Escherichia coli išskirtų iš paukštienos subproduktų atsparumo antimikrobin÷ms

atsparumo antimikrobin÷ms medžiagoms kitimai dviejų metų laikotarpyje

31 pav., pateikti palyginamieji duomenys 2010-2012 metų, atsparumo Escherichia coli antimikrobin÷ms medžiagoms.

Matome, kad atsparumas did÷jo ciprofloksacinui (nuo 17 proc. iki 25,4 proc ), ampicilinui (nuo 57 proc. iki 64,2 proc.), sulfametoksazoliui-trimetoprimui (nuo 23 proc. iki 37,3 proc. ), cefoksitinui (nuo 2 proc. iki 22,4 proc.). Sumaž÷jimas pasteb÷tas gentamicinui (nuo 19 proc. iki 6,6 proc).

SXT-sulfametoksazolis-trimetoprimas; CN-gentamicinas, CIP- ciprofloksacinas, FOX- cefoksitinas, AMP-ampicilinas

31 pav. E. coli išskirtų iš paukštienos subproduktų atsparumas antimikrobin÷ms medžiagoms 2010-2012 m.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Darbo metu išskirtos ir identifikuotos 209 iš maisto išskirtos bakterijų paderm÷s. Gautais tyrimo rezultatais, nustatyta, jog labai dažnai paukštienos kepen÷l÷s, realizuojamose mažmenin÷s prekybos tinkluose yra užterštos enterobakterijų (93,9 proc.), bei stafilokokų paderm÷mis (87,8 proc.). Enterobakterijų tarpe, šiuose produktuose žarnyno lazdel÷s užima didesn÷ dalį (daugiau nei 60 proc.). Šie rezultatai įrodo jog apdorojant žalią paukštieną skerdyklose, paukštienos produktai užkrečiami žarnyno turiniu. Stafilokokų dažnas paplitimas šiuose produktuose greičiausiai rodo didelį kontaktą su aplinka. Atliktais tyrimais negalima pasakyti kokį santykį užima stafilokokai patekę ant produktų iki patenkant į mažmeninę prekybą, tačiau atliekant paukštienos produktų pateikimo pirk÷jui steb÷seną aišku, jog dalis bakterijų padermių patenka nuo darbuotojų rankų, galbūt naudojamų apyvokos daiktų ar produkcijos laikymo indų. Atkreiptinas d÷mesys, jog realizuojant produktus mažmenin÷s prekybos tinkluose, o ypač turgaviet÷se, pardav÷jai neretai nenaudoja vienkartinių pirštinių, ima produkciją rankomis, o v÷liau ima pinigus. Tokie pardav÷jų veiksmai sudaro sąlygas mikroorganizmams patekti per rankas, ant maisto produkto paviršių.

Tiriant išskirtų stafilokokų rūšinę sud÷tį šio tyrimo metu atkreiptas d÷mesys į auksinį stafilokoką, tačiau tyrimai rodo, jog kitos stafilokokų rūšys yra dažnesn÷s, kadangi auksinis stafilokokas buvo išskirtas tik iš maždaug penktadalio vištienos m÷ginių. Kalakutų subproduktai buvo kur kas dažniau užteršti auksiniu stafilokoku (kiek daugiau nei pus÷ tirtų m÷ginių), tačiau statistiškai patikimai teigti, jog auksiniai stafilokokai labiau paplitę kalakutų produkcijoje negalime d÷l pernelyg mažo kalakutienos produktų tirtų m÷ginių skaičiaus. Lietuvos pirk÷jai dažniau renkasi vištieną nei kalakutieną, tod÷l tokių produktų yra realizuojama žymiai daugiau. D÷l šios priežasties galimyb÷s tirti, būtent, vištienos produktus buvo žymiai didesn÷s nei kalakutienos. Be auksinių stafilokokų buvo identifikuotos ir kitų rūšių stafilokokų paderm÷s, tačiau bendrų paplitimo d÷sningumų pagal rūšis nenustatyta.

Analizuojant stafilokokų bei E. coli išskirtų iš paukštienos kepen÷lių subproduktų atsparumą antimikrobin÷ms medžiagoms matome, jog atsparumas pasižymi labai plačiu spektru skirtingų klasių antibiotikams. Gautais tyrimo rezultatų duomenimis nustatyta, kad stafilokokai išskirti iš paukštienos subproduktų pasižym÷jo dažniausiu atsparumu sulfametoksazoliui-trimetoprimui – 57,4 proc., penicilinui – 54,5 proc., eritromicinui – 28,7 proc. Kiek mažesnis atsparumas nustatytas tetraciklinui – 13,9 proc., cefoksitinui – 11,9 proc., gentamicinui – 8,9 proc. ir ciprofloksacinui – 7,9 proc.

Skirtingose šalyse stafilokokų atsparumas yra gan plačiai tiriamas, tačiau didžiausias d÷mesys skiriamas MASA paplitimui išaiškinti. Remiantis naujaisiais tyrimų rezultatais iš

paukščių pulkų MASA aptikimo laipsnis išlieka aukštas, jis gali svyruoti ~ 20 - 71 proc. priklausomai nuo paukščių rūšių bei valstybių, kuriose skirtingos auginimo sąlygos (EFSA 2012). Mūsų tyrimų duomenys parod÷, jog Lietuvoje realizuojamų paukštienos subproduktų užterštumas MASA paderm÷mis n÷ra aukštas – išskirta viena paderm÷ iš kalakutų ir trys paderm÷s iš vištų subproduktų atsparios meticilinui (tyrimuose naudotas cefoksitinas kaip meticilino analogas nustatant MASA paderm÷s). Visgi, net ir neaukštas MASA paplitimas maisto produktuose yra didžiulis rizikos veiksnys, tod÷l tai yra viena iš priežasčių (be galimo produktų užterštumo salmonel÷mis, kampilobakterijomis ir kitomis zoonotin÷mis bakterijomis) laikytis sanitarijos, higienos ir technologinių reikalavimų ruošiant paukštienos produktus maistui.

Tyrin÷jant E. coli išskirtų iš paukštienos subproduktų atsparumą antimikrobin÷ms medžiagoms nustatyta, jog E. coli kaip nuolatin÷ žarnyno gyventoja, per ilgą laikmečio tarpsnį ne tik, kad prisitaik÷ prie pirminių žmonių prad÷tų naudoti antibiotikų (nustatytas atsparumo aminopenicilinams dažnis – 64,2 proc.), bet yra įgavusi atsparumą ir kitų klasių, naujesniems antibiotikams. Mūsų tyrimų duomenimis atsparumas buvo nustatytas, ciprafloksacinui – 25,4 proc., sulfametoksazoliui-trimetoprimui – 37,7 proc. bei aztreonamui – 23,9 proc. Šie duomenys parodo dažną atsparumą net ir kritiškai svarbiems žmon÷ms antibiotikams. Atsparumas fluorochinolonams Lietuvoje paplitusiose enterobakterijose paukštienos produktuose yra vienas didžiausių Europoje. Taip yra greičiausiai d÷l pra÷jusį dešimtmetį prad÷tu ypač plačiai naudoti enrofloksacinu paukštynuose, nepaisant to, jog šios klas÷s antimikrobin÷ms medžiagos tur÷tų būti rezervin÷s.

ES šalių duomenimis paukščių skerdenoje atsparumo rodikliai skirtingiems antibiotikams svyruoja įvairiose ribose. Iš gyvų paukščių išskirta E. coli, dažniausiai buvo atspari ampicilinui (~ 35 proc.), ciprofloksacinui (~ 29 proc.), sulfanamidams (~34 proc.). Tuo tarpu iš žalios m÷sos skerdenų (atliktais tyrimais Švedijoje bei Danijoje) atsparumas ampicilinui svyravo ~ 10-16 proc., streptomicinui~ 4-15 proc. sulfonamidams ~15-17 proc. (EFSA 2012).

Lietuvoje E. coli išsskirtos iš naminių gyvūnų gyvulių (įskaitant ir paukštieną) dažniausiai buvo atsparios aminopenicilinams, fluorochinolonams ir sulfametoksazolio-trimetoprimo dariniui (Ružauskas et al., 2009).

Apibendrinant gautus duomenis galima teigti, jog tiek E. coli, tiek ir stafilokokai yra dažnai aptinkami paukštienos subproduktuose. Atsparumo pasiskirstymas skirtingiems antibiotikams yra nevienodas, bet galime įžvelgti, jog atsparumo rizika antimikrobin÷ms medžiagoms yra priklausoma nuo mikroorganizmų geb÷jimo prisitaikyti bei išgyventi aplinkoje. Mikroorganizmų spartus plitimas nuo lauko iki stalo (mitybin÷se grandyse) gali sudaryti sąlygas, atsparių mikroorganizmų plitimui. Tod÷l reik÷tų atkreipti d÷mesį kaip tinkamai laikytis

asmens higienos, bei skatinti šviesti visuomenę antibiotikų vartojimo aspektu. Paukštynuose reik÷tų laikytis bendrų ES reikalavimų d÷l protingo antibiotikų naudojimo, vengti masinio grupinio gyvūnų gydymo ar profilaktikos naudojant antimikrobines medžiagas, griežtai laikytis antibiotikų naudojimo instrukcijų, ypatingai atkreipiant d÷mesį į tai, kurie antibiotikai tur÷tų būti naudojami kaip rezerviniai t.y. tik tuomet, kai suk÷l÷jų neveikia kitų grupių paukščiams registruoti antibiotikai.

Atsakingoms institucijoms rekomenduojame taikyti sanitarijos laikymosi mažmenin÷s prekybos vietose kontrolę, užtikrinti, kad nebūtų kontakto tarp m÷sos produktų ir pardav÷jų rankų.

IŠVADOS

1. Mažmenin÷s prekybos vietose realizuojamų paukštienos subproduktų užterštumas stafilikokais ir enterobakterijomis yra labai dažnas. Užterštumas stafilokokais svyruoja apie 87,7 proc., o enterobakterijomis – 93,9 proc. Escherichia coli paplitimas – 61 proc. 2. Paukštienos produktuose Staphylococcus aureus buvo išskirtas 22,8 proc. atvejų. Meticilinui atsparaus S. aureus paplitimas paukštienos subproduktuose – 4 proc.

3. Stafilokokai, išskirti iš paukštienos produktų dažniausiai buvo atsparūs sulfametoksazoliui-trimetoprimui (57,4 proc.), penicilinui (54,5 proc.) ir eritromicinui (28,7 proc.).

4. Ešerichijos, išskirtos iš paukštienos produktų dažniausiai buvo atsparios ampicilinui (64,2 proc.), ciprofloksacinui (25,4 proc.), sulfametoksazoliui- trimetoprimui (37,7 proc.) ir ciprofloksacinui (25,4 proc.).

5. Lyginant Escherichia coli jautrumą Lietuvoje 2010 ir 2012 metais nustatyta, kad atsparumo dažnis gan sparčiai did÷ja ampicilinui (nuo 57 proc. iki 64,2 proc.) sulfametoksazoliui-trimetoprimui (nuo 23 proc. iki 37,3 proc.) ir cefoksitinui (nuo 2 proc. iki 22,4 proc.).

LITERATŪRA

1. Bergdoll M.S. Staphylococcus aureus. In: foodborne bacterial pathogens (Doyle, M.P., ed.). Marcel Dekker, Inc., New York, NY, USA, 1989. P. 463–523.

2. Boczek Laura A., Eugene W. Rice, Johnston B., Johnson J.R. Occurrence of antibiotic-resistant uropathogenic Escherichia coli clonal group A in wastewater effluents. Applied. Environmental. Microbiology. 2007. 73 (13). P. 4180–4184.

3. Butkevičius A. Stafilokokai mūsų gyvenime. Utena. 2008. 48 p.

4. Cercenado E. Enterococcus: resistencias fenotípicas y genotípicas y epidemiología en España. Enterococcus: phenotype and genotype resistence and epidemiology in Spain. Enfermedades infecciosas y microbiología clínica. 2011. 29 (5). P. 59–65.

5. Chambers HF, DeLeo FR. Waves of resistance: Staphylococcus aureus in the antibiotic era. Nature Reviews Microbiology. 2009. 7 ( 9). P. 629–641.

6. Communication from the Commission to the European Parliament and the Council. Action plan against the rising threats from antimicrobial resistance. 2011. http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/docs/communication_amr_2011_748_en.pdf. Prieiga per internetą 2013 04 15.

7. Crombé F. , Argudín M.A., Vanderhaeghen W., Herman K., Haesebrouck F., Butaye P. Transmission Dynamics of Methicillin-Resistant Staphylococcus aureus in Pigs. Front Microbiol. 2013. 4 (57). P. 1–21.

8. Cuny C., Friedrich A., Kozytska S., Layer F., Nubel U, Ohlsen K., Strommenger B., Walther B., Wieler L., Witte W. Emergence of methicillin-resistant Staphylococcus aureus (MRSA) in different animal species. International Journal of Medical Microbiology. 2010. 300. P. 109–117.

9. Cuny, C., Strommenger, B., Witte, W., Stanek, C.. Clusters of infections in horses with MRSA ST1, ST254, and ST398 in a veterinary hospital. Microb. Drug Resist. 2008. 214. P. 307–310.

10. Čaplinskas S., Andziukevičiūt÷ J. Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijos. Tyla prieš audrą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2012. T. 16 (8). P. 546–559.

11. Dambrauskien÷ A., Adukauskien÷ D., Jeroch, J., Vitkauskien÷ A. Pseudomonas aeruginosa padermių, suk÷lusių bakteriemiją, sąsajos su infekcijos židiniu ir jų atsparumas antibiotikams. Medicina. 2009. T. 45 (1). P. 1–7.

12. De Neeling A., Van den Broek M., Spalburg E., Van Santen-Verheuvel, M., Dam-Deisz W., Boshuizen, H., van de Giessen A., Van Duijkeren, E., Huijsdens, X. High prevalence

of methicillin resistant Staphylococcus aureus in pigs. Veterinary Microbiology. 2007. 122 (3-4). P. 366–372.

13. Doyle M.E., John Archer J., Kaspar C.H. and Weiss R. Human Illness Caused by E. coli O157:H7 from food and non-food sources. Food Research Institute, University of Wisconsin–Madison. 2006. 37 p.

14. EFSA. Joint Opinion on antimicrobial resistance (AMR) focused on zoonotic infections. Scientific opinion of the European Centre for disease prevention and control; scientific opinion of the panel on biological hazards; Opinion of the committee f or Medicinal products for veterinary use; Scientific opinion of the scientific committee on emerging and newly identified health risks. The EFSA Journal. 2009. 7 (11). 78 p.

15. EFSA. Scientific opinion of the Panel on biological hazards. Agreement by the BIOHAZ Panel for public consultation 5-6 March 2008 Public consultation 17 April - 27 May 2008 Adopted on 9 July 2008 . The EFSA Journal. 2008. 765. P.1–187.

16. EFSA. The European Union Summary Report on antimicrobial resistance in zoonotic and indicator bacteria from humans, animals and food in 2010. The EFSA Journal. 2012. 10 (3). 233 p.

17. EFSA. The European Union summary report on trends and sources of zoonoses, zoonotic agents and food-borne outbreaks in 2009. EFSA Journal. 2011. 9 (3). 379 p.

18. European Medicines Agency and Europen centre for desease prevention and control. Technical report the bacterial challenge time to reac. A call to narrow the gap between multidrug-resistant bacteria in the EU and the development of new antibacterial agents. 2009.

http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Report/2009/11/WC50000877 0.pdf. prieiga per internetą 2013 04 15.

19. European Medicines Agency. Sales of veterinary antimicrobial agents in 19 EU/EEA countries in 2010.Second ESVAC report. EMA/88728. 2012. P. 14.

20. Europos maisto saugos tarnyba. EMST aiškina apie zoonotines ligas. Rezistentiškumas antimikrobams. http://vmvt.lt/uploads/file/EFSA/Rezistentiskumas_antimikrobams-EFSA.pdf . Prieiga per internetą 2013 04 20.

21. Galland John C., Doreene R. Hyatt,Scott S. Crupper and David W. Acheson. Prevalence, antibiotic susceptibility, and diversity of Escherichia coli O157:H7 isolates from a longitudinal study of beef cattle feedlots. Aplied and Environmental Microbiology. 2001. 67 ( 4). P. 1619–1627.

22. Graveland H., Wagenaar J.A., Broekhuizen-Stins, M.J., Oosting-Schothorst, I., Schoormans, A.H., Van Duijkeren, E., Huijsdens, X., Mevius, D., Heederik, D.,

Methicillin-resistant Staphylococcus aureus (MRSA) in veal calf farmers and veal calves in The Netherlands, ASM conference on antimicrobial resistance in zoonotic bacteria and foodborne pathogensn Copenhagen, Denmark. 2008. P. 62–63.

23. Grigait÷ Rasa. Staphylococcus aureus padermių, išskirtų iš nudegimų sukeltų žaizdų, atsparumas antibiotikams. Medicina. 2006. T. 42 (5). P. 377–383.

24. Grundmann H, Klugman KP, Walsh T., Ramon-Pardo P., Sigauque B., Khan W., Laxminarayan R., Heddini A., Stelling J. A framework for global surveillance of antibiotic resistance. Drug resistance. updates. 2011. 14 (2). P. 79–87.

25. Hawkey Peter M., Jones Annie M.. The changing epidemiology of resistance. Journal of Antimicrobial Chemotherapy. 2009. 64 (1). P. i3-i10.

26. Yokota S., Sato T., Okubo T., Ohkoshi Y., Okabayashi T., Kuwahara O., Tamura Y., Fujii N. Prevalence of fluoroquinolone-resistant Escherichia coli O25:H4-ST131 (CTX-M-15-nonproducing) strains isolated in Japan. Chemotherapy. 2012. 58 (1). P. 52–59. 27. Jaskovikien÷ V. Maistu plintančios infekcijos. Farmacija ir laikas. 2006.6. P.51–52. 28. Johnson JR, Johnston B, Clabots C, Kuskowski MA, Castanheira M. Escherichia coli

sequence type ST131 as the major cause of serious multidrug-resistant E. coli infections in the United States. Oxford Journal. Clinical Infectious Diseases. 2010. 51 (3). P. 286– 294.

29. Klimien÷ I., Ružauskas M., Mockeliūnas R., Šiugždinien÷ R., Špakauskas V., Matusevičius A., Pereckien÷ A., Butrimait÷-Ambrozevičien÷ Č. Stafilokokų išskirtų iš karvių mastitinio pieno įvairov÷ ir atsparumas antimikrobin÷ms medžiagoms. Veterinarija ir zootechnika. 2012 T. 57 (79). P. 31–38.

30. Köck R., Becker K., Cookson B., J E van Gemert-Pijnen, Harbarth S., Kluytmans J., MielkeM., PetersG., Skov R L., Struelens M J., Tacconelli E., Navarro TornéA.,Witte W., Friedrich A W. Methicillin-resistant Staphylococcus aureus (MRSA): burden of disease and control challenges in Europe. Eurosurveillance. 2010. 15 (41). pii=19688 31. Lapinskait÷ - Čerkašina A., Pavilonis A., Vaičiuv÷nas V. Medicinos mikrobiologija ir

virusologijos pagrindai. Kaunas. Kauno medicinos universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla. 2003. P. 288–329.

32. Le Loir Y., Baron F., Gautier M. Staphylococcus aureus and food poisoning. Laboratoire de Microbiologie UMR1055, Ecole Nationale Supérieure. 2003. 2 (1) P. 63–76.

33. Levy Stuart B and Marshal B. Antibacterial resistance worldwide: causes, challenges and responses. Nature medicine supplement. 2004. 10 ( 12). P. S122-S129.

34. López L., Santamaría J., Sánchez A, Castro L., and Moreno Jessica L. Presence of tetracycline resistant bacteria and genes in grassland-based animal production systems. Ciencia investigación agraria. 2012. 39 (3). P. 411–423.

35. Malachowa N., and DeLeo F. Mobile genetic elements of Staphylococcus aureus. cellular and molecular life sciences. 2010. 67 (18). P. 3057–3071.

36. Masteikien÷ R. Maisto produktų mikrobiologija. Kaunas. Leidykla „Technologija“. 2002. 511p.

37. Olsen JE, Christensen H, Aarestrup FM. Diversity and evolution of blaZ from Staphylococcus aureus and coagulase-negative staphylococci. J Antimicrob Chemother. 2006. 57 (3). P. 450–460.

38. Pavilonis A., Lapinskait÷ - Čerkašina A., Vaičiuv÷nas V. Diagnostin÷ mikrobiologija. Kaunas. KMU leidykla. 2007. 264 p.

39. Pavilonis A., Lesinskait÷ - Čerkašina A., Vaičiuv÷nas V. Medicinos mikrobiologijos pagrindai. Kaunas. Išleido ir spausdino A. Stuž÷no firma „Kitos spalvos”. 2000. P.51–57. 40. Pavilonyt÷ Ž., Kauk÷nien÷ R., Antuševas A., Pavilonis A. Staphylococcus aureus

paplitilas hospitalizavimo laikotarpiu. Medicina. 2008. 44 (8). P. 593–600.

41. Pavilonyt÷ Ž., Kauk÷nien÷ R., Antuševas A.,Pavilonis A. Staphiloccocus paplitimas hospitalizavimo laikotarpiu. Medicina (Kaunas). 2008. 44 (8). P. 593-600.

42. Persoons D.,Van Hoorebeke S., Hermans K., Butaye P., De Kruif A., Haesebrouck F., and Dewulf J. Methicillin-resistant Staphylococcus aureus in poultry. Emerging. Infection. Diseases. 2009. 15. (3). P. 452–453.

43. Quinn P. J. carter M. E., B. Markey, carter G. R. Clinical Veterinary Microbiology. Wolfe. 1994. P. 220–225.

44. Rogers BA, Sidjabat HE, Paterson DL. Escherichia coli O25b-ST131: a pandemic, multiresistant, community-associated strain. J Antimicrob Chemother. 2011.66 (1). P. 1– 14.

45. Ružauskas M., Pavilonis A., Šiugždinien÷ R., Sužied÷lien÷ E., Šeputien÷ V., Virgailis M., Špakauskas V., Daugelavičius R. Iš žmonių ir gyvūnų išskirtų escherichia coli jautrumo antimikrobin÷ms medžiagoms palyginamasis įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika. 2009. T. 48 (70). P. 57–64.

46. Ružauskas M., Šeputien÷ V., Šiugždinien÷ R., Sužied÷lien÷ E., Virgailis M., Daugelavičius R., Špakauskas V., Zienius D., Pavilonis A. Enterokokų atsparumas antimikrobin÷ms medžiagoms Lietuvos gyvūnų fermose. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 41 (63). P. 86–94.

47. Schmitt M., Schuler-Schmid U. and Scmidt-Lorenz W. Temperature limits of growth, TNase, and enterotoxin production of Staphylococcus aureus strains isolated from foods. Int. J. Food Microbiol. 1990. 11. P. 1–19.

48. Sergio D. M., Koh T.H., Hsu L.Y., Ogden B. E., Goh A.L., Chow P.K.,.Investigation of meticillin-resistant Staphylococcus aureus in pigs used for research. J. Med. Microbiol. 2007. 56 (8). P. 1107–1109.

49. Subhash C. Arya, Nirmala Agarwal, Shekhar Agarwa. Pseudomonas aeruginosa isolates from burn patients in the Northwest of Pakistan.Burn. 2010. 36 (5). P.739-740.

50. The European Comminttee on Antimicrobial Susceptibility Testing. EUCAST MIC – and

zone diameter breakpoint tables. 2013.

http://www.eucast.org/eucast_disk_diffusion_test/breakpoints/. Prieiga per internetą 2013 03 05.

51. Van den Eede, A., Martens, A., Lipinska, U., Struelens, M., Deplano, A., Denis, O., Haesebrouck, F., Gasthuys, F., Hermans, K. High occurrence of methicillin-resistant Staphylococcus aureus ST398 in equine nasal samples. Veterinary Microbiology. 2009.133. P. 138–144.

52. Van Loo Inge H.M, Diederen Bram M.W., Savelkoul Paul H.M., Woudenberg Joyce H.C., Roosendaal Robert, Van Belkum Alex, Lemmens-den Toom N., Verhulst Ca,. Van Keulen Peter H.J., Kluytmans Jan A.J.W. Methicillin-Resistant Staphylococcus aureus in meat products, the Netherlands. Emerging Infectiouns Diseases. 2007. 13 (11). P. 1753– 1755.

53. Vertinskait÷ E. Gyvūnin÷s kilm÷s žaliuose maisto produktuose aptinkamų bakterijų jautrumo antimikrobin÷ms medžiagoms tyrimai. 2010. 50 p.

54. Virgin J. E., Slyke T. M., Lombard J. E., Zadoks R.N. Short communication: Methicillin-resistant Staphylococcus aureus detectionin US bulk tank milk. Journal of Dairy Science. 2009. 92 ( 10). P. 4988–4991.

55. Voss A., Loeffen, F., Bakker, J., Klaassen, C., Wulf, M.. Methicillin-resistant Staphylococcus aureus in pig farming. Emerging Infectious Diseases. 2005. 11 (12). P. 1965–1966.

56. World Health Organization. Critically important antimicrobials for human medicine: Categorization for the development of risk management strategies to contain antimicrobial resistance due to non- human antimicrobial use (Copenhagen, 29-31 May 2007). 2007. www.who.int/foodborne_disease/resistance/antimicrobials_human.pdf. Prieiga per internetą 2013 04 20.

57. World Health Organization. Guidelines for surveillance of drug resistance in tuberculosis. 2009. http://whqlibdoc.who.int/publications/2009/9789241598675_eng.pdf. Prieiga per internetą 2012 03 10.

58. Zvonimir Barišic , Volga Punda-Polic. Antibiotic resistance among enterococcal strains isolated from clinical specimens. International Journal of Antimicrobial Agents. 2000. 16 (1). P. 65-68.

59. http://antibioticsfor.com/all-antibiotic-classes-table.phtml . Prieiga per internetą 2013 04 22

60. http://io9.com/5877774/bugs-from-your-colon-could-produce-the-worlds-next-great-energy-source. Prieiga per internetą 2013 04 22.

61. http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Staphylococcus_aureus_biofilm_01.jpg. Prieiga per internetą 2013 04 22.

62. http://www.bioquell.com/technology/microbiology/methicillin-resistant-staphylococcus-aureus-mrsa/. Prieiga per internetą 2013 04 22.

63. http://www.solabia.fr/solabia/produitsDiagnostic.nsf/SW_PROD/92BDE8FB0C0B2A47 C12574B100330483?opendocument&LG=EN&. Prieiga per internetą 2013 04 22. 64. http://www.fotogeriatria.net/images/laboratorio/e%20coli%20en%20macconkey1.JPG.

Prieiga per internetą 2013 04 22.

65. http://www.portal24hs.net/2011/how-to-avoid-infection-with-e-coli-bacterium/. Prieiga per internetą 2013 04 22.