GMO panaudojimo pašaruose kontrol÷ Lietuvoje

Nuo Lietuvojos įstojimo į ES dienos, įgyvendinant ES Reglamentą d÷l maisto ir pašarų kontrol÷s bei vykdant nacionalinių teis÷s aktų reikalavimus, GMO kontrolę įvairiuose etapuose – rinkoje, gamybos įmon÷se, importo metu – vykdo Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), turinti padalinius Lietuvos miestuose ir rajonuose.

Pradedant 1996 metais (kuomet Lietuva dar nepriklaus÷ ES) GM augalai ar iš GM augalų pagaminta produkcija buvo gabenama į Lietuvą ir naudojama be apribojimų. Nors ir nebuvo teisin÷s baz÷s, reglamentuojančios GMO naudojimą, tačiau spartus biotechnologijų skverbimasis į Lietuvos rinką buvo juntamas nuo pat pradžių, vos tik pasirod÷ pirmieji GMO produktai Europoje. (Paulauskas; Lygis, 2010)

Šiuo metu Lietuvoje galima prekiauti tik ES teis÷s aktais įteisintais GM produktais. ES patvirtino 24 genetiškai modifikuotų augalų, leidžiamų naudoti ES, veisles: 12 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medviln÷s ir 1 sojos. (Paulauskas, 2004). 2008 m. Lietuvoje buvo pagaminta 352 625 t GM pašarų arba pašarų, turinčių GMO. Tai sudar÷ 43,9 proc. visų Lietuvoje pagamintų pašarų. (Nacionalis maisto ir veterinarijos rizikos vertininimo institutas, 2008).

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) yra Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavaldi įstaiga, kuri Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdo kontrolinius GMO ar jų produktų tyrimus, laboratoriškai kontroliuoja GMO ar jų produktų teikimo į rinką valstybinę saugos ir naudojimo tvarką. Pačiai VMVT yra priskirta GM maisto produktų importo ir esančių rinkoje priežiūros kontrol÷, pri÷mimo, registravimo ir realizavimo rinkoje kontrol÷. VMVT, vadovaudamasi griežtais ES teis÷s aktų reikalavimais GM maistui, nuolat vykdo rinkoje esančių ir importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų produktų kontrolę, tiria šių maisto produktų m÷ginius genetinei modifikacijai nustatyti. (Genetiškai modifikuotų organizmų laboratorin÷ kontrol÷, 2009).

M÷giniai d÷l GMO nustatymo tiriami aukščiau min÷to instituto departamente – Nacionalin÷je veterinarijos laboratorijoje (NVL) molekulin÷s biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriuje. Šiame skyriuje dirba aukštą kvalifikaciją turintys 8 specialistai, 2 iš jų – mokslų daktarai. NVL Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyrius priimtas į ES Jungtinį tyrimų centrą, kuris jungia 45 ES kontrolines laboratorijas.(Paulauskas, 2004).

Laboratorija d÷l galimos genetin÷s modifikacijos tiria maisto produktus, maisto papildus, maisto priedus, pašarus, augalus, s÷klas. Tiek importuoti, tiek valstybin÷s steb÷senos metu paimti m÷giniai d÷l GMO tiriami keliais etapais. Pirmiausia tikrinama, ar iš viso yra GMO, toliau atliekami GMO kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kokybinio tyrimo metu nustatoma, kokia ar kokios genetin÷s modifikacijos yra tiriamame produkte, o kiekybiniu tyrimu nustatomas GMO kiekis procentais. GM kiekybinis nustatymas tiriamuose produktuose turi būti atliekamas pakankamai tiksliai. Tokie GMO produktų tyrimai atliekami naudojant realaus laiko polimeraz÷s grandinin÷s reakcijos technologiją. Skyrius naudoja įteisintas ES šalyse GMO laboratorinių tyrimų metodikas ir standartines darbo procedūras, dauguma tyrimo metodų yra akredituoti pagal tarptautinio kokyb÷s sistemos vadybos standarto ISO 17025 reikalavimus. (Genetiškai modifikuotų organizmų laboratorin÷ kontrol÷, 2009).

Per 2005 – 2008 metų laikotarpį ištirti 1837 m÷giniai, iš kurių pašarų m÷giniai sudar÷ 8,7 proc. 2008 m. pašarų m÷ginių skaičius maž÷jo, t.y. sudar÷ 6 proc. visų tyrimų. Apie 75 proc. tirtų m÷ginių sudaro inspekciniai ir importo kontrol÷s, 11 proc. – komerciniai, 6 proc. – kvalifikacijos tikrinimo, 1 proc. – aplinkos. (Žr. Lentel÷ Nr. 3).

M÷ginių

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Atlikti bandymai

sk. proc. sk. proc. sk. proc. sk. proc. Inspekciniai ir importo kontrol÷s m÷giniai ^{58 39,7 104 34,6 433 61,5 515 75,1} Komerciniai m÷giniai 34 23,3 128 42,5 67 9,5 75 10,9 Kvalifikaciniai m÷giniai 8 5,5 19 6,3 156 22,2 40 5,8 Aplinkos 8 5,5 13 4,3 6 0,9 6 0,9 Žem÷s ūkio 0,0 0,0 7 1,0 Pašarų 38 26,0 37 12,3 42 6,0 42 6,1 Patvirtinamieji 0,0 0,0 1 0,1 Iš viso 146 100,0 301 100,0 704 100,0 686 100,0

Lentel÷ Nr. 3, (2005-2008 metais tirti GMO m÷giniai Lietuvoje)

Dažniausiai skyriuje atliekami maisto produktų ir pašarų tyrimai. Iš viso galimi (pagal akredituotus arba akredituojamus metodus) 2 sojos rūšių, 2 rapso rūšių ir 10 kukurūzų rūšių augalų tyrimai: soja (GM Roundup ready (GTS 40/3/2 ir A2704-12 GM); rapsas (MS8, RF3); kukurūzai (Bt176, Bt11, Bt10, GA21, T25, MON 810, MON 863, MIR604, TC1507, NK603).

51 proc. GMO tyrimų sudaro sojos ir jos produktų tyrimai, 10 proc. – kukurūzų ir jų produktų, 4 proc. – rapso ir jo produktų, 4,3 proc. – ryžių tyrimai. Apie 75 proc. tirtų m÷ginių sudaro inspekciniai ir importo kontrol÷s, 10 proc. – savikontrol÷s, 5 proc. – kvalifikacijos tikrinimo, 1 proc. – aplinkos, 6 proc. – pašarų m÷giniai. 86 proc. tirtų m÷ginių genetin÷ modifikacija nenustatyta (2005 – 2008 metų duomenys). Genetin÷s modifikacijos kiekis, viršijantis 0,9 proc., nustatytas 8,5 proc. tirtų m÷ginių, GM kiekis nuo 0,1 iki 0,9 proc. nustatytas 5,5 proc. m÷ginių. (Žr. lentelę nr. 4). Dažniausiai buvo nustatyta GM sojos GTS 40-3-2 linija, pašaruose dažnai aptinkama GM kukurūzų linijos MON810, MON863, NK603, TC1507, T25, GA21, BT11. (Genetiškai modifikuotų organizmų laboratorin÷ kontrol÷, 2009).

Lentel÷ Nr.4, (GMO kiekis tirtuose m÷giniuose)

Nustačius daugiau nei 0,9 % GMO ribą pašarai paprastai grąžinami tinkamai perženklinti. Viršijus GMO leistiną normą, pašarų tiekimo rinkai subjektams yra uždraudžiama tokius produktus siūlyti Lietuvos rinkai ir nurodoma ištaisyti ženklinimo neatitikimus, nurodant genetinę modifikaciją.

(Genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų valstybin÷ kontrol÷ vykdoma jau šešti metai, 2008). Atlikti bandymai M÷ginių skaičius 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Genetin÷ 131 261 654 567 modifikacija nenustatyta GMO –0,1-0,9% 3 16 9 56 GMO>0,9-5,0 % 4 1 0 7 GMO>5,0 % 8 23 41 53 Iš viso 146 301 704 683

IŠVADOS

1. Biotechnologijos mokslo vykdomas organizmų tobulinimas, atsižvelgiant į pasaulio siekius ieškoti efektyvesnių būdų patenkinant ekonominius ir socialinius poreikius, žem÷s ūkiui kaip ir daugeliui kitų sričių atv÷r÷ naują vystymosi etapą. Žinant, kad maisto poreikis pasaulyje vis did÷ja, o biotechnologijos mokslas yra viena sparčiausiai besivystančių pramon÷s šakų, naujų GM augalų kūrimas ir jų panaudojimas pašarų gamyboje pl÷sis toliau.

2. GM augalų ir jų produktų panaudojimas yra reguliuojamas tarptautinių, regioninių ir nacionalinių dokumentų, remiantis atsargumo principu ir pabr÷žiant žmonių ir gyvūnų sveikatą, aukštą aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį. Svarbiausia GM augalų ir jų produktų prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas.

3. Nors pašarų (ir kitų produktų), kuriuose yra daugiau kaip 0,9 procento genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimo etiket÷se turi būti parašyta, kad konkretus produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto, tai neapsaugo vartotojų teis÷s rinktis ne GM maistą, nes galutinis produktas gautas šeriant ir lesinant gyvūnus GM pašarais neprivalo būti ženklinimas. 4. Kolkas n÷ra atlikti jokie ilgalaikio gyvūnų š÷rimo ar lesinimo GM pašarais tyrimai, tod÷l

pasekm÷s nei jų, nei žmoniu sveikatai n÷ra prognozuojamos. Kita vertus, atlikti trumpalaikiai tyrimai rodo, kad gyvūnų m÷sos kokyb÷ tiesiogiai nepriklauso nuo pašaro tipo – transgeninio ar tradicinio, kas suponuoja teigiąmą poveikį ne tik gyvūno, bet ir žmogaus sveikatai.

5. Lyginant su JAV, Brazilija, Argentina, Indija ir Kanada, kurios lyderiauja pagal GM augalų užimamą plotą, ES auginamas kiekis yra nereikšmingas – nesiekia 1 proc. visų pasaulio plotų, ir d÷l visuomen÷s spaudimo turi tendenciją maž÷ti. Lietuvoje neauginami jokie GM augalai. 6. Lietuvoje kolkas vyrauja tradiciniai pašarai, tačiau pašarų, kurių sud÷tyje yra GM augalų, dalis

rinkoje kasmet did÷ja.

7. Ekonomin÷s GM augalų teikiamos naudos pardavimo Lietuvos rinkoje etape analiz÷ neparod÷ apčiuopiamo šių kultūrų teikiamo ekonominio pranašumo. 2011 metų pradžioje tradicinių sojų pupelių vienos tonos kaina buvo 6,7 proc. didesn÷ už GM sojų pupeles. Mažesn÷ GM sojų pupelių žaliavos kaina rinkoje sąlygoja žemesnę galutinę pašaro kainą gyvulių augintojui.

8. GM augalų panaudojimo pašaruose poveikis ekonominei aplinkai atsiskleidžia ne GM augalų pardavimo, o jų s÷klų gamybos ir žaliavos auginimo procese. Tai įrod÷ Ispanijos GM kukurūzų ūkių, kurie yra patys didžiausi ES, ekonominiai moksliniai tyrimai.

9. Lyginant tradicinius ir GM augalus paaišk÷jo, kad pastarieji d÷l didesnio ekstremalių aplinkos sąlygų toleravimo duoda vidutiniškai didesnį derlių. Kitas GM augalų pranašumas yra atsparumas ligoms bei kenk÷jams, kas sąlygoja mažesnes pesticidų sąnaudas. Šios savyb÷s leidžia sumažinti ūkininkų išlaidas augalų auginimo procese. Pavyzdžiui, Ispanijoje GM kukurūzų derliaus išeigos palyginus su tradiciniu yra vidutiniškai 6,3 proc. didesn÷s. Atitinkamai pajamos padid÷ja iki 120 eurų/ha.

10. Nors ilgalaikis GM augalų panaudojimo pašaruose poveikis aplinkai n÷ra žinomas, Europos ūkininkai iš GM technologijų gauna daug naudos ir gautų jos daugiau, jeigu išnaudotų visą potencialą. GM pas÷lių auginimas suteikia Europos ūkininkams galimybę prieiti prie išlaidas mažinančių technologijų ir tokiu būdu išsilaikyti did÷jančios konkurencijos aplinkoje.

SUMMARY

The evaluation of the environmental impact of using genetically modified plants in animal feed

Jonas Kudirka, Lithuanian University of Health Sciences, Lithuanian Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry, Department of Social Sciences and Informatics

Supervisor Dr. Sigita Kerzien÷

Introduction. The year 1996 is regarded as the start of a large-scale marketing of genetically modified – GM (also called biotechnologic or transgenic) plants. Living organisms, regardless of whether they are released into the environment in large or small quantities for experimental or commercial purposes, can proliferate in the environment and move across borders, dispersing all over the world, so their effects may be irreversible.

The object of the thesis. To analyze the environmental impact of using genetically modified plants in animal feed.

The tasks of the thesis. To define the scientific, legal and political concept of genetically modified organisms, to ascertain the proliferation of GM soybean, maize and oilseed rape around the world, to review scientific studies of the impact on the economic, sociological and health environment of using GM plants in animal feed, to compare and evaluate the economic benefits of using GM and conventional crops in animal feed at the stage of production, cultinvation and marketing.

The methodology of the thesis. The Master’s thesis was carried out in the Lithuanian University of Health Sciences, Lithuanian Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry, Department of Social Sciences and Informatics.

The economic benefit analysis was made by using the 10 – 13 weeks turkey diet recipe received from one Lithuanian company raising turkeys. In order to calculate the GM and conventional feed prices in the market and make a comparative pricing analysis, one of the most popular legume crops in Lithuania – soybeans (its meals) were chosen.

The prices of soybean raw materials were received as a part of commercial offers from eight companies selling raw materials for animal feed. For the research purpose the prices of 2011 of one company trading GM and conventional soybeans were selected. The choice was influenced by the fact that only one of eight companies could supply traditional soybean meals, while GM soybean meals were offer by all the companies inquired.

Due to the limited scope of the thesis and the fact that in Lithuania only a few researches of such a kind were implemented, the research part of the thesis analyzes GM animal feed impact on the economic environment with special regard to the case of Spain. The study was carried out through the methods of comparative scientific analytical literature and statistical analysis.

Conclusions. 1. In Lithuania traditional feeds still prevail, but the market share of animal feeds containing GM crops is increasing every year. 2. The analysis of economic benefits at the stage of GM plants marketing at the Lithuanian market did not show tangible economic advantage these cultures can provide. At the beginning of 2011 the price of one ton of the traditional soybeans was 6.7 percent higher than the GM soybeans. The lower market price of GM soybean raw materials conditions a lower final price of animal feed for a livestock producer. 3. The impact of the use of genetically modified plants in animal feed on economic environment is rather revealed at the process of GM seed production and plant cultivation than at the stage of GM plants marketing. It was proved by economic researches made at the biggest in EU maize farms of Spain. 4. Comparing conventional and GM plants the latter due to the increased tolerance to extreme environmental conditions was found to produce on average higher yields. Another advantage of GM plants proved to be resistance to diseases and pests that leads to the reduced pesticide costs. These features allow farmers to reduce their costs at the process of plant cultivation. 5. Although the long-term environmental impact of GM plants usage in animal feed is not known, at the moment the European farmers gain a lot of benefits from GM technology and would gain much more if apply these technologies in full potential. The cultivation of GM plants provides farmers the opportunity to gain access to costs reducing technologies and thus to survive in an increasingly competitive environment.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aleksynas A. Daug triukšmo d÷l genetiškai modifikuotų organizmų. 2006.

http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1065&z=52. Prieiga per internetą 2010 11 04.

2. Aplinka – europiečių d÷mesio centre. Briuselis. 2008.

http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/08/445&format=HTML&aged=0& language=LT&guiLanguage=en. Prieiga per internetą 2010 02 15.

3. Augalų biotechnologijos centras. Augalų biotechnologija Lietuvoje.

http://www.plantbionet.lt/index.php?page=details&id=58. Prieiga per internetą 2010 11 15. 4. Balčytis Z. Europos Komisija nenori pažaboti GMO 2010.

http://www.balcytis.lt/?p=1006#more-1006. Prieiga per internetą 2010 10 10.

5. Biologin÷s įvairov÷s konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas, 1 str.

http://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt, lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=263046:cs&page=&hwords=null Prieiga per internetą 2010 05 02.

6. Biotechnologijos institutas. Galimybių studija: aukščiausios kompetencijos specialist rengimas,moksliniai tyrimai ir eksperimentin÷ pl÷tra, mokslui imlaus verslo vystymas biotechnologijos srityje. 2007. http://www.lbta.lt/uploads/Biotech-GalimStudija-Tekstas-FINAL.pdf. Prieiga per internetą 2010 03 12.

7. Biotechnologijos pramon÷. 2001. http://vartojimas.apicentras.lt/?pid=54. Prieiga per internetą 2010 11 12.

8. Blažauskien÷ G., Kučinskait÷ L. Genetiškai modifikuoti organizmai. Kas tai? Vilnius, 2008. P. 7.

9. Brookes G. The existing and potential impact of using gm insect resistant maize in the european union. 2009. http://www.pgeconomics.co.uk/pdf/btmaizeeuropejune2009.pdf. Prieiga per internetą 2011 01 06.

10. Brookes G., Barfoot P. GM crops: global socio-economic and environmental impacts 1996-2007. Dorchester, UK. 2009. P. 45, 51.

11. Crop specific safety concerns.

http://www.gmo-compass.org/eng/safety/environmental_safety/187.soybean.html. Prieiga per internetą 2010 11 15.

12. Crop Specific Safety Concerns. Rapeseed.

http://www.gmo-compass.org/eng/safety/environmental_safety/185.rapeseed.html. Prieiga per internetą 2010 12 20

13. Danilčenko H., Jarien÷ E., Paulauskien÷ A. Augalinių maisto produktų kokyb÷ ir sauga.

http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/aug_mp_kokybe_s/10.htm. Prieiga per internetą 2010 09 22. 14. Dienys G., Matijošyt÷ I. Apžvalgin÷ diena apie biotechnologiją Lietuvoje ir Europoje.

http://www.mokslasirtechnika.lt/briuselio-pulsas/apzvalgin-diena-apie-biotechnologija-lietuvoje-ir-europoje.html. Prieiga per internetą 2011 01 13.

15. EU approves import of biotech T45 rapeseed. 2009.

http://www.gmo-compass.org/eng/news/423.eu_approves_import_biotech_t45_rapeseed.html. Prieiga per internetą 2011 01 06

16. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2001/18/EB 2001 m. kovo 12 d. D÷l genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, 2 str. P. 2, 7.

17. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003. 2003 m. rugs÷jo 22 d.D÷l genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų.

18. Europos Sąjunga atveria duris GMO. 2010. http://www.veidas.lt/aktualijos/uzsienis/europos-sajunga-atveria-duris-gmo. Prieiga per internetą. 2010 09 06.

19. Field areas 2009. Genetically modified plants: Global cultivation on 134 million hectares. 2009.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/257.global_gm_planting_2009.html. Prieiga per internetą 2010 12 02.

20. Friends of the earth. Genetically modified animal feed. 2006.

http://www.foe.co.uk/resource/briefings/gm_animal_feeds.pdf. Prieiga per internetą 2010 02 05.

21. Genetic Engineering: Feeding the EU's Livestock. 2006.

http://www.gmo-compass.org/eng/grocery_shopping/processed_foods/153.animal_feed_genetic_engineering.ht ml. Prieiga per internetą 2010 11 30.

22. Genetically modified plants: Global Cultivation Area.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/341.genetically_modified_maize_global_ar ea_under_cultivation.html#top. Prieiga per internetą 2010 06 08.

23. Genetically modified plants: Global Cultivation Area.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/344.genetically_modified_rapeseed_global _area_under_cultivation.html. Prieiga per internetą 2010 01 06.

24. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).2009.

http://www.sos03.lt/Sveikas_gyvenimas/Mityba/GMO_genetiskai_modifikuoti_organizmai. Prieiga per internetą 2010 09 12.

25. Genetiškai modifikuoti organizmai. Pirma dalis: nuo senovin÷s selekcijos iki genetinių “stebuklų”, 2007. http://www.technologijos.lt/p/spausdinti?name=straipsnis-3736. Prieiga per internetą 2010 11 05.

26. Genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų valstybin÷ kontrol÷ vykdoma jau šešti metai. http://vmvt.lt/lt/naujienos/487/. Prieiga per internetą 2010 05 31.

27. GM Crops and Foods: Follow-up to the Food Matters Report by Defra and the FSA. 2009. http://www.food.gov.uk/multimedia/pdfs/foodmattergmreport.pdf. Prieiga per internetą 2011 02 09.

28. GM plants in the EU in 2009.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/392.gm_maize_cultivation_europe_2009.ht ml. Prieiga per internetą 2010 10 01.

29. Green gene technology: Cultivation rises to 125 million hectares. 2009. http://www.gmo-compass.org/eng/news/416.gm_plants_worldwide_cultivation_2008.html. Prieiga per internetą 2010 10 11.

30. Grinius L., Matulis D., Serva S., Misiūnas D., Valiokas R. Modernios biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos.Vilnius 2007. P. 22, 26.

31. Growing GM canola a smart move. 2007. http://blog.adonline.id.au/growing-gm-canola-a-smart-move/. Prieiga per internetą 2011 01 06.

32. James C. Countries Growing GMOs. 2006.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/142.countries_growing_gmos.html. Prieiga per internetą 2010 10 26.

33. James C. Global Status of Commercialized Biotech/GM Crops: 2008.

http://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/39/executivesummary/pdf/Brief%2039%20-%20Executive%20Summary%20-%20English.pdf. Prieiga per internetą 2010 11 29.

34. Klausimai apie naują ES požiūrį į GMO auginimą ir jų atsakymai. 2010.

http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/13072010_gmo_klausimai_lt.htm. Prieiga per internetą 2010 10 29.

35. Krasauskas A. Mikroorganizmų biotechnologija. http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/mikroorganizmubio/2.htm. Prieiga per internetą 2010 09 22.

36. Lazutka R., Skučien÷ D. Genetiškai modifikuotų organizmų poveikio socialinei-ekonominei aplinkai Lietuvoje įvertinimas. Vilnius 2010. P. 30.

37. Lygis D., Zopelyt÷ K. Genetiškai modifikuotų augalų naudojimo tendencijos Lietuvoje 2004. P. 54.

38. Milijonas europiečių pasiraš÷ prieš GMO, Europos Komisija tur÷tų svarstyti iniciatyvą, 2010. http://myep.delfi.lt/archive/article.php?id=39548863. Prieiga per internetą 2010 12 11. 39. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertininimo institutas. 2008 m. veiklos ataskaita. 40. Pasaulio benduomen÷ pritar÷ naujai JT sutarčiai d÷l d÷l gyvų pakitusių organizmų (GMO).

2010. http://gmo.am.lt/page?page=newsItem&id=a9af6c6d-d3e7-47bc-82e3-5672601a09ff Prieiga per internetą 2010 04 25.

41. Paulauskas A. Lietuvos bioetikos komitetas. http://bioetika.sam.lt/index.php?-667888147. Prieiga per internetą 2011 02 03

42. Paulauskas A., Lygis D. Genetiškai modifikuoti transgeniniai augalai. Vilnius 2010. P. 23. 43. Paulauskas A.. Genetiškai modifikuoti organizmai. Vilnius 2004. P. 18.

44. Paulauskas A.Genetiškai modifikuoti organizmai. http://bioetika.sam.lt/index.php?-667888147. Prieiga per internet 2010 09 01.

45. Peticija prieš GMO auginimą Europoje. 2010.

http://www.sveikuoliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=226:peticija-prie-gmo-auginim-europoje&catid=56:naujienos. Prieiga per internetą 2010 05 11.

46. Predicted second wave of biotech growth and development begins. 2010.

http://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/41/pressrelease/default.asp. Prieiga per internetą. 2010 11 11.

48. Rimait÷ A., Rinkevičius L. Sociokultūrinis rizikos suvokimo konstravimas: teoriniai požiūriai ir jų taikymas tiriant viešąjį diskursą d÷l genetiškai modifikuotų organizmų. Filosofija.

Sociologija 2008. T. 19. Nr. 2.

49. Shimada N., Murata H., Miyazaki S. Safety evaluation of Bt plants. 2008.

http://www.jircas.affrc.go.jp/english/publication/jarq/42-4/42-04-04.pdf Prieiga per internetą 2010 12 15.

50. Socio-economic impacts of green biotechnology.2008.

http://www.europabio.org/positions/GBE/PP_080110-Socio-economic-impacts-of-GM-Crops-GMO.pdf. Prieiga per internetą 2010 11 12.

51. Soybeans. http://www.gmo-watch.com/pages/soybeans.asp. Prieiga per internetą 2011 01 15. 52. Spain: Bt maize prevails.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/500.spain_bt_maize_prevails.html. Prieiga per internetą 2011 02 08.

53. Valstyb÷ms nar÷ms suteikiama visa atsakomyb÷ už genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą savo teritorijoje. 2010. http://savasukis.lt/naujienos/2254-valstybems-narems-suteikiama-visa-atsakomybe-uz-genetiskai-modifikuotu-kulturu-auginima-sav.htm. Prieiga per internetą 2010 12 05.

54. Vilniaus gamtos apsaugos draugija. Genetiškai modifikuoti organizmai gamtoje ir mūsų gyvenime. 2002.

http://www.gmo-free-regions.org/fileadmin/files/gmo-free-regions/Lithuania/GMO_Lithuanian.pdf. Prieiga per internetą 2010 01 20. 55. Особенность ГМ сои. http://gmo.com.ua/pb/5. Priega per interneta 2010 01 12. 56. Spain Bt maize prevails. 2010.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/500.spain_bt_maize_prevails.html. Prieiga per internetą 2011 02 09.

57. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) laboratorin÷ kontrol÷. 2009. http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/113/. Prieiga per internetą 2011 02 10

58. Genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų valstybin÷ kontrol÷ vykdoma jau šešti metai. 2008. http://vmvt.lt/lt/naujienos/487/. Prieiga per internetą 2011 02 10.

59. Genetically modified plants: Global Cultivation Area Soybean. 2010.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/342.genetically_modified_soybean_global_ area_under_cultivation.html. Prieiga per internetą 2010 10 11.

60. Genetically modified plants: Global Cultivation Area. 2010.

http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/341.genetically_modified_maize_global_ar ea_under_cultivation.html#top. Prieiga per internetą 2010 11 25.

61. Genetically modified plants: Global Cultivation Area. 2010.