KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Jolita Papečkytė
X GIMNAZIJOS PIRMŲ IR KETVIRTŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS SUTRIKIMŲ IR DARBO KOMPIUTERIU SĄSAJOS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė
doc. dr. Rūta Ustinavičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
X GIMNAZIJOS PIRMŲ IR KETVIRTŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS SUTRIKIMŲ IR DARBO KOMPIUTERIU SĄSAJOS
Jolita Papečkytė
Mokslinė vadovė doc. dr. Rūta Ustinavičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2008. 65 p.
Darbo tikslas. Įvertinti darbo kompiuteriu ir vaikų sveikatos pakenkimų sąsajas. Uţdaviniai:
1.Ištirti regėjimo funkcijos sutrikimų, netaisyklingos laikysenos ir skoliozių dinamiką;
2.Nustatyti sveikatos sutrikimų/nusiskundimų (regos ir kaulų - raumenų sistemos) ir darbo kompiuteriu sąsajas;
3.Įvertinti moksleivių darbą kompiuteriu namuose ir jo aplinką.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2006 - 2008 metais. Tyrime dalyvavo 428 Kauno X gimnazijos pirmų ir ketvirtų klasių moksleiviai, atsako daţnis 92.24 proc. Duomenys rinkti iš medicininių dokumentų ir anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel.
Rezultatai. Nustatyta, kad apie 40 proc. vaikų turi regėjimo ir 33 proc. kaulų - raumenų sutrikimus. Nustatyta statistiškai patikimas regėjimo aštrumo blogėjimas ir didėjantis moksleivių skoliozių daţnis. Pagrindiniai regėjimo sutrikimai dirbant kompiuteriu yra: 42,3 proc. akių skausmas, 38,6 proc. akių paraudimas, 32,9 proc. pablogėjęs matymas, 26,2 proc. ašarojimas, 23,8 proc. akių dţiūvimas, 19,6 proc. mirgėjimas akyse. Nustatytas ryšys tarp valandų praleistų prie kompiuterio ir regėjimo aštrumo maţėjimo. Daţniausi kaulų - raumenų sutrikimai: 42,3 proc. stuburo, 36 proc. kaklo, 16,8 proc. pečių lanko, 14 proc. riešo, 11 proc. juosmeninės dalies skausmai. Nustatytas ryšys tarp laiko praleisto prie kompiuterio ir juosmeninės dalies skausmo (p=0,033).Mergaitės daugiau laiko praleidţia rašydamos referatus (p=0,000) ir bendraudamos pokalbių svetainėse (p=0,011), berniukai - ţaisdami kompiuterinius ţaidimus (p=0,000) ir dirbdami kitus darbus kompiuteriu (p=0,048).
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
CORRELATION BETWEEN HEALTH DISORDERS AND WORK WITH THE COMPUTER AMONG 1ST AND 4TH FORM STUDENTS OF X GYMNASIUM
Jolita Papečkytė
Supervisor Rūta Ustinavičienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 65 p.
Aim of the study. The objective of this study is to evaluate correlation between health disorders and work with the computer.
Objectives. The goals of this work are to study dynamics of disorders of the function of vision, bad posture, and scoliosis; to establish correlation between health disorders/complaints (sight, bone-muscle system) and work with the computer; to measure students‘ work with the computer at home and its environment.
Methods. The research was done in 2006-2008; it involved 428 participants of 1ST and 4th form students of X Gymnasium. The percent of frequency of response was 92,24. Data was collected from medical documents and by carrying out a survey. Statistical analysis of data was done using computer-based statistical batch SPSS 13.0 and MS Excel.
Results. The results show that 40% of students have vision disorders and 67% - musculosceletal disorders. There is statistical evidence of growth in eyesight worsening and growing frequency of scoliosis among students. The main vision disorders caused by computers include: 42,3% eyestrain, 38,6% red eyes, 32,9% reduced vision, 26,2% running eyes, 23,8% dry eyes, 19,6% flicker. Connection is established between the time spent at a computer and reduced eyesight. Most frequent musculoscelatal disorders include: 42,3% pain in the spinal column; 36% - neck area, 16,8% - shoulder arch, 14% - wrist, 11% - girdle pain. There is relation between time spent at a computer and girdle pain (p=0,033). Girls spend more time at a computer working on presentations (p=0,000) and in chat rooms (0,011) while boys spend more time on computer games (p=0,000) and other computer programs (p=0,048). Conclusions. Research has presented statistically reliable worsening of vision and scoliosis among students. The time spent at a computer averages to 5 hours per day. Girls have more health complaints than boys. 1st form gymnasium students spend more time at the computer than 4th form students.
2 _ Pearsono‗o chi kvadrato testas
ABS – Australijos statistikos biuras AOA – Amerikos okulistų asociacija
CVS – dirbančiųjų kompiuteriais sindromas JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KVSC – Kauno Visuomenės sveikatos centras lls - laisvės laipsnių skaičius
LSIC – Lietuvos sveikatos informacijos centras N - tiriamųjų skaičius
p - pasikliautinumo lygmuo
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija RULA - greitas viršutinių galūnių vertinimas
TURINYS
ĮVADAS
DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI...8
1. LITERATŪROS APŢVALGA...9
1.1. Moksleivių sveikata...9
1.2. Kompiuterio naudojimo trukmė įvairaus amţiaus vaikų tarpe...9
1.3. Sveikatos problemos dirbant kompiuteriu...11
1.3.1. Astenopija, regėjimo įtampa...12
1.3.2. Funkciniai ir patologiniai pokyčiai regėjimo analizatoriuje...15
1.3.3. Rekomendacijos regėjimo sutrikimų profilaktikai...17
1.3.4. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai...17
1.3.5. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo vystymosi mechanizmas...20
1.3.6. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo prieţastys...22
1.3.7. Galvos skausmai, epilepsija... ...23
1.4. Kompiuterinių ţaidimų ir interneto įtaka vaikų sveikatai... ...24
1.5. Darbo ir poilsio reţimas...28
2. TYRIMO METODIKA...29
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...31
3.1. Sveikatos sutrikimų dinamika...31
3.2. Regėjimo ir kaulų - raumenų sistemos negalavimai... ...33
3.3. Gimnazistų darbas kompiuteriu namuose... ...42
3.4. Darbo kompiuteriu aplinka ir moksleivių elgsena... ...48
IŠVADOS...59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...60
LITERATŪRA...61
ĮVADAS
Kompiuterinės technologijos skverbiasi į kiekvieno mūsų gyvenimą, vis sunkiau išvengti tiesioginio kontakto su kompiuteriu. Šiandien kompiuteris jau yra neatskiriamas mūsų aplinkos elementas, jos dalis. Net pasaulio paţinimo kelyje jaunas ţmogus jau dabar yra lydimas informacinių technologijų: kompiuteriniai ţaidimai keičia kaladėles, grafikos programos - pieštukus, internetas - knygas [2].
Kompiuteriai uţima svarbią vietą ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Gerėja vaikų prieinamumas prie kompiuterių mokyklose ir namuose [44]. Vaikų, naudojančių kompiuterius, skaičius didėja. Vis daugiau laiko praleidţiant prie kompiuterio maţėja vaikų fizinis aktyvumas. Darbas kompiuteriu vaikams nepritaikytoje darbo vietoje sąlygoja netinkamą laikyseną ir gali sukelti rankų, kaklo, pečių ar nugaros fiziologinę įtampą, kuri vėliau sąlygoja skausmus,stuburo iškrypimus. Įvairių tyrimų duomenimis kompiuterių darbo vietos daţnai įrengiamos netinkamai [15, 17, 35, 42, 48, 50, 52], vaikai patiria diskomfortą jaučia kaulų - raumenų sistemos skausmus [3, 9, 17, 22, 23, 24, 42, 44, 46], regėjimo problemas [9, 20, 22, 40, 48, 46].
Šis kompiuterių naudojimo didėjimas siejamas ne tik su kaulų - raumenų sistemos sutrikimais, regėjimo problemomis, bet ir su paţintine bei socialine rizika. Ilgalaikis jaunimo „buvimas― internete, bendravimas virtualioje aplinkoje tarytum atriboja nuo realios tikrovės, socialiai izoliuoja ir daugelio psichologų laikomas gan pavojingu reiškiniu. Tai gali sudaryti problemų bendraujant realioje aplinkoje [2], be to, jį lydi regėjimo ir hipodinamijos problemos [5, 21].
Vaikai labai mėgsta ţaisti kompiuterinius ţaidimus. Jie sukelia didelę psichologinę ir psichofiziologinę apkrovą. Ţaidimai reikalauja didelio susikaupimo ir įtampos, kurių nebūna įprastinėse situacijose. Greita kadrų kaita ypač vargina regėjimą, ilgalaikis sėdėjimas - stuburą ir raumenų sistemą. Kai kurių tyrimų duomenimis, vaikai, kurie ţaidţia agresyvius ţaidimus, ir realiame gyvenime tampa agresyvesniais [20]. Taip pat nustatyta, kad vaikai patiria psichologinį stresą, jei ţaidţiama ilgiau nei vieną valandą arba neturi įgūdţių ţaisti sėkmingai [20]. Taigi, ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus, vaikai gali pakliūti į tam tikrą kompiuterių nelaisvę, kuri veikia asmenybės vystymąsi ir vaiko vidinį pasaulį [2].
reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus [2]. Svarbi tėvų kontrolė vaikui dirbant kompiuteriu, reikia atidţiai sekti vaikų naudojamos medţiagos turinį: kokius ţaidimus vaikas ţaidţia, ką programuoja, kokias interneto svetaines lanko.
Svarbu laiku atkreipti dėmesį į netinkamą vaikų darbą kompiuteriu, nes tai gali uţkirsti kelią įvairiems sveikatos sutrikimams ir sumaţinti sveikatos išlaidas ateityje.
Šiuo tyrimu norėta išsiaiškinti:
1. Darbo kompiuteriu trukmės ir pobūdţio skirtumus tarp pirmų ir ketvirtų klasių moksleivių, bei mergaičių ir berniukų;
2. Poţiūrį į darbą kompiuteriu ir pobūdį tarp pirmų ir antrų klasių moksleivių, bei mergaičių ir berniukų;
Darbo tikslas ir uţdaviniai
Darbo tikslas. Įvertinti darbo kompiuteriu ir vaikų sveikatos pakenkimų sąsajas.
Uţdaviniai:
1.Ištirti regėjimo funkcijos sutrikimų, netaisyklingos laikysenos ir skoliozės dinamiką;
2. Nustatyti sveikatos sutrikimų/nusiskundimų (regos ir kaulų - raumenų sistemos) ir darbo kompiuteriu sąsajas;
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Moksleivių sveikata
Visuomenės sveikatą didţiąja dalimi lemia vaikų sveikata, todėl jaunajai kartai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Būtina nustatyti faktorius, ţalingai veikiančius vaiko organizmą, atskleisti jų galimo poveikio prieţastis ir laiku juos likviduoti. Mokyklinio amţiaus vaikų tarpe vyrauja regėjimo funkcijos defektai, retesni - laikysenos sutrikimai, įvairaus laipsnio skoliozė [53]. Šių sutrikimų kiekvienais metais nustatoma vis daugiau. Lietuvos Sveikatos Informacijos Centro (LSIC) duomenimis šių sutrikimų paplitimas tarp Lietuvos vaikų, 1000-čiui vaikų: regėjimo 2004 - 98.9, 2005 - 110.1, 2006 - 120.1, kurių apie 95 proc. sudaro trumparegystė [31]; deformuojančios dorsopatijos 2004 - 46.2, 2005 - 48.4, 2006 - 52.5; netaisyklinga laikysena 2004 - 20.7, 2005 - 21.8, 2006 - 24.8 (1000-čiui gyventojų) [30]. Kauno mieste, Visuomenės sveikatos centro (VSC) atlikta vaikų sergamumo analize, uţregistruota regos sutrikimai: 2004 m.- 274, 2005 m. - 302, 2006 m. – 334; laikysenos sutrikimai 2004 m. – 139, 2005 m. – 155, 2006 m. – 153; skoliozės 2004 m. – 85, 2005 m. – 135, 2006 m. – 175 (1000 - čiui patikrintų bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių) [27].
1.2. Kompiuterio naudojimo trukmė įvairaus amţiaus vaikų tarpe
Vaikų, naudojančių kompiuterius skaičius auga. Lietuvoje tikslių duomenų apie vaikų naudojimąsi kompiuteriais nėra. 1999 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis 71 % šeimų, kuriose yra 8 - 17 m. amţiaus vaikų turėjo kompiuterius namuose [47]. UK 77 % 14 metų vaikų [16] ir 89 % iš 360 8-10 metų iš trijų UK mokyklų [34] turėjo kompiuterius namuose [45].
moksleivių prie kompiuterio praleidţia 0 - 2 valandas per dieną, o 76,5 % - 17-18 metų amţiaus moksleivių praleidţia 1 - 7 valandas per savaitę, 11% - 8-14 valandų per savaitę, o 6 % - 15-28 valandas per savaitę. Interneto svetainėse 11 % 17-18 metų moksleivių praleidţia 1-7 valandas per savaitę. Šis skirtumas aiškinamas tuo, kad vyresni moksleiviai praleisdavo daugiau laiko ruošiant namų darbus mokantis iš knygų nei dirbant kompiuteriu. Tačiau, autorių nuomone, šiam skirtumui paaiškinti reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus [46].
Harris C. ir Straker L. tyrime dalyvavo 314 10 - 17 m. amţiaus moksleiviai iš trijų Australijos mokyklų. Prie kompiuterio jie vidutiniškai praleisdavo 3,2 valandas per dieną ir 16,9 valandas per savaitę. Vienkartinio darbo su kompiuteriu trukmė buvo nuo 11 minučių iki 10 valandų [17].
Australijos statistikos biuro duomenimis (ABS) 2000 m. 95 proc. mokyklinio amţiaus vaikų naudojasi kompiuteriais (94 proc. mokykloje ir 76 proc. namuose). Iš jų 74 proc. kompiuteriais naudojasi 2 ir daugiau kartų per savaitę. Vyresni vaikai kompiuteriais daugiau naudojasi mokymosi tikslams, o jaunesni - ţaidimams [43, 44]. 85 proc. 12 - 14 m. ir 76 proc. 9 - 11 m. vaikų naudojasi kompiuteriais 2 kartus per savaitę. Net jaunesniame amţiuje, 63 proc. 5 - 8 m. vaikų naudojasi kompiuteriais 2 kartus per savaitę. Vakarų Australijos duomenimis - 56 proc. 5m. amţiaus vaikų naudojasi kompiuteriais kiekvieną savaitę. UK vaikų studijoje, kurią atliko Mumtaz 2001 metais, 39 proc. 8 - 10 m. vaikų naudojasi kompiuteriais kiekvieną dieną [34].
ABS 2000 m. duomenimis, 13.6 proc.berniukų ir 4.3 proc. 9-11 m. amţiaus mergaičių prie kompiuterio praleidţia daugiau nei 20 valandų per dvi savaites ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus. Honkonge 2001 atliktame tyrime nustatyta, kad 12-14 m. vaikai praleisdavo prie kompiuterio vidutiniškai 137 minutes kiekvieną dieną [19]. JAV atliktame tyrime nustatyta, kad 2-17 m. vaikai, kurie turi kompiuterius namuose prie jų vidutiniškai kasdien praleidţia po 97 minutes [46]. Vis daugiau laiko praleidţiant prie kompiuterio maţėja vaikų fizinis aktyvumas. Kompiuteriniai ţaidimai yra antroje vietoje tarp laisvalaikio uţsiėmimų (69 proc.), po televizijos ţiūrėjimo tarp vaikų (97 proc.) [44].
1.3. Sveikatos problemos dirbant kompiuteriu
Daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų prieţastimi. Švedijos mokslininkų yra apskaičiuotas tam tikrų susirgimų rizikos laipsnis ir jo ryšys su laiku, praleistu dirbant kompiuteriu.
Tai matote paveiksle:
1.1 pav. Ryšys tarp darbo kompiuteriu trukmės ir sveikatos paţeidimų rizikos laipsnio(%) /
National Institute for Working Life, Solna, Švedija, 1992 m./
Ţmogaus darbą kompiuteriu galima vertinti kaip sistemos „ţmogus – kompiuteris‖ veiklą. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendţia keli pagrindiniai faktoriai:
Regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių. Stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių.
Psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris daţnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu.
Didţioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos paţeidimų pagrindinė prieţastis:
Trys ketvirčiai dirbančiųjų skundţiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais. Pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus.
Tenka konstatuoti, kad kiekvienas dirbantysis dirba ne uţdaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli graţu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos [5].
Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:
padidintas akių nuovargis, daţnesnė trumparegystė,
kaulų ir raumenų sistemos paţeidimai,
daţnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos, odos paţeidimas veido bei kaklo srityje [5].
Darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų prieţastimi. Bet šie sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli graţu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos.
1. 3.1. Astenopija, regėjimo įtampa
Astenopija (gr. asthenes - silpnas + ops – akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa ţiūrint į smulkius objektus. Jos poţymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Astenopija daţniausiai būna akomodacinė, kurios pagrindinė prieţastis yra akomodacijos spazmas. Be šių simptomų, dar gali būti galvos skausmai, retais atvejais pykinimas ir migrenos priepuoliai [1].
Literatūroje aprašomi astenopijos simptomai yra klasifikuojami į dvi grupes: 1) „akių― simptomai – akių skausmas, paraudimas, perštėjimas, dţiūvimas, ašarojimas; 2) „regėjimo― simptomai – neryškus matymas, mirgėjimas, dvejinimasis akyse, tamsios dėmės akyse [1].
simptomai išnyksta valandos bėgyje po darbo. Nebūtinai regėjimo nuovargis siejamas tik su darbu kompiuteriu. T. Laubli (JAV) duomenimis, astenopijos simptomai atsiranda - 40-45 % dirbančiųjų kompiuteriu, 7-14 % asmenų - ilgai ţiūrint televizorių, 6-8 % asmenų - skaitant knygas ar laikraščius. Daugelyje atliktų tyrimų nurodomas astenopijos ryšys su asmeninio pobūdţio arba darbo aplinkos veiksniais. Astenopijos simptomai yra daţnesni mergaitėms, negu berniukams, amţius įtakos neturi. Astenopijos atsiradimui gali turėti įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu daţniau jaučia astenopijos simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą, dirbant dialogo reţimu, ypač ţaidţiant ţaidimus, nes dauguma vaikų patinkančią uţduotį atlieka su didele dėmesio koncentracija iki pervargimo [21, 6, 36, 1]. Daţnai dirbant kompiuteriu vaizdai yra nepastovūs, paveikslai - neryškūs, šios kombinacijos gali įtakoti regos sistemos nuovargį [6]. Vertinant atsiradusių simptomų stabilumą, išsiskiria grupė dirbančiųjų, kurie atlieka teksto įvedimo ir redagavimo darbus - astenopija šiems dirbantiesiems yra stabiliausia ir labiausiai pavojinga.
Nenuginčijama darbo laiko įtaka astenopijos vystymuisi. Atliekant statistinę analizę, nustatoma patikima teigiama koreliacija tarp nepertraukiamo darbo laiko trukmės ir astenopijos simptomų daţnio: kuo yra ilgesnis darbo laikas, tuo daţniau vystosi regos nuovargis.
Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad darbas kompiuteriu susijęs su ţymiu regėjimo analizatoriaus ir protiniu nuovargiu. Tai lemia darbingumo sumaţėjimą, kurio informatyviausi rodikliai yra ryškaus matymo periodo sutrumpėjimas ir regos sensomotorinės reakcijos prailgėjimas [40]. Moksleivių, dirbančių kompiuteriais, grupėje regos sensomotorinės reakcijos greitis (nuo pirmos iki penktos pamokos) pailgėjo daugiau (44,8 ms), negu nedirbančių su kompiuteriais (11,0 ms), tačiau statistiškai nepatikimai. Tiriamosios grupės moksleivių ryškaus matymo pastovumas pamokų pabaigoje sumaţėjo 27,4%, o kontrolinėje grupėje - 12,9% (p<0,05). Ryškaus ir neryškaus matymo periodų kaitos rodiklis tiriamojoje grupėje pablogėjo 15,1 k/min., o kontrolinėje - 4,3 k/min. (p<0,05). Regėjimo analizatoriaus nuovargis atsiranda pervargus akies akomodacinei bei konvergencinei sistemoms, kas pasireiškia regėjimo aštrumo sumaţėjimu, ryškaus matymo periodo sutrumpėjimu ir daţnesne ryškaus bei neryškaus matymo periodų kaita. Regos analizatoriaus nuovargio poveikyje gali atsirasti akomodacinis spazmas ir sutrikti akies kraujotaka, kas gali lemti negrįţtamą regėjimo paţeidimą [40].
Szeto G.P.Y. tyrime Honkongo keturiose vidurinėse mokyklose buvo apklaustos dvi grupės moksleivių: pirma - 615 respondentų 12-13 metų amţiaus ir antra - 655 respondentų 17-18 metų. 17-18 metų amţiaus grupėje 35% jautė akių skausmus, 12-13 metų amţiaus grupėje - 94% respondentų jautė akių skausmus. [46].
Fraser M. Kanadoje atliktame tyrime dalyvavo 34 šeštos ir 62 septintos klasės moksleiviai. Akyse vidutinio arba aukšto intensyvumo skausmą jautė 50% šeštos klasės moksleivių ir 34% septintos klasės moksleivių [9].
Horie Y. atliktame tyrime nustatyta, teigiama koreliacija tarp vaiko amţiaus ir valandų skaičiaus praleistų ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus, ir teigiama koreliacija tarp amţiaus ir regėjimo problemų (kuo vyresnis vaikas, tuo daţniau ţaidţia, ir tuo blogesnis regėjimas) [20]. Specifinės problemos:
Susilpnėjęs regėjimas. Nėra pilnai įrodytas regėjimo susilpnėjimo ir astenopijos vystymosi ryšys [1]. Taip pat, vaikai daţnai nekreipia dėmesio į regėjimo pablogėjimą, sukeltą trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo, kadangi galvoja, kad kiekvienas mato taip pat kaip ir jie. Nekoreguota toliaregystė gali sukelti refrakcijos pokyčius, netgi jei regėjimas yra geras [6]. Esant regėjimo sutrikimams, refrakcijos ydoms yra reikalinga korekcija, akinių pagalba. Regėjimo problemas sukelia ir netinkami darbui su kompiuteriu naudojami akiniai. Nors ir maţa regos fokusavimo neatitikimo galimybė gali turėti neigiamos įtakos regai, tai gali sukelti negrįţtamų pakitimų, kadangi kompiuterio naudotojai savo ţvilgsnį nukreipia tik į ekraną [6].
Kontaktiniai lęšiai taip pat dirbantiesiems kompiuteriu sukelia eilę papildomų problemų. Maţas santykinis oro drėgnumas, elektrostatinio krūvio įtakoje prie ekrano susikaupusios įsielektrinusios dulkės bei kompiuterio generuojama šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti veiksniai lemia „sausos akies― sindromą, dėl to atsiranda akių paraudimas, perštėjimas ir deginimas bei akių skausmas. Turi įtakos ir asmeniniai dirbančiųjų ypatumai, tai yra tai, jog dirbantiems kompiuteriu ryškiai sumaţėja mirksėjimo daţnis [1].
1.3.2. Funkciniai ir patologiniai pokyčiai regėjimo analizatoriuje
Eksperimentinių tyrimų metu buvo nustatyta oftalmologinių parametrų kitimo priklausomybė nuo displėjų techninių savybių. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, ištyrus 1591 kompiuterių operatorius ir 125 kontrolinės grupės asmenis, gauta išvada, kad darbas kompiuteriu skatina miopijos vystymąsi. Sumaţėjęs regėjimo aštrumas nustatytas 37 % dirbančiųjų kompiuteriu ir 26 % kontrolinės grupės asmenų. Kadangi dirbant kompiuteriu reikalingas geras arba gerai koreguotas regėjimas, net ir neţymios refrakcijos ydos gali sukelti papildomą regos analizatoriaus įtampą. Lietuvoje, tiriant moksleivių, dirbančių kompiuteriais sveikatą, nustatyta didesnis miopijos daţnis, lyginant su moksleiviais, nedirbančiais kompiuteriu. Atlikus nuodugnų kompiuterizuoto mokymo klasių moksleivių klinikinį oftalmologinį tyrimą, nustatyta, kad 34 % 15 –16 metų amţiaus moksleivių regėjimas yra sutrikęs. 15 m. amţiaus grupėje regėjimo sutrikimus turi 31,7 %, 16 m. amţiaus grupėje – 34,5 % moksleivių. Tarp regėjimo sutrikimų 96,0 % sudaro miopijos formos refrakcijos sutrikimai. Miopijos dydis svyruoja nuo 0,5 D iki 7,0 D, tačiau daugumos (64,0 % ) moksleivių ji siekia nuo 3,0 D iki 5,0 D. Sistemingai nedirbančių kompiuteriais to paties amţiaus moksleivių regėjimo sutrikimai yra retesni (20,0 –24,0%).
Darbas kompiuteriu turi įtakos „sausos akies“ sindromo atsiradimui. Atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo daţnis sumaţėja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant ar vairuojant, kaip tai iliustruojama 1.1 lent.
1.1 lentelė. Mirksėjimo daţnio ir atviro akies paviršiaus ploto pokyčiai, priklausomai nuo veiklos rūšies
Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, didesnis ašarų kiekis nugaruoja. Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdţiūsta greičiau, tai sukelia akies dirginimą, perštėjimą, atsiranda sausumo jausmas, atrodo, kad į akis pateko smėlio. Akis degina, nieţti, kartais ašaroja. Mirksėjimas yra svarbiausias faktorius, tolygiai paskirstant ašarų plėvelę ant akies obuolio paviršiaus [2, 36, 6, 31, 12]. Be to, kompiuteriai išskiria ozoną, kuris aplinkoje
Poţymis Ramybės
būklėje
Skaitant Dirbant kompiuteriu
Atviras akies paviršiaus plotas (cm 2
) 2,2 ±0,4 1,2 ± 0,4 2,3 ± 0,5
nėra pavojingas, tačiau uţdaroje patalpoje sukelia tam tikrus cheminius pakitimus ašarų plėvelėje, - tai dirgina rageną. Tad labai svarbu ilgai dirbant prie kompiuterio, daţnai vėdinti patalpas [31], dėl to, kad visi elektroniniai prietaisai (pvz., monitoriai) jonizuoja orą (susidaro aerojonai ir kitos sveikatai kenksmingos medţiagos). Dėl šios prieţasties sumaţėja darbingumas, atsiranda nuovargis, o daliai asmenų gali prasidėti galvos skausmai [39]. Būtina vėdinti miegamąjį prieš miegą, jei kompiuteris yra šiame kambaryje [28].
Keičiant darbo sąlygas, galima keisti atvirą akies paviršiaus plotą ir išsiskiriantį ašarų kiekį. Išsiskiriantis ašarų kiekis ţiūrint į objektą, esantį 30 laipsnių ţemiau regėjimo ašies, yra 1,3 karto didesnis, negu stebint objektus, esančius 0 – 15 laipsnių aukščiau regėjimo ašies [2, 12].
Amerikoje gydytojai pastebėjo, didėjantį skaičių pacientų, kurie jaučia simptomus sėdint prie kompiuterio ir kreipiasi į gydytojus dėl regėjimo patikrinimo. Amerikos Okulistų asociacija (AOA) nustatė, dirbančiųjų kompiuteriais regėjimo sindromą. Pagal AOA apibrėţimą, dirbančiųjų kompiuteriais regėjimo sindromas (CVS-computer vision syndrome (angl.)) - tai akių ir regėjimo problemos, susijusios su kompiuterio naudojimu. CVS pasireiškia akių įtampa, galvos skausmu, trumparegyste ir toliaregyste, sausomis ir raudonomis akimis, dvejinimusi, jautrumu šviesai [6]. Tarp dirbančiųjų kompiuteriais regėjimo sindromo taip pat minimi šie poţymiai: ašarojimas; apsiblausęs ţvilgsnis, dvejinimasis akyse, kaklo, peties ir nugaros skausmai; raumenų spazmai, pilvo skausmas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, sumaţėjęs darbingumas [6].
Faktoriai, kurie turi įtakos šio sindromo atsiradimui vaikų tarpe: bloga higieninė klasių būklė, netinkamas kompiuterių klasės įrengimas; blogi laikysenos įgūdţiai darbo metu ir refrakcijos ydos. Apšvietimas, regėjimas ir laikysena yra tarpusavyje susijusios sąvokos. Netinkama laikysena gali sąlygoti regėjimo problemas. Dirbdami mes nesąmoningai pakeičiame laikyseną norėdami sumaţinti akių įtampą [6]. Kūno ir akių padėtys labai priklauso viena nuo kitos. Neteisinga laikysena turi įtakos netinkamam regos kampo pasirinkimui [12].
1.3.3. Rekomendacijos regėjimo sutrikimų profilaktikai
Pagrindinės strateginės kryptys, maţinančios darbo aplinkos įtaką regėjimo funkcijai bei regos analizatoriaus nuovargį, yra šios:
1. Uţtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio (bendrojo ir vietinio) apšvietimo parametrus.
2. Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas atitinkančias vaikų poreikius, eliminuoti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę. Kitais atvejais, juos pašalinti, keičiant atskirų darbo vietos elementų išsidėstymą.
3. Dirbti tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais displėjais. 4. Norint sumaţinti akių nuovargį, atliekant intensyvias regimąsias, uţduotis laukas turi būti apribotas tiek vertikalia, tiek horizontalia ţiūrėjimo kryptimis. Dėl šių prieţasčių monitoriaus padėtis yra rekomenduojama kiek galima ţemesnė.
5. Dirbant kompiuteriu vaikai turi laikytis darbo ir poilsio reţimo, nes ilgas darbas be pertraukų gali sukelti akių junginės dirginimą ir akomodacijos problemas. Lietuvos Higienos Normose rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 10 minučių kiekvienai darbo valandai [21, 18, 41].
6. Dirbantieji kompiuteriais turi reguliariai tikrinti regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti, net ir neţymios refrakcijos ydos gali sukelti papildomą regėjimo įtampą [2]. Dirbantieji kompiuteriu sąmoningai turi stengtis daţniau mirksėti, tuo būdu maţinant dţiūvimo reiškinius akies junginėje bei su tuo susijusius nemalonius subjektyvius jutimus akyse.
Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, ţiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant [48, 41].
Laikymasis šių rekomendacijų sumaţins riziką, įvairiems regėjimo sutrikimams, kas sumaţins ir sveikatos prieţiūros išlaidas ateityje.
1.3.4. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai
penkiolikos metų mergaičių ir 33 % berniukų. Epidemiologinės studijos, atliktos per pastaruosius 15 metų Europoje, rodo, kad kaklo, pečių ir ypatingai nugaros skausmų daţnis yra toks pats vaikams ir paaugliams, kaip ir suaugusiems [51]. Nugaros skausmų paplitimas 9-17 metų amţiuje svyruoja tarp 30-59 %. Ilgalaikės studijos parodė, kad nugaros skausmas sparčiai daţnėja paauglystėje tarp 12-16 metų. Burtonas nustatė, kad kasmetinis nugaros skausmų paplitimas padvigubėja 11-15 m. amţiuje. Apie 20 metus paplitimo lygis sustoja ir išlieka gana pastovus, kaip 40-ies metų asmenims [51]. Be to, G.P.Y. Szetas atlikęs tyrimą Honkonge iškėlė tokia hipotezę, kad vėlyvame brendimo amţiuje nejaučiamas toks kaulų - raumenų sistemos diskomfortas, kaip jaunesnių moksleivių, kurie auga daug sparčiau. Tai rodo gauti duomenys: 17-18 metų amţiaus grupėje 35 % jautė akių skausmus, 30 % - kaklo ir pečių skausmus. 12-13 metų 94 % jautė akių skausmus, 86 % - kaklo ir 71 % - pečių skausmus. Tačiau, autorių nuomone, šiam skirtumui paaiškinti reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus [46].
Buvo atlikta keletas epidemiologinių tyrimų apie vaikų, suaugusių ir paauglių kaklo ir pečių skausmus. 6 % 3-4 klasės mokinių trijų mėnesių laikotarpyje juto kaklo skausmus. Paauglių grupėje 16 m. 28,4 % jaučia diskomfortą ir šis paplitimas didėja su amţiumi; 12-18 m. 50 % paauglių jautė kaklo ir viršutinių galūnių skausmus, iš jų 20 % mergaičių ir 10 % berniukų turėjo pasikartojančius lėtinius skausmus [51].
Burke A. ir Peper E. San Franciske atlikto tyrimo duomenimis daugelis moksleivių patiria fizinį diskomfortą, susijusį su naudojimusi kompiuteriu. 30 proc. moksleivių jautė riešo skausmus, 15 proc. jautė nugaros skausmus [3].
Bostone Jacobs K. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 321 šeštų klasių moksleiviai. Nustatyta, kad 42,4 % jautė nugaros skausmus po naudojimosi kompiuteriu. Ryšys tarp nugaros skausmo ir laiko praleisto prie kompiuterio nebuvo statistiškai patikimas [24].
Fraser M. Kanadoje atliktame tyrime dalyvavo 34 šeštos ir 62 septintos klasės moksleiviai. Šeštokai vidutinio arba aukšto intensyvumo skausmą daugiausiai jautė kakle – 64 %, viršutinėje nugaros dalyje – 38 %, apatinėje nugaros dalyje taip pat 38 %. Septintokai kakle – 37 %, viršutinėje nugaros dalyje -30 %, apatinėje nugaros dalyje -35 % [9].
nešiojamo kompiuterio. Galvos ir kaklo laikysena buvo vertinama naudojantis Peak Motus Motion analizės sistema (Peak Performance Technologies, Chattanooga, USA). Gauti rezultatai, kad skaitymas iš paprasto ar nešiojamo kompiuterio rodo aukštą galvos ir kaklo biomechaninę ir fiziologinę įtampą, lyginant su skaitymu iš knygos [44].
Jacobs K. atliktame tyrime dalyvavo 152 šeštų klasių moksleiviai. Kaulų - raumenų sistemos diskomfortą daugiausia jautė: 33 % kakle, 16 % pečiuose, 25 % nugaroje, 9 % alkūnėse ir 20 % rieše ir plaštakose [24].
Amerikoje Jacobs K. ir Baker N. A. atliekamame tyrime buvo aiškinamasi, kaip daţnai Amerikos vidurinės mokyklos moksleiviai naudojasi kompiuteriu namuose ir koks yra kaulų ir raumenų sistemos paplitimas šioje populiacijoje. Tyrime taip pat buvo atsiţvelgta į ryšį, egzistuojantį tarp bendro kaulų - raumenų sistemos diskomforto ir įvairių ergonominių veiksnių. Gauti rezultatai parodė, kad daugelis neturi baldų, specialiai pritaikytų darbui kompiuteriu. Buvo nustatytas ryšys tarp valandų skaičiaus, praleistų prie kompiuterio, ir bendro kaulų ir raumenų sistemos diskomforto. Rezultatai skyrėsi tarp tų, kurie turėjo baldus, pritaikytus kompiuterio naudojimui ir tų, kurie nepatogiai jautėsi darbo vietoje. Asmenys, kurie gerai galėjo pasiekti klaviatūrą maţiau skundėsi kaulų - raumenų skausmais [23]. Laeser K., Maxwell L. ir Hedge A. tyrime buvo vertintas reguliuojamų klaviatūrų efektas darbo vietose. 58 vidurinių mokyklų moksleiviams. RULA (įtampos ergonominis vertinimas) metodo rezultatai parodė ţymų laikysenos pagerėjimą sėdint prie klaviatūros, kuri pritaikyta pagal antropometrinius matavimus. Padaryta išvada, jog kompiuterio darbo vietos įrengimas įtakoja vaiko laikyseną [29].
Įvairių tyrimų duomenimis, kompiuterių darbo vietos įrengiamos netinkamai - kompiuteriai, klaviatūros, pelės nepritaikyti vaikams, dėl to, vaikai patiria diskomfortą. Vaikai daţnai patiria problemų, negalėdami pasiekti klaviatūros bei negalėdami padėti kojų ant ţemės [6]. Mokyklose ir stalai, ir suolai daţnai nėra pritaikyti mokinių ūgiui. Tokia pat kūno padėtis būna ir sėdint prie kompiuterių. Dėl to gali būti paţeistas pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmens dalis, dilbis, riešas ir kt. [37].
Jakobs K. [23], Harris C. [17] ir Williamas I. [52] nustatė, kad kaulų - raumenų sistemos diskomfortas susijęs su nepertraukiamu kompiuterių naudojimusi bei netinkamu darbo vietos įrengimu, kuri sąlygoja netinkamą laikyseną.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, kompiuterizuotų mokymo klasių įrengimas neatitinka ergonominių reikalavimų. Patalpos yra per ankštos, nes viena moksleivio darbo vieta uţima nuo 1,4 iki 4,3 m2. Klasėse baldai yra vienodo dydţio, jų aukštis ir atsilenkimas
rankoms ir kojoms. Kompiuterių stalai yra per siauri, nepatogūs, nelieka vietos darbo priemonėms. Moksleivių anketiniai tyrimo duomenys rodo, kad dirbant kompiuteriu nepatogią padėtį paţymi 40 % moksleivių [48]. Darbas kompiuteriu vaikams nepritaikytoje darbo vietoje sąlygoja netinkamą laikyseną ir gali sukelti rankų, kaklo, pečių ar nugaros kaulų - raumenų sistemos įtampą, kuri vėliau sąlygoja skausmus ir stuburo iškrypimą [25].
Kūno ir akių padėtys labai priklauso viena nuo kitos. Netaisyklingas regos kampas verčia keisti galvos ir kaklo padėtį, tuo sukeldamas papildomą įtampą atskiroms raumenų grupėms. Tik turint nepriklausomai reguliuojamus darbo stalo, klaviatūros ir kėdės aukščius galima nustatyti ergonominius reikalavimus atitinkančią kūno pozą ir regos kampą, įvertinant atliekamo darbo pobūdį ir asmeninius vartotojo parametrus [25].
Harris C. ir Straker L. Australijoje atliktame tyrime dalyvavo 218 10-17 metų moksleivių, kurie naudojasi nešiojamais kompiuteriais. Skausmą galvoje jautė 10-20 %, kakle daugiau nei 38 %, pečiuose 10-20 %, nugaroje 38 %, dilbyje 5-10 %, plaštakose 20-38 % moksleivių [17]. Dirbant kompiuteriu, tik 34 % moksleivių sėdi prie rašomojo stalo. 60 % respondentų jautė diskomfortą dirbdami kompiuteriu. Dirbant paprastu kompiuteriu diskomfortas labiausiai buvo jaučiamas akyse, kakle, dešinėje rankoje, vidurinėje nugaros dalyje ir galvoje, o dirbant personaliniu kompiuteriu - dešinėje rankoje, akyse, kakle, ţemesnėje nugaros dalyje, galvoje ir pečiuose. Tačiau naudojantis personaliniu kompiuteriu jaučiamas diskomfortas nebuvo toks intensyvus [17].
Susirūpinimas dėl kaulų - raumenų sistemos sutrikimų jaučiamas daugelyje šalių. Manoma, kad vaikų laikysenos pakitimai dirbant kompiuteriu yra didţiausias rizikos faktorius kaulų ir raumenų sistemos paţeidimams. Kaulų - raumenų sistemos diskomfortas susijęs su nepertraukiamu kompiuterių naudojimusi bei netinkamu darbo vietos įrengimu, kuris sąlygoja netinkamą laikyseną, skausmus ir stuburo iškrypimą.
1.3.5. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo vystymosi mechanizmas
negali relaksuotis. Todėl sumaţėja kraujo cirkuliacija, vystosi išemija ir kaupiasi medţiagų apykaitos produktai. Šie procesai sukelia uţdegiminę reakciją, kurią lydi skausmas. Prie skausmo ir raumenų nuovargio atsiradimo prisideda ir per didelis pieno rūgšties kiekis ir per maţa deguonies koncentracija. Be to, sutrikusi kraujo ir limfos cirkuliacija gali sukelti audinių paburkimą ir sąlygoti nervų bei kraujagyslių suspaudimą. Skausmas paţeidimo vietoje padidina raumenų įtempimą, taip sukeldamas ilgalaikį, teigiamo grįţtamojo ryšio principu paremtą pakenkimą. Raumenų įtampos ir skausmo atsiradimo mechanizmas iliustruojamas ţemiau pateikiamoje schemoje (ţr. 1.2 pav.) [26].
1.2 pav. Raumenų įtampos ir skausmo atsiradimo mechanizmas (pagal A.Grieco, 1986)
1.3.6. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo prieţastys
Kaulų - raumenų sistemos sutrikimų skaičius auga dėl jaunimo fizinio aktyvumo stokos, dėl didėjančio laiko praleidţiamo prie kompiuterių, ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus, ţiūrint televiziją. Didţiausią įtaką kaulų - raumenų sistemos paţeidimams turi netinkama laikysena [14].
Ţmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui sėdimoje padėtyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis, statinė darbo poza. Statinis raumenų įtempimas atsiranda dėl to, kad dirbančiojo galva yra pastovioje pozicijoje, uţtikrinančioje vienodą nuotolį tarp akių ir ekrano, tuo pačiu tai riboja rankų judesius ir kūno padėties pasikeitimo galimybę [21]. Pasak Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos gydytojos, kineziterapeutės A. Cirtautas, dėl netaisyklingo darbo kompiuteriu atsiranda kaulų ir raumenų sistemos paţeidimų. Ţmogui ilgą laiką nekeičiant kūno padėties, raumenys, palaikantys nugarą, pavargsta ir praranda reikiamą tonusą, atsiranda raumenų disbalansas, dėl to pertempiami nugaros raiščiai, atsiranda skausmai nugaroje. Jei nekreipsime dėmesio į netaisyklingą laikyseną ir ji laiku nekoreguojama, kaulų sistemoje prasideda diskų deformacijos arba jie pasislenka. Judesiai stuburo juosmeninėje dalyje tampa skausmingi, blogėja nervinių impulsų perdavimas. Judant šie skausmai dar labiau paaštrėja [31].
Dirbant kompiuteriu, netinkamos kaulų ir raumenų sistemos padėtys ir jų prieţastys, gali būti įvairios:
per didelis delnų pasukimas į išorę atliekant duomenų įvedimą, perdėtas kaklo sulenkimas dėl pernelyg ţemo darbo stalo,
statinė stuburo juosmens dalies įtampa dėl nepatogios darbo kėdės, netinkamas alkūnės kampas dėl netinkamo darbo stalo.
Darbo vietos ergonominio įrengimo reikšmę objektyviai patvirtina ir daugelis tyrimų [25].
Tarp rizikos veiksnių, sukeliančių kaulų - raumenų sistemos sutrikimus minimas kompiuterinių ţaidimų ţaidimas daugiau nei 2 valandas per dieną [51].
Pagrindiniai profilaktikos principai:
Ergonomiškai pagrįstas darbo vietos įrengimas; Darbinių uţduočių įvairovė;
Galimybė laisvai keisti darbo pozą; Trumpalaikės pertraukėlės.
Pasak Buckle P., svarbu sukurti baldus, labiau pritaikytus vaikams. Ergonomikos principai, kurie diegiami darbo vietose taip pat turėtų būti naudojami ir klasėse, kad sumaţinti riziką vaikams. Tėvams patariama stebėti, kaip vaikai naudojasi kompiuteriais namuose, įsitikinti, kad sėdi taisyklingai, netinkamą laikyseną pataisyti, nes vaikai nekreipia dėmesio į savo laikyseną. Vaikai nejaučia, kada pervargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tėvai turėtų aktyviau įtakoti vaikų laisvalaikį [3, 8, 25].
Gydytoja A. Cirtautas rekomendavo, prie kompiuterio sėdėti kėdėje su atrama rankoms. Kėdė turėtų turėti juosmeninį išlinkimą. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos aukštyn arba pernelyg nuleistos ţemyn. Sėdint kojos turi būti atremtos į grindis [31].
Ţinant kaulų - raumenų sistemos pakenkimo prieţastis ir pagrindines jos profilaktikos priemones. Galima sėkmingai išvengti šios sistemos sutrikimų arba bent sumaţinti riziką.
1.3.7. Galvos skausmai, epilepsija
Daţniausios galvos skausmų prieţastys dirbantiems kompiuteriu yra regos nuovargis arba astenopija ir stresas. Dirbančiųjų kompiuteriais, išsakančių šį nusiskundimą procentas yra įvairus ir atskirų šaltinių duomenimis svyruoja nuo 11 iki 89 %. Yra nustatyta, kad galvos skausmai yra daţnesni dirbant tokius darbus:
įvedant duomenis;
įvedant ir redaguojant tekstą;
ilgai dirbant kompiuteriu be pertraukos.
1.4. Kompiuterinių ţaidimų ir interneto įtaka vaikų sveikatai
Šiuolaikiniame pasaulyje kompiuteriniai ţaidimai yra labiausiai paplitęs laisvalaikio uţsiėmimas tarp vaikų. Ţaidimai reikalauja didelio susikaupimo ir įtampos, sukelia didelę psichologinę apkrovą, kurių nebūna realiose situacijose, ir į šias, daţniausiai virtualias, situacijas savo noru pakliūna vaikai. Greita kadrų kaita ypač vargina regėjimą, ilgalaikis sėdėjimas - stuburą ir raumenų sistemą. Pastaruoju metu daţnai diskutuojama dėl kompiuterinių ţaidimų įtakos ţmogaus psichikai. Per kompiuterinius ţaidimus vaikai gali pakliūti į tam tikrą kompiuterių nelaisvę, todėl galėtų būti keliamas ir opesnis klausimas: kaip darbas kompiuteriu veikia asmenybės vystymąsi bei jo vidinį pasaulį [2]. Ţaidţiant brutalius ţaidimus yra sukeliamas ţiaurumo ir agresijos protrūkis. Londone atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 204 moksleiviai. Gauti rezultatai buvo tokie, jog smurto turintys ţaidimai įtakoja paauglių agresyvų elgesį [4].
Vaikams labiausiai patinka ţaisti kovos ir veiksmo ţaidimus. Vaikai ţaidţiantys kompiuterinius ţaidimus jaučia fizinį diskomfortą, jei ţaidţiama daţnai. Tačiau statistiškai patikimas ryšys nebuvo nustatytas. Kai kurie tėvai pastebi, kad ţaidţiančių kompiuterinius ţaidimus vaikų regėjimas pablogėjo, išsivystė bloga laikysena ţiūrint į monitorių iš šoninio kampo, ir taip pat įtakojo didesnį nakties košmarų daţnį. Norint įveikti šias problemas tėvams buvo pasiūlyta trumpinti ţaidimų laiką daryti pertraukas ţaidimų metu [20].
Japonijoje Horie Y. tyrime buvo tiriami du 9 m. vaikai: berniukas ir mergaitė. Buvo matuojami eksperimentiniai ir fiziologiniai parametrai, ţaidimo pradţioje ir pabaigus ţaisti. Skiriami du ţaidimai po 30 minučių, t.y., pirma ir antra uţduotis. Regėjimo aštrumas abiejų buvo normalus. Buvo matuojamas kritinis mirksėjimo daţnis, kraujo spaudimas, regėjimo aštrumas, subjektyvus nuovargio jausmas, fizinio išsekimo laipsnis, širdies daţnis, veido paviršiaus temperatūra ir analizuojamas elgesys. Vienas vaikas buvo įgudęs ţaidėjas (ţaidţiantis 2-3 valandas per dieną.), o kitas - neįgudęs (ţaidţiantis 1-2 kartus per mėnesį). Bendro nuovargio simptomai pasireiškė abiem. Vaikui, kuris kompiuterinius ţaidimus ţaidţia rečiau, širdies daţnis padidėja ţaidimų metu. Tai siejama su tuo, kad jis nėra įgudęs. Buvo stebimi ypatingai maţi pasikeitimai kraujo spaudimo ir mirkčiojimo eksperimento pradţioje ir pabaigoje. Tačiau kiti matavimai buvo skirtingi priklausomai nuo ţaidimų daţnumo. Psichologinis stresas nustatytas, jei buvo ţaidţiama ilgiau nei 1 valandą arba vaikas neturėjo įgūdţių ţaisti sėkmingai [20].
akomodacinį spazmą bei akių perštėjimą [6, 36]. Japonijoje atliktame Horie Y. Tyrime, padarytos šios išvados: nustatyta teigiama koreliacija tarp vaiko amţiaus ir valandų skaičiaus, praleistų ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus. Teigiama koreliacija tarp amţiaus ir regėjimo problemų (kuo vyresnis vaikas, tuo daţniau ţaidţia, ir tuo blogesnis regėjimas); teigiama koreliacija tarp atstumo nuo monitoriaus ir monitoriaus dydţio. Jei monitorius buvo didesnis, vaikas sėdėdavo labiau atsilošęs ir ţaisdavo trumpesnį laiką [20].
Ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus, akių atstumas iki ekrano yra maţesnis nei ţiūrint televizorių, o tai vargina akis. Nustatyta, kad akių skausmais daţniau skundėsi tie, kurie ţaidė ilgiau nei 120 minučių per dieną. Taip pat nustatyta, kad akių judesiai ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus, buvo greitesni ir daţnesni nei ţiūrint televizorių. Neigiamą riziką vaikų sveikatai galima sumaţinti reguliuojant ţaidimų laiką iki 60 ar maţiau minučių per dieną [32].
Honkonge Ho S. M. ir Lee T. M. tyrime dalyvavo 2110 vidurinių mokyklų moksleivių (52 % berniukų ir 48 % mergaičių). Gauti rezultatai tokie, kad berniukai, kurie naudojosi kompiuteriais, darant namų darbus ir bendravimui su kitais vaikais, buvo labiau socialiai - fiziškai aktyvūs nei tie, kurie naudojo kompiuterius tik ţaidimams. Tačiau laikas praleistas prie kompiuterio neįtakoja gyvenimo stiliaus. Mergaičių kompiuterių naudojimo įpročiai neturėjo įtakos jų gyvenimo būdui [19].
JAV atliktų tyrimų duomenimis, berniukai praleidţia daugiau laiko ţaisdami kompiuterinius ţaidimus nei mergaitės. 60 proc. mergaičių vidutiniškai 2 valandas per savaitę praleidţia ţaisdamos šiuos ţaidimus, 90 proc. berniukų ţaidţia daugiau nei 2 valandas per savaitę. 50 proc. berniukų ţaidimus ţaidţia video salonuose, o mergaičių tik 20 proc. Tik 2 proc. pasirenkamų ţaidimų yra edukacinio pobūdţio. [7].
JAV atliktos studijos duomenimis, dauguma tėvų neţino, kokie yra jų vaikų mėgstamiausi ţaidimai arba įvardija juos neteisingai [11]. Netgi jeigu tėvai ir ţiūri ką jų vaikas ţaidţia, jie nedaro išvadų apie ţaidimo smurtinį pobūdį. Vidutiniškai nustatyta, kad tėvai ţino tik 9 iš 49 daţniausiai vaikų ţaidţiamų ţaidimų [10].
Belgijoje atliktame tyrime dalyvavo 2546 vaikai iš 15 vidurinių mokyklų. Gauti rezultatai tokie, jog internetas ir kompiuteriniai ţaidimai turi įtakos vaikų elgesiui. Vaikai, turintys kompiuterius savo kambariuose, eidavo vėliau miegoti savaitės ir savaitgalio dienomis, taip pat, ţymiai vėliau keldavosi savaitgaliais [49].
Internetas. Atskira problema - ilgalaikis jaunimo „buvimas― internete [2]. Nors PSO dar nėra pripaţinusi priklausomybės nuo interneto, vis daţniau kalbama apie probleminį naudojimąsi ar piktnaudţiavimą internetu. Riba tarp normalaus ir patologinio naudojimosi tokiais dalykais, kurie visuomenės laikomi teigiamais, yra sunkiai apčiuopiama. Priklausomybės termino šalininkai (šiuo metu jų daugiausia) aiškina, jog kitaip nei cheminės medţiagos, tokie įprasti dalykai gali sukelti ne fizinę, bet psichologinę priklausomybę. Ji apibrėţiama, kaip tarp ţmogaus ir priklausomybės objekto atsirandantis patologinis meilės ir prisirišimo santykis. Dėl šio objekto patrauklių savybių, ţmogus pradeda tenkinti savo natūralius asmeninius ir socialinius poreikius (tokius kaip: artimi santykiai su šeima ir draugais; globojantis santykis su savimi; dvasinis ryšys bei santykiai su visuomene) tik priklausomybės objekto pagalba. Kiekvienas susidūrimas su priklausomybės objektu atneša ir malonumo, ir palengvėjimo momentą, kas dar labiau sustiprina patologinį prisirišimo jausmą. Galop, priklausomybės objektas formuoja ţmogaus vertybes, kreipia elgesį ir pajungia sau visą asmenybę [38]. Kai kurie futurologai prognozuoja, kad ateityje ţmogus gali pakliūti į tam tikrą kompiuterio vergiją, kas gali trukdyti savarankiškai mąstyti, skatinti uţsisklęsti virtualioje interneto aplinkoje, ugdyti uţdarumą ir vienatvę [2].
Daţniausiai minimos yra šios interneto savybės, turinčios įtakos priklausomybės išsivystymui:
Stimuliuojantis turinys: interaktyvi veikla, pilnaverčio dalyvavimo iliuzija. Dėl intensyvios stimuliacijos esą patrauklūs ir azartiniai lošimai, priklausomybė nuo kurių yra visuotinai pripaţinta.
Prieinamumas: paprasta pasiekti, maţi kaštai. Pats dalyvavimas stimuliuojančioje ir įdomioje veikloje nereikalauja iš ţmogaus nei ypatingo fizinio aktyvumo, nei didesnių finansinių išlaidų, o gaunama patirtis yra tiek pat patraukli, kaip ir analogiška realiame gyvenime.
Saugumas: neverbalinės informacijos stoka, anonimiškumas. Jaučiamasi laisvai ir elgiamasi drąsiai, nes niekas negali ţmogaus nei matyti, nei realiai jam pakenkti. Didesnis suvokiamas intymumas; maţesnis suvokiamas atmetimo pavojus. Čia greitai uţsimezga ir audringai plėtojasi artimi santykiai, kurie daţnai stokoja tikro gilumo [38].
Tarpasmeninė: padidėjęs vienišumas [38], depresija [2]; įsipareigojimų šeimai ir kasdienių darbų apleidimas; sumaţėjęs socialinis aktyvumas [38]. Jaunų ţmonių bendravimas virtualioje aplinkoje tarytum atriboja nuo realios tikrovės, socialiai izoliuoja ir daugelio psichologų laikomas gan pavojingu reiškiniu. Tai gali sudaryti problemų bendraujant realioje aplinkoje [2].
Sveikatos: padidėjęs depresijos ir nerimo lygis; miego ciklų sutrikimai — vėlesnis uţmigimas ir pabudimas [38], be to, jį lydi regėjimo ir hipodinamijos problemos [2]. Profesinė ir akademinė: 30 % laiko darbe/mokantis prarandama dėl interneto, naudojamo ne darbo/mokymosi reikalais; sumaţėja akademiniai rodikliai, krenta motyvacija [38].
Vieni ţmonės tiek pat laiko praleidţiantys internete netampa priklausomais nuo jo, o kiti jaučia neigiamas to pasekmes. Tai, kiek ţmogus yra linkęs į priklausomybę nuo interneto tam tikru laipsniu, priklauso nuo to, kokios yra jo asmenybės savybės. Labiausiai paţeidţiami prieš priklausomybę nuo interneto yra:
1. Intravertai; 2. Vieniši;
3. Stokojantys emocinių ir socialinių įgūdţių; 4. Nauji vartotojai;
5. Jaunesni, gimę 1977–1997 m., kompiuterinių technologijų apsuptyje, ypač paaugliai; 6. Studentai;
7. Maištaujantys, turintys ypatingas, nestandartines vertybes; 8. Turintys ţemą gebėjimą toleruoti nuobodţią veiklą; 9. Mieliau pasirenkantys veiklą, atliekamą vienatvėje.
Young (1996) duomenimis, 25 % apklaustųjų tapo priklausomais per pirmą pusmetį naudojimosi internetu, 58 % — per metus; priklausomi asmenys internetu naudojasi vidutiniškai 38,5 valandas per savaitę. Tačiau rezultatai remiasi subjektyvia ataskaita, todėl gali būti netikslūs, kadangi ţmonės su priklausomybe ne visada suvokia save, kaip priklausomus. Saugaus interneto naudojimo savidiagnostika (SINS) yra ne tik būdas pamatyti priklausomybės pavojų sau, bet ir būdas mokslininkams daugiau suprasti apie priklausomybę nuo interneto ir jos paplitimo mastą [38].
1.5. Darbo ir poilsio reţimas
Moksleivių, dirbančių kompiuteriais, darbo ir poilsio reţimas priklauso nuo organizmo psichofiziologinių sistemų funkcinės būklės, fizinio ir protinio nuovargio [2]. Mokyklinio amţiaus vaikams prie kompiuterio rekomenduojama dirbti ne daugiau kaip dvi valandas per savaitę [39]. Pamokos metu darbo su kompiuteriu trukmė, tai yra laikas pamokoje, kai moksleivis aktyviai dirba kompiuteriu neturi viršyti: 1-4 kl. 10 min., 5-8 kl. 15 min., 9-12 kl. 15-25 min. [33]. Dirbant namuose kompiuteriu darbą reikia baigti ne vėliau kaip valandą iki miego ir gerai išvėdinti patalpą [39]. Pertraukos metu rekomenduojama atlikti fizinius pratimus bei pratimus akims. Pratimų kompleksus akims ir kitus fizinius pratimus rekomenduojama keisti ne rečiau kaip kartą per mėnesį [2]. Tėvai turi grieţtai nustatyti laiką, kiek vaikas gali be pertraukos naudotis kompiuteriu. Kas valandą daromos 10 minučių pertraukos gali sumaţinti akių dirglumą bei akomodacijos pokyčius, atsirandančius dėl vaizdo mirgėjimo [41].
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliktas 2006 - 2008 metais, Kauno miesto X gimnazijoje. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos leidimas, Nr. BC - VSF (M) - 175 (priedas nr.1). Buvo tirti visi pirmų ir ketvirtų klasių moksleiviai, kurių gimnazijoje yra 464. Tiriamieji, atrinkti iš pristatytų mokyklai medicininių paţymų (vaiko sveikatos būklės paţymėjimų, forma Nr. 027-1/a, priedas nr.2) per trejus mokslo metus, iš kurių buvo renkami vaikų objektyvūs duomenys, regos ir kaulų - raumenų sistemų. Tyrime dalyvavo nepilnamečiai, gavus tėvų/globėjų sutikimą. Buvo išdalinta 464 anketos, atsako daţnis 92.24 proc. Anketinėje apklausoje dalyvavo 428 (31,5 proc. berniukai ir 68,5 proc. mergaitės) moksleiviai, 1-os (218 moksleiviai) ir 4-os (210 moksleiviai) klasės. Gimnazijoje viso mokosi 911 mokinių.
Anketa sudaryta iš 30 uţdarų (pvz.: Ar turite kompiuterį namuose?) ir atvirų (pvz.: Prieš kiek metų įsigijote kompiuterį?) klausimų (priedas nr.3). Apklausa atlikta naudojantis mūsų sudarytu klausimynu, remiantis literatūros analize. 2007 metų pavasarį buvo atliktas pilotinis tyrimas, apklausta 20 moksleivių. Po pilotinio tyrimo, klausimynas nebuvo koreguotas.
Klausimynu buvo siekta išsiaiškinti:
ar vaikai turi kompiuterį, internetą namuose, prieš kiek metu jį įsigijo (1-4 klausimai);
kiek vaikų naudojasi kompiuteriu namuose (5 klausimas);
vidutinišką laiko trukmę dirbant kompiuteriu (6-7, 25-26 klausimai); sveikatos elgseną dirbant kompiuteriu (8-17, 22 klausimai);
tėvų kontrolę (18 klausimas);
nuomonę ar kompiuteris ţalingas sveikatai (19 klausimas); sveikatos nusiskundimus ir jų daţnį (20-21, 23-24 klausimai); bendrieji (lytį, amţių, klasę, vardą, pavardę).
Gauti duomenys anketinės apklausos būdu buvo analizuojami lyginant skirtumus tarp lyčių ir klasių; ieškota sąsajų tarp laiko praleisto dirbant kompiuteriu ir sveikatos sutrikimų, nusiskundimų. Regos ir kaulų - raumenų sistemų sutikimų dinamika nustatyta iš vaiko sveikatos būklės paţymėjimų (forma Nr. 027-1/a), paskutiniųjų trijų metų laikotarpiui.
hipotezėms tikrinti taikytas reikšmingumo lygmuo 0,05 (skirtumas tarp nagrinėjamų dydţių laikytinas statistiškai patikimu, jei p < 0,05).
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Sveikatos sutrikimų dinamika
Tarp mokyklinio amţiaus vaikų vyrauja regėjimo funkcijos sutrikimai, kiek retesni netaisyklingos laikysenos ir skoliozės atvejai. Šių sutrikimų kiekvienais metais yra nustatoma vis daugiau.
Atlikto tyrimo objektyviais duomenimis (duomenys buvo renkami iš medicininių dokumentų: vaiko sveikatos paţymėjimų, forma Nr. 027-1/a) buvo nustatyta, kad apie 60 proc. vaikų neturi regėjimo sutrikimų (t.y., regėjimas geras - 1,00). 2005 - 2007 metais nustatytas statistiškai patikimas regėjimo aštrumo kitimas (p=0,000, 2
=101,574, lls=2 dešinei ir p=0,000, 2=88,866, lls=2 kairei akiai). Galima sakyti, kad kasmet jis blogėja. Ţr. į 3.1 lentelę.
3. 1 lentelė. Dešinės ir kairės akių regėjimo aštrumo dinamika 2005 – 2007 metų Metai Dešinės akies regėjimo aštrumo
vidurkis ir standartinis nuokrypis
Kairės akies regėjimo aštrumo vidurkis ir standartinis nuokrypis
N
2005 0,82 ± 0,27 0,84 ± 0,28 397
2006 0,79 ± 0,32 0,81 ± 0,31 397
2007 0,77 ± 0,34 0,78 ± 0,33 397
3.1 pav. Netaisyklingos laikysenos ir skoliozės dinamika 2005-2007 metų
*lyginant skoliozės dinamiką tarp 2005 ir 2006 m. bei 2006 ir 2007 m., p=0,031, o tarp 2005 ir 2007 m., p=0,000
Mūsų tirtoje gimnazijoje buvo nustatyta, 40 proc. vaikų turinčių regos sistemos sutrikimų. KVSC duomenimis Kauno mieste 2005 m. uţregistruota apie 30 proc. regos sutrikimų, visų profilaktiškai tirtų vaikų, 2006 m.- 33 proc [27]. LSIC duomenimis 2005 m. – 11 proc., 2006 m.- 12 proc. visų tirtųjų vaikų [30]. Iš duomenų matome, kad regos sutrikimų daugėja. Dėl to, kad mūsų tirtoje populiacijoje yra nustatyta didesnis procentas regos sutrikimų, galėjo įtakos turėti, mūsų tiriamųjų amţius (buvo tiriami tik vyresni vaikai), nes kaip teigiama, su vaikų amţiumi regėjimas blogėja. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, buvo padaryta išvada, kad darbas kompiuteriu skatina miopijos vystymąsi. Sumaţėjęs regėjimo aštrumas nustatytas 37 proc. dirbančiųjų kompiuteriu ir 26 proc. kontrolinės grupės. Spirmeno (Spearman) koreliacijos koeficientas parodė, kad yra priešinga priklausomybė regėjimui (tiek kairei, tiek dešinei akiai), kuo moksleiviai daugiau valandų praleidţiama prie kompiuterio, tuo prastesnis regėjimas, tačiau nei vieniems metams nėra statistiškai patikimo ryšio.
2,2 proc., 2006 m. - 2,5 proc., skoliozių atitinkamai 4,8 proc. ir 5,3 proc. [30]. Lyginant mūsų duomenis su visos Lietuvos, tokiems pastebimiems skirtumams gali įtakos turėti, neišsami statistika (ne visos mokyklos, savivaldybės, miestai pateikia savo ataskaitas), skirtingas sveikatos būklės interpretavimas (provincijoje trūkstant kvalifikuotų specialistų, nustatomos netikslios diagnozės); demografinė padėtis (kaimo vietovėse gyvenantys vaikai, daugiau fiziškai aktyvūs, nei mieste gyvenantys. Fizinio aktyvumo stoka - vienas iš veiksnių kaulų - raumenų sutrikimams vystytis), socialinė padėtis (kaimo vietovėse maţiau vaikų turi kompiuterius). Šiame tyrime nebuvo rastas ryšys tarp laiko praleisto prie kompiuterio ir kaulų-raumenų sutrikimų atsiradimo. Tad galime daryti išvadą, kad darbo kompiuteriu trukmė neturėjo įtakos mūsų tiriamųjų laikysenos sutrikimų ir skoliozių atsiradimui.
Iš gautų objektyvių tyrimo rezultatų matome, kad vaikų sveikatos sutrikimų kasmet daugėja. Tai turėtų kelti didelį susirūpinimą, nes visuomenės sveikatą didţiąja dalimi lemia vaikų sveikata, todėl jaunajai kartai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
3.2. Regėjimo ir kaulų - raumenų sistemos negalavimai
3.2 pav. Regėjimo nusiskundimų dirbant kompiuteriu, pasiskirstymas
Daugiau mergaičių, nei berniukų jaučia išvardintus regėjimo funkcijos poţymius (ţr.3.2 lent.), tai galima paaiškinti tuo, kad mergaitės labiau linkusios išsakyti savo nusiskundimus nei berniukai. Statistiškai patikimas ryšys nustatytas tik lyginant tarp lyčių (akių skausmas p=0,020, 2=5,454, df=1, mirgėjimas p=0,026, 2
3.2 lentelė. Regėjimo nusiskundimų dirbant kompiuteriu pasiskirstymas tarp klasių ir lyčių Regėjimo nusiskundimai
dirbant kompiuteriu 1 klasė 4 klasė mergaitės berniukai akių skausmas 44,7 % 39,7 % 46,1 % * 34,1 % * akių dţiūvimas 21,5 % 26,3 % 25,9 % 19,3 % akių paraudimas 41,1 % 35,9 % 41,0 % 33,3 % mirgėjimas akyse 19,6 % 19,6 % 22,5 % ** 13,3 % ** pablogėjęs matymas 29,7 % 36,4 % 33,6 % 31,1 % ašarojimas 25,6 % 26,8 % 28,7 % 20,7 % dvejinimasis akyse 7,3 % 6,7 % 7,2 % 6,7 % kita 2,3 % 3,8 % 2,7 % 3,7 %
*lyginant akių skausmo pasireiškimą tarp mergaičių ir berniukų (p=0,021, x²=5,454, lls=1)
**lyginant mirgėjimo pasireiškimą tarp mergaičių ir berniukų (p=0,026, x²=4,951, lls=1)
Literatūros duomenimis astenopijos simptomai yra daţnesni mergaitėms, negu berniukams - amţius įtakos neturi [1, 6, 21, 36]. Tai matoma ir mūsų tyrimo rezultatuose (ţr. 3.2 lent.). Szeto G.P.Y. tyrime Honkongo keturiose vidurinėse mokyklose buvo apklaustos dvi grupės moksleivių: pirma - 615 12 - 13 metų amţiaus ir antra - 655 17-18 metų. 17 - 18 metų amţiaus grupėje 35 % respondentų jautė akių skausmus, 12 - 13 metų amţiaus grupėje - 94% [46]. Lietuvoje tiriant moksleivių, dirbančių kompiuteriais, sveikatą buvo nustatyta didesnis miopijos daţnis, lyginant su moksleiviais, nedirbančiais kompiuteriu. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad 34 % 15 – 16 metų amţiaus moksleivių regėjimas yra sutrikęs. 15 m. amţiaus grupėje regėjimo sutrikimus turi 31,7%, 16 m. amţiaus grupėje – 34,5 % moksleivių. 96,0 % regėjimo sutrikimų sudaro miopijos formos refrakcijos sutrikimai. CVS pasireiškia akių įtampa, galvos skausmu, trumparegyste ir toliaregyste, sausomis, ašarojančiomis ir raudonomis akimis, dvejinimusi, jautrumu šviesai, dėmesio koncentracijos sutrikimais, sumaţėjusiu darbingumu [6].
3.3 pav. Regėjimo nusiskundimų dirbant kompiuteriu daţnis
3.4. pav. Pirmų ir ketvirtų klasių moksleivių regėjimo nusiskundimų dirbant kompiuteriu daţnio pasiskirstymas (p=0,016, x² 10,379, lls 3)
3.5 pav. Regėjimo nusiskundimų dirbant kompiuteriu daţnio pasiskirstymas (p=0,225, x² 4,360, lls 3)
Moksleiviai, dirbantys kompiuteriu, regėjimą turi tikrintis pas okulistą ne rečiau, kaip kartą per metus [2, 48]. 44 proc. moksleivių pas okulistą paskutinį kartą lankėsi maţiau nei prieš 6 mėn., penktadalis vaikų (t. y. 21 proc.) - prieš 6 mėn., 17 proc. - prieš metus, 18 proc. - daugiau nei prieš metus (ţr. 3.6 pav.). Reguliarus regos tikrinimas yra viena iš pagrindinių profilaktinių priemonių, padedanti uţkirsti kelią ankstyvam regos paţeidimui.
Didţioji dauguma vaikų (42,3 proc.) jaučia stuburo skausmus, daugiau nei trečdalis (36 proc.) - kaklo, 16,8 proc. - pečių lanko, 14 proc. - riešo, 11 proc. - juosmeninės dalies skausmus. Keturi procentai moksleivių nurodo kitus skausmus, nenurodytus anketoje (klausimyne buvo atviro tipo klausimas), kaip pirštų šalimą ir skausmus, dešinės rankos skausmą, šalimą ir nutirpimą, kojų nutirpimą ir šalimą, sąnarių skausmus ir traškėjimą, sėdmenų skausmus, širdies skausmus, sunkumą atsistoti ilgiau pasėdėjus.
3.7 pav. Kaulų - raumenų sutrikimų lokalizacija
5,0 proc. Ketvirtokai atitinkamai kaklo - 35,9 proc., kitus - 2,9 proc. Maţiau pirmokų, nei ketvirtokų jaučia stuburo skausmus (41,6 proc., ketvirtokai atitinkamai 43,1 proc.), pečių lanko skausmus (15,5 proc., atitinkamai ketvirtokai 18,2 proc.) ir juosmeninės dalies (8,7 proc., ketvirtokų 13,4 proc.), bet statistiškai patikimas ryšys nėra nustatytas. Ţr. 3.3 lent. Nustatytas ryšys tarp laiko praleisto prie kompiuterio ir juosmeninės dalies skausmo (p=0,033).
3.3 lentelė. Kaulų - raumenų negalavimų pasiskirstymas tarp klasių ir lyčių Kaulų-raumenų sistemos
negalavimai dirbant kompiuteriu 1 klasė 4 klasė mergaitės berniukai
riešo skausmai 17,4 % * 10,5 % * 14,0 % 14,1 %
stuburo skausmai 41,6 % 43,1 % 46,4 % ** 33,3 % **
kaklo skausmai 36,1 % 35,9 % 41,0 % *** 25,2 % ***
pečių lanko skausmai 15,5 % 18,2 % 19,8 % **** 10,4 % **** juosmeninės dalies skausmai 8,7 % 13,4 % 10,9 % 11,1 %
kita 5,0 % 2,9 % 2,7 % 6,7 %
*lyginant riešo skausmų atsiradimą tarp pirmų ir ketvirtų klasių moksleivių p=0,042, x²=4,133, lls=1 **lyginant stuburo skausmų atsiradimą tarp mergaičių ir berniukų p=0,011, x²=6,482, lls=1
***lyginant kaklo skausmų atsiradimą tarp mergaičių ir berniukų p=0,002, x²=9,978, lls=1 ****lyginant pečių lanko skausmų atsiradimą tarp mergaičių ir berniukų p=0,015, x²=5,867, lls=1
kompiuterių nešiojimasis į mokyklą [46] - tai prieţastys galinčios sąlygoti didesnį kaulų - raumenų sistemos pakenkimų daţnį. San Franciske atlikto tyrimo duomenimis daugelis moksleivių patiria fizinį diskomfortą, susijusį su kompiuterio naudojimu (30 proc. moksleivių jautė riešo skausmus, 15 proc. jautė nugaros skausmus) [3]. Bostone nustatyta, kad 42,4% jautė nugaros skausmus po naudojimosi kompiuteriu. Tačiau, ryšys tarp nugaros skausmo ir laiko praleisto prie kompiuterio nebuvo statistiškai patikimas [24].
Daugiau nei pusė, t.y. 58 proc. moksleivių kaulų - raumenų negalavimus jaučia keletą kartų per mėnesį, daugiau nei penktadalis (22 proc.) - keletą kartų savaitėje, kasdien - 5 proc., rečiau nei kartą per mėnesį - 15 proc. PSO tyrimų duomenimis nugaros skausmus, kurie pasireiškia nors kartą per savaitę, JAV jautė 43 % penkiolikos metų mergaičių ir 33 % to paties amţiaus berniukų [51]. Mūsų atliktame tyrime, kaulų - raumenų negalavimų daţnio pasiskirstyme, ryšys nenustatytas nei tarp lyčių (p=0,347, x² 3,304, lls 3), nei tarp klasių (p=0,385, x² 3,044, lls 3).
3.9 pav. Pirmokų ir ketvirtokų kaulų - raumenų negalavimų daţnio pasiskirstymas (p=0,385, x² 3,044, lls 3)
3.10 pav. Mergaičių ir berniukų kaulų - raumenų negalavimų daţnio pasiskirstymas (p=0,347, x² 3,304, lls 3)
3.3. Gimnazistų darbas kompiuteriu namuose
99 proc. apklaustųjų teigė, kad namuose turi kompiuterį, o 95 proc. iš turinčiųjų kompiuterius turi ir internetą. Kompiuterio naudojimosi vidurkis buvo 5,7 metai (intervalas buvo nuo 0,1 iki 16 metų, moda 5 metai), interneto - 3,3 metų (intervalas nuo 0,1-11 metų, moda 2 metai). Tikslių duomenų kiek vaikų Lietuvoje turi kompiuterį namuose nėra. Honkonge atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 94 proc. moksleivių turi kompiuterius namuose [46].
Daugiau nei pusė (58,6 proc.) respondentų atsakė, kad namuose nėra daugiau vaikų, be jų, besinaudojančių kompiuteriu. 38,7 proc. nurodė, kad namuose kompiuteriu naudojasi du vaikai, 5,7 proc. - trys, 1,4 proc. - keturi, 0,6 proc. - daugiau nei penki vaikai, ţr. 3.4 lent.
3.4 lentelė. Vaikų, namuose naudojančių vieną kompiuterį, skaičius Vaikų skaičius Absoliutūs skaičiai Procentai
1 226 58,6 2 163 38,7 3 24 5,7 4 6 1,4 5 1 0,2 6 1 0,2 7 1 0,2 viso 422 100
3.11 pav. Mergaičių ir berniukų darbo kompiuteriu trukmės ir pobūdţio pasiskirstymas *statistiškai patikimas ryšys, p<0,05
Lietuvoje tikslių duomenų apie vaikų naudojimąsi kompiuteriais nėra. Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, prie kompiuterio 10-17 metų moksleiviai praleidţia maţiau laiko - vidutiniškai 3,2 valandas per dieną [17]. Honkonge atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 14 metų vaikai praleisdavo prie kompiuterio vidutiniškai 137 minutes kiekvieną dieną [19]. JAV atliktame tyrime nustatyta, kad 2 – 17 metų vaikai, kurie turi kompiuterius namuose prie jų vidutiniškai kasdien praleidţia po 97 minutes [47]. Tačiau Australijos, o ypač JAV, atliktuose tyrimuose dalyvavo labai didelio intervalo amţiaus vaikai, tad dėl šios prieţasties gali būti gautas maţesnis laiko vidurkis, praleidţiamo prie kompiuterio kasdien. ABS duomenimis, 13,6 proc. berniukų ir 4,3 proc. mergaičių prie kompiuterio praleidţia daugiau nei 20 valandų per dvi savaites ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus. JAV atliktų tyrimų duomenimis berniukai praleidţia daugiau laiko ţaisdami kompiuterinius ţaidimus nei mergaitės [7], tai matome ir mūsų atliktame tyrime. 60 proc. mergaičių vidutiniškai 2 valandas per savaitę praleidţia ţaisdamos ţaidimus, 90 proc. berniukų JAV ţaidţia daugiau nei 2 valandas per savaitę [7].
Pirmokai daugiau laiko ţaidţia kompiuterinius ţaidimus, lyginant su ketvirtokais, atitinkamai 0,93 proc. ir 0,45 proc. (p=0,000). Taip pat pirmokai daugiau laiko praleidţia pokalbių svetainėse nei ketvirtokais (p=0,056), ţr. 3.12 pav.
3.12 pav. Pirmokų ir ketvirtokų darbo kompiuteriu trukmės ir pobūdţio pasiskirstymas *lyginant kompiuterinių ţaidimų trukmę tarp pirmokų ir ketvirtokų p=0,000 **lyginant kitą veiklą tarp pirmokų ir ketvirtokų p=0,028
