Bičių produktai turi daug angliavandenių, baltymų, riebalų, įvairių vitaminų, mikroelementų, mineralinių medžiagų, fermentų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios labai svarbios žmogaus organų ir sistemų normaliai gyvybinei veiklai. Bičių produktai neturi šalutinio poveikio, tačiau jie yra draudžiami mažesniems nei 12 m÷n. vaikams, nes tai dažnai sukelia botulizmą. Dabartin÷ ekologin÷ situacija pasaulyje medų ir bičių produktus daro dar pavojingesniais, nes jie gali būti papildyti įvairiais „priedais“. Bit÷ms tenka gerti užterštą vandenį, taip pat jos renka dervas, klijus ir dažus korio gamybai. Plačiau apie bičių produktus bus kalbama šiame skyriuje. (http://www.bitinelis.lt. Prieiga per internetą 2008 balandžio 12 d.; http://www.animalrights.lt/medus. Prieiga per internetą 2008 balandžio 12 d.)
1.5.1 Bičių pienelis
Bičių pienelis – vienas iš pačių galingiausių gyvūnin÷s kilm÷s biostimuliatorių mūsų geografin÷je platumoje. Tai bičių darbininkių liaukų sekretas, kuriuo iki trijų dienų amžiaus maitinami bičių darbininkių, tranų vikšreliai, bičių motin÷l÷s vikšrelis ir suaugusi bičių motin÷l÷. Natūralus bičių pienelis turi 18 – 42 % baltymų, 1,4 - 4,3 % riebalų, apie 18 % angliavandenių, 20 % aminorūgščių. Jame randamos visos nepakeičiamosios aminorūgštys, bičių organizmo hormonai, nukleino ir organin÷s rūgštys, vitaminai B1, B2, B6, B12, PP, C, pantoteno, folio rūgštis, biotinas, taip pat 14 - 15 mikroelementų: geležis, siera, magnis, manganas, kalcis, auksas, chromas, silicis, nikelis, sidabras, cinkas, kobaltas ir kiti. Šviežias bičių pienelis pasižymi ryškiu baktericidiniu ir bakteriostatiniu veikimu. Bičių pienelis aprūpina organizmą mineralin÷mis medžiagomis, mikroelementais, vitaminais ir hormonais. Bičių pienelis skatina augimo, regeneracijos, ląstelių diferenciacijos procesus, koreguoja suaugusių ir pagyvenusių žmonių dishormonines būsenas. Jis didina eritrocitų, hemoglobino, kraujo baltymų, mažina cholesterolio kiekį organizme. (A.Baltuškevičius, 1989; http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=27938. Prieiga per internetą 2008 geguž÷s 9 d.)
1.5.2 Bičių pikis
skausmo malšinimo, patinimų mažinimo, dezodoravimo priemon÷, pasižyminti ryškiu antibakteriniu, antivirusiniu, imunomoduliaciniu veikimu, skatinanti žaizdų, opų, kaulų lūžių gijimą. Propolyje yra daugiau kaip 50 cheminių junginių, priskiriamų 4 grup÷ms: tai dervos, balzamai, eteriniai aliejai ir vaškas. Biologinis bičių pikio aktyvumas priklauso nuo jame esančių fenolinių junginių – flavonoidų, fenolio rūgščių, flavonų, eterių bei aldehidų. Propolio organin÷s rūgštys pasižymi stipriu baktericidiniu veikimu, jos ženkliai slopina ir gramteigiamų, ir gramneigiamų bakterijų augimą. Sutraukiantis organinių rūgščių veikimas pagreitina žaizdų ir opų gijimą. Propolio fenolin÷s rūgštys skatina tulžies ir šlapimo gamybą bei išsiskyrimą, stiprina kapiliarų sieneles, turi priešuždegiminių savybių. Jame esanti 10 - oksi - 2 - deceno rūgštis yra stiprus antioksidantas. Bičių pikyje gausu mineralinių medžiagų, mikroelementų, jo sud÷tyje ypač daug cinko ir mangano, kurie nepaprastai svarbūs ląstelių augimo, diferenciacijos, dauginimosi procesams, jame randami nedideli beveik visų vitaminų ir aminorūgščių kiekiai. Tokia turtinga propolio sud÷tis lemia platų jo veikimo spektrą. (Gerd Lachler, 2003).
1.5.3 Bičių nuodai
Bičių nuodai (apitoksinas) - tai bit÷s darbinink÷s sekretas, pagamintas specialioje liaukoje ir sukauptas vadinamajame nuodų maišelyje. Bičių nuodai yra chemiškai sud÷tinga ir galutinai neištirta medžiaga. Juose randama 30 - 50 % sausų medžiagų, 13 baltymų ir peptidų, daugiausia melitino, kuris laikomas svarbiausia bičių nuodų veikimo dalimi, 18 aminorūgščių, 2 angliavandeniai, riebalinių rūgščių (svarbiausia skruzdžių), riebalų ir stearino, 11 neorganinių elementų (vyrauja magnis), aromatinių, lakiųjų medžiagų ir dar nenustatytų junginių. Nuodų sud÷tyje dabar išskirta 50 įvairių medžiagų ir mineralinių elementų.
Bičių nuodai yra skaidrūs, aštraus kvapo ir deginančio skonio skystis. Jie ore greit džiūsta - kristalizuojasi. Skystų nuodų specifin÷ mas÷ 1,085 - 1,131, pH 4,5 - 5,5. Sausi nuodai yra smulkūs, baltai pilkos spalvos kristalai, lengvai tirpsta vandenyje, jo mišiniuose su glicerinu, sunkiau - rūgštyse ir riebaluose, netirpsta spirite. Bičių nuodai pasižymi stipriu antibiotiniu veikimu. Jų tirpalai santykiu 1:100 iki 1:1000 veikia žudančiai 17 rūšių mikrobų. Hermetiškai uždarytame tamsaus stiklo inde bičių nuodai išsilaiko nepakitę keletą metų. Bičių nuodais galima gydytis ir tiesiogiai - pagauta bit÷ priverčiama gelti į reikiamą kūno dalį. Taip gydantis, negalima tiksliai dozuoti jų pagal organizmo būklę ir ne visuomet turima bičių. (Mikel÷nas A., 2004; Кривцов Н.И, Лебедев В.И., 1993); http://www.sekunde.lt /content.php? /content.php?p=read&tid=27938. Prieiga per internetą 2008 geguž÷s 9 d.)
1.5.4 Žiedadulk÷s
Žiedadulk÷s (bičių duona) – iš augalų surinktų vyriškų ląstelių produktas, suvilgytas bičių seil÷mis, naudojamas kaip baltyminis bičių šeimos maistas. Jas bit÷s intensyviausiai renka pavasarį, kada daugiausiai žydi augalai. Bičių šeima per dieną jų gali surinkti nuo 100 iki 150 gr. Žiedadulkes bit÷s renka iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų. Kiekvieno augalo žiedadulkių spalva bei forma yra kitokia, pagal šias ypatybes galima nustatyti, iš kokių augalų žiedadulk÷s surinktos. Taip pat nevienodas ir jų dydis. Apvalios žiedadulk÷s yra baltųjų dobilų, geltonosios liucernos ir kukurūzų, ovalios - grikių ir morkų, trikamp÷s - liepų ir aviečių, daugiakamp÷s- kiaulpienių, nasturtų. Aviečių žiedadulk÷s būna baltos, obelų - gelsvos, kriaušių - raudonai geltonos, kaštonų - tamsiai raudonos, baltųjų dobilų - rudos, klevų ir ąžuolų - geltonai žalios, liepų - šviesia žalios, facelijų - violetin÷s spalvos. Skraidydamos nuo žiedo ant žiedo, bit÷s aplimpa žiedadulk÷mis, kurias mikliai surenka į gurbelį, kartu jas suvilgydamos nektaru ir seil÷mis. Per vieną skridimą bit÷s surenka maždaug po 20 mg žiedadulkių. Sugrįžusios į avilį, surinktas žiedadulkes jos perdeda į korius ir galva tvirtai suspaudžia. Prid÷jusios du trečdalius korio, likusią dalį užpildo medumi ir užlipdo vašku.Taip paruoštos žiedadulk÷s vadinamos bičių duona. Per kelias savaites bičių duonos chemin÷ sud÷tis labai pakinta. Ji skiriasi nuo žiedadulkių sud÷ties. Bičių duona avilyje gali išsilaikyti ilgai. Ir išimta iš avilio ji ilgai negenda, jei laikoma sausoje ir v÷sioje vietoje. Kai kurie autoriai teigia, jog sausoje ir v÷sioje vietoje bičių duoną galima laikyti net iki 17 metų. Vis d÷lto praktika rodo, kad per metus ji praranda maždaug 75 % savo vert÷s, o per dvejus metus visiškai netenka teigiamų ypatybių. Jei bičių duona laikoma ilgiau kaip metus, ji praranda ir daug vitaminų. Jei žiedadulkes reikia ilgai laikyti, jos sumaišomos su medumi santykiu 1:1.
Svarbiausia žiedadulkių sud÷tin÷ dalis - pilnaverčiai baltymai. Žiedadulk÷se yra 5 - 7 kartus daugiau aminorūgščių, negu jautienoje ir kiaušiniuose, be to, jose yra daug nukleino rūgščių ir nukleoproteidų, apie 20 % augalinių riebalų, vitamino D, hormonų, "surišančių" cholesterolį ir šalinančių iš organizmo jo perteklių. Žiedadulk÷se yra apie 2 % fosfolipidų. Jie sulaiko riebalų kaupimąsi kraujagysl÷se. Šiame bičių surinktame produkte esantys karotinoidai virsta vitaminu A, gerinančiu reg÷jimą. Žiedadulk÷se yra nemažai vitamino C ir rutino, kurie didina viso organizmo kraujagyslių, o ypač kapiliarų atsparumą. Žiedadulk÷se yra ir kitų vitaminų: B1, B2, B5, B6, PP, E, biotino ir folin÷s rūgšties. Jie stiprina nervų sistemą, skatina kraujo gamybą. Žiedadulk÷se aptikta į vitaminus panaši medžiaga - inozitas -
Pavyzdžiui , vienas jų - prostaciklinas - mažina arterinį kraujospūdį, gerina galvos smegenų kraujagyslių kraujotaką, apsaugo nuo trombų susidarymo. Iš daugelio mineralinių medžiagų, aptinkamų žiedadulk÷se, bene svarbiausias yra kalis. Jo yra 400 mg/100 g žiedadulkių. Kalis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Nemažai yra fosforo ir magnio, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, o geležis, cinkas, ir kobaltas padeda kovoti su mažakraujyste. Iš kitų žiedadulk÷se esančių biologiškai aktyvių medžiagų pamin÷ti fenoliniai junginiai - flavanoidai ir flavanolai. Jie mažina cholesterolį ir išplečia kraujagysles. Žiedadulk÷se esančios chlorogenin÷s rūgštys padeda išsiskirti tulžiai ir šlapimui, reguliuoja skydliauk÷s funkciją. Terpenoidai skatina protinį ir fizinį darbštumą, šalina nuovargį. Taigi žiedadulk÷s yra pilnavertis, turtingas baltymų, augalinių riebalų vitaminų, mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų maisto produktas, kuris, kaip ir medus, gali būti panaudotas ligų profilaktikai ir gydymui. (Mikel÷nas A., 2004; Кривцов Н.И, Лебедев В.И., 1993; Пересадин Н.А, ir kt., 1995; http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=27938. Prieiga per internetą 2008 geguž÷s 9 d.)
1.5.5 Vaškas
Vaškas - tai pirmas pasaulyje polimerinis produktas, pagamintas bičių. Tik šviežias bičių liaukų išskirtas vaškas yra visiškai baltas. Vaškas, panaudojamas korių gamybai, įgauna gelsvą spalvą, nes jis sumaišomas su pikiu. Natūralus bičių vaškas turi malonų medaus kvapą, bet neturi skonio. Vaškas lydosi, pašildytas iki 60 - 68 laipsnių temperatūros, netirpsta vandenyje ir glicerine, o taip pat šaltame spirite. Tik pasiekus vaško lydymosi temperatūrą, jis tirpsta acetone, benzine, chloroforme, terpentine. Vaško sud÷tin įeina sud÷tingi eteriai (70 – 75 %), laisvos riebiosios rūgštys (13 – 15 %) ir angliavandeniai (12 – 15 %). Be to vaške yra labai nedaug vandens (0,1 - 2,5 %), karotinoidų ir kitų dažomųjų, aromatinių medžiagų. Jame yra nedaug mineralinių medžiagų, o taip pat ir priemaišų: žiedadulkių, pikių, lervučių bei mirusių bičių liekanų. Nuo priemaišų kiekio priklauso vaško kokyb÷.
Žmon÷ms rekomenduojame kramtyti korių medų, tai sustiprina dantų smegenis, išvalo dantų kišenes nuo maisto priemaišų, padeda kovoti su paradontoze. Nereikia bijoti praryti vaško gabaliuką, kuris kartu su pikio priemaiša, patekęs į virškinamąjį traktą, pagerins žarnyno funkciją. Be to, vaškas kramtomas burnoje, gerina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, d÷l to ger÷ja apetitas. Vaškas naudojamas stomatologijoje, ypač dantų protezams gaminti, o taip pat gydomųjų žvakučių gamybai. (Baltruškevičius A., 2003; Baltuškevičius A., 1995; Синяков А.Ф., 2000; http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=27938. Prieiga per internetą 2008 geguž÷s 9 d.)