4. REZULTATAI
4.1. Demografiniai, klinikiniai ir biocheminiai tyriamųjų duomenys
4. REZULTATAI
4.1. Demografiniai, klinikiniai ir biocheminiai tyriamųjų duomenys
128 pacientai buvo įtraukti į tyrimą. 4.1.1 lentelėje pateikti šių tiriamųjų demografiniai ir kraujo mėginių laboratorinės analizės duomenys. Taip pat šioje lentelėje pateiktas demografinių požymių, klinikinio įvertinimo, rutini-nių laboratorirutini-nių kraujo tyrimų palyginimas tarp pacientų, sergančių peri-tonitu, grupės ir kitų suformuotų grupių. Atkreiptinas dėmesys, kad vertini-mas nebuvo atliekavertini-mas, jei kintavertini-masis nebuvo aptikavertini-mas grupėje.
Lyčių pasiskirstymas, KMI, sergamumas cukriniu diabetu, HGB, PLT ir K+ koncentracija tarp pacientų, sergančių peritonitu, ir kitų grupių nesiskyrė. Tačiau pacientų, sergančių peritonitu, buvo ženkliai aukštesnės CRB, RDW, azotinių medžiagų, DATL, ŠSD, SOFA vertės, bet mažesnės SKS, DKS, VAS, HCT vertės. Kraujo mėginiai miRNR raiškos ištyrimui iš pacientų, sergančių peritonitu, buvo imami 66 (8; 192) val. nuo simptomų atsiradimo.
4.1.1 lentelė. Demografinių ir laboratorinių tyrimų duomenų palyginimas
tarp pacientų, sirgusių peritonitu, patyrusių ST pakilimo ŪMI ir referentinės grupių pacientų Peritonito grupė (n = 40) STEMI (n = 62) Referentinė grupė (n = 26) p1 p2 1 2 3 4 5 6
Lytis, vyrai (n, proc.) 20(50) 46 (74,2) 20 (76,9) 0,20 0,29 Amžius (metai)n 64,05 (14) 64,28 (11,82) 41,77 (12,63) 0,97 < 0,001 KMI (kg/m2)n 29,16 (6,06) 29,18 (6,1) 24,01 (4,7) 0,78 0,31 Sąmonė GKSbalai 15 (11; 15) 15 (15; 15) 15 (15; 15) 0,002 0,04 AH (n, proc.) 29 (72,5) 43 (69,35) 2 (7,7) 0,733 < 0,001 Aritmijos (n, proc.) 7 (17,5) 14 (22,58) 0 0,536 – IŠL (n, proc.) 10 (25) 28 (45,16) 0 0,04 – Rūkymas (n, proc.) 16 (40) 29 (46,77) 2 (7,7) 0,545 0,004 CD (n, proc.) 5 (12,5) 15 (24,19) 2 (7,7) 0,20 0,7 LIL (n, proc.) 2 (5) 2 (3,23) 0 0,64 – Sumažėjęs GFG (n, proc.) 5 (12,5) 16 (25,8) 0 0,13 – GFG (ml/min/1,73 m2)n 55 (27,4) 68,15 (28,1) 121,76 (13,33) 0,08 < 0,001 LOPL (n, proc.) 3 (1,2) 1 (1,62) 0 0,3 – Opaligė (n, proc.) 10(25) 0 0 - – Alergija (n, proc.) 3(7,5) 3 (4,84) 0 0,677 – Vaistų (n, proc.) 21(52,5) 37 (59,68) 2 (7,7) 0,485 0,001
48 4.1.1 lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 CRB (mg/l) 207,5 (146,7) 4,0 (0,0; 175) 5,0 (2,0; 8,0) < 0,001 < 0,001 LEU (× 109/l) 9,9 (3; 24) 10,77 (4,57; 21,14) (3,47; 10,53) 6,0 0,861 0,000 Hb (g/l)n 122,25 (32,79) 137,54 (16,17) 140,19 (15,17) 0,10 0,106 RDW (proc.) 14,3 (12,4; 23) 13,8 (12,0;19,0) 12,6 (12,0; 13,6) 0,042 0,002 HCT (proc.) 35,8 (16,5; 91) 41,47 (4,47) 41,76 (4,07) 0,001 0,005 PLT (× 109/l) 264 (51; 677) 205 (95;482) 238 (177; 398) 0,07 0,918 UREA (mmol/l) 8,3 (3,2; 37) 5,9 (3,8;26,4) 4,9 (3,0; 6,6) 0,002 < 0,001 CREA (µmol/l) 147 (62; 706) 93 (51;721) 76 (48; 118) 0,001 < 0,001 GK (mmol/l) 6,5 (3,14; 34) 7,7 (4,73; 36,5) 5,6 (5,22; 7,0) 0,01 0,041 Na+(mmol/l) 137 (119; 147) 138 (124;148) 141(136; 143) 0,911 0,008 K+ (mmol/l) 3,9 (2,9; 7,0) 4,05 (3,0; 5,8) 4,36 (4,0; 4,9) 0,329 0,093 DATL (s) 34,7 (1,12; 183) 27,0 (1,12; 183) 28 (22; 58) < 0,001 < 0,001 INR 1,17 (0,97; 2,96) 1,09 (0,85; 1,71) 1,0 (0,93; 1,06) 0,169 < 0,001 SKS (mm Hg)n 116,45 (21,33) 134,36 (28,88) 139,46 (9,62) 0,001 < 0,001 DKS (mm Hg)n 69 (9,5) 78,24 (18,65) 81,46 (14) 0,002 < 0,001 VAS (mm Hg)n 85,05 (12,4) 96,76 (21,42) 100,79 (12,1) 0,001 < 0,001 ŠSD (k/min)n 98,55 (17,6) 75,27 (21,6) 77,85 (9,46) < 0,001 < 0,001 SOFA balai 4 (0; 12) 1 (0; 8) 0 (0; 1) < 0,001 < 0,001 ASA klasė 4 (2;5) – 1 (1; 2) – < 0,001
Simptomų trukmė iki mėginių paėmimo miRNR žymenims tirti (val.)
66 (8; 192) 22 (6; 48) – – –
niSimboliu pažymėti kiekybiniai kintamieji yra pasiskirstę pagal Gauso dėsnį, jų padėties charakteristikai aprašyti naudotas vidurkis su standartiniu nuokrypiu. Kiti duomenys pateikti nurodant medianą ir minimalią bei maksimalią eilutės reikšmę arba santykiniu dydžiu. P1 – peritonito ir STEMI grupių kintamųjų palyginimas. P2 – peritonito ir referentinės gru-pių Kintamųjų palyginimas. STEMI – ST paikilimo miokardo infarktas; IŠL – išeminė šir-dies liga; SKS – sistolinis kraujo spaudimas; DKS – diastolinis kraujo spaudimas; VAS – vidutinis arterinis spaudimas; ŠSD – širdies susitraukimų dažnis; KMI – kūno masės indeksas; CREA – kreatininas; GFG – glomerulų filtracijos greitis; LIL – lėtinė inkstų liga; LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga; CRB – C-reaktyvus baltymas; Gk – gliukozės konc.; CD – cukrinis diabetas; AH – arterinė hipertenzija; Hb – hemoglobinas; HCT – hematokritas; PLT – trombocitai; LEU – leukocitai; K+ – kalis; Na+ – natris; INR – tarptautinis norma-lizuotas santykis (angl. international normalized ratio); RDW – eritrocitų apimties variacijos rodiklis (angl. red cell distribution width); GKS – Glazgo komos skalė; SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė (angl. The sequential organ failure assessment
49
4.2. Peritonitu sergančių pacientų miRNR analizė
4.2.1. Peritonitu sergančių pacientų ir referentinės grupės ligonių kraujo serumo miR-30d-5p, miR-146a-5p ir miR-23a-3p raiškos palyginimas
Visų tirtų miRNR biožymenų raiška kraujo serume skyrėsi, lyginant refe-rentinės ir septinės grupių pacientus. 4.2.1.1 pav. matoma, kad pacientų, ser-gančių peritonitu, miR-30d-5p, miR-23a-3p ir miR-146a-5p biožymenų raiš-ka buvo mažesnė atitinraiš-kamai 2,11; 2,11 ir 2,12 raiš-kartų.
4.2.1.1 pav. MiRNR biožymenų raiškų palyginimas tarp peritonitu
sergančių pacientų ir referentinės grupės pacientų
MiRNR biožymenų reliatyvios raiškos vertės nustatytos 2−ΔΔCt analizės metodu. Vertės normalizuotos pagal cel-miR-39 biožymenį. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp verčių nustatytas, kai p < 0.05. Duomenys pavaizduoti vidurkiu su standartiniu nuokrypiu.
IŠL – išeminė širdies liga; SUA – sisteminis uždegiminis atsakas.
Tiriamuosius, sergančius peritonitu, padalijus pagal ligos sunkumą į leng-vesnės eigos (SOFA ≤ 3) ir į sunkesnės eigos (SOFA ≥ 6) grupes, neįtraukiant tarpinių verčių, atliktas šių grupių miRNR raiškos palygimas su referentine grupe SOFA ≥ 6 grupė stebėta mažesnė raiška visų, tirtų miRNR, lyginant su
50
referentine grupe: miR-30d-5p 2,07 karto (p < 0,001), miR-23a-3p 2,04 kar-to (p = 0,006) bei miR-146a-5p 2, 06 karkar-to (p = 0,004). SOFA ≤ 3 grupė nustatyta 2,2 kart. (p < 0,001) mažesnė miR-30d-5p bei 2,02 karto (p = 0,008) miR-23a-3praiška, lyginant su referentine grupe. Raiškos skirtumų tarp leng-vesnės ir sunkesnės ligos eigos grupių nenustatyta.
Taip pat buvo atliktas statistinis tiriamų miRNR biožymenų klasifikacinio veiksmingumo vertinimas. Remiantis gautais duomenimis, galime teigti, kad mir-30d-5p labai gerai leido identifikuoti sergančiuosius peritonitu (AUC = 0,837; p = 0,000). Tuo tarpu miR-23a-3p – gerai (AUC = 0,726; p = 0,002), o miR-146a-5p – patenkinamai (AUC = 0,662; p = 0,027). Analizuojant ROC grafikus, galima matyti, kad labai geros mir-30d-5p klasifikacinės savybės rodo didelį šio biožymens potencialą, esant peritonitui, ypač per pirmas 3 paras nuo ligos simptomų pradžios (4.2.1.2 pav.).
4.2.1.2 pav. MiR-30d-5p, miR-146a-5p ir miR-23a-3p biožymenų ROC
kreivių palyginimas peritonito atvejais
4.2.2. Ryšio tarp kraujo serumo miR-30d-5p, miR-146a-5p, miR-23a-3p raiškos ir ligos sunkumo nustatymas peritonito metu
Siekiant nustatyti ryšį tarp kintamųjų, biožymenų raiška koreliacinės analizės būdu buvo palyginta su ligos sunkumo SOFA įverčiais. Nustatyta, kad visų tirtų miRNR molekulių raiška nekoreliavo su SOFA įvertinimais (4.2.2.1–4.2.2.3 pav.).
51
4.2.2.1 pav. Ryšys tarp SOFA įvertinimų ir mir-30d-5p raiškos
pokyčio peritonito metu
Ryšio stiprumo nustatymui taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas (n = 40). Ryšys vertintas kaip patikimas, jei reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Tarp SOFA įvertinimų
ir mir-30d-5p raiškos pokyčio patikimo ryšio nenustatyta. SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė
(angl. The sequential organ failure assessment score).
4.2.2.2 pav. Ryšys tarp SOFA įvertinimų ir miR-23a-3p biožymens raiškos
pokyčio peritonito metu
Ryšio stiprumo nustatymui taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas (n = 40). Ryšys vertintas kaip patikimas, jei reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Tarp SOFA įvertinimų
ir miR-23a-3p raiškos pokyčio patikimo ryšio nenustatyta. SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė
52
4.2.2.3 pav. Ryšys tarp SOFA įvertinimų ir mir-146a-5p biožymens
raiškos pokyčio peritonito metu
Ryšio stiprumo nustatymui taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas (n = 40). Ryšys vertintas kaip patikimas, jei reikšmingumo lygmuo p<0,05. Tarp SOFA įvertinimų ir mir-146a-5p raiškos pokyčio patikimo ryšio nenustatyta.
SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė (angl. The sequential organ failure assessment score).
Taip pat raiška buvo palyginta tarp skirtingų ASA klasių (4.2.2.4 pav.). Statistiškai patikimo skirtumo nebuvo pastebėta.
4.2.2.4 pav. Pacientų, sergančių peritonitu, pasiskirstymas
pagal ASA klases
Siekiant įvertinti galimą miRNR biožymenų raiškos skirtumą tarp pacien-tų, sergančių peritonitu, ir ligonių, sergančių peritonitu bei širdies-krauja-gyslių sistemos liga, galinčia potencijuoti SUA (širdies nepakankamumas,
53
prieširdžių virpėjimas, krūtinės angina), atliktas šių pogrupių raiškos palygi-nimas. Taikant Mano-Vitnio testą, skirtumo tarp pogrupių miRNR raiškos verčių medianų nenustatyta. Taip pat nerasta skirtumo tarp tiriamų miRNR raiškos, lyginant lengvos ligos eigos (SOFA ≤ 3) ir sunkios ligos eigos (SOFA ≥ 6)mėginius.
4.2.3. Biožymenų miR-30d-5p, miR-146a-5p ir miR-23a-3p raiškos pokytis, esant skirtingai peritonito simptomų trukmei
Pacientai suskirstyti į pogrupius pagal peritonito simptomų trukmę: iki 24 val. (n = 11); nuo 24 iki 48 val. (n = 8); nuo 48 iki 72 val. ( n = 10); daugiau kaip 72 val. (n = 11). Palygintos miR-30d-5p, miR-146a-5p ir miR-23a-3p biožymenų raiškos tarp nurodytų pogrupių (4.2.5.1–4.2.5.3 pav.). Nustatyta, kad biožymens mir-30d-5p raiška buvo patikimai didesnė iki 24 val. simpto-mų trukmės pogrupyje (4.2.5.1 pav.), lyginant su kitomis simptosimpto-mų truk-mėmis, ir neženkliai – 1,87 karto – mažesnė negu referentinės grupės tiriamų-jų; p = 0,00. Ženkliausias skirtumas pastebėtas lyginant ≤ 24 val. ir 24–48 val. pogrupius; p = 0,003. Lyginant su kitais dvejais pogrupiais, skirtumas išlieka patikimas, tačiau mažėjantis, ilgėjant simptomų trukmei. Šis biožymenų raiškos kitimas, priklausomai nuo simptomų trukmės, stebimas ir tiriant miR-146a-5p bei miR-23a-3p biožymenis, tačiau be statistinio patikimumo.
4.2.3.1 pav. Biožymens mir-30d-5p raiškos pokytis, esant skirtingai
peritonito simptomų trukmei
Biožymens mir-30d-5p raiškos palyginimas tarp skirtingų peritonito simptomų trukmių (n = 40). Duomenys pateikti nurodant medianą, minimalią bei maksimalią eilutės reikšmę
ir 25/75-ąsias procentiles. MiRNR biožymens reliatyvios raiškos vertės nustatyvos 2−ΔΔCt analizės metodu. Vertės normalizuotos pagal cel-miR-39 biožymenį. Grupės palygintos taikant Kruskalo-Voliso testą. Statistiškai reikšmingas skirtumas
54
4.2.3.2 pav. Biožymens miR-23-3p raiškos pokytis, esant skirtingai
peritonito simptomų trukmei
Biožymens miR-23-3p raiškos palyginimas tarp skirtingų peritonito simptomų trukmių (n = 40). Duomenys pateikti nurodant medianą, minimalią bei maksimalią eilutės reikšmę
ir 25/75-ąsias procentiles. MiRNR biožymens reliatyvios raiškos vertės nustatyvos 2−ΔΔCt analizės metodu. Vertės normalizuotos pagal cel-miR-39 biožymenį. Grupės palygintos taikant Kruskalo-Voliso testą. Statistiškai reikšmingas skirtumas
tarp grupių nustatytas, kai p < 0.05.
4.2.3.3 pav. Biožymens mir-146a-5p raiškos pokytis, esant skirtingai
peritonito simptomų trukmei
Biožymens mir-146a-5p raiškos palyginimas tarp skirtingų peritonito simptomų trukmių (n = 40). Duomenys pateikti nurodant medianą, minimalią bei maksimalią eilutės reikšmę
ir 25/75 –ąsias procentiles. MiRNR biožymens reliatyvios raiškos vertės nustatyvos 2−ΔΔCt analizės metodu. Vertės normalizuotos pagal cel-miR-39 biožymenį. Grupės palygintos taikant Kruskalo-Voliso testą. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp
55
4.2.4. Demografinių, klinikinių, rutininių kraujo tyrimų įtakos miRNR biožymenų verčių, mažesnių už atpažinimo atskirties tašką, nustatymas peritonito metu
Verifikacijos/atpažinimo slenkstiniai atskirties taškai –0,355; –0,5842 ir –0,4354 buvo nustatyti biožymenų miR-30d-5p, miR-23a-3p ir miR-146a-5p log22−(ΔΔCt) reikšmėms, remiantis ROC kreivėmis. Išnagrinėjome galimą de-mografinių, objektyvių fizinių rodiklių, rutininių kraujo tyrimų įtaką miRNR biožymenų raiškai, išreikštai log22−(ΔΔCt),būti mažesnei už slenkstinę vertę. Naudojant logistinės regresijos modelį nustatyta, kad VAS mažėdamas 1 mm Hg, didina tikimybę 1,17 (PI 95 proc. 1,019 – 1,3)karto pasiekti miR-30d-5p raiškos vertę, mažesnę už slenkstinę. Duomenys su modeliu suderinti kokybiškai; p = 0,479, modelio efektyvumas 90 proc. Nustatyti kitų kinta-mųjų, galinčių reikšmingai daryti įtaką, nepavyko.
4.3. Demografinių, klinikinių, rutininių kraujo tyrimų rodiklių palyginimas tarp grupių
4.3.1. Ryšio tarp demografinių, klinikinių, rutininių kraujo tyrimų rodiklių ir ligos sunkumo nustatymas peritonito metu
Atlikus demografinių požymių, klinikinio įvertinimo, rutininių laborato-rinių kraujo tyrimų palyginimą tarp suformuotų grupių, nustatyti patikimi skirtumai tarp peritonito ir bent vienos kitos grupės, lygindami rodiklius, nurodytus 4.1.1 lentelėje. Nuspręsta papildomai įvertinti šios lentelės inter-valinių bei ranginių kintamųjų ryšį su sergančiųjų peritonitu SOFA įvertinimais (4.3.1.1 lentelė). Taip pat įvertinta, ar ligos sunkumo balai skiriasi tarp asmenų, turinčių demografinį požymį ir jo neturinčiųjų (4.3.1.2 lentelė).
56
4.3.1.1 lentelė. Ryšys tarp SOFA įverčių ir kasdieninių laboratorinių rodiklių
peritonito metu
Kintamieji Spirmeno koreliacijos koeficientas (ρs) p reikšmė
GFG (ml/min/1,73m2) –0,672 < 0,001 CREA (µmol/l) 0,635 < 0,001 VAS (mmHg) –0,578 < 0,001 RDW (%) 0,565 < 0,001 SKS (mmHg) –0,551 < 0,001 Sąmonė GKS (balai) 0,493 0,001 CRB (mg/l) 0,49 0,001 DKS (mm Hg) –0,433 0,005 T. bilirubinas (µmol/l) 0,382 0,018 ŠSD (k/min) 0,354 0,025 UREA (mmol/l) 0,344 0,048 Amžius (metai) 0,308 0,053 Hb (g/l) –0,255 0,112 HCT (%) –0,244 0.129 DATL (s) 0,237 0,177 LEU (× 109/l) –0,166 0,307 PLT (× 109/l) –0,123 0,448 INR –0,081 0,639
Gliukozės konc. (mmol/l) –0,068 0,692
Na+ (mmol/l) 0,023 0,895
K+ (mmol/l) –0,013 0,937
Tiesinės kintamųjų priklausomybės įvertintos Spirmeno koreliacijos koeficientu (n = 40). Priklausomybės vertintos patikimomis, jei reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Kintamieji, kurių ryšys su SOFA įvertinimais statistiškai patikimas, yra paryškinti.
SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė (angl. The sequential organ
failure assessment score); SKS – sistolinis kraujo spaudimas; DKS – diastolinis kraujo
spau-dimas; VAS – vidutinis arterinis spauspau-dimas; ŠSD – širdies susitraukimų dažnis; KMI – kūno masės indeksas; CREA – kreatininas; GFG – glomerulų filtracijos greitis; CRB – C-reak-tyvus baltymas; Hb – hemoglobinas; HCT – hematokritas; PLT – trombocitai; LEU – leuko-citai; K+ – kalis; Na+ – natris; INR – tarptautinis normalizuotas santykis (angl. international
normalized ratio); RDW – eritrocitų apimties variacijos rodiklis (angl. red cell distribution width); GKS – Glazgo komų skalė.
57
4.3.1.2 lentelė. SOFA įverčių palyginimas tarp sergančių peritonitu asmenų
demografinių rodiklių
Požymiai SOFA įvertinimai pacientų, turinčių požymį SOFA įvertinimai pacientų, neturinčių požymio p reikšmė IŠL 6,5 (3; 10) 3 (0; 12) 0,008 Vaistų vartojimas 6 (0; 10) 3 (0; 12) 0,061 Lytis, vyrai 3 (0; 9) 5 (1; 12) 0,081 AH 5 (4; 6) 4 (0; 12) 0,148 Alergija 9 (2; 9) 4 (0; 12) 0,177 Cukrinis diabetas 6 (3; 9) 4 (0; 12) 0,317 Rūkymas 4 (1; 9) 5 (0; 12) 0,376 Sumažėjęs GFG 6 (3; 12) 4 (0; 12) 0,413 Aritmijos 4 (2; 8) 5 (0; 12) 0,442 Opaligė 4 (0; 10) 4 (1; 12) 0.488 LIL 5 (4; 6) 4 (0; 12) 0,785 LOPL 4 (0; 12) 3 (3; 8) 0,923
Imčių SOFA įvertinimai palyginti naudojant Mano-Vitnio-Vilkoksono kriterijų (n = 40). Rezultatų skirtumai vertinti patikimais, jei reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Požymiai, pagal kuriuos SOFA įvertinimai statistiškai patikimai skyrėsi, yra paryškinti. SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė (angl. The sequential organ failure assessment
score); GFG – glomerulų filtracijos greitis; LIL – lėtinė inkstų liga; LOPL – lėtinė obtrukcinė
plaučių liga, AH – arterinė hipertenzija.
Nustatytas statistiškai patikimas vidutinis teigiamas ryšys, vertinant kreati-nino (CREA), CRB konc., RDW (angl. red cell distribution width; RDW) reikšmes, taip pat patikimas vidutinis neigiamas ryšys, vertinant glomerulų filtracijos greitį (GFG), vidutinį arterinį kraujo spaudimą (VAS), sistolinį kraujo spaudimą (SKS), diastolinį kraujo spaudimą (DKS), duomenys pa-teikti 4.3.1.1 lentelėje.
Nustatyta, kad stipriausia priklausomybė (ρs = –0,672) buvo tarp peritoni-tu sergančiųjų SOFA įvertinimų ir GFG; p < 0,000. Šių pacientų GFG reikš-mių vidurkis (55 ± 27,4 ml/min/1,73 m2) buvo reikšmingai mažesnis negu referentinės grupės pacientų (121,76 ± 13,33 ml/min/1,73 m2; p = 0,002), tačiau nesiskyrė nuo pacientų su ŪMI (68,15 ± 28,1 ml/min/1,73m2; p = 0,042). Taip pat nustatyta, kad GFG reikšmės buvo patikimai mažesnės sirgusiųjų peritonitu ir mirusių pacientų (33,1 (26,3; 65)ml/min/1,73 m2), lyginant su išgyvenusiais pacientais (62 ± 27,9ml/min/1,73 m2; p = 0,048).
Statistiškai stipriausiu tiesiniu teigiamu ryšiu su SOFA įvertinimais pasi-žymėjo CREA konc. kraujyje (ρs = 0,635; p < 0,001). Peritonitusergančių pacientų CREA reikšmių mediana 147 (62; 706) µmol/l buvo didesnė negu referentinės grupės pacientų (76 (48; 118)µmol/l; p = 0,001) ir pacientų su ŪMI (93 (51; 721)µmol/l; p < 0,001). Taip pat nustatyta, kad CREA reikšmės
58
buvo patikimai didesnės sirgusiųjų peritonitu ir mirusių pacientų (175 (129;183)µmol/l), lyginant su išgyvenusiais pacientais (115 (62; 706)µmol/l; p = 0,046).
Atlikus palyginimą, pastebėta, kad RDW reikšmių koreliacijos koeficien-tas (ρs = 0,565, 4.3.1.1 pav.) didesnis negu CRB (ρs = 0,49, 4.3.1.2 pav.). Nustatyta, kad pacientų, sergančių peritonitu, RDW reikšmių mediana 14,3 proc. (12,4;23) buvo didesnė negu referentinės grupės pacientų (12,6 proc. (12,0; 13,6); p = 0,002) ir pacientų su ŪMI (13,8 proc. (12,0; 19,0); p = 0,042). Taip pat rasta, kad RDW reikšmės buvo didesnės sirgusiųjų peritonitu ir mirusių pacientų 14,7 proc. (13,4; 17,1), lyginant su išgyvenusiais pacien-tais (13,9 proc. (12,5; 23); p = 0,032).
Sąmonės įvertinimai GKS balais vidutiniškai neigiamai siejosi su SOFA įverčiais (ρs = –0,493; p = 0,001). Įvertinimų mediana siekė 15 (11; 15) peri-tonitu sirgusių pacientų grupėje, o referentinėje ir pacientų su ST pakilimo ŪMI grėje sąmonė vertinta 15b., todėl stebėtas reikšmingas skirtumas, atitin-kamai p = 0,04 ir p = 0,002. Nepaisant fakto, kad visi pacientai, kurių sąmonė apžiūros metu vertinta mažiau nei 15b. (n = 5), mirė stebimuoju laikotarpiu, tačiau patikimo skirtumo tarp išgyvenusiųjų ir mirusiųjų balų medianos rasti nepavyko dėl mažos imties.
Reikšmingas vidutinio stiprumo tiesinis ryšys buvo nustatytas ir tarp nein-vazinio arterinio kraujo spaudimo, kuris vertintas prieš chirurginę interven-ciją, bei SOFA rezultatų (4.3.1.1 lentelė). VAS, SKS, DKS reikšmių vidurkiai buvo reikšmingai mažesni pacientų, sergančių peritonitu, lyginant su refe-rentinės ir STEMI grupėmis asmenimis (4.1.1 lentelė). Nustatyta, kad sirgu-sių peritonitu ir mirusirgu-sių pacientų VAS reikšmės 75 (55; 86) mm Hg; SKS 96 (78; 120)mm Hg ir DKS 60 (44; 70)mm Hg buvo patikimai mažesnės negu išgyvenusiųjų (VAS 88 (64; 110) mm Hg; p = 0,01; SKS 120 (90; 158) mm Hg; p = 0,019; DKS 70 (50; 90)mmHg; p = 0,03).
Nepaisant, kad CRB yra vienas labiausiai paplitusių uždegiminio akty-vumo vertininmo rodiklių (99), mūsų tyrime nustatytas ne tvirtesnis negu vi-dutinis ryšys tarp CRB reikšmių ir peritonito ligos sunkumo (4.3.1.2 pav.).
59
4.3.1.1 pav. Ryšys tarp SOFA įverčių ir RDW reikšmių peritonito metu Ryšio stiprumo nustatymui taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas (n = 40). Ryšys vertintas kaip patikimas, jei reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Tarp SOFA įvertinimų
ir RDW reikšmių nustatytas statiškai reikšmingas vidutinis teigiamas ryšys. SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė (angl. The sequential organ
failure assessment score); RDW – eritrocitų apimties variacijos rodiklis (angl. red cell distribution width).
4.3.1.2 pav. Ryšys tarp SOFA įverčių ir CRB reikšmių peritonito metu Ryšio stiprumo nustatymui taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas (n = 40). Ryšys vertintas kaip patikimas, jei reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Tarp SOFA įvertinimų
ir CRB reikšmių nustatytas statiškai reikšmingas vidutinis teigiamas ryšys. SOFA – nuoseklaus organų nepakankamumo įvertinimo skalė (angl. The sequential organ
failure assessment score); CRB – C reaktyvusis baltymas.
Ištyrus 4.3.1.1 lentelės intervalinių bei ranginių kintamųjų priklausomybę nuo peritonito simptomų trukmės ir miRNR žymenų raiškos, nenustatyta sta-tistiškai patikimų vidutinių ar stipresnių ryšių.
60
4.3.2. Demografinių, klinikinių rodiklių, rutininių kraujo tyrimų įtaka pacientų, sergančių peritonitu, būklės sunkumui
Atmetus rodiklius, naudojamus SOFA įvertinimui apskaičiuoti, siekta įvertinti kitus veiksnius iš 4.1.1 lentelės, kurie gali paveikti pacientų, ser-gančių peritonitu, sunkesnę būklę (SOFA įvertis ≥ 6b.). Naudojant logistinės regresijos modelį buvo įtraukti kintamieji, kurie pagal kitus atliktus testus (Mano-Vitnio-Vilkoksono, Spirmeno koreliacijos kriterijai) su SOFA įverti-nimais yra statistiškai reikšmingai susiję. Kintamieji nurodyti 4.3.1.1 ir 4.3.1.2. lentelėse. Mums nepavyko nustatyti kintamojo, galinčio reikšmingai daryti įtaką paciento būklės įvertinimui. Logistinės regresijos modelis parodė, kad arčiausiai prie statistiškai reikšmingos įtakos slenksčio buvo GFG rodik-lis; p = 0,06.
4.3.3. Demografinių, klinikinių rodiklių, rutininių kraujo tyrimų prognozinė vertė, sergant peritonitu
Palyginę sirgusiųjų peritonitu intervalinių ir nominaliųjų rodiklių įver-tinimus tarp mirusiųjų (n = 6) ir išgyvenusiųjų (n = 34), nustatytas patikimai mažesnis priešoperacinis VAS pacientams su letaliomis išeitimis 75 (55; 87) mm Hg 1 mėn. laikotarpiu, lyginant su išgyvenusiaisiais 87 (64; 110) mm Hg ir didesnį nervų sistemos ligų dažnį, atitinkamai 50 proc. ir 2 proc., p = 0,017. Sirgimas gretutine nervų sistemos liga santykinę letalios išeities riziką didina 1,886 karto (PI 95 proc. 1,425–1,978; p = 0,009). Arti statistinio reikšmin-gumo ribos buvo CREA koncentracija kraujyje. Pacientų su nepalankia išei-timi CREA konc. mediana 1-ąją parą ligoninėje siekė 174,5 (129; 183) µmol/l, išgyvenusiųjų 115,5 (62; 706) µmol/l; p = 0,05. Įvertinta, kad esant nedidelei (n = 6) tiriamųjų su letaliomis išeitimis imčiai ir tyrimo galiai, ne mažesnei negu 0,8, statistiškai patikimas ROC kreivių ribojamas plotas būtų ne mažesnis negu 0,82. Nurodytus kriterijus atitiko tik priešoperacinis VAS rodiklis (4.3.3.1 pav.). Jis tiksliausiai prognozavo (AUC = 0,824 (PI 95 proc. 0,67–0,982); p = 0,012) sergančiųjų peritonitu išgyvenamumą 1 mėn. laikotarpiu. Didėjant VAS 1 mm Hg, santykinė letalios išeities rizika mažėja 1,917 karto (PI 95 proc. 0,023–0,144; p = 0,013). Kitų minimų rodiklių įtakos išgyvenamumui įvertinti nepavyko dėl trūkstamo nepalankių išeičių kiekio.
61
AUC p vertė PI 95 proc. Jautrumas Specifiškumas
VAS 0,824 0,012 0,67–0,982 0,765 0,833
4.3.3.1 pav. Priešoperacinio vidutinio arterinio spaudimo letalių išeičių
prognozinė vertė 30 d. laikotarpiu, sergant peritonitu
AUC – plotas po kreive (angl. Area under curve); PI – pasikliautinasis intervalas; VAS – vidutinis arterinis spaudimas
4.3.4. Intraveninių skysčių ir vazopresorių skyrimas prieš ir per operaciją, peritonitu sergantiems pacientams
Visais tirtais atvejais priešoperaciniu laikotarpiu pacientams buvo skiriami kristaloidai. Vidutinė trukmė nuo paciento patekimo į LSMU KK iki aneste-zijos pradžios buvo 380 min. (6 val. ir 20 min.).
Nuo preliminarios diagnozės suformavimo stacionarizuojant iki patekimo į operacinę vidutinė trukmė buvo 188 min. (3 val. ir 8 min.). Per pirmąsias 3 val., nuo peritonito įtarimo, buvo vidutiniškai skiriama 21,6±13,1 ml/kg (1662 ± 950 ml vienam pacientui) tirpalų. Nuo paciento patekimo į LSMU KK iki anestezijos pradžios buvo vidutiniškai skiriama 2150 ± 1035 ml kristaloidų tirpalų vienam pacientui. Pacientams, kuriems operacijos metu skirti vazopresoriai, priešoperaciniu laikotarpiu skirtas reikšmingai mažesnis intraveninių skysčių tūris 2000 (200; 4000) ml, lyginant su kitais pacientais 2750 ( 2000; 5000) ml; Mano-Vitnio testas; p = 0,007. Stebėtas patikimas vidutinis teigiamas ryšys tarp priešoperacinio intraveniškai skiriamo skysčio tūrio ir minimalaus VAS operacijos metu (ρ = 0,476; p = 0,002) bei VAS operacijos pradžioje; Spirmeno koreliacijos koeficientas ρ = 0,402; p = 0,01.
62
Operacijos metu pacientui vidutiniškai skirta 11,11 ± 5,82 ml/kg/val. kris-taloidinių tirpalų. Vazopresoriai buvo skirti 10 (25 proc.) pacientų. Pacien-tai, kuriems skirti vazopresoriai, prieš anesteziją buvo įvertinti aukštesniais SOFA balais, mediana 8,5 (6; 12) pacientų, kuriems nebuvo skirti vazopre-soriai, balų mediana buvo 3 (0; 8); Mano -Vitnio testas; p < 0,001. Pacientai, kuriems skirti vazopresoriai buvo priskirti ir aukštesnei ASA klasei, balų mediana 4 (4; 5) bei 3,5 (2; 5); Mano-Vitnio testas, p = 0,003. Taip pat pa-cientams, kuriems per operaciją pradėti skirti vazopresoriai, prieš anesteziją stebėtas mažesnis VAS 76 (55; 94) mm Hg negu patyrusių sklandesnės eigos operaciją 86 ± 11 mm Hg; Mano-Vitnio testas, p = 0,002. VAS prieš aneste-ziją buvo reikšmingai mažesnis neišgyvenusių pacientų (75 (55;86) mm Hg) negu išgyvenusiųjų (88 (64; 110) mm Hg); Mano-Vitnio testas, p = 0,01. Skir-tumo tarp išgyvenamumo, lyginant pacientus, kuriems operacijos metu skirti vazopresoriai ir tų, kuriems neskirti, nestebėta.
4.4. Duomenų rezultatai, esant ST pakilimo ŪMI
4.4.1. Demografinių, klinikinių, rutininių kraujo tyrimų rodiklių charakteristika, esant ST pakilimo ŪMI
62 pacientai su diagnozuotu ST pakilimo ŪMI buvo įtraukti į tyrimą. 4.4.1.1 lentelėje pateikti šių tiriamųjų demografiniai ir kraujo mėginių labo-ratorinės analizės duomenys bei palyginimas su pacientais be išeminės ligos ar uždegiminio proceso. Lyčių pasiskirstymas, KMI, AKS vidurkis, HGB ir HCT konc. tarp pacientų su ST pakilimo ŪMI ir nesergančių IŠL nesiskyrė. Tačiau pacientai, patyrę ST pakilimo ŪMI, buvo vyresni, jų tarpe registruota patikimai daugiau rūkančių, didesnis II tipo cukrinio diabeto paplitimas, padidėjusio AKS, sutrikusios glomerulų filtracijos atvejų, mažesnė K+, Na+, PLT ir didesnė azotinių medžiagų, gliukozės kiekio, leukocitų konc. kraujyje, šie pacientai vartojo daugiau vaistų.
Kraujo mėginiai miRNR raiškos ištyrimui iš pacientų su diagnozuotu ST pakilimo ŪMI buvo imami 22 (6; 48) val. nuo simptomų atsiradimo.
63
4.4.1.1 lentelė. Demografinių ir laboratorinių tyrimų duomenų palyginimas
tarp pacientų, patyrusių ST pakilimo ŪMI ir tiriamųjų be išeminės ligos ar uždegiminio proceso
STEMI (n = 62) Referentinė grupė (n = 26) p
1 2 3 4
Lytis, vyrai (n, proc.) 46 (74,2) 20 (76,9) 0,791
Amžius (metai)n 64 (12) 42 (13) < 0,001 Rūkymas (n, proc.) 29 (46,8) 2 (7,7) 0,001 KMI (kg/m2)n 29 (6) 28 (6) 0,331 CD (n, proc.) 15 (24,2) 2 (7,7) 0,084 AH (n, proc.) 43 (69,4) 2 (7,7) < 0,001 Aritmijos (n, proc.) 14 (22,6) 0 – IŠL (n, proc.) 28 (45,2) 0 – SKS (mm Hg)n 134 (29) 140 (10) 0,383 DKS (mm Hg)n 78 (19) 82 (14) 0,433 VAS (mm Hg)n 97 (21) 101 (12) 0,371 ŠSD (k/min)n 75 (22) 78 (10) 0,562 LIL (n, proc.) 2 (3,2) 0 – Sumažėjęs GFG (n, proc.) 16 (25,8) 0 – GFG (ml/min/1,73 m2)n 68 (28) 122 (13) < 0,001 LOPL (n, proc.) 1 (1,6) 0 – Vaistų vartojimas (n, proc.) 37 (59,7) 2 (7,7) 0,001 Alergija (n, proc.) 3 (4,8) 0 – GK (mmol/l) 7,7 (4,7; 36,5) 5,6 (5,2; 7,0) < 0,001 UREA (mmol/l) 5,9 (3,8; 26,4) 4,9 (3,0; 6,6) 0,047 cTnI (ng/ml) 7,1 (0.01; 139) – – CRB (mg/l) 4,0 (0,0; 175) 5,0 (2,0; 8,0) 0,984 Hb (g/l)n 138 (162) 140 (152) 0,47 RDW (proc.) 13,8 (12,0; 19,0) 12,6 (12,0; 13,6) 0,002 HCT (proc.)n 41,5 (4,5) 41,8 (4,1) 0,775 PLT (× 109/l) 205 (95; 482) 238 (177; 398) 0,034 LEU (× 109/l) 10,8 (4,6; 21,1) 6,0 (3,5; 10,5) 0,000 K+ (mmol/l) 4,1 (3,0; 5,8) 4,4 (4,0; 4,9) 0,000 Na+ (mmol/l) 138 (124; 148) 141 (136; 143) 0,004 INR 1,1 (0,9; 1,7) 1 (0,9; 1,1) 0,06 APACHE II balai 7,5 (1; 33) – – SOFA balai 1 (0; 8) 0 (0;1) < 0,001 GRACE balai n 127 (34) – – KILLIP klasė 2 (1;4) – –
64
4.4.1.1 lentelės tęsinys
1 2 3 4
Simptomų trukmė iki mėginių paėmimo miRNR
žymenims tirti (val.) 22 (6;48) – –
nSimboliu pažymėti kiekybiniai kintamieji yra pasiskirstę pagal Gauso dėsnį, jų padėties charakteristikai aprašyti naudotas vidurkis su standartiniu nuokrypiu. Kiti duomenys pateikti nurodant medianą ir minimalią bei maksimalią eilutės reikšmę arba santykiniu dydžiu. STEMI – ST pakilimo miokardo infarktas; IŠL – išeminė širdies liga; SKS – sistolinis kraujo spaudimas; DKS – diastolinis kraujo spaudimas; VAS – vidutinis arterinis spaudimas; ŠSD –