3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
3.3. Cystidicola farionis parazitų priklausomybės nuo stintų svorio, ilgio ir lyties vertinimas
Pirmiausia pagal Šapiro ir Vilko bei Kolmogorovo ir Smirnovo testus patikriname duomenų normalumą, ar nulinė hipotezė, kuri teigia, kad kintamasis normalus, gali būti atmesta, ar ne. Jei šių testų reikšmingumo lygmuo p < 0,05, tai duomenys nėra normaliai pasiskirstę. Hipotezė, kad duomenys normaliai pasiskirstę, atmetama. Jei šių testų reikšmingumo lygmuo p > 0,05, tai duomenys normaliai pasiskirstę.
Pagal Kolmogorovo-Smirnovo testo rezultatus 10 lentelėje, nusprendžiame hipotezes teisingumą. Testo rezultatuose reikšmingumo lygmuo p rodo tiesinę priklausomybę nuo
20 40 45 80 60 55 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Turgavietė X Turgavietė Y Turgavietė Z
L ytis, p roc en tai Patinas Patelė
38
reikšmingumo lygmens tik ilgio ir parazitų kiekio kintamųjų, o svorio ir lyties kintamieji normalumo prielaidos netenkina.
10 lentelė. Kolmogorovo-Smirnovo ir Šapiro-Vilko testo rezultatai
Kintamieji Kolmogorovo-Smirnovotestas Šapiro-Vilko testas
Reikšmė df p Reikšmė df p
Svoris 0,147 60 0,002 0,916 60 0,001
Ilgis 0,109 60 0,074 0,982 60 0,518
Parazitai 0,084 60 0,200* 0,973 60 0,205
Lytis 0,417 60 0,000 0,603 60 0,000
Atlikus Kolmogorovo-Smirnovo ir Šapiro-Vilko testą, matoma, kad kintamųjų reikšmės kur kas didesnės už standartinius nuokrypius ir turi išskirčių (ekstremalių reikšmių). Šiuo atvejų reikėtų atidžiai peržiūrėti duomenis ir koreguoti. Svarbu patikrinti, ar nėra išskirčių ir klaidų duomenyse prieš pradedant priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų koreliacinę analizę.
Toliau atliekame Lietuvos prekybos vietose parduodamų stintų svorio ir ilgio sąsajos su parazitų paplitimu stintose Pearsono koreliaciją 11 lentelėje ir pagal gautus rezultatus įvertiname ar iškeltos hipotezės bus priimtos ar atmestos.
11 lentelė. Lietuvos prekybos vietose parduodamų stintų svorio ir ilgio sąsajos su parazitų paplitimu
Sąsajos Ilgis Svoris
Parazitų kiekis r -0,233 -0,292
*
p 0,073 0,024
r – Pearsono koreliacijos koeficientas, p – reikšmingumas, * - <0,05
Hipotezė Nr 1: Tiriant Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą Cystidicola farionis
kirmėlių kiekį (vnt.) ir stintos ilgį (cm.) duomenys koreliuoja tarpusavyje, juos sieja neigiamas ryšys.
Siekiant įvertinti pirmąją hipotezę analizuojam rastų stintose Cystidicola farionis kirmėlių kiekio (vnt.) ir stintos ilgio (cm.) tarpusavio koreliaciją. Tiriant 60 vienetų stintose rastų kirmėlių kiekį su tiriamu stintų ilgiu (cm.) pastebėta 11 lentelėje pagal Pearsono koreliacijos koeficientą neigiamai silpnas, tačiau statistiškai nereikšmingas ryšys tarp kirmėlių kiekio ir stintos ilgio (r=-0,233; p=0,073), nes p>0,05. Pagal gautus tyrimo rezultatus įrodome, kad stintų užsikrėtimas
39 Cystidicola farionis kirmėlėmis ir žuvies ilgis (cm.) nėra susiję tarpusavyje ir tarp jų ryšys yra
nereikšmingas ir priimame hipotezę H0.
Hipotezė Nr 2: Tiriant Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą Cystidicola farionis
kirmėlių kiekį (vnt.) ir stintos svorį (g.) galima koreliuoti tarpusavyje. Juos sieja neigiamas ryšys.
Vertinant antrąją hipotezę analizuojam rastų stintose Cystidicola farionis kirmėlių kiekio (vnt.) ir stintos svorio (g) tarpusavio koreliaciją. Lyginant aptiktų kirmėlių kiekį su analizuotų stintų svoriu (g) pastebėta 11 lentelėje pagal Pearsono koreliacijos koeficientą neigiamas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp parazitų kiekio ir svorio (r=-0,292; p=0,024), nes p<0,05. Todėl galime teigti, kad stintų užsikrėtimas kirmėlėmis ir žuvies svoris (g) yra susiję tarpusavyje ir tarp jų ryšys yra statistiškai reikšmingai neigiamas. Kuo žuvies svoris didesnis, tuo ji turi mažiau parazitų, ir priimame hipotezę H1.
Hipotezė Nr 3: Tiriant Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą Cystidicola farionis
kirmėlių kiekis (vnt.) ir stintos lytis nėra susiję tarpusavyje.
Norint įvertinti trečiąją hipotezę, analizuojam rastų stintose Cystidicola farionis kirmėlių kiekio priklausomybę nuo žuvies lyties. Patikrinus kintamųjų normalumo prielaidas Kolmogorovo – Smirnovo testu nustatyta, kad prielaida tenkinama abiejose (patelės ir patinai) populiacijose, nes p>0,05. Atsižvelgiant į tai, buvo taikoma Stjudento t-testas nepriklausomoms imtis, norint nustatyti, ar yra skirtumas stintų parazitų paplitime tarp žuvų lyties.
Analizuojant tyrimo duomenis pagal stintų lytį nustatyta, kad vyriškos lyties atstovai turėjo vidutiniškai 41,52±18,34 parazitus, o moteriškos lyties – 42,33±22,03 parazitus (21 pav.). Nors matyti, kad moteriškos lyties atstovai turėjo vidutiniškai daugiau parazitų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (t=-0,127; df=58; p=0,900), nes p>0,05. Galime teigti, kad parazitų kiekis nepriklauso nuo lyties ir priimame hipotezę H0.
21 pav. Parazitų kiekio vidurkiai stintose, tirtose pagal lytį
41,62 42,33 0 20 40 60 80 Patinas Patelė P ara zit ų kiekis
40
Tiesinės regresijos modelio sudarymas. Pagal iškeltas hipotezes buvo atliktas empirinis tyrimas. Atsižvelgiant į tai koreliacinė analizė parodė, ar dviejų kintamųjų reikšmės yra susijusios ir koks tos sąsajos stiprumas. Pagal gautus duomenis Cystidicola farionis parazitų kiekio koreliacija su stintos ilgiu (cm.) nėra susijusi tarpusavyje ir tarp jų ryšys yra nereikšmingas. Taip pat Cystidicola
farionis parazitų kiekio koreliacijai su stintos lytimi reikšmingų skirtumų neaptikta. Tai galėjo nutikti
dėl imties dydžio. Autoriai diskutuoja dėl tinkamų faktorių analizei imties dydžio, kol kas nesutariama, kokią imtį, t. y., kiek tiriamųjų, reikia turėti norint atlikti tokią analizę. Dažnai rašoma, kad imtis turi būti didelė, kuo didesnė, tuo geriau. Faktoriai, išskirti tiriant mažas imtis, gali būti mažiau patikimi ar skirtis nuo tiriant didesnes imtis išskirtų faktorių [43]. Todėl tirsime tik parazitų paplitimo priklausomybę nuo vienintelio kintamojo (žuvies svorio).
Siekiant įvertinti, kaip rastų kirmėlių skaičius priklauso nuo stintos svorio (g.), sudaromas vienanarės tiesinės regresijos modelis.
Sudarant regresijos modelį, priklausomu kintamuoju (Y) pasirinktas parazitų kiekis, nepriklausomas – žuvies svoris (g). Tikriname regresijos modelį su analizuojamais kintamaisiais atsižvelgiant į priimtas hipotezes.
Y = b0+b1(žuvies svoris (g))
Lentelėje 12 pateikta ANOVA statistika, kurioje apskaičiuotas ryšio tarp parazitų kiekio ir žuvies svorio statistinis reikšmingumas. Regresijos modelis statistiškai reikšmingas, nes F kriterijaus p reikšmė yra 0,024 (p<0,05). Kintamojo (žuvies svoris) koeficientas regresijos modelyje statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio.
12 lentelė. Kintamųjų ryšio statistinis reikšmingumas
ANOVAb
Modelis (Model)
Kvadratų suma
(Sum of Squares) df
Kvadrato reikšmė
(Mean Square) F Sig. 1 Regresija (Regression) 2143,340 1 2143,340 5,399 ,024a
Liekana (Residual) 23025,243 58 396,987 Viso (Total) 25168,583 59
a.Nuspėjamieji: (Konstanta) (Predictors: (Constant)), Svoris
b.Priklausomas kintamasis (Dependent Variable): Parazitai
Kaip matome (13 lentelė) apskaičiuotas determinacijos koeficientas R2=0,085, kuris rodo , kad nepriklausomas kintamasis paaiškina priklausomo kintamojo dispersijos tik 8,5 proc. Determinacijos
41
koeficientas yra variacijos dalis, kurią paaiškina modelis. Šiuo atveju determinacijos koeficientas rodo, kad 8,5 proc. parazitų kiekį stintose nulemia žuvies svoris. Kadangi R2 < 0,2, tai modelis nėra tinkamas, nors tai galima buvo pastebėti ir iš silpno koreliacijos ryšio.
13 lentelė. Regresinės modelio tinkamumo analizė Modelio suvestinė (Model Summary)b
Modelis R R kvadratas (R Square) Koreguotas R kvadratas (Adjusted R Square) Standartinės paklaidos įvertinimas (Std. Error of the Estimate) Durbin-Watson 1 ,292a ,085 ,069 19,92453 1,624
a.Nuspėjamieji: (Konstanta) (Predictors: (Constant)), Svoris
b.Priklausomas kintamasis (Dependent Variable): Parazitai
14 lentelėje esantys koeficientai Konstanta = 58.217 ir svoris = -0.458 yra statistiškai reikšmingi, nes p<0,05. Nors ir įvertinus, kad modelis nėra patikimas užrašome regresijos lygtį, kuri geriausiai nusakys priklausomo ir nepriklausomo kintamųjų ryšį:
Y = 58,217-0,458*(žuvies svoris (g))
14 lentelė. Regresinės tiesės koeficientų reikšmės (priklausomas kintamasis – parazitų kiekis),
*p<0,05 Veiksniai Nestandartizuoti koeficientai Standartizuoti koeficientai t reikšmė p reikšmė B Standartinė paklaida Beta (β) (Konstanta) 58,217 7,405 7,862 0,000* Svoris -0,458 0,197 -0,292 -2,324 0,024*
Tyrimo rezultatai atskleidžia 14 lentelėje, kad analizuojamo modelio atveju stintos svoriui padidėjus vienu gramu stintoje randamų parazitų kiekis sumažėja 0,458, o 58,217 yra parazitų paplitimo vertė, kuri nepriklauso nuo žuvies svorio.
Apibendrinant galime teigti, kad tiek koreliacinė, tiek regresinė analizė parodė, kad yra statistiškai reikšmingas silpnas ryšys tarp stintos parazitų kiekio ir žuvies svorio (kuo didesnė, tuo mažiau parazitų), tačiau parazitų paplitimas nepriklauso nuo žuvies ilgio ir lyties.
42