Darbo aplinkos sąlygų vertinimas

Darbo sąlygos - tai aplinka, kurioje vyksta darbas, šios sąlygos apima fizikinius veiksnius - apšvietimą, triukšmą, oro temperaturą, ergonominius veiksnius, darbo ir apsaugos priemonės, darbo pobūdį, darbo ir poilsio laiką. Visos šios aplinkybės turi tiesioginę įtaką darbuotojų savijautai, darbingumui ir sveikatai. Tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas ir jų valdymas formuoja pozityvią psichologinę darbo aplinką.

Pirmoji tirta psichosocialinių rizikos veiksnių grupė yra darbo sąlygos. Respondentų nuomonių apie darbo sąlygas pasiskirstymas pavaizduotas 7 pav.

7 pav. Darbuotojų nuomonių pasiskirstymas pagal darbo aplinkos sąlygų vertinimą

Kaip matyti iš diagramos, savo darbo sąlygas puikiai vertina 78 proc. respondentų, patenkinamomis laiko 21 proc. visų darbuotojų ir prastomis darbo sąlygas laiko 1 proc. darbuotojų.

Nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp darbo aplinkos sąlygų ir darbuotojų demografinių charakteristikų: lyties, amžiaus ir šeimyninės padėties Vadinasi, vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus (χ2 = 0,86, lls = 2, p = 0,65), lyties (χ2 = 0,05, lls = 1, p = 0,83) ir šeimyninės padėties (χ2 = 0,59, lls = 2, p = 0,74), vienodai vertino savo darbo aplinkos sąlygas.

Analizuojant kitus gautus tyrimo duomenis išryškėjo keletas statistiškai reikšmingų požymių priklausomybių. Vertinant darbo aplinkos sąlygas buvo tirtas darbo aplinkos sąlygų ryšys su darbuotojų sugebėjimu susikoncentruoti atliekant darbus (χ2 = 15,93, lls = 2, p = 0,001). Šis vertinimas parodė (8 pav.), kad patenkinamos arba prastos darbo sąlygos daugiau negu pusei (55,6 proc.) respondentų daugiau ar daug daugiau nei įprastai trukdė susikoncentruoti atliekant darbus, 20 proc. respondentų prastos arba patenkinamos darbo sąlygos neturėjo įtakos susikoncentravimui, jie taip kaip visados galėjo susikoncentruoti atliekant darbus. Dauguma tyrimo dalyvių, kurie darbo sąlygas įvertino puikiai, nurodė, kad daugiau arba daug daugiau nei įprastai sugebėjo susikoncentruoti atliekant darbus (93,1 proc.), taip kaip visados sugebėjo susikoncentruoti 80,0 proc. visų respondentų, mažiau nei įprastai 44,4 proc. Spirmeno koreliacija rodo, kad kuo geresnės darbo sąlygos, tuo geriau darbuotojas susikoncentruoja darbe (ρS = -0,31, p = 0,0004).

8 pav. Tyrimo dalyvių nuomonių apie darbo aplinkos sąlygas ryšys su sugebėjimu susikoncentruoti atliekant darbus

Kitas tos pačios psichosocialinių rizikos veiksnių grupės darbo aplinka statistiškai reikšmingas požymių priklausomumas yra tarp darbo aplinkos sąlygų ir neigiamo galvojimo apie darbą (χ2 = 26,57, lls = 3, p = 0,001). Atlikus gautų duomenų statistinę analizę matyti labai aiški tendencija (9 pav.). Darbuotojai, kurie darbo aplinkos sąlygas įvertino kaip patenkinamas arba prastas dažnai arba labai dažnai neigiamai galvojo apie darbą - 66,7 proc. visų respondentų, 30,0 proc. jų kartais neigiamai galvojo apie darbą. Dirbančių prastose darbo sąlygose ir neigiamai negalvojančių apie darbą buvo tik 7,7 proc. visų apklaustųjų. Darbuotojai, kurių darbo aplinkos sąlygos buvo puikios, neigiamai apie darbą visiškai negalvojo (92,3 proc.) arba taip galvojo labai retai (87,8 proc.). Spirmeno koreliacija rodo, kad kuo geresnės darbo sąlygos, tuo darbuotojas mažiau neigiamai galvoja apie darbą (ρS = 0,38, p < 0,0001).

9 pav. Darbuotojų nuomonių apie darbo aplinkos sąlygas ir neigiamą galvojimą apie darbą ryšys

Beveik pusė tyrimo dalyvių (44 proc.) nurodė, kad darbe kartais jaučiasi fiziškai ir emociškai išsekę (10 pav.). Dažnai arba labai dažnai fizinį ir emocinį išsekimą jaučia 22 proc. respondentų. Tik 16 proc. respondentų pažymėjo, kad darbe visiškai nejaučia fizinio ir emocinio išsekimo, o dar 18 proc. jaučia labai retai.

10 pav. Darbuotojų nuomonių pasiskirstymas pagal jaučiamą fizinį ir emocinį išsekimą

Darbuotojų fizinis ir emocinis išsekimas yra statistiškai reikšminagi susijęs su darbo aplinka (χ2 = 8,96, lls = 3, p = 0,03). Ši sąsaja pavaizduota 11 paveiksle. Duomenų analizė parodė, kad 37,5 proc. respondentų, dirbančių prastomis arba patenkinamos darbo sąlygomis dažnai arba labai dažnai jautė fizinį ir emocinį išsekimą, 20,6 proc. kartais jautėsi fiziškai ir emociškai išsekę ir tik 4,4 proc. dirbančių prastomis arba patenkinamomis sąlygomis nejautė emocinio išsekimo. Spirmeno koreliacija rodo, kad kuo geresnės darbo sąlygos, tuo darbuotojai jaučiasi mažiau išsekę (ρS = 0,25, p = 0,0028).

11 pav. Darbuotojų nuomonių apie fizinį ir emocinį išsekimą priklausomybė nuo darbo aplinkos sąlygų

Atliekant duomenų statistinę analizę išryškėjo dar viena statistiškai reikšminga požymių sąsaja. Darbuotojų jaučiamas susierzinimas dėl iškylančių mažų problemų, bendradarbių ar komandos ir darbo aplinkos sąlygų ryšys parodytas 12 paveiksle (χ2 = 23,76, lls = 3, p = 0,001).

Daugiau nei pusė - 57,1 proc. respondentų, dirbančių prastomis arba patenkinamomis darbo sąlygomis teigia, kad dažnai arba labai dažnai susierzina dėl darbe iškylančių mažų problemų, kolegų arba komandos, 22,7 proc. jų teigia, kad kartais susierzina, 17,3 proc. visų respondentų retai susirezina dėl darbe iškylančių mažų problemų, kolegų arba komandos. Tuo tarpu, darbuotojai, kurie savo darbo sąlygas įvertino kaip puikias, niekuomet (100 proc.) arba tik labai retai (82,7 proc.) susierzindavo dėl iškylančių darbe problemų, kolegų arba komandos.

12 pav. Darbuotojų nuomonių apie darbo aplinkos sąlygas sąsajos su galimu susierzinimu dėl mažų problemų, kolegų ar darbo

Analizuojant darbuotojo galimybių neatitinkančio darbo krūvio ir darbo aplinkos sąlygas (13 pav.), pastebėta, statistiškai reikšmingos sąsajos (χ2 = 25,17, lls = 3, p = 0,001). Darbuotojai, dirbantys prastomis arba patenkinamomis sąlygomis dažniau nei kiti išreiškė nuomonę, kad dažnai arba labai dažnai darbo krūvis neatitinka jų galimybių (57,1 proc.), 25 proc. jų mano, kad darbo krūvis kartais neatitinka galimybių. Tuo tarpu tyrimo dalyviai, kurių darbo sąlygos buvo puikios nesiskundė jų galimybių neatitinkančiu darbo kūviu (100 proc.) labai retai skundėsi (81,8 proc.). Spirmeno koreliacija rodo, kad kuo geresnės darbo sąlygos, tuo darbuotojai dažniau mano kad krūvis gerai atitinka galimybes (ρS = 0,39, p < 0,0001).

13 pav. Darbuotojų nuomonių apie darbo krūvio neatitikimą jų galimybėms sąsajos su darbo sąlygomis

Darbuotojų nuomonė apie šiuo metu jaučiamą stresą pateikta 14 paveiksle. Dauguma tyrimo dalyvių (36 proc.) šiuo metu šiek tiek jaučia stresą, tiek pat respondentų (36 proc.) atsakė šiuo metu nejaučiantys streso. Labai dažnai jaučia stresą 8 proc., o gana dažnai 20 proc. visų respondentų.

14 pav. Darbuotojų nuomonių pasiskirstymas pagal šiuo metu jaučiamą stresą

Buvo vertinama darbuotojų nuomonė apie jaučiamos įtampos (15 pav.) bei patiriamo streso (16 pav.) sąsajas su darbo aplinkos sąlygomis Atlikus analizę, atsiskleidė statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp darbo sąlygų ir jaučiamos įtampos (χ2 = 10,38, lls = 3, p = 0,015), bei darbo sąlygų ir patiriamo streso (χ2 = 16,67, lls = 3, p = 0,001). Pastebėta, kad 62,5 proc. respondentų, dirbančių prastomis arba patenkinamomis sąlygomis, daug labiau nei įprastai jaučia įtampą darbe, 28,6 proc. jų įtampą jaučia daugiau nei įprastai, 22,6 proc. jaučia įtampą taip kaip visados. Tuo tarpu tyrimo dalyviai, savo darbo sąlygas vertinantys puikiai, dažniau išreiškė nuomonę, kad daugiau nei įprastai ar taip kaip visados jaučia įtampą darbe,

atitinkamai 71,4 proc ir 77,4 proc. Spirmeno koreliacija rodo, kad kuo geresnės darbo sąlygos, tuo mažiau jaučiama įtampa (ρS = 0,24, p = 0,0058).

15 pav. Darbuotojų nuomonių apie jaučiamą įtampą priklausomybė nuo darbo aplinkos sąlygų

Analizuojant darbo sąlygų ir patiriamo streso ryšį pastebėta, kad 54,6 proc. respondentų, savo darbo sąlygas vertinančių kaip prastas arba patenkinamas, labai dažnai jaučia stresą, gana dažnai stresą jaučia 31,0 proc. respondentų, šiek tiek jaučia stresą 25,0 proc. ir streso nejaučia tik 5,8 proc. respondentų (16 pav). Labai dažnai (45,5 proc.) stresą jaučia ir dabuotojai, dirbantys puikiose darbo sąlygose, gana dažnai jaučia net 69 proc, šiek tiek jaučia 75 proc. respondentų ir streso nejaučia 94,4 proc. Spirmeno koreliacija rodo, kad kuo geresnės darbo sąlygos, tuo mažiau jaučiamas stresas (ρ_S = 0,33, p < 0,0001).

16 pav. Tyrimo dalyvių nuomonių apie darbo aplinkos sąlygas ryšys su patiriamu stresu

Statistinė duomenų analizė atskleidė dar vieną reikšmingą požymių sąsają. Darbuotojų nuomonės apie jų sveikatos būklę ir darbo aplinkos ryšys parodytas 17 paveiksle (χ2 = 9,24, lls = 2, p = 0,009). Gauti duomenys rodo, kad prasta arba labai bloga sveikata skundėsi daugiau nei pusė (53,9 proc.) respondentų dirbančių prastomis arba patenkinamomis

darbo aplinkos sąlygomis, 20,0 proc. jų paminėjo, kad sveikata šiuo metu yra gera, 15,2 proc. respondentų, dirbančių prastomis arba patenkinamomis sąlygomis, džiaugėsi labai gera sveikata. O dirbantys puikiomis darbo sąlygomis labai gerai savo sveikatos būklę įvertino 84,8 proc. respondentų, 80,0 proc. jų savo sveikatą vertino gerai, prasta arba labai bloga savo sveikatos būklę laikė 46,2 proc. visų puikiomis sąlygomis dirbančių respondentų. Spirmeno koreliacija rodo, kad kuo geresnės darbo sąlygos, tuo geriau darbuotojai vertina savo sveikatos būklę (ρS = 0,19, p = 0,02).

17 pav. Darbuotojų nuomonių apie sveiktos būklę priklausomybė nuo darbo aplinkos sąlygų

Tinkamai valdant rizikos veiksnius, galima išvengti profesinių klaidų bei išsaugoti darbuotojų sveikatą, todėl svarbu žinoti kaip darbuotojai vertina savo darbo aplinkos sąlygas. Apibendrinant darbo aplinkos sąlygų statistinę duomenų analizę, nustatyti šie psichosocialiniai rizikos veiksniai:

 22 proc. respondentų nuomone, jų darbo aplinkos sąlygas yra patenkinamos arba prastos.  Darbo aplinkos sąlygų vertinimas nepriklauso nuo demografinių veiksnių, todėl vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus ir šeimyninės padėties vienodai vertino darbo aplinkos sąlygas.

 55,6 proc. tyrimo dalyvių patenkinamos arba prastos darbo sąlygos trukdė susikoncentruoti atliekant darbus.

 66,7 proc apklausos dalyvių, kurie darbo aplinkos sąlygas įvertino kaip patenkinamas arba prastas labai dažnai neigiamai galvojo apie darbą.

 Įmonėje būdinga per didelė fizinio ir emocinio išsekimo problema. Kartais fizinį ir emocinį išsekimą jaučia 44 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų, o dažnai arba labai dažnai 22 proc. tyrimo dalyvių.Tik 16 proc. visų respondentų nesiskundžia išsekimu darbe.

 Darbo aplinka yra susijusi su fiziniu ir emociniu išsekimu, kuo geresnės darbo sąlygos, tuo darbuotojai jaučiasi mažiau išsekę.

 Daugiau nei pusei (57,1 proc.) respondentų prastos arba patenkinamomis darbo sąlygos dažnai sukelia susierzinimą dėl netikėtai darbe iškilusių problemų, kolegų arba komandos.  Patenkinamos arba prastos darbo aplinkos sąlygos susijusios su darbo krūvio neatitiku darbuotojo galimybėms – šiam teiginiui pritaria 57,1 proc. respondentų.

 Dauguma tyrimo dalyvių darbe jaučia stresą - dažnai ir labai dažnai stresą jaučia 28 proc. respondentų, kartais 36 proc. visų tyrime dalyvausių darbuotojų.

 62,5 proc. respondentų nurodė, kad dirbdami prastomis arba patenkinamomis sąlygomis, jaučia įtampą darbe.

 Gana dažnai arba šiek tiek stresą darbe jaučia ir prastomis, ir puikiomis sąlygomis dirbantys tyrimo dalyviai, vadinasi, darbe patiriamas stresas priklauso ne tik nuo darbo aplinkos sąlygų.

 Tik 15,2 proc. tyrimo dalyvių dirbančių prastose arba patenkinamose darbo sąlygose šiuo metu džiaugiasi gera sveikata. 53,9 proc. respondentų mano, kad jų prasta sveikata yra susijusi su nepatenkinamomis darbo aplinkos sąlygomis.