorious ir Pfeifer, 2010).
Apibendrinant galima teigti, jog dailės terapija – unikali terapijos priemonė, kurios veikimas paremtas giliais psichoanalitiniais aspektais. Dalyvavimas dailės terapijos užsiėmimuose, gali suteikti žmogui įvairiapusę naudą: padėti įsisąmoninti vidinius išgyvenimus, geriau pažinti save, atsikratyti neigiamų jausmų, ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti vidinius resursus.
2.3. Dailės terapijos taikymas psichikos sveikatos priežiūros srityje
Įvairios priemonės, alternatyvios medikamentiniam psichikos sutrikimų, tarp jų ir nuotaikos sutrikimų, gydymui, buvo pradėtos taikyti jau 20 a. viduryje: sportas, žaidimai, užsiėmimai su gyvūnais, užimtumo terapija, psichodrama ir dailės terapija (Morais, 2014). Dailės terapija gali būti efektyviai naudojama kaip ne farmakologinis intervencijos būdas paciento psichologinei ir/ar fiziologinei savijautai gerinti (Hoffmann, 2016) ir yra plačiai taikoma psichikos sveikatos priežiūros srityje. Pasak D. Survilaitės (2011), asmenims, sergantiems psichikos sutrikimais, svarbu taikyti ne tik medikamentinį gydymą, bet ir įvairias terapines priemones, tarp jų ir dailės terapiją, padėsiančias stiprinti vidinius resursus ir susidoroti su sunkumais, kylančiais įprastame gyvenime (santykiuose, darbe, visuomenėje ir kt.). Įvairūs visame pasaulyje atlikti moksliniai tyrimai nagrinėja dailės terapijos naudą psichikos sveikatai ir skirtingiems psichikos sutrikimams gydyti, tokiems kaip depresija (Blomdhal, 2018; Ciasca, 2018), nerimo sutrikimas (Abbing, 2018), šizofrenija (Chabukswar, 2016), psichozė (Parkinson, 2016)
ir kita (Morais, 2014; Uttley, 2015; Samaritter, 2018; Mirabella, 2015).
Paciento dalyvavimas dailės terapijos procese turi tiesioginę naudą ne tik jam pačiam, bet ir padeda sveikatos priežiūros specialistams tiksliau įvertinti paciento būklę. I. Penzes (2018) teigia, jog dailės terapijos proceso ir jo metu sukurtų produktų stebėjimas bei analizė, suteikia specialistams įžvalgų apie paciento psichinę sveikatą bei galimas tolesnio gydymo kryptis. Labai svarbu pabrėžti, kad dailės terapijos specialistai retai kada naudoja dailės terapijos metu paciento sukurtus produktus kaip priemonę diagnozei nustatyti (Penzes, 2018). Kur kas dažniau specialistai pacientų kūrinius analizuoja siekdama įvertinti ligos simptomatiką, pacientų vidinį balansą, emocinį stabilumą, adaptacijos ir sveikimo galimybes, asmenines stiprybes ir resursus bei remiantis šia informacija numatyti tolesnius veiksmus.
Įvairūs autoriai teigia, jog aktyvus dalyvavimas meno kūrimo procese gali padėti nuotaikos sutrikimų turintiems asmenims: padidinti pasitikėjimą savimi, geriau suvokti save bei įgauti viltį (Stickley, 2012), atsipalaiduoti ir patirti malonumą (Morais, 2014), sumažinti jaučiamą nerimą (Abbing, 2018).
Dailės terapijoje nereikia mokėti piešti ar lipdyti, jos tikslas nėra sukurti gražų meno kūrinį, anaiptol – čia svarbu aktyviai įsitraukti į veiklą, kurti spontaniškai ir mėgautis pačiu procesu. Tokio laisvo kūrybinio proceso metu pacientas atsipalaiduoja, mažėja jo gynybiškumas bei pasipriešinimas. Dėl šių priežasčių pacientui lengviau atsiverti, bendrauti su terapeutu ar psichologu, pasisemti naujų įžvalgų apie savo išgyvenimus ar būseną. Pasak C. G. Jung, laisvoje kūrybinėje būsenoje sukurti vaizdai per juose glūdinčią simboliką subtiliai perteikia sudėtingus asmens pasąmoninius išgyvenimus ir reprezentuoja
vidinę būseną (Abt, 2005). Taip, sukurto vaizdinio pagalba, pacientui lengviau įsisąmoninti savo patirtį bei pasisemti naujos - teigiamos - patirties.
Taigi, dėl dailės terapijos proceso ypatumų ir jo galimybių, ši terapijos forma gali būti taikoma kaip papildoma priemonė nuotaikos (afektinių) sutrikimų turinčių asmenų savijautai gerinti.
2.4. Molis kaip dailės terapijos priemonė
Lipdymo iš molio nauda žmogaus psichologijai buvo pastebėta jau prieš daugybę šimtmečių. Jau 13-o amžiaus raštuose, Sung dinastijos molinių puodų lipdymas apibūdinamas kaip procesas, siejamas su asmens stabilumu, vidine ramybe bei savistaba (Henley, 1991). Šiuolaikiniai mokslininkai į lipdymą žvelgia jau per neuromokslų prizmę: pabrėžiama receptorių stimuliavimo bei ryšio tarp fiziologinės ir psichologinės žmogaus patirties svarba (Wilson, 1998). Būtent dėl šios priežasties, per sensomotoriką ir situacijos suvokimą kūnu, molis tampa veiksminga dailės terapijos priemone. Molis savo savybėmis itin skiriasi nuo kitų dailės terapijos priemonių, tokių kaip pieštukai, akvarelė, guašas ir t.t., kurių naudojime kreipiama kur kas mažiau dėmesio į lytėjimo ir sensomotorikos svarbą. Taigi, didžiausias molio pranašumas ir išskirtinumas, lyginant su kitomis tradicinėmis dailės terapijos priemonėmis, yra jo fizikinės savybės: plastiškumas, trimatiškumas ir taktilinė stimuliacija.
Kaip ir darbas su kitomis dailės terapijos priemonėmis, lipdymas iš molio aktyviai įtraukia klientą, nukreipdamas jo mintis į veiklą „čia ir dabar”. Užsiėmimus su moliu suaugusieji dažnai apibūdina kaip „grįžimą į nerūpestingą vaikystę” ar „žaidimą” (Golblat ir kt., 2010). Molis, primenantis purvą ir toks artimas žmogaus kūnui, taip pat turi ir stiprias regresines savybes, t. y. lipdydamas iš molio skatina žmogus prisiminimus apie vaikystės įvykius bei jausmus (Oaklander, 2012; Rubin, 2005).
T. Bar-On (2007) savo tyrime nagrinėjusi kliento ir molio sąveiką dailės terapijos metu, pabrėžia, jog lipdymo iš molio metu ne tik lipdantysis veikia molį, bet ir molis, per savo intensyvias taktilines savybes, veikia lipdantįjį. Taip lipdymas dailės terapijoje klientui tampa išskirtiniu terapiniu procesu, kurio metu persipina lietimas, jautimas, galvojimas ir darymas.
Skirtingi autoriai pabrėžia skirtingas darbo su moliu taikymo sritis ir galimas naudas. V. Lowenfeld (1957) savo tyrimuose atskleidė, jog lipdymas iš molio teigiamai veikia asmens savęs suvokimą, vaizdinio ir sampratos apie save formavimą bei santykio tarp savęs ir kitų stiprinimą. J. E. Banker (2008) tyrė molinių skulptūrų lipdymo metodą šeimos terapijoje. Jis teigia, jog skulptūrų lipdymas yra saugi ir veiksminga priemonė šeimos struktūros atskleidimui ir santykių analizei. Taip pat pastebima darbo su moliu nauda kovojant su stresu ir kitomis neigiamomis emocijomis (Yaretzky, 1996). D. R. Henley
(1991) pažymi, kad dailės terapijos metu molis ypač tinkamas dirbant su agresyviais klientais: sensorinės stimuliacijos dėka molis „sugeria” ir nukreipia agresyvius jausmus. Taigi, užuot kreipęs susikaupusią agresiją į kitus, asmuo ją nukreipią į darbą su moliu, taip galimai išvengdamas agresijos protrūkių situacijų. Svarbu paminėti, jog darbas moliu teigiamai veikia ne tik psicho-emocinius žmogaus aspektus, bet ir mažina fizikinius simptomus, tokius kaip rankų tremoras ar rankos judesio amplitudės ribotumai (Elkis-Abuhoff, 2008). Dailės terapijos užsiėmimai su moliu gali padėti lavinti problemų sprendimo ir sprendimo priėmimo įgūdžius, didinti pasitikėjimą savimi, kontroliuoti impulsus bei pyktį (Rahmani, 2010). Užsiėmimai su moliu taip pat sumažina konsultacijų su specialistu baimę: terapijos metu asmenys užsiima įdomia veikla bei nukreipia savo dėmesį į ją, kas sumažina nerimastingumą ir sustiprina ryšį su psichologu ar dailės terapeutu. Šios terapijos metu žmonės gali išreikšti savo jausmus ne žodžiais, o kitais būdais, kurie jiems yra saugesni ir labiau prieinami.
Nors darbas su moliu taikomas gana plačiai, visgi kai kuriose srityse pastebimi geresni rezultatai. Ypač veiksmingai jis taikomas negatyvių pasikartojančių minčių valdyme ir įveikai (Elbrecht, 2012). Būtent dėl to užsiėmimai su moliu dailės terapijos metu gali padėti asmenims, sergantiems depresija, turintiems obsesinius - kompulsinius simptomus ar nerimo sutrikimą, kur pasikartojančios negatyvios mintys pasireiškia itin dažnai.
Didžiausią indėlį analizuojant molio poveikį dailės terapijoje įdėjo M. Sholt ir T. Gavron (2006), kurie atliko 35-ių tyrimų, kuriuose buvo taikomas molis kaip pagrindinė dailės terapijos priemonė, apžvalgą. Apžvalgoje jie išskyrė 6 reikšmingiausius terapinius faktorius darbe su moliu:
1. Emocinės išraiškos palengvinimas. Per taktiliką ir ritmiškus judesius klientas gali saugiai išreikšti negatyvius jausmus. Pavyzdžiui, pyktis dažnai išreiškiamas molį daužant, mėtant, braižant ir pan., ką sunkiau perteikti per neplastiškas priemones, tokias kaip dažai.
2. Katarsio išgyvenimas. Molio plastiškumas ir dinamiškumas pažadina ir padeda per trijų dimensijų vaizdinį perteikti užslėptus jausmus, mintis bei fantazijas, todėl yra veiksminga priemonė emocinės įtampos pašalinimui bei vidiniam „apsivalymui”.
3. Pasąmoninių patyrimų atskleidimas. Lipdymo iš molio proceso metu gali būti pastebimos tam tikros judesių išraiškos ar išgyvenimai, kurie kliento racionalaus proto yra nepastebimi ir „nufiltruojami”. Tokių judesių aptarimas su dailės terapeutu gali padėti patyrimus iškelti į sąmonę.
4. Turtingos ir gilios išraiškos sužadinimas. Molio dirbinio, kaip mediumo, erdviškumas ir vizualumas dažnai sukelia klientui ryškesnes ir laisvesnes asociacijas bei gilesnes įžvalgas; klientas jaučiasi saugiai suteikdamas kūriniui subjektyvią reikšmę.
5. Verbalinės komunikacijos palengvinimas. Simbolinės figūros - molio dirbinio kaip tarpinio objekto – buvimas palengvina komunikaciją tarp kliento ir terapeuto.
6. Konkretizacija ir simbolika: vidinių reprezentacijų įkūnijimas vaizdiniais. Klientas savo mintis, jausmus, fantazijas ir konfliktus įkūnija konkrečioje erdvinėje formoje - molio dirbinyje. Taip pat pats lipdymo procesas ir išbaigto dirbinio stebėjimas leidžia klientui lengviau suteikti simbolinę reikšmę kūriniui.
Taip pat šie autoriai išskiria tris unikalius molio, kaip dailės terapijos priemonės, ypatumus: (1) išraiška per patirtį prisilietimu, judėjimą ir molio trimatiškumą; (2) konstravimo ir griovimo procesas darbe su moliu; (3) regresijos procesas.
Taigi, molis dėl savo unikalių fizikinių savybių ir terapinių galimybių yra išskirtinė dailės terapijos priemonė, kuri gali būti taikoma plačiu spektru, ypač siekiant gerinti ir stiprinti asmens psichikos sveikatą.
3. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliekamas 2018 metų liepos – rugsėjo mėnesiais Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, keramikos užsiėmimų patalpose.
3.1. Tyrimo dalyviai
Tyrime dalyvavo 3 nuotaikos sutrikimus turintys suaugę (1 lentelė), besigydantys Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Tyrimo imties dydžio pasirinkimą lėmė tyrimo metodai ir tyrimo vietos – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro socialinės reabilitacijos skyriaus - veiklos ir procesų ypatumai. Pasak L. Rupšienės (2007), kokybiniuose tyrimuose svarbiausia yra pasirinkti tinkamus dalyvius, todėl imties skaičius iš esmės nėra svarbus.
Dailės terapijos grupės buvo atviros (jas lankė tie asmenys, kuriems dailės terapijos užsiėmimai su moliu buvo įtraukti į individualią psichosocialinės reabilitacijos programą). Dėl šių priežasčių, tyrimo dailės terapijos užsiėmimų grupėse dalyvavo daugiau asmenų. Prieš kiekvieną užsiėmimą visi dalyviai buvo informuoti apie tyrimą ir buvo gautas kiekvieno dalyvio sutikimas. Po dailės terapijos užsiėmimų ciklo, duomenų analizei buvo atrinkti 3 pagrindiniai tyrimo dalyviai. Atrankos sąlygos: dalyvavimas bent 5-iuose dailės terapijos su moliu užsiėmimuose, savanoriškumas, sutikimas duoti interviu bei gebėjimas aiškiai kalbėti ir reflektuoti savo patirtį.
1 lentelė. Tyrimo dalyvių lytis, amžius, nuotaikos sutrikimas
Tyrimo dalyvis
(Vardai pakeisti) Lytis Amžius Nuotaikos sutrikimas
Agnė Moteris 24 Bipolinis afektinis
sutrikimas
Inga Moteris 58 Depresija
3.2. Tyrimo metodai
Kadangi šiuo tyrimu siekiama ne nustatyti poveikį, o ištirti ir aprašyti dailės terapijos su moliu užsiėmimų reiškinį ir jų dalyvių patirtis, buvo pasirinkti kokybiniai tyrimo metodai, kurie yra plačiai naudojami reiškinių pažinimui ir gilesniam jų supratimui. Nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patyrimui ištirti bus naudojami skirtingi metodai: stebimas patyrimas „čia ir dabar“ dailės terapijos užsiėmimuose, pasireiškiantis per darbo su moliu procesą ir nulipdytus molio dirbinius bei interviu metu gauti duomenys apie tai, kaip pats tyrimo dalyvis retrospektyviai vertina savo patyrimą užsiėmimuose.
Šiame tyrime, siekiant atsakyti į pirmąjį iškeltą klausimą, bus naudojamas Paul Colaizzi (1973) kokybinis fenomenologinis tyrimo metodas. Šio metodo pamatines idėjas 19-20 a. suformavo filosofas Edmundas Huserlis. Jis teigė, jog apie daiktą ar patyrimą patį savaime sunku pasakyti ką nors tikra ir objektyvaus, todėl reikia tirti tai, kaip atskiras žmogus suvokia šį daiktą/patyrimą ir kokias reikšmes jam suteikia. Pasak filosofo, tokiu būdu tirdami individualaus žmogaus sąmonėje sukurtas daiktų/patyrimų reikšmes, galima išsamiau išnagrinėti ir pažinti tam tikrus reiškinius, juos aprašyti. Todėl tokio kokybinio fenomenologinio tyrimo pagrindinis tikslas yra atskleisti realias, konkrečių žmonių patirtis, taip siekiant pažinti patį dailės terapijos procesą ir remiantis individualiais žmonių patyrimais jį išanalizuoti. Šiame tyrime bus remiamasi samprata, kad nors ir objektyvi realybė egzistuoja, tačiau požiūris į ją priklauso nuo individualaus žmogaus patyrimo. Šiam tikslui pasiekti bus pasitelkiamos aprašomosios technikos. Dailės terapijos procesas ir individualūs žmonių patyrimai interpretuojami pagal tai, kaip žmonės juos supranta ir kaip perteikia žodžiu. Tyrimo pagrindas – dalyvių savo patirties refleksija, todėl tyrimui įgyvendinti bus naudojimas pusiau struktūruotas interviu, kurio metu tyrimo dalyviai atskleis savo patirtis. Atvirų klausimų privalumas tas, kad tyrimo dalyviai patys visiškai kuria atsakymų turinį, kuris nėra primestas iš šalies, tačiau išplaukia iš respondentų patirties, interesų bei požiūrių į tiriamą reiškinį.
Svarbu pabrėžti, jog šiuo tyrimu nebus siekiama nustatyti dailės terapijos poveikio tyrimo dalyviams. Šio tyrimo esmė – aprašyti asmeninę tiriamųjų patirtį, suvoktą užsiėmimų su moliu metu dailės terapijoje ir išskirti svarbiausius patirties aspektus. Taip šiuo metodu siekiama išnagrinėti dailės terapijos, kai naudojama priemonė – molis, ypatumus ir reikšmę užsiėmimų dalyviams.
Remiantis P. Colaizzi sukurta kokybinio tyrimo metodologija, žemiau pateikiami šio metodo etapai (Morrow at al, 2015):
1 etapas. Prieš pradedant tyrimą, tyrėjas suformuluoja išankstines savo nuostatas, susijusias su dailės terapijos užsiėmimų naudojant molį taikymą nuotaikos sutrikimų turintiems asmenims. Toks
tyrėjo išankstinių nuostatų išgryninimas svarbus tam, kad būtų atskleista, kaip išankstiniai įsitikinimai gali daryti įtaką tyrimo eigai ir rezultatams. Taip siekiama išvengti subjektyvumo, tam kad būtų atskleistos kuo tikslesnės tiriamųjų patirtys ir reiškinio suvokimas.
2 etapas. Remiantis suformuluotu tyrimo tikslu, sudaromas trumpas preliminarus tyrimo klausimynas, kuris bus naudojamas pusiau struktūruotame interviu su tyrimo dalyviais (2 lentelė).
3 etapas. Su kiekvienu tyrimo dalyviu individualiai atliekamas pusiau struktūruotas interviu, kurio tikslas – išsiaiškinti, ką tiriamasis patyrė užsiėmimų su moliu dailės terapijoje metu ir kokias reikšmes suteikė šiai patirčiai. Interviu įrašomas diktofonu. Interviu trukmė – iki 1 valandos.
4 etapas. Kiekvienas interviu yra transkribuojamas (siekiant išsaugoti konfidencialumą tiriamųjų vardai pakeičiami kodu).
5 etapas. Tyrėjas, daug kartų perskaitęs ir įsigilinęs į interviu turinį, iš kiekvieno transkribuoto interviu išrenka frazes, kurios tiesiogiai siejasi su tiriamu fenomenu, ir remdamasis kiekvienu jų, tyrėjas sudaro reikšmingų teiginių lentelę.
6 etapas. Tyrėjas kiekvieną sudarytą reikšmingą teiginį perrašo į psichologinę kalbą, perteikdamas juose slypinčią esmę apie tyrimo dalyvių patirtis.
7 etapas. Interpretavęs visus reikšmingus teiginius, tyrėjas juos apibendrina, formuoja individualiai kiekvienam dalyviui patyrimo temų sąrašą, o po to – bendrą visiems dalyviams temų sąrašą.
8 etapas. Aprašoma esminė fenomeno – nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų darbo su moliu dailės terapijoje - struktūra.
2 lentelė. Pusiau struktūruoto interviu klausimų gairės
1. Prisiminkite ir papasakokite savo patirtį dailės terapijos užsiėmimuose. 2. Ar ši patirtis jums reikšminga? Ir kodėl? Pateikite pavyzdžių iš užsiėmimų. (Jei respondentas atsako neigiamai, taip pat prašoma pagrįsti atsakymą.) 3. Papasakokite apie savo patyrimą lipdant iš molio.
4. Prašau pasidalinti įsimintiniausia akimirka iš užsiėmimų. 5. Kas užsiėmimuose patiko/nepatiko?
6. Ką išsinešate iš dalyvavimo dailės terapijoje? 7. Ką dar norėtumėte pridurti?
Siekiant atsakyti į antrąjį tyrimo klausimą, išsamiai aprašomi ir analizuojami molio dirbiniai ir lipdymo procesas. V. Oaklander (2007) rekomenduoja dailės terapijos metu stebėti patį lipdymo procesą, nes tai yra itin reikšminga informacija, apie tai, kas vyksta tą akimirką asmens vidiniame pasaulyje. Visų pirma, kiekvieno dailės terapijos užsiėmimo metu tyrėjas aktyviai stebėjo tyrimo dalyvius ir jų veiklą bei vedė „lauko užrašus“ (angl. fieldnotes). Lauko užrašai – stebėjimo (arba iškart po jo) metu tyrėjo užrašyti pastebėjimai apie tiriamą fenomeną (Canfield, 2011). Šie užrašai naudojami gilesniam tiriamo fenomeno supratimui. Šiuose užrašuose buvo fiksuojami reikšmingi tyrimui aspektai: tiriamojo komentarai apie savo lipdomą/nulipdytą darbą, išreiškiami jausmai, tiriamojo lipdymo proceso ir elgesio su moliu ypatumai. Šių užrašų tikslas - aprašyti dalyvių patyrimą „čia ir dabar” bei jų atsaką į intervenciją (dailės terapijos su moliu užsiėmimą). Pastebėjimai buvo fiksuojami iš anksto sudarytose tyrėjui patogiose lentelėse, o po užsiėmimo kiekvienas darbas buvo nufotografuojamas. Šie užrašai integruojami į molio dirbinių analizę pagal formalius elementus ir analizuojami neatsiejamai nuo molio dirbinių. Formalių elementų analizė dailės terapijoje naudojama itin plačiai. Pasak I. Penzes (2018), dailės terapijos specialistai, analizuoja formaliuosius elementus piešiniuose ir/ar skulptūrose, taip siekiant suprasti kliento ar paciento sveikatos būklę, stiprybes bei pažinti jų vidinį pasaulį. Analizuodamas dailės terapijos kūrinius, dailės terapeutas pats įvardija jam pastebimus formaliuosius elementus (Penzes, 2018). Kiekvieno tiriamojo molio dirbiniai yra intuityviai grupuojami pagal ryškiausią formaliųjų elementų bendrumą. Visų pirma, grupuojami ir aprašomi kiekvieno tiriamojo darbai atskirai, vėliau išskiriamos pagrindinės formalių elementų grupės. Naudojant tokį grupavimo ir analizės būdą, nustatomi nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų molio dirbiniams būdingi formalieji elementai.
Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą ir suprasti, kokiais ypatumais pasižymi tiriamųjų molio dirbiniai, prie kiekvieno molio dirbinio pateikiama informacija, padedanti detaliau suprasti ir analizuoti dailės terapijos produktus (molio dirbinius): tyrėjo suteikta tema, paties tyrimo dalyvio darbui duotas pavadinimas, tiriamojo komentaras apie darbą, lipdymo procesas ir kūrinio paviršius. Sisteminant ir analizuojant šią informaciją (surinktą „lauko užrašų“ būdu) aprašomas kiekvieno tiriamojo patyrimas dailės terapijoje.
Dailės terapijos metu sukurti molio dirbiniai analizuojami šiais etapais (Herrmann, 2019): 1 etapas. Kiekvieno dalyvio darbai suskirstomi į kelias grupes, atsižvelgiant į ryškiausiai kūrinyje išreikštus formaliuosius elementus.
2 etapas. Darbai aprašomi, remiantis lauko užrašais ir vizualine analize (pagal molio dirbiniams būdingus formaliuosius elementus).
3 etapas. Išskiriamos visų dalyvių darbams būdingiausios formaliųjų elementų grupės. 4 etapas. Pateikiamas bendrų formalių elementų grupių aprašymas.
3.3. Dailės terapijos užsiėmimai
Dailės terapijos užsiėmimų planas buvo sudaromas, remiantis informacija apie nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų patiriamus sunkumais bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus bendrais keliamais psichosocialinės reabilitacijos tikslais. Dailės terapijos užsiėmimuose su moliu buvo keliami šie tikslai:
1. Suteikti pacientams galimybę neverbaliniu būdu išreikšti sunkias emocijas.
2. Padėti geriau pažinti save ir savyje vykstančius procesus, skatinti refleksiją bei savianalizę.
3. Stiprinti pozityvumą, pasitikėjimą savimi bei vidinius resursus, padėsiančius įveikti gyvenimo iššūkius.
4. Sudaryti galimybę pasidalinti patirtimi su kitais grupės nariais bei taip skatinti bendrumo jausmą ir palaikymą.
5. Padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą.
6. Skatinti malonių jausmų patyrimą per kūrybinę veiklą.
Kiekvienas užsiėmimas turėjo temą, kuri atspindėjo bent vieną dailės terapijos tikslą (3 lentelė). Kartais nebuvo pateikiama konkreti tema („Laisva tema“) tam, kad tyrimo dalyviai turėtų galimybę laisvai, nenukreipiami, išreikšti savo mintis, jausmus ar vidinius išgyvenimus. Temos buvo suplanuotos, tačiau taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į grupės nuotaikas bei poreikius. Nei vienas tyrimo dalyvis nesudalyvavo visuose užsiėmimuose (užsiėmimus lankė pagal galimybes ir sveikatos būklę).
3 lentelė. Dailės terapijos tema ir terapinis tikslas
Užsiėmimas Tema Terapinis tikslas
Pirmas „Koks aš esu indas“
Savęs pažinimas, savianalizės skatinimas.
Antras „Molio mandala“ Įtampos ir nerimo mažinimas, nusiraminimas, kontrolės jausmo skatinimas.
Trečias „Tai, kas mane
reprezentuoja“ Savęs pažinimas, vidinių išgyvenimų atskleidimas. Ketvirtas „Amuletas, kuris
mane saugo“
Vidinių resursų stiprinimas, pozityvumo ir įgalinimo skatinimas.
Penktas „Siena“ Savo siekių ir/ar baimių įsisavinimas; vidinių išgyvenimų perteikimas, savianalizės skatinimas. Šeštas „Kaukė“ Savęs pažinimas, emocijų raiška.
Septintas Laisva tema Kūrybinė raiška, laisvas savo išgyvenimų/idėjų perteikiamas
Aštuntas „Mano vaikystės prisiminimas“
Savęs pažinimas, pozityvumo ir vidinių resursų didinimas.
Devintas „Personažas“ Savęs pažinimas, vidinių resursų ir pozityvumo didinimas
Dešimtas Laisva tema Kūrybinė raiška, laisvas savo išgyvenimų/idėjų perteikiamas
Vienuoliktas „Neegzistuojantis gyvūnas“
Savęs pažinimas, teigiamų ar neigiamų savybių įsisąmoninimas.
Dvyliktas „Kaukė“ Savęs pažinimas, emocijų raiška. Tryliktas „Mano jausmai
dabar“ Emocijų raiška, jų atpažinimas ir įsisavinimas. Keturioliktas Bendras grupės
darbas „Žemės sklypas“
Bendradarbiavimo su kitais skatinimas, kūrybinio džiaugsmo patyrimas.
Kiekvieno užsiėmimo trukmė - 60 min. Kadangi tyrimo grupė buvo atvira (kaskart prie jos turėjo galimybę prisijungti nauji asmenys), prieš kiekvieną užsiėmimą tyrėja pasisveikindavo, prisistatydavo, visus informuodavo apie atliekamą tyrimą, jo tikslą bei visi užsiėmimuose dalyvaujantys asmenys pasirašydavo informuoto sutikimo formą. Taip pat dalyviams buvo primenama dailės terapijos esmė ir elgesio taisyklės. Vėliau užsiėmimas vykdavo šiais etapais:
1. Apšilimas (5 min). Apšilimo tikslas – dalyviui susipažinti su pagrindine dailės terapijos priemone - moliu, pasiruošti lipdymo procesui, atsipalaiduoti, skatinti sensorinę stimuliaciją, išveikti emocijas, patirti katarsį. Apšilimo metu tyrėja dalyviams duodavo spontaniškus nurodymus, susijusius su sensoriniu molio pajautimu: molį minkyti, gludinti, gnaibyti, daužyti, plėšyti, mėtyti į stalą; sukurti tam tikrą figūrą; pajausti temperatūrą; veikti molį taip, kaip tą akimirką norisi ir kt.
2. Temos vystymas (30 min). Tyrėja įvardija temą, jei reikia, paaiškina plačiau. Dalyviai, naudodami molį, vysto nurodytą temą savarankiškai.
3. Kūrinio bei proceso aptarimas grupėje ir refleksija (25 min). Dalyviai pademonstruodavo grupės nariams savo nulipdytą kūrinį, papasakodavo, ką ir kodėl nulipdė bei pasidalindavo asmenine kūrinio reikšme ir/ar išgyvenimais. Grupės dalyviai galėjo vienas kitam užduoti klausimus, komentuoti ir išsakyti, kokius jausmus ar mintis kelia kitų kūriniai.
4. Užbaigimas ir atsisveikinimas. Šio etapo metu tyrėja trumpai apibendrindavo užsiėmimą, akcentuodavo svarbius užsiėmimo momentus, padėkodavo visiems dalyvavusiems bei atsisveikindavo.
Vienintelės užsiėmimuose naudotos priemonės – rudas molis ir vanduo. Užsiėmimų dalyviams nebuvo pateikiami jokie įrankiai darbui su moliu (tokie, kaip peiliukai, stekai ar kitos formavimo ir dekoravimo priemonės). Lipdymo tik su rankomis skatinimo ir papildomų įrankių ir priemonių nenaudojimo tikslas – intensyvaus terapinio proceso kūrimas, kuo didesnio rankų sąlyčio su moliu ir sensorinės stimuliacijos skatinimas. Tačiau jei dalyvis pats paprašydavo konkretaus įrankio, jis jam būdavo duodamas, taip neribojant jo kūrybinės laisvės.
4. REZULTATAI IR REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrėjos santykis su tiriamu fenomenu
Tam, kad pati tyrėja turėtų kuo mažiau įtakos tyrimo eigai ir duomenų interpretacijai, svarbu dar prieš pat tyrimą išnagrinėti ir užrašyti asmenines tyrėjos nuostatas, patirtis ar išankstinius įsitikinimus apie tiriamųjų grupę bei dailės terapijos užsiėmimus su moliu. Tai padės išvengti galimo tyrėjos nesąmoningo bandymo vienaip ar kitaip paveikti interviu eigą ar rezultatų analizę, o tam atsitikus – atsižvelgti į tai formuojant galutines išvadas. Išankstinių nuostatų nustatymas svarbus kokybinių tyrimų patikimumui.
Visų pirma, tai, kad tyrėja entuziastingai žiūri į darbą su moliu dailės terapijos užsiėmimuose bei itin teigiamai vertina dailės terapijos procesą ir jo įtaką žmonių savijautai bei galimiems pokyčiams, bei pati turi teigiamą patyrimą dailės terapijoje, gali turėti įtakos interviu metu, nesąmoningai bandant užduoti tokius klausimus, kurie patvirtintų teigiamą tyrėjos poziciją dailės terapijos atžvilgiu.
Antra, tyrėjos nuomone, būsimi tyrimo dalyviai, kurie lankys dailės terapijos užsiėmimus su moliu, bus mažai motyvuoti ir įsitraukę į procesą, kadangi šių užsiėmimų lankymas yra paskiriamas psichosocialinės reabilitacijos skyriaus specialistų (o ne pasirenkamas visiškai savanoriškai). Taip pat, tyrėjos nuomone, faktas, kad dailės terapija yra tik viena iš daugelio reabilitacijos dalių, gali daryti įtakos dalyvių įsitraukimui į procesą ir abejingumui.
Be to, išankstinė tyrėjos nuomonė apie nuotaikos sutrikimus ir juos turinčius asmenis, tyrėjai formuoja įsitikinimą, kad dalyviams gali būti sunku įsisavinti (dėl ligos ypatumų ar vartojamų vaistų įtakos) dailės terapijos naudą, pasidalinti savo vidiniais išgyvenimais ar išreikšti patyrimą.
Taigi, kadangi visi anksčiau išvardinti tyrėjos išankstiniai įsitikinimai galėjo vienaip ar kitaip daryti įtaką tyrimo eigai, tyrimo metu tyrėja buvo itin sąmoninga apie juos, kad užkirstų kelią jų galimai įtakai tyrimo rezultatams.
4.1. P. Colaizzi fenomenologinė duomenų analizė
4.1.1. Agnės interviu fenomenologinė analizė
Čia pateikiami pirmos tyrimo dalyvės, Agnės, reikšmingi teiginiai (kalba neredaguota) ir jų perrašymas į psichologinę kalbą.
4 lentelė. Agnės reikšmingi teiginiai ir jų perrašymas į psichologinę kalbą.
Teiginio
kodas Reikšmingas teiginys
Reikšmingi teiginiai perrašyti į psichologinę kalbą
A1 buvo įdomu pažaisti su moliu, ir pritaikyti skirtingas technikas juo lipdant
Agnei lipdymas iš molio – lyg žaidimas.
A2
buvo labai įdomu pamatyti rezultatą, aa, nes, niekada nežinai, ką nulipdysi
Agnė užsiėmimų metu didelės reikšmės teikė galutiniam lipdymo rezultatui.
A3
būnant tokioj laisvoj, aa, lipdymo būsenoj tas rezultatas labai nustebina
Galutinis lipdymo rezultatas Agnei labiausiai nustebindavo tada, kai ji negalvodavo apie tai, ką nulipdys.
A4
Tai buvo geras patyrimas, nes žinojau, kur einu
Teigiama išankstinė nuostata apie lipdymą iš molio formavo tolesnį patyrimą dailės terapijoje
A5 molis yra specifinė kūrybos priemonė, kuri yra labai gražiai limpanti prie rankų Agnei glaudus molio sąlytis su kūnu kėlė malonius jausmus.
A6
visą stresą galima perkelti į molį ir į jo lipdymą. Nes vis tiek reikalauja ganėtinai daug fizinės jėgos.
Tai, kad darbas su moliu reikalauja fizinės jėgos, Agnei padėjo išveikti stresą.
A7
o kur reikėjo reprezentuoti save, arba kitas užsiėmimas, kur reikėjo reprezentuoti savo jausmus jau buvo kažkas tokio įdomesnio, nes labiau mm daugiau sudėtingumo įeina. Ir daugiau emm savo pačios jausmų
atspindėjimo, savo savijautos
atspindėjimo, arba savo kažkoks šeimos suvokimas, tada gali būti perteiktas būtent su šia medžiaga.
Užsiėmimų temų pobūdis ir turinys, turėjo skirtingos įtakos Agnės jausmų išraiškai bei savęs suvokimui - temos apie save ir jausmus suteikė didžiausios reikšmės.
A8
na kadangi aš pasirinkau tokį specifinį būdą lipdymo, kai lipdžiau vis kas penkias minutes ėmiau naują medžiagą, kad gauti naują formą ir pritaikiau kelias technikas to molio lipdymo, dėl to man ir didžiausią įspūdį paliko, nes aš supratau suvokiau, kad Aha čia galiu ne tik vieną gabalėlį
Molio medžiagiškumo savybės, tokios kaip erdviškumas, masė, galimybė suteikti bet kokią formą, padėjo Agnei išreikšti save ir pajausti kūrybinę laisvę.
lipdyti, bet galiu ir dydį plėsti, ir masės daugiau paimti molio, tai supratau, kad nėra tokių limitų, ir kai pas mokytoją nėra tokių limitų, ir medžiagoj nėra limitų. Ir pačiam kabinete, kad galima tiek daug išreikšti vienu metu, per vieną užsiėmimą.
A9
nebūtina lipdyti tik iš vieno molio gabalėlio, kaip anksčiau galvojau, bet buvo galima paprašyti tiesiog daugiau molio gauti ir iš jų išlipdyti daugiau tokių jausmų.
Kūrybinė laisvė dailės terapijoje padėjo Agnei suprasti, jog gali pasielgti kitaip nei jai įprasta ir tai padėjo dar geriau išreikšti save.
A10
ši patirtis yra reikšminga (pauzė) aa, na kaip sakiau, streso būsenoj, nes stresą arba kažkokią tam tikrą baimę, galimą ją, su ja galima labai lengvai susitvarkyti,
Agnė jautė, jog užsiėmimų metu gali kur kas lengviau įveikti stresą ir baimę.
A11
stresą suvaldyti, kai užsiėmi su moliu, nes ji yra tokia kaip gydomoji medžiaga, tai yra labai žemiška, ir tas žemės pojūtis, atrodo kaip, atrodo kaip paėmus purvą ir pradedant su juo dirbt. Bet molis yra dar estetinė tokia medžiaga, nes jinai nepurvina ir yra labai higieniška medžiaga, ir yra elastinga medžiaga, ir šimtu procentų natūrali medžiaga, ekologiška, tai man atrodo net nebūtų geresnio varianto, bent jau man asmeniškai, aaa nugalėti savo stresą arba kažkokias to meto baimes, aaa, nei molis.
Tai, kad molis, kaip medžiaga, yra itin gamtiška ir natūrali, Agnei turėjo didelės teigiamos įtakos išreiškiant neigiamas emocijas.
A12
Kai lipdai su šita medžiaga, tiesiog kai ją minkai, tai labai daug yra to sąlyčio su šita žeme, su moliu. Ir pati esu girdėjusi, kad užsiėmimai su žeme, prie žemės, tarkim sodinimas kokių augalų, arba ravėjimas, priduoda labai daug tokios, hmm, ramybės vidinės. Kaip ir molis suteikia labai daug ramybės. Ir tokio pasitikėjimo, nes supranti ai visgi čia yra žemė, čia yra molis ant kurio mes ir vaikštom, emm, kad žemė yra sudaryta iš tos pačios medžiagos, ir tada supranti, kur pats gyveni.
Intensyvus sąlytis su moliu, jo natūralumas ir jo minkymas sustiprino Agnės vidinės ramybės jausmą bei pasitikėjimą savimi.
A13 su moliu aš neprisimenu nei vienos
neigiamos patirties
Lipdymas iš molio sukėlė Agnei vien teigiamus išgyvenimus.
A14
manau su moliu visada gali patirti kūrybinę laisvę, nes jinai yra, gali ir daužyti, ir tampyti, ir plėšyti, ir pjaustyti, ir badyti, ir kasti, ir.... ta kūrybinė laisvė
Plačios fizinės išveikos su moliu galimybės suteikė Agnei vidinės laisvės pojūtį.
gali persiteikti, kaip ir (pauzė) minčių laisvė. Ir fizinė laisvė. Man atrodo žmogų gali labai em jam suteikti jausmą laisvės.
A15
nes tarkim, jeigu tapai, nes tarkim dažai gali kuriuo nors momentu pasibaigti, arba (ilga pauzė) ne tapymas ir tai yra labai toks purvinas užsiėmimas, palyginus su moliu, nes molis tiesiog, jis visąlaik prilimpa, tie likučiai prilimpa ir turi tą vieną masę.
Agnei molis buvo kūnui artimesnė ir malonesnė medžiaga nei dažai.
A16
aš tiesiog labai daug vidinės laimės patyriau nuo to jausmo – nuo kūrybinės laisvės, patyriau laimę.
Kūrybinis procesas suteikė Agnei vidinės laimės.
A17
Nu viena masė, man labai patinka, kad molis yra viena masė. Ir su ta mase gali žaisti
Molio savybės Agnei leido mėgautis procesu ir žaisti - būti spontaniškai.
A18
jei aaa, tu duodi žmonėm tokius luitus gero dydžio, jie tikrai gali išlieti visas emocijas. Ir su badymu, ir su mušimu ir tiesiog čia gaunasi kaip bokso kriaušė. Nu aišku būtų žymiai geriau, jei būtų galima molį mėtyti į taikinį (juokiasi). Bet palyginus, emocijas pavyko išlieti.
Galimybė fiziškai veikti molį (badyti, daužyti) padėjo Agnei lengviau išlieti susikaupusias emocijas.
A19
Po užsiėmimų buvo toks jausmas, kad nesinorėjo rankų nusiplauti. Nes man patiko turėti tą molį prikepusį prie emm rankų. Ir man patiko molis panagėse. Ir man tiesiog patiko tas žemės jausmas.
Agnei buvo malonu jausti molio kaip medžiagos natūralumą prie savo rankų.
A20
Nes man atrodo gyvenime mes labai daug naudojam sintetinių priemonių, kad ir šitos kėdės plastikinės, tai labai gera, kai pajauti natūralią medžiagą. Toks gėris užplūsta.
Molio natūralumas buvo reikšmingas Agnei kaip asmeninio ryšio su gamta stiprinimas.
A21
po molio minkymo buvo labai smagu. Nes
žinojau, kad dar vis tiek pasikartos Teigiama patirti užsiėmimo metu, skatindavo Agnę laukti kito užsiėmimo.
A22
emociškai, buvo eee, emociškai buvo šiaip (atsidūsta) galima pasakyti, nu, gerai, em emociškai buvo gal net skaudu, kad nebuvo galima išdegti molio, man atrodo tai būtų gražus užbaigimas, išdegti, ką padarai. Arba tie kūriniai būtų surinkti ir pristatyti kažkokioj parodoj, kur tavo draugai ar bendraminčiai gali ateiti pasižiūrėti.
Agnei neigiamų jausmų kėlė tai, kad jos sukurti kūriniai nebūdavo išsaugojami
A23 įdomu suvokti, kad kai užsiėmimas baigėsi, baigėsi ir to kūrinio gyvenimas.
Kūrinio laikinumas buvo svarbus dalyvei
A24
Jio veikdavo tuo, kad ištuštindavo mano galvą. Tai aš neturėjau jokių minčių, kai lipdydavau.
Dailės terapijos užsiėmimų metu Agnė visą dėmesį nukreipdavo į lipdymą ir tai padėdavo apie nieką negalvoti.
A25
masažinis poveikis to molio. Nes kadangi yra labai tampri medžiaga, tai (pauzė) atrodo, kad tu masažuoji tą medžiagą, bet ir ta medžiaga tave atgal. Atpalaiduoja taip.
Molio ir rankų sąlytis, molio lietimasis prie rankų
atpalaiduodavo Agnę,
sumažindavo įtampą.
A26
patiko, kad kiekvienas turėjo laiko pasireikšti, kad turėjo laiko pasisakyti, ką jisai nulipdė ir ką jis nori tuo pasakyti.
Grupiniuose dailės terapijos užsiėmimuose Agnė teigiamai vertino kitų grupės dalyvių refleksijas ir jai buvo svarbu tai, kad kiekvienas grupės dalyvis buvo išklausytas.
A27
Nepatiko tai, kad visi daugiau mažiau lipdė kažkokius dekoratyvinius dalykėlius.
Agnė atkreipdavo dėmesį ir kritiškai įvertindavo kitų grupės dalyvių molio dirbinius.
A28
Man tai buvo relaksacija. (ilga pauzė). Ir minčių išvalymas. Ir toks atsigavimas, žinai, kad kaip atgal į tą kūrybinį polėkį. Ir tas polėkis turi labai gerą jausmą.
Kūrimo procesas dailės terapijos metu sumažindavo Agnės jaučiamą įtampą ir leisdavo apie nieką negalvoti.
A29
Emm, labai tokį, kaip pasakyti, aaa, motyvacinį va. Motyvacijos šiaip, motyvacijos pakilo pas mane. Nes aš kadangi labai tuo mėgavausi, kai tai dariau, tai man atrodo gyvenimo motyvaciją gali labai pakelti.
Teigiama patirtis dailės terapijos užsiėmimuose suteikė Agnei motyvacijos ir kitose gyvenimo veiklose.
A30
Ir ta tokia ramybė pakiltų, fizinė ramybė ir psichologinė ramybė. Nes nu fizinė ramybė, kai padarai, kai nuvargsti tiesiog dirbant.
Nuovargis, atsiradęs po intensyvaus darbo su moliu, suteikdavo Agnei ramybės jausmą.
A31
Man padėjo, nes sakau, išvalė mintis, ir ir ramybė atsirado.
Dailės terapijos užsiėmimai padėjo Agnei sumažinti nepageidaujamas mintis ir nusiraminti.
A32
Ir motyvaciją pakėlė. Nes va dabar aš
noriu sugrįžti atgal į tą kūrybinę sritį. Dailės paskatino terapijos Agnę vėl užsiimti užsiėmimai mėgstama veikla.
A33
Bet šiaip kai turi emocinę perkrovą, ir tą
molį gali panaudoti kaip iškrovą. Agnė naudojo molį kaip priemonę susikaupusioms emocijoms išveikti.
Asmeninio Agnės patyrimo temų ir potemių sąrašas
1. Teigiamam patyrimui didelės įtakos turėjo molio, kaip dailės terapijos medžiagos, ypatybės: 1.1. Tiesioginis, glaudus, intensyvus molio sąlytis su kūnu (A5, A8, A12, A15)
1.2. Molio kaip medžiagos gamtinė kilmė, natūralumas (A11, A19) 2. Lipdymas iš molio teikė džiaugsmo, nes:
2.1. Priminė vaikystės žaidimus (A1, A17)
2.2. Suteikė galimybę pamatyti savo darbo rezultatą (A2, A3) 2.3. Buvo savaime įdomi veikla (A4, A13, A16)
3. Darbas su moliu dailės terapijos metu padėjo Agnei „čia ir dabar“: 3.1. Nusiraminti (A31)
3.2. Atsikratyti neigiamų minčių (A24, A28)
3.3. Išveikti neigiamas emocijas (stresą, įtampą, baimes) per intensyvų fizinį darbą su moliu (A6, A10, A11, A18, A25, A28, A30, A33)
4. Daugkartinis dalyvavimas dailės terapijos užsiėmimuose Agnei buvo naudingas, nes: 4.1. Suteikė įžvalgų apie save, savo šeimą (A7, A9)
4.2. Skatino saviraišką ir kūrybinės laisvės jausmą (A8, A9, A14, A16) 4.3. Suteikė priartėjimo prie gamtos jausmą, kuris ramino Agnę (A11, A20) 4.4. Skatino galvoti apie ateitį, motyvavo veikti (A21, A29, A32)
5. Tai, kad molio darbai nebuvo išsaugojami sukėlė Agnei dviprasmiškus jausmus: buvo skaudi (A22), bet ir vertinga patirtis (A23).
6. Agnei buvo reikšmingos kitų grupės dalyvių refleksijos (A26), tačiau jų sukurtus molio dirbinius vertino kritiškai (A27).
4.1.2. Ingos interviu fenomenologinė analizė
Čia pateikiami antros tyrimo dalyvės, Ingos, reikšmingi teiginiai (kalba neredaguota) ir jų perrašymas į psichologinę kalbą.
5 lentelė. Ingos reikšmingi teiginiai ir jų perrašymas į psichologinę kalbą.
Teiginio
kodas Reikšmingas teiginys
Reikšmingi teiginiai perrašyti į psichologinę kalbą
B1 „Nu ką galiu pasakyt, šiaip įdomu buvo nuo pat pradžių iki pat pabaigos.“ Inga buvo visada įsitraukusi į dailės terapijos užsiėmimus.
B2
„Pirmiausia tas apšilimas, minkymas, to molio pajutimas, tos hm (pauzė) faktūros molio, tas toks švelnumas, paskui paminkius tokia šiluma nuo rankų jau, paskui jau išminkius minkštas, malonus toks jausmas.“
Sąlytis su moliu, molio šiluma ir jo minkymas suteikė Ingai malonius jausmus.
B3
<kalba apie apšilimo pratimus> „tokį atsipalaidavimą, tokią ramybę, nu tokį tokį malonumą… Tiesiog malonumą.“
Molio minkymas Ingai keldavo atsipalaidavimą ir ramybę.
B4
„Iš pradžių toks nežinojimas, tokia nežinia, galvodavau, kaip čia reikės ir ką čia reikės dabar nulipdyti, kaip čia sugalvoti kažką, bet paskui savaime vat, beminkant, bešildant tą molį, jau ateidavo mintys, kad darysiu tą ir tą arba taip ir taip.“
Užsiėmimų metų išgirdusi temą, Inga nežinodavo, ką lipdyti, tačiau beminkant molį, vėliau idėja atsirasdavo savaime.
B5
„kai pagalvoji, juk tai molis ir kažką nulipdyti reiktų meninių sugebėjimų turėti, taip profesionaliai, taip bent galvojau, bet paskui, kada pradedi lipdyti ir gaunasi jau kažkas ir be tų labai didelių sugebėjimų meninių.“
Inga jautėsi blogai dėl meninių gebėjimų trūkumo, nes manė, jog lipdant iš molio yra svarbu turėti profesionalių įgūdžių.
B6
„Tiesiog taip malonu ir įdomu. Ir pačiam įdomu, kai lipdai, ir kai nulipdai pasižiūrėti į tą darbą, ir kitų darbus įdomu pasižiūrėti, ir kaip jie tą temą išvystė. Kaip tą pačią užduotį visi skirtingai padaro. Koks skirtingas žmonių požiūris ir mąstymas visiškai, kaip tą patį kitom akim pamato. Va taip įdomu buvo...“
Kitų grupės narių refleksija apie savo kūrinius padėjo Ingai įsisąmoninti žmonių požiūrių skirtingumą, palyginti savo asmenines patirtis su kitų grupės narių patirtimis.
B7
„Nu norėjosi, aišku, padaryti, kiek įmanoma tobuliau, gražiau, geriau, nu bet kaip išėjo taip išėjo. Kažkokių stebuklų niekas ten nepadarėm ypatingų.“
Kadangi Ingai norėjosi kūrinius nulipdyti kuo gražiau, tiek savo, tiek kitų grupės narių molio darbus, sukurtus dailės terapijos užsiėmimų metu, ji vertino kritiškai.
