3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.2. Gydytojų nuomonės apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Šiaulių centro
Šiaulių centro poliklinikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tirta ir šių paslaugų teikėjų – gydytojų požiūriu.
Paslaugų kokybės įvertinimui (šeimos gydytojų požiūriu) buvo atlikta faktorinė analizė ir išskirti 7 blokai (žr. 3.6 lent.).
3.6 lentelė. Paslaugų kokybės įvertinimas gydytojų požiūriu faktorinės analizės rezultatai (N=33)
Faktorius Komponentai L r/itt Cronbach α
Gydytojo darbo krūvis
Pacientai lyginant pagal vidutinį šalies lygį 0,712 0,72
0,68 Darbas valandomis (neįskaičiuojant papildomų darbų) 0,682 0,67
Pacientų priėmimui skiriamas laikas (konsultacijos, vizitai į namus)
0,640 0,69 Pacientų konsultacijos įprastos darbo dienos metu 0,591 0,61 Pacientų konsultacijos vidurkis 0,511 0,60
Gydytojo atliekamos papildomos paslaugos
Galimybė gauti finansines pajamas ar premijas 0,789 0,84
0,82 Paslaugų suteikimas neatlygintinai (neapdrausti
asmenys, imigrantai)
0,745 0,79
Medicininė pagalba (ne darbo val.)
Pagalba pacientams darbo dienų vakarais ir nakties metu
0,893 0,82
0,88 Pagalba pacientams savaitgaliais, švenčių dienomis 0,799 0,82
Gydytojo veiklos vertinimo periodiškumas
įstaigoje
Receptų/siuntimų pagrįstumo vertinimas 0,801 0,84
0,73 Pacientų pasitenkinimo tyrimai 0,602 0,75
Gydytojo veikla
Sprendimų priėmimas dėl konsultacijos su kitais specialistais
0,821 0,84
0,86 Paciento siuntimas kito specialisto konsultacijai pagal
paciento pasirinkimą
0,798 0,83 Paciento siuntimas kito specialisto konsultacijai pagal
atstumą
0,789 0,81 Paciento siuntimas kito specialisto konsultacijai pagal
gydytojo patirtį su šiuo specialistu
0,765 0,81 Paciento siuntimas kito specialisto konsultacijai pagal
eiles pas juos
0,748 0,80 Paciento siuntimas kito specialisto konsultacijai pagal
kainą
0,749 0,82 Paciento siuntimas kito specialisto konsultacijai pagal 0,801 0,80
lyginamąją informaciją apie juos
Iš anksto užsirašiusių pacientų konsultacijos 0,822 0,84 Neužsiregistravusių pacientų priėmimas 0,742 0,82 Pagalba nepasiturintiems pacientams 0,689 0,83 Sveikos gyvensenos mokymas, susijęs su rūkymu 0,666 0,81 Sveikos gyvensenos mokymas, susijęs su dieta 0,712 0,83 Sveikos gyvensenos mokymas, susijęs su alkoholio
vartojimu
0,701 0,79 Sveikos gyvensenos mokymas, susijęs su fiziniu
aktyvumu
0,621 0,78 Gydytojo dalyvavimas kitose programose 0,632 0,71
Gydytojų bendradarbiavimas
Gydytojo konsultacijos su kitais specialistais dažnis 0,879 0,84
0,98 Gydytojo asistento/medicinos sesutės kompetencijos
dėl imunizacijos
0,847 0,83 Gydytojo asistento/medicinos sesutės kompetencijos
dėl informacijos apie sveiką gyvenseną
0,812 0,83 Gydytojo asistento/medicinos sesutės kompetencijos
dėl rutininėmis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų patikros
0,824 0,81
Gydytojo asistento/medicinos sesutės kompetencijos dėl minimalių procedūrų
0,899 0,85
Gydytojų nuostatos į savo profesinę veiklą
Gydytojo nuostatos, nukreiptos į pastangas ir atlygio balansą
0,845 0,80
0,89 Gydytojo nuostatos, nukreiptos į papildomas
administracines detales
0,751 0,80 Gydytojo nuostatos, nukreiptos į darbą, kuris domina,
turi prasmę
0,749 0,74
Faktorius „Gydytojų darbo krūvis“ aktualizuoja gydytojų veiklą, skirtą darbui su pacientais (konsultacijos, vizitai į namus ir pan.). „Gydytojų atliekamų papildomų paslaugų“ faktorius apima tuos komponentus, kurie susiję su ta veikla, kurios pagrindu galimas papildomas finansavimas arba jų neatlygintina veikla. Trečiasis faktorius „Medicininė pagalba (ne darbo val.)“ aktualizuoja pagalbos teikimo vertinimą vakarais bei savaitgaliais. Faktorius „Gydytojo veiklos vertinimo periodiškumas įstaigoje“ išryškina vertinimo kryptingumą receptų/siuntimų pagrįstumo bei pacientų lūkesčių aspektais. „Gydytojų veiklos“ faktorius apėmė tuos komponentus, kurie tiesiogiai susiję su gydytojo darbu: nuo tiesioginės paslaugos teikimo pacientams, konsultavimosi su kitais specialistais iki dalyvavimo įvairiose programose. Faktoriuje „Gydytojų bendradarbiavimas“ sukomplektavo gydytojo bendradarbiavimas su kitais specialistais bei savo asistentais ar medicinos seserimis, užtikrinant paslaugos kokybę. „Gydytojų nuostatos į savo profesinę veiklą“ aktualizuoja jų požiūrį į darbo prasmingumą, į atlygio ir pastangų balansą.
Gydytojo darbo krūvis. Šiaulių centro poliklinikos gydytojų buvo prašoma nurodyti,
amžiaus žmonėmis, žemo socialinio lygio žmonėmis bei tautinių mažumų atstovais (žr. 3.7 lent.).
3.7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pacientų grupių lygį, proc. (n=33)
Grupės Lygis žemiau vidurkio vidurkis aukščiau vidurkio nežinau vyresnio amžiaus žmonės (virš 70 metų) 18,18 33,33 36,36 12,12
žemo socialinio lygio žmonės 15,15 63,64 0,00 21,21
tautinių mažumų atstovai 57,58 6,06 9,09 27,27
Šiaulių centro poliklinikos gydytojų pacientų tarpe vyresnio amžiaus pacientai yra labai netolygiai paskirstyti tarp gydytojų – vieniems jų tenka daugiau negu šalies vidurkis, kitiems mažiau. Žemo socialinio lygio žmonės gydytojų pacientų struktūroje neviršija šalies vidurkio, o tautinių mažumų atstovų poliklinikos gydytojams tenka mažiau negu šalies vidutinis lygis.
Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrime dalyvavusių gydytojų teirautasi, kiek valandų per savaitę jie dirba kaip šeimos gydytojas (neįskaičiuojant papildomų darbų, budėjimų ar konsultacijų po darbo). Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, tyrime dalyvavę gydytojai kaip šeimos gydytojai dirba 7,5–60 valandų per savaitę, o vidutiniškai – 36,77. Kaip matyti, moterų ir vyrų darbo kaip šeimos gydytojų vidurkiai labai skiriasi (3.9 pav.).
37,09 44,00 32,00 34,00 36,00 38,00 40,00 42,00 44,00 46,00 moteris vyras
šeimos gydytojo darbo valandų sk. per savaitę
χ2
=7,720; p=0,656
Šeimos gydytojos moterys per savaitę dirba 6,91 valandos mažiau negu vyrai. Gydytojų taip pat teirautasi, kiek iš tų valandų yra skiriama pacientų priėmimui. Apskaičiavus atsakymų į šį anketos klausimą vidurkį, nustatyta, kad iš darbo šeimos gydytoju valandų, pacientų priėmimui skiriama vidutiniškai 28,80 valandų.
Gydytojų buvo prašoma nurodyti, kiek pacientų jie konsultuoja įprastos darbo dienos metu tiesiogiai bendraujant su pacientu, telefonu bei elektroniniu paštu. Atsakymų į šį anketos klausimą vidurkiai pateikiami 3.8 lentelėje.
3.8 lentelė. Vidutiniškai darbo dienos metu vyrų bei moterų gydytojų konsultuojami pacientai pagal konsultavimo būdus (n=33)
Konsultavimo būdai Vidurkiai χ2 p
moteris vyras
Tiesioginis bendravimas su pacientu 22,29 23,00 9,340 0,747
Telefonu 6,39 6,40 15,086 0,237
Elektroniniu paštu 0,82 2,00 6,177 0,186
Šiaulių centro poliklinikos pacientai dažniausiai konsultuojami tiesiogiai su jais bendraujant. Šeimos gydytojos moterys dirba mažiau valandų per savaitę negu vyrai, tad ir pacientų tiek tiesiogiai, tiek telefonu ar elektroniniu paštu jos konsultuoja mažiau negu vyrai.
Pildydami pirminės sveikatos priežiūros kokybės vertinimo anketas, Šiaulių centro poliklinikos gydytojai nurodė, kiek vidutiniškai užtrunka jų paciento konsultacija. Konsultacijų trukmės vidurkių ir lyties priklausomybė atsispindi 3.10 paveiksle.
15,79 16,00 15,60 15,70 15,80 15,90 16,00 16,10 moteris vyras konsultacijos trukmė, min. χ2 =1,320; p = 0,971.
Apskaičiuoti vidurkiai rodo, kad moterų gydytojų teikiamos konsultacijos yra kiek trumpesnės negu vyrų. Taigi, moterys dirba mažiau valandų per savaitę, jos visais būdais konsultuoja mažiau pacientų, tad jų ir vidutinė konsultacijos trukmė yra trumpesnė.
Įvertinus Šiaulių centro poliklinikos paslaugų kokybę gydytojo darbo krūvio aspektu, matyti, kad gydytojų darbo krūvis yra didelis. Didelio darbo krūvio problemą savo tyrime pabrėžė ir D. Bubnienė bei J. Ruževičius (2010). LR SAM projekto „Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės parengimas“ ataskaitoje (2012) teigiama, kad gydytojų darbo krūvis turi tendenciją didėti, todėl kyla grėsmė, kad ateityje (jei gydytojų skaičius poliklinikoje nebus didinamas) gali tapti sudėtinga užtikrinti aukštą paslaugų kokybę.
Gydytojo atliekamos papildomos paslaugos. Šiaulių centro poliklinikos teikiamų
paslaugų kokybei gydytojų atliekamų papildomų paslaugų aspektu įvertinti į tyrimo instrumentą buvo integruotas klausimas apie gydytojų galimybes gauti papildomų finansinių pajamų už sergančių CD pacientų gydymą, sergančių hipertenzija gydymą, prevencinių programų bei profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą, retesnį siuntimų specialistams skaičių, socialiai neturtingų žmonių sveikatos priežiūrą bei darbą atokesnėse vietovėse. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal tai, ar gauna papildomų finansinių pajamų už minėtas veiklas, pateikiamas 3.9 lentelėje.
3.9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal papildomų finansinių pajamų gavimą už veiklas (n=33)
Papildomų finansinių pajamų veiklos
Atsakymo variantai
Taip Ne Nežinau
sk. proc. sk. proc. sk. proc. Sergančių CD pacientų gydymą 7 21,21 23 69,70 3 9,09 Sergančių hipertenzija gydymą 3 9,09 27 81,82 3 9,09 Prevencinių programų bei profilaktinių sveikatos
tikrinimų vykdymą 26 78,79 5 15,15 2 6,06
Retesnį siuntimų specialistams skaičių 1 3,03 29 87,88 3 9,09 Socialiai neturtingų žmonių sveikatos priežiūrą 0 0,00 32 96,97 1 3,03 Darbą atokesnėse vietovėse 0 0,00 30 90,91 3 9,09
Populiariausias papildomų finansinių pajamų šaltinis yra prevencinių programų bei profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymas. Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojų tarpe papildomos finansinės pajamos už sergančių CD, hipertenzija pacientų gydymą ar retesnį
siuntimų specialistams skaičių gaunamos labai retai. O už socialiai neturtingų žmonių sveikatos priežiūrą ar darbą atokesnėse vietose papildomų finansinių pajamų negauna nei vienas Šiaulių centro poliklinikoje dirbantis gydytojas.
Šiaulių centro poliklinikos gydytojų teirautasi, ar jie suteikia sveikatos paslaugas, kai jiems už jas nėra atlyginama (pavyzdžiui, neapdrausti asmenys, nelegalūs imigrantai). Atsakymų į šį anketos klausimą pasiskirstymas pagal lytį pateikiamas 3.10 lentelėje.
3.14 lentelė. Neatlyginamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir lyties priklausomybė (n=33)
Atsakymo variantai Lytis Iš viso
moteris vyras
Taip, visada 12,12 0,00 12,12
Tik būtinais atvejais 48,48 9,09 57,58
Taip, kartais 21,21 6,06 27,27
Ne 0,00 0,00 0,00
Mano darbe tokių pacientų nėra 3,03 0,00 3,03
Netaikoma (mūsų šalyje nedraustiems ar imigrantams sveikatos paslaugos
yra kompensuojamos) 0,00 0,00 0,00
χ2
=1,249; p = 0,741.
Nustatyta, jog neatlyginamos sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai yra teikiamos tik būtinais atvejais.
Gydytojo atliekamos papildomos paslaugos per finansines pajamas už jas gydytojus motyvuoja teikti kokybiškesnes paslaugas. Tačiau šios pajamos gaunamos tik per prevencinių programų bei profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą.
Medicininė pagalba. Šiaulių centro poliklinikos gydytojai nurodė, kaip medicininė
pagalba (ne skubi pagalba) teikiama jų pacientams darbo dienų vakarais ir nakties metu. Atsakymų į šį anketos klausimą pasiskirstymas pateikiamas 3.11 paveiksle. Šiaulių centro poliklinikoje po darbo valandų (darbo dienų vakarais ir nakties metu) paslaugas teikia kiti gydytojai. Šias paslaugas pagal budėjimų grafiką kartu su kitais šeimos gydytojais teikia tik labai maža tyrimo respondentų dalis.
12,12 15,15 3,03 69,70 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00
Aš visuomet esu pasiekiamas savo pacientams Teikiamos mano paslaugos pagal budėjimų grafiką kartu su kitais ŠG
Aš nepasiekiamas, bet kiti ŠG budi pagal
grafiką
Po darbo valandų paslaugas teikia kiti
gydytojai
3.13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medicininės pagalbos teikimą pacientams darbo dienų vakarais ir nakties metu, proc. (n=33)
Siekiant nustatyti, ar įmanoma pacientams ateiti į Šiaulių centro polikliniką po 18 val. (bent kartą per savaitę) bei savaitgaliais (bent kartą per mėnesį). Atsakymo į šį anketos klausimą pasiskirstymas pateikiamas 3.15 lentelėje.
3.15 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal galimybes patekti į gydymo įstaigą po 18 val ir savaitgaliais, proc. (n=33)
Atėjimo į gydymo įstaigą laikas Atsakymo variantas
Taip Ne
Po 18 val. (bent kartą per savaitę) 93,94 6,06 Savaitgaliais (bent kartą per mėnesį) 84,85 15,15
Nustatyta, jog bent kartą per savaitę po 18 val. darbo dienomis galima patekti į Šiaulių centro polikliniką; savaitgaliais (bent kartą per mėnesį) – taip pat.
Medicininės pagalbos rodiklių analizė rodo, kad Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojai stengiasi užtikrinti nenutrūkstamą kokybiškų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, poliklinikoje dedamos pastangos, kad paciento šeimos gydytojas ar budintis gydytojas būtų pasiekiamas bet kuriuo paros metu.
Gydytojo veiklos vertinimo periodiškumas įstaigoje. Gydytojų veiklos vertinimas –
labai svarbi kokybiškų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo priemonė. Siekiant nustatyti, ar periodiškai taikoma ši priemonė, Šiaulių centro poliklinikos gydytojų buvo prašoma nurodyti, ar per pastaruosius 12 mėn. šioje gydymo įstaigoje buvo atlikti išrašytų receptų ar siuntimų pagrįstumo vertinimas atliekamas vadovybės ar draudimo, kolegų
vertinimas, pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūra tyrimas. Tyrimo dalyvių atsakymų pasiskirstymas pateikiamas 3.16 lentelėje.
3.16 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal vertinimų bei tyrimų atlikimą per pastaruosius 12 mėn. (n=33)
Vertinimai bei tyrimai
Atsakymo variantai
Taip Ne
sk. proc. sk. proc. Jūsų išrašytų receptų ar siuntimų pagrįstumo vertinimas atliekamas
vadovybės ar draudimo? 17 51,52 16 48,48
Atliekamas kolegų Jūsų vertinimas? 10 30,30 23 69,70 Pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūra tyrimas? 11 33,33 22 66,67
Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad nei išrašytų receptų, siuntimų pagrįstumo ar kolegų vertinimai, nei pasitenkinimo sveikatos priežiūra tyrimai neatliekami periodiškai.
Gydytojo veiklos vertinimo periodiškumo principas Šiaulių centro poliklinikoje nėra realizuojamas nei vertinant šeimos gydytojų receptų ar siuntimų pagrįstumą, nei kolegų vertinimus, nei pasitenkinimo sveikatos priežiūra tyrimus.
Gydytojo veikla. Gydytojų teirautasi, kas priima sprendimą tais atvejais, kuomet
pacientą reikia siųsti konsultuotis pas kitus specialistus. Tyrimo dalyvių atsakymų į šį anketos klausimą ir lyties priklausomybė pateikiama 3.16 lentelėje.
3.16 lentelė. Sprendimų priėmėjų dėl siuntimo konsultuotis kitiems specialistams ir lyties priklausomybė (n=33)
Atsakymo variantai
Lytis
Iš viso
moteris vyras
sk. proc. sk. proc. sk. proc.
Aš 10 30,30 2 6,06 12 36,36 Pacientas 1 3,03 0 0,00 1 3,03 Kartu su pacientu 17 51,52 3 9,09 20 60,61 Iš viso 28 84,85 5 15,15 33 100,00 χ2 =0,200; p = 0,905
Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai sprendimus dėl siuntimo konsultuotis pas kitus specialistus priima šeimos gydytojai drauge su pacientais. Tai reiškia, kad gydytojai yra linkę atsižvelgti į pacientų nuomonę.
Tais atvejais, kuomet pacientas siunčiamas kito specialisto konsultacijai, galima būtų atsižvelgti į paciento pasirinkimą, atstumą, ankstesnę patirtį su tam tikru specialistu, lyginamąją informaciją apie specialistus, eiles pas specialistus bei kainą. Gydytojų nuomonės dėl poreikio atsižvelgti į minėtus veiksnius pateikiamos 3.14 paveiksle.
39,39 21,21 27,27 21,21 21,21 15,15 60,61 54,55 63,64 66,67 72,73 66,67 0,00 24,24 9,09 12,12 66,67 18,18 0% 20% 40% 60% 80% 100% Paciento pasirinkimas Atstumas Jūsų ankstesnė patirtis su šiuo
specialistu
Lyginamoji informacija apie specialistus Eilės pas specialistus
Kaina
Visada Kartais Niekada
3.14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poreikį atsižvelgti į tam tikrus aspektus, siunčiant pacientus kitų specialistų konsultacijai, proc. (n=33)
Kaip rodo paveiksle pateikti duomenys, svarbiausiu veiksniu, į kurį visada atsižvelgia gydytojai, siųsdami pacientus kitų specialistų konsultacijai yra paciento pasirinkimas. Tai reiškia, kad gydytojai dirba demokratiškai ir atsižvelgia į paciento nuomonę. Gana svarbus veiksnys ir gydytojo ankstesnė patirtis su konkrečiu specialistu. Tokiais atvejais, šeimos gydytojai galimai bendradarbiauja su specialistais, pas kuriuos siunčia. Tačiau bendradarbiavimui įvertinti skiriamas atskiras rodiklių blokas. Šiaulių centro poliklinikos gydytojai, siųsdami pacientus kitų specialistų konsultacijai, į eiles pas specialistus atsižvelgia gana retai.
Respondentų pasiteiravus, kokia dalis pacientų (procentais) yra konsultuojami iš anksto užsiregistravę, sulaukta labai įvairių atsakymo variantų. Nustatyta, kad gydytojai konsultuoja 50–100 proc. iš anksto užsiregistravusių pacientų. Taigi, dalis Šiaulių centro poliklinikos gydytojų visiškai nepriima iš anksto neužsiregistravusių pacientų. Vidutinis iš anksto užsiregistravusių pacientų procentas siekia 78,06 proc. O LR SAM pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe bei prieinamumu tyrimo rezultatai (2011) parodė, kad net pusė pacientų užsiregistruoja tik atvykę į gydymo įstaigą.
Šiaulių centro poliklinikos gydytojų pasiteiravus kitu klausimu, ar jie priima neužsiregistravusius pacientus pagrindinio darbo metu ir/ar skiria atskirą laiką ateinantiems pacientams priimti. Nustatyta, kad visi tyrime dalyvavę gydytojai priima neužsiregistravusius pacientus pagrindinio darbo metu ir/ar skiria atskirą laiką ateinantiems pacientams priimti. Taigi, nors buvo respondentų, nurodžiusių, kad jų pacientų struktūroje 100 proc. pacientų užsiregistruoja iš anksto, pasiteiravus, ar neužsiregistravę pacientai priimami pagrindinio darbo metu, sulaukta teigiamo atsakymo. Šiuo atveju įžvelgiama priešprieša: iš vienos pusės tokie pacientai trukdo planuotą šeimos gydytojo darbo laiką, tačiau, kita vertus, šeimos gydytojai turi priimti pacientus skubiais atvejais.
Gydytojai, siekdami sumažinti finansines kliūtis nepasiturintiems pacientams, gali aprūpinti nemokamais vaistų pavyzdžiais, išrašyti atitinkamai juos pigiausius, neapmokestinti pacientų (pavyzdžiui už laboratorinius tyrimus). Tyrimo dalyvių teirautasi, ar per pastaruosius 12 mėnesių jie atliko bent vieną iš šių veiksmų. Atsakymų į šį anketos klausimą pasiskirstymas pateikiamas 3.15 paveiksle.
33,33 100,00 48,48 66,67 0,00 51,52 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00 Aprūpinote vaistų nemokamais pavyzdžiais Išrašėte atitinkamai pigiausius vaistus Neapmokestinote pacientų Taip Ne
3.15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal finansinių kliūčių sumažinimą nepasiturintiems pacientams, proc. (n=33)
Nustatyta, jog finansinių kliūčių sumažinimui nepasiturintiems pacientams taikomi visi minėtieji būdai. Tai rodo, kad gydytojai stengiasi teikti kokybiškas sveikatos paslaugas ir nepasiturintiems pacientams. Ypač populiarus yra atitinkamai pigiausių vaistų išrašymas, šį finansinių kliūčių sumažinimo būdą per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą atliko visi į tyrimą įtraukti gydytojai, kiti finansinių kliūčių sumažinimo būdai taikomi gerokai rečiau.
Respondentų teirautasi, kada jie moko sveikos gyvensenos ypatumų, atsižvelgiant į rūkymo, dietos, probleminio alkoholio vartojimo bei fizinio aktyvumo temas. Atsakymų į šį anketos klausimą pasiskirstymas pateikiamas 3.16 paveiksle.
21,21 15,15 27,27 24,24 78,79 75,76 66,67 69,70 9,09 6,06 6,06 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Rūkymas Dieta Problematinis
alkoholio vartojimas
Fizinis aktyvumas
Grupėse ar specialiose programose Įprastos konsultacijos metu Nemokau
3.16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sveikos gyvensenos ypatumų mokymo būdus, proc. (n=33)
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apie rūkymą, dietą, problematinį alkoholio vartojimą bei fizinį aktyvumą mokoma įprastų konsultacijų metu. Tik labai retai Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojai apie dietą, problematinį alkoholio vartojimą bei fizinį aktyvumą moko grupėse ar specialiose programose.
Atliekant apklausą siekta sužinoti, ar Šiaulių centro poliklinikos gydytojai ar jų personalas dalyvauja nėštumo priežiūroje, vaikų imunizacijoje, profilaktinėje vaikų iki 4 metų sveikatos priežiūroje, skiepijime nuo gripo bei paliatyvioje slaugoje. Atsakymų į šį anketos klausimą pasiskirstymas pateikiamas 3.17 lentelėje.
3.17 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal dalyvavimą nėštumo priežiūroje, vaikų imunizacijoje, profilaktinėje vaikų iki 4 metų sveikatos priežiūroje, skiepijime nuo gripo bei
paliatyvioje slaugoje, proc. (n=33)
Veiklos Atsakymo variantai
Dalyvauja Nedalyvauja
Nėštumo priežiūroje 84,85 15,15
Vaikų imunizacijoje 93,94 6,06
Profilaktinėje vaikų iki 4 metų sveikatos priežiūroje 81,82 18,18
Skiepijime nuo gripo 93,94 6,06
Paliatyvioje slaugoje 93,94 6,06
Atlikto gydytojų tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma Šiaulių centro poliklinikos gydytojų ar jų personalas siekia teikti kokybiškas sveikatos paslaugas, dalyvaudami visose išvardintose programose.
Šiaulių centro poliklinikos kokybės vertinimas gydytojų veiklos aspektu rodo, kad šeimos gydytojai aukštos pirminės sveikatos priežiūros kokybės siekį realizuoja siųsdami pacientus konsultuotis pas kitus specialistus. Sprendimai dėl siuntimo bei konkrečių specialistų priimami bendru gydytojo ir paciento sutarimu, atsižvelgiant į ankstesnę patirtį su konkrečiu specialistu. Ankstesnės patirties refleksija turi teigiamos įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, kadangi neigiama patirtis gali paskatinti pasirinkti kitą specialistą. Šiaulių centro poliklinikos gydytojai, siekdami laikytis darbo grafiko, stengiasi nepriimti neužsirašiusių pacientų ir paskirti jiems atskirą laiką. Kokybiška pirminė sveikatos priežiūra turi būti užtikrinama ir nepasiturintiems pacientams, todėl Šiaulių centro poliklinikos gydytojai nevengia aprūpinti pacientų nemokamais vaistų pavyzdžiais, išrašyti atitinkamai pigiausius vaistus ar pacientų neapmokestinti. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė poliklinikoje užtikrinama ir įtraukiant šeimos gydytojus į įvairias programas.
Gydytojų bendradarbiavimas. Šeimos gydytojams kartais prireikia konsultacijų su
pediatrais, vidaus ligų gydytojais, ginekologais, chirurgais, neurologais, dermatologais, gerontologais, psichiatrais bei radiologais. Atliekant tyrimą gydytojų teirautasi, kaip dažnai jie konsultuojasi (pavyzdžiui, telefonu) su minėtais specialistais. Tyrimo dalyvių atsakymų į šį anketos klausimą pasiskirstymas pateikiamas 3.18 lentelėje.
3.18 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal konsultavimąsi su kitais specialistais (n=33)
Specialistai
Atsakymo variantai
Kartais arba niekada
Kas 1-3
mėn. Dažniau nei 1 k. per mėn. Iš viso
Pediatrais 75,76 9,09 15,15 100,00
Vidaus ligų gydytojais 66,67 24,24 9,09 100,00
Ginekologais 39,39 33,33 27,27 100,00 Chirurgais 33,33 27,27 39,39 100,00 Neurologais 33,33 45,45 21,21 100,00 Dermatologais 75,76 21,21 3,03 100,00 Gerontologais 84,85 12,12 3,03 100,00 Psichiatrais 45,45 45,45 9,09 100,00 Radiologais 36,36 33,33 30,30 100,00
Kaip rodo lentelėje pateikti rezultatai, su visais minėtais specialistais Šiaulių centro poliklinikos gydytojai konsultuojasi, tik ne su visais jų konsultacijos yra dažnos. Dažniausiai prireikia chirurgų, radiologų, ginekologų bei neurologų konsultacijų. Tendencija konsultuotis
su kitais specialistais yra vertinama teigiamai, kadangi tokios konsultacijos gerina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Tyrimo dalyvių teirautasi, ar jų medicinos sesutė ar asistentas gali savarankiškai atlikti imunizaciją, suteikti informacijos apie sveiką gyvenseną, atlikti rutininę lėtinėmis ligomis sergančių pacientų patikrą bei atlikti kitas minimalias procedūras (pavyzdžiui, ausies praplovimas, žaizdų gydymas ir kt.). Tyrimo dalyvių atsakymų į šį anketos klausimą pasiskirstymas pateikiamas 3.17 paveiksle.
63,64 100,00 75,76 90,91 36,36 0,00 24,24 9,09 0% 20% 40% 60% 80% 100% Imunizacija Suteikti informacijos apie sveiką
gyvenseną
Atlikti rutininę lėtinėmis ligomis sergančių pacientų patikrą
Minimalias procedūras
Taip Ne
3.17 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal jų medicinos sesučių ar asistentų gebėjimus, proc. (n=33)
Remiantis paveiksle pateiktais duomenimis, galima teigti, kad visų Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojų medicinos sesutės ar asistentai geba suteikti informacijos apie sveiką gyvenseną. Atlikti imunizaciją, rutininę lėtinėmis ligomis sergančių pacientų patikrą ar kitas minimalias procedūras geba ne visų šeimos gydytojų medicinos sesutės ar asistentai, tačiau daugumos.
Gydytojų konsultavimasis su kitais specialistais prisideda prie aukštos pirminės sveikatos priežiūros kokybės. Prie sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo savo genėjimais prisideda ir medicinos sesutės ar asistentai.
Gydytojų nuostatos į savo profesinę veiklą. Šiaulių centro poliklinikos gydytojų
buvo prašoma išreikšti nuomonę dėl balanso tarp pastangų ir atlygio, darbo perkrovimą nereikalingomis administracinėmis detalėmis bei prasmės nebuvimą tam tikroje darbo dalyje.
Respondentų pritarimui šiems teiginiams įvertinti skaičiuojami vidutiniai balai, kiekvienam teiginiui, atsakymo variantus prilyginant balams („stipriai nesutinku“ – 1, „nesutinku“ – 2, „sutinku“ – 3, „stipriai sutinku“ – 4). Pritarimo kiekvienam teiginiui vidurkiai pateikiami 3.18 paveiksle.
2,30
3,06 2,70
0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 Mano darbe yra geras balansas tarp
pastangų ir atlygio Mano darbas perkrautas nereikalingomis administracinėmis
detalėmis
Jaučiu, kad tam tikra darbo dalis neturi prasmės
3.17 pav. Respondentų pritarimo teiginiams apie profesinę veiklą vidutiniai įverčiai, balais (n=33)
Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, visi teiginiai rodo dalies gydytojų nuostatų į savo profesinę veiklą problemas, kurios galimai neigiamai veikia Šiaulių centro poliklinikos pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Mažiausio pritarimo susilaukė teiginys apie šeimos gydytojo darbe egzistuojantį balansą tarp pastangų ir atlygio. Šio teiginio vidutinis įvertinimas tik 0,3 punkto didesnis už ribą, kuomet šis balansas būtų vertinamas neigiamai. Todėl balansavimo tarp šeimos gydytojo pastangų ir atlygio koregavimas Šiaulių centro poliklinikoje turėtų tapti prioritetu. Kitas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ribojantis veiksnys – emocinio pasitenkinimo darbu stoka, kadangi dalis poliklinikos šeimos gydytojų jaučia, kad tam tikra jų darbo dalis neturi prasmės. Šeimos gydytojų darbo perkrovimas nereikalingomis administracinėmis detalėmis – svarbi problema, kurios egzistavimą nurodė didžioji dalis tyrimo dalyvių. Taigi minėtieji probleminiai aspektai turėtų būti sprendžiami, siekiant aukštos Šiaulių centro poliklinikos teikiamų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
Apibendrinant gydytojų požiūrio į Šiaulių centro poliklinikos teikiamų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę rezultatus, galima teigti, kad gydytojai finansinėmis pajamomis už papildomas veiklas yra motyvuojami teikti kokybiškas sveikatos priežiūros
paslaugas. Aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę gydytojai stengiasi užtikrinti per nenutrūkstamą paslaugų teikimą, sudarant galimybę pacientams kreiptis į šeimos ar budintį gydytoją bet kuriuo paros metu, pacientų siuntimą konsultuotis pas kitus specialistus, siekį laikytis darbo grafiko, sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą nepasiturintiems