Gyvenimo kokybės vertinimas tarp skirtinga trukme 2 tipo CD sergančių pacientų

(44,00%) 25 (73,50%) 9 (26,50%) 1,976 0,160

11.6. Gyvenimo kokybės vertinimas tarp skirtinga trukme 2 tipo CD sergančių pacientų.

Geresne fizine sveikata statistiškai reikšmingai (p<0,05) pasižymi pacientai sergantys 5-9 m. 2 tipo CD nei sergantys 10-15 m. 2 tipo CD (p<0,001). Pirmosios grupės fizinis aktyvumas (76,00), veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (165,00), skaumas (18,22) ir bendras sveikatos vertinimas (46,00) geresnis nei stebimas atitinkamai antroje grupėje – fizinis aktyvumas (39,56), veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (117,65), skaumas (55,88) ir bendras sveikatos vertinimas (52,65) (p<0,001).

Vertinat psichinę sveikatą tarp grupių matomas įvairus pasiskirstymas. Statistikškai reikšmingai (p<0,05) energingumas/gyvybingumas yra didesnis 10-15 m. 2 tipo CD sergančiųjų grupėje (50,74), lyginant su pirma grupe (35,40) (p.abip.<0,001). Kitose vertintose srityse pirmoji grupė turi atitinkamai didesnes vertes nei antroji: socialinė funkcija (57,78), veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų (164,00), emocinė būklė (54,56). Atitinkamai 10-15 m. 2 tipo CD sergančių grupėje - socialinė funkcija (43,14), veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų (131,37), emocinė būklė (46,35) (p<0,001) (11 lentelė).

11 lentelė. SF-36 klausimyno vertinimas pagal skirtingą 2 tipo CD sirgimo trukmę.

SF-36 klausimyno vertinamos sritys

CD trukmė 5-9 m.

CD trukmė 10-15 m.

p Vid. X^- ± SD Vid. proc. ±

SD Fizinis aktyvumas F izinė sve ikata 76,00±21,94 39,56±19,90 <0,001 Veiklos apribojimas dėl fizinių

negalavimų

165,00±37,50 117,65±24,25 <0,001

27

Bendras sveikatos vertinimas 46,00±6,77 52,65±6,06 <0,001

Bendra fizinė sveikata Viso: 76,31±21,36 66,44±20,42

Energingumas/gyvybingumas P sichiks sveika ta 35,40±10,20 50,74±8,18 <0,001 Socialinė funkcija 57,78±6,42 43,14±10,86 <0,001

Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų

164,00±31,80 131,37±27,14 <0,001

Emocinė būklė 54,56±6,31 46,35±6,08 <0,001

Bendra psichinė sveikata Viso: 77,94±13,68 67,90±13,07

28

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio atlikto tyrimo metu buvo vertinta kariovaskulinė sistema priklausomai nuo CD trukmės. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp KA diagnozės ir simptomatikos tiriamojoje grupėje nestebima (p=0,662). Remiantis Suomijoje atlikta studija, kai buvo stebimi pacientai su KA ir jaučiantys simptomatiką 5-9 m. CD sergančiųjų tarpe ir 10-14 m. CD sergančiųjų tarpe stebėtas 25% simptomatikos jutimo sumažėjimas antroje grupėje [13]. Atliekant objektyvų tyrimą buvo vertinama posturalinė hipotenzija. Pacientų grupė serganti CD 10-15 m. statistiškai reikšmingai neigė turinti silpnumą atsitojus, kuris praeina atsigulus (p<0,001) ar alpulį atsistojus, kuris praeina atsigulus (p<0,001). Šio tyrimo duomenis sutampa su Vinik A. ir kt. autorių atliktu tyrimu JAV [19].

Buvo analizuojama žalingų įpročių (alkoholio vartojimo ir rūkymo) įtaka kardiovaskulinių ligų (MI, insulto) išsivystimui. Nustatyta, kad alkoholio vartojimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su insulto atvejais tarp 2 tipo CD sergančių pacientų (χ²=4,81, p=0,03). Vertinant šansų santykį (p=0,02) tarp 5-9 m. 2 tipo CD sergančiųjų ir alkoholį vartojančių (ŠS=0,15, ± 95% PI 0,02-1,06) ir 10-15 m. 2 tipo CD sergančiųjų ir alkoholį vartojančių (ŠS=1,73, ± 95% PI 1,19-2,52) nustatome, kad 10-15 m. 2 tipo CD sergantieji turi 11,25 karto didesnę riziką insulto išsivystymui nei sergantieji 5-9 m. 2 tipo CD. Lietuvoje stebima didesnė rizika nei Jungtinėje Karalystėje, kur nustatyta 9 kartus didesnė insulto išsivystimo rizika sergančiųjų CD 10-14 m. grupėje, nei sergančiųjų 5-9 m. CD [39]. Rūkymas yra statistiškai reikšmingai susijęs su MI atvejais tarp 2 tipo CD sergančių pacientų (χ2=6,41; p=0,01). Vertinant šansų santykį, rūkantys susirgti MI turi 5,14 didesnę riziką nei nerūkantys (± 95% PI 1,35-19,54). Atlikto analogiško tyrimo metu, stebimas mažesnis 2 kartus MI rizikos padidėjimas rūkančiųjų tarpe nei nerūkančiųjų, kurie serga CD [37,38].

Atliktame klausimyne vertinta hipoglikemija ir jos komplikacijos. Statistiškai reikšmingai (p=0,003), asmenys, kurie serga CD 5-9 m. turėtų jausti hipoglikemijai būdingus simptomus tokius kaip prakaitavimą, drebulį ir virpėjimą ir statistiškai reikšmingai (<0,001) turėtų nepatirti besimptomių hipoglikemijų, o 10-15 m. CD sergantys asmenys, statistiškai reikšmingai (p=0,012) turėtų patirti besimptomių hipoglikemijų. Statistikškai reikšmingai (p=0,003) pacientai, kurie CD serga 5-9 m., turėtų patirti sąmonės netekimus per pastaruosius 12 mėn. dėl hipoglikemijos. Panašūs duomenys stebimi ir Boulton A. tyrime, kur teigiama, kad besimptomių hipoglikemijų dažnis koreliuoja su CD trukme [50].

Vertinta autonominė neuropatija tarp skirtinga trukme sergančių CD. Pacientai, sergantys CD 5-9 m., turi būdingus diabetinei gastroparezei simptomus: disfagiją (p=0,003), anoreksiją (p=0,003), pykinimą (p=0,002). Lyginant su pacientais, kurie CD serga 10-15 m., jie neturi statistiškai reikšmingų aukščiau nurodytų simptomų. Visi pirmoje grupėje turi problemų susijusių su šlapimo varvėjimu, nepilnu šlapimo pūslės išsituštinimu. Pacientai, sergantys CD 10-15 m., priešingai nei pirmojoje

29 grupėje, statistiškai reikšmingai skundų susijusių su padidėjusiu šlapimo tūriu (p<0,001) ar šlapinimosi dažnumu (p<0,001) neišsakė. Taip pat juos statistiškai rečiau kamuoja vėmimas (p<0,001) ir pilnumo jausmas po valgio (p=0,001). Atitinkami autonominės neuropatijos simptomų panašumai stebimi ir Boulton A. atliktoje studijoje [50].

Nustatytas ryšys tarp skausmo kojoje vaikštant (χ2=3,09, p=0,08), skausmo atsiradimo ramybėje, stovint ar sėdint (χ2=15,35, p<0,001), blauzdos/blauzdų skausmo (χ2=4,96, p=0,03), skausmo kopiant į kalną ar skubant (χ2=6,36, p=0,01) ar skausmo einant įprastu žingsniu lygia vieta (χ²=9,63, p=0,002), kojų ar pėdų tirpimo (χ²=4,96, p=0,03), jų deginimo jausmo (χ²=20,57, p<0,001), opų atsiradimo ant pėdų (χ2=13,42, p<0,001) ir CD trukmės. Panaši periferinės neuropatijos simptomatika stebima Duke J. atliktame tyrime [42].

Nustatyta, kad fizine sveikata statistiškai reikšmingai (p<0,05) geresnė pasižymi pacientai sergantys 5-9 m. 2 tipo CD nei sergantys 10-15 m. 2 tipo CD (p<0,001). Vertinat psichinę sveikatą tarp grupių matomas įvairus pasiskirstymas. Statistikškai reikšmingai (p<0,05) energingumas/gyvybingumas yra didesnis 10-15 m. 2 tipo CD sergančiųjų grupėje (50,74), lyginant su pirma grupe (35,40) (p<0,001). Kitose vertintose srityse pirmoji grupė turi atitinkamai didesnes vertes nei antroji.

Šis tyrimas padėjo nustatyti autonominę neuropatiją tarp skirtinga 2 tipo CD trukme sergančių pacientų, sensomotorinės periferinės DN ryšį su 2 tipo CD sirgimo trukme, žalingų įpročių sukeliamą riziką kardiovaskulinių komplikacijų atsiradimui tarp 2 tipo CD sergančių pacientų, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę tarp skirtinga 2 tipo CD trukme sergančių pacientų. Visa tai svarbu siekiant nustatyti DN progresavimą pagal sirgimo CD trukmę.

30

13. IŠVADOS

1. Autonominės disfunkcijos. Sergantys CD 5-9 m., turi diabetinę gastroparezę ir šlapinimosi sutrikimus: šlapimo varvėjimą, nepilną šlapimo pūslės išsituštinimą. 10-15 m. sergančius pacientus rečiau kamuoja vėmimas ir pilnumo jausmas po valgio. Posturalinės hipotenzijos simptomatikos 10-15 m. 2 tipo CD sergantys pacientai nepatiria. Simptominė hipoglikemija būdinga pirmai, o besimptomė – antrai grupei. Pacientai, kurie serga 5-9 m. patiria sąmonės netekimus dėl hipoglikemijos.

2. Nustatytas ryšys tarp periferinės sensomotorinės neuropatijos ir CD trukmės.

3. 10-15 m. CD sergantieji turi 11,25 karto didesnę riziką insulto išsivystymui. Rūkantys susirgti MI turi 5,14 didesnę riziką.

4. Nustatyta, kad fizine ir psichine sveikata statistiškai reikšmingai geresnė pacientams sergantiems 5-9 m. CD nei sergantiems 10-15 m.

31

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vinik AI, Mitchell BD, Leichter SB, Wagner AL, O'Brian JT, Georges LP: Epidemiology of the Complications of Diabetes. In Diabetes: Clinical Science in Practice. Leslie RDG, Robbins DC, Eds. Cambridge, United Kingdom, Cambridge University Press, 2009, p. 221-287

2. Holzer SE, Camerota A, Martens L, Cuerdon T, Crystal P, Zagari M: Costs and duration of care for lower extremity ulcers in patients with diabetes. Clin Ther 20:169-181, 1998

3. Caputo GM, Cavanagh PR, Ulbrecht JS, Gibbons GW, Karchmer AW: Assessment and management of foot disease in patients with diabetes. N Engl J Med 331:854-860, 2011

4. Herman WH, Kennedy L: Underdiagnosis of peripheral neuropathy in type 2 diabetes. Diabetes Care 28:1480-1481, 2009

5. Young MJ, Boulton AJM, MacLeod AF, Williams DRR, Sonksen PH: A multicenter study of the prevalence of diabetic peripheral neuropathy in the United Kingdom hospital clinic population. Diabetologia 36:150-154, 1993

6. Dyck PJ, Kratz KM, Karnes JL, Litchy WJ, Klein R, Pach JM, Wilson DM, O'Brien PC, Melton III LJ: The prevalence by staged severity of various types of diabetic neuropathy, retinopathy, and nephropathy in a population-based cohort: The Rochester Diabetic Neuropathy Study. Neurology 43:817-824, 2010

7. Vinik A: Diabetic Neuropathy: Pathogenesis and Therapy. Am J Med 107 (2B):17S-26S, 2008

8. Armstrong DG, Lavery LA, Harkless LB: Validation of a diabetic wound classification system. The contribution of depth, infection, and ischemia to risk of amputation. Diabetes Care 21:855-859, 2008

9. Vinik EJ, Hayes RP, Oglesby A, Bastyr E, Barlow P, Ford-Molvik SL, Vinik AI: The development and validation of the Norfolk QOL-DN, a new measure of patients' perception of the effects of diabetes and diabetic neuropathy. Diabetes Technol Ther 7:497-508, 2011

10. Levitt NS, Stansberry KB, Wychanck S, Vinik AI: Natural progression of autonomic neuropathy and autonomic function tests in a cohort of IDDM. Diabetes Care 19:751-754, 2015

11. Rathmann W, Ziegler D, Jahnke M, Haastert B, Gries FA: Mortality in diabetic patients with cardiovascular autonomic neuropathy. Diabet Med 10:820-824, 1993

32 12. Perkins BA, Olaleye D, Zinman B, Bril V. Simple screening tests for peripheral neuropathy in

the diabetes clinic. Diabetes Care 2011; 24: 250-256.

13. Partanen J, Niskanen L, Lehtinen J, Mervaala E, Siitonen O, Uusitupa M. Natural history of peripheral neuropathy in patients with non-insulin-dependent diabetes mellitus. N Engl J Med 1995;333:89-94.

14. Tesfaye S, Chaturvedi N, Eaton SEM, Ward JD, Fuller JH. Cardiovascular risk factors predict the development of diabetic peripheral neuropathy. Diabetes 2010; 49:34.

15. Boulton AJM, Gries FA, Jervell JA. Guidelines for diagnosis and outpatient management of painful diabetic neuropathy. Diabet Med 2008;20:88-98.

16. Boulton AJM, Malik RA, Arezzo JC, Sosenko JM. Diabetic somatic neuropathies. Diabetes Care 2014;27:1458-1486.

17. Casellini CM, Vinik AI. Clinical manifestations and current treatment options for diabetic neuropathies.Endocr Pract. 2007;13(5):550-566.

18. American Diabetes Association. Standards of medical care in diabetes-2007. Diabetes Care 2007; 30: S4-S41.

19. Boulton AJ, Vinik AI, Arezzo JC, Bril V, Feldman EL, Freeman R, Malik RA, Maser RE, Sosenko JM, Ziegler D: Diabetic neuropathies: a statement by the American Diabetes Association. Diabetes Care 28:956-962, 2015.

20. Vinik AI, Strotmeyer ES, Nakave AA, Patel CV: Diabetic neuropathy in older adults. Clin Geriatr Med 24:407-35, v, 2008.

21. Consensus statment of the American Diabetes Association and the American Academy of Neurology. Report and Recommendations of the San Antonio Conference on Diabetic Neuropathy. Diabetes 1988;37:1000-1004.

22. Duke J, McEvoy M, Sibbritt D, Guest M, Smith W, Attia J. Vibrotactile threshold measurement for detecting peripheral neuropathy: defining variability and normal range for clinical and reseach use. Diabetologia 2009; 50: 2305-2312.

23. Harai FE, Moss SE, Klein BEK, Klein R. Severe hypoglycemia and smoking in a long-term type 1 diabetic population. Diabetes Care 2009;30:1437-1441.

24. Urbanavičius V, Klimašauskienė A, Šapoka V. Diabetinės neuropatijos klinika, diagnostika ir gydymas Vilnius; 2010.

33 25. UKPDS: Intensive blood glucose with sulphonylureas or insulin compared with conventional treatment and risk of complications in patients with type 2 diabetes. Lancet 2008;352:837–853.

26. American Diabetes Association. Standarts of medical care in diabetes- 2008. Diabetes Care 2008; 31: S12-S54.

27. Veves A, Malik RA.Diabetic Neuropathy.Clinical Management.2nd ed. Humana Press; 2007.

28. Michael F. Murray, Mark W. Babyatsky, Monica A. Giovanni, Fowzan S. Alkuraya, Douglas R. Stewart. Clinical Genomics: Practical Applications in Adult Patient Care 2014.

29. Anne George. Diabetes Mellitus And Human Health Care 2014.

30. Forst T, Hach T, Kunt T, Weber MM, Pfutzner A: Molecular effects of C-Peptide in microvascular blood flow regulation. Rev Diabet Stud 6:159-167, 2009.

31. Boyd A, Casellini C, Vinik E, Vinik A: Quality of Life and Objective Measures of Diabetic Neuropathy in a Prospective Placebo Controlled Trial of Ruboxistaurin and Topiramate. Journal of Diabetes Science and Technology 5:714-722, 2011.

32. Dyck PJ, Davies JL, Wilson DM, Service EJ, Melton LJ, O‘Brien PC. Risk factors for severity of diabetic polyneuropathy. Diabetes Care 1999;22:1479-1486.

33. Tesfaye S, Chaturvedi N, Eaton SEM, Ward JD, Manes C, Ionescu-Tirgoviste C, Witte DR, Fuller JH. Vascular risk factors and diabetic neuropathy. N Engl J Med 2009; 352:341-350.

34. Ziegler D. Treatment of diabetic neuropathy and neuropathic pain. How far have we come? Diabetes Care 2008; 31: S255-S261.

35. Gries FA, Cameron NE, Low PA, Ziegler D. Textbook of Diabetic Neuropathy. Stuttgart-New York; 2010.

36. Cheng YJ, Gregg EW, Kahn HS, Williams DE, De Rekeneire N, Venkat Narayan KM. Peripheral insensate neuropathy- a tall problem for US adults? Am J Epidemiol 2008; 164: 873-880.

37. Franklin GM, Shetterly SM, Cohen JA, Baxter J, Hamman RF. Risk factors for distal symmetric neuropathy in NIDDM. The San Luis Diabetes Study. Diabetes Care 1994;10:1172-1177.

38. Gries FA, Cameron NE, Low PA, Ziegler D. Textbook of Diabetic Neuropathy. Stuttgart-New York; 2013.

34 39. Veves A, Malik RA.Diabetic Neuropathy.Clinical Management.2nd ed. Humana Press; 2007.

40. Gorson C, Ropper AH. Additional causes for distal sensory polyneuropathy in diabetic patients. J Neurol Neurosurg Psychiatry 2016; 77:354-358.

41. Cusick M, Meleth AD, Agron E, Fisher MR et al. Associations of mortality and diabetes complications in patients with type 1 and type 2 diabetes. Early treatment diabetic retinopathy study report no.27. Diabetes Care 2015; 28: 617-625.

42. Duke J, McEvoy M, Sibbritt D, Guest M, Smith W, Attia J. Vibrotactile threshold measurement for detecting peripheral neuropathy: defining variability and normal range for clinical and reseach use. Diabetologia 2007; 50: 2305-2312.

43. Cryer PE, Fisher JN, Shamoon H. Hypoglycemia. Diabetes Care 1994; 17: 734-755.

44. Cryer PE, Davis SN, Shamoon H. Hypoglycemia in Diabetes. Diabetes Care 2013; 26: 1902-1912.

45. Vinik AI, Maser RE, Mitchell BD, Freeman R. Diabetic autonomic neuropathy. Diabetes Care 2013;26:1553-1579.

46. Boulton AJ, Vinik AI, Arezzo JC, et al (American Diabetes Association). Diabetic Neuropathies: a statement by the American Diabetes Association. K 2015; 28:956-962.

47. Dyck PJ, Thomas PK. Diabetic Neuropathy. 2nd ed. Philadelphia: Saunder WB Company; 1999.

48. Harai FE, Moss SE, Klein BEK, Klein R. Severe hypoglycemia and smoking in a long-term type 1 diabetic population. Diabetes Care 2007;30:1437-1441.

49. Kahn JK, Sisson JC, Vinik AI.Prediction of sudden cardiac death in diabetic autonomic neuropathy. J Nucl Med 1988; 29:1605–1606.

50. Boulton AJM, Malik RA, Arezzo JC, Sosenko JM. Diabetic somatic neuropathies. Diabetes Care 2014;27:1458-1486.

51. Steel JM, Young RJ, Lloyd GG, Clarke BF.Clinically apparent eating disorders in young diabetic women: associations with painful neuropathies and other complications. Br Med J 2010; 296:859–802.

52. Tesfaye S, Malik RA, Harris N, Jakubowski JJ, Mody C, Rennie IG, Ward JD. Arterio-venous shunting and proliferating new vessels in acute painful neuropathy of rapid glycemic control (insulin neuritis). Diabetologia 1996; 39:329–335.

35 53. Oyibo S, Prasad YD, Jackson NJ, Jude EB, Boulton AJM.The relationship between blood glucose excursions and painful diabetic peripheral neuropathy: a pilot study. Diabet Med 2012;19:870–873.

54. Eaton S, Tesfaye S. Clinical manifestations and measurement of neuropathy. Diabetes Rev 2009; 7:312–325.

55. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema. Prieiga per internetą: http://sic.hi.lt/html/srs.htm.

56. IDF Diabetes Atlas, Sixth edition, 2014 m. Prieiga per internetą: http://www.idf.org/diabetesatlas.