22 pav. Grafike pavaizduotas fosforo ir šarminės fosfatazės ryšys, III tyrimo etape
Išanalizavus grafike (22 pav.) pavaizduotus rezultatus, III tyrimo etape nustatyta, kad fosforas ir šarminė fosfatazė tarpusavyje susiję vidutiniškai stipriu, neigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,51). Ryšys statistiškai patikimas (p<0,05). P kiekiui padidėjus vienetu, ALP kiekis sumažėja 271,81 U/l.
Tyrimo metu nuo I iki II tyrimo etapo fosforas su šarmine fosfataze koreliavo teigiamais tarpusavio ryšiais, o III tyrimo etape nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys.
3.11 Aspartato aminotransferazės ir šarminė fosfatazės tarpusavio ryšys
23 pav. Grafike pavaizduotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės ryšys, I tyrimo etape
Nagrinėjant grafike (23 pav.) pateiktus duomenis, I tyrimo etape nustatytas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės koreliacinis statistiškai nepatikimas (p≥0,05), labai silpnas, teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,02).
y = -271,81x + 1213,5 R² = 0,264 0 200 400 600 800 1000 1200 1 1,5 2 2,5 3 3,5 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
Fosforo kiekis, mmol/l
y = 0,166x + 938,63 R² = 0,0004 0 500 1000 1500 2000 2500 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
31
24 pav. Grafike pavaizduotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės ryšys, II tyrimo etape
Analizuojant grafike (24 pav.) pateiktus duomenis, II tyrimo etape nustatytas statistiškai nepatikimas ryšys (p≥0,05) tarp aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės. AST ir ALP koreliavo labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,27).
25 pav. Grafike pavaizduotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės ryšys, III tyrimo etape
Išnagrinėjus grafike (25 pav.) pateiktus rezultatus, III tyrimo etape užfiksuotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės statistiškai nepatikimas tarpusavio ryšys (p≥0,05). AST ir ALP susiję labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,09).
Viso tyrimo metu nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės.
y = 1,0239x + 359,47 R² = 0,0735 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 0 50 100 150 200 250 300 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
Aspartato aminotransferazės kiekis, U/l
y = 0,2151x + 596,24 R² = 0,0095 0 200 400 600 800 1000 1200 0 100 200 300 400 500 600 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
32
4 REZULTATŲ APTARIMAS
Kalcio kiekis tyrimo metu statistiškai reikšmingai (p<0,05) didėjo, bet visą laiką buvo fiziologinėse normos ribose. Kalcio kiekio aukščiausias vidurkis buvo 2,75±0,05 mmol/l, mažiausias 2,48±0,04 mmol/l. Patelių organizme I ir II tyrimo etapuose kalcio kiekio vidurkis buvo mažesnis lyginant su patinais. III etapo metu Ca kiekis susilygino ir tyrimo pabaigoje abiejų lyčių buvo vienodas. Kalcio kiekio skirtumas tarp lyčių neturėjo statistinės reikšmės (p≥0,05).
Irane, Kh. G. Al-Fartosi ir kitų (2010) atliktame tyrime taip pat nustatyta, jog Ca kiekio skirtumas tarp lyčių statistiškai nereikšmingas, bet avinų kraujo serume užfiksuotas didesnis kalcio kiekis lyginant su avimis (36).
Cristina P. SOUSA ir kitų (2013) atliktame tyrime nustatyta, jog nuo 1 mėnesio amžiaus iki 6 mėnesių ėriukų kraujo serume kalcio kiekis statistiškai reikšmingai didėjo (37).
Fosforo kiekis ėriukų kraujo serume tyrimo metu svyravo nuo 2,14±0,95 mmol/l iki 81±0,14 mmol/l. I ir II tyrimo etapuose nustatytas padidėjęs fosforo kiekis, kuris viršijo fiziologines normos ribas, todėl ėriukams buvo diagnozuota hiperfosfatemija. III tyrimo etape fosforo kiekis sumažėjo ir atitiko fiziologinės normos ribas. Patinų fosforo kiekis kraujyje buvo mažesnis už patelių, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (p≥0,05).
Cristina P. SOUSA ir kitų (2013) atliktame moksliniame bandyme nustatyta, jog ėriukų nuo 1 mėnesio amžiaus iki 6 mėnesių kraujo serume fosforo kiekis statistiškai reikšmingai mažėjo (37).
Rebecca Espírito Santo da Cruz ir kiti (2017) tyrė ėriukų fosforo kaitą, kraujo serume nuo 1 mėnesio iki 4 mėnesių amžiaus ir nustatė, kad su amžiumi fosforo kiekis kinta, statistiškai reikšmingai mažėjimo linkme (38).
Tyrimo metu AST kiekis kito statistiškai reikšmingai (p<0,05) nuo I tyrimo etapo iki II tyrimo etapo mažėjo, nuo II iki III tyrimo etapo didėjo. Didžiausias nustatytas AST kiekis ėriukų kraujo serume 123,35±16,31 U/l, o mažiausias 118,7±19,05 U/l. AST kiekis patinų kraujo serume buvo didesnis už patelių visuose etapuose, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p≥0,05). AST kiekis viso tyrimo metu buvo normos ribose, tai įrodo, jog ėriukų kepenų veikla nesutrikusi ir raumenys nepažeisti (14; 33; 31).
Irane, Kh. G. Al-Fartosi ir kitų (2010) atliktame tyrime nustatytas AST kiekis didesnis avinų kraujo serume lyginant su avimis, bet AST kiekio skirtumas tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingas (36).
Rebecca Espírito Santo da Cruz ir kitų (2017) atliktame tyrime, nustatyta, kad AST kiekis ėriukų kraujo serume nuo 1 mėnesio iki 2 mėnesių ir nuo 3 mėnesių iki 4 mėnesių amžiaus didėjo, o
33 nuo 2 iki 3 mėnesių amžiaus mažėjo, toks AST kitimas tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingas (38).
Ėriukų kraujyje ALP kiekis kito statistiškai reikšmingai (p<0,05) nuo I iki II tyrimo etapo mažėjo, nuo II iki III didėjo. ALP kiekis svyravo nuo 1092,7 U/l iki 485,6 U/l ir atitiko fiziologinės normos ribas. I tyrimo etape ALP kiekis patelių kraujo serume buvo didesnis, o II ir III tyrimo etapuose mažesnis už patinų. Tarp lyčių ALP skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p≥0,05). Kadangi ėriukų kraujyje nustatytas ALP kiekis buvo fiziologinėse normos ribose, galima teigti, jog organizme vyksta aktyvi osteoblastų veikla ir kepenų funkcija nesutrikusi (33; 31).
M. K. Tripathi ir kitų (2010) atliktame tyrime, taip pat nustatė statistiškai reikšmingą ALP kiekio didėjimą ėriukų kraujo serume nuo 3 mėnesių amžiaus iki 12 mėnesių amžiaus (39).
Cristina P. SOUSA ir kiti (2013) užfiksavo, jog ėriukų kraujo serume nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių amžiaus ALP kiekis statistiškai reikšmingai kito mažėjimo linkme (37).
Kh. G. Al-Fartosi ir kitų (2010) atliktame bandyme užfiksuota, kad ALP kiekis patinų kraujo serume buvo didesnis lyginant su patelėmis, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas ir ALP kiekis nepriklauso nuo ėriuko lyties (36).
Rebecca Espírito Santo da Cruz ir kitų (2017) atliktame moksliniame tyrime, tirtas ALP kiekis augančių ėriukų kraujo serume. Tyrime užfiksuota, jog ALP kiekis statistiškai reikšmingai didėjo nuo nuo 1 mėnesio iki 2 mėnesių ir nuo 3 mėnesių iki 4 mėnesių amžiaus, o nuo 2 iki 3 mėnesių amžiaus mažėjo (38).
Analizuojant gautus tyrimo rezultatus nustatyta, jog ėriukų svorio vidurkis statistiškai reikšmingai (p<0,001) didėjo nuo atvedimo momento iki tyrimo pabaigos. Atvestų ėriukų svorio vidurkis buvo 3,6±0,19 kg. Per 1 mėnesį ėriukai priaugo vidutiniškai 3,75 kg, nuo 1 mėnesio amžiaus iki 3 mėnesių - 10,45 kg, nuo 3 mėnesių iki 5 mėnesių priaugo - 10,35 kg. 5 mėnesių ėriukai svėrė 7 kartus daugiau negu atvesti.
M. V. Nemeth (2017) tyrime nustatyta, kad didėjant ėriukų amžiui statistiškai reikšmingai didėja ir jų kūno svoris (40).
Išnagrinėjus svorio vidurkių kitimą pagal lytį, nustatyta, jog patinų svoris buvo statistiškai reikšmingai didesnis visą tyrimo laikotarpį lyginant su patelėmis (p<0,05). Patinai atvedami vidutiniškai 0,88 kg sunkesni už pateles. 1 mėnesio patelės svėrė 1,1 kg mažiau nei patinai. 3 mėnesių patelių ir patinų svorio skirtumas buvo 3,4 kg. 5 mėnesių patelių kūno svoris buvo 5,09 kg mažesnis lyginant su patinais.
Miroslav Simeonov ir kitų (2014) atliktame moksliniame tyrime nustatyta, kad patinai priauga daugiau svorio negu patelės per tą patį laikotarpį. Toko pačio amžiaus patinai sveria daugiau negu patelės. Svorio skirtumas tarp lyčių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (41).
34 A.O. Idris ir kitų (2010) atliktame tyrime nustatyta, jog patinai buvo atvedami sunkesni negu patelės. Kūno svorio skirtumas tarp lyčių - statistiškai reikšmingas (p<0,05) (42).
Tyrimo metu nustatyti tarpusavio ryšiai tarp Ca, P, ALP ir AST skirtinguose tyrimo etapuose. Analizuojant gautus tyrimo rezultatus, nustatytas kalcio ir fosforo tarpusavio ryšys, I tyrimo etape, buvo labai silpnas, teigiamas, bet statistiškai nereikšmingas (p≥0,05). II ir III tyrimo etapuose nustatyti reikšmingi (p<0,05), vidutiniškai stiprūs, neigiami koreliaciniai ryšiai. Stipriausias ryšys nustatytas II tyrimo etape (r=-0,551). Ėriukų kraujyje Ca kiekiui didėjant, P kiekis mažėja ir atvirkščiai.
G. D. Braithwaite (1984) savo atliktuose bandymuose nustatė, jog 8 mėnesių ėriukų organizme Ca su P stipriai koreliuoja teigiamu ryšiu ir šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi (43).
R. S. DIAS (2012) atliktame tyrime nustatė, kad kalcis su fosforu koreliuoja labai silpnu, teigiamu, statistiškai patikimu ryšiu (44).
Cristina P. SOUSA ir kitų (2013) atliktame tyrime nustatyta, jog kalcis su fosforu 1 mėnesio amžiaus ėriukų organizme koreliuoja statistiškai reikšmingu (p<0,01), vidutiniškai stipriu, teigiamu ryšiu (37).
Nagrinėjant tarpusavio ryšius tarp kalcio ir aspartato aminotransferazės, tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik II tyrimo etape buvo statistiškai reikšmingas teigiamas koreliacinis ryšys tarp šių rodiklių (p<0,05). Ca kiekiui kraujo serume didėjant, didėjo ir AST kiekis. Kitais tyrimo etapais nustatyti ryšiai buvo statistiškai nereikšmingi (p≥0,05).
Išanalizavus rezultatus nustatyti tarpusavio ryšiai tarp fosforo ir aspartato aminotransferazės. Viso tyrimo metu P kiekiui didėjant, AST kiekis didėjo. I ir II tyrimo etapuose šie ryšiai buvo labai silpni teigiami, tačiau statistiškai nepatikimi (p≥0,05). III tyrimo etape rastas vidutiniškai stiprus, teigiamas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05).
Išnagrinėjus fosforo ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšius, nustatyti vidutiniškai stiprūs statistiškai patikimi ryšiai viso tyrimo metu (p<0,05). I ir II tyrimų etapais koreliacija buvo nustatyta teigiama, o III etape neigiama. P kiekiui didėjant, ALP kiekis didėjo I ir II etapuose, III mažėjo.
Cristina P. SOUSA ir kiti (2013) atliktame tyrime nagrinėjo, 1 mėnesio amžiaus ėriukų organizme fosforo ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšį ir nustatė, jog P su ALP organizme koreliuoja stipriu teigiamu, statistiškai reikšmingu (p<0,05) ryšiu (37).
Tyrimo metu buvo nustatyti labai silpni tarpusavio ryšiai tarp Ca-ALP ir AST-ALP, tačiau jie buvo statistiškai nereikšmingi (p≥0,05).
Cristina P. SOUSA ir kiti (2013) atliktame tyrime analizavo Ca ir ALP tarpusavio ryšius ir nustatė, jog 1 mėnesio ėriukų kraujyje kalcis su šarmine fosfataze koreliavo statistiškai reikšmingu (p<0,001), stipriu teigiamu ryšiu (37).
35
IŠVADOS
1. Tyrimo metu ėriukų kraujo serume buvo nustatytas nežymus Ca kiekio didėjimas (p<0,05). Didžiausias Ca didėjimas užfiksuotas nuo I iki II tyrimo etapo 0,17 mmol/l, o nuo II iki III padidėjo labai nežymiai 0,02 mmol/l.
Fosforo kiekis tyrimo metu kito netolygiai (p<0,05). Nuo I iki II tyrimo etapo P kiekis kraujyje padidėjo 0,29 mmol/l, o nuo II iki III etapo sumažėjo 0,67 mmol/l.
Tyrimo metu AST kiekis I tyrimo etape buvo nustatytas 123,35±16,31U/l, II tyrimo etape AST kiekis sumažėjo 4,65 U/l, III etape AST kiekis padidėjo iki 161,85±22,75 U/l (p<0,05). Tyrimo metu ALP kiekis tyrimo metu kito netolygiai, nuo I iki II tyrimo etapo sumažėjo 339,9 U/l, o nuo II iki III padidėjo 192,5 U/l, kaita statistiškai patikima (p<0,05).
2. Tyrimo metu nustatytas ėriukų svorio didėjimas (p<0,001). Vidutinis ėriuko atvedimo kūno svoris buvo 3,6±0,19 kg. Per pirmąjį mėnesį laiko ėriukas vidutiniškai priaugo 3,75 kg kūno svorio. Nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių kūno svoris padidėjo 10,45 kg, o nuo 3 mėnesio iki 5 mėnesio priaugo 10,35 kg. 5 mėnesių ėriuko kūno svoris buvo 7 kartus didesnis negu atvedimo metu. Vidutiniškais per viso tyrimo laikotarpį ėriukai priaugo 24,55 kg.
3. Tyrimo metu buvo įvertinti ir nustatyti tarpusavio ryšiai tarp Ca, P, AST, ALP. I ir II tyrimo etape P ir ALP koreliavo vidutiniškai stipriu teigiamu ryšiu, III tyrimo etape nustatytas neigiamas ryšys (p<0,05). Nuo I iki II tyrimo etapo P kiekiui didėjant, didėjo ir ALP kiekis, III P kiekiui didėjant ALP kiekis mažėjo.
II ir III tyrimo etapuose tarp Ca-P nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas tarpusavio ryšys (p<0,05). Ca kiekiui didėjant, P kiekis mažėjo.
III tyrimo etape nustatytas P-AST vidutiniškai stiprus teigiamas koreliacinis ryšys. P kiekiui padidėjant, AST kiekis padidėja (p<0,05).
Tyrimo II etape nustatytas silpnas teigiamas koreliacinis ryšys tarp Ca-AST. Ca kiekiu didėjant, didėja AST kiekis (p<0,05)
Tyrimo metu buvo nustatyti statistiškai nepatikimi (p≥0,05) ryšiai: labai silpni teigiami tarpusavio ryšiai tarp Ca-ALP, AST-ALP ir P-AST (I, II etapuose), o labai silpnu neigiamu ryšiu koreliavo Ca-AST (I, III etapuose).
36
REKOMENDACIJOS
1. Siekiant gauti tikslesnius ir patikimesnius tyrimo rezultatus, reikėtų tirti žymiai didesnę ėriukų populiaciją ir ilgesnį laikotarpį. Esant galimybei, naudoti kompiuterizuotą sistemą atsitiktinei ėriukų imčiai sukurti. Taip būtų garantuojamas tyrimo nešališkumas ir kokybė.
2. Esant galimybei, ėriukus tirti dažnesniais laiko intervalais (pavyzdžiui, kas mėnesį). Tai padėtų gauti daugiau duomenų ir būtų galima nustatyti tikslesnį medžiagų tarpusavio ryšį ir jų kitimą ėriukų organizme bėgant laikui.
3. Šis tyrimas atliktas kovo – rugpjūčio mėnesiais, todėl tyrimo rezultatams įtaką galėjo daryti ir esamas metų laikas (oro sąlygos - saulėtų dienų skaičius, galimybė būti ganykloje, ėsti šviežią žolę ir kita). Siekiant gauti tikslesnes ir plačiau pritaikomas išvadas, tyrimą būtų galima būtų atlikti ištisus metus (apimant ir šaltuosius mėnesius - pavyzdžiui, lapkričio – vasario, kuomet ėriukai neturi galimybės ganytis lauke).
4. Tyrimo metu analizė buvo atliekama tik su vieno ūkio X ėriukais. Ateityje galima atlikti tą patį tyrimą su tos pačios veislės ėriukais, tačiau apimant daugiau ūkių. Tai padėtų išvengti ūkio, kuriame auginami ėriukai, daromos subjektyvios įtakos tyrimo rezultatams.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos žemės ūkio ministerija. Didėjantis avių skaičius verčia ieškoti naujų rinkų [elektroninis isteklius] [žiūrėta 2018 gruodžio 3d.]. Prieiga per internetą:https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/didejantis-aviu-skaicius-vercia-ieskoti-nauju-rinku.
2. Šimkienė A, Šimkus A, Ėriukų auginimas [elektroninis isteklius]. Kaunas: Lietuuvos veterinarijos akademija; 2009. [žiūrėta 2018 lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą:http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2009/09/eriuku-auginimas/.
3. Khalaf AM, Doxey DL. Serum alkaline phosphatase values in lambs in relation to preparturient maternal nutrition and litter size. Elsevier Scientific (Edinburg). 1978.
4. Phillips RW. Veterinary Pharmacology and Terapeutics. In McDonald LE, Booth NH editor. Calcium and Phosphorus. 6th ed. Iowa: Iowa State University Press, 1988. p. 703-707.
5. Soetan KE, Olaiya CO, Oyewole OE. The importance of mineral elements for humans, domestic animals and plants: A review. African Journal of Food Science. 2010; Vol 4:5 p. 200-222.
6. McDowell LR, editor. Minerals in Animal and Human Nutrition. 2nd ed. (Pa): Elsevier; 2003. 7. Brauna JP, Trumel C, Bezille P. Small Ruminant Research. Clinical biochemistry in sheep: A selected review. Elsevier Saunders; 2010. Vol. 92, p. 10-18.
8. Pugh DG, Baird AN. Sheep and goat medicine. 2nd ed. Missouri (Pa): Elsevier Saunders, 2012. 9. Šveistienė E. Lietuvos juodgalvės avys. Vilnius: Mokslas; 1988. p. 5-16.
10. Abdel-Fattah MS, Hashem ALS, Shaker YM, Ellamei Ashgan M and Hanan Z Amer. Effect of Weaning Age on Productive Performance and Some. Global Veterinaria. 2013; Vol. 10:2, p. 189-202.
11. Matusevičius AP, Špakauskas V. Galvijų mineralinių medžiagų apykaita, jos sutrikimai, profilaktika ir gydymas. Kaunas: VšĮ "Terra Publica"; 2012.
12. McDonald P, Greenhalgh JFD, Morgan C A, Edwards R, Sinclair L, Wilkinson R. Animal Nutrition. 7th ed. London (Pa): Pearson; 2010.
13. Reece WO,. Erickson HH, Goff JP, Uemura EE. Dukes’ Physiology of Domestic Animals. 13th ed. John Wiley & Sons; 2015.
14. Engelking LR. Textbook of Veterinary Physiological Chemistry. 3th ed. London: Elsevier; 2015. 15. Fetman M. J. Vet. Pharm. And Therap. Calcium, phosphorus and other macroelements. 8th ed. Blackwell Publishing Company. Ames. 2001. p 722- 743.
38 16. Dhage H. Blood Clotting: Mechanisms and Stages. Biology Discussion [Internet]. [cited 2018 Nov 24]. Available from:
http://www.biologydiscussion.com/hematology-2/blood-clotting/blood-clotting-mechanisms-and-stages-blood-hematology-biology/80456.
17. Seldin DW, Gerhard G. The Kidney. In Reuss L, editor. Basic Mechanism of Ion Transport. 3th ed. 2000. p. 85-106.
18. Seldin DW, Gerhard G. The Kidney. In Berger UV, Peng JB, Hedier MA. The membrance transporter families in mammals. 3th. 2000. p. 107-138.
19. Bass KJ, Chan G. Nutrition. Calcium nutrition and metabolism during infancy. 2006. Vol. 22:10, p. 1057-1066.
20. Bradley KG. Cunningham's Textbook of Veterinary Physiology. 5th ed. Missouri: Elsevier Health Sciences; 2012.
21. Kuzminskis V, Bumblytė IA, Skarupskienė I, Kušleikaitė N, Žiginskienė E, Kybartienė-Mačiulaitė S ir kiti. Klinikinė nefrologija: universiteto vadovėlis. Kaunas: Medicinos spaudos namai; 2015.
22. Renkema KY, Alexander RT, Bindels RJ, Hoenderop J. Calcium and phosphate homeostasis: Concerted interplay of new. Annals of Medicine. 2008; Vol. 40, p. 82-91.
23. Vitti DMSS, Kebreab E. Phosphorus and calcium utilization and requirements in farm animals. Oxfordshire: Wallingford; 2010.
24. Reinhardt TA, Horst RL, Goff JP. Calcium, phosphorus, and magnesium homeostasis in ruminants. Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 1988. Vol. 4:2, p. 331-350. 25. Silva TPD, Jimenez CR, Ieda EI. Phosphorus kinetics in lambs experimentally infected with Trichostrongylus colubriformis with the use of 32P. Experimental Parasitology. 2018. Vol. 188, p. 13-20.
26. Rosen CJ, Bouillon R, Compston JE, Rosen V. Primer on the Metabolic Bone Diseases and Disorders of Mineral Metabolism. 8th ed. Wiley-Blackwell; 2013.
27. Bravo D, Sauvant D, Bogaert C, Meschy F. III. Quantitative aspects of phosphorus. Reproduction Nutrition Development; 2003. Vol 43:3 p. 285-300.
28. DeLuca HF. Evolution of our understanding of vitamin D. Nutrition Reviews. 2008. Vol. 66:2, p. S73–S87.
29. Anderson D, Rings M. Current Veterinary Therapy. 5th ed. Saunders; 2009.
30. Dias RS, Kebreab E,. Vitti DMSS, Roque AP, Bueno ICS, France J. A revised model for studying phosphorus and calcium. Animal Nutrition Laboratory. 2006.
31. Jackson PGG, Cockcroft PD. Clinical Examination of Farm Animals. 2nd ed. Oxford: Blackwell Science; 2002.
39 32. El-Neweehy TK, Al-Qarawi AA, Abdel-Rahman HA. Some studies on Stiff Lamb Disease in Qassim region in Saudi Arabia.1: Enzymatic profile in free, subclinically and clinically affected lambs both before and after treatment with vitamin E and selenium preparation. Small Ruminant Research. Vol 35; 1999. p 219-223.
33. Thrall MA, Baker DC, Cambell TW, DeNicola D et al. Veterinary hematology and Clinical Chemistry. 1st ed. Oxford: Wiley-Blackwell, 2006. p. 518.
34. Janonis B. Žemės ūkio gyvulių medžiagų apykaitos ligos. Vilnius: Mokslas, 1982. 35. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymas, II dalis. Vilnius: TEV, 2002.
36. Al-Fartosi KG, Talib YJ, Ali S. Comparative study of some Serum Biochemical parameters of cattle and sheep of the marshes in the south of Iraq. AL-Qadisiya Journal of Vet.Med.Sci. 2010. Vol. 9:2. p. 78-84
37 Sousa Cristina P, De Azevedo Jorge T, Silva Amélia M, Viegas Carlos A, Reis Rui L et al. Serum total and bone alkaline phosphatase. Acta Veterinaria Hungarica. 2013. Vol. 62:2, p. 205–214. 38. Cruz RES, Rocha FM, Barbosa Sena CV, Noleto PG, Guimarães EC, Galo JA, Mundim AV. Effects of age and sex on blood biochemistry of Dorper lambs. Semina: Ciências Agrárias. 2017. Vol. 38:5, p. 3085-3094.
39. Tripathi MK, Mondal D, Somvanshi R, Karim SA. Haematology, blood biochemistry and tissue histopathology of lambs maintained on diets containing an insect controlling protein (Cry1Ac) in Bt-cottonseed. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2010; Vol. 95, p. 545–555.
40. Nemeth MV, Wilkens MR, Liesegang A. Vitamin D status in growing dairy goats and sheep: Influence of ultraviolet B radiation on bone metabolism and calcium homeostasis. Journal of Dairy Science. 2017; Vol. 100:10, p. 8072-8086.
41. Simeonova M, Todorov N, Nedelkov K, Kirilova A, David L. Harmonc. Influence of live weight, sex and type of birth on growth and slaughter characteristics in early weaned lambs. Small Ruminant Research. 2014; Vol. 121, p. 188-192.
42. Idris A O, Kijora C, El-Hag F M, A M Salih. Effect of supplementation on late pregnancy and early lactation of body weight of desert ewes and their lambs. Livestock Research for Rural Development. 2010; Vol. 22:10.
43. Braithwaite GD. Some observations on phosphorus homoeostasis and requirements of sheep. Journal ofAgricultural Science. 1984; Vol. 102, p. 295–306.
44. Dias RS, López S, Patiño RM, Silva TS, Filho JCS et al. Calcium and phosphorus utilization in growing sheep supplemented with dicalcium phosphate. The Journal of Agricultural Science. 2012; Vol. 151:3, p. 424-433.