Atlikus tyrimą nustatyta, kad 43 (63,2%) SPĮ darbuotojai sutiko su teiginiu „Vakcina apsaugo nuo susirgimo gripu“, nuomonės neturėjo 3 (4,4%), o 22 nesutiko (32,4%). Iš rizikos grupei priklausančių asmenų su minėtu teiginiu sutiko 24 (32,4%), neturėjo nuomonės 12 (16,2%) ir nesutiko 38 (51,4%). Statistiškai reikšmingai daugiau SPĮ darbuotojų (63,2%) nei rizikos grupei priklausančiųjų (32,4%) mano, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga (p<0,05). Respondentų atsakymai pavaizduoti 4 paveiksle. 76,5% 41,9% 17,6% 14,9% 5,9% 43,2% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
26 4 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų
nuomonės, ar gripo vakcina yra veiksminga, pasiskirstymas
Iš tyrime dalyvavusiųjų: 14 (20,6%) SPĮ darbuotojų ir 27 (36,5%) rizikos grupės asmenys nesutiko, kad vakcina nuo gripo yra saugi. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo atitinkamai 5 (7,4%) ir 18 (24,3%) respondentų tiriamose grupėse. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis SPĮ darbuotojų – 49 respondentai (72,1%), pritarė, kad vakcina nuo gripo yra saugi lyginant su 29 (39,2%) asmenimis priklausančiais rizikos grupei (p<0,05). Respondentų atsakymai ar vakcina yra saugi pateikiami 5 paveiksle.
5 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų nuomonės, ar vakcina nuo gripo yra saugi, pasiskirstymas
63,2% 32,4% 4,4% 16,2% 32,4% 51,4% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
Sutinku Neturiu nuomonės Nesutinku
72,1% 39,2% 7,4% 24,3% 20,6% 36,5% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
27 12.5 SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų pozicija dėl vakcinacijos kitam gripo sezonui
Tyrimas atskleidė, kad pasiūlius galimybę nemokamai pasiskiepyti kitam gripo sezonui 28 (41,2%) SPĮ darbuotojai sutiktų, 37 (54,4%) atsisakytų šios galimybės, o šiuo klausimu neapsiprendę 3 (4,4%) darbuotojai. Respondentų, priklausančių rizikos grupei, pozicija vakcinuotis kitam gripo sezonui pasiskirstė taip: 24 (32,4%) sutiktų vakcinuotis, 41 (55,4%) atsisakytų, o 9 (12,2%) neturėjo nuomonės. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamų grupių pozicijos nenustatyta (p>0,05). Respondentų atsakymai dėl vakcinacijos kitam sezonui pavaizduoti 6 paveiksle.
6 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos skiepytis kitam gripo sezonui, jei pasiūlytų, pasiskirstymas
Analizuojant duomenis pastebėta, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp buvimo informuotu apie galimybę pasiskiepyti nuo gripo ir noro skiepytis kito sezono metu (tiek tarp SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų, tiek visoje imtyje bendrai) (p>0,05). Respondentų atsakymų pasiskirstymas išdėstytas 3 lentelėje.
41,2% 32,4% 4,4% 12,2% 54,4% 55,4% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
28 3 lentelė. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų ryšys
tarp buvimo informuotu pasiskiepyti nuo gripo ir pozicijos skiepytis kitam sezonui
Respondentų pozicija dėl vakcinacijos kitam sezonui
p reikšmė Sutiktų skiepytis Neturėjo
nuomonės Nesutiktų SPĮ darbuotojai Buvo informuoti apie galimybę pasiskiepyti 23 (41,8%) 3 (5,5%) 29 (52,7%) p>0,05 Nebuvo informuoti 5 (38,5%) 0 (0,0%) 8 (61,5%) p>0,05 Rizikos grupei priklausantys asmenys
Buvo informuoti apie galimybę
pasiskiepyti
17 (35,4%) 3 (8,1%) 28 (58,3%) p>0,05
Nebuvo informuoti 7 (26,9%) 6 (23,1%) 13 (50%) p>0,05
Tyrimo metu atlikta duomenų analizė taip pat atskleidė, kad respondentai, kurie sutiko, jog vakcina nuo gripo yra veiksminga, statistiškai reikšmingiau turi teigiamą poziciją dėl vakcinacijos - norėtų skiepytis kito sezono metu, jei jiems pasiūlytų. O tie, kurie nesutiko, kad vakcinos veiksminga, statistiškai reikšmingiau nėra linkę skiepytis kito sezono metu (p<0,05). Respondentų pozicijos skiepytis pasiskirstymas jų nuomonės apie vakcinos nuo gripo veiksmingumą atžvilgiu pavaizduotas 4 lentelėje.
29 4 lentelė. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos skiepytis kitam sezonui pasiskirstymas priklausomai nuo nuomonės apie gripo vakcinos
veiksmingumą
Respondentų pozicija dėl vakcinacijos kitam sezonui
p reikšmė Sutiktų skiepytis Neturėjo nuomonės Nesutiktų SPĮ darbuotojai
Sutiko, kad vakcina nuo
gripo veiksminga 27 (62,8%) 1 (2,3%) 15 (34,9%) p<0,05 Neturėjo nuomonės 1 (33,3%) 0 (0,0%) 2 (66,6%) p<0,05 Nesutiko, kad vakcina
nuo gripo veiksminga 0 (0,0%) 2 (9,1%) 20 (90,9%) p<0,05 Rizikos grupei priklausantys asmenys
Sutiko, kad vakcina nuo
gripo veiksminga 20 (83,3%) 2 (8,3%) 2 (8,3%) p<0,05 Neturėjo nuomonės 3 (25%) 6 (50%) 3 (25%) p<0,05 Nesutiko, kad vakcina
nuo gripo veiksminga 1 (2,6%) 4 (10,5%) 33 (86,8%) p<0,05
Toks pat statistiškai reikšmingas ryšys rastas ir tarp pozicijos skiepytis nuo gripo kitam sezonui ir nuomonės, kad vakcina yra saugi. Tie respondentai, kurie sutiko, kad vakcina nuo gripo yra saugi statistiškai reikšmingiau turi teigiamą poziciją dėl vakcinacijos kitam sezonui (p<0,05).
12.6. 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų požiūrio dėl vakcinacijos nuo gripo palyginimas
Palyginus 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. sezonams gripo vakcina nesiskiepijusius SPĮ darbuotojus ir rizikos grupei priklausančius nustatyta, kad panašus kiekis respondentų yra ankstesniems sezonams skiepijęsi nuo gripo tiek SPĮ darbuotojų tarpe (36,8% 2014-2015 m. ir 38,2% 2019-2020 m.), tiek tarp rizikos grupei priklausančių asmenų (31,5% 2014-2015 m. ir 33,8% 2019-2020 m.) (p>0.05). Respondentų turėtos vakcinacijos nuo gripo patirties dažnis pateiktas 7 paveiksle.
30 7 pav. 2014-2015m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų, kurie turėjo vakcinacijos nuo gripo patirtį praėjusiais
sezonais, pasiskirstymas
Lyginant 2014-2015m. ir 2019-2020 m. sezonams nuo gripo nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų nuomonę apie vakciną, statistiškai reikšmingų pokyčių per penkerius metus nenustatyta: panaši dalis SPĮ darbuotojų sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga (2014-2015m. - 58,5% respondentų, o 2019-2020 m. - 63,2%) (p>0.05). Taip pat panašus kiekis šios grupės respondentų pritarė, kad vakcina yra saugi (2014-2015 m. - 72,6%, 2019-2020 m. - 72,1%) (p>0,05). (8 paveikslas).
Statistiškai reikšmingų nuomonės apie vakciną nuo gripo pokyčių rizikos grupei priklausančių asmenų tarpe per penkerius metus taip pat nenustatyta. Su teiginiu, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga, sutiko 38,7% respondentų, kurie nesiskiepijo 2014-2015 m. gripo sezonui, ir 32,4% nesiskiepijusių 2019-2020 m. sezonui (p>0.05). 36% nesiskiepijusių asmenų 2014-2015 m. gripo sezonui ir 39,2% nesiskiepijusių 2019-2020 m. sezonui pritarė, kad vakcina nuo gripo yra saugi (p>0,05). (8 paveikslas). 00 20 40 60 80 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupės asmenys
36,8% 31,5%
38,2% 33,8%
2014-2015 m. 2019-2020 m.
31 8 pav. 2014-2015 ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų nuomonės, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga ir saugi, palyginimas
Palyginus SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų poziciją dėl vakcinacijos kitam gripo sezonui, statistiškai reikšmingų skirtumų abiejose grupėse per penkerius metus nebuvo nustatyta. SPĮ darbuotojų, kurie nesiskiepijo nuo gripo 2014-2015 m. sezonui, tarpe 34% respondentų buvo linkę pasiskiepyti nuo gripo kitais metais, o tarp nesiskiepijusių 2019-2020 m. gripo sezonui 41,2% SPĮ darbuotojų skiepytųsi kitais metais (p>0.05). 2014-2015 m. sezonui nesiskiepijusių rizikos grupei priklausančių asmenų 29,7% buvo nusiteikę skiepytis, o 2019-2020 m. 32,4% rizikos grupės respondentų sutiktų skiepytis kitam sezonui. (p>0,05). (9 paveikslas).
9 pav. 2014-2015 ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos skiepytis kitam gripo sezonui, jei pasiūlytų, palyginimas
0 20 40 60 80 100 SPĮ darbuotojai sutinkantys, kad vakcina veiksminga Rizikos grupės asmenys sutinkantys, kad vakcina veiksminga SPĮ darbuotojai sutinkantys, kad vakcina saugi Rizikos grupės asmenys sutinkantys, kad vakcina saugi 58,5% 38,7% 72,6% 36% 63,2% 32,4% 72,1% 39,2% 2014-2015 m. 2019-2020 m. 00 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupės asmenys
34% 29,7%
41,2%
32,4%
2014-2015 m. 2019-2020 m.
32
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktas tyrimas leidžia įvertinti skirtumus tarp nesiskiepijusių vakcina nuo gripo 2019-2020 m. gripo sezonui SPĮ darbuotojų ir riziką turinčių asmenų tarpe bei apibūdinti šių grupių požiūrį į vakcinaciją nuo gripo.
Apklausos metu paaiškėjo, kad iš 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių dalis respondentų yra praeityje skiepijęsi nuo gripo. Trečdalis rizikos grupei priklausančiųjų (33,8%) ir 38,2% SPĮ darbuotojų yra turėję vakcinacijos nuo gripo patirtį.
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau SPĮ darbuotojai (80,9%) buvo informuojami apie galimybę pasiskiepyti nuo gripo nemokamai lyginant su rizikai priklausančiais asmenimis (64,9%) (p<0,05). Galima daryti prielaidą, kad toks skirtumas yra susijęs su tuo, kad pačios SPĮ informuoja savo darbuotojus dėl skiepų, o rizikos grupės asmenims pagrindinis informavimo šaltinis yra jų šeimos gydytojas. Kadangi dalis jų nėra reguliarūs šeimos gydytojų lankytojai, mažiau jų ir būna informuojami. Šia priežastimi galima paaiškinti ir skirtumą, kodėl reikšmingai didesnė SPĮ darbuotojų dalis (76,5%) sutinka, kad yra pakankamai informacijos apie vakcinaciją nuo gripo, lyginant su rizikos grupės respondentais (41,9%), kurie prie to paties ir mažiau susiduria savo kasdieninėje veikloje su medicinos mokslu (p<0,05).
Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad nuomonė apie vakcinos nuo gripo veiksmingumą tarp tiriamų grupių statistiškai reikšmingai skiriasi: 63,2% SPĮ darbuotojų pritarė, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga, o rizikos grupės asmenų - 32,4% (p<0,05). Panašiai nesutapo ir šių tiriamų grupių nuomonė ar vakcina yra saugi: statistiškai reikšmingai dažniau SPĮ darbuotojai (72,1%) pritarė, kad vakcina yra saugi, lyginant su rizikai priklausančiais asmenimis (39,2%) (p<0,05). Tokį nuomonių skirtumą galima paaiškinti tuo, kad didesnė dalis SPĮ dirbančiųjų patys domisi arba gauna labai daug informacijos, kuri yra moksliškai pagrįsta, o pacientų nuomonę dažniausiai formuoja visuomenėje vyraujančios nuostatos ar žiniasklaidoje pateikiama dažnai klaidinga informacija.
Atlikus tyrimą nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos dėl vakcinacijos kitam gripo sezonui bei paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis respondentų SPĮ darbuotojų grupėje (41,2%) sutiktų skiepytis nuo gripo kitais metais, o rizikai priklausančių asmenų tarpe - 32,4% (p>0,05). Gavus tokius rezultatus, kyla klausimų, kodėl tada žmonės nesiskiepijo jau šiam sezonui. Analizuojant duomenis statistiškai reikšmingo ryšio tarp buvimo informuotu apie galimybę ir sutikimo skiepytis kitam sezonui nenustatyta. Dėl to galima teigti, kad žmonių poziciją skiepytis nuo gripo labiau paskatintų ne informavimas apie galimybę, o jų požiūrio į vakciną pasikeitimas, nes vertinant rezultatus nustatyta, kad tie asmenys, kurie nesutinka su vakcinos
33 veiksmingumu bei saugumu, statistiškai reikšmingai nėra linkę skiepytis kitam sezonui, o kurie sutinka – norėtų pasiskiepyti (p<0,05).
Šiuo tyrimu buvo bandoma išsiaiškinti ar per penkerius metus pasikeitė 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių asmenų požiūris į vakcinaciją nuo gripo. Palyginus duomenis statistiškai reikšmingų pokyčių per penkerius metus tiek SPĮ darbuotojų grupėje, tiek rizikai priklausančių asmenų tarpe nenustatyta. Panašus kiekis respondentų, kurie nesiskiepijo nuo gripo 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. sezonams, lyginamosiose grupėse sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga ir saugi, bei sutiktų skiepytis kitam sezonui (p>0,05). Galima daryti prielaidą, kad penkeri metai nebuvo pakankamas laiko tarpas žmonių požiūriui pasikeisti arba buvo įdėta per mažai pastangų išsiaiškinti žmonių nuostatas ir jas nukreipti į labiau teigiamą pusę vakcinacijos atžvilgiu.
Taip pat, atsižvelgiant į tai kokia didelė dalis nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų pritaria, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga ir saugi, galima galvoti, kad dagiau SPĮ darbuotojų lyginant su pacientais būtų galima prikviesti skiepytis. Tada, jei būtų pasiektos didesnės medicinos darbuotojų vakcinacijos apimtys, būtų galima tikėtis teigiamų pokyčių ir rizikos grupės asmenų požiūryje į skiepus nuo gripo.
Užsienio tyrėjai ir mokslininkai atlikdami tyrimus tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų bando nustatyti vyraujančias tendencijas, kodėl žmonės atsisako skiepytis, bei požiūrį į vakcinaciją nuo gripo. 2014 m. Šveicarijoje atliktame tyrime tarp sveikatos priežiūros darbuotojų buvo išskirtos pagrindinės priežasčių grupės: baimė trumpalaikio šalutinio vakcinos poveikio, nepakankamas vakcinos efektyvumo įrodymas, kodėl jie atsisakė skiepytis nuo gripo ir pati įdomiausia priežastis - didelė dalis apklaustųjų nurodė, kad vertina savo autonomiją priimdami sprendimą skiepytis ir bijo dėl savo teisės apsispęsti pačiam pažeidimo. [41] Galimybė priimti spendimus susijusius su savo sveikata pačiam ir laisvės teisių pažeidimas 2010 m. buvo dažniausiai nurodomas atsakymas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, kodėl jie prieštarauja privalomai vakcinacijos nuo gripo programai Jungtinėse Amerikos Valstijose. [42] 2012 m. Airijoje atliktame tyrime tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir rizikos grupei priskiriamų asmenų buvo nustatyta, kad pagrindinės priežastys, kodėl tiriamieji nesiskiepijo nuo gripo buvo ne abejonė vakcinos saugumu ar efektyvumu, o manymas, jog tai jiems nebūtina, nepriskyrimas savęs rizikos grupei ir retas jų pačių sirgimas gripu. [43] Labai didelės apimties tyrimas buvo atliktas 2015 m. Belgijoje, kurio metu įvertinta net 5141 SPĮ dirbančių asmenų nuomonė apie gripo vakciną. Tais metais nesiskiepijusių asmenų grupėje buvo nustatytos tokios tendencijos: 43% apklaustųjų abejojo vakcinos efektyvumu, apie 90% manė, kad sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys asmenys neužkrečia pacientų ir visiškai nesutiko, kad tik pasiskiepiję darbuotojai gali dirbti gripo epidemijų metu, 30% apklaustųjų manė, jog vakcina silpnina imuninę sistemą, ir tiek pat tikėjo, kad gali susirgti gripu nuo vakcinos. Šio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad iš nesiskiepijusių beveik 20% planuoja pasiskiepyti
34 kitais metais, o priežastys, kurios motyvuotų skiepytis buvo: apsaugoti save ir apsaugoti savo šeimos narius nuo gripo infekcijos. [44] Olandijoje buvo atliktas ir 2018m. pristatytas diskretaus pasirinkimo modelio tyrimas tarp vyresnio amžiaus pacientų (≥60m.). Nustatyta, kad nors ir vakcinos savybės daro įtaką vakcinos nuo gripo naudojimo atžvilgiu, tam tikros paciento savybės tam turi didesnę įtaką. Tyrimas parodė, kad didžiausią įtaką pasirinkimui skiepytis nuo gripo turėjo tai, ar pacientas buvo paskiepytas praėjusiais metais, ar jis nejautė šalutinio vakcinos poveikio, ir koks buvo bendras paciento požiūris į skiepus. Taip pat nustatyta, kas labiausiai lemia neigiamą požiūrį į vakcinos naudojimą: jei pacientas apskritai neigiamai vertino skiepus ir/ar pacientas nebuvo pasirinkęs praeitais metais skiepytis nuo gripo. [6]
35
14. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad tarp 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių daugiau nei trečdalis ankščiau yra buvę vakcinuoti nuo gripo.
2. Nuomonė dėl vakcinos nuo gripo veiksmingumo ir saugumo tiriamose grupėse nesutapo: žymiai daugiau 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga bei saugi, lyginant su rizikos grupei priklausančiais asmenimis (p<0,05).
3. Ateinančiam gripo sezonui skiepytis sutiktų 41,2% SPĮ darbuotojų ir 32,4% rizikos grupei priklausančių asmenų. Tokiai pozicijai didesnę įtaką turi respondentų nuomonė, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga bei saugi (p<0,05), nei jų informavimas apie galimybę pasiskiepyti (p>0,05).
4. Per penkerius metus požiūris į vakcinaciją nuo gripo nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų tarpe statistiškai reikšmingai nepasikeitė (p>0,05).
36
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Daugiau pastangų turėtų būti įdėta didinant vakcinacijos nuo gripo apimtis Lietuvoje. Sveikatos priežiūros įstaigos galėtų aktyviau dalyvauti primindamos savo pacientams apie vakcinacijos nuo gripo galimybes, ne tik vizito metu, bet ir asmeniškai kitomis informavimo priemonėmis - atsižvelgiant į tai, kad prevencijos programos yra skirtos vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra visuomenės dalis naudojanti internete ar socialiniuose tinkluose pateikiamus kvietimus ir priminimus.
Nustačius, kad žmonių pozicijai skiepytis kitam gripo sezonui didesnę įtaką turi jų požiūris, jog vakcina veiksminga ir saugi, galima teigti, kad vien galimybės skiepytis kaip fakto pateikimas žmonėms neturi tiek įtakos. Dėl to, kviečiant žmones pasiskiepyti nuo gripo, efektyvesnių rezultatų sulauktume jei daugiau laiko skirtume supažindinant juos su priežastimis, kodėl yra verta skiepytis ir įrodymais, kad tai bus jiems naudinga.
XXI amžiuje labai suaktyvėjo dalies visuomenės neigiamas požiūris bendrai į skiepus. Dėl to, siekiant padidinti vakcinacijos nuo gripo apimtis, taip pat būtų naudinga mažinti ir riboti klaidingos informacijos apie vakcinaciją žmonėms pateikimą arba nurodyti jiems, kur jie patys gali rasti moksliniais tyrimais pagrįstą literatūrą ir susipažinti su patikima informacija.
SPĮ dirbantys asmenys užima reikšmingą poziciją visuomenės nuomonės su sveikatos priežiūra susijusiais klausimais formavime. SPĮ di rbantys gydytojai yra atsakingi už ligų prevencijos programas, todėl patys turėtų būti teigiamas pavyzdys savo pacientams. Rodydami ne tik pasitikėjimą vakcinos saugumu ir efektyvumu, bet ir patys skiepydamiesi nuo gripo, SPĮ darbuotojai parodytų teisingą požiūrį vakcinacijos nuo gripo atžvilgiu savo pacientams.
37
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World Health Organization. Regional officer for Europe: Influenza and other respiratory pathogens. Prieiga internete: http://www.euro.who.int/en/health-topics/communicable-diseases/influenza/influenza-and-other-respiratory-pathogens. [žiūrėta 2020 04 22].
2. Angela Choi, Adolfo García-Sastre. Influenza forensics. In: Microbial Forensics 3th ed; 2020 p. 89-104. doi.org/10.1016/B978-0-12-815379-6.00007-6.
3. World Health Organization. Regional officer for Europe: Influenza - estimating burden of disease. Prieiga internete: http://www.euro.who.int/en/health-topics/communicable-diseases/influenza/seasonal-influenza/burden-of-influenza. [žiūrėta 2020 04 22].
4. Pierre-Olivier Lang, Sheila Govind, Wayne A. Mitchell, Claire-Anne Siegrist and Richard Aspinall: Vaccine effectiveness in older individuals: What has been learned from the influenza-vaccine experience. Ageing Research Reviews 2011; 10 (3): 389-395.
5. ECDC. Technical report. Seasonal influenza vaccination and antiviral use in EU/EEA Member States. Overview of vaccine recommendations for 2017-2018 and vaccination coverage rates for 2015-2016 and 2016-2017 influenza seasons. Prieiga internete: https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/seasonal-influenza-antiviral-use-2018.pdf. [žiūrėta 2020 04 16].
6. Esther W. de Bekker-Grob, Jorien Veldwijk, Marcel Jonker, Bas Donkers, Jan Huisman, Sylvia Buis, eds. The impact of vaccination and patient characteristics on influenza vaccination uptake of elderly people: A discrete choice experiment. Vaccine 2018; 36 (11): 1467-1476.
7. Žvirblytė-Skrebutėnienė K, Ambrozaitis A, Žagminas K, Kuprevičienė N, Razmuvienė D. Žmogaus gripo etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Metodinės rekomendacijos. Internistas; 2017. 8 (175).
8. Webster RG, Monto AS, Braciale TJ. Textbook of Influenza. New York: John Wiley & Sons, Incorporated; 2013. p.35-172.
9. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos 1.; 2006. Prieiga internete: http://www.ulac.lt/lt/zmogaus-gripo-metodines-rekomendacijos-2006. [žiūrėta 2020 03 15].
10. Wang-Shick Ryu. Influenza Viruses. In: Wang-Shick Ryu. Molecular Virology of Human Pathogenic Viruses; 2017 p. 195-211.
11. Orthomyxoviruses (Influenza Viruses). In: Riedel S, Hobden JA, Miller S, Morse SA, Mietzner TA, Detrick B, eds. Jawetz, Melnick, & Adelberg's Medical Microbiology. 28th ed. New York, NY: McGraw-Hill.
38 12. Wright PF. Influenza. In: Jameson J, Fauci AS, Kasper DL, Hauser SL, Longo DL, Loscalzo J.
eds. Harrison's Principles of Internal Medicine, 20th ed. New York, NY: McGraw-Hill.
13. Levinson W, Chin-Hong P, Joyce EA, Nussbaum J, Schwartz B. eds. Respiratory Viruses. In: Levinson W, Chin-Hong P, Joyce EA, Nussbaum J, Schwartz B. eds. Review of Medical Microbiology & Immunology: A Guide to Clinical Infectious Diseases, 15th ed. New York, NY: McGraw-Hill.
14. Marta Gritti. Stories of the 1918 influenza pandemic and its legacy. The Lancet Infectious Diseases. 2020-01-01. 20 (1): 36.
15. Content source: Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Immunization and Respiratory Diseases (NCIRD). Influenza Historic Timeline. Prieiga internete: https://www.cdc.gov/flu/pandemic-resources/pandemic-timeline-1930-and-beyond.htm.
[žiūrėta 2020 04 11]
16. John J. Treanor. Influenza Viruses, Including Avian Influenza and Swine Influenza. In: Mandell, Douglas, and Bennett's Principles and Practice of Infectious Diseases. 9th ed. p. 2143-2168. 17. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Epidemiologinė 2017-2018 metų gripo sezono analizė; 2019.
Prieiga internete:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/gripas/2017_2018/Epidemiologinė%202017-2018%20m%20%20gripo%20sezono%20analizė.pdf. [žiūrėta 2020 04 11].
18. G. Franci, L. Palomba, A. Falanga, C. Zannella, V. D'Oriano, L. Rinaldi, eds. Influenza virus infections: clinical update, molecular biology, and therapeutic options. In: Clinical Microbiology: Diagnosis, Treatments and Prophylaxis of Infections, The Microbiology of Respiratory System Infections, editors: Kateryna Kon, Mahendra Rai. Academic Press; 2016. p. 1-32.
19. Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Immunization and Respiratory Diseases (NCIRD). People at High Risk For Flu Complications. Prieiga internete:
https://www.cdc.gov/flu/highrisk/index.htm. [žiūrėta 2020 03 25].
20. World Health Organization. Influenza (Seasonal). Prieiga internete: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/influenza-(seasonal). [žiūrėta 2020 03 25].
21. Marlene Fishman Wolpert M.P.H., C.I.C., F.A.P.I.C. Influenza. In: Marlene Fishman Wolpert M.P.H., C.I.C., F.A.P.I.C. Ferri's Clinical Advisor; 2020. p. 791-793.
22. Wilkinson, I., Raine, T., Wiles, K., Goodhart, A., Hall, C., & O’Neill, H. Infectious diseases. In: Oxford Handbook of Clinical Medicine. Oxford, UK: Oxford University Press; 2017. 23. Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Immunization
and Respiratory Diseases (NCIRD). Preventive Steps. Prieiga internete: https://www.cdc.gov/flu/prevent/prevention.htm. [žiūrėta 2020 03 29].
39 24. Laurie DeMarcus, Lisa Shoubaki and Susan Federinko: Comparing influenza vaccine
effectiveness between cell-derived and egg-derived vaccines, 2017-2018 influenza season. Vaccine. 2019 Jul 09; 37 (30): 4015-4021.
25. World Healt Organization. Questions and Answers. Recommended composition of influenza virus vaccines for use in the southern hemisphere 2020 influenza season and development of candidate vaccine viruses for pandemic preparedness. Prieiga internete:
https://www.who.int/influenza/vaccines/virus/recommendations/201909_qanda_recommendati on.pdf?ua=1. [žiūrėta 2020 04 02].
26. Sheena G. Sullivan, Olivia H. Price, Annette K. Regan: Burden, effectiveness and safety of influenza vaccines in elderly, paediatric and pregnant populations. Therapeutic Advances in Vaccines and Immunotherapy. 2019; 7.
https://doi-org.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/10.1177/2515135519826481.
27. Michael L Jackson: Influenza vaccine effectiveness in elderly people. The Lancet Infectious Diseases. 2014; 14 (12): 1169-1170.
28. Kristin L. Nichol, John J. Treanor: Vaccines for Seasonal and Pandemic Influenza. The Journal of Infectious Diseases. 2006;194 (2): S111-S118.
https://doi-org.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/10.1086/507544.
29. L. Salleras, E. Navas, A. Domínguez, D. Ibáñez, A. Prat, P. Garrido, eds: Economic benefits for the family of inactivated subunit virosomal influenza vaccination of healthy children aged 3-14 years during the annual health examination in private paediatric offices. Vaccine. 2009-05-26; 27 (25): 3454-3458.
30. Helen C. Maltezou: Nosocomial influenza: Need to vaccinate health-care workers. Vaccine. 2009; 27 (2): 177-178.
31. William F Carman PhD, Alexander G Elder MPH, Lesley A Wallace PhD, Karen McAulay BSc, Andrew Walker PhD, Prof Gordon D Murray PhD, eds: Effects of influenza vaccination of health-care workers on mortality of elderly people in long-term care: a randomised
controlled trial. The Lancet. 2000; 355 (9198): 93-97. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(99)05190-9.
32. World Healt Organization. Questions and Answers. Vaccine effectiveness estimates for seasonal influenza vaccines. Prieiga internete:
https://www.who.int/influenza/vaccines/virus/recommendations/201502_qanda_vaccineeffecti veness.pdf?ua=1. [žiūrėta 2020 04 17].
33. CDC. Influenza (Flu). A Flu Vaccine is the Best Protection Against Flu. Prieiga internete: https://www.cdc.gov/flu/highrisk/65over.htm. [žiūrėta 2020 04 17].
40 34. CDC. Influenza (Flu). Vaccine Benefits. Prieiga internete:
https://www.cdc.gov/flu/prevent/vaccine-benefits.htm. [žiūrėta 2020 04 17].
35. Mark G.Thompson, Nevil Pierse, Q.Sue Huang, Namrata Prasad, JazminDuquea, E.Claire Newbern, eds: Influenza vaccine effectiveness in preventing influenza-associated intensive care
admissions and attenuating severe disease among adults in New Zealand 2012-2015. Vaccine.