Gimnazistų darbas kompiuteriu namuose

99 proc. apklaustųjų teigė, kad namuose turi kompiuterį, o 95 proc. iš turinčiųjų kompiuterius turi ir internetą. Kompiuterio naudojimosi vidurkis buvo 5,7 metai (intervalas buvo nuo 0,1 iki 16 metų, moda 5 metai), interneto - 3,3 metų (intervalas nuo 0,1-11 metų, moda 2 metai). Tikslių duomenų kiek vaikų Lietuvoje turi kompiuterį namuose nėra. Honkonge atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 94 proc. moksleivių turi kompiuterius namuose [46].

Daugiau nei pusė (58,6 proc.) respondentų atsakė, kad namuose nėra daugiau vaikų, be jų, besinaudojančių kompiuteriu. 38,7 proc. nurodė, kad namuose kompiuteriu naudojasi du vaikai, 5,7 proc. - trys, 1,4 proc. - keturi, 0,6 proc. - daugiau nei penki vaikai, ţr. 3.4 lent.

3.4 lentelė. Vaikų, namuose naudojančių vieną kompiuterį, skaičius Vaikų skaičius Absoliutūs skaičiai Procentai

1 226 58,6 2 163 38,7 3 24 5,7 4 6 1,4 5 1 0,2 6 1 0,2 7 1 0,2 viso 422 100

Vidutiniškai vaikai prie kompiuterio praleidţia daugiau nei 5 valandas per dieną. Lyginant tarp lyčių, didelio skirtumo pagal darbo trukmę nėra (atitinkamai mergaitės 5,26 val., berniukai 5,33 val.), skiriasi tik uţsiėmimų pobūdis. Berniukai daugiau laiko ţaidţia ţaidimus, statistiškai reikšmingas skirtumas p=0,000 (atitinkamai berniukai 1,4 val., mergaitės 0,37 val.) ir dirba kitus darbus kompiuteriu p=0,048 (atvirame anketos klausime, buvo nurodyta: programavimas, svetainių kūrimas, filmų, klipų ţiūrėjimas). Mergaitės (1,39 val.) daugiau praleidţia pokalbių svetainėse, nei berniukai (0,99 val.) statistiškai reikšmingu skirtumu p=0,011. Berniukai maţiau laiko skiria referatų rašymui nei mergaitės (atitinkamai 1,31 val. ir 0,79 val.) p=0,000.

3.11 pav. Mergaičių ir berniukų darbo kompiuteriu trukmės ir pobūdţio pasiskirstymas *statistiškai patikimas ryšys, p<0,05

Lietuvoje tikslių duomenų apie vaikų naudojimąsi kompiuteriais nėra. Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, prie kompiuterio 10-17 metų moksleiviai praleidţia maţiau laiko - vidutiniškai 3,2 valandas per dieną [17]. Honkonge atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 14 metų vaikai praleisdavo prie kompiuterio vidutiniškai 137 minutes kiekvieną dieną [19]. JAV atliktame tyrime nustatyta, kad 2 – 17 metų vaikai, kurie turi kompiuterius namuose prie jų vidutiniškai kasdien praleidţia po 97 minutes [47]. Tačiau Australijos, o ypač JAV, atliktuose tyrimuose dalyvavo labai didelio intervalo amţiaus vaikai, tad dėl šios prieţasties gali būti gautas maţesnis laiko vidurkis, praleidţiamo prie kompiuterio kasdien. ABS duomenimis, 13,6 proc. berniukų ir 4,3 proc. mergaičių prie kompiuterio praleidţia daugiau nei 20 valandų per dvi savaites ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus. JAV atliktų tyrimų duomenimis berniukai praleidţia daugiau laiko ţaisdami kompiuterinius ţaidimus nei mergaitės [7], tai matome ir mūsų atliktame tyrime. 60 proc. mergaičių vidutiniškai 2 valandas per savaitę praleidţia ţaisdamos ţaidimus, 90 proc. berniukų JAV ţaidţia daugiau nei 2 valandas per savaitę [7].

Pirmos klasės moksleiviai daugiau laiko praleidţia prie kompiuterio nei ketvirtos klasės, atitinkamai 5,44 val. ir 5,12 val. Ketvirtokai daugiau laiko skiria referatų rašymui (1,23 val.), nei pirmokai (1,06 val.), p=0,075. Naršo internete taip pat daugiau laiko ketvirtokai nei pirmokai (atitinkamai ketvirtokai 2,12 val., pirmokai 2,05 val.). Dirba kitus darbus kompiuteriu (atvirame anketos klausime, buvo nurodyta: svetainių kūrimas, programavimas, filmų, kilpų ţiūrėjimas) daugiau ketvirtokų (0,15 val.), nei pirmokų (0,04 val.), p=0,028.

Pirmokai daugiau laiko ţaidţia kompiuterinius ţaidimus, lyginant su ketvirtokais, atitinkamai 0,93 proc. ir 0,45 proc. (p=0,000). Taip pat pirmokai daugiau laiko praleidţia pokalbių svetainėse nei ketvirtokais (p=0,056), ţr. 3.12 pav.

3.12 pav. Pirmokų ir ketvirtokų darbo kompiuteriu trukmės ir pobūdţio pasiskirstymas *lyginant kompiuterinių ţaidimų trukmę tarp pirmokų ir ketvirtokų p=0,000 **lyginant kitą veiklą tarp pirmokų ir ketvirtokų p=0,028

Mokslininkai atlikę tyrimus vidurinėse Honkongo mokyklose, apie moksleivių darbą kompiuteriu, padarė išvada, kad vyresni moksleiviai praleisdavo daugiau laiko ruošiant namų darbus ir mokantis iš knygų, nei dirbant kompiuteriu. Tačiau autorių nuomone, tam paaiškinti reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus [46]. Literatūroje aprašoma, kad vyresni vaikai kompiuteriu naudojasi daugiau mokymosi tikslams, o jaunesni – ţaidimams [43, 44]. Tą matome ir mūsų atliktame tyrime. Y. Horie atliktame tyrime nustatyta teigiama koreliacija tarp vaiko amţiaus ir valandų skaičiaus praleistų ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus ir teigiama koreliacija tarp amţiaus ir regėjimo problemų (kuo vyresnis vaikas, tuo daţniau ţaidţia, ir yra blogesnis regėjimas) [20].

Trečdalis (33 proc.) vaikų teigia, nepastebėję, kaip kinta jų darbo kompiuteriu trukmė. 30 proc. respondentų teigia, kad jų darbo kompiuteriu trukmė trumpėja, 18 proc. - ilgėja, o 19 proc. - nekinta. Ţr. 3.13 pav. Statistiškai patikimas ryšys nebuvo nustatytas nei skirtumus lyginant tarp lyčių (p=0,134, x² 5,574, lls 3), nei tarp klasių (p=0,545, x² 2,136, lls 3). Ţr. 3.13 pav. ir 3.14 pav.

3.13 pav. Moksleivių subjektyvaus savo darbo trukmės kompiuteriu vertinimo pasiskirstymas

3.14 pav. Pirmų ir ketvirtų klasių moksleivių subjektyvaus savo darbo trukmės kompiuteriu vertinimo pasiskirstymas (p=0,545, x² 2,136, lls 3)

3.15 pav. Mergaičių ir berniukų subjektyvaus savo darbo trukmės kompiuteriu vertinimo pasiskirstymas (p=0,134, x² 5,574, lls 3)

Matome iš kreivės (ţr. 3.16 pav.) vaikų naudojimosi kompiuteriu trukmė ilgėjo nuo 2004 - 2006 metų (p=0,000), o nuo 2006 metų trumpėjo (p=0,000). Šį ryšį galima pagrįsti tuo, kad vyresni moksleiviai praleidţia daugiau laiko ruošiant namų darbus ir mokantis iš knygų, nei dirbant kompiuteriu [46].

3.16 pav. Moksleivių darbo kompiuteriu trukmės kitimas 2004-2007 metų (p=0,000, x² 53,749, lls 3)

Kad kompiuteris kenkia sveikatai, atsakė daugiau mergaičių nei berniukų, atitinkamai 86,3 proc. ir 70,4 proc. (p=0,000, x² 16,542, lls 2). Lyginant tarp klasių: 79,9 proc. pirmokų ir 82,8 proc. ketvirtokų teigė, kad kompiuteris kenksmingas sveikatai (p=0,180, x² 3,428, lls 2) - vyresni moksleiviai geriau supranta ţalą.

Kad tėvai kontroliuoja praleistą laiką prie kompiuterio atsakė: 52,7 proc. mergaičių ir 56,3 proc. berniukų, 73,9 proc. pirmokų ir 33,0 proc. ketvirtokų. Lankomų internetinių svetainių turinį tėvai kontroliuoja: 7,9 proc. mergaičių ir 8,1 proc. berniukų, 14,7 proc. pirmokų ir tik vieną proc. ketvirtokų. Ką dirba kompiuteriu, tėvai kontroliuoja beveik 20 proc. mergaičių ir 15,0 proc. berniukų ir net daugiau nei 2,5 karto daugiau pirmokų, nei ketvirtokų (atitinkamai 26,1 proc. ir 10,0 proc.). Sėdėjimo pozą taip pat daugiau kontroliuojama pirmokų, nei ketvirtokų (atitinkamai 55 proc. ir 32,1 proc.) ir neţymiai daugiau berniukų nei mergaičių (atitinkamai 48,1 proc. ir 41,8 proc.), ţr. 3.5 lent. Lyginant, tėvų kontroliuojamus pirmokus ir ketvirtokus buvo nustatytas statistiškai patikimas ryšys p=0,000, lls 1.

3.5 lentelė. Tėvų kontroliuojančių vaikus, dirbančius kompiuteriu, pasiskirstymas tarp klasių ir lyčių

Tėvai kontroliuoja: mergaitės berniukai 1 klasė * 4 klasė * praleistą laiką prie kompiuterio 52,7 % 56,3 % 73,9 % 33,0 % kokiuose internetiniuose puslapiuose lankosi 7,9 % 8,1 % 14,7 % 1,0 %

ką dirba kompiuteriu 19,9 % 14,8 % 26,1 % 10,0 %

sėdėjimo pozą 41,8 % 48,1 % 55,0 % 32,1 %

* lyginant tėvų kontrolę tarp pirmos ir ketvirtos klasės (p=0,000, lls=1)

Literatūroje nurodoma, kad labai svarbi yra tėvų kontrolė, vaikui dirbant kompiuteriu. Rekomenduojama sekti vaikų laikyseną, programų laiko trukmę, dirbant kompiuteriu ir lankomų interneto svetainių, ţaidimų pobūdį [2]. Kaip matome iš tyrimo rezultatų (ţr. 3.5 lent.) tėvai kontroliuoja daugiau nei 50 proc. vaikų. Didelė dalis tėvų nepakankamai kontroliuoja arba visai nekontroliuoja darbo kompiuteriu trukmės, pobūdţio ir sėdėjimo pozos. To prieţastis yra didelis tėvų uţimtumas, tėvai namuose praleidţia maţai laiko, nepakankamai bendrauja su savo vaikais arba menkas suaugusiųjų kompiuterio poveikio sveikatai įvertinimas, noras, kad vaikai turėtų uţsiėmimą ir nereikalautų dėmesio. Šiame tyrime buvo ieškoma ryšių tarp moksleivių kontroliuojamų tėvų ir nekontroliuojamų, bei jų sveikatos sutrikimų ir nusiskundimų, tačiau statistiškai patikimi ryšiai nebuvo nustatyti.

Kompiuterius namuose turi 99 proc. apklaustųjų. Lyginant, darbo trukmę kompiuteriu, tarp berniukų ir mergaičių, statistiškai patikimo skirtumo nėra, skiriasi tik uţsiėmimų pobūdis. Mergaitės daugiau laiko praleidţia rašydamos referatus, pokalbių svetainėse, o berniukai - ţaisdami kompiuterinius ţaidimus ir dirbdami kitus darbus kompiuteriu. Pirmokai daugiau laiko praleidţia prie kompiuterio nei ketvirtokai, jie taip pat daugiau laiko skiria kompiuteriniams ţaidimams, bendravimui internetus, o ketvirtokai - naršymui internete, referatų rašymui ir kitiems darbams kompiuteriu (svetainių kūrimui, programavimui, filmų, kilpų ţiūrėjimui). Vaikų naudojimasis kompiuteriu trumpėja, lyginant su praėjusiais metais.