Šioje iškeltoje hipotezėje matome, kad skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų vertinimai dėl poveikio sveikatai reikšmingai skiriasi, nulinę hipotezę galime atmesti. Žiūr. lentelę Nr. 15. Lentelė Nr. 15 Respondentų nuomonė apie maisto priedų poveikį sveikatai
Kenkia sveikatai Chi kriterijus=81.095 p=0.000 Iš viso Taip Ne Kartais Tik alergiškiems žmonėms Laipsnis Aukštesnis nei magistro laipsnis 4 10,0% 15 4,5% 3 23,1% 0 0,0% 22 4,4% Aukštesnysis 3 7,5% 24 7,3% 3 23,1% 21 17,9% 51 10,2% Bakalauro laipsnis 6 15,0% 85 25,8% 0 0,0% 36 30,8% 127 25,4% Kita 0 0,0% 13 3,9% 4 30,8% 1 0,9% 18 3,6% Magistro laipsnis 23 57,5% 158 47,9% 3 23,1% 41 35,0% 225 45,0% Profesinė kvalifikacija 1 2,5% 17 5,2% 0 0,0% 4 3,4% 22 4,4% Vidurinis išsilavinimas 3 7,5% 18 5,5% 0 0,0% 14 12,0% 35 7,0%
43
Iš viso 40 8,0% 330 66,0% 13 2,6% 117 23,4% 500 100,0%
Toliau išanalizavome rezultatus, kuriuose atsispindi respondentų nuomonė, priklausomai nuo išsilavinimo laipsnio, apie maisto priedų naudojimą maisto produktuose bei kam ir kokiuose maisto produktuose yra naudojami maisto priedai. Rezultatai parodė, kad skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų vertinimai dėl maisto priedų panaudojimo maisto produktuose reikšmingai skiriasi, nulinę hipotezę atmesti galime. Skaičiavimo lentelės (nuo Nr. 10 iki Nr. 19) pateiktos 2 priede (žiūr. psl. 61-65). Trumpai apžvelgsime šių lentelių duomenis.
Kai maisto priedo vartojimo tikslas pagerinti skonį, tik bakalauro laipsnį turinčių respondentų
koreliacijos koeficientas buvo statistiškai reikšmingas.
Kai maisto priedo naudojimo maisto pramonėje tikslas yra pailginti vartojimo laiką, tada,
pagal koreliacijos koeficientą, statistiškai reikšmingai išsiskiria tik aukštesnįjį ir magistro laipsnius turinčių respondentų grupės, kiti požymiai nereikšmingi.
Kai maisto priedo naudojimo maisto pramonėje tikslas yra pagerinti maisto produktų išvaizdą, čia koreliacijos koeficientas statistiškai reikšmingai išsiskyrė tik bakalauro, kitą ir
magistro laipsnius turinčių respondentų grupę, kiti požymiai buvo nereikšmingi.
Kai maisto priedo naudojimo maisto pramonėje tikslas yra sustiprinti imuninę sveikatą, tada
koreliacijos koeficientas statistiškai reikšmingai išsiskiria bakalauro ir magistro laipsnius turinčių respondentų grupės.
Kai maisto priedo naudojimo maisto pramonėje tikslas yra pagerinti sveikatą, tada
koreliacijos koeficientas statistiškai reikšmingai išsiskiria magistro laipsnius turinčių respondentų.
Kai maisto priedo naudojimo maisto pramonėje tikslas yra pagerinti apetitą, tada koreliacijos
koeficientas statistiškai reikšmingai išskyrė vidurinį išsilavinimą turinčius respondentus.
Kai maisto priedo naudojimo maisto pramonėje tikslas yra nekokybiškos žaliavos ir kiti atvejai koreliacijos koeficientas nėra statistiškai reikšmingas ir išsiskiria nuo nulio.
Išanalizavus visus surinktus duomenis, galima daryti išvadas, kad puse respondentų tikrai žino kokia yra maisto priedų paskirtis bei domisi maisto produktų sudėtimi, žmonėms tikrai rūpi jų sveikata bei pagamintų produktų kokybė. Tačiau visuomenei vis dar trūksta teisingų žinių bei elementarios informacijos apie maisto priedus bei jų poveikį žmonių sveikatai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, EFSA iki 2020 metų per vertins bei pateiks visų (ir senų ir naujų) maisto priedų vertinimus pagal kokybinius bei saugos aspektus. Po 2020 m. turėtų būti pakeistas leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašas, nes atliekant vis daugiau tyrimų, vieni iš leidžiamų maisto priedų gali tapti draudžiamais, jeigu bus įrodytas jų neigiamas arba kenksmingas poveikis žmonių sveikatai. Visi duomenys buvo renkami bei apdorojami naudojantis SPSS statistine programa.
44 Statistinėms išvadoms parengti buvo nagrinėtas ryšys tarp respondentų socialinio statuso ir išsilavinimo siekiant suprasti ryšį su maisto priedų naudojimo tikslų suvokimu. Buvo siekiama patikrinti iškėlus hipotezę ar koreliacijos koeficientas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio: jei kai p < α, statistiškai nereikšminga, kai p >= α, čia α – nustatytas reikšmingumo lygmuo. Statistiškai reikšmingai laikysime, kai Speeermeno kriterijaus reikšmė daugiau nei 0,7.
45
IŠVADOS
1. Per 2011 - 2013 m. NMVRVI buvo ištirti 196 maisto produktų mėginiai, atrinkti importo kontrolės metu. Iš jų buvo nustatyti 4 mėginiai (2 proc.), kurie neatitiko saugos reikalavimų.
2. Per 2011-2013 metus vykdant maisto produktų stebėseną šalies vidaus rinkoje NMVRVI buvo ištirti 327 mėginiai, iš jų nustatyti 13 mėginių (4 proc.), kurie neatitiko saugos ir/ar kokybės reikalavimų.
3. Per 2011-2013 metų laikotarpį, NMVRVI buvo ištirti 7 maisto priedų (žaliavos) mėginiai, atrinkti iš vidaus rinkos bei 54 importo kontrolės mėginiai. Atlikus tyrimus bei įvertinus jų rezultatus šiuose mėginiuose reikalavimų neatitikimų nebuvo nustatyta. 4. Atlikus apklausą bei išanalizavus duomenis galime teigti, kad pusė respondentų žino
kokia yra maisto priedų paskirtis bei domisi maisto produktų sudėtimi, žmonėms tikrai rūpi jų sveikata bei pagamintų produktų kokybė. Tačiau visuomenei vis dar trūksta teisingų žinių bei elementarios informacijos apie maisto priedus bei jų poveikį žmonių sveikatai.
5. Vyrai ir moterys vienodai pasirenka produktus atsižvelgiant į kainą bei produkto išvaizda. Tačiau moterys (54 proc.) daugiau dėmesio nei vyrai (25 proc.) skiria maisto produkto sudėties analizei bei dažniau nei vyrai reinkasi produktus, atsižvelgiant į jų sudedamčsias dalis. Apklausa parodė, kad moterys 2 kartus dažniau atkreipią dėmesį į maisto produktų sudėtį nei vyrai.
6. Apklausos rezultatai parodė, kad respondentai nepriklausomai nuo gyvenamuosios vietos naujausią informaciją apie maisto priedus sužino iš interneto (36,8 proc.), iš spaudos (21,1 proc.), iš televizijos (12,6 proc.) ir iš radijo (4,9 proc.). Tačiau 71 proc. respondentų nurodė, kad bendrai tiekiamos informacijos apie maisto priedus yra nepakankamai, o pakankamai tik 29 proc.
7. Išsilavinimas turi reikšmingą įtaką vartotojų supratimui apie priedų poveikį sveikatai. Skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų vertinimai dėl poveikio sveikatai reikšmingai skiriasi, net 57,5 proc. magistrų įvardija kad maisto priedai daro poveikį sveikatai, ir tik 2,5 proc. aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų mano taip pat.
46
PASIŪLYMAI
1. Skleisti moksliniais tyrimais patvirtintą informaciją apie maisto priedų riziką, saugą ar naudą žmonių sveikatai.
2. Supažindinti vartotojus su galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja maisto priedų saugą, kokybę bei naudojimą maisto pramonėje.
3. Organizuoti nemokamas paskaitas arba seminarus visuose Lietuvos miestuose bei supažindinti gyventojus su aktualia informacija apie maisto priedus bei jų naudojimą.
4. Tyriant bei vertinant maisto priedų kiekius maisto produktuose, atsižvelgti, kad daugelis maisto priedų pagamintame produkte gali būti natūralios kilmės arba nereikšmingas maisto priedų kiekis į galutinį produktą gali pakliūti kartu su šio produkto sudedamuosiomis dalimis (taikomas perkelimo principas).
5. Manyčiau, daugiau dėmesio reikėtų skirti domėjimuisi naujausa literatūra bei atliktais tyrimais apie maisto priedus, jų kenksmingumu bei potencialia rizika žmonių sveikatai. Šios informacijos reikia ieškoti moklinėse publikacijose, mokslinių įstaigų teikiama naujausia informacija.
47
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. A. Larry Branen, P. Michael Davidson, Seppo Salminen, John H. Thorngate III, Food additives, NY 2002, p. 26-56;
2. Alergijos maistui epidemiologija: rizikos veiksniai, paplitimas, reikšmė, A. Kavaliūnas, G. Šurkienė, R. Dubakienė ir kt., ,,Visuomenės sveikata“ Nr. 4, 2010 m., p. 23;
3. Alergologija, Rūta Dubakienė, Vilnius 2002 m., 68-75;
4. Apsinuojimų kontrolės ir informacijos biūro (AKIB) Lietuvos gyventojų apsinuodijimo 2011-2013 metais ataskaitos.
5. Ching FP, Akpan JO, Ekpo MD and Ekanem IA, 2005. Acute in vivo histological effect of food colourants on some rat tissues. Glob. J. Pure Appl. Sci. P. 11, 241-247;
6. Cynthia A. Roberts, The food safety, information handbook, Oryx Press 2001, p. 12-39; 7. Dainora Gruzdienė, Maisto priedai, Technologija, 2005, p. 7-48;
8. EFSA (European Food Safety Authority). Assessment of the results of the study by McCann
et al. (2007) on the effect of some colours and sodium benzoate on children’s behaviour;
Scientific Opinion of the Panel on Food Additives, Flavourings, Processing Aids and Food Contact Materials (AFC). The EFSA Journal (2008) 660, 1-54;
9. EFSA (European Food Safety Authority). Scientific Opinion on the re-evaluation of curcumin (E 100) as a food additive. The EFSA Journal 2010; 8(9):1679;
10. EFSA (European Food Safety Authority). Scientific Opinion on the appropriateness of the food azo-colours Tartrazine (E 102), Sunset Yellow FCF (E 110), Carmoisine (E 122), Amaranth (E 123), Ponceau 4R (E 124), Allura Red AC (E 129), Brilliant Black BN (E 151), Brown FK (E 154), Brown HT (E 155) and Litholrubine BK (E 180) for inclusion in the list of food ingredients set up in Annex IIIa of Directive 2000/13/EC. The EFSA Journal 2010;8(10):1778;
11.EFSA (European Food Safety Authority). Scientific Opinion on the re-evaluation of Azorubine/Carmoisine (E 122) as a food additive. The EFSA Journal 2009; 7(11):1332; 12.EFSA (European Food Safety Authority). Scientific Opinion on the safety and efficacy of
acetic acid, sodium diacetate and calcium acetate as preservatives for feed, EFSA Journal 2012;10(2):2571;
13.EFSA (European Food Safety Authority). Scientific Opinion on the exposure assessment of sucrose esters of fatty acids (E 473) from its use as food additive, EFSA Journal 2012;10(5):2658;
48 14.EFSA (European Food Safety Authority). Scientific Opinion on the re-evaluation of butylated hydroxyanisole – BHA (E 320) as a food additive, EFSA Journal 2011;9(10):2392;
15.EFSA (European Food Safety Authority). Statement of EFSA on the scientific evaluation of two studies related to the safety of artificial sweeteners. The EFSA Journal 2011;9(2):2089; 16.EFSA (European Food Safety Authority). Statement of EFSA. Revised exposure assessment
for Sunset Yellow FCF based on the proposed revised maximum permitted levels of use as a food additive. The EFSA Journal 2011; 9(9):2349;
17.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 354, 2008 12 31, p. 1-6); 18.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 354, 2008 12 31, p. 7-15);
19.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16-33);
20.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34-50); 21.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie
maistą teikimo vartotojams.
22.Feng J, Cerniglia CE and Chen H, 2012. Toxicological significance of azo dye metabolism by human intestinal microbiota. Frontiers in Bioscience, E4, p. 568-586.
23.Francisco Delgado-Vargas, Octavio Paredes-Lopez, Natural colorants for food and nutracentical uses, London 2002, 102-159;
24.Halldorsson TI, Strom M, Petersen SB, Olsen SF, 2010. Intake of artificially sweetened soft drinks and risk of preterm delivery: a prospective cohort study in 59,334 Danish pregnant women. American Journal of Clinical Nutrition, p. 92, 626-633;
25.Hatice Atacag Erkurt, The Handbook of Environmental Chemistry, Vol. 9, Biodegradation of Azo Dyes, 2011, p. 51-97;
26.Helen Mitchell, Sweeteners and sugar alternatives in food technology, UK 2006, p. 208-297; 27.Jan Pokorny, Nedyalka Yanishlieva, Michael Gordon, Antioxidants in food, practical
49 28.Jeremy Stranks, The A-Z of food safety, London 2007, p. 23-100;
29.Jiri Sochor EFSA ekspertas vartotojų sveikatos direktorate. Valstybinės maisto ir veterinarijos konferencija „Maisto priedai šiandien ir ateityje“, Vilnius 2011 m.
30.Kazimieras Pukėnas, Kokybinių duomenų analyze SPSS programa, 2003 Kaunas.
31.Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 333/2007 2007 m. kovo 28 d. nustatantis mėginių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio, neorganinio alavo, 3-MCPD ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose kontrolę;
32.Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB;
33.Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 1129/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas sudarant Sąjungos maisto priedų sąrašą (OL L 295, 2011 11 12, p. 1—177);
34.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530);
35.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. V-108 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 21-1009);
36.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 355 „Dėl Greitai užšaldytų vaisių ir daržovių, vaisių sulčių, džemų ir panašių produktų kokybės tyrimų metodų“ (Žin., 2000, Nr. 109-3497);
37.Lyn O‘Brien Nabors, Alternative sweeteners, third edition, revised and explanded, NY 2001, p. 115-163;
38.Lynn Frewer and Hans van Trijp, Understanding consumers of food products, NY 2007, p. 29-34;
39.Maisto priedai ir jų sukeltos nepageidaujamos reakcijos, Internistas, 2013 9 (136);
40.McGill M, Williams CD, Xie Y, Ramachandran A and Jaeschke H, 2012. Acetaminophen-induced liver injury in rats and mice: Comparison of protein adducts, mitochondrial dysfunction, and oxidative stress in the mechanism of toxicity. Toxicology and Applied Pharmacology, p. 205, 364-394.
50 42.P. Michael Davidson, John N. Sofos, A. L. Branen, Antimicrobians in food, third edition,
NW 2005, p. 99-125;
43.Philip R. Ashurst, Food flavorings, UK 1999, 129-157;
44.Richard Lawley, Laurine Curtis, Judy Davis, The food safety hazard guidebook, London 2008, p. 12-19;
45.Roger Wood, Lucy Foster, Andrew Damant and Paulina Key, Analytical methods for food additives, 2009, p. 23-40;
46.S.T. Beckett, Industrial chocolate manufacture and use. 3rd edition. Blackwell Science, 1999, p. 43-65;
47.Soffritti M, Belpoggi F, Manservigi M, Tibaldi E, Lauriola M, Falcioni L, Bua L, 2010. Aspartame administered in feed, beginning prenatally through life span, induces cancers of the liver and lung in male Swiss mice. American Journal of Industrial Medicine 53, p. 11, 97-120;
48.Stanley Brul, Suzanne van Gerwen and Marcel Zwietering, Modelling microorganisms in food, England, 2007, p. 96-101;
49.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 355 „Dėl Laikinųjų importuojamų negyvūninių maisto prekių mėginių ėmimo taisyklių“ (Žin., 2001, Nr. 76-2686);
50.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. B1-201 „Dėl Maisto papildų mėginių paėmimo laboratoriniams tyrimams metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 59-2343);
51.Victoria Emerton and Eugenia Choi, Essential guide to food additives, third edition, UK 2008, p. 61-74;
51
PRIEDAI
52 1 priedas