LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Kristina Ščajevienė
Biocheminių kraujo parametrų (kalcio, fosforo,
aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės)
kaita ir tarpusavio ryšiai ėriukų vystymosi laikotarpyje
Changes and correlation of biochemical blood
parameters (calcium, phosphorus,
aspartate
aminotransferase and alkaline phosphatase) during the
time of lambs development
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: vet. gydytoja Jurgita Autukaitė
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Biocheminių kraujo parametrų (kalcio, fosforo, aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės) kaita ir tarpusavio ryšiai ėriukų vystymosi laikotarpyje“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Kristina Ščajevienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Kristina Ščajevienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Jurgita Autukaitė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Ėriukų augimas ir vystymasis ... 10
1.2 Kalcio svarba ... 10
1.2.1 Kalcio homeostazė ... 11
1.2.2 Hiperkalcemija ir hipokalcemija ... 13
1.3 Fosforas ... 13
1.3.1 Fosforo homeostazė ... 14
1.4 Kalcio ir fosforo santykis ... 14
1.5 Aspartato aminotransferazė (AST) ... 15
1.6 Šarminė fosfatazė (ALP) ... 15
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 16
2.1 Tyrimo vieta ir tiriamieji gyvūnai ... 16
2.2 Kraujo mėginių ėmimas ... 17
2.3 Statistinė duomenų analizė ... 17
3 TYRIMO REZULTATAI... 18
3.1 Kalcio kiekio kaita ... 18
3.2 Fosforo kiekio kaita ... 19
3.3 AST kiekio kaita ... 20
3.4 ALP kiekio kaita ... 21
3.5 Ėriukų svorio kaita ... 22
3.6 Kalcio ir fosforo tarpusavio ryšys ... 23
3.7 Kalcio ir aspartato aminotransferazės tarpusavio ryšys ... 24
3.8 Kalcio ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšys ... 26
3.9 Fosforo ir aspartato aminotransferazės tarpusavio ryšys ... 27
3.10 Fosforo ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšys ... 29
3.11 Aspartato aminotransferazės ir šarminė fosfatazės tarpusavio ryšys ... 30
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 35
REKOMENDACIJOS ... 36
4
SANTRAUKA
Biocheminių kraujo parametrų (kalcio, fosforo, aspatrato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės) kaita ir tarpusavio ryšiai ėriukų vystymosi laikotarpyje
Kristina Ščajevienė Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: Nustatyti kaip kinta kalcio, fosforo, AST ir ALP kiekis kraujo serume bei ėriukų svoris vystymosi laikotarpiu.
Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas X avių ūkyje, 2018 metais nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio. Ūkyje ėriukai auginami pagal ekologinius ūkininkavimo principus. Darbo metu siekta nustatyti ėriukų biocheminių kraujo rodiklių (kalcio, fosforo, aspatrato aminotransferzės ir alkalininės fosfatazės) kaitą skirtingu vystymosi laikotarpiu. Taip pat buvo išanalizuota ėriukų kūno svorio dinamika: ką tik atvestų, 1 mėnesio, 3 mėnesių ir 5 mėnesių amžiaus.
Tyrime buvo tirta 20 Sufolkų veislės ėriukų, pagal lytį kiekiai buvo vienodi – 10 patinų (50 proc.) ir 10 patelių (50 proc.). Tyrimo metu kraujo mėginiai imti iš vena jugularis. Ėriukams kraujas buvo tirtas 3 kartus kas 2 mėnesius, todėl tyrimas suskirstytas į 3 etapus. I tyrimo etapas - kovo mėnesį, kuomet ėriukų amžiaus vidurkis buvo 1 mėnesis, II etapas - birželį (ėriukų amžiaus vidurkis - 3 mėnesiai), o III tyrimo etapas - rugpjūčio mėnesį (amžiaus vidurkis - 5 mėnesiai). Visi ėriukai gyveno tame pačiame ūkyje, turėjo vienodas laikymo sąlygas ir visą tyrimo laikotarpį buvo kliniškai sveiki. I tyrimo etapo metu ėriukai buvo laikomi tvarte, kartu su apsiėriavusiomis avimis, nuo II iki III tyrimo etapo ėriukai buvo laikomi ir tvarte, ir turėjo galimybę ganytis ganyklose.
Iš paimtų kraujo serumų buvo tirti biocheminiai kraujo rodikliai, vertinama jų kaita bei tarpusavio ryšiai. Įvertinus kūno svorio duomenis, buvo nustatyta svorio kaita augimo metu.
Rezultatai: Tyrimo metu kalcio kiekis kraujyje nežymiai didėjo (I - II etape 0,17 mmol/l ir II – III etape 0,02 mmol/l). Fosforo kiekis kito nestabiliai, tyrimo pradžioje kiekis didėjo 0,29 mmol/l, pabaigoje sumažėjo 0,67 mmol/l. AST kiekis nuo I iki II tyrimo etapo mažėjo (4,65 U/l), nuo II iki III etapo didėjo 43,15 U/l. ALP kiekis I – II tyrimo etape sumažėjo 339,9 U/l, o II – III padidėjo 192,5 U/l. Tyrimo metu ėriukų svoris kilo stabiliai (p<0,001). Vidutinis ėriuko atvedimo svoris buvo 3,6±0,19 kg. Per visą tyrimo laikotarpį ėriukai vidutiniškai priaugo 24,55 kg.
5 Atlikus tyrimą buvo įvertinti ir nustatyti tarpusavio ryšiai tarp Ca, P, AST, ALP. Statistiškai reikšmingi ryšiai (p>0,05) nustatyti: tarp P ir ALP visais tyrimo etapais; II tyrimo etape Ca-AST; II ir III tyrimo etapuose tarp Ca-P; III tyrimo etape P-AST. Tyrimo metu buvo nustatyti statistiškai nepatikimi (p≥0,05) ryšiai: tarp Ca-ALP, AST-ALP ir P-AST (I, II etapuose), Ca-AST (I, III etapuose).
Raktažodžiai: kalcis, fosforas, aspartato aminotransferazė, alkalininė fosfatazė, kaita, koreliacija, ėriukai.
6
SUMMARY
"Changes and correlation of biochemical blood parameters (calcium, phosphorus, aspartate aminotransferase and alkaline phosphatase) during the time of lambs development“
Kristina Ščajevienė The Paper for the Master Degree
Thesis objective: To determine the level of calcium, phosphorus, AST and ALP in the blood serum and the weight of the lambs during its development and growth.
Research Methodology: The study was carried out on the X sheep farm, from March to August of 2018. Lambs are farmed according to ecological farming principles. The aim of the study was to determine the changes of lamb biochemical blood parameters (calcium, phosphorus, aspartate aminotransferase and alkaline phosphatase) in different developmental periods. The body weight of lambs in three age categories: 1 month, 3 months, and 5 months old, was also analysed.
The study included 20 Suffolk lambs, gender figures were the same: 10 of which were males (50%) and 10 females (50%). Blood samples were taken from the jugular vein during the study. Blood was tested 3 times every 2 months for lambs, so the study was divided into 3 stages. The first stage of the study was in March, when the average age of lambs was 1 month old, stage II in June (average age of lambs 3 months), and stage III in August (average age 5 months). All the lambs lived on the same farm, had the same living conditions and were clinically healthy. In the first stage of the study, the lambs were kept in the barn, along with the after parturition sheep, the lambs were kept in the barn from phase II to phase III, and had the opportunity to graze on the pasture.
The blood serum was taken to investigate the biochemical blood indicators, for assessment of their change and of mutual relations. Also the weight data helped to determine the weight gain during animal growth.
Results: The calcium content, during the study, had a tendency to increase slightly (I - II phase 0.17 mmol/l and II – III phase 0.02 mmol/l). The change of phosphorus, during the study, was unstable (p <0.05), with an increase of 0.29 mmol/l at the start of the study, with a decrease of 0.67 mmol/l at the end. The number of ASTs from phase I to phase II decreased by 4.65 U/l, and from phase II to III by 43.15 U/l. During the study, ALP levels from phase I to phase II decreased to 339.9 U/l and from phase II to phase III increased by 192.5 U/l. The study found that lamb weight was stable and rising (p<0.001). The average lamb weight was 3.6 ± 0.19 kg. During the whole study period, lambs grew by an average of 24.55 kg.
7 After the investigation, evaluated and determined the relationships between Ca, P, AST, ALP. Statistically significant relationships were identified between P and ALP at all the stages of the study. During phase II, Ca-AST relations were identified; in phases II and III - Ca-P; and in the phase III significant P-AST relations were identified. However the study showed statistically unreliable (p≥0.05) relationships: between Ca-ALP, AST-ALP and P-AST (stages I, II), Ca-AST (stages I, III).
Keywords: calcium, phosphorus, aspartate aminotransferase, alkaline phosphatase, change, correlation, lambs.
8
SANTRUMPOS
Ca - kalcis P- fosforas
ALP- alkalininė aminotransferazė, šarminė fosfatazė ALT- aspartato aminotransferazė
mmol/l- milimoliai litre pav.- paveiksliukas U/l –vienetai litre Proc.- procentai kg- kilogramai val.- valandos
9
ĮVADAS
Lietuvoje sparčiai plečiasi avininkystės sektorius, labiausiai avininkystės populiarumas išaugo prieš 2-3 metus. Didžiausias laikomų avių skaičius yra Alytaus ir Anykščių rajonuose. Kiaulininkystės sektorius Lietuvoje, pamažu mažėja, dėl Afrikinio kiaulių maro, todėl ateityje galima tikėtis, jog avių laikytojų tik daugės (1). Norint turėti sveikai išsivysčiusią avį ir aukštos kokybės ėrieną, labai svarbu avimi pradėti rūpintis nuo jos atvedimo (2). Analizuojant Lietuvoje vykdytus mokslinius darbus avininkystės srityje, nebuvo rasta duomenų apie Ca, P, AST ir ALP atliktus tyrimus su ėriukais. Kitose šalyse šie rodikliai buvo tirti, bet pakankamai seniai (3).
Pagrindiniai reikalingi makroelementai gyvūnų organizme yra kalcis, fosforas, magnis, chloras, kalis, natris, siera. Šie elementai sudaro mineralines medžiagas ir nulemia organizme įvairių biologinių skysčių osmosinį slėgį, joninę jėgą, bei buferines sistemas (4). Kalcis svarbus kaulų struktūrai, normalioms nervų ir raumenų funkcijoms palaikyti. Fosforas reikalingas rūgščių ir bazių balansui organizme palaikyti, kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat yra adenozino trifosfato (ATP) ir nukleorūgščių sudedamoji dalis (5). Iš biocheminių kraujo parametrų rezultatų galima nustatyti organų veiklą ir funkcijos sutrikimus, makroelementų, mikroelementų kiekius bei jų balansą organizme (6). Norint diagnozuoti medžiagų apykaitos sutrikimus, kepenų ir raumenų pažeidimus, avims ir jų jaunikliams atliekami biocheminiai kraujo tyrimai (7).
Apibendrinant galima teigti, jog labai svarbu, kad ėriukų vystymosi laikotarpiu kraujo serume būtų tinkamas kiekis kalcio, fosforo, aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės.
Darbo tikslas: Nustatyti kaip kinta kalcio, fosforo, AST ir ALP kiekis kraujo serume bei ėriukų svoris vystymosi laikotarpiu.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kalcio, fosforo, AST ir ALP kaitą ėriukų vystymosi laikotarpiu. 2. Įvertinti ėriukų kūno svorio kitimą vystymosi laikotarpiu.
10
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Ėriukų augimas ir vystymasis
Atvestiems ėriukams būtinos krekenos. Krekenose yra gausu vitamino A, baltymų, riebalų ir imunoglobulinų. Pirmąsias krekenas jaunikliui būtina sugirdyti per 3-12 valandų nuo atvedimo, nes jos geriausiai pasisavinamos per pirmąsias 36 gyvenimo valandas. Reikalingas krekenų kiekis, ėriukui yra 10-20 proc. jo kūno svorio. Pirmąsias 4 savaites ėriukai žinda avies pieną, kuris būtinas tinkamam ėriuko augimui ir vystymuisi (8). Per parą ėriukas turi išgerti 1,2–1,5 litro pieno. Pirmąjį mėnesį ėriukai intensyviai auga (2; 9). Trūkstant pieno, ėriukai būna purvini, liesi, silpni, galimi gaišimai. Norint išvengti ėriukų gaišimo, galima juos papildomai šerti iš buteliuko, 1-3 kartus per dieną (8). Svarbu ėriukus kuo anksčiau pradėti pratinti prie augalinio pašaro, taip stimuliuojamas prieskrandžių vystymasis (2). Sulaukęs mėnesio laiko, ėriukas turi sverti 3-4 kartus daugiau negu atvedimo metu (9). Ėriukų nujunkymas rekomenduojamas nuo keturioliktos dienos, bet dažniausiai nujunkomi 60-90 dienų sulaukę ėriukai. (10). Nujunkytų ėriukų svoris didėja 2 kartus greičiau, negu maitinamų avies pienu (9). Nuo 4 savaičių amžiaus ėriukas pradeda ėsti pats. Racioną turi sudaryti 30-40 proc. geros kokybės šienas ir 60-70 proc. koncentruoti pašarai arba jų mišinys, tačiau prie koncentruotų pašarų ėriukai, pratinami palaipsniui vis didinant jo kiekį racione. Ėriukas per parą gali suėsti 3-4 proc. savo kūno svorio (8).
1.2 Kalcio svarba
Kalcis - tai vienas iš pagrindinių makroelementų, reikalingų gyvūnų, taip pat ir ėriukų organizmui (11). Šio makroelemento kiekis organizme yra didžiausias, lyginant su kitais makroelementais (12). Kalcio kiekis pasiskirstęs nevienodai ir yra skirstomas į intraląstelinį (esantį ląstelės viduje) ir ekstraląstelinį (esantį tarpląsteliniuose skysčiuose) (13). Gyvūno organizme kalcis yra laikomas ekstraląsteliniu makroelementu, nes jo kiekis kraujyje yra daug didesnis negu ląstelėse (4). Apie 98 procentai kalcio randama kauliniame audinyje, kuris kartu su fosfato anijonais suteikia kaulinėms struktūroms stiprumą ir kietumą (13). Kauluose taip pat yra 51 procentas kalcio jonizuotos formos, kuri gali laisvai difunduoti iš kraujo plazmos į tarpląstelinį skystį (4). Kaulų 1 kg sausosios medžiagos sudaro apie 460g mineralinės medžiagos, tačiau sudėtis gali skirtis atsižvelgiant į gyvūno amžių ir kondiciją (12). 2 procentai kalcio randama intraląsteliniame skystyje, tai sudaro 1/10 000 viso kalcio esančio organizme. 40-45 procentai kalcio jungiasi su plazmos baltymais, 5 procentai jungiasi prie organinių junginių, likę 45-50 procentų kalcio randami tirpios jonizacijos formos. Esant žemam kraujo pH, tirpios jonizacijos formos kalcio vertė yra arčiau 50 procentų, esant aukštam pH,
11 arčiau 45 procentų. Fiziologinėms funkcijoms užtikrinti, kraujo plazmoje jonizuoto kalcio koncentracija turi būti santykinai pastovi 1-1,25 mmol/l (13). Suaugusioms avims kalcio kiekis kraujo plazmoje turėtų būti 2,5-3.25mmol/l (10,4-13mg/dl) (14), jaunikliams šis rodiklis gali būti nedaug pakilęs (13).
Kalcis kraujyje yra būtinas kaulinio audinio (13) ir dantų formavimuisi (12). Kaulų mineralizacija organizme vyksta tik tuomet, kai kraujo plazmoje yra pakankamas kiekis kalcio ir fosforo. Apie 99 proc. kalcio ir 85 proc, fosforo esančio organizme susijungia į kalcio fosfato kristalus, kuriuos sudaro 10 kalcio atomų ir 6 fosfato anijonais. Tokie kristalai atsideda kauluose ir yra vadinami hidroksiapatitais. Kaulai kaupia kalcį ne tik kaip struktūrinę medžiagą, bet yra kaip rezervinis organas (depo). Esant organizmo kalcio poreikiui (pavyzdžiui hipokalcemijai), iš kaulų jis yra grąžinamas į ekstraląstelinius skysčius (13).
Kalcis turi teigiamą krūvį, kuris svarbus nervinių impulsų perdavimui ir padeda išlaikyti nervinį potencialą ląstelių membranose (13). Patekęs į raumenų ląsteles, jis jungiasi su troponinu ir aktyvina aktino sąveiką su miozinu, taip inicijuoja raumeninių ląstelių susitraukimą, kalcio kiekiui ląstelėje sumažėjus raumuo atsipalaiduoja. Tokiu principu veikia skeleto ir širdies raumenys - susitraukia ir atsipalaiduoja (15).
Kraujo krešėjimo reakcijose aktyviai dalyvauja kalcio jonai. Polimeriniam pluoštui susidaryti reikalingas kalcis, kuris neaktyvius fibrino monomerus sujungia ir polimerizuoja. Polimeriniai fibrino pluoštai jungiasi tarpusavyje ir sudaro laisvą fibrino tinklelį, kuris padeda prisitvirtinti eritrocitams ir suformuoja krešulį. (16).
Kalcio jonai dalyvauja kaip biologiškai aktyvių medžiagų pernėšėjas per ląstelių membraną. Jis susijungia su hormonais, kurie negali praeiti ląstelės membranos barjero ir tokiu principu kalcio junginys patenka į ląstelę. Taip pernešamos medžiagos, kurios ląstelėje gali stimuliuoti jonų kanalus, fermentų aktyvumą arba DNR transkripciją, kad inicijuotų ląstelės biologinį atsaką (13). Kalcio jonai reguliuoja membranų laidumą natrio, kalio jonams (17; 18).
Intraląstelinis kalcis reikalingas endokrininių liaukų veiklai palaikyti, hormonų sekrecijai, jų moduliacijai bei kai kurių fermentų išskyrimui. (17; 18)
1.2.1 Kalcio homeostazė
Kalcis yra svarbus gyvybinėms funkcijoms, todėl stuburiniai gyvūnai jų tarpe ir ėriukai, turi mechanizmą kalcio homeostazei palaikyti (13). Kalcio homeostazę organizme reaguliuoja paraskydinių liaukų išskiriamas hormonas paratiroidinas (PTH), skydinės liaukos hormonas – kalcitoninas (CT) ir 1,25- dihidroksicholekalciferolis (19). Reikiamą kalcio kiekio koncentraciją kraujyje palaiko trys organai: kaulai, virškinimo traktas ir inkstai (20).
12 Sumažėjus kalcio kiekiui kraujo serume, suaktyvinama jo absorbcija iš virškinimo trakto, inkstų arba jis paimamas iš rezervinių audinių, o esant kalcio pertekliui – kalcis atidedamas arba pašalinamas su sekretais. Kai intraląstelinio kalcio kiekis sumažėja, paraskydinė liauka fiksuoja kalcio koncentracijos sumažėjimą kraujyje ir išskiria parathormoną (PTH) (13). Parahormonas padidina kalcio kiekį kraujyje skatindamas: kalcio reabsorbciją inkstų kanalėliuose, kalcio patekimą iš kaulų, aktyvindamas osteoklastų aktyvumą ir skatindamas kalcitriolio gamybą, kad žarnyne esančio Ca ir P būtų daugiau rezorbuojama. Kalcio absorbcija inkstuose vyksta: 60 procentų - proksimaliniame kanalėlyje, likusioji dalis - Henlės kilpos nusileidžiančiojoje dalyje (21). Jaunų gyvūnų kauluose osteoblastų susidarymo greitis yra didesnis už osteoklastų reabsorbcijos greitį, bet trūkstant kalcio aktyvėja osteoklastų veikla, dėl to pagreitėja osteolizė. Imant kalcį iš kaulų labai greitai atsistato reikiama kalcio koncentracija kraujyje. Kalcis iš pašarų į ekstraląstelinį skystį patenka per virškinamąjį traktą. Kalcio absorbcija vyksta pasyvios pernašos būdu, per virškinimo trakto epitelines ląsteles, jonizuoto kalcio pernešama 1,5 mmol/l. Žindomų pienu jauniklių kalcio absorbcija gali siekti 3-4 mmol/l. Nėra žinoma ar vyksta pasyvi kalcio absorbcija atrajotojų organizme. Aktyvusis kalcio transportavimas vyksta dalyvaujat 1,25 dihidroksivitamino D [1,25- (OH) 2 D], hormonui, gautam iš vitamino D. Vitaminas D sintetinamas odoje arba gaunamas su pašaru. Kepenyse jis paverčiamas į 25-hidroksivitaminą D ir galiausiai inkstuose virsta 1,25- dihidroksicholekalciferoliu (13), kuris susijęs su kalcio surišančio baltymo susidarymu žarnyne (12). Esant hiperkalcemijai skydliaukė išskiria hormoną kalcitoniną (CT), kuris slopina kalcio reabsorbciją inkstuose, todėl padidėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu. Jis taip pat slopina kalcio rezorbciją iš kaulų ir lėtina kalcio patekimą į ekstraląstelinį skystį (20). Kaulų mineralizacijos metu ekstraląstelinio kalcio kiekis sumažėja (13). Kalcio balansas schematiškai pavaizduotas (1pav.)
13 1.2.2 Hiperkalcemija ir hipokalcemija
Kai kalcio kiekis kraujyje stipriai sumažėja ir jo nebegalima kompensuoti, tuomet atsiranda hipokalcemija. Hiperkalcemija nustatoma, kai kalcio kiekis kraujyje pakyla greičiau, negu jis pasišalina ir tai gali sukelti kalcio nusėdimą minkštuosiuose audiniuose. Esant hipokalcemijai padidėja nervų sistemos dirginamas, sumažėja raumenų susitraukimo stiprumas, to pasekoje pasireiškia tetaniniai traukuliai. Gyvūnams, kuriems pasireiškia hipokalcemija, dažnai kartu randama ir hipermagnezemija. Magnis, konkurenciniu požiūriu, slopina kalcio patekimą į motorinį neuroną. Dėl hipokalcemijos širdies fibrilių depolarizacija yra nepakankama ir širdies susitraukimai būna silpni, todėl širdies ritmas suintensyvėja. Hiperkalcemijos atveju kalcis gali sustabdyti širdies sistolę, užkertant kelią širdies raumens repolarizacijai (13).
Esant nepakankamam kalcio kiekiui kraujyje, jo atsargos yra imamos iš kaulų, kad būtų palaikomas normalus kalcio kiekis kraujyje. Per ilgesnį laiką labai trūkstant kalcio, gyvūnui išsivysto sunkūs kaulų pažeidimai, nors kalcio koncentracija kraujyje bus tik šiek tiek mažesnė už fiziologinę normą. Jaunikliams kalcio trūkumas pašaruose sukelia neefektyvią kaulinio audinio mineralizaciją ir sulėtėja augimas (13).
1.3 Fosforas
Fosforas (P) yra vienas svarbiausių makroelementų, reikalingas pagrindinėms organizme vykstančioms funkcijoms palaikyti (23). Jo kiekis kraujyje, lemia pH (4). Fosforas padeda atsistatyti audiniams po pažeidimų, dalyvauja medžiagų apykaitos reakcijose, reguliuoja maistinių medžiagų pasisavinimą, bei dalyvauja energijos gamyboje ir palaiko tinkamą energijos balansą organizme. Šis makroelementas kartu su kalciu ir kitomis mineralinėmis medžiagomis dalyvauja kaulų mineralizacijoje ir svarbus raumenų vystymuisi (23). Nedidelė dalis tirpių fosfatų yra randama ląstelių sudėtyje, ląstelių membranose ir tarpląsteliniame skystyje (24). Didžioji dalis fosforo esanti organizme yra susijungusi su deguonimi ir randama fosfato anijono pavidalu (13). Fosfatas yra vienas fosfolipidų, fosfoproteinų, nukleorūgščių ir energiją pernešančių molekulių, tokių kaip ATP, komponentų sudėtyje, todėl yra susijęs su visais pagrindiniais metaboliniais procesais, vykstančiais organizme. Fosfato anijonas yra pagrindinis rūgščių - bazių buferinės sistemos komponentas (13).
Fosforo kiekis avių kraujo serume turi būti 1,61-2,26 mmol/l (14). Lėtinė hipofosfotemija diagnozuojama, kai fosforo koncentracija kraujo plazmoje yra 0,64-1,3 mmol/l, ūminė hipohosfotemija, kai fosforo mažiau nei 0,3 mmol/l (13). Tairon Pannunzio Dias e Silva (2018) atliktame tyrime nustatyta, jog ėriukų užsikrėtimas virškinimo trakto parazitais sutrikdo fosforo patekimą iš virškinimo trakto į organizmą, todėl išsivysto hipofosfatemija. Tai lemia sulėtėjusį
14 raumenų vystymasi, kaulų augimą ir kaulinio audinio mineralizaciją. Ėriukai būna išsekę, apatiški ir prastai auga (25).
1.3.1 Fosforo homeostazė
Atrajotojai ir jų jaunikliai geriau pasisavina fosforą iš pašarų, dėl didžiajame prieskrandyje esančių mikroorganizmų pagalbos, virškinant pašarus (13). Fosforo absorbcija vyksta distalinėje dvylikapirštės žarnos dalyje. Maždaug 60-80 proc. fosforo absorbuojama aktyvios pernašos būdu, tačiau esant didesniam organizmo poreikiui, veikiant kalcitropiniams hormonams (vitaminas D, PTH, CT) absorbcija yra suaktyvinama (26). Esant fosforo kiekio sumažėjimui kraujyje, organizmas stengiasi atstatyti jo kiekį, todėl sustoja kaulų formavimasis ir raumenų augimas, sumažėja fosforo išskyrimas su išmatomis, šlapimu. PTH padidina fosforo koncentraciją kraujyje, stimuliuodamas kaulų mineralinę reabsorbciją (13). Hiperfosfotemijos atveju P perteklių išskiria seilių liaukos, padidindamos jo kiekį seilių sudėtyje, virškinimo trakte padidėjęs fosforo kiekis pašalinamas su išmatomis. Didžiausias kiekis fosforo iš organizmo pasišalina per šlapimo sistemą. Su gyvūnų išmatomis ir šlapimu pasišalinęs P patenka į ganyklų dirvą ir vandens telkinius, jas užteršdamas dideliu kiekiu fosforo (27).
1.4 Kalcio ir fosforo santykis
Ca ir P kiekį organizme reguliuoja paratyroidinė liauka, kuri fiksuoja kalcio kiekį kraujyje ir pagal Ca padidėjimą ar sumažėjimą išskiria proporcingą hormono PTH kiekį (28). Organizme esant hipokalcemijai, o fosforo kiekiui normos ribose, PTH hormonas išsiskiria ir padidina kalcio kiekį kraujyje, o fosforo kiekį mažina, todėl gali išsivystyti hipofosfotemija (13). Tačiau atrajotojų organizme fosforo kiekis nėra taip stipriai sumažinamas veikiant PTH, nes fosforo ir kalcio homeostazė palaikoma didžiojo prieskrandžio ir paausinių liaukų veikla. (23).
Pašaruose svarbu išlaikyti optimalų kalcio ir fosforo santykį, nes netinkamas šių medžiagų kiekis gali sutrikdyti fiziologines organizmo funkcijas (12). Pašaruose kalcio ir fosforo santykis turėtų būti išlaikytas 2-2,5:1, o fosforo kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 0,6 proc. sausosios medžiagos (29). R. S. DIAS (2006) atliktame tyrime buvo nustatyta, jog kalcio ir fosforo santykis yra labai svarbus ėriukų vystymuisi. Ėriukai, kurių kraujo serume užfiksuotas tinkamas Ca:P, buvo geriau išsivystę lyginant su ėriukais, kuriems santykis buvo patologinis (30).
Jaunų gyvūnų organizme dėl nepakankamo vitamino D kiekio, kalcio arba fosforo trūkumo (13), netinkamo jų santykio, sutrinka kaulų formavimasis ir išsivysto rachitas. Rachitas pasireiškia kaulų deformacijomis, sąnarių nejudrumu, skausmu (12), stipriai sulėtėja augimas, gyvūnas nenori judėti (13).
15
1.5 Aspartato aminotransferazė (AST)
Aspartato animotransferazė (AST) arba gliutoksaloacetato transaminazė (GOT)- tai fermentas randamas citozolyje ir kepenų ląstelių mitochondrijose. Didelis kiekis AST randamas skeleto ir širdies raumenų sudėtyje, taip pat eritrocituose, kepenyse ir žarnų raumeniniame sluoksniuose. AST nėra laikomas specifiniu kepenų fermentu, kuris atspindėtų kepenų pažeidimo laipsnį. Šis fermentas kraujyje labiau atspindi organizmo raumenų pažeidimus (14).
Aspartato aminotransferazės fiziologinė norma avių kraujo serume yra 60–280 U/l. Aukštas AST kiekis kraujyje rodo raumenų pažeidimus (31). Nustačius kraujo serume AST padidėjimą daugiau nei 150 U/l, galima įtarti skeleto raumenų miopatiją (32).Ūmiais raumenų pažeidimo atvejais AST kiekis kraujyje kyla nuosekliai, pasiekia piką ir pakankamai ilgai išsilaiko kraujyje, kol normalizuojasi iki fiziologinės normos ribų, tai trunka apie 72 val. po raumenų sužalojimo. (33)
1.6 Šarminė fosfatazė (ALP)
Šarminė fosfatazė arba kitaip dar vadinama alkalinine fosfataze (ALP). Tai yra fermentas sintezuojamas kepenyse, osteoblastuose, chondroblastuose, žarnų epitelyje, inkstų epitelyje ir placentoje. Didžiausią įtaką ALP kiekiui kraujyje daro kepenų veikla. Taip pat didelę įtaką šio fermento kiekiui turi osteoblastų aktyvumas. Šarminės fosfatazės kiekio padidėjimas pastebimas augantiems gyvūnų jaunikliams ir viršija 3 kartus suaugusių gyvūnų normą. ALP kiekio išskyrimas į kraują taip pat gali būti sutrikdytas esant kepenų pažeidimams, naudojant gliukokortikoidus, antikonvulsinius vaistus (33). Šarminės fosfatazės kiekio pakilimas nustatomas ir dėl lėtinės kaulų distrofijos (34). ALP suaugusių avių kraujo serume turėtų būti 70–390 U/l. (31)
16
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo vieta ir tiriamieji gyvūnai
Tyrimas atliktas 2018 metų kovo-rugpjūčio mėnesiais X avių ūkyje. Ūkyje vykdomas ekologinis ūkininkavimas. Tyrimo pradžioje buvoatsitiktinai atrinkti 20 Sufolkų veislės ėriukų - 10 patelių ir 10 patinų, gimusių sausio-kovo mėnesiais. Tyrimo pradžioje jauniausias ėriukas buvo 20 dienų, vyriausias 58 dienų amžiaus. Tyrimas buvo sudarytas iš dviejų dalių: kraujo mėginių ištyrimo ir ėriukų svėrimo. Ėriukai buvo sveriami „Patura 3-Way Drafter/Weight Crate” svarstyklėmis 4 kartus: ką tik atvesti, 1 mėnesio, 3 mėnesių ir 5 mėnesių amžiaus. Svarstyklių paklaida 100g. Kraujo mėginiai imti 3 kartus kas 2 mėnesius, todėl tyrimas buvo suskirstytas į 3 etapus. I tyrimo etapas buvo kovo mėnesį, kuomet ėriukų amžiaus vidurkis buvo 1 mėnesis, II etapas birželį (ėriukų amžiaus vidurkis 3 mėnesiai), o III tyrimo etapas rugpjūčio mėnesį (amžiaus vidurkis 5 mėnesiai). Iš ėriukų kraujo serumo buvo tiriami kraujo biocheminiai rodikliai: kalcis, fosforas, aspatrato aminotransferazė ir šarminė fosfatazė. Visi ėriukai gyveno tame pačiame ūkyje, turėjo vienodas laikymo sąlygas ir visą tyrimo laikotarpį buvo kliniškai sveiki. I tyrimo etapo metu ėriukai buvo laikomi tvarte, kartu su apsiėriavusiomis avimis, nuo II iki III tyrimo etapo ėriukai buvo laikomi ir tvarte, ir turėjo galimybę ganytis ganyklose.
2 pav. Tyrimo metodikos schema
X a vių ūki s Ėriukai (n=20) Ėriukų svėrimas Atvedimo kūno svoris 1 mėnesio kūno svoris 3 mėnesių kūno svoris 5 mėnesių kūno svoris
Kraujo mėginių ėmimas iš vena Jugularis. Ištirti biocheminiai rodikliai (Ca, P, AST ir
ALP)
I tyrimo etapas
II tyrimo etapas
III tyrimo etapas Patelės (n=10)
17 2.2
Kraujo mėginių ėmimas
Kraujas tyrimams imtas iš vena jugularis. Kraujo paėmimui buvo naudojamos vienkartinės G 20 adatos su specialiu laikikliu ir kraujui surinkti 9 ml mėgintuvėliai (Vacutainer) raudonu kamšteliu, be antikoaguliantų. Fiksavus ėriuką, pirštu žemiau dūrio vietos užspaudžiama kraujagyslė, kita ranka duriama adata pakreipus 45 laipsnių kampu. Tada į laikiklį įstatomas mėgintuvėlis, kuris prisitraukia reikiamą kiekį kraujo. Paėmus kraujo mėginį, dūrio vieta užspaudžiama. Ant mėgintuvėlio užrašomas ėriuko įsago numeris.
Kraujo mėginiai buvo tiriami LSMU, VA, Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje. Mėgintuvėliai su krauju buvo centrifuguojami. Gautas kraujo serumas užšaldomas. Atšildytas ėriukų serumas tiriamas biocheminiu analizatoriumi ir nustatyti Ca, P, AST ir ALT parametrai.
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1997-11-06, Nr:VIII-500.
2.3 Statistinė duomenų analizė
Statistiniai tyrimo duomenys buvo suvedami į Microsoft Excel 2010. Rezultatai suapvalinti iki dviejų skaičių po kablelio, pagal matematines taisykles. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics programą. Buvo apskaičiuoti lyginamų grupių tiriamųjų požymių vidurkiai bei standartinės paklaidos. Grupės palygintos apskaičiavus Studento kriterijų priklausomoms ir nepriklausomoms imtims. Statistiniai ryšiai tarp tirtųjų rodiklių įvertinti tiesinės koreliacijos ir regresijos koeficientais. Skirtumai ir ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 (35).
18
3 TYRIMO REZULTATAI
3.1 Kalcio kiekio kaita
3 pav. Kalcio vidurkio kaita ėriukų kraujo serume
Analizuojant kalcio kiekio kraujyje rezultatus (3 pav.), nustatytas, statistiškai reikšmingas (p<0,05) kalcio kiekio didėjimas viso tyrimo laikotarpiu. Ėriukų kraujo serumo Ca vidurkis I tyrimo etape - 2,48±0,04 mmol/l, II etape - 2,65±0,05 mmol/l, III etape - 2,67±0,02 mmol/l. Didžiausias Ca kiekio didėjimas užfiksuotas nuo I iki II tyrimo etapo (0,17 mmol/l). Per visą tyrimo laikotarpį Ca kiekio vidurkis kraujyje padidėjo 0,19 mmol/l.
Išanalizavus kalcio kiekio kraujyje kitimą pagal lytį, nustatyta, jog patinų kalcio kiekis I ir II etapuose buvo didesnis nei patelių, o III etape Ca kiekio vidurkis abiejų lyčių susilygino. Tyrimo metu nustatyta, jog kalcio kiekio skirtumai tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingi (p≥0,05). Patelių Ca kiekio vidurkis I tyrimo etape 2,46±0,04 mmol/l, II etape 2,55±0,05 mmol/l, patinų – I tyrimo etape buvo 2,5±0,07 mmol/l, II etape 2,75±0,06mmol/l. Patinų kalcio kiekio vidurkis I tyrimo etape buvo 0,04 mmol/l didesnis, o II - 0,2 mmol/l didesnis už patelių tuo pačiu laikotarpiu. III etape Ca kiekio vidurkis abiejų lyčių buvo vienodas 2,67 mmol/l. Patinų Ca kiekis serume kito nestabiliai, nuo I iki II etapo didėjo 0,25 mmol/l, o nuo II iki III etapo sumažėjo 0,08 mmol/l. Patelių Ca kiekis didėjo viso tyrimo metu (nuo I iki II etapo - 0,09 mmol/l, nuo II iki III - 0,12 mmol/l). Didžiausias kalcio kiekio vidurkis tyrimo metu buvo užfiksuotas patinų II tyrimo etape 2,75±0,05 mmol/l, vėliau kalcio kiekis kraujyje sumažėjo.
2,5 2,75 2,67 2,46 2,55 2,67 2,48 2,65 2,67 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 I II III Ka lcio kiekio vidurkis, m mol /l Tyrimo etapas Patinai Patelės Visi ėriukai
19
3.2 Fosforo kiekio kaita
4 pav. Fosforo kiekio vidurkių kaita
Analizuojant fosforo kiekio vidurkių rezultatus (4 pav.), nustatyta, jog ėriukų fosforo kiekis tyrimo metu kito netolygiai ir buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Pradžioje P kiekis didėjo, pabaigoje mažėjo. I etape fosforo kiekis buvo 2,52±0,09 mmol/l, II etape 2,81±0,14 mmol/l, III etape 2,14±0,95 mmol/l. Nuo I iki II tyrimo etapo fosforo kiekis didėjo 0,29 mmol/l, o nuo II iki III sumažėjo 0,67 mmol/l. Didžiausias fosforo kiekio vidurkis buvo nustatytas II etape.
Išnagrinėjus fosforo vidurkių kitimus pagal lytį, nustatyta, jog P kiekis tyrimo pradžioje didėjo, o pabaigoje mažėjo abiem lytims. Patelių fosforo kiekis I etape buvo 2,54±0,12 mmol/l, patinų 2,51±0,13 mmol/l, II etape - patelių 3,04±0,21 mmol/l, patinų - 2,59±0,17 mmol/l, III etape patelių - 2,13±0,13 mmol/l, patinų - 2,16±0,14 mmol/l. Pirmuose dviejuose etapuose patelių fosforo kiekio vidurkis buvo didesnis nei patinų (I etape 0,03 mmol/l, II etape 0,45 mmol/l), o III etape 0,03 mmol/l mažesnis už patinų. Didžiausias fosforo kiekis kraujo serume nustatytas pas pateles II etape 3,04±0,21 mmol/l. Fosforo kiekio skirtumas tarp lyčių nėra statistiškai reikšmingas (p≥0,05).
2,51 2,59 2,16 2,54 3,04 2,13 2,52 2,81 2,14 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 I II III F osfor o kiekio vidurkis, m mol /l Tyrimo etapas Patinai Patelės Visi ėriukai
20
3.3 AST kiekio kaita
5 pav. Ėriukų aspartato aminotransferazės kiekio vidurkių kaita
Analizuojant aspartato aminotransferazės kiekio vidurkių rezultatus (5 pav.), nustatyta, jog AST kiekis ėriukų kraujo serume tyrimo metu kito netolygiai ir buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). AST kiekis nuo I iki II tyrimo etapo mažėjo, o nuo II iki III padidėjo. AST kiekis I tyrimo etape yra 123,35±16,31 U/l, II etape 118,7±11,78 U/l, III - 161,86±22,75 U/l. Nuo I iki II tyrimo etapo AST kiekio vidurkis sumažėjo nežymiai (4,65 U/l), o nuo II iki III etapo žymiai padidėjo (43,16 U/l).
Išanalizavus aspartato aminotransferazės kitimą pagal lytį, nustatyta, jog AST kiekis patinų kraujo serume viso tyrimo metu didėjo, o patelių kito netolygiai. Patinų AST kiekio vidurkis I etape 135,1±32,11 U/l, II etape 139,4±19,05 U/l, III - 173,9±38,65 U/l, patelių - I etape 111,6±7,85 U/l, II etape 98±11,3 U/l, III - 149,85±25,69 U/l. Nuo I iki II tyrimo etapo patinų AST kiekis padidėjo 4,3 U/l, o nuo II iki III 34,5 U/l. Patelių AST nuo I iki II etapo sumažėjo 13,6 U/l, o nuo II iki III etapo – padidėjo 51,85 U/l. Didžiausias ALP kiekis tyrimo metu buvo nustatytas patinams III etape 173,9±38,65 U/l, o mažiausias patelėms II tyrimo etape 98±11,3 U/l. AST kiekio skirtumas tarp lyčių nėra statistiškai reikšmingas (p≥0,05).
135,1 139,4 173,9 111,6 98 149,8 123,35 118,7 161,85 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 I II III Aspa rta to ami notra nsfe ra zė s kiekio vidurkis, U/l Tyrimo etapas Patinai Patelės Visi ėriukai
21
3.4 ALP kiekio kaita
6 pav. Ėriuko kraujo serume šarminės fosfatazės kiekio vidurkio kaita
Išanalizavus šarminės fosfatazės kiekio vidurkių rezultatus (6 pav.), nustatyta, jog ALP kiekis tyrimo metu kito netolygiai ir šie pakitimai yra statistiškai reikšmingai (p<0,05). I tyrimo etape nustatytas didžiausias ALP kiekis 959,1±128,81 U/l, II tyrimo etape 487±44,48 U/l, III etape 631,1±50,11 U/l. Nuo I iki II etapo ALP kiekis žymiai sumažėjo - net 339,9 U/l, o nuo II iki III - nežymiai padidėjo 144,1 U/l.
Išnagrinėjus šarminės fosfatazės kiekio vidurkio kitimus pagal lytį, nustatyta, jog ALP kiekis tyrimo pradžioje mažėjo, o pabaigoje didėjo abiem lytims. Patinų ALP kiekis I tyrimo etape 825,5±133,03 U/l, II - 485,6± 53,93 U/l, III - 678,1±73,04 U/l; patelių I tyrimo etape 1092,7± 219,97 U/l, II etape 476,40±73,76 U/l, III - 584±69,10 U/l. I tyrimo etape patelių ALP buvo žymiai didesnis, nei patinų (267,2 U/l), II etape ALP kiekis tarp lyčių beveik susilygino (patinų ALP didesnis tik 9,2 U/l negu patelių), o III etape skirtumas tarp lyčių vėl padidėjo – patinų ALP 94,1 U/l didesnis nei patelių. Didžiausias ALP kiekis tyrimo metu buvo nustatytas patelėms I tyrimo etape 1092,7±219,97 U/l. ALP vidurkių skirtumai tarp lyčių buvo statistiškai nereikšmingi (p≥0,05).
825,5 485,6 678,1 1092,7 476,4 584 959,1 487 631,1 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 I II III Šar minė s f osf ata zė s kie kio vidur kis, U/l Tyrimo etapas
22
3.5 Ėriukų svorio kaita
7 pav. Ėriukų svorio vidurkio kaita
Analizuojant gautus rezultatus (7 pav.) nustatėme, jog ėriukų svorio vidurkis didėjo nuo atvedimo iki tyrimo pabaigos (p<0,001). Gimusių ėriukų svorio vidurkis buvo 3,6±0,19 kg. Nuo gimimo iki 1 mėnesio ėriukai priaugo vidutiniškai 3,75 kg ir svėrė 7,35±0,4 kg. Nuo 1 mėnesio amžiaus iki 3 mėnesių ėriukai vidutiniškai priaugo 10,45 kg kūno svorio. 5 mėnesių ėriukai vidutiniškai svėrė 28,15±2 kg, 10,35 kg daugiau negu 3 mėnesių amžiaus ir 7 kartus daugiau negu svėrė atvesti. Nuo atvedimo iki tyrimo pabaigos vidutiniškai ėriukai priaugo 24,55 kg.
Išnagrinėjus svorio vidurkių kitimą pagal lytį, nustatyta, jog patinų svoris buvo didesnis lyginant su patelėmis, visą tyrimo laikotarpį ir šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Patelių atvedimo svorio vidurkis buvo 3,16±0,1kg, o patinų 4,04±0,03kg. Patinai atvedami 0,88 kg vidutiniškai sunkesni už pateles. Patelių svoris 1 mėnesio buvo 6,8±0,37 kg, patinų 7,9±,0,72kg. Patelės svėrė 1,1 kg mažiau lyginant su patinais. 3 mėnesių patelių svorio vidurkis buvo 16,1±0,82 kg, patinų 19,5±2,53 kg. Tarp patelių ir patinų buvo 3,4 kg skirtumas. 5 mėnesių patinų svoris 30,6±3,54 kg, patelių 25,69±1,48 kg. Patelių kūno svoris buvo 5,09 kg mažesnis. Per visą tyrimo laikotarpį patelės vidutiniškai priaugo 22,53 kg, o patinai 26,56 kg.
4,04 7,9 19,5 30,6 3,16 6,8 16,1 25,69 3,6 7,35 17,8 28,15 0 5 10 15 20 25 30 35 Atvedimo 1 mėn 3 mėn 5 mėn S vorio vidurkis, kg Svėrimas
23
3.6 Kalcio ir fosforo tarpusavio ryšys
8 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir fosforo koreliacinis ryšys, I tyrimo etape
Išanalizavus grafike (8 pav.) pavaizduotus rezultatus, kalcis ir fosforas I tyrimo etape tarpusavyje susiję labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,022), tačiau šis ryšys statistiškai nepatikimas (p≥0,05). I tyrimo etape kalcio kiekis turėjo mažai įtakos fosforo kiekio kitimui kraujyje.
9 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir fosforo ryšys, II tyrimo etape
Nagrinėjant pavaizduotus tyrimo rezultatus (9 pav.), buvo nustatyta, jog kalcis ir fosforas II tyrimo etape yra tarpusavyje susiję statistiškai patikimu (p<0,05), vidutinio stiprumo, neigiamu koreliaciniu ryšiu (r=-0,551). II tyrimo etape kalcio kiekiui padidėjus vienetu, fosforo kiekis sumažėjo 0,18 mmol/l. y = 0,0101x + 2,453 R² = 0,0005 1,5 1,9 2,3 2,7 3,1 3,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 K alc io kie kis, mmol/l
Fosforo kiekis, mmol/l
y = -0,176x + 3,1423 R² = 0,3039 1,5 1,9 2,3 2,7 3,1 3,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 K alc io kie kis, mmol/l
24
10 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir fosforo ryšys, III tyrimo etape
Analizuojant grafike (10 pav.) pateiktus duomenis, kalcis ir fosforas tarpusavyje susiję vidutiniškai stipriu, neigiamu koreliaciniu ryšiu (r=-0,46). III tyrimo etape, Ca kiekiui padidėjus vienetu, P kiekis sumažėja 0,09 mmol/l, ryšys yra statistiškai patikimas (p<0,05).
Tarp kalcio ir fosforo neigiamas tarpusavio ryšys nustatytas II ir III tyrimo etapuose. Stipriausias tarpusavio ryšys nustatytas II tyrimo etape.
3.7 Kalcio ir aspartato aminotransferazės tarpusavio ryšys
11 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir aspartato aminotransferazės ryšys, I tyrimo etape
Išnagrinėjus grafike (11 pav.) pavaizduotus duomenis, nustatytas kalcio ir aspartaro aminotransferazės statistiškai nereikšmingas (p≥0,05), labai silpnas, neigiamas koreliacinis ryšys (r=-0,07). I tyrimo etape kalcio kiekiui padidėjus vienetu, AST kiekis sumažėja 31,05 U/l.
y = -0,0931x + 2,8726 R² = 0,2112 1,5 1,9 2,3 2,7 3,1 3,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 Ka lcio kiekis, mm ol/ l
Fosforo kiekis, mmol/l
y = -31,059x + 200,33 R² = 0,0055 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 2 2,2 2,4 2,6 2,8 Aspa rta to ami notra nsfe ra zė s kiekis, U/l
25
12 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir aspartato aminotransferazės ryšys, II tyrimo etape
Išanalizavus grafike (12 pav.) pateiktus duomenis, II tyrimo etape tarp kalcio ir aspartato aminotransferazės nustatytas statistiškai patikimas (p<0,05), vidutiniškai stiprus, teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,5). II tyrimo etape Ca kiekiui padidėjus vienetu, AST kiekis padidėja 130,96 U/l.
13 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir aspartato aminotransferazės ryšys, III tyrimo etape
Išnagrinėjus grafike (13 pav.) pateiktus rezultatus, nustatytas kalcio ir aspartato aminotransferazės tarpusavio ryšys III tyrimo etape. Ca su AST susiję nepatikimu (p≥0,05), labai silpnu, neigiamu koreliaciniu ryšiu (r=-0,12). Kalcio kiekiui padidėjus vienetu AST kiekis sumažėja 145,91 U/l.
Statistiškai patikimu, vidutiniškai stipriu, teigiamu ryšiu kalcis ir asparto aminotransferazė koreliavo tik II tyrimo etape.
y = 130,96x - 227,95 R² = 0,2502 0 50 100 150 200 250 300 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3 3,2 Aspa rta to ami notra nsfe ra zė s kiekis, U/l
Kalcio kiekis, mmol/l
y = -145,91x + 551,88 R² = 0,0152 0 100 200 300 400 500 600 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3 Aspa rta to ami notra nsfe ra zė s kiekis, U/l
26
3.8 Kalcio ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšys
14 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir šarminės fosfatazės ryšys, I tyrimo etape
Analizuojant grafike (14 pav.) pavaizduotus rezultatus, užfiksuotas kalcio ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšys. I tyrimo etape Ca ir ALP koreliuoja labai silpnu, teigiamu (r=0,33), statistiškai nepatikimu (p ≥ 0,05) ryšiu. Kalcio kiekiui padidėjus vienetu, ALP kiekis padidėja 1087,8 U/l.
15 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir šarminės fosfatazės ryšys, II tyrimo etape
Nagrinėjant grafike (15 pav.) pateiktus duomenis, II tyrimo etape, kalcis ir šarminė fosfatazė tarpusavyje susiję labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,001), kuris buvo statistiškai nepatikimas (p≥0,05). y = 1087,8x - 1737 R² = 0,1088 0 500 1000 1500 2000 2500 2 2,2 2,4 2,6 2,8 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
Kalcio kiekis, mmol/l
y = 1,1697x + 477,9 R² = 1E-06 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3 3,2 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
27
16 pav. Grafike pavaizduotas kalcio ir šarminės fosfatazės ryšys, III tyrimo etape
Išanalizavus grafike (16 pav.) pateiktus duomenis, III tyrimo etape, kalcis ir šarminė fosfatazė tarpusavyje susiję statistiškai nereikšmingu (p≥0,05) labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,39).
Viso tyrimo metu nebuvo nustatytas patikimas koreliacinis ryšys tarp Ca ir ALP.
3.9 Fosforo ir aspartato aminotransferazės tarpusavio ryšys
17 pav. Grafike pavaizduotas fosforo ir aspartato aminotransferazės ryšys, I tyrimo etape
Išnagrinėjus grafike (17 pav.) pateiktus rezultatus, nustatyta, jog fosforas ir AST tarpusavyje susiję labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,09), ryšys statistiškai nepatikimas (p ≥ 0,05).
y = 1004,3x - 2053,3 R² = 0,148 0 200 400 600 800 1000 1200 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
Kalcio kiekis, mmol/l
y = 17,241x + 79,885 R² = 0,0081 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 1,5 2 2,5 3 3,5 Aspa rta to ami notra nsfe ra zė s kiekis, U/l
28
18 pav. Grafikas vaizduoja fosforo ir aspartato aminotransferazės ryšys, II tyrimo etape
Analizuojant grafike (18 pav.) pateiktus duomenis, II tyrimo etape nustatyta, jog fosforas ir aspartato aminotransferazė tarpusavyje susiję labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,001), ryšys statistiškai nepatikimas (p≥0,05).
19 pav. Grafike pavaizduotas fosforo ir aspartato aminotransferazės ryšys, III tyrimo etape
Nagrinėjant grafiką (19 pav.), III tyrimo metu nustatyta, kad fosforas ir aspartato aminotransferazė tarpusavyje susiję vidutiniškai stipriu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,51). Ryšys statistiškai patikimas (p<0,05). P kiekiui padidėjus vienetu, AST kiekis padidėja 123,16 U/l. Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tik III tyrimo etape.
y = 8,2415x + 95,513 R² = 0,0097 0 50 100 150 200 250 300 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 Aspa rta to ami notra nsfe ra zė s kiekis, U/l
Fosforo kiekis, mmol/l
y = 123,16x - 102,08 R² = 0,263 0 100 200 300 400 500 600 1 1,5 2 2,5 3 Aspa rta to ami notra nsfe ra zė s kiekis, U/l
29
3.10 Fosforo ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšys
20 pav. Grafike pavaizduotas fosforo ir šarminės fosfatazės ryšys, I tyrimo etape
Analizuojant gautus rezultatus (20 pav.), I tyrimo etape fosforas su šarmine fosfataze tarpusavyje susiję vidutiniškai stipriu (r=0,523), statistiškai reikšmingu (p<0,05), teigiamu koreliaciniu ryšiu. P kiekiui padidėjus vienetu, ALP kiekis padidėja 792,53U/l.
21 pav. Grafike pavaizduotas fosforo ir šarminės fosfatazės ryšys, II tyrimo etape
Išnagrinėjus grafike (21 pav.) pateiktus duomenis, II tyrimo etape nustatytas statistiškai patikimas (p<0,01), vidutiniškai stiprus, teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,62) ryšys tarp fosforo ir šarminės fosfatazės. P kiekiui padidėjus vienetu, ALP padidėja 194,58 U/l.
y = 792,53x - 1038,9 R² = 0,274 0 500 1000 1500 2000 2500 1,5 2 2,5 3 3,5 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
Fosforo kiekis, mmol/l
y = 194,58x - 66,463 R² = 0,38 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
30
22 pav. Grafike pavaizduotas fosforo ir šarminės fosfatazės ryšys, III tyrimo etape
Išanalizavus grafike (22 pav.) pavaizduotus rezultatus, III tyrimo etape nustatyta, kad fosforas ir šarminė fosfatazė tarpusavyje susiję vidutiniškai stipriu, neigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,51). Ryšys statistiškai patikimas (p<0,05). P kiekiui padidėjus vienetu, ALP kiekis sumažėja 271,81 U/l.
Tyrimo metu nuo I iki II tyrimo etapo fosforas su šarmine fosfataze koreliavo teigiamais tarpusavio ryšiais, o III tyrimo etape nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys.
3.11 Aspartato aminotransferazės ir šarminė fosfatazės tarpusavio ryšys
23 pav. Grafike pavaizduotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės ryšys, I tyrimo etape
Nagrinėjant grafike (23 pav.) pateiktus duomenis, I tyrimo etape nustatytas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės koreliacinis statistiškai nepatikimas (p≥0,05), labai silpnas, teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,02).
y = -271,81x + 1213,5 R² = 0,264 0 200 400 600 800 1000 1200 1 1,5 2 2,5 3 3,5 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
Fosforo kiekis, mmol/l
y = 0,166x + 938,63 R² = 0,0004 0 500 1000 1500 2000 2500 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
31
24 pav. Grafike pavaizduotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės ryšys, II tyrimo etape
Analizuojant grafike (24 pav.) pateiktus duomenis, II tyrimo etape nustatytas statistiškai nepatikimas ryšys (p≥0,05) tarp aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės. AST ir ALP koreliavo labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,27).
25 pav. Grafike pavaizduotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės ryšys, III tyrimo etape
Išnagrinėjus grafike (25 pav.) pateiktus rezultatus, III tyrimo etape užfiksuotas aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės statistiškai nepatikimas tarpusavio ryšys (p≥0,05). AST ir ALP susiję labai silpnu, teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,09).
Viso tyrimo metu nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp aspartato aminotransferazės ir šarminės fosfatazės.
y = 1,0239x + 359,47 R² = 0,0735 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 0 50 100 150 200 250 300 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
Aspartato aminotransferazės kiekis, U/l
y = 0,2151x + 596,24 R² = 0,0095 0 200 400 600 800 1000 1200 0 100 200 300 400 500 600 Š arminė s fosf ataz ės kiekis, U/l
32
4 REZULTATŲ APTARIMAS
Kalcio kiekis tyrimo metu statistiškai reikšmingai (p<0,05) didėjo, bet visą laiką buvo fiziologinėse normos ribose. Kalcio kiekio aukščiausias vidurkis buvo 2,75±0,05 mmol/l, mažiausias 2,48±0,04 mmol/l. Patelių organizme I ir II tyrimo etapuose kalcio kiekio vidurkis buvo mažesnis lyginant su patinais. III etapo metu Ca kiekis susilygino ir tyrimo pabaigoje abiejų lyčių buvo vienodas. Kalcio kiekio skirtumas tarp lyčių neturėjo statistinės reikšmės (p≥0,05).
Irane, Kh. G. Al-Fartosi ir kitų (2010) atliktame tyrime taip pat nustatyta, jog Ca kiekio skirtumas tarp lyčių statistiškai nereikšmingas, bet avinų kraujo serume užfiksuotas didesnis kalcio kiekis lyginant su avimis (36).
Cristina P. SOUSA ir kitų (2013) atliktame tyrime nustatyta, jog nuo 1 mėnesio amžiaus iki 6 mėnesių ėriukų kraujo serume kalcio kiekis statistiškai reikšmingai didėjo (37).
Fosforo kiekis ėriukų kraujo serume tyrimo metu svyravo nuo 2,14±0,95 mmol/l iki 81±0,14 mmol/l. I ir II tyrimo etapuose nustatytas padidėjęs fosforo kiekis, kuris viršijo fiziologines normos ribas, todėl ėriukams buvo diagnozuota hiperfosfatemija. III tyrimo etape fosforo kiekis sumažėjo ir atitiko fiziologinės normos ribas. Patinų fosforo kiekis kraujyje buvo mažesnis už patelių, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (p≥0,05).
Cristina P. SOUSA ir kitų (2013) atliktame moksliniame bandyme nustatyta, jog ėriukų nuo 1 mėnesio amžiaus iki 6 mėnesių kraujo serume fosforo kiekis statistiškai reikšmingai mažėjo (37).
Rebecca Espírito Santo da Cruz ir kiti (2017) tyrė ėriukų fosforo kaitą, kraujo serume nuo 1 mėnesio iki 4 mėnesių amžiaus ir nustatė, kad su amžiumi fosforo kiekis kinta, statistiškai reikšmingai mažėjimo linkme (38).
Tyrimo metu AST kiekis kito statistiškai reikšmingai (p<0,05) nuo I tyrimo etapo iki II tyrimo etapo mažėjo, nuo II iki III tyrimo etapo didėjo. Didžiausias nustatytas AST kiekis ėriukų kraujo serume 123,35±16,31 U/l, o mažiausias 118,7±19,05 U/l. AST kiekis patinų kraujo serume buvo didesnis už patelių visuose etapuose, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p≥0,05). AST kiekis viso tyrimo metu buvo normos ribose, tai įrodo, jog ėriukų kepenų veikla nesutrikusi ir raumenys nepažeisti (14; 33; 31).
Irane, Kh. G. Al-Fartosi ir kitų (2010) atliktame tyrime nustatytas AST kiekis didesnis avinų kraujo serume lyginant su avimis, bet AST kiekio skirtumas tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingas (36).
Rebecca Espírito Santo da Cruz ir kitų (2017) atliktame tyrime, nustatyta, kad AST kiekis ėriukų kraujo serume nuo 1 mėnesio iki 2 mėnesių ir nuo 3 mėnesių iki 4 mėnesių amžiaus didėjo, o
33 nuo 2 iki 3 mėnesių amžiaus mažėjo, toks AST kitimas tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingas (38).
Ėriukų kraujyje ALP kiekis kito statistiškai reikšmingai (p<0,05) nuo I iki II tyrimo etapo mažėjo, nuo II iki III didėjo. ALP kiekis svyravo nuo 1092,7 U/l iki 485,6 U/l ir atitiko fiziologinės normos ribas. I tyrimo etape ALP kiekis patelių kraujo serume buvo didesnis, o II ir III tyrimo etapuose mažesnis už patinų. Tarp lyčių ALP skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p≥0,05). Kadangi ėriukų kraujyje nustatytas ALP kiekis buvo fiziologinėse normos ribose, galima teigti, jog organizme vyksta aktyvi osteoblastų veikla ir kepenų funkcija nesutrikusi (33; 31).
M. K. Tripathi ir kitų (2010) atliktame tyrime, taip pat nustatė statistiškai reikšmingą ALP kiekio didėjimą ėriukų kraujo serume nuo 3 mėnesių amžiaus iki 12 mėnesių amžiaus (39).
Cristina P. SOUSA ir kiti (2013) užfiksavo, jog ėriukų kraujo serume nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių amžiaus ALP kiekis statistiškai reikšmingai kito mažėjimo linkme (37).
Kh. G. Al-Fartosi ir kitų (2010) atliktame bandyme užfiksuota, kad ALP kiekis patinų kraujo serume buvo didesnis lyginant su patelėmis, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas ir ALP kiekis nepriklauso nuo ėriuko lyties (36).
Rebecca Espírito Santo da Cruz ir kitų (2017) atliktame moksliniame tyrime, tirtas ALP kiekis augančių ėriukų kraujo serume. Tyrime užfiksuota, jog ALP kiekis statistiškai reikšmingai didėjo nuo nuo 1 mėnesio iki 2 mėnesių ir nuo 3 mėnesių iki 4 mėnesių amžiaus, o nuo 2 iki 3 mėnesių amžiaus mažėjo (38).
Analizuojant gautus tyrimo rezultatus nustatyta, jog ėriukų svorio vidurkis statistiškai reikšmingai (p<0,001) didėjo nuo atvedimo momento iki tyrimo pabaigos. Atvestų ėriukų svorio vidurkis buvo 3,6±0,19 kg. Per 1 mėnesį ėriukai priaugo vidutiniškai 3,75 kg, nuo 1 mėnesio amžiaus iki 3 mėnesių - 10,45 kg, nuo 3 mėnesių iki 5 mėnesių priaugo - 10,35 kg. 5 mėnesių ėriukai svėrė 7 kartus daugiau negu atvesti.
M. V. Nemeth (2017) tyrime nustatyta, kad didėjant ėriukų amžiui statistiškai reikšmingai didėja ir jų kūno svoris (40).
Išnagrinėjus svorio vidurkių kitimą pagal lytį, nustatyta, jog patinų svoris buvo statistiškai reikšmingai didesnis visą tyrimo laikotarpį lyginant su patelėmis (p<0,05). Patinai atvedami vidutiniškai 0,88 kg sunkesni už pateles. 1 mėnesio patelės svėrė 1,1 kg mažiau nei patinai. 3 mėnesių patelių ir patinų svorio skirtumas buvo 3,4 kg. 5 mėnesių patelių kūno svoris buvo 5,09 kg mažesnis lyginant su patinais.
Miroslav Simeonov ir kitų (2014) atliktame moksliniame tyrime nustatyta, kad patinai priauga daugiau svorio negu patelės per tą patį laikotarpį. Toko pačio amžiaus patinai sveria daugiau negu patelės. Svorio skirtumas tarp lyčių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (41).
34 A.O. Idris ir kitų (2010) atliktame tyrime nustatyta, jog patinai buvo atvedami sunkesni negu patelės. Kūno svorio skirtumas tarp lyčių - statistiškai reikšmingas (p<0,05) (42).
Tyrimo metu nustatyti tarpusavio ryšiai tarp Ca, P, ALP ir AST skirtinguose tyrimo etapuose. Analizuojant gautus tyrimo rezultatus, nustatytas kalcio ir fosforo tarpusavio ryšys, I tyrimo etape, buvo labai silpnas, teigiamas, bet statistiškai nereikšmingas (p≥0,05). II ir III tyrimo etapuose nustatyti reikšmingi (p<0,05), vidutiniškai stiprūs, neigiami koreliaciniai ryšiai. Stipriausias ryšys nustatytas II tyrimo etape (r=-0,551). Ėriukų kraujyje Ca kiekiui didėjant, P kiekis mažėja ir atvirkščiai.
G. D. Braithwaite (1984) savo atliktuose bandymuose nustatė, jog 8 mėnesių ėriukų organizme Ca su P stipriai koreliuoja teigiamu ryšiu ir šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi (43).
R. S. DIAS (2012) atliktame tyrime nustatė, kad kalcis su fosforu koreliuoja labai silpnu, teigiamu, statistiškai patikimu ryšiu (44).
Cristina P. SOUSA ir kitų (2013) atliktame tyrime nustatyta, jog kalcis su fosforu 1 mėnesio amžiaus ėriukų organizme koreliuoja statistiškai reikšmingu (p<0,01), vidutiniškai stipriu, teigiamu ryšiu (37).
Nagrinėjant tarpusavio ryšius tarp kalcio ir aspartato aminotransferazės, tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik II tyrimo etape buvo statistiškai reikšmingas teigiamas koreliacinis ryšys tarp šių rodiklių (p<0,05). Ca kiekiui kraujo serume didėjant, didėjo ir AST kiekis. Kitais tyrimo etapais nustatyti ryšiai buvo statistiškai nereikšmingi (p≥0,05).
Išanalizavus rezultatus nustatyti tarpusavio ryšiai tarp fosforo ir aspartato aminotransferazės. Viso tyrimo metu P kiekiui didėjant, AST kiekis didėjo. I ir II tyrimo etapuose šie ryšiai buvo labai silpni teigiami, tačiau statistiškai nepatikimi (p≥0,05). III tyrimo etape rastas vidutiniškai stiprus, teigiamas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05).
Išnagrinėjus fosforo ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšius, nustatyti vidutiniškai stiprūs statistiškai patikimi ryšiai viso tyrimo metu (p<0,05). I ir II tyrimų etapais koreliacija buvo nustatyta teigiama, o III etape neigiama. P kiekiui didėjant, ALP kiekis didėjo I ir II etapuose, III mažėjo.
Cristina P. SOUSA ir kiti (2013) atliktame tyrime nagrinėjo, 1 mėnesio amžiaus ėriukų organizme fosforo ir šarminės fosfatazės tarpusavio ryšį ir nustatė, jog P su ALP organizme koreliuoja stipriu teigiamu, statistiškai reikšmingu (p<0,05) ryšiu (37).
Tyrimo metu buvo nustatyti labai silpni tarpusavio ryšiai tarp Ca-ALP ir AST-ALP, tačiau jie buvo statistiškai nereikšmingi (p≥0,05).
Cristina P. SOUSA ir kiti (2013) atliktame tyrime analizavo Ca ir ALP tarpusavio ryšius ir nustatė, jog 1 mėnesio ėriukų kraujyje kalcis su šarmine fosfataze koreliavo statistiškai reikšmingu (p<0,001), stipriu teigiamu ryšiu (37).
35
IŠVADOS
1. Tyrimo metu ėriukų kraujo serume buvo nustatytas nežymus Ca kiekio didėjimas (p<0,05). Didžiausias Ca didėjimas užfiksuotas nuo I iki II tyrimo etapo 0,17 mmol/l, o nuo II iki III padidėjo labai nežymiai 0,02 mmol/l.
Fosforo kiekis tyrimo metu kito netolygiai (p<0,05). Nuo I iki II tyrimo etapo P kiekis kraujyje padidėjo 0,29 mmol/l, o nuo II iki III etapo sumažėjo 0,67 mmol/l.
Tyrimo metu AST kiekis I tyrimo etape buvo nustatytas 123,35±16,31U/l, II tyrimo etape AST kiekis sumažėjo 4,65 U/l, III etape AST kiekis padidėjo iki 161,85±22,75 U/l (p<0,05). Tyrimo metu ALP kiekis tyrimo metu kito netolygiai, nuo I iki II tyrimo etapo sumažėjo 339,9 U/l, o nuo II iki III padidėjo 192,5 U/l, kaita statistiškai patikima (p<0,05).
2. Tyrimo metu nustatytas ėriukų svorio didėjimas (p<0,001). Vidutinis ėriuko atvedimo kūno svoris buvo 3,6±0,19 kg. Per pirmąjį mėnesį laiko ėriukas vidutiniškai priaugo 3,75 kg kūno svorio. Nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių kūno svoris padidėjo 10,45 kg, o nuo 3 mėnesio iki 5 mėnesio priaugo 10,35 kg. 5 mėnesių ėriuko kūno svoris buvo 7 kartus didesnis negu atvedimo metu. Vidutiniškais per viso tyrimo laikotarpį ėriukai priaugo 24,55 kg.
3. Tyrimo metu buvo įvertinti ir nustatyti tarpusavio ryšiai tarp Ca, P, AST, ALP. I ir II tyrimo etape P ir ALP koreliavo vidutiniškai stipriu teigiamu ryšiu, III tyrimo etape nustatytas neigiamas ryšys (p<0,05). Nuo I iki II tyrimo etapo P kiekiui didėjant, didėjo ir ALP kiekis, III P kiekiui didėjant ALP kiekis mažėjo.
II ir III tyrimo etapuose tarp Ca-P nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas tarpusavio ryšys (p<0,05). Ca kiekiui didėjant, P kiekis mažėjo.
III tyrimo etape nustatytas P-AST vidutiniškai stiprus teigiamas koreliacinis ryšys. P kiekiui padidėjant, AST kiekis padidėja (p<0,05).
Tyrimo II etape nustatytas silpnas teigiamas koreliacinis ryšys tarp Ca-AST. Ca kiekiu didėjant, didėja AST kiekis (p<0,05)
Tyrimo metu buvo nustatyti statistiškai nepatikimi (p≥0,05) ryšiai: labai silpni teigiami tarpusavio ryšiai tarp Ca-ALP, AST-ALP ir P-AST (I, II etapuose), o labai silpnu neigiamu ryšiu koreliavo Ca-AST (I, III etapuose).
36
REKOMENDACIJOS
1. Siekiant gauti tikslesnius ir patikimesnius tyrimo rezultatus, reikėtų tirti žymiai didesnę ėriukų populiaciją ir ilgesnį laikotarpį. Esant galimybei, naudoti kompiuterizuotą sistemą atsitiktinei ėriukų imčiai sukurti. Taip būtų garantuojamas tyrimo nešališkumas ir kokybė.
2. Esant galimybei, ėriukus tirti dažnesniais laiko intervalais (pavyzdžiui, kas mėnesį). Tai padėtų gauti daugiau duomenų ir būtų galima nustatyti tikslesnį medžiagų tarpusavio ryšį ir jų kitimą ėriukų organizme bėgant laikui.
3. Šis tyrimas atliktas kovo – rugpjūčio mėnesiais, todėl tyrimo rezultatams įtaką galėjo daryti ir esamas metų laikas (oro sąlygos - saulėtų dienų skaičius, galimybė būti ganykloje, ėsti šviežią žolę ir kita). Siekiant gauti tikslesnes ir plačiau pritaikomas išvadas, tyrimą būtų galima būtų atlikti ištisus metus (apimant ir šaltuosius mėnesius - pavyzdžiui, lapkričio – vasario, kuomet ėriukai neturi galimybės ganytis lauke).
4. Tyrimo metu analizė buvo atliekama tik su vieno ūkio X ėriukais. Ateityje galima atlikti tą patį tyrimą su tos pačios veislės ėriukais, tačiau apimant daugiau ūkių. Tai padėtų išvengti ūkio, kuriame auginami ėriukai, daromos subjektyvios įtakos tyrimo rezultatams.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos žemės ūkio ministerija. Didėjantis avių skaičius verčia ieškoti naujų rinkų [elektroninis isteklius] [žiūrėta 2018 gruodžio 3d.]. Prieiga per internetą:https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/didejantis-aviu-skaicius-vercia-ieskoti-nauju-rinku.
2. Šimkienė A, Šimkus A, Ėriukų auginimas [elektroninis isteklius]. Kaunas: Lietuuvos veterinarijos akademija; 2009. [žiūrėta 2018 lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą:http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2009/09/eriuku-auginimas/.
3. Khalaf AM, Doxey DL. Serum alkaline phosphatase values in lambs in relation to preparturient maternal nutrition and litter size. Elsevier Scientific (Edinburg). 1978.
4. Phillips RW. Veterinary Pharmacology and Terapeutics. In McDonald LE, Booth NH editor. Calcium and Phosphorus. 6th ed. Iowa: Iowa State University Press, 1988. p. 703-707.
5. Soetan KE, Olaiya CO, Oyewole OE. The importance of mineral elements for humans, domestic animals and plants: A review. African Journal of Food Science. 2010; Vol 4:5 p. 200-222.
6. McDowell LR, editor. Minerals in Animal and Human Nutrition. 2nd ed. (Pa): Elsevier; 2003. 7. Brauna JP, Trumel C, Bezille P. Small Ruminant Research. Clinical biochemistry in sheep: A selected review. Elsevier Saunders; 2010. Vol. 92, p. 10-18.
8. Pugh DG, Baird AN. Sheep and goat medicine. 2nd ed. Missouri (Pa): Elsevier Saunders, 2012. 9. Šveistienė E. Lietuvos juodgalvės avys. Vilnius: Mokslas; 1988. p. 5-16.
10. Abdel-Fattah MS, Hashem ALS, Shaker YM, Ellamei Ashgan M and Hanan Z Amer. Effect of Weaning Age on Productive Performance and Some. Global Veterinaria. 2013; Vol. 10:2, p. 189-202.
11. Matusevičius AP, Špakauskas V. Galvijų mineralinių medžiagų apykaita, jos sutrikimai, profilaktika ir gydymas. Kaunas: VšĮ "Terra Publica"; 2012.
12. McDonald P, Greenhalgh JFD, Morgan C A, Edwards R, Sinclair L, Wilkinson R. Animal Nutrition. 7th ed. London (Pa): Pearson; 2010.
13. Reece WO,. Erickson HH, Goff JP, Uemura EE. Dukes’ Physiology of Domestic Animals. 13th ed. John Wiley & Sons; 2015.
14. Engelking LR. Textbook of Veterinary Physiological Chemistry. 3th ed. London: Elsevier; 2015. 15. Fetman M. J. Vet. Pharm. And Therap. Calcium, phosphorus and other macroelements. 8th ed. Blackwell Publishing Company. Ames. 2001. p 722- 743.
38 16. Dhage H. Blood Clotting: Mechanisms and Stages. Biology Discussion [Internet]. [cited 2018 Nov 24]. Available from:
http://www.biologydiscussion.com/hematology-2/blood-clotting/blood-clotting-mechanisms-and-stages-blood-hematology-biology/80456.
17. Seldin DW, Gerhard G. The Kidney. In Reuss L, editor. Basic Mechanism of Ion Transport. 3th ed. 2000. p. 85-106.
18. Seldin DW, Gerhard G. The Kidney. In Berger UV, Peng JB, Hedier MA. The membrance transporter families in mammals. 3th. 2000. p. 107-138.
19. Bass KJ, Chan G. Nutrition. Calcium nutrition and metabolism during infancy. 2006. Vol. 22:10, p. 1057-1066.
20. Bradley KG. Cunningham's Textbook of Veterinary Physiology. 5th ed. Missouri: Elsevier Health Sciences; 2012.
21. Kuzminskis V, Bumblytė IA, Skarupskienė I, Kušleikaitė N, Žiginskienė E, Kybartienė-Mačiulaitė S ir kiti. Klinikinė nefrologija: universiteto vadovėlis. Kaunas: Medicinos spaudos namai; 2015.
22. Renkema KY, Alexander RT, Bindels RJ, Hoenderop J. Calcium and phosphate homeostasis: Concerted interplay of new. Annals of Medicine. 2008; Vol. 40, p. 82-91.
23. Vitti DMSS, Kebreab E. Phosphorus and calcium utilization and requirements in farm animals. Oxfordshire: Wallingford; 2010.
24. Reinhardt TA, Horst RL, Goff JP. Calcium, phosphorus, and magnesium homeostasis in ruminants. Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 1988. Vol. 4:2, p. 331-350. 25. Silva TPD, Jimenez CR, Ieda EI. Phosphorus kinetics in lambs experimentally infected with Trichostrongylus colubriformis with the use of 32P. Experimental Parasitology. 2018. Vol. 188, p. 13-20.
26. Rosen CJ, Bouillon R, Compston JE, Rosen V. Primer on the Metabolic Bone Diseases and Disorders of Mineral Metabolism. 8th ed. Wiley-Blackwell; 2013.
27. Bravo D, Sauvant D, Bogaert C, Meschy F. III. Quantitative aspects of phosphorus. Reproduction Nutrition Development; 2003. Vol 43:3 p. 285-300.
28. DeLuca HF. Evolution of our understanding of vitamin D. Nutrition Reviews. 2008. Vol. 66:2, p. S73–S87.
29. Anderson D, Rings M. Current Veterinary Therapy. 5th ed. Saunders; 2009.
30. Dias RS, Kebreab E,. Vitti DMSS, Roque AP, Bueno ICS, France J. A revised model for studying phosphorus and calcium. Animal Nutrition Laboratory. 2006.
31. Jackson PGG, Cockcroft PD. Clinical Examination of Farm Animals. 2nd ed. Oxford: Blackwell Science; 2002.
39 32. El-Neweehy TK, Al-Qarawi AA, Abdel-Rahman HA. Some studies on Stiff Lamb Disease in Qassim region in Saudi Arabia.1: Enzymatic profile in free, subclinically and clinically affected lambs both before and after treatment with vitamin E and selenium preparation. Small Ruminant Research. Vol 35; 1999. p 219-223.
33. Thrall MA, Baker DC, Cambell TW, DeNicola D et al. Veterinary hematology and Clinical Chemistry. 1st ed. Oxford: Wiley-Blackwell, 2006. p. 518.
34. Janonis B. Žemės ūkio gyvulių medžiagų apykaitos ligos. Vilnius: Mokslas, 1982. 35. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymas, II dalis. Vilnius: TEV, 2002.
36. Al-Fartosi KG, Talib YJ, Ali S. Comparative study of some Serum Biochemical parameters of cattle and sheep of the marshes in the south of Iraq. AL-Qadisiya Journal of Vet.Med.Sci. 2010. Vol. 9:2. p. 78-84
37 Sousa Cristina P, De Azevedo Jorge T, Silva Amélia M, Viegas Carlos A, Reis Rui L et al. Serum total and bone alkaline phosphatase. Acta Veterinaria Hungarica. 2013. Vol. 62:2, p. 205–214. 38. Cruz RES, Rocha FM, Barbosa Sena CV, Noleto PG, Guimarães EC, Galo JA, Mundim AV. Effects of age and sex on blood biochemistry of Dorper lambs. Semina: Ciências Agrárias. 2017. Vol. 38:5, p. 3085-3094.
39. Tripathi MK, Mondal D, Somvanshi R, Karim SA. Haematology, blood biochemistry and tissue histopathology of lambs maintained on diets containing an insect controlling protein (Cry1Ac) in Bt-cottonseed. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2010; Vol. 95, p. 545–555.
40. Nemeth MV, Wilkens MR, Liesegang A. Vitamin D status in growing dairy goats and sheep: Influence of ultraviolet B radiation on bone metabolism and calcium homeostasis. Journal of Dairy Science. 2017; Vol. 100:10, p. 8072-8086.
41. Simeonova M, Todorov N, Nedelkov K, Kirilova A, David L. Harmonc. Influence of live weight, sex and type of birth on growth and slaughter characteristics in early weaned lambs. Small Ruminant Research. 2014; Vol. 121, p. 188-192.
42. Idris A O, Kijora C, El-Hag F M, A M Salih. Effect of supplementation on late pregnancy and early lactation of body weight of desert ewes and their lambs. Livestock Research for Rural Development. 2010; Vol. 22:10.
43. Braithwaite GD. Some observations on phosphorus homoeostasis and requirements of sheep. Journal ofAgricultural Science. 1984; Vol. 102, p. 295–306.
44. Dias RS, López S, Patiño RM, Silva TS, Filho JCS et al. Calcium and phosphorus utilization in growing sheep supplemented with dicalcium phosphate. The Journal of Agricultural Science. 2012; Vol. 151:3, p. 424-433.
