Rinkoje parduodamų stintų (Osmerus eperlanus) užsikrėtimas Cistidicola genties parazitais ir šaldymo įtaka jų gyvybingumui

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

DOVYDAS TIČKUS

Rinkoje parduodamų stintų (Osmerus eperlanus)

užsikrėtimas Cistidicola genties parazitais ir šaldymo įtaka jų

gyvybingumui

Prevalence of Cystidicola spp. infection in European smelt (Osmerus

eperlanus) presented in the market and impact of freezing on their

viability

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Artūras Stimbirys Maisto saugos ir kokybės katedra

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rinkoje parduodamų stintų (Osmerus eperlanus) užsikrėtimas Cistidicola genties parazitais ir šaldymo įtaka jų gyvybingumui“

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2019 05 08 Dovydas Tičkus

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2019 05 08 Dovydas Tičkus

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2019 05 08 Prof. dr. Artūras Stimbirys

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Žuvis, žuvies produktai, parazitai ir maisto saugos aspektai... 11

1.2. Europinė stinta (Osmerus eperlanus) ... 13

1.3. Žuvų suvartojimo statistika ... 16

1.4. Žuvų parazitinė ligos ... 18

1.5. Europinėje stintoje (Osmerus eperlanus) randami parazitai ... 18

1.6. Cystidicola farionis taksonomija, pagrindinės charakteristikos, paplitimas... 19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22

2.1. Parazitologinio tyrimo darbo schema ... 22

2.2. Mėginių atrinkimas ir paruošimas ... 23

2.3. Įranga ir priemonės... 23

2.4. Procedūros ... 24

2.5. Parazitų gyvybingumui mažinti temperatūros poveikis šaldant metodas ... 25

2.6. Parazitų gyvybingumo nustatymo metodas ... 25

2.7. Duomenų apdorojimas ... 26

2.8. Statistinė analizė ir metodologija ... 26

2.8.1. Kintamųjų nustatymas ... 26

2.8.2. Tyrimo hipotezių formulavimas ... 27

2.8.3. Empirinio tyrimo imties parinkimas ir metodologija ... 30

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ... 33

3.1. Europinių stintų (Osmerus eperlanus) ilgis, svoris, lytis ir užkrėstumas Cystidicola farionis parazitais .. 33

3.2. Stintų, parduodamų Lietuvos prekybos vietose, užsikrėtimų parazitais vertinimas... 35

3.3. Cystidicola farionis parazitų priklausomybės nuo stintų svorio, ilgio ir lyties vertinimas ... 37

3.3. Parazitų gyvybingumo ir temperatūros poveikio šaldant vertinimas ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

IŠVADOS ... 45

PASIŪLYMAI ... 46

(4)

4

SANTRAUKA

Rinkoje parduodamų stintų (Osmerus eperlanus)

užsikrėtimas Cistidicola genties parazitais ir šaldymo įtaka jų gyvybingumui Dovydas Tičkus

Magistro baigiamasis darbas

Magistro baigiamasis darbas atliktas 2018-2019 metais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje.

Darbo vadovas: prof. dr. Artūras Stimbirys.

Magistro darbą sudaro: 50 puslapių, 14 lentelių, 22 paveikslų, 50 literatūros šaltinių. Darbo tikslas - ištirti rinkoje parduodamų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užsikrėtimą

Cystidicola farionis parazitais

ir įvertinti parazitų gyvybingumo poveikį šaldant.

Darbo uždaviniai: 1. nustatyti parduodamų stintų užsikrėtimą parazitais trijose Lietuvos prekybos vietose (turgavietės X, turgavietės Y, turgavietės Z); 2. įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų svorio; 3. įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų ilgio; 4. įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų lyties; 5. įvertinti rastų parazitų gyvybingumą ir poveikį šaldant.

Tyrimo metodai. Atsitiktine tvarka parinktos stintos imtys, pirktos trijose prekybos vietose po 20 vnt. (viso 60 vnt. stintų). Atlikus žuvies skrodimą, suskaičiuojamos stintose aptiktos kirmėlės binokuliariniu mikroskopu. Po to atliekamas 20 vienetų stintų šaldymas nuo -18 iki -20 °C temperatūroje iki visiškai negyvybingų parazitų. Tuo pačiu tiriamas parazitų gyvybingumo kiekis šaldymo metu, stebint kas 1 val. Atlikus parazitologinį tyrimą, iškeliamos hipotezės, atliekamas empirinis tyrimas. Koreliacinė analizė parodys, ar dviejų kintamųjų reikšmės yra susijusios, ir koks tos sąsajos stiprumas.

Rezultatai. Tyrimai parodė, kad 60 vienetų Europinių stintų (Osmerus eperlamus) atsitiktine tvarka įsigytų trijose prekybos vietose: turgavietėje X, turgavietėje Y ir turgavietėje Z invazijos ekstensyvumas nematodų Cystidicola farionis siekė 100 proc. Viso buvo rasta 2525 vienetų gyvybingų Cystidicola farionis kirmėlių. Rastų kirmėlių skaičius svyravo nuo 3 iki 95 vienetų vienoje žuvyje, vidutinis užsikrėtimas siekė 42,1 vienetų žuvyje. Įvertinus parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų svorio buvo nustatytas neigiamai silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp parazitų kiekio ir svorio. Kuo žuvies svoris didesnis, tuo ji turi mažiau parazitų. Įvertinus parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų ilgio, rastas neigiamai silpnas, tačiau statistiškai nereikšmingas ryšys tarp kirmėlių kiekio ir stintos ilgio. Stintų užsikrėtimas Cystidicola farionis kirmelėmis ir žuvies ilgis nėra

(5)

5

susiję tarpusavyje. Įvertinus parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų lyties, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Cystidicola farionis parazitų kiekis nepriklauso nuo stintos lyties. Įvertinus rastų parazitų gyvybingumą ir poveikį šaldant nuo -18 iki -20 ° C temperatūroje stintose rastų parazitų gyvybingumas po 2 val. buvo 100 proc., o po 3 val. gyvybingumas krito iki 60 proc. Norint nužudyti parazitus, būtina laikyti -18–20 0_{C šaltyje ne mažiau nei 5 val.}

(6)

6

SUMMARY

Prevalence of Cystidicola spp. infection in European smelt (Osmerus eperlanus) presented in the market and impact of freezing on their viability

Dovydas Tičkus Master’s Thesis

Master’s thesis was performed in 2018-2019 at the Department of Food Safety and Quality of the Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences.

Supervisor: prof. dr. Artūras Stimbirys;

Master’s thesis consists of: 50 pages, 14 tables, 22 pictures, 50 literature sources.

Work objective. To detect the prevalence of Cystidicola farionis parasitic infection of European smelt (Osmerus eperlanus) on the market and evaluate the effect of parasites on viability by freezing.

Work tasks: 1. identify parasitic infection of smelt sold by three Lithuanian trading venues (marketplace X, marketplace Y, marketplace Z); 2. to evaluate the dependence of parasite content on fish weight; 3. to evaluate the dependence of parasite content on fish length; 4. to evaluate the dependence of parasite content on fish sex; 5. assess the impact of freezing on parasite viability.

Research methods. Randomly selected smelt samples were purchased in three trading places in each trading place were bought 20 units of smelts (in all 60 unit of smelts). Afterfish autopsy, worms found in smelts were counted with a binocular microscope. Then 20 units of smelts freezing at -18 – 20 °C temperature until completely destroy parasites. The viability of parasites is studied every 1 hour during freezing. After parasitological research, hypotheses are raised, empirical research is performed. Correlation analysis will show whether the values of the two variables are related and the strength of that interfaces.

Results. Studies have shown that 60 units of European smelt (Osmerus eperlamus) were randomly purchased at three points of sale: at market X, at market Y, and at market Z, the invasion extensiveness of nematodes Cystidicola farionis was 100 %. A total of 2525 viable Cystidicola

farionis worms were found. The number of worms found ranged from 3 to 95 units per fish, with an

average infestation of 42.1 units per fish. The evaluation of the dependence of the parasite content on fish weight showed a weakly statistically significant relationship between the amount and weight of parasites. The larger the fish, the less parasites it has. The evaluation of parasitic dependence on fish length showed a negatively weak but statistically insignificant relationship between worms content and length. Cystidicola farionis worms and the length of the fish are not related. The evaluation of

(7)

7

parasitic dependence on fish gender showed no statistically significant difference. Cystidicola

farionis parasites of smelt does not depend on gender. The evaluation of found parasites viability and

effects on freezing at -18 to -20 ° C degrees after 2 hours viability of parasites that were found on smelters was 100 % and after 3 hours later viability decreased to 60 %. In order to destroy parasites viability to 0 % smelt must be kept in -18–20 0_{C cold for at least 5 hours.}

(8)

8

SANTRUMPOS

EFSA – Europos maisto saugos tarnyba.

VMVT – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. ES – Europos sąjunga.

FDA – Maisto ir vaistų administracija.

CFSAN – Maisto saugos ir taikomosios mitybos centras. JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos.

GBIF – Pasaulinės biologinės įvairovės informacijos sistema. FAO – Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. cm. – centimetrai. mm. – milimetrai. m. – metai. mln. – milijonas. proc. – procentai. kg. – kilogramai. g. – gramai. vnt. – vienetai. pav. – paveikslas. tūkst.– tūkstantis. ha. – hektaras. t. – tona. Q – svoris. t – temperatūra. l – ilgis.

(9)

9

ĮVADAS

Pasaulyje per metus sužvejojama ir išauginama daugiau kaip 100 milijonų tonų vandens gyvūnų ir žuvų. Pastariaisiais dešimtmečiais žmogaus mitybos racione ypatingą vietą užima žuvų produktai. 25 proc. visų gyvūninių baltymų, kuriuos suvartoja žemės gyventojai, sudaro jūriniai ir gėlavandeniai produktai [1].

Parazitologinio tyrimo tikslas nustatyti žuvies užsikrėtimą parazitais ir rasti pavojingus žmogui parazitus. Norint išvengti žmonių užsikrėtimo pavojingais parazitais vartojant žuvį ir jos produktus, būtina tirti jūrines žuvis, žuvų produktus [1].

Žuvų parazitai yra labai reikšmingi visuomenės sveikatai. Milijonai žmonių yra parazitų nešiotojai, kuriais apsikrėtė valgydami žalią žuvį. Kai kuriose šalyse apsikrėtimų pasitaiko retai, kituose labai dažnai, kai kurios iš šių parazitinių infekcijų yra pavojingos. Parazitai (lervų stadijoje) suvalgyti nevirtose arneišvirtose, nešaldytose jūrų gėrybėse gali sukelti pavojų žmonių sveikatai [2]. Mokslininkai yra nuolatos susirūpinę sausumos ir vandens bioįvairovės apsauga, todėl didesnis dėmesys skiriamas bioįvairovės tyrimams. Sudaromi atskiri gyvūnų sisteminių grupių ir rūšių registrai. Nuo 2001 m. pradėtas rengti Europos parazitų rūšių registras. Į šį darbą įtraukti ir Lietuvos mokslininkai. Rengiamas analogiškas Pabaltijo šalių žuvų parazitų rūšių registras ir mokslinių tyrimų chronologinė apžvalga [3].

Trūkstant tinkamų duomenų apie visuomenės sveikatai svarbių parazitų geografinį pasiskirstymą, paplitimą, intensyvumą ir anatominį parazitų pasiskirstymą žuvininkystės produktuose, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2010 m. padarė išvadą, kad visos laisvėje sugautos žuvys jūrose ir gėlame vandenyje turėtų būti laikomos rizikingomis, nes jų sudėtyje yra įvairių gyvybingų parazitų sukeliančių pavojų žmonių sveikatai, jei šie žuvų produktai yra valgomi žali arba beveik žali [4].

Remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatočiu konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus: maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad žuvininkystės produktai prieš pateikiant juos į rinką būtų patikrinami apžiūrint ir kad būtų nustatyta, ar ant jų nėra matomų parazitų. Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių kyla abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais. Taip pat šis reglamentas teigia: jei būtų nustatyti kriterijai, apibrėžiantys, kada epizootinių duomenų pakanka, kad būtų patvirtinama, jog žvejybos rajonas parazitų atžvilgiu nekelia pavojaus sveikatai, ir vėliau nustatant, kada kompetentinga institucija gali leisti maisto tvarkymo subjektams nešaldyti žuvininkystės produktų. Be to šiame reglamente pateikti reikalavimai dėl parazitų kontrolės

(10)

10

žaliai žuviai apdorojant šalčiu, kad žuvininkystės produktai ne trumpiau nei 24 valandas turi būti šaldomi taip, kad visų produkto dalių temperatūra būtų ne žemesnė kaip –20 °C [5].

Darbo tikslas:

Ištirti rinkoje parduodamų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užsikrėtimą Cystidicola

farionis parazitais

ir įvertinti parazitų gyvybingumo poveikį šaldant.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti parduodamų stintų užsikrėtimą parazitais trijose Lietuvos prekybos vietose (turgavietės X, turgavietės Y, turgavietės Z);

2. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų svorio; 3. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų ilgio; 4. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų lyties; 5. Įvertinti rastų parazitų gyvybingumą ir poveikį šaldant.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Žuvis, žuvies produktai, parazitai ir maisto saugos aspektai

Vieni pagrindinių visuomenės sveikatos sistemos segmentų yra sveika gyvensena, mityba ir veterinarinė maisto sauga. Visuomenės sveikata – visapusė žmonių dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė, neatsiejamai susijusi su gyvūninės ir augalinės kilmės maisto sauga. Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra pagrindinė Europos Bendrijos vidaus rinkos kryptis, svarbi žmonių sveikatai, jų gerovei ir socialiniams bei ekonominiams interesams [6].

Žuviena – labia vertingas maisto produktas, savo sudėtyje turintis baltymų, riebalų ekstrakcinių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų, vandens. Žuvyje, lyginant su šiltakraujais gyvūnais, yra gerokai mažiau nevisaverčių baltymų, todėl žuvų produktai lengviau virškinami ir geriau įsisavinami. Ypač vertingomis laikomos žuvų polinesočiosios riebalų rūgštys. Mažindamos cholesterolio kiekį kraujyje, jos taip pat mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo riziką [1]. Lietuvos gyventojai žuvies produktų vartoja nedaug. Kaip parodė Baltijos šalių mitybos tyrimai, tik 64 proc. apklaustųjų bent 1 kartą per savaitę valgė žuvies, 35 proc. – 2 kartus, o 5 proc. – 5 kartus per savaitę [6].

Praktiškai nėra nei vienos suaugusios žuvies, kurioje ar ant kurios nebūtų parazitų. Daugelis parazitų žuvims nekenksmingi ir nepavojingi žmogui, jie yra mikroskopinio dydžio. Tokie parazitai produktų kokybei neturi įtakos, jie nepastebimi ar sunkiai pastebimi ir surandami tik kruopštaus parazitologinio tyrimo metu. Tarp parazitų, parazituojančių jūrinėje žuvyje, galima rasti ir tokių, kurie geba pakeisti fizines ir chemines žuvies produktų savybes[1].

Visi gyvi organizmai, įskaitant žuvis, gali turėti parazitų. Parazitai yra natūralus reiškinys, ne tarša. Jie yra labai dažni žuvyse. Dauguma jų nėra patogeniški žmonėms [2]. Bet tarp jūrinių žuvų parazitų yra rūšys labai pavojingos žmogui. Šie parazitai taip pat gali būti pavojingi visaėdžiams (pvz., audinėms, lapėms), kurie gali būti šeriami jūrine žuvimi. Žmogui ir kitiems visaėdžiams pavojingos tik helmintų lervos esančios jūrinėje žuvyje. Helmintų lervos pavojingos žmogui ir gyvūnams gali būti tik tada, jei bus prarytos gyvos. Negyvos lervos (nužudytos šaldymu arba termiškai) – nepavojingos[1].

Iš keturių grupių tik kelios parazitų rūšys atlieka svarbią medicininę reikšmę, tai kai kurių trematodų, cestodų, nematodų ir akanocefalų lervos, kurių yra daugiau nei 4,5 tūkst. Palyginus nedidelį rūšių skaičių, šiuos parazitus galima priskirti prie potencialiai pavojingų (jų mažiau nei 70). Norint atskirti pavojingus nuo nepavojingų, reikia ir vienus, ir kitus apibūdinti. Kadangi tiksliai

(12)

12

apibūdinti nematodų, trematodų, cestodų ir akantocefalų lervų rūšis sunku, potencialiai pavojingais parazitais reikia laikyti visas jau paminėtas nematodų, cestodų, trematodų ir akantocefalų lervas [1].

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus įsakymu dėl žuvininkystės produktų kontrolės 2011 m. spalio 24 d. Nr. B1-617 nustatytomis taisyklėmis užtikrinti, kad tiekiami žmonių maistui žuvininkystės produktai nebūtų užkrėsti matomais parazitais. Naudoti žuvis, užkrėstas pilvo ertmės parazitais, žmonių maistui tik pašalinus iš jų matomus parazitus; pakartotinai neužšaldyti atšildytų žuvų, o jas perdirbti ar tiekti galutiniam vartotojui pateikus informaciją apie atšildymą [7].

Pagal 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2074/2005 „Vizualinis patikrinimas“ reiškia paviršinį žuvų ar žuvininkystės produktų tyrimą optinėmis didinimo priemonėmis arba be jų esant geroms apšvietimo sąlygoms žmonių regėjimui. O „matomi parazitai“ reiškia parazitus ar parazitų grupę, kurių dydis, spalva arba audinys aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių [8]

.

(13)

13

1.2. Europinė stinta (Osmerus eperlanus)

Stinta (1 pav.) – Lot. Osmerus eperlanus, stintžuvės būrio, stintinės šeimos, paprastosios

stintos genties atstovė (Osmerus)[9].

1 pav. Europinė stinta (Osmerus eperlanus). (D. Tičkus, 2018 m.)

Paplitusios Europos pakrantėse nuo Biskajos įlankos iki Pečioros, Šiaurės, Baltijos jūrų ir Volgos aukštupio baseinuose. Kūnas ilgas ir žemas. Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matiniai. Galva ilga, apatinis žiomuo atsikišęs. Akys virš žiočių kampų. Žuvis turi specifinį, panašų į agurkų kvapą. Būna praeivių ir sėslių [10].

Pasaulyje žinomos stintos (Osmerus eperlanus) paplitimo vietos yra Indijos vandenynas, Barenco ir Viduržemio jūra, Norvegijos šiaurinės pakrantės, Šiaurės Amerikos ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pakrantės (2 pav.) [11].

(14)

14

Pagrindiniai stintos ištekliai Baltijos jūroje (3 pav.) BB - Botnijos įlanka, BS - Botnijos jūra, GoF - Suomijos įlanka, GoR - Rygos įlanka, CL - Kuršių marios [13].

3 pav. Pagrindiniai stintų ištekliai Baltijos jūroje [13]

Stintos (Osmerus eperlanus) žvejybos regionai yra Europos vidaus vandenys (5 regionas), Šiaurės vakarų Atlanto vandenyno dalis (21 regionas), Šiaurės rytų Atlanto vandenyno dalis (27 regionas) (4 pav.) [14].

(15)

15

Stintos žuvies cheminę sudėtį sudaro baltymai, riebalai, sotieji riebalai, omega 3, cholesterolis, natris (1 lentelė) [15].

1 lentelė. Cheminė Europinės stintos (Osmerus eperlanus) sudėtis [15]

Baltymai 17,6 g. Riebalai 2,4 g. Sotieji riebalai 0,5 g. Omega 3 0,7 g. Cholesterolis 70 mg Natris 60 mg Kalorijos 97 kcal.

Praeivės stintos vadinamos didstintėmis. Jų gerai išsivystę dantys. Akies skersmuo mažesnis negu tarpuakio plotis. l – iki 15 – 25 (30) cm, Q iki 40 (75) g; dažniausiai sugaunamos 2

m., l – iki 14 – 16 cm, Q – 25 – 30 g. Gyvena Baltijos jūroje iki 7 – 9 m. Subręsta 2 m., rečiau 3 m.

Neršia Nemuno žemupyje ant žvirgždo, augalų šaknų ar kitokio substrato balandžio mėn., kai vandens t ≥ 4 – 6 0_{C. Vislumas – 10 – 20 tūkst. ikrelių. Jaunikliai migruoja į jūrą, minta zooplanktonu,} o paaugusios žuvys – bentosiniais gyvūnais ir smulkiomis žuvelėmis [10]. Jų sudėtingą gyvavimo ciklą gali labai paveikti klimato kaita Lietuvoje bei žmogaus ekonominė veikla [16].

Iš stintų žuvų šeimos Lietuvos vidaus vandenyse sutinkama jūrinė praeivė – Osmerus

eperlanus ir jai giminingos dvi gėlavandenės formos – Kuršių marių stintelė – Osmerus eperlanus m. spirinchus pallas ir ežerinė – Osmerus eperlanus m. relicta.

Išvardintos stintos skiriasi pagal paplitimo arealus, neršto ekologiją, augimo tempą, gyvenimo ciklą, jo trukmę, populiacijų struktūrą, mitybą ir kai kurias kitais aspektais [17].

Baltijos praeivės stintos gausiausiai telkiasi prie rytinės pakrantės 10-12 m gylio zonoje. Užaugusių ir subrendusių stintų priešnerštiniai būriai iš jūros pradeda migruoti į Kuršių marias nuo lapkričio vidurio, pasiekia maksimumą per gruodį ir sausį, o baigia įplaukimą apie vasario pabaigą [17].

(16)

16

1.3. Žuvų suvartojimo statistika

Jūrų žuvininkystė - viena seniausių žmonijos veiklos sričių, susijusi su tiesioginiu jūros žuvų, kaip maistinių gamtos išteklių, naudojimu [18]. Lietuvos ekonominė zona ir teritoriniai vandenys Baltijos jūroje užima apie 2 proc. jūros ploto. 2005 metias Lietuvoje žvejybos įmonės Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje sugavo 138,3 tūks. t žuvų, iš jų 124,8 tūks. t. Atlanto vandenyne ir 13,5 tūkst. t Baltijos jūroje-atviroje Baltijos jūroje 13,1 tūkst. t, jos priekrantėje – 0,41 tūks. t.

Baltijos jūroje sugautos žuvys sudarė tik 10,4 proc. visų jūrose Lietuvos žvejybos laivų sugavimų, iš jų Baltijos jūros priekrantėje – 0,3 proc. Baltijos jūros sugavimuose menkės sudarė 22,2 proc., strimelės – 5,6 proc., brėtlingiai – 63,6 proc., plekšnės – 7 proc. Priekrantėje sugautų žuvų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudarė stintos – apie 39,6 proc., menkės – 27,2 proc., strimelės – 14,6 proc., plekšnės – 5,3 proc., žiobriai ir otai – po 4,2 proc., sterkai – 2,9 proc., kitos žuvys 2,2 proc. (2 lentelė)[19]. Jau kelis dešimtmečius pagal lyginamąjį ir absoliutų laimikių svorį didžiausią reikšmę žuvininkystei turi stintos. Jų kasmetiniai laimikiai mariuose ir Nemuno žemupyje svyruoja nuo 200 iki 300 t, o kartu su Baltijos jūros priekrante sudaro 400-500 t [20].

2 lentelė. Žuvų sugavimas (gyvojo svorio) Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje 2000-2005

metais, tonomis [19]

Rodikliai 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje (iš viso)

41730 150077 148071 155100 156373 138234

Baltijos jūroje (iš viso) 8455 10024 8591 9410 12625 13467

Menkės 4721 3852 2964 2895 3382 2988 Strimelės 1198 1639 1537 2098 1845 749 Brėtlingiai 1682 3135 2800 3043 6185 8560 Plekšnės 618 1137 1081 1103 901 949 kitos 236 261 209 271 352 221 Baltijos jūros priekrantėje (iš viso)

466 465 414 444 593 412 Menkės 101 73 107 105 153 112 Stintos 131 175 87 197 281 163 Strimelės 127 124 81 58 111 60 Plekšnės 28 26 36 23 21 22 Žiobriai 18 19 18 14 7 17 Sterkai 21 20 48 25 5 12 Otai 19 14 16 11 7 17 Kitos 21 14 21 11 8 9

(17)

17

Kuršių mariose ir tvenkiniuose sugaunama daugiausia (92 proc.) vidaus vandenų žuvų. Dar apie 5,5 proc. žuvų verslo žvejybos įrankiais sugaunama Kauno mariose [21].

Kuršių marių inhtiofauna įvairi. Svarbiausios yra kuojos, karšiai, sterkai, ešeriai, žiobriai, plakiai, stintos, unguriai, lydekos, vėgėlės. Vertingų žuvų ištekliai Kuršių mariuose yra palyginti stabilūs. Metinė verslinė produkcija pastarųjų 2000-2005 metų laikotarpiu sudarė 1100-1300 t (27 – 30,5 kg/ ha). Kuršių mariuose verslinės žūklės įrankiais 2005 metais žvejojo 73 įmonių, Kauno mariuose – 7 įmonių ir vienos kooperatinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ žvejai. Kuršių mariuose daugiausia sugaunamų kuojų – 40,9 proc., karšių – 31,4 proc., starkių – 8,8 proc., žiobrių – 4,4 proc., ešerių ir plakių po 3,4 proc., stintų – 2,2 proc.

Upėse 58,5 proc. verslo laimikių sudarė stintos (Nemuno žemupyje), 14 proc. karšiai, po 6,4 proc. – kuojos ir ešeriai, 5,4 proc. – unguriai, 5,2 proc. – negės. Nedideliais kiekiais upėse sugaunami žiobriai, pūgžliai, lydekos, plakiai bei kitos žuvys [19].

Pagal 2017 m. Lietuvos Respublikoje iškrautų ir pateiktų pirminiam pardavimui žuvų sugautų Baltijos jūroje pagal rūšis matome, kad iš viso sugautą 1532,6 t. žuvies iš kurios Europinė stinta sudarė 113 t., o tai lygu 7 proc. visų sugautų Baltijos jūroje žuvų kiekio (3 lentelė) [22].

3 lentelė. 2017 m. Lietuvos Respublikoje iš viso iškrautų ir pateiktų pirminiam pardavimui žuvų

pagal rūšis kiekiai, t [22]

Žuvų rūšis (FAO žuvų rūšių kodai) t (tonos)

Menkė atlantinė (COD) 769

Atlantinė silkė (HER) 170

Plekšnė europinė (FLE) 247

Gundalinės (GPA) 224

Stinta Europinė (SME) 113

Žiobris paprastasis (VIV) 3,5

Otas paprastasis (TUR) 6,1

Atsižvelgiant į tai, kad stinta yra praeivė, neilgo gyvenimo ciklo žuvis, biologiškai pajėgi greitai atkurti savo išteklius, ji žvejybos taisyklių beveik nesaugoma. Todėl apie 95 proc. jų metinių laimikių verslininkai žvejai ir mėgėjai sužvejoja per neršto migraciją [19].

(18)

18

1.4. Žuvų parazitinė ligos

Parazitinės infekcijos gali paveikti daugybę žuvų rūšių, ypač tose šalyse, kuriose neapdorotos gyvūninės atliekos yra naudojamos žuvų pašarų gamyboje. Nematodai ir trematodai gali sukelti rimtas ligas žmogaus sveikatai, cestodai ir dygiastraubliai užfiksuoti žmonėms retais atvejais [23]. Nematodai arba apvalios kirmėlės užkrečia įvairias žuvų rūšis. Nedidelis nematodų skaičius dažnai randamas sveikose žuvyse, tačiau didelis jų skaičius sukelia ligas ar net mirtį [24].

2017 m. Lietuvoje žuvų sveikatingumui nustatyti tirtos įvairaus amžiaus ir įvairių rūšių žuvys dėl ekto–endo parazitų bei patalogoanatomiškai. Vykdant ichtiopatologinius tyrimus Žuvininkystės tarnybos poskyriuose ištirta 704 vnt. žuvų, nustatytas invazijos intensyvumas ir ekstensyvumas. Parazitofaunos tyrimai rodo, kad jau daug metų žuvyse parazituoja tos pačios parazitų rūšys. Apie 50 proc. tirtose žuvyse aptiktų parazitų rūšių sutampa su natūraliai Lietuvos vidaus vandenyse sutinkamomis parazitų rūšimis [22].

1.5. Europinėje stintoje (Osmerus eperlanus) randami parazitai

Basevičiaus E. atliktame didstintės 571 vnt. (Osmerus eperlanus) tyrime 1998- 2001 m. pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariuose vyraujančių parazitų rūšys didstintėje buvo C. semerme, C

farionis, H. aduncum, stintelėse P. longicollis, D. spathaceum [25].

Anikieva L.V., Leshko E. P. atliktame tyrime Europinėje stintoje (Osmerus eperlanus) buvo užfiksuotos 65 rūšys parazitų: Cocoidasida – 1, Haplophasea – 2, Inchtiosporea – 1, Myxosporidia – 1, Phyllopharyngea – 1, Oligohymenophorea – 3, Monogenea – 1, Cestoda – 9, Treamatoda – 11,

Nematoda – 19, Palaeacanthocephala – 7, Hirudinea – 1, Bivalvia – 1, Crustacea – 7 [26].

Pietinėje Baltijos jūros pakrantėje mokslininkų išanalizuotose 432 stintose, sugautose Nemuno upės žiotyse, Vyslos upės žiotyse, Pomeranijos įlankoje, Oderio upėje, Dompė ežere, buvo aptikta 13 rūšių parazitų: Diplostomum spp., Posthodiplostomum cuticola, Eubothrium crassum,

Proteocephalus longicolis, Cystidicola farionis, Hysterothylacium aduncum, Corynosoma semerme, Pomphorhynchus laevis, Unionidae gen sp., Ergasilus sieboldi, Argulus foliaceus, Piscicola geometra, Saprolegniaceae sp [27].

(19)

19

1.6. Cystidicola farionis taksonomija, pagrindinės charakteristikos, paplitimas

Mokslinė klasifikacija C. farionis :Karalystė – Animalia → Tipas – Nematoda → Klasė –

Chromadorea → Būrys – Rhabditida → Šeima – Cystidicolidae → Gentis – Cystidicola →Rūšis – Cystidicola farionis [28].

Cystidicola farionis biologinė sandara pateikta (5 pav.) A. patelės priekinis vaizdas; B. patino

priekinis galas, šoninis vaizdas; C. patino galinis galas, pilvinis (ventralinis) vaizdas. D. visiškai išvystyti kiaušinėliai [29].

5 pav. Cystidicola farionis patelės ir patino biologinė sandara (Ko & Anderson 1969), paveikslas iš

(GBIF 2019) [29]

Šiame (6 pav.) parodyta vyriškos lyties Cystidicola farionis parazito adata (Everted spicule). Tai yra būdinga vyriškų nematodų kopuliacijos struktūroms ir gali būti naudingos atskiriant rūšis, nes jos skiriasi pagal dydį, formą ir skaičių [30].

(20)

20

Cystidicola farionis – tai 2 – 5 cm ilgio ir 0,5 – 0,8 mm diametro apvali kirmėlė. Patelės šiek

tiek stambesnės už patinus. Serga įvairios lašišinės žuvys: vaivorykštiniai ir upiniai upėtakiai. Taip pat serga stintos, kiršliai. Parazitas lokalizuojasi plaukiojamoje pūslėje. Mūsų respublikoje pasitaiko Kuršių mariose, Nemuno deltoje stintoms. Plaukiojamoje pūslėje randama iki 200 ir daugiau individų. Tarpinis šeimininkas – šoniplauka Pontoporeia affinis. Suaugusios žuvys laikosi gilumoje ir suėdusios šoniplaukas užsikrečia.

Sanitarinis vertinimas. Žmogui visiškai nepavojinga, todėl žuvis realizuojama be apribojimų

[1].

Cystidicola farionis fiziškai judėdami ir gamindami toksiškus metabolitus gali sukelti

kraujagyslių plyšius plaukiamosios pūslės sienelėse, tai gali paveikti plaukiojimo kokybę ir plūduriavimo valdymą užkrėstiems individams [31].

Cystidicola farionis būdingas (7 pav.) vystimosi ciklas.

Vystimosi ciklas priklauso nuo nematodo rūšies. Organizmai, kuriuose suaugusios stadijos nematodų kirmėlės, pasiekusios lytinę brandą, yra galutiniai šeimininkai. Organizmai, reikalingi nematodo vystimosi ciklui, kuriuose lervos nėra galutinai lytiškai subrendusios, yra vadinami tarpiniais šeimininkais [24].

Nematodo kiaušinėlius (a) praryja vandens bestuburiai (Pontoporeia affinis), tarpiniai

šeimininkai (b), kuriuos suvalgo galutinis šeimininkas-Europinė stinta (c), kurioje nematodo kirmėlė pasiekia lytinę brandą ir pradeda daugintis [24].

(21)

21 Cistidicola farionis parazitai paplitę pasaulyje: Atlanto vandenyne, Kolumbijoje, Kanadoje,

Šiaurės vakarų teritorijose, Niufaundlende, Ontarijoje, Kvebeke, Saskačevane, Jukono teritorijoje (8 pav.) [32].

8 pav. Cistidicola farionis paplitimas pasaulyje. Žemėlapis iš (GBIF 2019) [32]

Pasaulinėje biologinės įvairovės informacinėje sistemoje (GBIF) Cistidicola farionis kirmėlės mokslininkų buvo užfiksuotos šiose žuvyse: Apeltes quadracus, Catostomus catostomus, Coregonus

artedi, Coregonus clupeaformis, Coregonus hoyi, Coregonus nasus, Coregonus nigripinnis, Coregonus reighardi, Coregonus sp., Esox americanus americanus, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus mykiss, Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus tshawytscha, Osmerus mordax, Perca flavescens, Prosopium coulterii, Prosopium cylindraceum, Prosopium williamsoni, Salmonidae gen. sp., Salmo trutta, Salvelinus alpinus, Salvelinus fontinalis, Salvelinus fontinalis, Salvelinus namaycush, Salvelinus malma, Salvelinus namaycush, Sander vitreus, Thymallus arcticus [32].

(22)

22

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Parazitologinio tyrimo darbo schema

Parazitologinis tyrimas atliktas 2018 m. sausio – vasario mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos maisto saugos ir kokybės katedros laboratorijoje ( 9 pav.).

9 pav. Tyrimo vieta-Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorija (D. Tičkus, 2018 m.) Tyrimui atlikti sudaryta darbo schema (10 pav.)

10 pav. Parazitologinio Europinių stintų (Osmerus eperlanus) tyrimo darbo schema 1. Parazitologiniam tyrimui atsitiktine

tvarka atrinktos žuvys (n= 60)

2. Kruopšti vizualinė žuvies paviršiaus apžiūra

3. Žuvies svorio ir ilgio matavimas

4. Skrodimas

6. Plaukiojamosios pūslės ruošimas ir mikroskopavimas

7. Parazitų įdentifikavimas

8. Parazitų gyvybingumo nustatymas

9. Žuvies šaldymas, pakartotinis parazitų gyvybingumo nustatymas po šaldymo 5. Žuvies lyties nustatymas

(23)

23

Kiekviena žuvis tiriama vizualiai, t. y. išoriškai apžiūrima. Tada tiriami vidaus organai. Radus parazitų, jie suskaičiuojami, apibūdinami, nustatomas parazitų invazijos intensyvumas, ekstensyvumas ir gausumo indeksas.

2.2. Mėginių atrinkimas ir paruošimas

Parazitologiniams tyrimams atrinktos atšaldytos 0–2 0C temperatūroje žuvys atsitiktine tvarka po 20 vnt. buvo įsigytos 2018 m. sausio–vasario mėnesiais turgavietėje X, turgavietėje Y, turgavietėje Z. Iki tyrimo pradžios žuvys laikomos šaldytuve, skirtame žuvų mėginiams laikyti 0–2 0_{C temperatūroje.}

2.3. Įranga ir priemonės

11 pav. Darbo įranga ir priemonės (D. Tičkus, 2018 m.)

Laboratoriniai stalai, binokuliarinis mikroskopas, dengiamieji ir objektiniai stikleliai ir stiklai (9x12 cm), skalpeliai metaline rankena, pincetai įvairaus dydžio, preparavimo adatos (su plastikine rankena), žirklės įvairaus dydžio, metaliniai ir plastmasiniai padėklai, Petri lėkštelės, liniuotės, svarstyklės, kibirai, termometrai, termosai – šaldytuvai, laboratorinės kėdės, distiliuotas vanduo, etilo alkoholis, bespalvės lateksinės pirštinės (11 pav.).

(24)

24

2.4. Procedūros

Skrodžiant žuvis parazitologinio tyrimo metu, jos dedamos į emaliuotą kiuvetę, kruopščiai apžiūrimas kiekvienos žuvies kūno paviršius. Kiekviena žuvis pasveriama ir išmatuojama. Žuvies kūno ilgis matuojamas nuo snukio pradžios iki uodeginio peleko pabaigos. Laikant žuvį pilvu į viršų bukesniu žirklių galu perkerpama pilvo sienelė. Pjūvis atliekamas nuo analinės angos iki burnos ertmės. Antras pjūvis daromas nuo analinės angos iki šoninės linijos: dar jos nepasiekus pasukama ir kerpama lygiagrečiai šoninei linijai iki žiaunų dangtelio. Po to iškirpta dalis išimama. Pirmiausia apžiūrimas kiekvieno vidaus organo paviršius ar nėra matomų parazitų, išimami vidaus organai (žarnynas, kepenys, tulžies pūslė, blužnis). Išimti organai dedami į Petri lėkšteles. Iš žuvies vidaus ertmės išimami kiti ten esantys vidaus organai (gonados, plaukiojimo pūslė, inkstai ir šlapimo pūslė) [33]. Šiame etape pagal pastebėtus ikrus ar pienius nustatoma žuvies lytis.

Petri lėkštelėje plaukiojamoji pūslė perkerpama išilgai žirklėmis. Pincetu ir žirklėmis plaukiojamoji pūslė atsargiai paskirstoma Petri lėkštelėje (12 pav.).

12 pav. Europinių stintų (Osmerus eperlanus) plaukiojamosios pūslės pasiskirstymas Petri

(25)

25

Paruošta plaukiojamoji pūslė tiriama binokuliariniu mikroskopu. Skaičiuojami visi plaukiojamojoje pūslėje pastebėti parazitai (13 pav.).

13 pav. Europinių stintų (Osmerus eperlanus) plaukiojamosios pūslės tyrimas binokuliariniu

mikroskopu (D. Tičkus, 2018 m.)

2.5. Parazitų gyvybingumui mažinti temperatūros poveikis šaldant metodas

Atliekamas 20 vienetų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) šaldymas šaldymo kameroje nuo -18 iki -20 ° C temperatūroje stebint stintose aptiktų Cystidicola farionis parazitų gyvybingumą kas valandą išimant ir atšildant po 2 vienetus Europinių stintų (Osmerus eperlanus) iki visiškai nebegyvybingų parazitų.

2.6. Parazitų gyvybingumo nustatymo metodas

Parazitų gyvybingumui nustatyti metodas buvo taikomas po parazitų gyvybingumui mažinti temperatūros poveikio šaldant metodo 20 vienetų Europinių stintų (Osmerus eperlanus). Pirmiausia stebimas Cystidicola farionis spontaniškas judėjimas Petri lėkštelėje atšildytų Europinių stintų

(Osmerus eperlanus). Jei nepastebėti jokie spontaniško judėjimo požymiai, atliekamas fizinis

dirginimas aštria preparavimo adata įduriant į Cystidicola farionis kirmėlę stebint binokuliariniu mikroskopu, ar buvo kokie nors matomi judėjimo požymiai [34].

(26)

26

2.7. Duomenų apdorojimas

Parazitologinis žuvų tyrimas atliekamas pagal E. J. Nogos (E. J. Noga, 1995), V. A. Musseliuso (В. А. Мусселиус, 1983) ir I. E. Bichovskajos Pavlovskajos (Быховская –

Павловская, 1969) metodiką. Tyrimo metu atliekamas ektoparazitų ir endoparazitų skaičiavimas ir apibūdinimas naudojantis Gėlavandenių žuvų parazitų apibūdintoju (Определитель паразитов пресноводных рыб, 1984-1987). Žuvų užsikrėtimas ektoparazitais ir endoparazitais nustatomas apskaičiuojant užsikrėtimo intensyvumą, ekstensyvumą ir gausumo indeksą [33].

Invazijos intensyvumas (I) – tai minimalus bei maksimalus tam tikros rūšies parazitų skaičius tenkantis vienai užkrėstai žuviai mėginyje.

Invazijos ekstensyvumas (E) – tai žuvų užsikrėtimo parazitais procentas, kuris apskaičiuojamas dalijant apsikrėtusių žuvų skaičių iš visų tirtų tos pačios rūšies žuvų skaičiaus: E = n / N x 100 % = 60/60*100 = 100 proc.

kur: E – invazijos ekstensyvumas; n – apsikrėtusių žuvų skaičius; N – tirtų žuvų skaičius.

Gausumo indeksas (G) – tam tikros rūšies parazitų vidutinis skaičius, tenkantis vienai tirtai žuviai. Skaičiuojamas taip:

G = Σxi / N = 42.1/60 = 0.7

kur: xi – tam tikros rūšies parazitų skaičius, tenkantis vienai tirtai žuviai; N – tirtų žuvų skaičius.

2.8. Statistinė analizė ir metodologija

2.8.1. Kintamųjų nustatymas

Remiantis moksline literatūra Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumui Cystidicola

farionis kirmėlėmis įvertinti buvo parinkti nepriklausomi kintamieji veiksniai, įtakojantys stintų

užsikrėtimą kirmėlėmis nuo priklausomo kintamojo. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 21.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Tyrimui parinkti priklausomi (Y) kintamieji ir nepriklausomi kintamieji (X)(4 lentelė).

(27)

27

4 lentelė. Regresinės analizės kintamieji

Priklausomi kintamieji: Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumas Cystidicola

farionis kirmėlėmis (kiekis vnt.)

Nepriklausomi kintamieji: Europinių stintų (Osmerus eperlanus) ilgis (cm), svoris (g), lytis (vyr / mot.)

Apžvalga: Atliekamas nuoseklus tyrimas tikrinant, kaip kiekvienas nepriklausomas kintamasis įtakoja priklausomą kintamąjį. Vertinami, kaip priklausomi kintamieji priklauso nuo nepriklausomų kintamųjų tarpusavyje.

2.8.2. Tyrimo hipotezių formulavimas

Analitinė statistika nagrinėja taikymą statistinių kriterijų, kuriais remiantis priimamos arba atmetamos hipotezės pasirinktu reikšmingumo lygmeniu. Hipotezė – teiginys apie kokį nors reiškinį, kurio teisingumas iš anksto nežinomas. Statistikoje svarbios dvi hipotezių rūšys – nulinė ir alternatyvioji. Nulinė hipotezė teigia, kad lyginamų imčių skirstiniai nesiskiria. Ji žymima H0. Alternatyvioji hipotezė (angl. alternative hypothesis) teigia priešingai – lyginamų imčių skirstiniai skiriasi. Ji žymima H1 [35].

Išanalizavus atliktus mokslinius tyrimus apie Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą

Cystidicola farionis kirmėlėmis įvertinami ryšiai tarp priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų

tarpusavyje. Iškeliamos hipotezės, reikalingos analitinei statistikai atlikti, ir jos patvirtinamos kitų autorių atliktų žuvų parazitologiniais tyrimų rezultatais. Šios hipotezės bus patvirtinamos arba paneigtos po tyrimo rezultatų ir jų analizės.

Vadovaujantis tirta moksline literatūra iškeliamos trys hipotezės:

1. Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumo Cystidicola farionis parazitų kiekis priklauso nuo analizuojamos stintos ilgio;

2. Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumo Cystidicola farionis parazitų kiekis priklauso nuo analizuojamos stintos svorio;

3. Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumo Cystidicola farionis parazitų kiekis priklauso nuo analizuojamos stintos lyties.

(28)

28

Hipotezė Nr 1: Tiriant Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą Cystidicola farionis kirmėlių kiekį (vnt.) ir stintos ilgį (cm.) galima koreliuoti tarpusavyje. Juos sieja neigiamas ryšys (koreliacijos koeficientas mažesnis už nulį).

Hipotezės pagrindimas kitų autorių atliktais žuvų parazitologiniais tyrimais. Atlikti didstintės (Osmerus eperlanus) tyrimai 1998-2001 m. pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose vyraujančių C. farionis gausumas koreliavo su didstinčių kūno ilgiu [25]. 1999 m. R. Paulin atliktame tyrime koreliacijos koeficientas tarp žuvies ilgio ir parazitų kiekio intensyvumo buvo koreliuojamas tarpusavyje, bet statistiškai nereikšmingas [36]. 1997-1998 m. D. Doherty ir T.K. McCarthy atliktame stintų (Osemerus eperlanus) tyrime Airijoje, koreliacijos koeficientas tarp žuvies ilgio ir parazitų kiekio intensyvumo buvo statistiškai nereikšmingas [37].

Norint patikrinti, ar ryšys tarp kintamųjų yra statistiškai reikšmingas, tikrinama statistinė hipotezė, kuri gali būti formuluojama taip:

❖ H0 - koreliacijos koeficientas lygus nuliui, koreliacijos nėra;

❖ H1 - koreliacijos koeficientas nelygus nuliui, kintamieji yra koreliuoti ir statistiškai

reikšmingi.

Hipotezės Nr. 1 įvertinimas: jei reikšmingumo lygmuo α = 0,05, p = reikšmingumo koeficientas (koreliacinės analizės rezultatas), tai p < 0,05, teigiame, kad požymiai susiję ir

priimame hipotezę H1, jei p ≥ 0,05, teigti, kad požymiai susiję, negalime, priimame hipotezę H0 (5 lentelė).

5 lentelė. Hipotezės Nr. 1 įvertinimas

Rezultatas Hipotezė Nr. 1 priimama Hipotezė Nr. 1 atmetama

Kriterijus Jei p < 0,05, teigiama, kad požymiai susiję (priimame-H1).

Jei p ≥ 0,05, teigti, kad požymiai susiję, negalime (neatmetame-H0).

Pagrindimas H1 hipotezė priimama, nes tirtų stintų.

Cystidicola farionis kirmėlių kiekis (vnt.) ir

stintų ilgis (cm.) yra statistiškai reikšmingai susiję.

H0 priimama – pasirinktų kintamųjų koreliacijos koeficientas lygus nuliui, koreliacijos nėra.

(29)

29

Hipotezė Nr 2: Tiriant Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą Cystidicola farionis kirmėlių kiekį (vnt.) ir stintos svorį (g.) galima koreliuoti tarpusavyje. Juos sieja neigiamas ryšys (koreliacijos koeficientas mažesnis už nulį).

Hipotezės pagrindimas kitų autorių atliktais žuvų parazitologiniais tyrimais.

2013 m. Jesus Olivero ir Karinos Caballero atliktame tyrime žuvies nematodų ir žuvies svoris koreliavo tarpusavyje ir juos siejo statistiškai stiprus ryšys [38]. 2011 m. atliktame tyrime žuvies svoris ir parazitų

intensyvumas koreliavo tarpusavyje ir juos siejo statistiškai reikšmingas silpnas ryšys Kartachenos įlankoje, Šiaurės Kolumbijoje [39].

❖ H1 - koreliacijos koeficientas nelygus nuliui, kintamieji yra koreliuoti ir statistikai

reikšmingi.

Hipotezės Nr. 2 įvertinimas: jei reikšmingumo lygmuo α = 0,05, p = reikšmingumo koeficientas (koreliacinės analizės rezultatas), tai p < 0,05, teigiame, kad požymiai susiję ir

Pagrindimas H1 hipotezė priimama, nes tirtų stintų

stintų svoris (g.) yra statistiškai reikšmingai susiję.

Hipotezė Nr 3: Tiriant Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą Cystidicola farionis) kirmėlių kiekis (vnt.) ir stintos lytis nėra susiję tarpusavyje.

Hipotezės pagrindimas kitų autorių atliktais žuvų parazitologiniais tyrimais. 1997-1998 m. D. Doherty ir T.K. McCarthy atliktame stintų (Osemerus eperlanus) tyrime Airijoje, žuvies lytis ir parazitų kiekio intensyvumas nebuvo susiję tarpusavyje [37]. Europinių stintų (Osmerus eperlanus)

(30)

30

tyrime Vokietijos pakrantės vandenyse žuvies lytis ir parazitų kiekio intensyvumas nebuvo koreliuojamas tarpusavyje [40]. H. Saidin ir Rahman W. atliktame tyrime 2011 m. žuvų lytis ir parazitų kiekio intensyvumas nebuvo statistiškai reikšmingas ir susijęs tarpusavyje [41].

❖ H1 - koreliacijos koeficientas nelygus nuliui, kintamieji yra koreliuoti ir statistikai

reikšmingi.

Hipotezės Nr. 3 vertinimas: jei reikšmingumo lygmuo α = 0,05, p = reikšmingumo koeficientas (koreliacinės analizės rezultatas), tai p < 0,05, teigiame, kad požymiai susiję ir

Pagrindimas H1 hipotezė priimama, nes tirtų stintų

stintų lytis yra statistiškai reikšmingai susiję.

2.8.3. Empirinio tyrimo imties parinkimas ir metodologija

Empiriniui tyrimui atlikti buvo atsitiktine tvarka parinktos stintos imtys, pirktos trijose prekybos vietose: turgavietėje X (2017-02-16), turgavietėje Y 02-28), turgavietėje Z (2018-03-06). Iš kiekvienos prekybos vietos buvo tiriamos po 20 stintų (viso 60 vnt.). Pagal iškeltas hipotezes atliekamas empirinis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, koreliacinė analizė parodys, ar dviejų kintamųjų reikšmės yra susijusios ir koks tos sąsajos stiprumas. Po hipotezių įvertinimo tyrimo pagal gautus priimtų ar atmestų hipotezių rezultatus sudaromas tiesinės regresijos modelis.

Regresijos modelis – tai statistinis modelis, leidžiantis vieno priklausomu kintamojo Y reikšmes prognozuoti pagal kito nepriklausomo kintamojo reikšmes X. Regresija — statistinė vieno

(31)

31

atsitiktinio dydžio reikšmių priklausomybė Y nuo kito – neatsitiktinio – dydžio X turinti griežtą funkcinį ryšį.

Regresinė analizė susideda iš preliminaraus kintamųjų tinkamumo tyrimo ir modelio tinkamumo duomenims tikrinimo. Išsamios analizės etapai:

1. Sudarome regresijos modelį ir pažiūrime, kokio didumo yra determinacijos koeficientas (R

kvadratas). Tai svarbiausia tiesinės regresijos modelio tikimo duomenims charakteristika.

Determinacijos koeficientas – modeliuojamų ir stebimų priklausomo kintamojo reikšmių skirtumų matas. Labai apytikslė R2_{interpretacija, padedanti geriau suvokti jo prasmę, yra tokia – kiek procentų}

Y elgesio paaiškina kintamųjų X, Z, W elgesys. Determinacijos koeficientas įgyja reikšmes iš intervalo

[0, 1]. Kuo koeficiento reikšmė didesnė, tuo modelis geriau tinka duomenims. Blogai, kai R2 < 0,20, kai R2 = 0,25 (modelis tinka tik iš bėdos). O štai, jei R2 ≥ 0,25 tai modelis gana tiksliai aprašo duomenis.

2. Patikriname, ar ANOVA p reikšmė < 0,05. Ji parodo, ar modelyje yra su priklausomu kintamuoju susijusių regresorių. Jeigu p reikšmė didesnė už 0,05, tai regresijos modelio tinkamumas labai abejotinas (faktiškai gauname, kad Y nepriklauso nuo X). Jeigu p reikšmė mažesnė už 0,05, gavome patvirtinimą, kad modelis yra tinkamas.

3. Patikriname, ar visi regresoriai statistiškai reikšmingi (visos t kriterijaus p reikšmės < 0,05) T

(Stjudento) kriterijum atskiriems regresoriams. Padeda nuspręsti, ar atitinkamas regresorius

šalintinas iš modelio. Jeigu atitinkamo kriterijaus p reikšmė < 0,05, tariama, kad regresorius yra

statistiškai reikšmingas.. Jeigu p reikšmė ≥ 0,05, tai regresorius yra statistiškai nereikšmingas. 4. Patikriname, ar nėra multikolinearumo. Dispersijos mažėjimo daugiklis (VIF) parodo, ar regresoriai

stipriai koreliuoja (yra multikolinearumo problema). VIF skaičiuojamas kiekvienam regresoriui. Multikolinearumas yra, kai VIF > 4. Vietoje VIF galima naudoti juo išsireiškiamą rodiklį – toleranciją. Kintamojo tolerancija = 1/ VIF. Blogai, kai tolerancija < 0,25 [42].

5. Patikriname, ar nėra išskirčių. Faktorių analizė gali būti jautri išskirtims. Išskirtys – tai ekstremalios reikšmės. Kai kur nurodoma, kad jei reikšmės yra didesnės nei trys standartiniai nuokrypiai nuo kintamojo vidurkio arba kintamojo reikšmės mažiau nei 3,3 ir daugiau nei –3,3, kai kintamasis yra paverstas standartiniais balais (z balais), tai ir yra ekstremali reikšmė arba išskirtis (Pallant, 2003). [43] Kuko matas parodo, ar duomenyse yra išskirčių. Vertina visų modelio koeficientų pokytį. Skaičiuojamas kiekvienam regresorių stebiniui. Kai Kuko matas > 1 – atitinkamas stebinys yra išskirtis. Itin griežti (jų negausu) statistikai mano, kad turime išskirtį, kai Kuko matas viršija 4/n. Čia

n – stebinių skaičius duomenyse.

6. Iš standartizuotų liekamųjų paklaidų sprendžiame, ar tenkinamos modelio normalumo ir homoskedastiškumo prielaidos ir ar visi regresoriai modelyje reikalingi. Standartizuotosios

(32)

32 liekamosios paklaidos naudojamos patikrinti, ar Y normaliai pasiskirstęs. Tiriama histograma, kuri

lyginama su normaliąja kreive (turi nedaug skirtis) ir standartizuotojų liekamųjų paklaidų ir standartinio normaliojo atsitiktinio dydžio santykinių procentinių dažnių P–P grafikas. Kuo šiame grafike taškai yra arčiau nubrėžtos tiesės (idealiu atveju visi taškai priklauso tiesei), tuo duomenys normalesni [42].

7. Šapiro–Vilko (Shapiro–Wilk) kriterijaus p reikšmė ≥ 0,05 rodo, kad standartizuotosios paklaidos yra normalios. Šapiro ir Vilko (angl. Shapiro–Wilk) bei Kolmogorovo ir Smirnovo (angl. Kolmogorov– Smirnov) testai, tikrina duomenų normalumą (parodo, ar nulinė hipotezė, kuri teigia, kad kintamasis normalus, gali būti atmesta, ar ne). Jei šių testų reikšmingumo lygmuo p < 0,05, tai duomenys nėra normaliai pasiskirstę (hipotezė, kad duomenys normaliai pasiskirstę, atmetama). Jei šių testų reikšmingumo lygmuo p > 0,05, tai duomenys normaliai pasiskirstę. [43]

Apibendrinant, gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai ir duomenys pateikiami procentais ir dažniais bei vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais. Statistiškai reikšmingiems skirtumams nustatyti buvo taikytas χ² kriterijus. Kiekybiniams kintamiesiems (tenkinusiems normalumo prielaidą) tarp dviejų nepriklausomų grupių palyginimui buvo naudojamas Stjudento t-testas, o tarp trijų grupių buvo atliekama dispersinė ANOVA analizė. Koreliaciniams ryšiams nustatyti buvo naudojamas Pearsono koreliacijos koeficientas, įvertinantis tiesinio ryšio stiprumą. Jis gali būti naudojamas, kai stebimų atsitiktinių dydžių X ir Y reikšmės yra išmatuotos intervalų arba santykių skalėje, o jų dvimatis skirstinys yra normalusis. Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05. Ryšio stiprumo interpretavimui įvertinti buvo naudojamos 8 lentelės koreliacijos koeficiento reikšmės (Janilionis, 2015) [44].

8 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė (Janilionis, 2015)[45]

Ryšio stiprumas Koreliacijos koeficiento reikšmė

Labai stiprus ryšys - 1 ir + 1

Stiprus ryšys nuo - 1 iki - 0,7 ir nuo 0,7 iki 1

Vidutinis ryšys nuo - 0,7 iki - 0,5 ir nuo 0,5 iki 0,7 Silpnas ryšys nuo - 0,5 iki - 0,2 ir nuo 0,2 iki 0,5 Labai silpnas ryšys nuo - 0,2 iki 0 ir nuo 0 iki 0,2

(33)

33

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1. Europinių stintų (Osmerus eperlanus) ilgis, svoris, lytis ir užkrėstumas

Cystidicola farionis parazitais

Ištyrus 2018 m. sausio – vasario mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos maisto saugos ir kokybės katedros laboratorijoje Europines stintas (Osmerus eperlanus) pirktas turgavietėje X, turgavietėje Y, turgavietėje, kad turgavietės X vidutinis stintų svoris 49,4 gramai (svyruoja nuo 31,42 gramų iki 75,35 gramų), turgavietės Y-25,8 gramai (svyruoja nuo 16,9 gramų iki 35,1 gramų), turgavietės Z-30,51 gramai (svyruoja nuo 20,6 gramų iki 46,4 gramų) (14 pav.).

14 pav. Vidutinis stintų (Osmerus eperlanus) svoris (g.) Lietuvos prekybos vietose Turgavietėje X įsigytų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) vidutinis ilgis 20,1 cm (svyruoja nuo 17,8 cm iki 23 cm), turgavietės Y-16,6 cm (svyruoja nuo 14 cm iki 18,8 cm), turgavietės Z-17,2 cm (svyruoja nuo 14,5 cm iki 19,8 cm) (15 pav.).

15 pav. Vidutinis stintų (Osmerus eperlanus) ilgis (cm.) Lietuvos prekybos vietose 49,4 25,8 30,51 0 10 20 30 40 50 60

Turgavietė X Turgavietė Y Turgavietė Z

20,1 16,6 17,2 0 5 10 15 20 25

(34)

34

Ištyrus 60 vienetų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) žuvų, matyti, kad 39 vnt. (65 proc.) sudarė patelės ir 21 vnt. (35 proc.) patinėliai (16 pav.)

16 pav. Tyrime naudotų stintų (Osmerus eperlanus) lyties pasiskirstymas

Ištyrus 60 vienetų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) žuvų, pastebėta, kad 2525 vnt. visų rastų Cystidicola farionis parazitų 874 vnt. (34,61 proc.) buvo aptikta patinėliuose ir 1651 vnt. (65,39 proc.) patelėse (17 pav.).

17 pav. Tyrime naudotų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) rastų Cystidicola farionis

parazitų pasiskirstymas pagal žuvies lytį

874 1651 0 500 1000 1500 2000 Patinėliuose Patelėse 65 % 35 % Patelės Patinėliai

(35)

35

Vidutinis rastų Cystidicola farionis parazitų kiekis patinėliuose 41,62 vnt., patelėse 42,33 vnt. (18 pav.).

18 pav. Vidutinis rastų Cystidicola farionis parazitų kiekis pagal lytį

Apibendrinus tyrimo rezultatus, iš 60 vienetų Europinių stintų (Osmerus eperlanus) žuvų

Cystidicola farionis parazitų užkrėstumas žuvyse siekia 100 proc. Patelės 0,71 vnt. užsikrėtusios

labiau nei patinėliai. Labiausiais pagal prekybos vietą buvo užsikrėtusios stintos, pirktos turgavietėje Z, 5,8 vnt. daugiau nei turgavietėje Y ir 5,25 vnt. daugiau nei turgavietėje X.

3.2. Stintų, parduodamų Lietuvos prekybos vietose, užsikrėtimų parazitais

vertinimas

Tyrime buvo naudojamos stintos iš 3 prekybos vietų: turgavietės X, turgavietės Y, turgavietės Z. Iš kiekvienos prekybos vietos buvo tiriama po 20 stintų (viso 60): matuojamas jų svoris, ilgis, nustatoma lytis ir rastų parazitų kiekis.

Tyrimas parodė (9 lentelė), kad bendras tirtų stintų vidutinis svoris buvo 35,24±13,16 gramai (mažiausias – 16,9; didžiausias – 75,35), o ilgis – 17,96±2,06 cm (trumpiausias – 14; ilgiausias – 23). Vidutiniškai kiekvienoje žuvyje rasta 42,08±20,65 parazitai (mažiausiai – 3; daugiausiai – 95).

Galime teigti, kad turgavietės X stintų vidutinis svoris buvo statistiškai reikšmingai didesnis (49,4±11,24), negu turgavietės Y produkcijoje (25,8±5,08) ar turgavietės Z (30,51±7,58), nes p<0,05. Taip pat turgavietės X tirtų stintų vidutinis ilgis buvo statistiškai reikšmingai didesnis (20,1±1,45), negu turgavietės Y (16,62±1,28) ar turgavietės Z (17,17±1,44), nes p<0,05.

41,62

42,33

41,2 41,4 41,6 41,8 42 42,2 42,4 Patinėliuose Patelėse

(36)

36

9 lentelė. Lietuvos prekybos vietose parduodamų stintų charakteristikos ir parazitų paplitimas

Charakteristikos Turgavietės X Turgavietės Y Turgavietės Z Bendrai F p Svoris, g 49,4±11,24 25,8±5,08 30,51±7,58 35,24±13,16 44,69 <0,001 Ilgis, cm 20,1±1,45 16,62±1,28 17,17±1,44 17,96±2,06 35,97 <0,001 Parazitų kiekis 40,55±24,35 39,9±17,89 45,8±19,73 42,08±20,65 0,48 0,620

Bendras stintų užsikrėtimas (iš 60 žuvų) buvo 100 proc. Viso buvo rasta 2525 parazitai. Mažiausias parazitų kiekis buvo 3 vnt., didžiaisiais-95 vnt. Vidutiniškai daugiausia parazitų aptikta turgavietėje Z (45,8±19,73), o turgavietėje Y tirtų stintų parazitų paplitimas buvo mažesnis (39,9±17,89) ir mažai kuo skyrėsi nuo turgavietėje X tirtų stintų (40,55±24,35)(19 pav.). Galime teigti, kad visose trijose prekybos vietose tirtų stintų parazitų kiekis yra panašus ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė (F=0,48; p=0,620) tiek atlikus ANOVA analizę, tiek palyginus kiekvienos prekybos vietos tirtas žuvis tarpusavyje (Stjudento t-testu).

19 pav. Parazitų kiekio vidurkiai stintose, tirtose pagal prekybos vietą

40,55 39,9 45,8 0 10 20 30 40 50 60 70

P

ara

cit

ų

(37)

37

Ištyrus stintų lytį nustatyta, kad tyrimui buvo panaudota 65 proc. (n=39) moteriškos lyties stintų ir 35 proc. (n=21) vyriškos lyties stintų. Lyginant žuvų populiaciją pagal lytį ir prekybos vietas, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (χ²=3,077; df=2; p=0,215), nes p>0,05. Galime teigti, kad paimtų tirti stintų pasiskirstymas pagal lytį skirtingose prekybos vietose buvo panašus (20 pav.).

20 pav. Tyrime naudotų stintų lyties pasiskirstymas procentais pagal prekybos vietą

Apibendrinus rezultatus galime teigti, kad visų tirtų europinių stintų užsikrėtimas parazitais yra 100 proc. Vidutiniškai daugiausia parazitų aptikta turgavietėje Z (45,8±19,73), o turgavietėje Y tirtų stintų parazitų paplitimas buvo mažiausias (39,9±17,89).

3.3. Cystidicola farionis parazitų priklausomybės nuo stintų svorio, ilgio ir lyties

vertinimas

Pirmiausia pagal Šapiro ir Vilko bei Kolmogorovo ir Smirnovo testus patikriname duomenų normalumą, ar nulinė hipotezė, kuri teigia, kad kintamasis normalus, gali būti atmesta, ar ne. Jei šių testų reikšmingumo lygmuo p < 0,05, tai duomenys nėra normaliai pasiskirstę. Hipotezė, kad duomenys normaliai pasiskirstę, atmetama. Jei šių testų reikšmingumo lygmuo p > 0,05, tai duomenys normaliai pasiskirstę.

Pagal Kolmogorovo-Smirnovo testo rezultatus 10 lentelėje, nusprendžiame hipotezes teisingumą. Testo rezultatuose reikšmingumo lygmuo p rodo tiesinę priklausomybę nuo

20 40 45 80 60 55 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

L ytis, p roc en tai Patinas Patelė

(38)

38

reikšmingumo lygmens tik ilgio ir parazitų kiekio kintamųjų, o svorio ir lyties kintamieji normalumo prielaidos netenkina.

10 lentelė. Kolmogorovo-Smirnovo ir Šapiro-Vilko testo rezultatai

Kintamieji Kolmogorovo-Smirnovotestas Šapiro-Vilko testas

Reikšmė df p Reikšmė df p

Svoris 0,147 60 0,002 0,916 60 0,001

Ilgis 0,109 60 0,074 0,982 60 0,518

Parazitai 0,084 60 0,200* 0,973 60 0,205

Lytis 0,417 60 0,000 0,603 60 0,000

Atlikus Kolmogorovo-Smirnovo ir Šapiro-Vilko testą, matoma, kad kintamųjų reikšmės kur kas didesnės už standartinius nuokrypius ir turi išskirčių (ekstremalių reikšmių). Šiuo atvejų reikėtų atidžiai peržiūrėti duomenis ir koreguoti. Svarbu patikrinti, ar nėra išskirčių ir klaidų duomenyse prieš pradedant priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų koreliacinę analizę.

Toliau atliekame Lietuvos prekybos vietose parduodamų stintų svorio ir ilgio sąsajos su parazitų paplitimu stintose Pearsono koreliaciją 11 lentelėje ir pagal gautus rezultatus įvertiname ar iškeltos hipotezės bus priimtos ar atmestos.

11 lentelė. Lietuvos prekybos vietose parduodamų stintų svorio ir ilgio sąsajos su parazitų paplitimu

Sąsajos Ilgis Svoris

Parazitų kiekis r -0,233 -0,292

*

p 0,073 0,024

r – Pearsono koreliacijos koeficientas, p – reikšmingumas, * - <0,05

Hipotezė Nr 1: Tiriant Europinių stintų (Osmerus eperlanus) užkrėstumą Cystidicola farionis

kirmėlių kiekį (vnt.) ir stintos ilgį (cm.) duomenys koreliuoja tarpusavyje, juos sieja neigiamas ryšys.

Siekiant įvertinti pirmąją hipotezę analizuojam rastų stintose Cystidicola farionis kirmėlių kiekio (vnt.) ir stintos ilgio (cm.) tarpusavio koreliaciją. Tiriant 60 vienetų stintose rastų kirmėlių kiekį su tiriamu stintų ilgiu (cm.) pastebėta 11 lentelėje pagal Pearsono koreliacijos koeficientą neigiamai silpnas, tačiau statistiškai nereikšmingas ryšys tarp kirmėlių kiekio ir stintos ilgio (r=-0,233; p=0,073), nes p>0,05. Pagal gautus tyrimo rezultatus įrodome, kad stintų užsikrėtimas

(39)

39 Cystidicola farionis kirmėlėmis ir žuvies ilgis (cm.) nėra susiję tarpusavyje ir tarp jų ryšys yra

nereikšmingas ir priimame hipotezę H0.

kirmėlių kiekį (vnt.) ir stintos svorį (g.) galima koreliuoti tarpusavyje. Juos sieja neigiamas ryšys.

Vertinant antrąją hipotezę analizuojam rastų stintose Cystidicola farionis kirmėlių kiekio (vnt.) ir stintos svorio (g) tarpusavio koreliaciją. Lyginant aptiktų kirmėlių kiekį su analizuotų stintų svoriu (g) pastebėta 11 lentelėje pagal Pearsono koreliacijos koeficientą neigiamas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp parazitų kiekio ir svorio (r=-0,292; p=0,024), nes p<0,05. Todėl galime teigti, kad stintų užsikrėtimas kirmėlėmis ir žuvies svoris (g) yra susiję tarpusavyje ir tarp jų ryšys yra statistiškai reikšmingai neigiamas. Kuo žuvies svoris didesnis, tuo ji turi mažiau parazitų, ir priimame hipotezę H1.

kirmėlių kiekis (vnt.) ir stintos lytis nėra susiję tarpusavyje.

Norint įvertinti trečiąją hipotezę, analizuojam rastų stintose Cystidicola farionis kirmėlių kiekio priklausomybę nuo žuvies lyties. Patikrinus kintamųjų normalumo prielaidas Kolmogorovo – Smirnovo testu nustatyta, kad prielaida tenkinama abiejose (patelės ir patinai) populiacijose, nes p>0,05. Atsižvelgiant į tai, buvo taikoma Stjudento t-testas nepriklausomoms imtis, norint nustatyti, ar yra skirtumas stintų parazitų paplitime tarp žuvų lyties.

Analizuojant tyrimo duomenis pagal stintų lytį nustatyta, kad vyriškos lyties atstovai turėjo vidutiniškai 41,52±18,34 parazitus, o moteriškos lyties – 42,33±22,03 parazitus (21 pav.). Nors matyti, kad moteriškos lyties atstovai turėjo vidutiniškai daugiau parazitų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (t=-0,127; df=58; p=0,900), nes p>0,05. Galime teigti, kad parazitų kiekis nepriklauso nuo lyties ir priimame hipotezę H0.

21 pav. Parazitų kiekio vidurkiai stintose, tirtose pagal lytį

41,62 42,33 0 20 40 60 80 Patinas Patelė P ara zit ų kiekis

(40)

40

Tiesinės regresijos modelio sudarymas. Pagal iškeltas hipotezes buvo atliktas empirinis tyrimas. Atsižvelgiant į tai koreliacinė analizė parodė, ar dviejų kintamųjų reikšmės yra susijusios ir koks tos sąsajos stiprumas. Pagal gautus duomenis Cystidicola farionis parazitų kiekio koreliacija su stintos ilgiu (cm.) nėra susijusi tarpusavyje ir tarp jų ryšys yra nereikšmingas. Taip pat Cystidicola

farionis parazitų kiekio koreliacijai su stintos lytimi reikšmingų skirtumų neaptikta. Tai galėjo nutikti

dėl imties dydžio. Autoriai diskutuoja dėl tinkamų faktorių analizei imties dydžio, kol kas nesutariama, kokią imtį, t. y., kiek tiriamųjų, reikia turėti norint atlikti tokią analizę. Dažnai rašoma, kad imtis turi būti didelė, kuo didesnė, tuo geriau. Faktoriai, išskirti tiriant mažas imtis, gali būti mažiau patikimi ar skirtis nuo tiriant didesnes imtis išskirtų faktorių [43]. Todėl tirsime tik parazitų paplitimo priklausomybę nuo vienintelio kintamojo (žuvies svorio).

Siekiant įvertinti, kaip rastų kirmėlių skaičius priklauso nuo stintos svorio (g.), sudaromas vienanarės tiesinės regresijos modelis.

Sudarant regresijos modelį, priklausomu kintamuoju (Y) pasirinktas parazitų kiekis, nepriklausomas – žuvies svoris (g). Tikriname regresijos modelį su analizuojamais kintamaisiais atsižvelgiant į priimtas hipotezes.

Y = b0+b1(žuvies svoris (g))

Lentelėje 12 pateikta ANOVA statistika, kurioje apskaičiuotas ryšio tarp parazitų kiekio ir žuvies svorio statistinis reikšmingumas. Regresijos modelis statistiškai reikšmingas, nes F kriterijaus p reikšmė yra 0,024 (p<0,05). Kintamojo (žuvies svoris) koeficientas regresijos modelyje statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio.

12 lentelė. Kintamųjų ryšio statistinis reikšmingumas

ANOVAb

Modelis (Model)

Kvadratų suma

(Sum of Squares) df

Kvadrato reikšmė

(Mean Square) F Sig. 1 Regresija (Regression) 2143,340 1 2143,340 5,399 ,024a

Liekana (Residual) 23025,243 58 396,987 Viso (Total) 25168,583 59

a.Nuspėjamieji: (Konstanta) (Predictors: (Constant)), Svoris

b.Priklausomas kintamasis (Dependent Variable): Parazitai

Kaip matome (13 lentelė) apskaičiuotas determinacijos koeficientas R2=0,085, kuris rodo , kad nepriklausomas kintamasis paaiškina priklausomo kintamojo dispersijos tik 8,5 proc. Determinacijos