1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
GABRIELĖ BUCKUTĖ
NESISKIEPIJUSIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ IR RIZIKOS GRUPĖS ASMENŲ POŽIŪRIO Į VAKCINACIJĄ NUO GRIPO POKYČIAI PER
PENKERIUS METUS
Medicinos vientisųjų studijų magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas - doc. dr. Gediminas Urbonas
Kaunas, 2020
2
TURINYS
1. SANTRAUKA………4 2. SUMMARY………6 3. PADĖKA……….8 4. INTERESŲ KONFLIKTAS………8 5. BIOETIKOS LEIDIMAS………8 6. SANTRUMPOS………..9 7. SĄVOKOS………10 8. ĮVADAS………119. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI………..12
10. LITERATŪROS APŽVALGA……….13
10.1. Gripo viruso morfologija ir savybės…….……….………...……….13
10.2. Gripo epidemiologija………..14
10.3. Gripo klinika, komplikacijos ir rizikos grupės………16
10.4. Gripo diagnostika ir gydymas……….16
10.5. Bendroji ir specifinė profilaktika nuo gripo………17
10.6. Vakcinos nuo gripo sudėtis ir planavimas………..17
10.7. Vakcinacijos nuo gripo nauda……….18
10.8. Vakcinacijos nuo gripo apimtys Europoje ir Lietuvoje………..20
10.9. Lietuvos vakcinacijos nuo gripo programa………20
11. TYRIMO METODIKA……….21
11.1. Tiriamųjų grupės ir atranka……….21
11.2. Tyrimo organizavimas ir atlikimo seka………..21
11.3. Tyrimo instrumentas………..22
11.4. Duomenų analizės metodai………22
12. REZULTATAI………..23
12.1. Bendra tiriamųjų charakteristika………23
12.2. SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų vakcinacijos nuo gripo patirtis...23
12.3. SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų informuotumas apie vakcinacijos nuo gripo galimybę ir nuomonė apie pateikiamos informacijos kiekį...24
12.4. SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų nuomonė apie vakcinos nuo gripo veiksmingumą ir saugumą………..25
12.5. SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų pozicija dėl vakcinacijos kitam gripo sezonui………...27
3 12.6. 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei
priklausančių asmenų požiūrio dėl vakcinacijos nuo gripo palyginimas...29
13. REZULTATŲ APTARIMAS………...32
14. IŠVADOS………..35
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………36
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS……….37
4
1. SANTRAUKA
Gabrielė Buckutė. „Nesiskiepijusių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir rizikos grupės asmenų požiūrio į vakcinaciją nuo gripo pokyčiai per penkerius metus“. Magistro baigiamasis darbas.
Tyrimo tikslas: Įvertinti 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų požiūrį į vakcinaciją nuo gripo ir nustatyti šio požiūrio pokyčius per penkerius metus.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų vakcinacijos nuo gripo patirtį. 2. Sužinoti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų nuomonę apie gripo vakcinos veiksmingumą ir saugumą. 3. Įvertinti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų poziciją dėl vakcinacijos nuo gripo kitam sezonui. 4. Nustatyti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų požiūrio į vakcinaciją nuo gripo pokyčius per penkerius metus.
Tyrimo metodika: atliekant tyrimą apklausti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje apsilankę, 2019-2020 m. sezonui vakcina nuo gripo nesiskiepiję 68 SPĮ darbuotojai ir 74 asmenys, priskiriami gripo sukeliamų komplikacijų rizikos grupei. Atrankos kriterijus atitinkančius ir tyrime dalyvauti sutikusius asmenis tyrėja apklausė naudodama šiam tyrimui sudarytą anoniminę anketą. Rezultatai buvo apdoroti kompiuterinės programos „IBM SPSS Statistics“ pagalba ir gauti duomenys palyginti su prieš penkerius metus LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje atliktos apklausos apie vakcinaciją nuo gripo duomenimis (gautas dr. Gedimino Urbono sutikimas).
Tyrimo dalyviai: 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepiję SPĮ darbuotojai (gydytojai, studentai, slaugytojos, registratūrų darbuotojai, pagalbinis personalas) ir asmenys, priskiriami gripo sukeliamų komplikacijų rizikos grupei: 65 m. ir vyresni asmenys, lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, inkstų ligomis, cukriniu diabetu) sergantieji ir asmenys su imunodeficitinėmis būklėmis.
Tyrimo rezultatai: iš 2019-2020 m. sezonui gripo vakcina nesiskiepijusių trečdalis rizikos grupei priklausančių asmenų (33,8%) ir 38,2% SPĮ darbuotojų yra turėję vakcinacijos nuo gripo patirtį. Statistiškai reikšmingai dažniau SPĮ darbuotojai (80,9%) buvo informuojami apie galimybę pasiskiepyti nuo gripo nemokamai lyginant su rizikai priklausančiais asmenimis (64,9%) (p<0,05). SPĮ darbuotojų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau respondentų (63,2%) pritarė, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga lyginant su rizikai priklausančiųjų grupe (32,4%) (p<0,05). Statistiškai reikšmingai dažniau SPĮ darbuotojai (72,1%) nei riziką turintys asmenys (39,2%) pritarė, kad vakcina nuo gripo yra saugi (p<0,05). Daugiau nei trečdalis SPĮ darbuotojų (41,2%) ir 32,4% rizikos grupės asmenų sutiktų skiepytis
5 nuo gripo kitais metais, jei jiems būtų pasiūlyta. Palyginus 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikai priklausančių asmenų požiūrį į vakcinaciją nuo gripo statistiškai reikšmingų pokyčių per penkerius metus šiose grupėse nenustatyta. Panašus kiekis respondentų lyginamosiose grupėse, kurie nesiskiepijo vakcina nuo gripo 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. sezonams, sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga ir saugi bei sutiktų skiepytis kitam sezonui (p>0,05).
Tyrimo išvados: 1. Nustatyta, kad tarp 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių daugiau nei trečdalis ankščiau yra buvę vakcinuoti nuo gripo. 2. Nuomonė dėl vakcinos nuo gripo veiksmingumo ir saugumo tiriamose grupėse nesutapo: žymiai daugiau 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga bei saugi, lyginant su rizikos grupei priklausančiais asmenimis (p<0,05). 3. Ateinančiam gripo sezonui skiepytis sutiktų 41,2% SPĮ darbuotojų ir 32,4% rizikos grupei priklausančių asmenų. Tokiai pozicijai didesnę įtaką turi respondentų nuomonė, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga bei saugi (p<0,05), nei jų informavimas apie galimybę pasiskiepyti (p>0,05). 4. Per penkerius metus požiūris į vakcinaciją nuo gripo nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų tarpe statistiškai reikšmingai nepasikeitė (p>0,05).
6
2. SUMMARY
“Changes in the Attitude towards the Seasonal Influenza Vaccine among Unvaccinated Healthcare Workers and Risk Group Persons Over Five Years” by Gabrielė Buckutė, The Master Thesis.
The Aim of the Study: To evaluate the attitude towards the influenza vaccine of 2019-2020 unvaccinated health care workers and risk group patients and to determine the changes in this attitude over five years.
Study Objectives: 1. To evaluate the experience of healthcare workers and risk group persons with the vaccination from influenza. 2. To find out the study participants’ opinion on the effectiveness and safety of the influenza vaccine. 3. To assess the position of healthcare workers and risk group persons towards the influenza vaccine for the next season. 4. To determine the changes in the attitude of healthcare workers and risk group persons towards the influenza vaccine over five years.
Research Methods: as part of the study, 68 healthcare workers and 74 persons, who are classified as being at risk of influenza caused complications, and who visited the “LSMU Hospital Kauno Klinikos, Family Medicine Clinic” and were not vaccinated with the influenza vaccine for 2019-2020 season, were interviewed. The researcher used an anonymous questionnaire, which was designed specifically for this study, to interview the individuals who satisfied the criteria for the research and agreed to participate. The “IBM SPSS Statistics” software was used to analyse the data. The results were then compared with the results of a study on influenza vaccination conducted in the “LSMU Hospital Kauno Klinikos, Family Medicine Clinic” five years ago (the approval of dr. Gediminas Urbonas was obtained).
Study Participants: healthcare workers who were not vaccinated with the influenza vaccine for 2019-2020 season (doctors, students, nurses, receptionists, supporting staff) and unvaccinated persons, who are classified as belonging to the group at risk of the influenza caused complications: individuals aged 65 and over, individuals with chronic diseases (cardiovascular and lung diseases, bronchial asthma, kidney diseases, diabetes), individuals with immunodeficiency conditions.
Results of the Study: one third (33.8%) of the risk group persons and 38.2% of healthcare workers, who were not vaccinated with the influenza vaccine for 2019-2020 season, had experience with the influenza vaccination in the past. Statistically significantly more healthcare workers (80.9%) were informed about the opportunity to have the influenza vaccine for free compared to the risk group persons (64,9%) (p<0,05). Statistically significantly more healthcare workers (63.2%) think that the influenza vaccine is effective compared to the risk group persons (32.4%) (p<0,05). Statistically significantly more
7 healthcare workers (72.1%) compared to the people in the risk group (39.2%) agreed that the vaccine is safe (p<0,05). More than one third of healthcare workers (41.2%) and 32.4% of risk group persons would agree to have the influenza vaccine next year, if offered. There was no statistically significant difference noticed in the change of attitude of healthcare workers and risk group persons towards the influenza vaccination between respondents who were not vaccinated for 2014-2015 and 2019-2020 seasons. A similar number of respondents in the comparison groups, who did not receive the influenza vaccine for 2014-2015 and 2019-2020 seasons, agreed that the influenza vaccine is effective and safe and would agree to be vaccinated for the next season (p> 0.05).
Conclusions of the Study: 1. It was determined that of those who did not have the influenza vaccine for 2019-2020 season, more than one third had it in the past. 2. The opinions on the effectiveness and safety of the influenza vaccine were different between the two groups of respondents who were not vaccinated for 2019-2020 season: significantly more healthcare workers agreed that the vaccine is both effective and safe compared to the risk group persons (p<0,05). 3. 41.2% of healthcare workers and 32.4% of people in the risk group would agree to have the influenza vaccine next year. This position is influenced by the opinion that the vaccine is effective and safe (p<0,05), rather than the information about the availability of the vaccine (p>0,05). 4. There was no significant changes in the attitude towards the influenza vaccination among the unvaccinated healthcare workers and risk group persons over five years (p>0,05).
8
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo magistrinio darbo vadovui dr. Gediminui Urbonui už paskirtą laiką, kantrybę, prasmingas pastabas ir pagalbą atliekant šį tyrimą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Atliekant tyrimą autorei interesų konflikto nebuvo.5. BIOETIKOS LEIDIMAS
Tyrimui atlikti 2020-02-26 išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas. Leidimo Nr. BEC-MF-286.
9
6. SANTRUMPOS
SPĮ - Sveikatos priežiūros įstaiga/ -os
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos HA - hemagliutininas
NA - neuraminidazė RNR - ribonukleino rūgštis
ŪVKTI - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcija/ -os ULAC - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija (ang. WHO) ES - Europos Sąjunga
ECDC - (ang. European Centre for Disease Prevention and Control) - Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
CDC - (ang. Centers for Disease Control and Prevention) - JAV ligų ir kontrolės centras p – reikšmingumo lygmuo
10
7. SĄVOKOS
Agregacija - stambių molekulių ar koloidinių dalelių sukibimas, susijungimas. Antigeninis dreifas - santykinai maži viruso padermės genetinės struktūros pokyčiai.
Antigeninis šiftas – staigus ir reikšmingas viruso genetinės struktūros pasikeitimas dėl genomų rekombinacijos tarp dviejų padermių.
Imunosupresija - organizmo būklė, kai imunitetas yra nusilpęs ar sutrikęs.
Inkubacinis laikotarpis - laiko tarpas nuo kontakto su virusu iki ligos pasireiškimo pradžios. Matriksas - užpildas, ląstelės viduje esanti medžiaga.
Miokarditas - širdies raumens uždegimas. Patogenas - biologinis veiksnys, sukeliantis ligą. Perikarditas - širdiplėvės uždegimas.
Rezervuaras - biologinė rūšis, kurioje natūraliai tam tikra patogenų ar mikroorganizmų rūšis gali cirkuliuoti (daugintis).
Reye sindromas - nežinomos kilmės ūminis smegenų ir kepenų funkcijos pažeidimas.
Sezoninis gripas - gripo protrūkis / epidemija, pasireiškianti kiekvienais metais tais pačiais mėnesiais, kurie yra būdingi tam tikram geografiniam pusrutuliui.
Virionas - subrendusi viruso dalelė arba pavienis virusas. Virulentiškumas - gebėjimo sukelti ligą stiprumas.
11
8. ĮVADAS
Gripas yra ūminė virusinė infekcija, lengvai plintanti tarp žmonių bet kurioje amžiaus grupėje ir galinti sukelti sunkias komplikacijas tam tikrose populiacijos grupėse, priskiriamoms rizikai. [1] Kasmetinių gripo epidemijų ir pandemijų priežastis yra gripo viruso gebėjimas mutuoti ir keistis genetiniais segmentais tarp padermių. [2] Gripo epidemijos ir pandemijos lemia didelį sergamumą bei mirštamumą ir ženkliai padidina sveikatos priežiūros išlaidas bei ekonominius nuostolius dėl žmonių neatvykimo į darbą. [1]
Žiemos laikotarpiu sezoniniu gripu gali užsikrėsti iki 20% populiacijos, priklausomai nuo to koks viruso tipas cirkuliuoja. Nustatyta, kad kiekvienais metais pasaulyje iki 650 000 žmonių miršta dėl kvėpavimo takų ligų susijusių su gripu, iš kurių 72 000 suskaičiuojama Europoje. [3] Didžiausias infekcijos dažnio bei jos sukeliamų komplikacijų paplitimas nustatomas vyresnių, ypač turinčių lėtinių ligų ir imuniteto sutrikimų, žmonių tarpe, dėl to labai išauga šių rizikos grupėms priskiriamų asmenų mirštamumas. [4]
Vakcinacija išlieka efektyviausias būdas užkirsti kelią sezoniniam gripui ir sušvelninti jo sukeliamas pasekmes. Europos Sąjungos (ES) politikos kryptis ir strategija dėl vakcinacijos nuo gripo yra apsaugoti žmones, kuriems kyla sunkios ligos eigos ir komplikacijų rizika, tiek tiesiogiai - vakcinuojant juos pačius, tiek netiesiogiai - vakcinuojant kitas populiacijos grupes (vaikus, SPĮ darbuotojus), kurios gali užkrėsti didesnei rizikai priklausančius asmenis. [5]
Daugelis sveikatos priežiūros institucijų skatina vakcinaciją nuo gripo, nes tai yra viena iš pagrindinių prevencijos priemonių. Vis dėlto nepaisant bendro sutarimo ir rekomendacijų, kasmet skiepyti visus vyresnio amžiaus asmenis, daugelis šalių Europoje nepasiekia aukšto vakcinacijos apimčių lygio, o kai kuriose šalyse netgi pastebimos tendencijos, kad vis mažesnė dalis vyresnės populiacijos yra vakcinuojama. [6] Lietuvoje vakcinacijos nuo gripo dažniui taip pat dar toli iki nurodyto tikslo (kasmet paskiepyti 75% vyresnio amžiaus žmonių). Paskutinių trijų sezonų metu Lietuvoje vakcinacijos apimtys asmenų virš 65 m. amžiaus grupėje svyravo ties 20% riba, SPĮ darbuotojų tarpe skiepijosi 20-30%. [5]
2014-2015 m. LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje buvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų požiūrį į vakcinaciją nuo gripo ir jį lemiančius veiksnius. Šiame darbe nagrinėjamas 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų bei rizikos grupei priklausančių asmenų požiūris į vakcinaciją nuo gripo ir bus palyginta ar per penkerius metus jis pasikeitė.
12
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9.1 Darbo tikslas
Įvertinti 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų požiūrį į vakcinaciją nuo gripo ir nustatyti šio požiūrio pokyčius per penkerius metus.
9.2 Uždaviniai
1. Įvertinti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų vakcinacijos nuo gripo patirtį.
2. Sužinoti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų nuomonę apie gripo vakcinos veiksmingumą ir saugumą.
3. Įvertinti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų poziciją dėl vakcinacijos nuo gripo kitam sezonui.
4. Nustatyti SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų požiūrio į vakcinaciją nuo gripo pokyčius per penkerius metus.
13
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Gripo viruso morfologija ir savybės
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir yra skirstomi į tris gentis, kurioms priklauso po vieną viruso rūšį: gripo viruso A, B ir C tipai. [7]
Gripo virusas įprastai yra sferinės, rečiau siūlinės formos, ir jo virionas susideda iš: apvalkalo, matrikso ir šerdies, kurioje yra spiralinė viengrandė ribonukleino rūgštis (RNR). Apvalkalas susidaro iš trijų transmembraninių baltymų: į išorę kaip dyglių atsikišusių hemagliutinino (HA) ir neuraminidazės (NA), M2 jonų kanalo, bei vidinėje pusėje esančio M1 matrikso baltymo. Matriksas susideda iš M1 baltymo ir lipidus surišančio baltymo, kuris jungia apvalkalą ir šerdyje esančią RNR. A ir B tipų virusų RNR sudaryta iš 8 segmentų , o C tipo - iš 7 segmentų, nes neturi NA koduojančio geno. [8]
HA baltymas yra svarbiausias antigenas, sukeliantis apsauginių antikūnų produkciją užsikrėtusiojo organizme, ir yra reikalingas virusui prisijungti prie ląstelių užsikrėtimo pradžioje. NA baltymas, esantis gilesniame viruso apvalkalo sluoksnyje, yra reikalingas virionų pasišalinimui iš ląstelės, slopina virusų agregaciją už ląstelės ribų, suardo sialo rūgštį kvėpavimo takų gleivinėje ir susilpnina antivirusinį gleivių poveikį, tokiu būdu virusams yra lengviau patekti į kitas kvėpavimo takų ląsteles. [9]
A tipo gripo virusas iš kitų kvėpavimo takus veikiančių virusų išsiskiria savo savybe - greitu genetiniu kintamumu. Nepriklausomai vienas nuo kito HA ir NA baltymai gali keisti savo genetines savybes. Nedideli šių baltymų pasikeitimai (pavyzdžiui minimalios taškinės mutacijos) yra vadinami antigeniniu dreifu. Įvykus staigiam bei reikšmingam HA ar NA pasikeitimui (kurio metu persigrupuoja RNR segmentas tarp žmonių, paukščių ar kiaulių gripo virusų padermių) susidaro naujas viruso potipis ir tai yra vadinama antigeniniu šiftu. [10] [11] Viruso RNR būdinga segmentacija sudaro palankias sąlygas gripo virusams tarpusavyje keistis genais. [12]
Pagal nukleoproteiną (vidinį struktūrinį baltymą) ir matrikso baltymus virusai yra skirstomi į tipus - tarp šių baltymų nebūna kryžminių reakcijų. A tipo virusas pagal HA ir NA baltymų genetinius pakitimus yra skirstomas į potipius. Šiuo metu 18 skirtingų potipių pagal turimą HA baltymą (H1 - H18) ir 11 potipių, turinčių skirtingą NA baltymą (N1 - N11), yra atrasta įvairiose kombinacijose. [11]
14 10.2. Gripo epidemiologija
Žmogus virusu užsikrečia nuo gripu sergančio žmogaus, gali būti ir simptomų neturinčių viruso nešiotojų. Gripo virusas gali būti perduodamas keliais būdais: oro-lašeliniu, aerogeniniu ir tiesioginio bei netiesioginio kontakto būdu per užkrėstus daiktus. Žmonių imlumas virusui yra visuotinis ir didelis. Nors registruojami sergamumo rodikliai yra didesni vaikų grupėje, tačiau sunkesnės infekcijos formos ir mirties atvejai yra dažnesni vyresnių nei 65 m. amžiaus, vaikų iki 2 m. amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėse. Persirgus gripu susiformuoja imunitetas tik tam tikram viruso potipio variantui. [9]
Gripo A tipo virusas sukelia epidemijas ir visuotines pandemijas, B tipo virusas sukelia didelio sergamumo gripu protrūkius, o C tipo virusas žmonėms pasireiškia lengvomis kvėpavimo takų infekcijomis, kuriomis sergamumas neišauga iki reikšmingo dažnio. [13]
Gripu yra sergama visame pasaulyje, kasmet jo virusai sukelia skirtingo masto protrūkius. Kiekvienais metais sezoninio gripo epidemijų metu suskaičiuojama apie milijardą susirgusių žmonių, 3-5 milijonus sunkių ligos atvejų ir 23-50 000-3-500 000 mirčių visame pasaulyje. Toks didelis sergamumas gripu protrūkių metu turi įtakos ir ekonomikai: priklausomai nuo epidemijos masto išlaidos milijonui gyventojų išsivysčiusiose šalyse svyruoja tarp 10-60 milijonų JAV dolerių. [11] 1918-1920 m. pasaulyje vykusi pandemija, pavadinta „Ispanišku gripu“, pareikalavo daugiau žmonių gyvybių (50-100 milijonų) nei Pirmas pasaulinis karas ir netiesiogiai paskatino tarptautinių sveikatos organizacijų steigimąsi, kad būtų išvengta tokio masto tragedijų ateityje. [14] 1957 m., 1968 m. ir 2009 m. vykusių mažesnės apimties pandemijų metu suskaičiuota maždaug po milijoną mirčių. [15]
Dėl A tipo viruso kintamumo procesų yra išskiriama - epidemijas sukeliantis (sezoninis) gripas, kuris kyla dėl antigeninio dreifo, ir pandemijas sukeliantis gripas, atsirandantis dėl antigeninio šifto, nes visuomenė dar neturi jam įgyto imuniteto (naujai susiformavusiam potipiui dar nėra populiacijoje egzistuojančių antikūnų). Epidemijų metu gripas yra vadinamas sezoniniu, nes turi jam būdingą pasireiškimo periodą. Vidutinio klimato regionuose: Šiaurės pusrutulyje protrūkiai vyrauja gruodžio - vasario mėnesiais, o pietų pusrutulyje birželio - rugpjūčio mėnesiais. [13]
Izoliuoti, vienoje teritorijoje (mieste ar šalyje) kylantys, sezoninio gripo protrūkiai yra laikomi epidemija. Tipinis epidemijos variantas sezono metu prasideda kvėpavimo takų ligų su karščiavimu atvejų padažnėjimu vaikų tarpe. Vėliau tarp suaugusiųjų atsiranda ir daugėja ligų su simptomais panašiais į gripo atvejai ir atitinkamai pradeda didėti hospitalizacijų dažnis (dėl plaučių uždegimo, paūmėjusių lėtinių plaučių ir širdies ligų) kartu su vyresnio amžiaus ir nusilpusio imuniteto asmenų mirtingumu. Prie viso to galutiniame rezultate labai sumažėja mokyklų lankomumas ir išauga neatvykimo į darbą dažnis tarp suaugusių asmenų. Nevakcinuotos populiacijos sergamumo apimtys svyruoja tarp 10 - 20%. [16]
15 Naujo gripo viruso potipio plitimas visame pasaulyje (kuriam populiacija turi labai silpną imunitetą arba visiškai neturi) yra laikomas pandemija. Epidemiologiniu atžvilgiu, lyginant su epidemijomis, pandemijos turi skirtingų pasireiškimo tendencijų. Įprastai pandemijos yra asocijuojamos su žymiai didesniu sergančiųjų kiekiu, su daug labiau neigiamu bendru ligos poveikiu bei su kitokiu sergamumo dažnio pasiskirstymu amžiaus grupėse - labiau nukenčia jauni asmenys. Pagrindinės priežastys dėl šių dviejų reiškinių skirtumų nėra galutinai aiškios, bet manoma, kad vyresnio amžiaus žmonės galėjo susidurti su genetiškai panašiais viruso potipiais vaikystėje. Pandemijos dažniausiai prasideda nepriklausomai nuo metų sezono, dėl savo turimos naujos prigimties virusas žymiai greičiau yra perduodamas net esant ne tokioms palankioms sąlygoms plisti sezoniniam gripui. Laiko intervalai tarp pandemijų pradžios ir pabaigos yra skirtingi ir nenuspėjami, todėl ateityje galima jų irgi tikėtis. [16] Lietuvoje gripo sezono laikotarpis įprastai tęsiasi nuo einamųjų metų 40-osios iki kitų metų 20-osios kalendorinės savaitės. Siekiant įvertinti gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sergamumo apimtis, dinamiką, išaiškinti vyraujantį gripo viruso tipą, bei tinkamu laiku pradėti taikyti profilaktikos ir kontrolės priemones, kad būtų sumažinti galimi nuostoliai, yra sukurta sistema ir vykdoma gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra. Kiekvienos savaitės registruotus gripo ir ŪVKTI atvejų duomenis visų apskričių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamentai pateikia Užkrečiamų ligų ir AIDS centrui (ULAC). Remiantis ULAC pateikiama statistika 1 lentelėje yra nurodyti ŪVKTI ir gripo atvejų duomenys 2013-2019 m. registruoti Lietuvoje. [17]
1 lentelė. Gripo ir ŪVKTI atvejų duomenys (pateikiami absoliučiais skaičiais) 2013-2019 m. gripo sezonų metu Lietuvoje
Gripo sezono metai
2013-2014 2014-2015 2015-2016 2016-2017 2017-2018 2018-2019 ŪVKTI
atvejai 534 391 590 064 565 329 634 168 696 648 641 694 Gripo
16 10.3. Gripo klinika, komplikacijos ir rizikos grupės
Kliniškai gripo A tipo viruso sukeliama infekcija gali pasireikšti įvairiais variantais: nuo jokių simptomų neturinčios formos iki pneumonijos, kuri greitai progresuoja iki mirtinų išeičių. [18]
Inkubacinis gripo infekcijos laikotarpis gali tęstis nuo 1 iki 4 dienų priklausomai nuo viruso dozės kiekio ir užsikrėtusiojo imuninės sistemos. Virusas pagrinde pažeidžia kvėpavimo takus. Klasikinė ligos forma (nekomplikuotas gripas) dažniausiai pasireiškia greitai šiais simptomais: šaltkrėčiu, galvos skausmu ir sausu kosuliu, kartu su aukšta temperatūra, bendru raumenų skausmu, silpnumu bei pykinimu. Karščiavimas ir bendrieji simptomai trunka apie 3-5 dienas, kosulys bei
silpnumas gali dar užsitęsti 2-4 savaites. [11]
Gripo infekcijos sukeliamos komplikacijos, kurios dažniausiai kyla vyresniems nei 65 m. asmenims, širdies - plaučių ligomis sergantiesiems, žmonėms su imunosupresija bei nėščioms moterims antrame - trečiame nėštumo trimestre, yra: pneumonija, miozitas (galintis sukelti inkstų nepakankamumą), miokarditas ar perikarditas, poinfekcinis ūmus demielinizuojantis encefalomielitas, Reye sindromas. Pneumonija gali būti pirminė, gripo viruso sukelta, arba antrinė dėl bakterinės infekcijos. [12]
Daugelis žmonių, užsikrėtusių gripo virusu, sirgs lengva ligos forma, jiems nereikės medicininės priežiūros ar antivirusinių vaistų ir greičiau nei per dvi savaites bus pasveikę. Vis dėlto, kai kuriems žmonės gripo komplikacijos, dėl kurių reikės hospitalizacijos arba sergantysis numirs, yra labiau linkusios pasireikšti - jie priskiriami gripo rizikos grupei. [19] Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gripo rizikos grupei priskiria šiuos asmenis: nėščios moterys (visų trimestrų metu), vaikai (nuo 6 mėn. iki 5 m.), vyresni nei 65 m. asmenys, lėtinėmis ligomis sergantieji, SPĮ darbuotojai, bei rekomenduoja jiems kasmetinę vakcinaciją nuo gripo. [20]
10.4. Gripo diagnostika ir gydymas
Gripo viruso sukeliamai infekcijai nustatyti yra taikoma klinikinė ir laboratorinė diagnostika. Dauguma gripo atvejų yra diagnozuojami remiantis atitinkamais klinikiniais simptomais ir jam būdingu sezoniškumu, kai jau yra nustatytas ir patvirtintas gripo virusas cirkuliuojantis tame regione. Klinikinės diagnozės tikslumas gripo protrūkio metu yra 80-90% tarp sveikų suaugusių asmenų, tačiau būdingi klinikiniai simptomai turi mažiau prognostinės vertės vaikų ir vyresniųjų tarpe. [16] Vien būdingais simptomais paremtas klinikinės diagnozės tikslumas yra ribotas ir dėl kitų patogenų, kurie veikia
17 kvėpavimo takus. Jų sukeliamų infekcijų simptomai gali labai sutapti su gripu jei šie patogenai tuo pačiu
metu yra paplitę bendruomenėje, o tiksli diagnostika reikalinga parinkti gydymui. [21]
Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai naudojami gripo nustatymui yra: viruso kultūros auginimas, „Greitas gripo diagnostinis testas“, serologiniai tyrimai antikūnams nustatyti, polimerazių grandininė reakcija (PGR) ir imunofluorescentiniai metodai. [21]
Pasireiškus gripui, gydymui yra taikomi šie metodai: specifinis antivirusinis gydymas (antivirusinius medikamentus rekomenduotina pradėti vartoti kuo anksčiau ir ne vėliau kaip per 48 val.), patogenetinis gydymas (skysčiai, poilsis), simptominis gydymas (vaistai nuo uždegimo, karščiavimą mažinantys vaistai, kosulį slopinantys vaistai). [7] Antivirusiniams vaistams priklauso Neuraminidazės inhibitoriai (Oseltamaviras, Zanamiviras), kurie blokuoja virionų išsiskyrimą iš infekuotų ląstelių - dėl to simptomai tęsiasi trumpiau ir mažėja komplikacijų išsivystymo tikimybė. Šios grupės preparatai efektyvūs prieš A ir B tipo virusus. Antivirusiniams vaistams priskiriamas Amantadinas šiuo metu nebėra rekomenduojamas dėl izoliuoto atsparumo. [21]
10.5. Bendroji ir specifinė profilaktika nuo gripo
Gripo infekcijos profilaktikai ir kontrolei yra naudojamos šios priemonės: antivirusinė profilaktika po kontakto, viruso plitimą ribojančios priemonės ir specifinė profilaktika - vakcina. [9] Profilaktika antivirusiniais vaistais siūloma skirti kontaktą su sergančiuoju gripu turėjusiems asmenims, kurie priklauso rizikos grupei ir nėra pasiskiepiję. [22] Viruso plitimą ribojančios priemonės yra panašios į bendrus profilaktikos principus kaip apsisaugoti nuo daugumos kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų: vengti ir riboti kontaktus, izoliuoti sergančius, plauti rankas, dėvėti apsaugines priemones, neliesti veido rankomis, dezinfekuoti paviršius. JAV ligų ir kontrolės centras(ang. Centers for Disease Control and Prevention (CDC)) kasmetinę vakcinaciją nuo gripo rekomenduoja kaip pirmą ir svarbiausią žingsnį apsisaugoti tiek nuo susirgimo gripu, tiek nuo jo sukeliamų rimtų komplikacijų. [23]
10.6. Vakcinos nuo gripo sudėtis ir planavimas
Gaminant vakcinas kiekvienais metais jų sudėtis yra keičiama, dėlto kad veiktų prieš tuo metu vyraujančių virusų padermes. Gripo vakcinos yra dviejų variantų: gyvosios, iš susilpnintų virusų, ir
18 negyvosios, inaktyvintų virusų, vakcinos. Pagal turimą virusų padermių kiekį savo sudėtyje jos taip pat yra skirstomas į: trivalentes vakcinas, savo sudėtyje turinčias po dvi A tipo virusų ir vieną B tipo viruso naujausiai vyraujančias padermes ir keturvalentes vakcinas, kurios savo sudėtyje turi dvi A tipo viruso ir dvi B tipo viruso vyraujančias padermes. [13]
Ruošiant vakcinas ateinančiam sezonui yra sunku numatyti, kuri viruso padermė bus vyraujanti dėl nenuspėjamų gripo viruso genetinių pokyčių, dėl to ir yra reikalingos visuotinės stebėjimo programos. [24] PSO koordinuojamas tarptautinis visuomenės sveikatos institucijų tinklas „Pasaulinė gripo priežiūros ir reagavimo sistema“ (angl. Global Influenza Surveillance and Response System - GISRS) analizuoja ir tiria epidemiologines gripo viruso sukeliamos infekcijos tendencijas visame pasaulyje. Ši sistema dalyvauja planuojant reagavimo į epidemijas strategiją, pasiruošimą pandemijoms ir teikia rekomendacijas dėl vakcinos sudėties kitam sezonui. [25] Sprendimas dėl vakcinos sudėties turi būti priimtas likus maždaug 10 mėnesių iki sezoninio sergamumo protrūkio, jį priima PSO ir CDC. Toks laiko tarpas gali lemti vakcinos sudėties neatitikimą su cirkuliuojančio viruso paderme ateinančiame sezone. Bendras prognozės tikslumas yra ne mažiau 70% visų padermių, esančių rekomenduojamoje vakcinoje kitam sezonui. [12]
10.7. Vakcinacijos nuo gripo nauda
Vakcina nuo gripo išlieka ir yra pripažįstama efektyviausia priemone apsisaugoti nuo susirgimo, nors ir jos efektyvumas kiekvienais metais skiriasi dėl nenuspėjamų gripo viruso genetinių pokyčių. [24]
Gripo viruso sukeliama infekcija ir jos padariniai neproporcingai iš visos populiacijos labiausiai paveikia vyresnių žmonių grupę, tuo pačiu reikšmingai išaugindama sveikatos priežiūros sistemai tenkančias išlaidas. Nustatyta, kad gripo nulemiamas padidėjęs mirtingumas vyresnių žmonių tarpe yra susijęs su jų sergamumu gretutinėmis lėtinėmis ligomis, kas yra dažnesnės hospitalizacijos bei didesnio krūvio skubios pagalbos ir intensyvios priežiūros skyriams priežastis. [26] Dėl vyresnio amžiaus asmenų dažnesnio mirštamumo siejamo su gripu ir įrodyto vakcinos efektyvumo, skiepyti šią populiacijos grupę yra prioritetas. Apskaičiuota, kad pasiskiepijusiems asmenims, vyresniems nei 60 m., nuo 28% iki 58% sumažėja medicininės priežiūros ir paslaugų poreikis susirgus šia infekcija. [27]
Vaikus vakcinuoti nuo gripo rekomenduojama ne vien dėl didelio jų pačių sergamumo, komplikacijų dažnio, su gripu siejamo mirštamumo jų tarpe, bet ir su tuo susijusio išlaidų, kurios susidaro dėl ambulatorinių vizitų pertekliaus, dažnesnių hospitalizacijų ir išaugusio antibiotikų
19 suvartojimo, padidėjimo. Taip pat vaikų vakcinacija yra vienas iš būdų kaip užkirsti kelią gripo viruso perdavimui kitoms pažeidžiamoms grupėms (vyresniems ir lėtinėmis ligomis sergantiems) namų aplinkoje. [26] Pastebėta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų vakcinavimas apsaugo su jais kontaktuojančius šeimos narius nuo kvėpavimo takų infekcijų lydimų karščiavimo: 42% mažiau tokių susirgimų nustatyta suaugusiųjų tarpe šeimose, kuriose vaikai buvo paskiepyti nuo gripo, lyginant su neskiepytų vaikų šeimomis, o mokyklinio amžiaus paskiepytų vaikų šeimose atitinkamai nustatytas 80% sergamumo sumažėjimas su jais kontaktuojančių suaugusiųjų tarpe. [28] 2004-2005 m. Ispanijoje atliktame tyrime apskaičiuota ekonominė nauda vakcinuotų vaikų grupėje: vizitų pas pediatrus sumažėjo 45,2%, buvo paskirta 18,6% mažiau antibiotikų, mokykloje praleistų dienų skaičius 57,8% buvo mažesnis ir tėvų praleistų darbo dienų sumažėjo 33,3%. [29]
Sveikatos priežiūros įstaigose medicinos personalas dažnai būna priežastimi kylančių gripo protrūkių, kurių metu gerokai padidėja pažeidžiamų grupių (naujagimių, vyresnių, lėtines gretutines ligas turinčių pacientų) sergamumas ir mirštamumas, tuo pačiu didėjant ir išlaidoms dėl prailgėjusio hospitalizavimo, papildomų tyrimų ir gydymo. Taip pat nevakcinuotų SPĮ darbuotojų išaugęs sergamumas gripu protrūkių metu sukuria personalo trūkumo problemą. [30] Nustatyta, kad SPĮ darbuotojų vakcinavimas yra efektyvus būdas apsaugoti rizikos grupės pacientus: ligoninėse, reguliariai siūlančiose pasiskiepyti, personalo vakcinacija buvo 50,9% lyginant su 4,9%, kur nebuvo siūloma tokia galimybė. Atitinkamai pacientų mirštamumas buvo 13,6% (ligoninėse su dažnesne personalo vakcinacija) ir 22,4% (ligoninėse su mažomis personalo vakcinacijos apimtimis). [31]
Kiekvienais metais yra atliekami tyrimai apskaičiuoti vakcinos efektyvumą. Sezono metu, kai dauguma cirkuliuojančių gripo virusų yra panašūs į vakcinoje esančius, vakcina gali sumažinti gripo sukeliamos ligos riziką maždaug 50-60% tarp visų gyventojų. [32] Buvo pastebėta, kad dėl su amžiumi susijusių imuninės sistemos pokyčių vyresni nei 65 m. asmenys gali ne taip gerai reaguoti į vakciną. Nors vyresnio amžiaus žmonių imuninis atsakas yra susilpnėjęs, nustatyta, kad vakcina nuo gripo veiksmingai sumažina vizitų ir hospitalizacijų susijusių su gripu bei sunkių komplikacijų, dėl kurių hospitalizuoti pacientai gali mirti, tikimybę. [33] Taip pat yra nustatyta, kad pasiskiepijusiam asmeniui susirgus gripu ligos eiga būna lengvesnė. [34] 2012-2015 m. atliktame tyrime įvertinta, kad tarp suaugusių asmenų, kurie buvo hospitalizuoti dėl gripo, vakcinuoti pacientai turėjo 59% mažesnę tikimybę patekti į intensyvios terapijos skyrių nei nesiskiepiję nuo gripo. Vakcinuoti ir susirgę pacientai vidutiniškai 4 dienomis trumpiau buvo ligoninėje lyginant su nevakcinuotais. [35] Taip pat 2013-2014 m. buvo apskaičiuota, kad dėl gripo hospitalizuoti asmenys, kurie buvo pasiskiepiję, turėjo 52-79% mažesnę tikimybę mirti hospitalizavimo metu. [36]
Atsižvelgiant į atliktus tyrimus ir išlaidų skaičiavimus, galima teigti, kad dabartinės gripo vakcinacijos programos padeda mažinti ligos sukeliamą ekonominę naštą. Taikant vakcinacijos
20 programas, sumažėja sveikatos priežiūros išlaidos bei tiesiogiai ir netiesiogiai sutaupytos lėšos kompensuoja vakcinacijos programų kainą. [37]
10.8. Vakcinacijos nuo gripo apimtys Europoje ir Lietuvoje
2009 m. ES tarybos priimtose rekomendacijose buvo siūloma pasiekti 75% vakcinacijos nuo gripo apimtis vyresnio amžiaus asmenų grupėje iki 2014-2015 m. sezono. [38] Šis tikslas dar nei vienoje Europos regiono valstybėje nebuvo pasiektas. [5] Pastaraisiais metais netgi pastebimas vakcinacijos apimčių mažėjimas: pusėje Europoje esančių šalių tik kas trečias vyresnio amžiaus žmogus yra paskiepijamas nuo gripo. Daugelyje valstybių SPĮ darbuotojų ir lėtinėmis ligomis sergančiųjų vakcinacijos apimtys yra mažiau nei 40%. [39]
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC)) pateiktuose gripo vakcinacijos apimčių duomenyse 2015-2016 m., 2016-2017 m., 2017-2018 m. sezonų metų vakcinacijos dažnis tarp vyresnio amžiaus asmenų grupių Europos regiono šalyse svyravo nuo 2% iki 72,8%, o apskaičiuotas vidurkis buvo 47,1%. Didžiausias apimtis nurodė ir beveik tikslą pasiekė Jungtinė Karalystė (70-74%), o Lietuvoje šių sezonų metu vakcinacijos dažnis vyresnių asmenų tarpe buvo apie 20%. Europos regione lėtinėmis ligomis sergančių žmonių vakcinacijos apimčių vidurkis buvo 44,9%. SPĮ darbuotojų skiepijimosi nuo gripo dažnis svyravo nuo 15,6% iki 63,2%, o Europos regiono bendras vidurkis buvo 30,2% (aukščiausi rezultatai pasiekti Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje). Lietuvoje šių sezonų metu SPĮ darbuotojų vakcinacija nesiekė 30%. [5]
10.9. Lietuvos vakcinacijos nuo gripo programa
Nuo 2007-2008 m. metų gripo sezono Lietuvoje suteikiama galimybė nemokamai pasiskiepyti sezonine gripo vakcina šioms žmonių grupėms: nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu), sergantiems lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikams), gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose), SPĮ darbuotojams (taip pat ir odontologams), 65 m. ir vyresniems asmenims. Vakcinos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. [40]
21
11. TYRIMO METODIKA
11.1. Tiriamųjų grupės ir atranka
Tyrime apklausti pasirinkta 2019-2020 m. sezonui gripo vakcina nesiskiepijusius asmenis, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes:
1. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, studentai, slaugytojos, registratūrų darbuotojai, pagalbinis personalas).
2. asmenys, priskiriami gripo sukeliamų komplikacijų rizikos grupei: 65 m. ir vyresni asmenys, lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, inkstų ligomis, cukriniu diabetu) sergantieji ir asmenys su imunodeficitinėmis būklėmis
Tyrime dalyvauti buvo siūloma LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje apsilankiusiems asmenims, kurie atitiko įtraukimo kriterijus:
1. Asmuo priklauso tiriamajai grupei - dirba SPĮ arba priklauso gripo sukeliamų komplikacijų rizikos grupei.
2. nesiskiepijo gripo vakcina 2019-2020 m. sezonui.
11.2. Tyrimo organizavimas ir atlikimo seka
Tyrimas atliktas 2020 m. kovo - balandžio mėnesiais, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą. Atrankos kriterijus atitinkančius ir tyrime dalyvauti sutikusius asmenis tyrėja apklausė naudodama šiam tyrimui sudarytą anketą (žr. 1 priedą). Prieš pradedant apklausą tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu bei informuoti apie tyrimo anonimiškumą bei konfidencialumą. Užpildytų anketų rezultatai buvo apdoroti kompiuterinės programos pagalba ir gauti duomenys palyginti su prieš penkerius metus LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje atliktos apklausos apie vakcinaciją nuo gripo duomenimis (gautas dr. Gedimino Urbono sutikimas).
22 11.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti naudota anketinė apklausa (žr. 1 priedą). Anketa buvo sudaryta iš penkių klausimų: apie tiriamųjų lytį, amžių, ar buvo informuoti apie galimybę pasiskiepyti nuo gripo, ar yra buvę skiepyti praeityje ir ar norėtų pasiskiepyti kitą sezoną jei jiems pasiūlytų. Apklausoje taip pat buvo pateikti keturi teiginiai (apie vakcinos nuo gripo efektyvumą, saugumą ir informacijos kiekį), kur kiekvienam iš jų reikėjo pasirinkti vieną labiausiai respondento nuomonę atitinkantį variantą. 1
11.4. Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „ IBM SPSS Statistics“, diagramos braižytos ,,Microsoft Office Excel 2010“ programos pagalba. Tyrime nagrinėti duomenys - kokybiniai, jiems pateikiamas dažnis, išreikštas naudojant absoliučius skaičius ir procentus. Įvertinti skirtumus bei priklausomybes tarp tiriamų požymių buvo naudojama Chi - kvadrato (χ2) kriterijus, Mann - Whitney testas, statistiškai reikšmingi rezultatų skirtumai laikyti, kai p<0,05.
1 Skaičiuojant rezultatus, atsakymas „Iš dalies sutinku“ buvo sujungtas su atsakymu „Sutinku“, o „Labiau nesutinku nei sutinku“ su „Nesutinku“. Taip buvo sudarytos trys atsakymų grupės: „Sutinku“, „Neturiu nuomonės“ ir „Nesutinku“.
23
12. REZULTATAI
12.1. Bendra tiriamųjų charakteristika
Dalyvauti tyrime ir į klausimus atsakyti iš viso sutiko 142 asmenys, kurie 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijo nuo gripo. Pagal numatytas tiriamąsias grupes respondentai pasiskirstė taip: 68 SPĮ darbuotojai ir 74 rizikos grupei priklausantys asmenys.2 Šiam tyrimui apklaustų respondentų demografinės charakteristikos pateiktos2 lentelėje.
2 lentelė. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių respondentų demografinių rodiklių pasiskirstymas tiriamosiose grupėse
12.2. SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų vakcinacijos nuo gripo patirtis Tyrimas atskleidė, kad iš 68 SPĮ darbuotojų 26 (38,2%) yra anksčiau buvę vakcinuoti nuo gripo, o iš 74 rizikos grupei priklausančių asmenų - 25 (33,8%), Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamų grupių nenustatyta (p>0,05). Respondentų vakcinacijos patirtis pavaizduota 1 paveiksle.
2 Atlikus apklausą, įvertinus respondentų kiekį ir palyginus respondentus grupėse pagal amžių ir lytį statiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta. Todėl nuspręsta tiriamus požymius lyginti tik tarp šių dviejų grupių: SPĮ darbuotojai ir rizikos grupės asmenys, neatsižvelgiant į kitus respondentus skiriančius faktorius.
Demografinės charakteristikos Tiriamos grupės Lytis Amžiaus kategorijos Moterys Vyrai SPĮ darbuotojų grupė (viso 68 respondentai) 56 (82,4%) 12 (17.6%) ≤50 metų >50 metų 30 (44,1%) 38 (55,9%) Rizikos grupei priklausančių asmenų grupė (viso 74 respondentai) 51 (68,9%) 23 (31,1%) ≤70 metų >70 metų 52 (70,3%) 22 (29,7%)
24 1 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų
vakcinacijos patirtis praėjusiais sezonais
12.3. SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų informuotumas apie vakcinacijos nuo gripo galimybę ir nuomonė apie pateikiamos informacijos kiekį
Tyrimo metu lyginant tiriamų grupių informuotumą apie galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas: 55 (80,9%) SPĮ darbuotojai buvo informuoti apie šią galimybę, o tuo tarpu rizikos grupei priklausančių asmenų - 48 (64,9%) (p<0,05). Tiriamų grupių informuotumas apie vakcinaciją pateikiamas 2 paveiksle.
2 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų informuotumas apie galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo
25 Statistiškai reikšmingai dažniau SPĮ darbuotojai - 52 respondentai (76,5%), sutiko su teiginiu „Yra pakankamai informacijos apie vakcinaciją nuo gripo“ lyginant su 31 (41,9%) rizikos grupei priklausančiu asmeniu (p<0,05). Respondentų atsakymai apie informaciją dėl vakcinacijos pavaizduoti 3 paveiksle.
3 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų nuomonės, ar yra pakankamai informacijos apie vakcinaciją nuo gripo, pasiskirstymas
12.4. SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų nuomonė apie vakcinos nuo gripo veiksmingumą ir saugumą
Atlikus tyrimą nustatyta, kad 43 (63,2%) SPĮ darbuotojai sutiko su teiginiu „Vakcina apsaugo nuo susirgimo gripu“, nuomonės neturėjo 3 (4,4%), o 22 nesutiko (32,4%). Iš rizikos grupei priklausančių asmenų su minėtu teiginiu sutiko 24 (32,4%), neturėjo nuomonės 12 (16,2%) ir nesutiko 38 (51,4%). Statistiškai reikšmingai daugiau SPĮ darbuotojų (63,2%) nei rizikos grupei priklausančiųjų (32,4%) mano, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga (p<0,05). Respondentų atsakymai pavaizduoti 4 paveiksle. 76,5% 41,9% 17,6% 14,9% 5,9% 43,2% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
26 4 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų
nuomonės, ar gripo vakcina yra veiksminga, pasiskirstymas
Iš tyrime dalyvavusiųjų: 14 (20,6%) SPĮ darbuotojų ir 27 (36,5%) rizikos grupės asmenys nesutiko, kad vakcina nuo gripo yra saugi. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo atitinkamai 5 (7,4%) ir 18 (24,3%) respondentų tiriamose grupėse. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis SPĮ darbuotojų – 49 respondentai (72,1%), pritarė, kad vakcina nuo gripo yra saugi lyginant su 29 (39,2%) asmenimis priklausančiais rizikos grupei (p<0,05). Respondentų atsakymai ar vakcina yra saugi pateikiami 5 paveiksle.
5 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų nuomonės, ar vakcina nuo gripo yra saugi, pasiskirstymas
63,2% 32,4% 4,4% 16,2% 32,4% 51,4% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
Sutinku Neturiu nuomonės Nesutinku
72,1% 39,2% 7,4% 24,3% 20,6% 36,5% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
27 12.5 SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų pozicija dėl vakcinacijos kitam gripo sezonui
Tyrimas atskleidė, kad pasiūlius galimybę nemokamai pasiskiepyti kitam gripo sezonui 28 (41,2%) SPĮ darbuotojai sutiktų, 37 (54,4%) atsisakytų šios galimybės, o šiuo klausimu neapsiprendę 3 (4,4%) darbuotojai. Respondentų, priklausančių rizikos grupei, pozicija vakcinuotis kitam gripo sezonui pasiskirstė taip: 24 (32,4%) sutiktų vakcinuotis, 41 (55,4%) atsisakytų, o 9 (12,2%) neturėjo nuomonės. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamų grupių pozicijos nenustatyta (p>0,05). Respondentų atsakymai dėl vakcinacijos kitam sezonui pavaizduoti 6 paveiksle.
6 pav. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos skiepytis kitam gripo sezonui, jei pasiūlytų, pasiskirstymas
Analizuojant duomenis pastebėta, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp buvimo informuotu apie galimybę pasiskiepyti nuo gripo ir noro skiepytis kito sezono metu (tiek tarp SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų, tiek visoje imtyje bendrai) (p>0,05). Respondentų atsakymų pasiskirstymas išdėstytas 3 lentelėje.
41,2% 32,4% 4,4% 12,2% 54,4% 55,4% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupei priklausantys asmenys
28 3 lentelė. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų ryšys
tarp buvimo informuotu pasiskiepyti nuo gripo ir pozicijos skiepytis kitam sezonui
Respondentų pozicija dėl vakcinacijos kitam sezonui
p reikšmė Sutiktų skiepytis Neturėjo
nuomonės Nesutiktų SPĮ darbuotojai Buvo informuoti apie galimybę pasiskiepyti 23 (41,8%) 3 (5,5%) 29 (52,7%) p>0,05 Nebuvo informuoti 5 (38,5%) 0 (0,0%) 8 (61,5%) p>0,05 Rizikos grupei priklausantys asmenys
Buvo informuoti apie galimybę
pasiskiepyti
17 (35,4%) 3 (8,1%) 28 (58,3%) p>0,05
Nebuvo informuoti 7 (26,9%) 6 (23,1%) 13 (50%) p>0,05
Tyrimo metu atlikta duomenų analizė taip pat atskleidė, kad respondentai, kurie sutiko, jog vakcina nuo gripo yra veiksminga, statistiškai reikšmingiau turi teigiamą poziciją dėl vakcinacijos - norėtų skiepytis kito sezono metu, jei jiems pasiūlytų. O tie, kurie nesutiko, kad vakcinos veiksminga, statistiškai reikšmingiau nėra linkę skiepytis kito sezono metu (p<0,05). Respondentų pozicijos skiepytis pasiskirstymas jų nuomonės apie vakcinos nuo gripo veiksmingumą atžvilgiu pavaizduotas 4 lentelėje.
29 4 lentelė. 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos skiepytis kitam sezonui pasiskirstymas priklausomai nuo nuomonės apie gripo vakcinos
veiksmingumą
Respondentų pozicija dėl vakcinacijos kitam sezonui
p reikšmė Sutiktų skiepytis Neturėjo nuomonės Nesutiktų SPĮ darbuotojai
Sutiko, kad vakcina nuo
gripo veiksminga 27 (62,8%) 1 (2,3%) 15 (34,9%) p<0,05 Neturėjo nuomonės 1 (33,3%) 0 (0,0%) 2 (66,6%) p<0,05 Nesutiko, kad vakcina
nuo gripo veiksminga 0 (0,0%) 2 (9,1%) 20 (90,9%) p<0,05 Rizikos grupei priklausantys asmenys
Sutiko, kad vakcina nuo
gripo veiksminga 20 (83,3%) 2 (8,3%) 2 (8,3%) p<0,05 Neturėjo nuomonės 3 (25%) 6 (50%) 3 (25%) p<0,05 Nesutiko, kad vakcina
nuo gripo veiksminga 1 (2,6%) 4 (10,5%) 33 (86,8%) p<0,05
Toks pat statistiškai reikšmingas ryšys rastas ir tarp pozicijos skiepytis nuo gripo kitam sezonui ir nuomonės, kad vakcina yra saugi. Tie respondentai, kurie sutiko, kad vakcina nuo gripo yra saugi statistiškai reikšmingiau turi teigiamą poziciją dėl vakcinacijos kitam sezonui (p<0,05).
12.6. 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų požiūrio dėl vakcinacijos nuo gripo palyginimas
Palyginus 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. sezonams gripo vakcina nesiskiepijusius SPĮ darbuotojus ir rizikos grupei priklausančius nustatyta, kad panašus kiekis respondentų yra ankstesniems sezonams skiepijęsi nuo gripo tiek SPĮ darbuotojų tarpe (36,8% 2014-2015 m. ir 38,2% 2019-2020 m.), tiek tarp rizikos grupei priklausančių asmenų (31,5% 2014-2015 m. ir 33,8% 2019-2020 m.) (p>0.05). Respondentų turėtos vakcinacijos nuo gripo patirties dažnis pateiktas 7 paveiksle.
30 7 pav. 2014-2015m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupei priklausančių asmenų, kurie turėjo vakcinacijos nuo gripo patirtį praėjusiais
sezonais, pasiskirstymas
Lyginant 2014-2015m. ir 2019-2020 m. sezonams nuo gripo nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų nuomonę apie vakciną, statistiškai reikšmingų pokyčių per penkerius metus nenustatyta: panaši dalis SPĮ darbuotojų sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga (2014-2015m. - 58,5% respondentų, o 2019-2020 m. - 63,2%) (p>0.05). Taip pat panašus kiekis šios grupės respondentų pritarė, kad vakcina yra saugi (2014-2015 m. - 72,6%, 2019-2020 m. - 72,1%) (p>0,05). (8 paveikslas).
Statistiškai reikšmingų nuomonės apie vakciną nuo gripo pokyčių rizikos grupei priklausančių asmenų tarpe per penkerius metus taip pat nenustatyta. Su teiginiu, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga, sutiko 38,7% respondentų, kurie nesiskiepijo 2014-2015 m. gripo sezonui, ir 32,4% nesiskiepijusių 2019-2020 m. sezonui (p>0.05). 36% nesiskiepijusių asmenų 2014-2015 m. gripo sezonui ir 39,2% nesiskiepijusių 2019-2020 m. sezonui pritarė, kad vakcina nuo gripo yra saugi (p>0,05). (8 paveikslas). 00 20 40 60 80 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupės asmenys
36,8% 31,5%
38,2% 33,8%
2014-2015 m. 2019-2020 m.
31 8 pav. 2014-2015 ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų nuomonės, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga ir saugi, palyginimas
Palyginus SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų poziciją dėl vakcinacijos kitam gripo sezonui, statistiškai reikšmingų skirtumų abiejose grupėse per penkerius metus nebuvo nustatyta. SPĮ darbuotojų, kurie nesiskiepijo nuo gripo 2014-2015 m. sezonui, tarpe 34% respondentų buvo linkę pasiskiepyti nuo gripo kitais metais, o tarp nesiskiepijusių 2019-2020 m. gripo sezonui 41,2% SPĮ darbuotojų skiepytųsi kitais metais (p>0.05). 2014-2015 m. sezonui nesiskiepijusių rizikos grupei priklausančių asmenų 29,7% buvo nusiteikę skiepytis, o 2019-2020 m. 32,4% rizikos grupės respondentų sutiktų skiepytis kitam sezonui. (p>0,05). (9 paveikslas).
9 pav. 2014-2015 ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos skiepytis kitam gripo sezonui, jei pasiūlytų, palyginimas
0 20 40 60 80 100 SPĮ darbuotojai sutinkantys, kad vakcina veiksminga Rizikos grupės asmenys sutinkantys, kad vakcina veiksminga SPĮ darbuotojai sutinkantys, kad vakcina saugi Rizikos grupės asmenys sutinkantys, kad vakcina saugi 58,5% 38,7% 72,6% 36% 63,2% 32,4% 72,1% 39,2% 2014-2015 m. 2019-2020 m. 00 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SPĮ darbuotojai Rizikos grupės asmenys
34% 29,7%
41,2%
32,4%
2014-2015 m. 2019-2020 m.
32
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktas tyrimas leidžia įvertinti skirtumus tarp nesiskiepijusių vakcina nuo gripo 2019-2020 m. gripo sezonui SPĮ darbuotojų ir riziką turinčių asmenų tarpe bei apibūdinti šių grupių požiūrį į vakcinaciją nuo gripo.
Apklausos metu paaiškėjo, kad iš 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių dalis respondentų yra praeityje skiepijęsi nuo gripo. Trečdalis rizikos grupei priklausančiųjų (33,8%) ir 38,2% SPĮ darbuotojų yra turėję vakcinacijos nuo gripo patirtį.
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau SPĮ darbuotojai (80,9%) buvo informuojami apie galimybę pasiskiepyti nuo gripo nemokamai lyginant su rizikai priklausančiais asmenimis (64,9%) (p<0,05). Galima daryti prielaidą, kad toks skirtumas yra susijęs su tuo, kad pačios SPĮ informuoja savo darbuotojus dėl skiepų, o rizikos grupės asmenims pagrindinis informavimo šaltinis yra jų šeimos gydytojas. Kadangi dalis jų nėra reguliarūs šeimos gydytojų lankytojai, mažiau jų ir būna informuojami. Šia priežastimi galima paaiškinti ir skirtumą, kodėl reikšmingai didesnė SPĮ darbuotojų dalis (76,5%) sutinka, kad yra pakankamai informacijos apie vakcinaciją nuo gripo, lyginant su rizikos grupės respondentais (41,9%), kurie prie to paties ir mažiau susiduria savo kasdieninėje veikloje su medicinos mokslu (p<0,05).
Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad nuomonė apie vakcinos nuo gripo veiksmingumą tarp tiriamų grupių statistiškai reikšmingai skiriasi: 63,2% SPĮ darbuotojų pritarė, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga, o rizikos grupės asmenų - 32,4% (p<0,05). Panašiai nesutapo ir šių tiriamų grupių nuomonė ar vakcina yra saugi: statistiškai reikšmingai dažniau SPĮ darbuotojai (72,1%) pritarė, kad vakcina yra saugi, lyginant su rizikai priklausančiais asmenimis (39,2%) (p<0,05). Tokį nuomonių skirtumą galima paaiškinti tuo, kad didesnė dalis SPĮ dirbančiųjų patys domisi arba gauna labai daug informacijos, kuri yra moksliškai pagrįsta, o pacientų nuomonę dažniausiai formuoja visuomenėje vyraujančios nuostatos ar žiniasklaidoje pateikiama dažnai klaidinga informacija.
Atlikus tyrimą nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų pozicijos dėl vakcinacijos kitam gripo sezonui bei paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis respondentų SPĮ darbuotojų grupėje (41,2%) sutiktų skiepytis nuo gripo kitais metais, o rizikai priklausančių asmenų tarpe - 32,4% (p>0,05). Gavus tokius rezultatus, kyla klausimų, kodėl tada žmonės nesiskiepijo jau šiam sezonui. Analizuojant duomenis statistiškai reikšmingo ryšio tarp buvimo informuotu apie galimybę ir sutikimo skiepytis kitam sezonui nenustatyta. Dėl to galima teigti, kad žmonių poziciją skiepytis nuo gripo labiau paskatintų ne informavimas apie galimybę, o jų požiūrio į vakciną pasikeitimas, nes vertinant rezultatus nustatyta, kad tie asmenys, kurie nesutinka su vakcinos
33 veiksmingumu bei saugumu, statistiškai reikšmingai nėra linkę skiepytis kitam sezonui, o kurie sutinka – norėtų pasiskiepyti (p<0,05).
Šiuo tyrimu buvo bandoma išsiaiškinti ar per penkerius metus pasikeitė 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. gripo sezonams nesiskiepijusių asmenų požiūris į vakcinaciją nuo gripo. Palyginus duomenis statistiškai reikšmingų pokyčių per penkerius metus tiek SPĮ darbuotojų grupėje, tiek rizikai priklausančių asmenų tarpe nenustatyta. Panašus kiekis respondentų, kurie nesiskiepijo nuo gripo 2014-2015 m. ir 2019-2020 m. sezonams, lyginamosiose grupėse sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga ir saugi, bei sutiktų skiepytis kitam sezonui (p>0,05). Galima daryti prielaidą, kad penkeri metai nebuvo pakankamas laiko tarpas žmonių požiūriui pasikeisti arba buvo įdėta per mažai pastangų išsiaiškinti žmonių nuostatas ir jas nukreipti į labiau teigiamą pusę vakcinacijos atžvilgiu.
Taip pat, atsižvelgiant į tai kokia didelė dalis nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų pritaria, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga ir saugi, galima galvoti, kad dagiau SPĮ darbuotojų lyginant su pacientais būtų galima prikviesti skiepytis. Tada, jei būtų pasiektos didesnės medicinos darbuotojų vakcinacijos apimtys, būtų galima tikėtis teigiamų pokyčių ir rizikos grupės asmenų požiūryje į skiepus nuo gripo.
Užsienio tyrėjai ir mokslininkai atlikdami tyrimus tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų bando nustatyti vyraujančias tendencijas, kodėl žmonės atsisako skiepytis, bei požiūrį į vakcinaciją nuo gripo. 2014 m. Šveicarijoje atliktame tyrime tarp sveikatos priežiūros darbuotojų buvo išskirtos pagrindinės priežasčių grupės: baimė trumpalaikio šalutinio vakcinos poveikio, nepakankamas vakcinos efektyvumo įrodymas, kodėl jie atsisakė skiepytis nuo gripo ir pati įdomiausia priežastis - didelė dalis apklaustųjų nurodė, kad vertina savo autonomiją priimdami sprendimą skiepytis ir bijo dėl savo teisės apsispęsti pačiam pažeidimo. [41] Galimybė priimti spendimus susijusius su savo sveikata pačiam ir laisvės teisių pažeidimas 2010 m. buvo dažniausiai nurodomas atsakymas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, kodėl jie prieštarauja privalomai vakcinacijos nuo gripo programai Jungtinėse Amerikos Valstijose. [42] 2012 m. Airijoje atliktame tyrime tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir rizikos grupei priskiriamų asmenų buvo nustatyta, kad pagrindinės priežastys, kodėl tiriamieji nesiskiepijo nuo gripo buvo ne abejonė vakcinos saugumu ar efektyvumu, o manymas, jog tai jiems nebūtina, nepriskyrimas savęs rizikos grupei ir retas jų pačių sirgimas gripu. [43] Labai didelės apimties tyrimas buvo atliktas 2015 m. Belgijoje, kurio metu įvertinta net 5141 SPĮ dirbančių asmenų nuomonė apie gripo vakciną. Tais metais nesiskiepijusių asmenų grupėje buvo nustatytos tokios tendencijos: 43% apklaustųjų abejojo vakcinos efektyvumu, apie 90% manė, kad sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys asmenys neužkrečia pacientų ir visiškai nesutiko, kad tik pasiskiepiję darbuotojai gali dirbti gripo epidemijų metu, 30% apklaustųjų manė, jog vakcina silpnina imuninę sistemą, ir tiek pat tikėjo, kad gali susirgti gripu nuo vakcinos. Šio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad iš nesiskiepijusių beveik 20% planuoja pasiskiepyti
34 kitais metais, o priežastys, kurios motyvuotų skiepytis buvo: apsaugoti save ir apsaugoti savo šeimos narius nuo gripo infekcijos. [44] Olandijoje buvo atliktas ir 2018m. pristatytas diskretaus pasirinkimo modelio tyrimas tarp vyresnio amžiaus pacientų (≥60m.). Nustatyta, kad nors ir vakcinos savybės daro įtaką vakcinos nuo gripo naudojimo atžvilgiu, tam tikros paciento savybės tam turi didesnę įtaką. Tyrimas parodė, kad didžiausią įtaką pasirinkimui skiepytis nuo gripo turėjo tai, ar pacientas buvo paskiepytas praėjusiais metais, ar jis nejautė šalutinio vakcinos poveikio, ir koks buvo bendras paciento požiūris į skiepus. Taip pat nustatyta, kas labiausiai lemia neigiamą požiūrį į vakcinos naudojimą: jei pacientas apskritai neigiamai vertino skiepus ir/ar pacientas nebuvo pasirinkęs praeitais metais skiepytis nuo gripo. [6]
35
14. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad tarp 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių daugiau nei trečdalis ankščiau yra buvę vakcinuoti nuo gripo.
2. Nuomonė dėl vakcinos nuo gripo veiksmingumo ir saugumo tiriamose grupėse nesutapo: žymiai daugiau 2019-2020 m. gripo sezonui nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų sutiko, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga bei saugi, lyginant su rizikos grupei priklausančiais asmenimis (p<0,05).
3. Ateinančiam gripo sezonui skiepytis sutiktų 41,2% SPĮ darbuotojų ir 32,4% rizikos grupei priklausančių asmenų. Tokiai pozicijai didesnę įtaką turi respondentų nuomonė, kad vakcina nuo gripo yra veiksminga bei saugi (p<0,05), nei jų informavimas apie galimybę pasiskiepyti (p>0,05).
4. Per penkerius metus požiūris į vakcinaciją nuo gripo nesiskiepijusių SPĮ darbuotojų ir rizikos grupės asmenų tarpe statistiškai reikšmingai nepasikeitė (p>0,05).
36
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Daugiau pastangų turėtų būti įdėta didinant vakcinacijos nuo gripo apimtis Lietuvoje. Sveikatos priežiūros įstaigos galėtų aktyviau dalyvauti primindamos savo pacientams apie vakcinacijos nuo gripo galimybes, ne tik vizito metu, bet ir asmeniškai kitomis informavimo priemonėmis - atsižvelgiant į tai, kad prevencijos programos yra skirtos vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra visuomenės dalis naudojanti internete ar socialiniuose tinkluose pateikiamus kvietimus ir priminimus.
Nustačius, kad žmonių pozicijai skiepytis kitam gripo sezonui didesnę įtaką turi jų požiūris, jog vakcina veiksminga ir saugi, galima teigti, kad vien galimybės skiepytis kaip fakto pateikimas žmonėms neturi tiek įtakos. Dėl to, kviečiant žmones pasiskiepyti nuo gripo, efektyvesnių rezultatų sulauktume jei daugiau laiko skirtume supažindinant juos su priežastimis, kodėl yra verta skiepytis ir įrodymais, kad tai bus jiems naudinga.
XXI amžiuje labai suaktyvėjo dalies visuomenės neigiamas požiūris bendrai į skiepus. Dėl to, siekiant padidinti vakcinacijos nuo gripo apimtis, taip pat būtų naudinga mažinti ir riboti klaidingos informacijos apie vakcinaciją žmonėms pateikimą arba nurodyti jiems, kur jie patys gali rasti moksliniais tyrimais pagrįstą literatūrą ir susipažinti su patikima informacija.
SPĮ dirbantys asmenys užima reikšmingą poziciją visuomenės nuomonės su sveikatos priežiūra susijusiais klausimais formavime. SPĮ di rbantys gydytojai yra atsakingi už ligų prevencijos programas, todėl patys turėtų būti teigiamas pavyzdys savo pacientams. Rodydami ne tik pasitikėjimą vakcinos saugumu ir efektyvumu, bet ir patys skiepydamiesi nuo gripo, SPĮ darbuotojai parodytų teisingą požiūrį vakcinacijos nuo gripo atžvilgiu savo pacientams.
37
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World Health Organization. Regional officer for Europe: Influenza and other respiratory pathogens. Prieiga internete: http://www.euro.who.int/en/health-topics/communicable-diseases/influenza/influenza-and-other-respiratory-pathogens. [žiūrėta 2020 04 22].
2. Angela Choi, Adolfo García-Sastre. Influenza forensics. In: Microbial Forensics 3th ed; 2020 p. 89-104. doi.org/10.1016/B978-0-12-815379-6.00007-6.
3. World Health Organization. Regional officer for Europe: Influenza - estimating burden of disease. Prieiga internete: http://www.euro.who.int/en/health-topics/communicable-diseases/influenza/seasonal-influenza/burden-of-influenza. [žiūrėta 2020 04 22].
4. Pierre-Olivier Lang, Sheila Govind, Wayne A. Mitchell, Claire-Anne Siegrist and Richard Aspinall: Vaccine effectiveness in older individuals: What has been learned from the influenza-vaccine experience. Ageing Research Reviews 2011; 10 (3): 389-395.
5. ECDC. Technical report. Seasonal influenza vaccination and antiviral use in EU/EEA Member States. Overview of vaccine recommendations for 2017-2018 and vaccination coverage rates for 2015-2016 and 2016-2017 influenza seasons. Prieiga internete: https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/seasonal-influenza-antiviral-use-2018.pdf. [žiūrėta 2020 04 16].
6. Esther W. de Bekker-Grob, Jorien Veldwijk, Marcel Jonker, Bas Donkers, Jan Huisman, Sylvia Buis, eds. The impact of vaccination and patient characteristics on influenza vaccination uptake of elderly people: A discrete choice experiment. Vaccine 2018; 36 (11): 1467-1476.
7. Žvirblytė-Skrebutėnienė K, Ambrozaitis A, Žagminas K, Kuprevičienė N, Razmuvienė D. Žmogaus gripo etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Metodinės rekomendacijos. Internistas; 2017. 8 (175).
8. Webster RG, Monto AS, Braciale TJ. Textbook of Influenza. New York: John Wiley & Sons, Incorporated; 2013. p.35-172.
9. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos 1.; 2006. Prieiga internete: http://www.ulac.lt/lt/zmogaus-gripo-metodines-rekomendacijos-2006. [žiūrėta 2020 03 15].
10. Wang-Shick Ryu. Influenza Viruses. In: Wang-Shick Ryu. Molecular Virology of Human Pathogenic Viruses; 2017 p. 195-211.
11. Orthomyxoviruses (Influenza Viruses). In: Riedel S, Hobden JA, Miller S, Morse SA, Mietzner TA, Detrick B, eds. Jawetz, Melnick, & Adelberg's Medical Microbiology. 28th ed. New York, NY: McGraw-Hill.
38 12. Wright PF. Influenza. In: Jameson J, Fauci AS, Kasper DL, Hauser SL, Longo DL, Loscalzo J.
eds. Harrison's Principles of Internal Medicine, 20th ed. New York, NY: McGraw-Hill.
13. Levinson W, Chin-Hong P, Joyce EA, Nussbaum J, Schwartz B. eds. Respiratory Viruses. In: Levinson W, Chin-Hong P, Joyce EA, Nussbaum J, Schwartz B. eds. Review of Medical Microbiology & Immunology: A Guide to Clinical Infectious Diseases, 15th ed. New York, NY: McGraw-Hill.
14. Marta Gritti. Stories of the 1918 influenza pandemic and its legacy. The Lancet Infectious Diseases. 2020-01-01. 20 (1): 36.
15. Content source: Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Immunization and Respiratory Diseases (NCIRD). Influenza Historic Timeline. Prieiga internete: https://www.cdc.gov/flu/pandemic-resources/pandemic-timeline-1930-and-beyond.htm.
[žiūrėta 2020 04 11]
16. John J. Treanor. Influenza Viruses, Including Avian Influenza and Swine Influenza. In: Mandell, Douglas, and Bennett's Principles and Practice of Infectious Diseases. 9th ed. p. 2143-2168. 17. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Epidemiologinė 2017-2018 metų gripo sezono analizė; 2019.
Prieiga internete:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/gripas/2017_2018/Epidemiologinė%202017-2018%20m%20%20gripo%20sezono%20analizė.pdf. [žiūrėta 2020 04 11].
18. G. Franci, L. Palomba, A. Falanga, C. Zannella, V. D'Oriano, L. Rinaldi, eds. Influenza virus infections: clinical update, molecular biology, and therapeutic options. In: Clinical Microbiology: Diagnosis, Treatments and Prophylaxis of Infections, The Microbiology of Respiratory System Infections, editors: Kateryna Kon, Mahendra Rai. Academic Press; 2016. p. 1-32.
19. Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Immunization and Respiratory Diseases (NCIRD). People at High Risk For Flu Complications. Prieiga internete:
https://www.cdc.gov/flu/highrisk/index.htm. [žiūrėta 2020 03 25].
20. World Health Organization. Influenza (Seasonal). Prieiga internete: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/influenza-(seasonal). [žiūrėta 2020 03 25].
21. Marlene Fishman Wolpert M.P.H., C.I.C., F.A.P.I.C. Influenza. In: Marlene Fishman Wolpert M.P.H., C.I.C., F.A.P.I.C. Ferri's Clinical Advisor; 2020. p. 791-793.
22. Wilkinson, I., Raine, T., Wiles, K., Goodhart, A., Hall, C., & O’Neill, H. Infectious diseases. In: Oxford Handbook of Clinical Medicine. Oxford, UK: Oxford University Press; 2017. 23. Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Immunization
and Respiratory Diseases (NCIRD). Preventive Steps. Prieiga internete: https://www.cdc.gov/flu/prevent/prevention.htm. [žiūrėta 2020 03 29].
