Genetiškai modifikuotų augalų panaudojimo pašaruose poveikio aplinkai vertinimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Jonas Kudirka

Genetiškai modifikuotų augalų panaudojimo pašaruose poveikio

aplinkai vertinimas

Magistro darbas

Darbo vadov÷: Dr. Sigita Kerzien÷ Kaunas, 2011

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Genetiškai modifikuotų augalų panaudojimo pašaruose poveikio aplinkai vertinimas“

1. Yra atliktas mano pačio:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu Lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus varadas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

Turinys

1.1.2. Europos sąjungos politika d÷l GMO... 8

1.1.4. GMO kontrol÷s priemon÷s... 11

1.2. GMO PANAUDOJIMAS... 13

1.2.1. Pagrindiniai GM augalai, naudojami pašarų gamyboje... 13

1.2.1.1. Sojų pupel÷s ... 13

1.2.1.2. Kukurūzai ... 13

1.2.1.3. Rapsai ... 14

1.2.2. GMO panaudojimo paplitimas ir perspektyvos ... 15

1.3. TYRIMŲ APŽVALGA... 19

1.3.1. GMO panaudojimo pašarų gamyboje ekonominiai tikslai ... 19

1.3.2. GMO panaudojimo poveikis visuomen÷s nuomonei... 20

1.3.3. Galimos GMO gr÷sm÷s žmogui ir gamtai ... 22

1.3.4. GM pašarų poveikis gyvūnų sveikatai... 24

4. DARBO METODIKA... 26

5. TYRIMO REZULTATAI ... 27

5.1. Ekonomin÷ nauda GM pašarų pardavimo etape Lietuvoje... 27

5.2.Ekonomin÷ GM augalų nauda gamybos ir auginimo etape: Ispanijos atvejis ... 32

5.3. GMO panaudojimo pašaruose kontrol÷ Lietuvoje... 35

SUMMARY ... 41

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

EK – Europos komisija

EMST – Europos maisto saugos tarnyba ES – Europos sąjunga

GM – Genetiškai modifikuotas

GMO – Genetiškai modifikuotas organizmas GMP – Genetiškai modifikuotas produktas

NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas VMVT – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba

ĮVADAS

1996 m. yra laikomi pradžia, kuomet prasid÷jo didelio masto prekyba genetiškai modifikuotais (dar vadinamais biotechnologiniais arba transgeniniais) augalais. Gyvi organizmai, nepriklausomai nuo to, ar jie į aplinką yra išleidžiami dideliais ar mažais kiekiais, eksperimento ar komerciniais tikslais, gali daugintis aplinkoje ir pereiti valstybių sienas, išplisdami po visą pasaulį, tod÷l jų poveikis aplinkai gali būti negrįžtamas. (Paulauskas. Lietuvos bioetikos komitetas)

GM augalų reikalingumą sąlygoja did÷jantis maisto poreikis d÷l nuolat augančios žmonių populiacijos. Patobulintos augalų charakteristikos gali apsaugoti nuo daugyb÷s besivystančiose šalyse egzistuojančių biotinių problemų, kurias sukelia piktžol÷s, kenk÷jai, ligos ir kiti veiksniai. Kadangi GM augalai gali išspręsti ne vieną problemą tiek maisto, tiek žem÷s ūkio sektoriuje, yra tikimasi, kad per artimiausią laikotarpį GM augalų skaičius daugelio šalių rinkose šalių vis did÷s.

Genetin÷ modifikacija yra plačių tyrin÷jimų objektas. GM augalų poveikio aplinkai tema rašo daug mokslininkų ir tyr÷jų tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus. Literatūroje analizuojamų poveikių aplinkai įvairov÷ yra labai didel÷: agronominiai, ekonominiai, etiniai, sociologiniai, socialiniai, socioekonominiai ir t.t. GM augalų auginimas ir naudojimas suteikia pramon÷s sektoriui galimybę padidinti savo pelną, ūkininkams atneša didžiulę agronominę ir ekonominę naudą. Tačiau lygiagrečiai lygiai taip pat aktyviai keliami susirūpinimo klausimai d÷l aplinkos, sveikatos ir etikos.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMP) vertinami labai prieštaringai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pagrindin÷ šių skirtingų vertinimų priežastis yra ta, kad n÷ra visiškai ištirtas min÷tų produktų poveikis sveikatai. Siekdamos išsiaiškinti bei spręsti su prieštaringu diskursu susijusias problemas, atsakymo ieško įvairios institucijos: vyriausyb÷, nevyriausybin÷s organizacijos, žiniasklaida, mokslininkai, pavieniai asmenys ir t.t. Moksliniai tyrimai Lietuvoje d÷l GM produktų naudojimo yra labiau susiję su nuomon÷s apie juos tyrimais, jų ženklinimo tvarka, auginimo galimyb÷mis ir pan. Ekonominiai šių produktų naudojimo aspektai šalies mastu n÷ra daug tirti, nors Europos lygmeniu tokie tyrimai jau yra atlikti. (Rimait÷ A., Rinkevičius L. 2008)

Kadangi GM augalų panaudojimo įvairiose žmonių gyvenimo srityse išlieka aktualus, o visuomen÷s poreikis būti kiek įmanoma labiau informuotai yra neabejotinas, svarbu įvertinti, koks tokių augalų poveikis aplinkai. Didel÷ dalis viso GM augalų pasaulio derliaus sunaudojama pašarų

gamybai. Pašarai, sukurti genų inžinerijos būdu, yra vieni labiausiai ES tiriamų produktų. D÷l šios priežasties darbe bus vertinamas GM augalų poveikis aplinkai panaudojus šiuos augalus pašaruose. Analizei pasirinktos herbicidams ir vabzdžiams atsparios sojos pupel÷s, kukurūzai ir rapsai, nes šie augalai sudaro didžiąją išvestų GM augalų dalį ir yra daugiausiai naudojami gaminant pašarus.

Šio darbo tikslas – įvertinti pašarų, savo sud÷tyje turinčių GM augalų, poveikį aplinkai. Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

• Apibr÷žti genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų mokslinę, teisinę ir politinę sampratą; • Išsiaiškinti GM sojų pupelių, kukurūzų ir rapsų paplitimą pasaulyje;

• Apžvelgti GM augalų panaudojimo pašaruose poveikio tyrimus ekonominei ir sociologinei aplinkai bei sveikatos apsaugai;

• Palyginti ir įvertinti GM ir tradicinių augalų panaudojimo pašaruose ekonominę naudą gamybos, auginimo ir pardavimo rinkoje etape.

Siekiant įgyvendinti iškeltus uždavinius pirmoje dalyje nagrin÷jama GMO ir GMP sąvoka, pagrindin÷s ES politikoje vyraujančios tendencijos GMO atžvilgiu, GMO naudojimą ir kontrolę reglamentuojantys įstatymai. Antra darbo dalis skirta išsiaiškinti pagrindinių GM augalų, naudojamų pašarų gamyboje, paplitimą, pasiskirstymą pagal arealus Europoje ir pasaulyje. Trečioje dalyje apžvelgiami kai kurie dabartiniai moksliniai tyrimai, išryškinantys GM produktų panaudojimo problematiką ekonominiu, gyvūnų ir žmonių sveikatos, visuomen÷s nuomon÷s aspektu. Ketvirtoje dalyje pateikiami GM ir tradicinių augalų ekonomin÷s naudos tyrimo rezultatai Lietuvoje ir Ispanijoje. Lygiagrečiai pastarajai analizei nustatoma, kokią kontrolę vykdo Lietuvos institucijos, siekdamos reguliuoti GM pašarų poveikį. Apibendrinant pateikiamas bendras GM pašarų poveikio aplinkai vertinimas kiekvienu pasirinktu aspektu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. GMO SAMPRATA

1.1.1. GMO ir GMP sąvoka

Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologijos mokslas, kurio vienas iš pagrindinių kūrimo objektų yra GMO, sulauk÷ išskirtinio d÷mesio. Tai l÷m÷ 1950–1970 m. padaryti atradimai. Pasiektas ląstel÷s pažinimo lygis leido prad÷ti naudoti šias mažiausias organizmo daleles ir net jų molekules. (Danilčenko ir kt.). Biotechnologiniai išradimai skatino žengti didelius žingsnius žemdirbyst÷s, medicinos ir farmakologijos srityse. Dirbtine genų manipuliacija siekiama gaminti farmakologijai vertingus baltymus, veisti naudingesnius bei pranašesnius augalus ir gyvūnus, sukurti genetiškai modifikuotus gyvūnų modelius, kurie naudojami žmonių ligų tyrimams. Taikant genų inžineriją buvo prad÷ti kurti anksčiau gamtoje niekada neegzistavę transgeniniai organizmai, išvestos įvairios augalų veisl÷s, atliekami tyrimai. (Lygis; Zopelyt÷, 2004).

Oficialus biotechnologijos apibr÷žimas, kurį 1989 metais pri÷m÷ Europos Biotechnologijos Federacijos generalin÷ asambl÷ja, yra toks: biotechnologija yra gamtos ir technikos mokslų integracija, siekiant panaudoti organizmus, ląsteles, jų dalis ir molekulinius analogus produktų gamybai ir paslaugų teikimui. (Krasauskas).

Biotechnologijai plečiantis, prad÷ta ją skirstyti į siauresnes sritis:

• Žalioji biotechnologija (žem÷s ūkyje panaudojami biotechnologiniai metodai); • M÷lynoji biotechnologija (jūros organizmų biotechnologiniai tyrimai);

• Raudonoji biotechnologija (vaistinių medžiagų gamyba biotechnologijos metodais);

• Baltoji (pramonin÷) biotechnologija (gyvų organizmų ar gyvybin÷s veiklos panaudojimas pramonin÷je cheminių medžiagų, biodegalų ir panašioje gamyboje).

Paprastai žalioji biotechnologija tapatinama su genetiškai modifikuotų augalų kūrimu ir auginimu. Pagrindinai tai yra genų iš kitų augalų ar mikroorganizmų ląstelių įvedimas į ekonomiškai svarbių augalų DNR, rezultate gaunant derliaus padid÷jimą, kokyb÷s pager÷jimą ar naujų produktų gamybą augaluose.(Biotechnologijos institutas, 2007)

Mokslin÷je literatūroje genetiškai modifikuoti oganizmai apibr÷žiami kaip organizmai (augalai, gyvūnai, mikroorganizmai), kurie yra sukurti genų inžinerijos, modifikacijos metodais, genotipe turintys įterptą svetimą geną. (Vilniaus gamtos apsaugos draugija). Genų inžinerija – tai vieno arba keleto genų perk÷limas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais, kurie dažniausiai vadinami genetiškai modifikuotais. Genų inžinerijos procesas skiriasi nuo selekcijos tuo, kad pirmuoju atveju iš principo performuojama rūšies genetika – įterpiamos visiškai negiminingų rūšių savyb÷s ir padaroma tai, kas apskritai neįmanoma jokiais selekcijos metodais. Tradiciniai selekcijos metodai leidžia išlaikyti natūralų genotipą: skirtingas to paties geno variacijos keičiamos tarp giminingų augalų. Tuo tarpu genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus. Į GM augalus gali būti įsodinami tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų genai. (Paulauskas, 2004).

ES teis÷s aktai, kurie yra ir Lietuvos teisin÷s baz÷s dalis, genetiškai modifikuotą organizmą apibr÷žia kaip „organizmą, išskyrus žmones, kuriame genetin÷ medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju.“ Atitinkamai genetiškai modifikuotas produktas yra „preparatas, turintis GMO ar GMO kombinaciją arba iš jų susidedantis, kuris yra pateikiamas į rinką“. (Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/18/EB, 3 str.) Kadangi pašarai yra produktai, jiems taikomas aukščiau nurodytas apibr÷žimas. Genetiškai modifikuotas organizmas, skirtas pašarams – tai GMO, kuris gali būti vartojamas kaip pašaras arba kaip žaliava pašarams gaminti. Pašaras, pagamintas iš GMO reiškia visiškai arba iš dalies gautas iš GMO. (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas d÷l genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, Nr. 1829/2003, 5 str.)

1.1.2. Europos sąjungos politika d÷l GMO

GMO naudojimo ir vystymosi perspektyvos nuolat yra aptarin÷jamos įvairiuose politiniuose ir visuomeniniuose debatuose tiek vietiniu, tiek regioniniu ar pasauliniu lygiu. Šias diskusijas įtakoja nemažai veiksnių, tokių kaip visuomen÷s nuomon÷, korporacijų, užsiimančių GMO gamyba, spaudimas, mokslininkų tyrimai.

2010 m. įvyko ne vienas svarbus įvykis ES GMO pl÷troje. Be įvairių teisinių pakitimų, buvo leista auginti vienos rūšies bulves, o prieš porą metų palaiminta maistui ir pašarui skirta genetiškai modifikuota sojų pupelių atmaina, nors per dešimt metų nuo 1998-ųjų, kai pirmą sykį ES įteisino

komerciniais tikslais auginamus vienos rūšies GM kukurūzus (MON 810), jokių kitų GM augalų nebuvo leidžiama nei auginti, nei naudoti. (Valsyb÷ms nar÷ms suteikiama visa atsakomyb÷, 2010). Leidimas auginti genetiškai modifikuotas krakmolines bulves „Amflora“ iššauk÷ naujas diskusijas d÷l GMO naudojimo perspektyvų. Diskusijos virto didele vieša akcija, kurios išdavoje 2010 m. pabaigoje ES pareigūnams įteikta daugiau nei milijono parašų peticija, kuria reikalaujama nepritarti planams leisti auginti genetiškai modifikuotus pas÷lius. Tarptautin÷s aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ pateiktoje peticijoje EK raginama nebetvirtinti GM pas÷lių ir įsteigti naują mokslinę instituciją, kuri ištirtų galimą GM augalų poveikį ir nustatytų atitinkamus reglamentus. (Milijonas europiečių pasiraš÷ prieš GMO, 2010).

Nors visuomen÷s nuomon÷ GMO klausimais yra gan÷tinai aiški, valstybių tarpusavio bendravimo praktika rodo, kad sutarimo šiuo klausimu tarp ES valstybių narių n÷ra, o skirtingų šalių pozicijos stipriai prieštarauja viena kitai. Vienos valstybių nar÷s yra įsiklausiusios į kritišką visuomen÷s nuomonę ir ragina Komisiją apskritai peržiūr÷ti leidimų auginti GMO kultūras tvarką, o ne perkelti atsakomybę atskiroms valstyb÷ms nar÷ms, kitos – atvirkščiai. (Balčytis, 2010)

Sprendimas atiduoti valstyb÷ms teisę pačioms spręsti, ar leisti auginti GM augalus savo teritorijoje, ar ne, galiausiai buvo priimtas. Tuo pačiu buvo panaikinti GM kultūrų importui taikyti suvaržymai. Dabar kiekviena ES nar÷ gal÷s pati apsispręsti, ar tokius augalus įsileisti į savo teritoriją. Lietuvos aplinkos ministerijos nuomon÷ šiuo klausimu yra pozityvi. Naujoji tvarka ES nar÷ms suteiks daugiau laisv÷s ir šios gal÷s lanksčiau priimti sprendimą, atsižvelgdamos į vietos, regionų ir nacionalinius ypatumus. Lietuvai d÷l to nereikia nerimauti, nes mūsų šalis GMO auginimo klausimais ir toliau ketina laikytis ypač atsargios pozicijos. (Europos Sąjunga atveria duris GMO, 2010)

Ypač atsargios politikos laikosi šešios valstyb÷s nar÷s (Austrija, Vengrija, Prancūzija, Graikija, Vokietija ir Liuksemburgas), kurios nustat÷ apsaugos priemones ir uždraud÷ savo teritorijose auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 810. Be to, Austrija, Liuksemburgas ir Vengrija Komisijai praneš÷ uždraudusios auginti bulves „Amflora“. Lenkija yra pri÷musi teis÷s aktą, kuriuo draudžiama prekiauti visomis genetiškai modifikuotomis s÷klomis. (Klausimai apie naują ES požiūrį į GMO, 2010).

Taip sparčiai vystantis biotechnologijų mokslui ir pramonei, taip pat esant stipriam visuomen÷s balsui, politinių debatų įvairov÷ ir jų sud÷tingumas įvairiais GM klausimais tur÷tų tik did÷ti.

1.1.3. GMO naudojimą reglamentuojantys įstatymai

Saugaus ir sveiko maisto ir pašarų jud÷jimas turi didelę įtaką piliečių sveikatai ir gerovei, jų socialiniams bei ekonominiams interesams. D÷l šios priežasties GMO patekimas į rinką, valdymas, naudojimas, atitikimas sveikatos, aplinkos principams ir kiti klausimai, yra tarptautinių, regioninių ir nacionalinių teis÷s aktų objektas.

Vienas pagrindinių tarptautinių dokumentų yra Biologin÷s įvairov÷s konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas – tarptautinis susitarimas, priimtas 2000 m. ir numatantis atsargumo principu pagrįstą mechanizmą pakitusių organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologin÷s įvairov÷s išsaugojimui ir subalansuotam jos naudojimui, kai jie saugiai perkeliami, perdirbami ir naudojami, atsižvelgiant ir į pavojų žmonių sveikatai bei visų pirma ypatingą d÷mesį skiriant jų jud÷jimui per sienas. (Biologin÷s įvairov÷s konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas, 1 str.)

Kadangi GMO auginimo ir naudojimo mastai kasmet did÷ja, ir šioje srityje vis dar yra neaiškių reglamentavimo zonų, 2010 m. spalio 12 d., Japonijoje buvo surengtas 4000 įvairių šalių delegatų susitikimas, kurio metu buvo pasiektas susitarimas d÷l naujos sutarties, žinomos kaip „Nagojos – Kvala Lumpūro papildomas protokolas d÷l atsakomyb÷s ir žalos atlyginimo pagal Kartachenos biosaugos protokolą“. Nauja sutartis turi būti pasirašyta ir ratifikuota 2011 m. Ji nustatys tarptautines atsakomyb÷s ir žalos atlyginimo taisykles bei procedūras tuomet, kai biologin÷ įvairov÷ pažeidžiama d÷l gyvų pakitusių organizmų poveikio. (Pasaulio benduomen÷ pritar÷ naujai JT sutarčiai, 2010).

Pagrindiniai dokumentai, nustatantys GMO naudojimą ES, yra 2001 m. Direktyva D÷l genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir 2003 m. Reglamentas D÷l genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų. Kadangi reglamentai yra tiesiogiai taikomi visose ES valstyb÷se nar÷se, pastarasis dokumentas turi teisinę galią ir Lietuvoje. Kaip ir aukščiau min÷tas Kartachenos protokolas, ES dokumentai remiasi atsargumo principu, tai pat ypač pabr÷žia žmonių ir gyvūnų sveikatą, aukštą aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, tod÷l prieš pateikiant į Bendrijos rinką maisto produktus ir pašarus, kurie susideda arba kurių sud÷tyje yra, ar kurie yra pagaminti iš GMO, tur÷tų būti atliktas jų saugumo vertinimas. Kad įgyvendintų šiuos tikslus, reglamentas nustato leidimų išdavimo GM maistui ir pašarams ir tvarką bei ženklinimo nuostatas. (Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, 1 str.; Direktyva 2001/18/EB).

Vienas naujausių žingsnių GMO teis÷s srityje yra 2010 m. vasarą Europos Komisijos pasiūlytos sambūvio priemon÷s, kurių tikslas GMO auginimo teritorijose – neleisti GMO netyčia atsirasti kituose produktuose ir taip išvengti galimų ekonominių nuostolių ir genetiškai modifikuotų kultūrų p÷dsakų, aptinkamų genetiškai nemodifikuotose, kaip antai tradicin÷se ir ekologiškose, kultūrose, poveikio. (Klausimai apie naują ES požiūrį į GMO, 2010). Kad šis tikslas būtų efektyviai įgyvendintas, yra keičiamas aukščiau min÷tas Reglamentas. Pakeitimas leistų valstyb÷ms nar÷ms savarankiškai spręsti, ar visoje savo teritorijoje arba jos dalyje leisti auginti GMO, riboti jų auginimą arba jį drausti. Šiuo aktu D÷l genetiškai modifikuotų kultūrų bei tradicinių ir (arba) ekologiškų kultūrų sambūvio yra suderinama moksliniais duomenimis grindžiama ES leidimų išdavimo sistema su valstybių narių laisve spręsti d÷l GMO auginimo. Naująja rekomendacija d÷l sambūvio valstyb÷ms nar÷ms suteikiama didesn÷ veiksmų laisv÷, kad, priimdamos sambūvio priemones, jos gal÷tų atsižvelgti į vietos, regionų ir nacionalinius ypatumus. (Valstyb÷ms nar÷ms suteikiama visa atsakomyb÷, 2010). Siekdamos taikyti tokį apribojimą ar draudimą, valstyb÷s nar÷s gal÷s nustatyti tik tas priemones, kuriomis būtų draudžiama auginti GMO. Jos negal÷s nustatyti priemonių, kuriomis būtų draudžiama į ES importuoti leistas naudoti genetiškai modifikuotas s÷klas arba jomis prekiauti ES. (Klausimai apie naują ES požiūrį į GMO, 2010).

Nepaisant nemažų politikų ir teisininkų pastangų siekiant teisiškai spręsti su GMO naudojimu, prekiavimu ir kita veikla susijusius klausimus, teisinis reglamentavimas vis dar išlieka neaiškus ir kai kuriais atvejais nepakankamas. Vienas iš tokių aktualių klausimų, kurį reik÷tų atskirai įvardinti, yra genetiškai modifikuotų produktų naudojimo kontrol÷s problematika.

1.1.4. GMO kontrol÷s priemon÷s

Įvertinus visuomen÷s susirūpinimą ir siekiant išvengti nenumatytų pasekmių, ES teisiniuose aktuose genetiškai modifikuotiems organizmams keliami reikalavimai yra griežti. Juose akcentuojama, kad svarbiausia tokių augalų ir jų produktų prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas.

Šiuo metu aišku, kad GM augalai sumažins maisto stygių pasaulyje, tačiau dar n÷ra visiškai aišku, ar genetiškai modifikuotas maistas yra n÷ kiek nepavojingas žmonių sveikatai. (Danilčenko ir kt.) D÷l šios priežasties, siekiant auginti GMO, juos tiekti ES rinkai ir naudoti iš jų gautus produktus maisto ir pašarų grandin÷je, būtina gauti ES leidimą. ES lygmeniu GMO leidimas išduodamas apsvarsčius kiekvieną atvejį atskirai pagal tam tikrą leidimo prašančios bendrov÷s nurodytą paskirtį ir

teigiamai įvertinus pavojų sveikatai ir aplinkai. Prašymai d÷l GMO auginimo gali būti teikiami, jei tie GMO skirti naudoti kaip žaliava maisto produktams ir pašarams gaminti. Valstybei narei tenka svarbus vaidmuo atliekant pradinį GMO auginimo pavojaus vertinimą. (GMO produktų kontrol÷). Europos Sąjungoje GMO pavojų aplinkai vertina Europos maisto saugos tarnyba (EMST). Kad vertinimai būtų kuo objektyvesni, EMST bendradarbiauja su valstyb÷mis nar÷mis ir suinteresuotosiomis šalimis leisdama joms prisid÷ti prie savo mokslin÷s veiklos. Šiam tikslui buvo sukurtas valstybių narių ekspertų tinklas, kad jie gal÷tų dalytis mokslin÷mis žiniomis ir patirtimi. (Klausimai apie naują ES požiūrį į GMO, 2010).

Visoje ES, taip pat ir Lietuvoje, genetiškai modifikuotus produktus (GMP), kurie apima ir pašarus, reglamentuoja aukščiau nagrin÷tas Reglamentas D÷l genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų. Atitinkamai šiuo aktu yra nustatyti GMP ženklinimo reikalavimai. Visų produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 procento genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimo etiket÷se turi būti parašyta, kad konkretus produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto. Tokiu būdu Europos gyventojai turi galimybę pasirinkti – vartoti ar ne produktus, į kurių sud÷tį įeina GMO. (Paulauskas, 2004). Šis reikalavimas kyla iš Europos Bendrijos Sutarties 153 str., pagal kurį Bendrija turi užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, prisid÷ti prie vartotojų teis÷s gauti informaciją reklamavimo. Taigi, vartotojų teisių apsauga GMP pateikimo į rinką atveju taip pat neišimtis.

Aukščiau min÷ta Direktyva D÷l genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką aiškiai nurodo reikalavimą valstyb÷ms nar÷ms imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad GMO, kurie į rinką patiekiami kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, visuose pateikimo į rinką etapuose būtų ženklinami ir pakuojami pagal specialius reikalavimus. Etiket÷je arba produkto lydimajame dokumente užrašoma „Šio produkto sud÷tyje yra genetiškai modifikuotų organizmų“. (Direktyva 2001/18/EB).

Taigi pirminiame GMO naudojimo etape yra taikomi griežti ženklinimo reikalavimai. Kituose etapuose iškyla viena pagrindinių su GMO reglamentavimu susijusių teisinių spragų – maistas, gautas šeriant gyvulius GMO, neprivalo būti ženklinamas. Tokiu atveju pagal dabartinius ES įstatymus informuoti vartotojų, perkančių ir valgančių pieno ir m÷sos produktus, gautus iš tokių gyvūnų kaip kiaul÷s, veršeliai ar paukščiai, kurie yra šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO, nereikia.

1.2. GMO PANAUDOJIMAS

1.2.1. Pagrindiniai GM augalai, naudojami pašarų gamyboje

1.2.1.1. Sojų pupel÷s

Sojų pupel÷ yra subtropikų augalas, bet gali augti iki 52 laipsnių šiaur÷s platumos. Sojų pupel÷ geriausiai auga derlinguose, gerai sausinamuose dirvožemiuose, tačiau gali augti įvairiuose dirvožemiuose. Ji negali atlaikyti pernelyg didelio karščio ar atšiaurios žiemos. Pageidaujama vidutin÷ metin÷ temperatūra sojai yra nuo 5,9 iki 27 C. Sojų pupel÷ gali pakelti šaltį šiek tiek geriau nei kukurūzai arba pupos, bet vis d÷lto yra jautrios šalčiui ir negali išgyventi sunkios žiemos sąlygomis. (Crop specific safety concerns. Rapeseed).

Genetiškai modifikuota soja – ne tik kultūra, turinti didelį kiekį baltymų, bet ir atspari herbicidui „Roundap“. Tai reiškia, kad siekiant soją apsaugoti nuo piktžolių be didesn÷s žalos herbicidais gali būti purškiami pas÷liai, net ir daug kartų. (Особенность ГМ сои). Šiuo metu 77 proc. pasaulyje auginamos sojos yra genetiškai modifikuotos ir tik 23 proc. nemodifikuotos. Kiekvienais metais į ES valstybes nares yra importuojama apie 40 milijonų tonų sojų, kurių dauguma yra naudojamos galvijų, kiaulių, ir vištų pašarams. Didžiausios pasaulyje sojų pupelių gamintojos yra JAV (37 proc.), Brazilija (26 proc.), Argentina (18 proc.) ir Kinija (8 proc.). (Žiūr÷ti priedą Nr. 1). Indija ir Paragvajus taip pat yra minimi kaip augintojai. Šiuo metu be baltymų, kuriuos suteikia sojos pupel÷s, Europa nesugeb÷tų išlaikyti savo dabartinio gyvulių produktyvumo lygio. (Soybeans). Sojos naudojimas tapo labai svarbus po to, kai buvo uždrausta naudoti gyvūnin÷s kilmes pašarus d÷l kempinlig÷s. Tai parodo, kad ES yra labai priklausoma nuo sojos importo.(Genetic Engineering, 2006).

1.2.1.2. Kukurūzai

GM kukurūzai duoda didesnį derlių palyginus su įprastiniais kukurūzais. Vidutiniškai derlingumas didesnis 10 proc., o kartais ir dar didesnis, priklausant nuo regiono ir esamo kenk÷jų kiekio. GM kukurūzai pirmą kartą Europoje buvo pas÷ti 1998 m. Ispanijoje. Tais pačiais metais nedideli kiekiai GM kukurūzų taip pat buvo pasodinti Prancūzijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje. 2009

m., kai Vokietija ir Prancūzija uždraud÷ auginti GM kukurūzus, jų bendras plotas ES buvo vos 94 000 ha, tai prilygo tik maždaug 0,75 proc. bendro pasaulinio GM kukurūzų pas÷lių ploto pasaulyje. (Žiūr÷ti priedą Nr. 2). (Brookes, 2009).

Europoje šiuo metu komerciniais tikslais yra auginami kukurūzai MON810, kurie atsparūs kenk÷jams. Ši kukurūzų veisl÷ patvirtinta 1998 metais, o 2010 m. EMST pri÷m÷ palankų sprendimą d÷l šio leidimo atnaujinimo. MON810 kukurūzuose yra bakterijų Bacillus thuringiensis, kurios kovoja su kenk÷ju ugniuku, naikinančiu kukurūzų pas÷lius. (Socio-economic impacts of green biotechnology, 2008).

2010 m. ES buvo nagrin÷jamas klausimas d÷l keturių GMO kukurūzų rūšių. EMST pateikus palankią nuomonę, šiuo metu atliekama šių GMO leidimų išdavimo procedūra. Be aukščiau min÷to MON 810, EMST pateik÷ palankią nuomonę ir dar trijų genetiškai modifikuotų kukurūzų produktų – Bt 1507 (prašymą pateik÷ Pioneer), Bt 11 (prašymą pateik÷ Syngenta), kurie apsaugo augalus nuo tam tikrų vabzdžių kenk÷jų, taip pat NK 603 (prašymą pateik÷ Monsanto), kurie yra atsparūs herbicidui „RoundUp“ – atžvilgiu. (Klausimai apie naują ES požiūrį į GMO, 2010).

1.2.1.3. Rapsai

Rapsai yra viena didžiausių aliejinių kultūrų po sojų pupelių. Manoma, kad jie yra kilę iš Viduržemio jūros regiono. Rapsai kultivuojami vidutinio klimato regionuose, turi 40 skirtingų galimų kryžminimosi partnerių, pavyzdžiui kaip rop÷s ar Indijos garstyčios, tod÷l yra tik÷tina, kad jie gali perkelti genus („genų dreifas“). (Crop Specific Safety Concerns. Rapeseed). Australijoje atlikti tyrimai parod÷, kad rapsų žiedadulk÷s gali pasklisti iki 3 kilometrų atstumu nuo augalo. (Growing GM canola a smart move, 2007).

Kanada yra laikoma pirmaujančia šalimi pasaulyje auginančia herbicidams atsparius GM rapsus. (Žiūr÷ti priedą Nr. 3). Be jos, pagrindin÷s rapsų augintojos ir eksportuotojos yra Australija, Ukraina ir Rusija. (EU approves import of biotech T45 rapeseed, 2009).

Rapsai yra plačiai auginami kaip pašarai gyvuliams. Rapsų aliejus yra naudojamas pramon÷s ir maisto tikslams. Gaminant aliejų lieka rapsų išspaudos, kurios taip pat naudojamos kaip pašaras gyvuliams. Ateityje ketinama rapsus naudoti kaip biokurą. (Crop Specific Safety Concerns. Rapeseed).

1.2.2. GMO panaudojimo paplitimas ir perspektyvos

2005 metais pasaulyje buvo daugiau nei 4200 biotechnologinių kompanijų, beveik 50 procentų iš jų – Europos Sąjungoje. Pirmaujanti valstyb÷ ES yra Vokietija, 30 procentų JAV ir likusi dalis Azijoje bei P. Amerikoje. (Dienys; Matijošyt÷). Skaičiai rodo, kad šis sektorius sparčiai auga ir ateinantis dešimtmetis gali pasižym÷ti eksponentiškai did÷jančiu naujų GMO ir jų produktų atradimu, nes mokslininkai įgyja vis geresnes sąlygas organizmų genomo resursus tyrin÷ti platesniame kontekste. (Grinius ir kt., 2007)/

Šiandien jau įprasta, kad transgeniniai organizmai kuriami genetinę medžiagą perkeliant iš vienos rūšies genomo į kitą, tokiu būdu gaunant naujus bruožus ir savybes. Kai naujų organizmo savybių negalima gauti tradicinio kryžminimo būdu, dažnai, norint įveikti tarprūšinius genetinius nesuderinamumus, pasitelkiami genetin÷s inžinerijos metodai. (Grinius ir kt., 2007). GM augalai išsiskiria pagerintomis technologin÷mis savyb÷mis: padidintu atsparumu patologiniams grybams, bakterijoms, virusams, vabzdžiams, šalčiui, herbicidams, pagerintomis maistin÷mis savyb÷mis (pvz. padidintu vitaminų kiekiu ir pagerinta baltymų bei riebalų kokybe). (Danilčenko ir kt.).

Savybių, kurios gali būti perduodamos įvairiems organizmams, ir sričių, kuriose tokie organizmai gali būti panaudoti, yra labai daug. Pvz., buvo nustatyta, kad d÷l žemų temperatūrų poveikio pasaulyje kasmet žūsta nuo 5 iki 15 procentų derliaus. Mokslininkai teigia, kad įmanoma kai kuriuos šiltesnio klimato augalus, „įmontavus“ jiems atitinkamus genus, auginti šaltesnio klimato regionuose. Tiriant Antarktidoje augančius žolinius augalus buvo atrasti genai – antifrizai, kurie turi savybę, trukdančią susidaryti ledo kristal÷liams augalo ląstel÷se. Šie augalai nenukenčia net esant -30° C temperatūrai. Galima tik÷tis, kad artimiausioje ateityje atsparūs šalčiams augalai pasirodys ne tik mokslininkų laboratorijose ar bandymų laukeliuose, bet ir gamybiniuose plotuose. (Aleksynas, 2006). Ateityje numatomas įvairus GMO panaudojimas maistin÷ms vaistin÷ms medžiagoms, žmogaus vakcinoms nuo infekcinių ligų, tokių kaip Hepatitas B, gydymui naudojamiems bananams, anksčiau subręstančioms pagreitintos medžiagų apykaitos žuvims, kasmet brandinantiems derlių vaismedžiams ir riešutmedžiams, bei augalams, iš kurių gaminamos naujos kartos unikalių savybių plastikin÷s medžiagos. (Grinius ir kt., 2007).

Devintajame pra÷jusio amžiaus dešimtmetyje didesn÷s žem÷s ūkio produktų ir vaistų verslu užsiimančios kompanijos prad÷jo burtis į stambias firmas, nusipirkdamos mažesnes kompanijas. Taip buvo sukurta gyvyb÷s mokslų industrija, kur didžiosios kompanijos monopolizavo pesticidų, vaistų, s÷klų, maisto bei žem÷s ūkio produkcijos rinką. Buvo sukurtos didžiul÷s firmos, į kurių rankas per÷jo 2/3 pasaulio rinkos. Šios kompanijos dominuoja rinkoje ir yra globalios, turinčios daug filialų ir skyrių įvairiose pasaulio šalyse. Pagrindin÷s yra šios:

• „Monsanto” (JAV). Įkurta beveik prieš 100 metų. Populiariausia s÷klų kompanija JAV, trečioji pagal dydį pasaulyje. Pasižymi itin agresyviu skverbimusi į kitų šalių ekonomiką.

• „Syngenta” (Šveicarija, Didžioji Britanija). Šiuo metu tai yra biotechnologinių kompanijų lyderis, užsiimantis GM s÷klų platinimo ir agrochemijos verslu.

• „Aventis” (Vokietija, Prancūzija). Agrochemijos, veterinarijos ir farmacijos kompanija. • „DuPont” (JAV) įkurta prieš 200 metų. Yra tapusi didžiausia pasaulyje s÷klų kompanija.

• „AstraZeneca” (Didžioji Britanija, Švedija). Viena didžiausių farmacijos firmų, gaminanti ir maisto priedus. (Biotechnologijos pramon÷, 2001).

Lietuvoje biotechnologijų įmonių branduolį sudaro trys įmon÷s: UAB „Fermentas“, UAB „SICOR Biotech“ ir UAB „Biocentras“. UAB „Fermentas“ veiklos pobūdis yra biologinių produktų genų inžinerija, molekulin÷ biologija, medicinin÷s diagnostikos kūrimas ir gamyba. UAB „SICOR Biotech“ yra biofarmacijos įmon÷, užsiimanti baltymin÷s vaistų kilm÷s kūrimu ir gamyba. UAB „Biocentras“ veikla apima mikroorganizmų gamybą teršalams šalinti. (Augalų biotechnologijos centras).

Biotechnologijos mokslo vykdomas augalų tobulinimas, atsižvelgiant į nūdienos socialinius ir ekonominius poreikius, sudaro visiškai naujas galimybes tokioms svarbioms sritims kaip žem÷s ūkis ir medicina. Žinant, kad šiuo metu biotechnologija yra sparčiausiai auganti pramon÷s šaka visame pasaulyje, naujų GM produktų sąrašas pl÷sis toliau.

1.2.3. GMO arealai Europoje ir pasaulyje

Dauguma komerciniais tikslais auginamų GM augalų turi ryškų agronominį pranašumą prieš kitus augalus. Šios savyb÷s yra naudingos ūkininkams ir aplinkai. Ekonomin÷ GM augalų nauda daug reikšmingesn÷ besivystančiose šalyse, nei šalyse su išvystyta pramone, nes jose žem÷s ūkis užima didesnę ekonomikos ir tuo pačiu, darbo j÷gos dalį, o taip pat – būtent šios šalys dažnai nukenčia nuo derliaus praradimo d÷l vabzdžių kenk÷jų antplūdžio – nuo jo galima s÷kmingai apsisaugoti auginant GM atsparius kenk÷jams augalus. Pramoninių šalių vartotojai dažniausiai gali netiesiogiai pasinaudoti GM savybių gaunama genetin÷s modifikacijos teigiamu poveikiu aplinkai išreikšta nauda, taip pat skatindami efektyvius žemdirbystei tinkamos ariamos žem÷s ir vandens panaudojimo būdus. (Grinius ir kt., 2007).

Nuo 1996 m. šalių, auginančių GM augalus, skaičius did÷jo. 1996 m. GM augalai buvo auginami 6 šalyse, o 2003 m. šis skaičius pasiek÷ 25. 15 iš jų yra besivystančios šalys, 10 –pramonin÷s. Atitinkamai did÷ja ir GM augalų užimami plotai. 2008 m. šie augalai už÷m÷ 9 proc. visų dirbamų pasaulio žem÷s plotų, o tokius augalus naudojo apie keturiolika milijonų ūkininkų visame pasaulyje. (James, 2008). 2009 m. GM augalų auginimas palyginus su 2008 m. v÷l did÷jo visame pasaulyje. Laukų plotai padid÷jo 9 mln. hektarų ir pasiek÷ 134 mln. hektarų ribą: GM sojų padid÷jo 4,9 proc. iki 69 mln. hektarų, kukurūzų 10 proc. iki beveik 42 mln. hektarų, rapsų padid÷jo 10 proc. iki 6,4 mln. hektarų. Šis augimas sudar÷ 3 proc. visų industrinių šalių (2 mln. hektarų) ir 13 proc. besivystančių šalių (7 mln. hektarų). (Green gene technology, 2009).

Viena pirmųjų šalių, kurioje prad÷ta auginti genetiškai modifikuotus augalus ir kuri iki šiol pirmauja šioje srityje, yra JAV. Šioje šalyje sukurta per 3 000 įvairių GM augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų atmainų, o GM augalai sudaro apie 68 proc. visų auginamų augalų. Daug GM pas÷lių yra ir Argentinoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kinijoje. 2006 m. GM pas÷lių auginimą taip pat prad÷jo Paragvajus, Pietų Afrika, Čil÷, Meksika, Urugvajus ir Australija, 2009 m. – Kosta Rika. (James, 2006).

Pav. Nr. 1. GM augalų pas÷liai milijonais hektarų (Field areas 2009, 2009)

Taigi didžiausi GM augalų laukų plotai yra JAV (64 mln. hektarų), Brazilijoje (21 mln. hektarų), Argentinoje (21 mln. hektarų ), Indijoje (8 mln. hektarų) ir Kanadoje (8 mln. hektarų). Žiūrint į ES, čia žem÷s ūkyje žaliųjų genų technologijos vystosi priešingai pasaulin÷ms tendencijoms. Europoje auginamas GM augalų kiekis pasaulio mastu yra labai nereikšmingas. Vykdant ES teis÷s aktuose nurodytus reikalavimus, genetiškai modifikuotų augalų laukų plotas Europos Sąjungoje 2009 metais maž÷jo. 2009 m. Prancūzija ir Vokietija, atsižvelgdama į ES teisę, nacionaliniu lygmeniu uždraud÷ auginti genetiškai modifikuotus Bt kukurūzus (MON810). 2009 m. ES genetiškai modifikuotų Bt kukurūzų laukų plotai sumaž÷jo iki maždaug 94 000 hektarų, t.y. sumaž÷jo 15 000 hektarų. Lydere Bt kukurūzų auginime iki šiol išlieka Ispanija. Iš aštuonių ES šalių, kuriose yra auginami Bt kukurūzai, apie 80 proc. yra auginami būtent šioje šalyje. (Predicted second wave of biotech, 2010). Lietuvos šiame kontekste analizuoti neįmanoma, nes joje genetiškai modifikuoti augalai neauginami. Kadangi Ispanija yra didžiausia genetiškai modifikuotų augalų augintoja visoje ES, jos atvejį verta aptarti atskiru skyreliu.

1.3. TYRIMŲ APŽVALGA

1.3.1. GMO panaudojimo pašarų gamyboje ekonominiai tikslai

Šiuo metu biotechnologijos pl÷tra vyksta taip sparčiai, kad be jos neįsivaizduojamas ekonominis augimas. O tai reiškia, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra ir bus naudojami įvairiose srityse ir įvairiais mastais. (Paulauskas A. Lietuvos bioetikos komitetas).

Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse did÷ja GM pašarų vartojimas. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis 2007 m. Lietuvoje buvo pagaminta 316 741 t genetiškai modifikuotų pašarų arba pašarų, turinčių GMO, t.y. 38,5 proc. visų Lietuvoje pagamintų pašarų. Galima pasteb÷ti, kad GMO pašarų kiekis šalyje auga, kadangi 2008 m. Lietuvoje buvo pagaminta jau daugiau – 352 625 t genetiškai modifikuotų pašarų arba pašarų, turinčių GMO, t.y. 43,9 proc. visų Lietuvoje pagamintų pašarų. Taigi, genetiškai modifikuotų pašarų gamyba 2008 m. padid÷jo 10,1 proc. (Nacionalis maisto ir veterinarijos rizikos vertininimo institutas, 2008).

1999 m. įvykus biotechnologijų kompanijų skilimui į du pagrindinius sektorius: farmacijos ir agroverslo, biotechnologijų kompanijos prad÷jo siekti didesnių investicijų maisto grandin÷je: buvo sudaromos sutartys su maisto gamintojais, t.y. marketingo strategija buvo nukreipta į ūkininkus. Buvo prad÷ta prekiauti ne tik GM grūdais, bet ir jiems reikalingais pesticidais. Tai buvo „kombinuota“ prekyba, leidžianti reguliuoti tiek grūdų, tiek chemikalų kainas per tuos pačius perskirstymo kanalus. Parduodamos savo produkciją biotechnologijų kompanijos taik÷ technologijų mokestį, kuris pirmiausia sumokamas grūdų kompanijų, o v÷liau perkeliamas ūkininkams, ko pas÷koje did÷jo grūdų kainos. Auginamų GM grūdų išlaidos priklauso nuo dviejų veiksnių: grūdų kainos ir pesticidų kontrol÷s kainos. Nors auginant GM grūdus sutaupomos l÷šos d÷l mažesnio herbicidų poreikio, vis d÷lto l÷šų taupymo vert÷ nuolat svyruoja, nes tai priklauso nuo herbicidų kainos ir jų naudojamo kiekio. Taigi taupyti galima tik mažinant naudojamų herbicidų kiekį, nes įvairių rūšių herbicidų, naudojamų ir tradiciniams grūdams, kainos gali maž÷ti. Tod÷l realios ekonomin÷s naudos, galima tik÷tis tik gerinant kokybę inovacijomis, nes tokiu atveju įvyktų struktūriniai paklausos pokyčiai ir padid÷tų supirkimo kainos. Pasikeitus socialin÷ms ekonomin÷ms sąlygoms keičiasi žmonių gerov÷. D÷l GM produktų naudojimo pasaulyje išaugo ūkininkų (paprastai GMO sektoriuje dominuoja smulkieji ūkiai) pajamos, o tai neabejotinai sustiprino ne tik ūkininkų ir jų šeimų, bet ir pas juos dirbančių samdomųjų darbininkų

gerovę. Mažesn÷s išlaidos agrochemikalams, stabilus derlius ir samdomojo darbo l÷šų taupymas – dažnai minimi naudos elementai imantis GM pas÷lių. (Lazutka; Skučien÷, 2010).

Taigi visi min÷ti dalykai dalykai suteikia didesnes pajamas bei geresnį gyvenimo lygį smulkiesiems ūkininkams. Didžiosios Britanijos mokslininkai 2009 m. atliko biotechnologijų įtakos globaliam žem÷s ūkiui vertinimą ekonominiu aspektu. Jie išnagrin÷jo konkrečius ekonominius rodiklius ūkiams, kurie augino soją, kukurūzus, rapsus ir medvilnę. Analiz÷ parod÷, kad ūkio lygmenyje buvo gautas didelis ekonominis pelnas, kuris 2007 m. sudar÷ 10,1 mlrd. JAV dolerių, o žiūrint į paskutinių 12 metų laikotarpį ši suma siekia 44,1 mlrd. JAV dolerių. Biotechnologijomis paveiktų augalų paplitimas taip pat prisid÷jo prie did÷jančios pasaulin÷s min÷tų keturių pagrindinių augalų gamybos, pavyzdžiui 2009 m. 68 mln. tonų ir 62 mln. tonų atitinkamai padid÷jo pasaulin÷ sojos pupelių ir kukurūzų gamyba. (Brookes; Barfoot, 2009).

Kita vertus, yra ir neigiamų tokio spartaus GM pašarų auginimo plitimo aspektų, ypač socialinių. Sumaž÷jusi darbo j÷gos paklausa gali padidinti nedarbą šiame sektoriuje. Tačiau kolkas dominuoja teigiami argumentai, nes GM pašarų naudojimo atsisakymas gerokai padidintų auginamos produkcijos kainas, kas atitinkamai padidintų ir supirkimo kainas. Kiltų maisto produktų kainos, tai labiausiai pajustų mažas pajamas gaunantys gyventojai. (Lazutka; Skučien÷, 2010).

1.3.2. GMO panaudojimo poveikis visuomen÷s nuomonei

Pastaruoju metu Lietuvos visuomen÷ vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmon÷s kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrol÷, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetin÷ modifikacija ir kt. (GMO produktų kontrol÷).

Visuomen÷s spaudimas yra vienas iš stipriausių veiksnių, įtakojančių GMO plitimą. Požiūrį ir nuomonę apie GMO lemia kelios pagrindin÷s vidin÷s ir išorin÷s racionalios ir iracionalios nuostatos. Vidin÷s nuostatos siejamos su moraliniu klausimu – d÷l vienų ar kitų priežasčių žmon÷s mano, jog GMO kūrimas yra nenatūralus, religines nuostatas pažeidžiantis procesas.Vidin÷s priežastys apima tokias nuostatas:

• GMO kūrimas n÷ra natūralus procesas;

• Mokslininkai arogantiškai bando vaidinti Kūr÷ją;

• Žmogus nepagrįstai pretenduoja į precedento neturintį istorinį galios įrodymą; • Gyvyb÷s patentavimas yra nepagarba jai;

Išoriniai racionalūs prieštaravimai GMO labiau remiasi faktais ir loginio mąstymo argumentacija. Jie daugiau nagrin÷ja GMO technologijos pritaikymo pasekmes. Tokio pobūdžio prieštaravimai remiasi galimu pražūtingu GMO poveikiu gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai. Potencialus GMO poveikis gamtin÷ms ekosistemoms apima galimą aplinkos katastrofą, neišvengiamą biologin÷s įvairov÷s maž÷jimą bei negrąžinamą atmosferos, dirvožemio bei vandenų praradimą ar degradavimą. Žala žmogaus sveikatai apima GM maisto keliamą riziką ateities žmonių kartoms, sumaž÷jusį besivystančių šalių moterų ir vaikų mitybai auginamo maisto saugumą, socialin÷s nelygyb÷s įteisinimą šiuolaikiniame žem÷s ūkyje, vis did÷jantį atotrūkį tarp labiau išsivysčiusių pramoninių šalių ekonomikų Šiaur÷s pusrutulyje ir mažiau išsivysčiusių valstiečių ūkių ekonomikų Pietų pusrutulyje. (Grinius ir kt., 2007).

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas žem÷s ūkyje įeina į europiečiams aktualiausių aplinkos problemų penketuką. Maždaug 58 proc. Europos piliečių yra susirūpinę d÷l GMO naudojimo, o 21 proc. jį vertina palankiai. (Aplinka – europiečių d÷mesio centre. 2008). Vartotojai, visuomen÷s sveikatos organizacijos, aplinkos apsaugos bei ūkininkų grup÷s jau seniai susibūr÷ prieš keletą tarptautinių GMO kuriančių bendrovių, turinčių didelę įtaką Europos žem÷s ūkiui. GMO kuriančios įmon÷s finansuoja mokslą ir turi didelę įtaką aplinkos reguliavimo teisin÷s baz÷s keitimui. D÷l šios priežasties Europos piliečiai reikalauja daugiau nepriklausomų tyrimų, bandymų ir atsargumo prieš sodinant tokius organizmus į žemę. (Peticija prieš GMO auginimą Europoje, 2010).

Priešingos stovyklos – GMO šalininkų nuomone, reik÷tų atsisakyti kategoriškumo. Ir ne vien draudžiant auginti GM grūdines kultūras ar naudoti GM mikroorganizmus aplinkos valymui. Kiekvienas individualus prašymas d÷l GMO panaudojimo tur÷tų būti vertinamas pagal konkrečiai to GMO savybes – galimus sukelti pavojus ir galimybes jų išvengti. (Grinius ir kt., 2007).

Nors kituose regionuose palyginus su ES yra mažiau skeptikų GMO atžvilgiu, tai išlieka labai jautrus politinis klausimas visame pasaulyje.

1.3.3. Galimos GMO gr÷sm÷s žmogui ir gamtai

Biotechnologin÷s kompanijos teigia, kad GM maistas yra pigesnis, lengviau pagaminamas ir kokybiškesnis, nes GM augalai yra atsparesni ligoms bei kenk÷jams, tod÷l juos auginant naudojama mažiau pesticidų. GM kultūros geriau pakelia ekstremalias aplinkos sąlygas (sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir pan.), tod÷l gali būti auginamos nederlingame dirvožemyje. GM maisto produktai atitinka aukštesnius maisto kokyb÷s reikalavimus (geresn÷ prekin÷ išvaizda, skonis, kvapas) bei didesn÷ maistin÷ vert÷. (Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002). Min÷tos charakteristikos tur÷s teigiamą poveikį produkcijos konkurencingumui didinti, taip pat į aplinką pateks mažiau nuodingų cheminių medžiagų, o tai tur÷s įtakos žmonių sveikatai. Net GMO oponentai neprieštarauja tam, kad genetiškai modifikuotos bakterijos būtų naudojamos vaistams ir vakcinoms gaminti. (Aleksynas, 2006).

Kita vertus, negalima ignoruoti, jog šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei mums. Mes nežinome, kokių pasekmių GMO tur÷s netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalime nusp÷ti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims. GM maisto ilgalaikio vartojimo pasekm÷s yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką keliančių faktorių. (Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002).

Tarp galimų GMO sukeliamų įvairių sveikatos sutrikimų žmogui mokslininkai įvardija šiuos (nors tai dar n÷ra įrodyta):

• Galimas alerginių reakcijų nuo GM maisto atvejų padid÷jimas;

• Kenksmingų žmogui mikroorganizmų imuniteto antibiotikams įgijimas; • Transgenin÷ DNR iš suvartotų GMO gali paveikti žmogaus organizmą;

• Pakitę maisto medžiagų kiekiai vartojamame GM maiste gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą;

• GM organizmai gali būti patogeniški žmon÷ms, kurie turi imunitetą jau natūraliai egzistuojantiems organizmams, gali sukelti naujas ir perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ir perduoti šias patogenines savybes

natūralioms donorų, recipientų ir motininių organizmų formoms, kartu pakeisdami nusistov÷jusią natūralią bioįvairovę;

• Patys GM mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai gali netur÷ti neigiamo poveikio sveikatai, tačiau jų poveikis gali būti toksiškas ar alergiškas ir pasireikšti po kontakto su GMO pra÷jus tam tikram laikotarpiui.

GMO gali sukelti įvairių problemų ir gamtoje:

• Galimas ekosistemoje egzistuojančių rūšių nukonkuravimas d÷l naujų GMO savybių;

• Neparazituojančių ant tam tikros rūšies GMO organizmo vabzdžių išnykimas d÷l GMO augalo gaminamų toksinų;

• Tarprūšinis kryžminimasis tarp GMO populiacijos ir jos laukinių gentainių bei įgytų genų perdavimas (genų „dreifas”);

• Genų „dreifas” į kitas rūšis (pvz., mikroorganizmus) ir galimyb÷, kad rūšys recipient÷s įgis imunitetą antibiotikams;

• GM baltymų nutek÷jimo poveikis dirvoje gyvenančių mikroorganizmų populiacijoms;

• Po GMO išleidimo į aplinką gali įvykti selekcija, sukelianti netik÷tų ir nepageidautinų ypatybių pasireiškimą modifikuotuose organizmuose.

D÷l GMO paplitimo gali iškilti gr÷sm÷ ir žem÷s ūkiui:

• Galimas genų pernešimas iš GMO į kitus pas÷lius. Horizontalus genų pernešimas arba GM baltymų per÷jimas į dirvą gali lemti vabzdžių atsparumą insekticidams, tod÷l pas÷liai gali būti negrįžtamai sunaikinti;

• Pasikeitusi herbicidų naudojimo praktika (herbicidams atsparių augalų veislių auginimas skatina plataus spektro herbicidų naudojimą) kelia pavojų paukščiams, vabzdžiams ir laukiniams augalams. (Paulauskas ir kt., 2008).

Medikai vengia reikšti savo nuomonę d÷l GMO. Kol n÷ra ištirtas GMO poveikis žmogaus sveikatai, jų nerekomenduoja valgyti. GMO gali sukelti alergiją, nes tokie augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, tod÷l jų alergiškumo potencialas nežinomas. Eksperimentai su

ankštiniais augalais, apdorotais „Monsanto“ firmos gaminamu „Roundup“, parod÷, kad d÷l GMO vartojimo galimi lytin÷s sistemos sutrikimai. Augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus – steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Pel÷ms suš÷rus „Roundup“ apdorotų ankštinių augalų ekstrakto atsirado pakitimų jų lyties organuose. (Tavorien÷, 2010).

Kadangi šiuo metu dar nevisiškai žinoma su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu susijusios rizikos tiksli prigimtis ir mastai, tod÷l riziką reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Be to, norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti aiškius rizikos vertinimo reikalavimus. (Paulauskas, 2004.) Ateinantis dešimtmetis gali pasižym÷ti eksponentiškai did÷jančiu naujų GMO ir jų produktų atradimu, nes mokslininkai įgyja vis geresnes sąlygas organizmų genomo resursus tyrin÷ti platesniame kontekste. Tuo pačiu bus svarbu kiekvienu atveju įvertinti, ar naujas produktas atitinka saugumo reikalavimus ir taip įsitikinti, kad tik÷tina nauda iš tiesų yra didesn÷ už žinomus ar dar neatskleistus tokio produkto gamybos kaštus. (Grinius ir kt., 2007).

Kadangi šiame darbe išsamiau nagrin÷jamas GM pašarų, kaip vienos iš GMP rūšių, poveikis aplinkai, kitame skyrelyje kaip pavyzdys pateikiamas Japonijos mokslininkų atliktas tokių pašarų poveikio buliukų, vištų ir kiaulių sveikatai tyrimas.

1.3.4. GM pašarų poveikis gyvūnų sveikatai

Nežiūrint į pozityvius transgeninių augalų sukeliamus veiksnius (sumažinamą priklausomybę nuo pesticidų cheminių medžiagų, didesnio derliaus, mažesnio pas÷lių mikotoksinų kiekio ir pan.), visuomen÷ yra susirūpinusi d÷l GM augalų poveikio žmonių, gyvūnų ir aplinkos saugai. Kiekvienas tyrimas, besiaiškinantis realią GM produktų įtaką sveikatai, prisideda prie visuomen÷s siekiamo aiškumo ir saugumo jausmo.

Vienas iš naujausių tyrimų d÷l GM augalų (šiame tyrime konkrečiai BT11 kukurūzų) saugos vertinimo buliukams, vištoms ir kiaul÷ms 2008 m. buvo atliktas Japonijos mokslininkų.

Dvylika sveikų keturių m÷nesių amžiaus kryžmintų (Japonų juodieji × Holšteino veisl÷s) veršelių buvo šeriami 43,3 proc. BT11 (GM kukurūzais) ir 43,3 proc. genetiškai nemodifikuotais kukurūzais 90 dienų. Periferinio kraujo m÷giniai ir prieskrandžio sultys buvo imami kas dvi savaites. Pasibaigus eksperimentui po skerdimo buvo imami m÷giniai: audiniai iš kepenų, blužnies, inkstų, žarnų

ir raumenų. Buvo tikrinami audiniai, matuojami hematologiniai ir biocheminiai rodikliai, t.y. raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių, hematokrito, hemoglobino kiekis. Taip pat aspartato aminotransferaz÷s,γ-glutamiltransferaz÷s, šarmin÷s fosfataz÷s, viso-Bilirubino, bendrųjų baltymų, albuminų, bendro cholesterolio, kraujo karbamido azoto, kreatinino, kalcio, neorganinių fosforo, magnio, gliukoz÷s, natrio, kalio, ir chloro esančių periferiniame kraujyje ir prieskrandžio pH kiekiai, lakiosios riebalų rūgštys, pieno rūgštys ir amoniakas bei azotas.

Ištyrus didelių pakitimų nebuvo rasta: nebuvo pasteb÷ti histopatologiniai pakitimai bei jokie klinikiniai pakitimai. Hematologinių, biocheminių, arba skrandžio anomalijų pas veršelius nebuvo. Skerdimo rezultatai neatskleid÷ jokių reikšmingų skirtumų tarp penimų buliukų šeriamų silosu, pagamintu iš GM kukurūzų, ar silosu, pagamintų ne iš GM kukurūzų. Jokių reikšmingų skirtumų nebuvo aptikta riebaliniame audinyje, baltymuose, riebaluose, riebalų rūgščių sud÷tyje, ar kraujo kreš÷jime. Kiti pašarų tyrimų duomenys taip pat įrod÷ lygiavertiškumo maistinę vertę tarp GM ir tradicinių kukurūzų.

Panašus toksiškumo bandymas buvo atliktas naudojant kiaules ir viščiukus. Dešimt kastruotų kiaulių, kurių kiekviena sv÷r÷ 42 kg buvo šeriamos pašaru, kurio sud÷tyje buvo 60 proc. GM ir atitinkamai 60 proc. ne GM kukurūzų. Tyrime teigiama, kad ir šiuo atveju GM naudojimas neparod÷ didelių skirtumų, augalų pašaro tipas taipogi netur÷jo jokios reikšm÷s kiaulių augimui. Lygiai taip pat buvo tiriami vienos ir dešimties savaičių amžiaus viščiukai. Bandymas truko keturias savaites, viščiukai buvo lesinami pašarais, kurių sud÷tyje buvo 61,22 proc. GM kukurūzų ir pašarais, neturinčių GM augalų priedų. Atlikus tyrimus nebuvo nustatyta jokių reikšmingų skirtumų tarp eksperimentin÷s ir kontrolin÷s grup÷s. Vištų, lesintų GM pašarais, pad÷tų kiaušinių mas÷ nebuvo pakitusi palyginus su vištų, lesintų tradiciniais pašarais. (Shimada et al., 2008).

Viena vertus, įvykdytas tyrimas sustiprina poziciją, kad gyvūnų m÷sos kokyb÷ tiesiogiai nepriklauso nuo pašaro tipo – transgeninio ar tradicinio, kas suponuoja teigiąmą poveikį ne tik gyvūno, bet ir žmogaus sveikatai. Kita vertus, tokių tyrimų kiekis ir mastas n÷ra pakankamas, kad gal÷tume būti tikri, jog GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas, ir naujas biotechnologijas naudoti nevaržomai. Kolkas n÷ra atlikti jokie ilgalaikio gyvūnų š÷rimo ar lesinimo GM pašarais tyrimai, tod÷l pasekm÷s nei jų, nei žmoniu sveikatai n÷ra prognozuojamos.

4. DARBO METODIKA

Magistrantūros darbas atliktas 2010 – 2011 metais LSMU Veterinarijos Akademijoje, Gyvulininkyst÷s technologijos fakultete, Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.

Ekonomin÷s naudos tyrimams buvo panaudotas vienos Lietuvos įmon÷s, auginančios kalakutus, 10 – 13 savaičių kalakutų pašaro receptas. Siekiant apskaičiuoti GM ir tradicinių pašarų kainas rinkoje ir padaryti palyginamąją kainų analizę, buvo pasirinkta viena populiariausių Lietuvoje ankštin÷ kultūra – sojos pupel÷s (rupiniai). Šios žaliavos kainos buvo gautos iš aštuonių pašarų žaliavomis prekiaujančių įmonių joms pateikus komercinius pasiūlymus. Tyrimui atrinktos tik vienos sojų rupiniais prekiaujančias įmon÷s GM sojos ir tradicin÷s sojos 2011 metų kainos. Pasirinkimui įtakos tur÷jo tai, kad tik vienoje iš aštuonių įmonių buvo įmanoma įsigyti tradicinių sojos rupinių, tuo tarpu kai GM sojos rupinių gal÷jo pasiūlyti visos apklaustos įmon÷s.

D÷l ribotos darbo apimties ir d÷l to, kad Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimų yra labai mažai, pasitelkus Ispanijos atvejį, tiriamojoje darbo dalyje pasirinkta GM pašarų poveikio ekonominei aplinkai analiz÷. Tyrimas atliktas pasitelkus mokslin÷s analitin÷s literatūros lyginamosios analiz÷s ir statistin÷s analiz÷s metodus.

D÷l negausių Lietuvoje atliekamų biotechnologijų įtakos ekonominei aplinkai tyrimų ir d÷l to, kad Lietuvoje n÷ra auginami, nors ir pakankamai plačiai naudojami, GM augalai, atlikti išsamią GM pašarų panaudojimo įtaką ekonominei aplinkai yra sud÷tinga. Vienintel÷ tokio pobūdžio analiz÷ yra atlikta R. Lazutkos ir D. Skučien÷s leidinyje Genetiškai modifikuotų organizmų poveikio socialinei-ekonominei aplinkai Lietuvoje įvertinimas, kuriame aprašomos genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų m÷sos kainų kaita rinkoje priklausomai nuo GM pašarų kiekio gyūnų racione. Vis d÷lto ši studija yra grynai teorin÷ ir nesiremianti jokiais faktiniais rinkos skaičiavimais. D÷l šios priežasties darbe aprašomas Ispanijos, kaip valstyb÷s, kurioje GM augalų plotai yra patys didžiausi ES ir kurioje atliktas ne vienas ekonominių rodiklių tyrimas, atvejis. Šiai darbo daliai pasirinkta GM kukurūzų poveikio Ispanijos ekonominei aplinkai analiz÷ visos ES kontekste, didžiausią d÷mesį skiriant ekonominei GM kukurūzų naudai jų auginimo ir gamybos procese. Ypatingas d÷mesys atkreipiamas į derliaus dydį, insekticidų naudojimą ir pajamų pokyčius auginant GM ir tradicinius kukurūzus.

D÷l nuolat augančio GM pašarų patekimo į Lietuvos rinką ir d÷l nežinomo ilgalaikio GMO poveikio aplinkai, Lietuvoje, kaip ir visoje ES, atsižvelgiant į žmogaus ir gyvūno apsaugai keliamus

reikalavimus, yra atliekami kiekybiniai ir kokybiniai GMO tyrimai. Kadangi Lietuvoje už tokius tyrimus yra atsakingas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRMI), darbe apžvelgiama šios įstaigos statistin÷ ataskaita, kuri parodo GM produktų importo ir jų buvimo rinkoje priežiūros, pri÷mimo, registravimo ir realizavimo rinkoje kontrol÷s svarbą ekonominei aplinkai.

5. TYRIMO REZULTATAI

5.1. Ekonomin÷ nauda GM pašarų pardavimo etape Lietuvoje

Tradicinių ir GM sojų pupelių pardavimo kainų rinkoje palyginimas leistų įvertinti realų ekonominį poveikį rinkos dalyviams. Ekonomin÷ GM augalų teikiama nauda dažnai naudojama kaip argumentas, kuris tur÷tų skatinti tiek ūkininkus, tiek biotechnologijų vystytojus skirti dar daugiau d÷mesio GM augalų naudojimo plitimui. Tod÷l tyrimo pradžioje buvo tikslinga išsikelti hipotezę, kad GM sojos pupelių pardavimo rinkoje kainos yra mažesn÷s ir jų naudojimas suteikia ekonomin÷s naudos pranašumą tradicinių pupelių atžvilgiu.

Duomenys, panaudoti apskaičiuojant GM ir tradicinių sojų pupelių ekonomin÷s naudos skirtumus pupelių rupinių pardavimo rinkoje etape, buvo gauti iš vienos Lietuvoje registruotos įmon÷s. Atliekant paiešką buvo susidurta su itin maža tradicinių sojos pupelių rupinių pasiūla. Vienintel÷ įmon÷, pateikusi tradicinių sojos rupinių kainą, netur÷jo galimyb÷s pasiūlyti prekę įsigyti iš karto – tik pagal specialų užsakymą.

Vis griežt÷jant ES vykdomai politikai GMO atžvilgiu, atitinkamai auga ES valstybių polinkis įvairiose srityse naudoti ne GM, o tradicinius augalus. Iki šiol didžiausi sojos pupelių importuotojai į ES buvo Argentina, Brazilija ir JAV, tačiau jų įvežamos pupel÷s yra išskirtinai tik genetiškai modifikuotos. Kasmet importas iš šių šalių sudaro apie 40 mln. tonų sojų pupelių žaliavos. Did÷jantį tradicinių sojos pupelių poreikį ES rinkoje bando užpildyti Indija, kurioje GM sojos pupelių auginimas yra draudžiamas įstatymu.

2009 m. importas iš Indijos buvo apie 100 tūkst. tonų sojos pupelių rupinių, skirtų pašarams. Lyginant su 40 mln. tonų GM sojos pupelių, kurios pasiekia ES, kiekiu, tai sudaro labai mažą procentą visos sunaudojamas sojos žaliavos. Tačiau vertinant did÷jančią tradicinių sojų pupelių pašarų paklausą ES, yra skaičiuojama, kad per artimiausius tris metus tradicinių sojų pupelių importas padid÷s iki 30 mln. tonų per metus. (Remiantis duomenimis iš GM Crops and Foods, 2009).

Lietuvos situacija ES kontekste yra paradoksali. Iš vienos pus÷s įvertinus vietinių ir importuojamų pašarų gamybos apimtis galima teigti, kad iki šiol Lietuvos pašarų rinkoje vyrauja tradiciniai pašarai, o pašarai su GMO sudaro tik trečdalį visos pašarų rinkos (Žr. pav. Nr. 2). Tai parodo, jog Lietuvos pozicija GM pašarų atžvilgiu yra artima dominuojančiai ES.

Pav. Nr.2. Pašarų kiekis su GMO ir be GMO

(Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertininimo institutas. 2008 m. veiklos ataskaita)

Kita vertus, įsigyti tradicinių sojos pupelių rupinių Lietuvoje yra labai sud÷tinga. Atlikus internetinę paiešką kitose ES valstyb÷se, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje, tradicines sojų pupeles siūlo daugelis įmonių. Jų kainos palyginus su GM pupel÷mis buvo vidutiniškai nuo 4 iki 60 eurų už 1 toną didesn÷s (t.y. kainų vidurkis yra apie 30 eurų didesnis).

Kainų svyravimai Lietuvos rinkoje greičiausiai būtų tokie patys, jeigu tradicinių GM pupelių pasiūla būtų tokia pati kaip likusioje ES. Nepaisant ribotos pasiūlos, Lietuvoje galima konstatuoti panašų kainų skirtumą į ES vidurkį. Pasirinktoje tyrimui įmon÷je 2011 m. sausio m÷n. tradicin÷s sojos pupelių 1 tonos kaina siek÷ 1814 Lt, o GM sojos pupelių – 1694 Lt. (Žr. pav. Nr. 3 ). Gautas 120 Lt kainos skirtumas įrodo GM sojos pupelių žaliavos ekonomin÷s naudos pranašumą prieš tradicinių pupelių žaliavą šiuos augalus naudojantiems pašarų gamintojams.

.

Pav. Nr. 3. GM ir tradicin÷s sojos rupinių kainų skirtumai rinkoje

Pasitelkus šiuos duomenis galima apskaičiuoti, kaip vienokios ar kitokios rūšies sojų pupel÷s žaliava įtakotų galutinę pašaro kainą. Skaičiavimams buvo pasirinktas aukščiau min÷tas kalakutų pašaro receptas, gautas iš šiuos paukščius auginančios įmon÷s. Įmon÷ pateik÷ pašarą sudarančių mikro ir makro elementų sąrašą su nurodytomis šių elementų dalimis pašare vienoje tonoje. Recepto sudedamųjų dalių kainos buvo gautos atlikus apklausą telefonu ir atrinkus mažiausių siūlomų kainų variantus.

To paties recepto vienos tonos kaina buvo skaičiuojama dviem būdais: viename recepte (receptas A) panaudojant GM sojų pupelių rupinių kainą, kitame (receptas B) – tradicinių pupelių. Apskaičiavus receptą A buvo gauta 988 Lt, o receptą B – 1011,4 Lt kaina (už vieną toną).

Lentel÷ Nr.1. Receptas kalakutams 10-13 sav. (A) Žaliava Dalis pašare % KG Tonos kaina Lt Dalies kaina pašare Lt Kviečiai 58.3 584 600 349.8 Kukurūzai 5 50.1 670 33,5

Sojų rupiniai (GMO) 19.5 195.1 1694 330.3

Rapsų išspaudos 2 20 760 15.2

Augalinis aliejus 0.84 8.4 3100 26

Gyvuliniai riebalai 3.5 35 1480 51,8

Cukrinių runkelių melasa 0.5 5 350 1.75

Saul÷gražų rupiniai 5 50.1 750 37,5 Pašarinis kalkakmenis 1.83 18.3 187 3,5 Monokalcio fosfatas 1.55 15.5 1520 23,6 Natrio chloridas 0.2 2 362 0,7 Natrio bikarbonatas 0.11 1.1 1100 1,21 L-lizinas 0.47 4.7 5800 27,3 DL-Metioninas 0.18 1.8 12800 23 L-Treoninas 0.1 1 7250 7,3 Prem.kalak.GROWER 700/03 0.5 5.01 4150 20,8 Kokcidiostatikas “Avatec” 0.07 0.7 22500 15,8 Biotronic SE 0.3 3 5300 15,9 Cholin chloridas 0.1 1 2870 2,9 Viso 100 1001.81 988

Lentel÷ Nr.2. Receptas kalakutams 10-13 sav. (B) Žaliava Dalis pašare % KG Tonos kaina Lt Dalies kaina pašare Kviečiai 58.3 584 600 349.8 Kukurūzai 5 50.1 670 33,5 Sojų rupiniai 19.5 195.1 1814 353,7 Rapsų išspaudos 2 20 760 15.2 Augalinis aliejus 0.84 8.4 3100 26 Gyvuliniai riebalai 3.5 35 1480 51,8

Cukrinių runkelių melasa 0.5 5 350 1.75

Saul÷gražų rupiniai 5 50.1 750 37,5 Pašarinis kalkakmenis 1.83 18.3 187 3,5 Monokalcio fosfatas 1.55 15.5 1520 23,6 Natrio chloridas 0.2 2 362 0,7 Natrio bikarbonatas 0.11 1.1 1100 1,21 L-lizinas 0.47 4.7 5800 27,3 DL-Metioninas 0.18 1.8 12800 23 L-Treoninas 0.1 1 7250 7,3 Prem.kalak.GROWER 700/03 0.5 5.01 4150 20,8 Kokcidiostatikas “Avatec” 0.07 0.7 22500 15,8 Biotronic SE 0.3 3 5300 15,9 Cholin chloridas 0.1 1 2870 2,9 Viso 100 1001.81 1011,3

Palyginus receptus A ir B susidar÷ 23,3 Lt galutin÷s pašaro kainos skirtumas. Tai parodo, kad sojų pupelių žaliavos kaina rinkoje tiesiogiai įtakoja ir pašaro, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra sojų pupelių rupiniai, galutinę kainą, t.y. ūkininkai, užsiimantys gyvulių ir paukščių auginimu ir naudojantys GM pašarą turi galimybę sutaupyti.

Be abejo, kaip teigia Lazutka, šiame GM augalų naudojimo (pardavimo rinkoje) etape ūkininkų gaunama ekonomin÷ nauda n÷ra tokia didel÷, kad skatintų GM pašarų naudojimo plitimą palyginus su tradiciniais pašarais. Realios naudos nepajunta ir galutiniai ūkininkų sukuriamos produkcijos (m÷sos, kiaušinių ir t.t.) vartotojai. (Lazutka; Skučien÷, 2010).

Ekonomin÷s GM augalų teikiamos naudos pardavimo Lietuvos rinkoje etape analiz÷ neparod÷ apčiuopiamo šių kultūrų teikiamo ekonominio pranašumo. Ispanijos GM augalų ūkių, kurie yra patys didžiausi ES, ekonominiai moksliniai tyrimai įrod÷, kad GM augalų poveikis ekonominei aplinkai

atsiskleidžia ne GM augalų pardavimo, o jų s÷klų gamybos ir žaliavos auginimo procese. Norint kuo tiksliau apibr÷žti GM augalų panaudojimo pašaruose poveikį ekonominei aplinkai yra tikslinga pasitelkti šios šalies patirtį.

5.2.Ekonomin÷ GM augalų nauda gamybos ir auginimo etape: Ispanijos atvejis

Ispanija yra vienintel÷ ES valstyb÷, kurioje GM kukurūzų panaudojimo mastai yra pasiekę visišką ar beveik pilną paj÷gumą suteikiant pajamas ūkiams ir naudą aplinkai. D÷l šios priežasties Ispanija yra laikoma klasikiniu GM augalų auginimo ir panaudojimo modeliu, kurį analizuoja daug tyr÷jų.

Ispanija ilgą laiką buvo vienintel÷ ES nar÷ naudojanti GM augalus. Vabzdžiams atsparūs GM kukurūzai šioje šalyje buvo auginami nuo 1998 metų. Plotas did÷jo nuolat iki 2008 m. ir pasiek÷ beveik 80 000 hektarų, kas sudar÷ apie penktadalį visoje Ispanijoje auginamų kukurūzų ploto. (Žr. pav. 4). Ispanijoje užauginti GM kukurūzai yra naudojami tik gyvulių pašarams. (Spain Bt maize prevails, 2010).

Pav. Nr. 4. 1998-2009 metais kukurūzų pas÷lių kitimas Ispanijoje tūkstančiais hektarų. (Spain Bt maize prevails, 2010)

Ispanijos mokslininkai atliko išsamią Ispanijoje auginamų GM kukurūzų poveikio ekonominei aplinkai analizę. Nors kainos, kurias gauna ūkininkai už GM ir tradicinius kukurūzus yra beveik tos pačios, GM kukurūzų teikiama ekonomin÷ nauda yra didesn÷ negu tradicinių:

• Vidutiniai derlingumo rodikliai yra didesni negu tradicinių kukurūzų veislių. Vidutiniškai derlingumo dydis buvo didesnis apie 10 proc. ir daugiau, nors derliaus did÷jimas ar maž÷jimas skyr÷si priklausomai nuo regiono, metų bei kenk÷jų antplūdžio.

• Sumaž÷jęs insekticidų naudojimas. Ūkininkų, auginančių GM kukurūzus ir nenaudojančių insekticidų buvo 70 proc., kai tradicinių kukurūzų augintojų – 42 proc.

Šalia ekonominio GM kukurūzų auginimo Ispanijoje poveikio aplinkai mokslininkai išskiria ir socialinį:

• GM kukurūzų naudojimas nedaro poveikio reikiamos darbo j÷gos skaičiui ūkyje; • GM kukurūzų auginimas n÷ra susijęs su ūkio dydžiu;

• Nenustatyta jokių statistinių skirtumų tarp ūkininkų amžiaus, išsilavinimo ar patirties.

Derliaus prieauga Ispanijos ūkininkams auginantiems GM kukurūzus tiesiogiai atsispind÷jo pajamų padid÷jime, nors grūdų kainos skirtumų tarp auginančių GM kukurūzus ar tradicinius kukurūzus nebuvo rasta. Ūkininkai, auginantys GM kukurūzus, padidino savo derlių sumažinę pesticidų sąnaudas. Pajamos padid÷jo iki 120 eurų/ ha, kas leido kompensuoti didelę GM kukurūzų s÷klų kainą.

Yra vis daugiau mokslinių tyrimų įrodymų, kad GM kukurūzai yra aukštesn÷s kokyb÷s lyginant su tradiciniais ir ekologiškais kukurūzais. GM kukurūzuose yra žemesnis mikotoksinų lygis. Taip pat GM kukurūzai duoda geresnę derliaus kokybę. Ilgalaikiai lauko bandymai su kukurūzais MON810 pagal ES projektą „ECOGEN“ parod÷, kad GM kukurūzai taipogi išaugina didesnes s÷klas.

Pagal naujausius 2009 m. duomenis iš Ispanijos Aplinkos ministerijos,

• Kai kukurūzų užkr÷timo lygis yra aukštas, tradicinių kukurūzų augintojai netenka nuo 10 iki 20 proc. derliaus. GM kukurūzų augintojai šios žalos beveik nepajunta;

• Atitinkamai, kai užkr÷timo lygis yra žemas, derlius abiejų kukurūzų tipų laukuose būna panašus.