Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų nuomon÷ apie sveikatos vadybos sampratą

Pastaruoju metu labai plačiai prad÷tas vartoti terminas „vadyba“, kuriuo apibūdiname valdymą, organizavimą, vadovavimą, administravimą, koordinavimą. Vadyba – tikslinga veikla, kuria organizuotai siekiama norimų rezultatų. Vadybin÷ veikla – tai visumin÷ organizacijos valdymo veikla, o ne tik žmonių, dirbančių šioje organizacijoje, veiklos ar santykių reguliavimas.

Mūsų atliktame tyrime į atvirą klausimą „Kaip Jūs manote, ką apima „sveikatos vadybos“ samprata?“ atsak÷ 80 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, kurių atsakymus suskirst÷me į šias grupes:

• įstaigos veiklos planavimas ir koordinavimas; • žmogiškųjų išteklių planavimas ir valdymas; • sprendimų pri÷mimas ir strategijų kūrimas; • sveikatos politikos formavimas ir įgyvendinimas; • biudžeto planavimas ir finansinių išteklių valdymas;

• programų, paslaugų, kokyb÷s, informacijos, konfliktų, pokyčių valdymas; • gyventojų sveikatos gerinimas ir paslaugų prieinamumas;

• bendravimas ir bendradarbiavimas;

• medicinos personalo tobul÷jimas ir kvalifikacijos k÷limas;

• teis÷s, etikos, vadybos, administravimo, psichologijos, visuomen÷s sveikatos, medicinos, vadovavimo žinių ugdymas;

• sveikatos apsaugos paslaugų organizavimas ir jų teikimo kokyb÷s užtikrinimas; • planavimas, organizavimas, valdymas, kokyb÷, kontrol÷.

Analizuojant atsakymus pasteb÷ta, kad kai kurie ASPĮ vadovai „sveikatos vadybą“ supranta taip: „ta pati vadyba, tik sveikatos priežiūros srityje“, „sugeb÷jimas teisingai suprasti ir vykdyti įstatymus“, „gyventojų politikos gerinimas“, „orientacija į sveikatą ir visuomenę“, „įstaigos vizija ir planų sudarymas“, „buhalterin÷s apskaitos pagrindai ir pastatų eksploatavimo žinios“. Tokie atsakymai leidžia suprasti, kad vadovas n÷ra pakankamai kompetentingas atsakyti į šį klausimą.

2002 m. vykdytos Lietuvos sveikatos apsaugos vadybos draugijos narių apklausos metu buvo siekiama įvertinti sveikatos vadybininkų požiūrį į sveikatos vadybos koncepciją bei šios srities žinių poreikį, pateikiant klausimą „Kaip jūs suprantate sveikatos vadybą?“ Atsakymai atskleid÷ didelius sveikatos vadybos sampratos skirtumus nuo „kontrol÷s“, „vadovavimo gydymo įstaigai“, „galimyb÷s priimti savarankiškus sprendimus“ iki „sveikatos politikos, pateisinančios visuomen÷s lūkesčius“, „atvirumo įvairioms nuomon÷ms“ arba „visuomen÷s sveikatos gerinimo“. Vis d÷lto, didžiausia atsakiusiųjų dalis apibr÷ž÷ sveikatos vadybą kaip vadovavimą sveikatos priežiūros įstaigai arba išteklių valdymą (18).

Sveikatos vadybos sampratą mūsų apklausti ASPĮ vadovai interpretuoja labai įvairiai, tačiau dažniausiai vyrauja požiūris, susijęs su teisine baze, finansiniais ir organizaciniais pokyčiais. Tik nedidel÷ dalis respondentų atsak÷, kad jiems svarbu organizuoti ir sutelkti kolektyvą kokybiškam gyventojų aptarnavimui, efektyviai spręsti sveikatos problemas, formuoti sveikatos politiką ir koordinuoti įstaigos veiklą taip, kad būtų orientuojamasi į aptarnaujamos vietov÷s pacientų sveikatos gerinimą ir paslaugų prieinamumą.

Išanalizavus apklaustųjų nuomonę apie „sveikatos vadybos sampratą“ išskirčiau įdomesnius įstaigų vadovų samprotavimus.

„Strategin÷ įžvalga, pokyčių valdymas, planų sudarymas, paj÷gų sutelkimas, kontrol÷s vykdymas, orientacija į rezultatą, susitvardymas stresin÷se situacijose, jautrumas kitiems“.

„Sveikatos vadyba sujungia į vieną visumą sveikatos įstaigos veiklos koordinavimą, finansinių išteklių planavimą, aptarnaujamos teritorijos gyventojų sveikatos gerinimą, naudojant turimus informacinius, koordinavimo ir planavimo bei kontrol÷s mechanizmus. Tai kolektyvinis procesas ir integruota sritis, jungianti į vieną visumą medicinines, teisines ir vadybines paj÷gas“.

„Sveikatos priežiūros vadybos specialistai siekia sukurti vertingas paslaugas skirtingoms gyventojų grup÷ms, kai už tam tikras išlaidas suteikiama kokybiška paslauga. Paslaugų vadyba taps dar sud÷tingesn÷, kadangi prival÷s apjungti sveikatos priežiūros keliamus reikalavimus, kaštų mažinimo strategijas, tarp specialistų kylančią įtampą, besikeičiančias technologijas. Svarbiausias tikslas – pad÷ti išsaugoti visuomen÷s sveikatą, bei ją stiprinti“.

„Sveikatos vadybos samprata apima valstyb÷s uždavinių sveikatos apsaugos srityje suvokimą ir jų įgyvendinimą praktikoje, užduočių kolektyvui išk÷limą ir jų įgyvendinimą, sprendimo būdų ir strategijos bei tikslų kolektyvui išk÷limą, komandos sudarymą iškeltų uždavinių vykdymui, darbuotojų motyvavimą, gero mikroklimato kolektyve užtikrinimą, informacinių technologijų vystymą, situacijos analizę ir vertinimą“.

„Viso kontaktinio kelio nuo paciento atvykimo į ASPĮ iki jo išvykimo iš įstaigos, procesų supratimas, pradedant žmogiškaisiais elementais ir baigiant ekonominiais – finansiniais, visa tai pagrindžiant teisiniais ir bendražmogiškaisiais santykiais su prevencija ir modeliavimu įvairiose situacijose. Tai plati sąvoka, kurioje turi būti pakankamai vietos nuolatiniam atsinaujinimui, derinimui su kasdieniniais gyvenimo iššūkiais bei profesin÷m nuostatom ir kiekvienos medicinos įstaigos vizija, misija ir strategija“.

„Tai filosofija arba požiūris į vadybą, iš kitų išsiskiriantis savo principais, veikla ir metodais. Trys pagrindiniai principai: d÷mesio sutelkimas į pacientą, nuolatinis tobul÷jimas ir komandinis darbas“.

Mūsų darbe respondentų taip pat klaus÷me „Kaip Jūs manote, ar Jums pakanka vadybinių žinių dirbant vadovaujamą darbą?“. Daugiau nei pus÷ (57,1 proc.) respondentų atsak÷, kad dalinai pakanka, tik 24,5 proc. atsak÷ „taip“, o 18,4 proc. nurod÷, kad jiems vadybinių žinių nepakanka. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys teig÷, kad dirbant vadovaujamą darbą jiems pakanka vadybinių žinių (2 pav.).

55,3 22,9 58,7 31,1 13,6 18,4* 0 10 20 30 40 50 60 Taip Ne Dalinai Proc. Vyrai Moterys χ²=6,112; lls=2; p=0,047 * - p<0,05, lyginant su vyrais

2 pav. Vadybinių žinių pakankamumas dirbant vadovaujamą darbą priklausomai nuo lyties

Vadybinių žinių pakankamumą dirbant vadovaujamą darbą taip pat vertinome pagal ASPĮ vadovų darbo stažą. 34 m. ir mažiau dirbantieji statistiškai reikšmingai dažniau nei turintys didesnį darbo stažą nurod÷, kad jiems nepakanka vadybinių žinių. 24 m. ir mažiau dirbantys vadovai rečiau nei turintys 25 m. ir didesnį darbo stažą nurod÷, kad jiems dalinai pakanka vadybinių žinių (3 pav.).

29,2 44,6*⁰ 26,2* 60,9 19,5* 19,6 65,5 7,2 27,3 0 10 20 30 40 50 60 70 Taip Ne Dalinai Proc. 24 m. ir mažiau 25–34 m. 35 m. ir daugiau χ²=10,249; lls=4; p=0,036 0

- p<0,05, lyginant su turinčiais 25–34 m. darbo stažą * - p<0,05, lyginant su turinčiais 35 m. ir didesnį darbo stažą

3 pav. Vadybinių žinių pakankamumas dirbant vadovaujamą darbą priklausomai nuo darbo stažo

Baigusieji antrąją magistrantūros studijų programą dažniau teig÷, kad jiems pakanka vadybinių žinių dirbant vadovaujamą darbą, nei jų nebaigusieji (atitinkamai 40,0 ir 19,9 proc., χ²=11,889; lls=2; p=0,003).

Atsakymai į pastarąjį klausimą statistiškai reikšmingai nesiskyr÷ priklausomai nuo respondentų amžiaus, vadovų darbo stažo sveikatos apsaugos, valdymo srityje, darbuotojų, dirbančių vadovaujamoje įstaigoje, skaičiaus bei įstaigų tipo.

Kligio G. (2004) atliktame tyrime atskleidžiama, kad visuomen÷s sveikatos priežiūros sistemos institucijų vadovai pastebi visuomen÷s sveikatos priežiūros sistemoje vykstančius pokyčius, kuriuos vertina kaip vidutiniškai s÷kmingus. Pati sistema, respondentų nuomone, tapo ekonomiškesn÷, o veikla – efektyvesn÷. Vienas iš įvykusių esminių pokyčių, yra valdymo sprendimų pri÷mimo perdavimas žemesniam valdymo lygiui. Apklausoje dalyvavę vadovai įvardijo visuomen÷s sveikatos priežiūros sistemos reformos įgyvendinimo problemas: efektyvios vadybos stoka, taip pat trūksta kvalifikuotų specialistų, kurie gal÷tų įgyvendinti reformos uždavinius, skirta nepakankamai d÷mesio vadovams perkvalifikuoti (11).

Tyrimo metu respondentų klaus÷me, kaip jie mano, kokios yra pagrindin÷s sveikatos vadybininko funkcijos. Dažniausiai įstaigų vadovai pamin÷jo, kad vienos iš svarbiausių sveikatos vadybininko funkcijų – koordinuoti įstaigos veiklą ir priimti sprendimus, o mažiausiai svarbios funkcijos: gerinti gyventojų sveikatą, formuoti sveikatos politiką (4 pav.).

4,2 49,5 72,2 73,1 73,1 81,9 95,8 47,2 0 20 40 60 80 100 Kita Formuoti sveikatos politiką Gerinti gyventojų sveikatą Planuoti žmogiškuosius išteklius Planuoti biudžetą Vertinti pokyčius Priimti sprendimus Koordinuoti įstaigos veiklą

Proc.

4 pav. Pagrindin÷s sveikatos vadybininko funkcijos

Formuoti sveikatos politiką svarbiau buvo moterims nei vyrams (atitinkamai 54,1 ir 40,2 proc., χ²=4,211; lls=1; p=0,04), tačiau vyrams buvo svarbiau priimti sprendimus (atitinkamai 87,9 ir 76,1 proc., χ²=4,999; lls=1; p=0,025).

50–59 m. amžiaus respondentams planuoti biudžetą buvo mažiau svarbu (63,8 proc.) nei vyresniems ar jaunesniems (atitinkamai 87,5 ir 82,5 proc., χ²=12,413; lls=2; p=0,002), tačiau svarbiau nei jaunesniems gerinti gyventojų sveikatą (atitinkamai 55,2 ir 35,1 proc., χ²=6,010; lls=2; p=0,05). Kaip pagrindinę sveikatos vadybininko funkciją – vertinti pokyčius, rečiausiai pažym÷jo 49 m. ir jaunesni vadovai (52,6 proc.), lyginant su 50–59 m. bei 60 m. ir vyresniais (atitinkamai 81,9 ir 75,0 proc., χ²=16,050; lls=2; p=0,000).

Pokyčių vertinimą, kaip pagrindinę sveikatos vadybininko funkciją, rečiausiai pažym÷jo respondentai, turintys 24 m. ir mažesnį darbo stažą (59,7 proc.), lyginant su dirbančiais 25–34 m. bei 35 m. ir daugiau (atitinkamai 77,7 ir 81,8 proc., χ²=9,247; lls=2; p=0,010).

Svarbesn÷ įstaigos veiklos koordinavimo funkcija buvo turintiesiems 10–19 m. vadybinio darbo stažo nei 20 m. ir daugiau vadovautiesiems (atitinkamai 100,0 ir 90,2 proc., χ²=7,883; lls=2; p=0,02). Gerinti gyventojų sveikatą buvo svarbiau 9 m. ir mažiau vadybinio darbo stažą turintiems vadovams nei vadovaujantiems 20 m. ir daugiau (atitinkamai 57,1 ir 34,1 proc., χ²=6,179; lls=2; p=0,04). Vadovaujantiems 20 m. ir daugiau priimti sprendimus buvo mažiau svarbu (65,6 proc.), nei turintiems 10–19 m. bei 9 m. ir mažiau vadybinio darbo patirties (atitinkamai 90,1 ir 83,9 proc., χ²=13,185; lls=2; p=0,001).

Gerinti gyventojų sveikatą statistiškai reikšmingai dažniau (62,5 proc.) pažym÷jo vadovai, kurių vadovaujamose įstaigose dirba 99 ir mažiau darbuotojų, lyginant su įstaigomis, kuriose dirba 100-249 bei 250 ir daugiau (atitinkamai 45,2 ir 42,5 proc., χ²=6,310, lls=2, p=0,043) darbuotojų. Pokyčių vertinimą rečiau pažym÷jo 99 ir mažiau nei 100-249 darbuotojų vadovaujantys vadovai (atitinkamai 62,5 ir 84,9 proc., χ²=8,989; lls=2; p=0,011).

Socialin÷ ir politin÷ pad÷tis Anglijoje sudar÷ prielaidas atsirasti naujai visuomen÷s sveikatos vadybai, turinčiai didelę reikšmę vadybai ir valdymo sistemoms. Visuomen÷s vadybos veiksniai yra susiję tarpusavyje, ypatingai svarbūs rinkoje, turintys įtaką pastaruoju metu augančiam vadovų lygmeniui, klinikiniams vadybos vaidmenims ir strateginiam vadybos kilimui (61). Tačiau naujos visuomen÷s vadybos vystymasis ir pl÷tra išk÷l÷ sud÷tingą klausimą - kas yra vidurinio lygio vadovai sveikatos priežiūros sektoriuje? Įvertinant sveikatos priežiūros sektorių, vidurinio lygio vadovais gal÷tų būti klinikiniai – mišrūs vadovai, generaliniai vadovai, praktikuojantys gydytojai ir pirmin÷s sveikatos priežiūros įstaigų vadovai (62). Taigi aktyvus valdymas yra būtinas gydytojams praktikams – klinicistams ir vadovams, kurie supranta vietin÷s reikšm÷s niuansus ir gali derinti naudą su organizacijos interesais ir nacionaliniais prioritetais (63).

Į klausimą „Kurios iš išvardintų valdymo proceso funkcijų Jums, kaip vadovui, yra svarbiausios?“ respondentai atsakymus pažym÷jo svarbos tvarka nuo 1 iki 10. Svarbiausiomis jie nurod÷ tokias valdymo proceso funkcijas, kaip koregavimas, kontrol÷. Keletas respondentų pamin÷jo tokias funkcijas kaip: vertinimas, įstaigos strategijos numatymas, paslaugų kokyb÷s valdymas, finansavimas. Mažiausiai svarbios, vadovų nuomone, buvo planavimas, organizavimas bei informacin÷ – analitin÷ valdymo proceso funkcija. Apskaičiavome šių funkcijų vertinimo vidurkius (5 pav.).

7,82 6,19 4,61 4,49 4,46 4,24 3,38 3,26 3,22 0 2 4 6 8 10 Planavimas Organizavimas Informacin÷ - analitin÷ Prognozavimas Motyvavimas Vadovavimas Koordinavimas Kontrol÷ Koregavimas Vidurkis ir 95 proc. PI

Į klausimą „Kokius iš išvardintų norminių aktų reik÷tų koreguoti, norint pagerinti asmens sveikatos priežiūros sistemos organizavimą Lietuvoje?“ atsak÷ daugiau nei pus÷ apklaustųjų (55,0 proc.), tačiau tik nedidel÷ dalis respondentų išreišk÷ nuomonę apie visus klausime pateiktus įstatymus.

LR Sveikatos sistemos įstatymas

Apibendrinant respondentų nuomones šiuo klausimu galima teigti, kad vadovai siūlo nedubliuoti sveikatos valdymo institucijų savivaldos ir apskrities lygmenyje, sumažinti sveikatos sistemą kontroliuojančių institucijų skaičių. „Kol nebus pakeistas 12 straipsnis (str.), tol ger÷jimo nebus. Tai yra valstyb÷s l÷šų švaistymas, pvz. finansavimo netolygumai pagal lygius. Kaip savivaldyb÷ gali įtakoti įstaigas, jeigu jų nefinansuoja“. Yra manančių, kad paslaugų kainas tur÷tų nustatyti ne sveikatos apsaugos ministerija, bet gydymo įstaigos, o šiuo metu reikia padidinti teikiamų paslaugų įkainius ir liberalizuoti mokamų paslaugų sveikatos sistemoje taikymą, įvedant savanorišką sveikatos draudimą.

Šio įstatymo 12 str. reglamentuoja Lietuvos nacionalin÷s sveikatos sistemos (LNSS) veiklos organizavimo (savivaldybių, apskričių, valstyb÷s) ir sveikatos priežiūros (pirminis, antrinis, tretinis) lygius. Savivaldos vykdomosios institucijos organizuoja pirminę asmens sveikatos priežiūrą (organizavimą tvarką nustato Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija) ir antrinę sveikatos priežiūrą, kurios mąstą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau ir apskričių viršininkai organizuoja SAM nustatyto masto ir profilių antrinę asmens sveikatos priežiūrą (64).

Vadovai mano, kad reikia skatinti pirmin÷s sveikatos priežiūros privatų verslą, tod÷l savivaldyb÷s prival÷tų aprūpinti patalpomis panaudos būdu. „Reikia suvienodinti viešųjų ir privačių įstaigų teisinę pad÷tį. Jei sudaroma sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK), tai ir paslaugų teikimo, kontrol÷s, atsiskaitymo, finansin÷ apskaita ir viešieji pirkimai joms turi būti taikomi vienodai (vienos dirba pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kitos – pagal akcinių bendrovių, individualių įstaigų, patentų ir kt. įstatymus)“.

LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas

Daugelis vadovų pažym÷jo, kad būtina papildyti ir pakeisti 11 str., taip būtų išpl÷stas ir detalizuotas 12 str. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainos turi atitikti teikiamas paslaugas. Savivaldyb÷s netur÷tų nustatyti mokos fondo, medikamentų išlaidų, taip pat neturi būti kvotų teikiamoms paslaugoms (mažinamas finansavimas stacionaro paslaugoms). Respondentai akcentavo, kad šeimos gydytojas negali dirbti 24 val. per parą, reikia suteikti daugiau laisv÷s įstaigos vadovui, kuris valdytų viešosios įstaigos turtą. „Reikia apsispręsti, kiek, kur ir kokių asmens sveikatos priežiūros įstaigų mūsų valstyb÷je reikia, ypač kontroliuojant poįstatyminių aktų leidybą, kurie dažnai gerą įstatyminę redakciją paverčia niekine“.

Šio įstatymo 11 str. reglamentuojamas LNSS įstaigų išd÷stymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas, kuriam įtakos turi SAM kartu su VLK. LNSS įstaigų steig÷jai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs įstaigų išd÷stymo ir jų struktūros reikalavimai. 12 str. rašoma, kad investicijomis sveikatos priežiūrai laikoma l÷šų naudojimas paslaugų asortimentui pl÷sti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir kokybei gerinti. Beje, tik 13 str. nagrin÷jamas paslaugų kainų valstybinis reguliavimas – LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato SAM arba valdymo organai ir savininkai (1).

LR Visuomen÷s sveikatos priežiūros įstatymas

„Būtų gerai, jeigu šis įstatymas veiktų. N÷ra sistemos, nes ją ardo dalinimas lygiais, kaip ir sveikatos sistemoje. Tiek įstaigų, o nesugebame net informacijos surinkti ir surinktų duomenų panaudoti“.

Norint įgyvendinti šį įstatymą reikia griežtinti sanitarinę priežiūrą ir didinti baudas už nusižengimus. Dažnai nesulaukiama realios pagalbos, nes ji formalizuota ir paremta sankcijomis.

LR Sveikatos draudimo įstatymas

Vadovai pažym÷jo, kad reikia keisti privalomojo sveikatos draudimo administravimo tvarką, įvesti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, tobulinti 9 ir 10 str., sukurti kontrol÷s nuostatus, atsisakyti lengvatų žemdirbiams, drausti gydymo įstaigas, leisti funkcionuoti draudimui, o ne tik paskirstyti valstyb÷s l÷šas.

Paliktos didel÷s spragos tiems, kurie nemoka įmokų į privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą arba sumoka vienkartines įmoka, o gauna visas sveikatos priežiūros paslaugas. Būtina nustatyti iš PSDF l÷šų finansuojamus draudimo objektus. Svarbu nustatyti planinių apsilankymų pirminiame lygyje kvotas per metus, o už kitus apsilankymus taikyti priemokas. Aiškiai įvardinti, už kokias paslaugas apmoka valstyb÷, kad prad÷tų veikti privataus draudimo sistema.

„Priemokas už paslaugas susieti su krepšeliu, kurį sukaup÷ pacientas mok÷damas privalomas įmokas. Finansavimas turi „eiti“ kartu su pacientu,- kur pacientas kreipsis, ten kasa ir apmok÷s. Tuomet konkurencija būtų aiškesn÷ ir atsirastų interesas dirbti geriau bei kokybiškiau“.

Šio įstatymo 9 str. reglamentuoja iš PSDF biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių sąrašą tvirtina SAM, įvertinusi VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šis sąrašas sudaromas detalizuojant konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas sutartyse. 10 str. reglamentuojamas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems, kurių tvarką nustato SAM (65).

LR Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas

Šis įstatymas su kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais turi sudaryti visumą. Reikia daug pakeitimų: įjungti į rinką daugiau draudimo kompozicijų, kad būtų lankstesnis ir didesnis žalos atlyginimas (tur÷tų būti žalos atlygio „lubos“, o ne išmokamos milijonin÷s išmokos); nustatyti žalos ribas ir supaprastinti procedūras; apibr÷žti pacientų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą.

„Kol n÷ra nustatytas kiekvienai ligai ar paslaugai atitinkamos kokyb÷s algoritmas, tai kaip vertinti, ar viskas kokybiškai atlikta? Be to, turi būti nustatyta privalomojo draudimo ir žalos atlyginimo sumos santykis“.

Niekas negina medicinos personalo, nes turi būti žalos atlyginimas be gydytojo kalt÷s pripažinimo (įvesti žalos atlyginimo be kalt÷s modelį), tod÷l būtina taisyti šio įstatymo nuostatas, nes pacientų teis÷s yra labai išpl÷stos, o medikai teisių neturi. Būtina įvardinti sąvokas, kai pažeidžiamos gydytojo teis÷s, garb÷ ir orumas. N÷ra numatyta gynybinio mechanizmo gydytojams nuo pacientų terorizavimo.

„Būtinas realus medikų sveikatos draudimo fondas bei tam tikras žalų dydžio reglamentavimas. Reikia suderinti sampratas, kai teis÷je yra turtin÷s ir neturtin÷s žalos sampratos, o medicinoje reik÷tų apsispręsti ir naudoti tik vieną sampratą“.

Labai svarbu įvertinti žalą atskirai įstaigai ir personalui, tod÷l didelę įtaką turi abipus÷ pagalba ir supratimas. „Reikia reglamentuoti maksimalų žalos dydį finansine išraiška, įkurti žalos atlyginimo fondą, į kurį mok÷tų įstaigos, pacientai gautų kompensacijas už patirtą žalą“.

Respondentai siūlo keisti LR Konstituciją, civilinį kodeksą, koreguoti ir suderinti tarpusavyje visus išvardintus įstatymus, kad pacientams būtų suteikiamos kokybiškos paslaugos visoje Lietuvoje, o ne tik didmiesčiuose. Specialistus reikia ruošti pagal poreikį, darbo ir įdarbinimo tvarką reglamentuoti teis÷s aktais, tod÷l svarbu ne tik išleisti įstatymus, bet ir garantuoti jų vykdymą.

SAM tur÷tų sudaryti sąlygas pacientų ištyrimui pirminiame lygyje nemokamai, nes dabar atliekami tik kraujo, šlapimo, elektrokardiografijos ir rentgenologiniai tyrimai; turi būti suskaičiuoti realūs paslaugų įkainiai.

„Įstatymas turi tur÷ti ne tik teisinę bazę, bet turi būti numatyti jo vykdymo ir įgyvendinimo bei finansavimo šaltiniai. Rašliava be finansavimo tai tas pats, kaip gražus saldainis vitrinoje. Reikia vadovautis sveiku protu ir nei vienas įstatymas nekliudys dirbti“.

Atliekant tyrimą respondentų klaus÷me „Kokie kriterijai yra svarbiausi Jūsų įstaigos veiklos rezultatams?“ Svarbiausiais vadovai įvardijo aptarnaujamos populiacijos demografinius procesus bei poveikį visuomenei. Kaip mažiausiai svarbius išskyr÷ tokius kriterijus kaip finansiniai veiklos rodikliai bei pacientų pasitenkinimas, tačiau respondentai pamin÷jo ir kitus kriterijus: finansavimas, kokyb÷s sistemos tobulinimas, specialistų ruošimas. Apskaičiavome šių kriterijų vertinimo vidurkius (6 pav.).

8,92 7,53 5,96 5,71 5,29 5,24 4,88 4,69 4,53 3,47 3,41 0 2 4 6 8 10 Pacientų pasitenkinimas Finansiniai veiklos rodikliai Personalo vadyba Įstaigos pripažinimas Personalo pasitenkinimas Gyventojų sveikata Sveikatos politika ir strategija Palankus gyventojų požiūris į sveikatos

priežiūros įstaigą

Aptarnaujamos teritorijos gyventojų sveikatos gerinimas

Poveikis visuomenei Aptarnaujamos populiacijos demografiniai

procesai

Vidurkis ir 95 proc. PI

6 pav. Svarbiausi kriterijai įstaigos veiklos rezultatams

Viitanen E. nagrin÷ja faktorius, darančius įtaką gydytojų vadybininkų sprendimų pri÷mimui specializuotoje sveikatos priežiūroje, sveikatos priežiūros centruose ir skirtinguose valdymo lygiuose. Autor÷ tyrime išskiria gydytojų – vadybininkų kategoriją, t.y. gydytojai, kurių pagrindin÷ veikla – darbas pagal profesiją: vadovas ar ligonin÷s vadovo pavaduotojas - gydytojas, sveikatos priežiūros centro vadovas – gydytojas. Nepriklausomai nuo lyties, visi gydytojai – vadovai, dalyvaujantys apklausoje teig÷, kad pagrindas sprendimų pri÷mimui yra asmenin÷ profesin÷ patirtis. Pirmin÷s sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai – vadovai teorines žinias ir informaciją, gaunamą iš organizacijos, labiau taik÷ praktikoje nei dirbantys specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimas parod÷, kad gydytojai – vadovai labiau orientuoti į gydymą nei į įstaigos vadovavimą (66).

Priimant sprendimus vadovaujamoje įstaigoje svarbiausiais kriterijais respondentai nurod÷ vadovavimąsi PSO nutarimais ir socialiniais kriterijais. Keletas respondentų pamin÷jo ir kitus, jų nuomone, svarbius kriterijus - tarptautiniai santykiai, Europos Sąjungos kriterijai, asmenin÷ nuostata, kritinis mąstymas, aplinkos veiksniai, nenumatytos aplinkyb÷s. Mažiau svarbiais nurod÷ – ekonominius, teisinius bei įstatymin÷s baz÷s kriterijus. Apskaičiavome šių kriterijų vertinimo vidurkius (7 pav.).

2,42 2,89 3,26 3,99 4,09 4,29 5,74 6,99 0 2 4 6 8 Ekonominiai Įstatymin÷ baz÷ Teisiniai Administraciniai Žmonių sveikata Moraliniai Socialiniai PSO nutarimai Vidurkis ir 95 proc. PI

7 pav. Svarbiausi kriterijai priimant sprendimus vadovaujamoje įstaigoje

Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad vadovai sveikatos vadybą sieja su teisine baze, finansiniais ir organizaciniais pokyčiais. Tik ketvirtadaliui respondentų (24,5 proc.), taip pat vyrams pakanka, o didžiausią darbo stažą turintiems vadovams tik dalinai pakanka vadybinių žinių dirbant vadovaujamą darbą. Dažniausiai įstaigų vadovai pamin÷jo, kad vienos iš svarbiausių sveikatos vadybininko funkcijų – koordinuoti įstaigos veiklą ir priimti sprendimus. Formuoti sveikatos politiką svarbiau buvo moterims, o gerinti gyventojų sveikatą svarbiau buvo 50–59 m., mažiausią vadybinio darbo stažą turintiems bei vadovaujantiems mažiausiam kolektyvui respondentams. Įstaigos veiklos koordinavimo funkcija svarbiausia buvo respondentams, vadovaujantiems įstaigai 10–19 m. Kaip mažiausiai svarbias vadovai įvardijo šias funkcijas: gerinti gyventojų sveikatą, formuoti sveikatos politiką. Svarbiausiomis valdymo proceso funkcijomis vadovai nurod÷ koregavimą ir kontrolę, o mažiausiai svarbios buvo planavimo, organizavimo bei informacin÷ – analitin÷ valdymo proceso funkcijos. Svarbiausiais kriterijais įstaigos veiklos rezultatams vadovai įvardijo aptarnaujamos populiacijos demografinius procesus bei poveikį visuomenei, o mažiausiai svarbiais - finansinius veiklos rodiklius bei pacientų pasitenkinimą. Priimant sprendimus vadovaujamoje įstaigoje respondentai vadovavosi PSO nutarimais ir socialiniais kriterijais, rečiausiai – ekonominiais ir teisiniais kriterijais bei įstatymine baze.

3.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų požiūris į kompetencijų, reikalingų