Gyvenimo pilnatvės duomenų kaita

Gyvenimo pilnatvės pokyčiai po aerobinių fizinių treniruočių ir rizikos veiksnių koregavimo pagal Minesotos klausimyno duomenis sergantiems vidutiniu ir sunkiu širdies nepakankamumu pacientams Pradinio tyrimo metu, reabilitacijos ir kontrolinės grupių pacientų gyve-nimo pilnatvės balai pagal Minesotos klausimyno duomenis reikšmingai nesiskyrė (38,6 ± 2,3 ir 36,1 ± 2,8 (p > 0,05)) (3.6.1 pav.). Mažesni Mine-sotos klausimyno balai reiškia geresnę gyvenimo pilnatvę, didėjančios balų reikšmės rodo blogėjančią gyvenimo pilnatvę.

3.6.1 pav. Gyvenimo pilnatvės balų kaita pagal Minesotos klausimyno

duomenis grupėse

Reabilitacijos grupės gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo vidutiniškai 8,8 ± 1,0 balo, nuo 38,6 ± 2,3 iki 29,9 ± 2,3 balų (p < 0,001 palyginti su pradiniais duomenimis) (3.6.1 pav.).

Po 3 mėn. namų programos, gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo iki 27,2 ± 2,4 balų (p > 0,05). Nustatytas pokytis buvo mažesnis nei po treniruočių salėje. Po 6 mėn. ilgalaikės aFT ir rizikos veiksnių koregavimo gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo vidutiniškai 11,4 ± 1,5 balo (p < 0,001).

Pabaigus namų programą, nuo 6 mėn. iki 12 mėn., gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo vidutiniškai 0,2 ± 1,0 balo iki 27,4 ± 2,6 balo (p > 0,05), ir išliko reikšmingai sumažėję. Taigi didžiausias gyvenimo pilnatvės balų pokytis buvo nustatytas reabilitacijos grupėje po 6 mėn., t. y. kol pacientai mankštinosi salėje ir pagal namų programą.

Kontrolinės grupės pacientų gyvenimo pilnatvės balai po 3 mėn. padidėjo vidutiniškai 3,0 ± 1,3 balo, nuo 36,1 ± 2,8 iki 39,1 ± 2,4 balo (p<0,05) ir reikšmingai skyrėsi nuo reabilitacijos grupės (p < 0,001) (3.8 pav.). Po 6

mėn. balai nepakito, o skirtumas tarp grupių išliko (p = 0,002). Po 12 mėn. buvo nustatytas vidutiniškai 7,8 ± 2,4 padidėję (p = 0,001) gyvenimo pilnat-vės balai, palyginti su pradiniais duomenimis. Tai reiškia, kad kontrolinės grupės pacientų gyvenimo pilnatvė pablogėjo.

Emocinės ir fizinės sveikatos vertinimas tarp grupių prieš pradedant FT statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) (3.6.2–3.6.3 pav.). Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo reabilitacijos grupės emocinės sveikatos balai sumažėjo vidutiniškai 2,2 ± 0,3 (p < 0,001). Po ilgalaikės 6 mėn. programos jie išliko nepakitę, bet reikšmingai sumažėję (p = 0,002), palyginti su pradiniais duomenimis. Per metus emocinės sveikatos balai sumažėjo vidutiniškai 3,2 ± 0,6 balo (p < 0,001) (3.6.2 pav.). Kontrolinėje grupėje po 3, 6 ir 12 mėn. reikšmingų emocinės sveikatos pokyčių buvo nenustatyta.

Tarp grupių emocinės sveikatos duomenų statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas po 3 mėn. FT salėje. Emocinės sveikatos pokyčiai po namų programos tarp grupių reikšmingai nesiskyrė, bet reabilitacijos grupės pacientų emocinė sveikata buvo reikšmingai geresnė. Po 12 mėn. vėl nuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių.

3.6.2 pav. Emocinės sveikatos balų kaita pagal Minesotos klausimyno

duomenis grupėse

Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo reabilitacijos grupės pa-cientai išsakė pagerėjusią fizinę sveikatą (fizinės sveikatos balų vidurkis sumažėjo vidutiniškai 4,7 ± 0,6 balo (p < 0,001)). Taikant namų programą fizinės sveikatos balai nepakito (p > 0,05), bet išliko sumažėję, palyginti su pradiniais duomenimis. Nuo 6 iki 12 mėn. fizinė sveikata turėjo tendenciją gerėti (3.6.3 pav.).

Kontrolinėje grupėje po 3 mėn. fizinės sveikatos balų vidurkis padidėjo vidutiniškai 1,9 ± 0,7 balo (p = 0,006). Padidėjęs balų skaičius rodo

pablo-gėjusią fizinę sveikatą. Pablogėjusi fizinė sveikata reikšmingai nepakito po 6 ir 12 mėn.

3.6.3 pav. Fizinės sveikatos balų kaita pagal Minesotos klausimyno

duomenis grupėse

Gauti duomenys parodė, kad gyvenimo pilnatvė pagerėjo po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo (p < 0,05). Po namų programos, buvo nu-statyta gerėjimo tendencija. Balų pokytis reikšmingai didesnis po treni-ruočių salėje (8,8 ± 1,0 (p < 0,05)). Nustatyta, kad Minesotos gyvenimo pilnatvės balai buvo reikšmingai susiję su pacientų amžiumi (r = 0,308, p = 0,026), t.y. vyresnių pacientų gyvenimo pilnatvė blogesnė.

Emocinės ir fizinės sveikatos statistiškai reikšmingi pokyčiai nustatyti tik po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo. Tarp fizinės sveikatos ir 6 min. ėjimo mėginio duomenų buvo nustatytas neigiamas statistiškai reikš-mingas ryšys (r = –0,329 p = 0,017). Namų programos padėjo išlaikyti page-rėjusią emocinę (p = 0,003) ir fizinę (p = 0,001) sveikatą, palyginti su kont-roline grupe. Ilgalaikė aFT ir rizikos veiksnių koregavimo programa įtakojo rezultatus po 12 mėn.: gyvenimo pilnatvės balai, emocinės ir fizinės sveika-tos balai buvo reikšmingai mažesni reabilitacijos grupės pacientų, palyginti su kontroline grupe.

Prieš pradedant ilgalaikę programą, gyvenimo pilnatvės balai pagal Minesotos klausimyno duomenis skirtingose NŠA funkcinėse klasėse tarp reabilitacijos ir kontrolinės grupių pacientų statistiškai reikšmingai nesi-skyrė (3.6.4 pav.).

3.6.4 pav. Gyvenimo pilnatvės balų kaita pagal Minesotos klausimyno

duomenis, priklausomai nuo širdies nepakankamumo funkcinės klasės Po 3 mėn. programos reabilitacijos grupės II funkcinės klasės pacientų gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo 7,3 ± 2,5 (p < 0,019) balo nuo 38,1 ± 2,1 iki 30,8 ± 3,4. Po namų programos, balai sumažėjo vidutiniškai 1,4± 1,6 (p > 0,05) iki 29,4 ± 4,5. Nuo 6 ir 12 mėn. gyvenimo pilnatvės balai nepakito. Per 12 mėn. jie sumažėjo vidutiniškai 10,3 ± 4,4 (p = 0,045) balo iki 27,8 ± 4,6 (3.6.4 pav.).

Po 3 mėn. programos III funkcinės klasės pacientų gyvenimo pilnatvės balai reikšmingai sumažėjo 7,9 ± 1,2 (p < 0,001) balo nuo 38,2 ± 3,3 iki 30,2 ± 3,3. Po namų programos pakito nereikšmingai ir tokie išliko iki metų pabaigos. Per metus balai sumažėjo vidutiniškai 8,5 ± 1,2 (p < 0,001) balo iki 27,7 ± 3,4.

IV funkcinės klasės pacientams gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo vidutiniškai 13 ± 2,9 (p=0,002) balo nuo 40,7±4,5 iki 27,4±4,5. Per pusę metų sumažėjo vidutiniškai 18,3±2,9 (p=0,002) balo. Po metų išliko pagerėjusi gyvenimo pilnatvė.

Iš gautų rezultatų matyti, kad gyvenimo pilnatvės balų pokytis po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo didžiausias sunkiems ligoniams, t.y. IV NŠA funkcinės klasės (13 ± 2,9). Namų programos padėjo išlaikyti pagerė-jusią gyvenimo pilnatvę visų NŠA funkcinių klasių pacientams.

Kontrolinės grupės II funkcinės klasės pacientų gyvenimo pilnatvės balai nekito, III funkcinės klasės pacientų gyvenimo pilnatvės balai per metus padidėjo vidutiniškai 9,5 ± 3,4 (p = 0,01), o IV funkcinės klasės pacientų gyvenimo pilnatvės balai per 6 mėn. turėjo tendenciją didėti, o po 12 mėn. buvo nustatytas reikšmingai didesni gyvenimo pilnatvės balai nei pradinio tyrimo metu. Balų pokytis – 13,0 ± 5,9 balo (p < 0,05) (3.6.4 pav.).

Prieš pradedant ilgalaikę aFT ir rizikos veiksnių koregavimo programą emocinės sveikatos vertinimas pagal Minesotos klausimyno duomenis tarp reabilitacijos ir kontrolinės grupės skirtingose NŠA funkcinėse klasėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė(3.6.5 pav.).

Po 3 mėn. reabilitacijos grupės II funkcinės klasės pacientų emocinės sveikatos balai sumažėjo vidutiniškai 1,7 ± 0,6 (p = 0,017) balo. Taikant namų programą, balai liko nepakitę (p > 0,05). Per laikotarpį nuo 6 mėn. iki 12 mėn. gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo vidutiniškai 1,7 ± 0,3 (p < 0,05). Per 12 mėn. gyvenimo pilnatvės balai sumažėjo vidutiniškai 3,4 ± 1,1 (p = 0,011) balo.

Po 3 mėn. III NŠA funkcinės klasės pacientų emocinės sveikatos balai reikšmingai sumažėjo 2,1 ± 0,4 (p < 0,001) balo. Taikant namų programą balai nepakito. Per metus balas sumažėjo vidutiniškai 1,9 ± 0,6 (p = 0,005) balo.

IV funkcinės klasės pacientams po 3 mėn. emocinės sveikatos balai su-mažėjo vidutiniškai 2,9 ± 1,1 (p = 0,036) balo. Po namų programos reikš-mingo skirtumo buvo nenustatyta, bet išliko reikšmingai sumažėję (p = 0,05). Per 6–12 mėn. laikotarpį balai sumažėjo vidutiniškai 2,5 ± 1,1 (p < 0,05). Per metus – vidutiniškai 4,8 ± 2,5 (p > 0,05). Iš gautų rezultatų matyti, kad gyvenimo pilnatvės balo pokytis po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo buvo didesnis III–IV funkcinės klasės ligoniams. Namų programos padėjo išlaikyti pagerėjusią emocinę sveikatą.

Kontrolinės grupės II ir III NŠA funkcinės klasės pacientų emocinė sveikata per metus nepakito. IV NŠA funkcinės klasės pacientų emocinė sveikata pablogėjo po 3 mėn. vidutiniškai 1,4 ± 0,6 (p = 0,045) balo, o per metus vidutiniškai 4,8 ± 1,4 (p = 0,026) balo.

3.6.5 pav. Emocinės sveikatos balų kaita pagal Minesotos klausimyno

Prieš pradedant ilgalaikę aFT ir rizikos veiksnių koregavimo programą, fizinės sveikatos vertinimas pagal Minesotos klausimyno duomenis tarp reabilitacijos ir kontrolinės grupių skirtingose NŠA funkcinėse klasėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.6.6 pav.). Po 3 mėn. reabilitacijos grupės II funkcinės klasės pacientų fizinės sveikatos balai sumažėjo vidutiniškai 3,9 ± 0,9 (p = 0,002) balo. Taikant namų programą, balai išliko sumažėję ir turėjo tendenciją mažėti nuo 6 iki 12 mėn. Per metus fizinės sveikatos balai sumažėjo vidutiniškai 6,3 ± 1,5 (p = 0,003) balo.

3.6.6 pav. Fizinės sveikatos balų kaita pagal Minesotos klausimyno duomenis,

priklausomai nuo širdies nepakankamumo funkcinės klasės grupėse Po 3 mėn. III NŠA funkcinės klasės pacientų fizinės sveikatos balai reikšmingai sumažėjo 3,8 ± 0,6 (p < 0,001) balo. Taikant namų programą balai nepakito. Per metus balai sumažėjo vidutiniškai 5,0 ± 1,1 (p = 0,005) balo.

IV funkcinės klasės pacientams po 3 mėn. fizinės sveikatos balai suma-žėjo vidutiniškai 9,1 ± 1,8 (p = 0,001) balo. Po namų programos reikšmingo skirtumo buvo nenustatyta. Per metus balas vidutiniškai sumažėjo 10,1 ± 3,2 (p = 0,017) balo.

Iš gautų rezultatų matyti, kad fizinės sveikatos balų pokytis po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo buvo didžiausias IV NŠA funkcinės klasės ligoniams.

Namų programos padėjo išlaikyti pagerėjusią fizinę sveikatą.

Kontrolinės grupės II funkcinės klasės pacientų fizinė sveikata per metus nepakito. III funkcinės klasės pacientų fizinės sveikatos balas po 3 mėn. padidėjo vidutiniškai 2,1 ± 0,8 (p = 0,02) balo, o per metus vidutiniškai 3,7 ± 1,6 (p = 0,04) balo.

IV funkcinės klasės kontrolinės grupės pacientų fizinė sveikata per metus reikšmingai nepakito.

Gyvenimo pilnatvės pokyčiai pagal EQ-5D klausimyno duomenis po aerobinių fizinių treniruočių ir rizikos veiksnių koregavimo sergantiems vidutiniu ir sunkiu širdies nepakankamumu pacientams Prieš pradedant ilgalaikę programą, reabilitacijos ir kontrolinės grupės pacientų gyvenimo pilnatvės indeksas EQ-5D klausimyno duomenimis statistiškai reikšmingai nesiskyrė: 0,71 ± 0,03 ir 0,69 ± 0,04 (p > 0,05) (3.6.7 pav.). Didesnė gyvenimo pilnatvės indekso reikšmė nusako geresnę gyvenimo pilnatvę.

Gyvenimo pilnatvės indeksas reabilitacijos grupėje padidėjo po 3 mėn. vidutiniškai 0,13 ± 0,02 (p < 0,001) balo iki 0,84 ± 0,02, palyginti su pradi-niais duomenimis. Po namų programos jis išliko padidėjęs (p < 0,01, paly-ginti su pradiniais duomenimis), bet reikšmingai nepakito, palypaly-ginti su duo-menimis po FT sporto salėje. Tokie patys rezultatai gauti ir po 12 mėn. Gyvenimo pilnatvės indeksas kontrolinėje grupėje per metus statistiškai reikšmingai nepakito.

Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo tarp reabilitacijos ir kontrolinės grupių atsiradęs reikšmingas skirtumas išliko po 6 ir 12 mėn.

3.6.7 pav. Gyvenimo pilnatvės indekso kaita pagal EQ-5D klausimyno

duomenis grupėse

Prieš pradedant ilgalaikę programą, EQ-5D klausimyno gyvenimo pilnat-vės indeksas tarp reabilitacijos ir kontrolinės grupės skirtingose NŠA funkcinėse klasėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.6.8 pav.).

Po 3 mėn. reabilitacijos grupės II NŠA funkcinės klasės pacientų gyveni-mo pilnatvės indeksas padidėjo vidutiniškai 0,08 ± 0,04 (p = 0,048) balo. Taikant namų programą, indeksas reikšmingai nepakito (p >0,05). Per metus gyvenimo pilnatvės indeksas padidėjo vidutiniškai 0,09 ± 0,04 (p = 0,041) balo.

Po 3 mėn. III NŠA funkcinės klasės pacientų gyvenimo pilnatvės indek-sas padidėjo vidutiniškai 0,14 ± 0,03 (p < 0,001) balo. Taikant namų progra-mą nepakito. Per metus indeksas padidėjo vidutiniškai 0,11 ± 0,03 (p = 0,002) balo.

IV funkcinės klasės pacientams po 3 mėn. gyvenimo pilnatvės indeksas padidėjo vidutiniškai 0,12 ± 0,04 (p = 0,02) balo. Taikant namų programą nepakito. Per metus išliko pagerėjusi gyvenimo pilnatvė, bet pokytis nereikšmingas, palyginti su pradiniais duomenimis.

Kontrolinės grupės pacientams reikšmingų pokyčių per metus buvo nenustatyta. Tik IV funkcinės klasės pacientams per metus sumažėjo gyvenimo pilnatvės indeksas vidutiniškai 0,18 ± 0,06 (p = 0,046) balo. Sumažėjęs indeksas rodo blogesnę gyvenimo pilnatvę.

3.6.8 pav. Gyvenimo pilnatvės indekso kaita pagal EQ-5D klausimyno

duomenis priklausomai nuo širdies nepakankamumo funkcinės klasės grupėse Judėjimo vertinimo duomenys tarp grupių išleidžiant iš stacionaro nesiskyrė. 37 (71,2 proc.) reabilitacijos grupės ir 31 (75,6 proc.) kontrolinės grupės pacientai teigė neturintys sunkumų vaikštant (I). Kiti pacientai turėjo sunkumų vaikštant (II): reabilitacijos grupėje – 15 (28,8 proc.), o kontrolinė-je grupėkontrolinė-je – 10 (24,4 proc.) pacientų (3.6.9 pav.).

Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo reabilitacijos grupėje 5 (9,6 proc.) pacientais padaugėjo, kurie teigė neturintys sunkumų vaikštant (p<0,03) ir per metus šis skaičius reikšmingai nekito. Kontrolinėje grupėje po 3 mėn. 4 (12,2 proc.) pacientais padaugėjo (p<0,03), kuriems atsirado sunkumų vaikštant. Per metus šis skaičius padidėjo 19,3 proc. (p<0,002).

Tarp grupių reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tik po 12 mėn. Taigi matyti, kad judėjimo funkcijos atsigavimui prireikė ilgesnio laiko.

3.6.9 pav. Judėjimo funkcijos kaita pagal EQ-5D klausimyno duomenis I – neturiu jokių sunkumų vaikštant, II – turiu kai kurių sunkumų vaikštant,

III – esu prikaustytas prie lovos.

Didžioji dalis – 45 (86,5 proc.) reabilitacijos grupės ir 31 (75,6 proc.) kontrolinės grupės pacientų, išleidžiant iš stacionaro teigė neturintys sunkumų kasdienėje veikloje –- prausiantis, rengiantis (I) (3.6.10 pav.). Likę 7 (13,5 proc.) reabilitacijos grupės ir 10 (24,4 proc.) kontrolinės grupės pacientų skundėsi kai kuriais sunkumais prausiantis ar rengiantis (II).

Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo visi reabilitacijos grupės pacientai nebeturėjo sunkumų kasdienėje veikloje – jiems tapo lengva praustis, rengtis (p < 0,008, palyginti su pradiniais duomenimis). Tokių ligo-nių skaičius išaugo nuo 45 (86,5 proc.) iki 52 (100 proc.). Po 6 mėn. ilgalaikės programos 1 (2 proc.) pacientui vėl atsirado sunkumų prausiantis ar rengiantis. Po 12 mėn. tokių pacientų buvo nustatyta 2 (5 proc.).

Kontrolinėje grupėje reikšmingų pokyčių buvo nenustatyta.

Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo atsiradę reikšmingi skirtu-mai tarp grupių išliko po 6 ir 12 mėn.

3.6.10 pav. Savęs apsitarnavimo kaita pagal

EQ-5D klausimyno duomenis

I – neturiu jokių sunkumų save apsitarnaujant, II – turiu kai kurių sunkumų prausiantis ar rengiantis, III – negaliu praustis ar rengtis pats

Negalintys atlikti savo įprastos veiklos (III) reabilitacijos grupėje buvo 3 (5,8 proc.), o kontrolinėje grupėje – 3 (7,3 proc.) pacientai (p > 0,05) (3.6.11 pav.). 26 (50 proc.) reabilitacijos ir 19 (46 proc.) kontrolinės grupių pacientų turėjo sunkumų atliekant įprastą veiklą (II). 23 (44,2) reabilitacijos ir 19 (46,3 proc.) kontrolinės grupių pacientų neturėjo sunkumų atliekant įprastą veiklą (I).

Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo16 (30,8 proc.) reabilita-cijos grupės pacientų teigė (p < 0,001) galintys be sunkumų užsiimti įprasta veikla. Per metus šis skaičius išliko statistiškai reikšmingai padidėjęs. Nepa-jėgiančių atlikti įprastos veiklos pacientų skaičius reabilitacijos ir kontro-linėje grupėse turėjo tendenciją mažėti.

Po 3 mėn. kontrolinės grupės pacientų skaičius, kuriems įprasta veikla nesukėlė jokių sunkumų, turėjo tendenciją mažėti. Ir per metus statistiškai reikšmingai sumažėjo. Tarp grupių po 3 mėn. atsiradęs statistiškai reikšmin-gas skirtumas išliko iki 12 mėn. (3.6.11 pav.).

3.6.11 pav. Įprastinės veiklos vertinimo kaita pagal

EQ-5D klausimyno duomenis

I – neturiu jokių sunkumų atliekant man įprastą veiklą, II – turiu kai kurių sunkumų atliekant man įprastą veiklą, III – negaliu atlikti man įprastos veiklos

Prieš pradedant ilgalaikę aFT ir rizikos veiksnių koregavimą programą, 32 (61,5 proc.) reabilitacijos ir 24 (58,5 proc.) kontrolinės grupių pacientai skundėsi jaučiantys vidutiniškai išreikštą skausmą ar diskomfortą (3.6.12 pav.). Po 3 mėn. trukusios programos reabilitacijos grupėje šis skaičius su-mažėjo nuo 32 (61,5 proc.) iki 25 (48,1 proc.), t. y. 12,4 proc. p<0,001, o po namų programos – dar 5 (6,9 proc.) pacientams (p>0,05, palyginti su rezul-tatais po 3 mėn.; p < 0,001, palyginti su pradiniais duomenimis), t.y. reikš-mingai padidėjo pacientų skaičius, nebejaučiančių skausmo ar diskomforto. Po ilgalaikės, 6 mėn. trukusios aFT ir rizikos veiksnių koregavimo, 8 (20,3 proc.) pacientais nebejaučiančiais skausmo padaugėjo reabilitacijos grupėje. Kontrolinėje grupėje per metus statistiškai reikšmingų pokyčių nebuvo nustatyta.

3.6.12 pav. Skausmo/diskomforto kaita pagal EQ-5D klausimyno duomenis I – nevargina jokie skausmai ar diskomfortas, II – vargina vidutiniškai išreikštas

skausmas ar diskomfortas, III – vargina stiprus skausmas ar diskomfortas.

Pradinio tyrimo metu, abiejų grupių pacientai jautė stipriau ar silpniau išreikštą nerimą (3.6.13 pav.). Po 3 mėn. aFT ir rizikos veiksnių koregavimo reabilitacijos grupėje reikšmingai padidėjo ir išliko per metus nepakitęs pacientų skaičius, nebejaučiančių nerimo – nuo 23 (44,2 proc.) iki 37 (71,2 proc.) ir neliko pacientų, jaučiančių didelį nerimą. Po ilgalaikės 6 mėn. programos 1 (2 proc.) pacientui, o po 12 mėn. 2 (4,1 proc.) pacientams sustiprėjo nerimo pojūtis. Kontrolinėje grupėje ženkliai padidėjo jaučiančių stiprų nerimą pacientų skaičius.

Po 3 mėn. atsiradęs skirtumas tarp grupių (p = 0,002) išliko iki metų galo (p = 0,02).

3.6.13 pav. Nerimo/depresijos kaita pagal EQ-5D klausimyno duomenis I – nejaučiu nerimo ar depresijos, II – vargina vidutiniškai išreikštas nerimas ar depresija,

III – vargina stiprus nerimas ar depresija.

Prieš pradedant ilgalaikę aFT ir rizikos veiksnių koregavimo programą, tarp reabilitacijos ir kontrolinės grupių statistiškai reikšmingai sveikatos vertinimas pagal EQ-5D klausimyno duomenis nesiskyrė (p>0,05) (3.6.14 pav.).

Po 3 mėn. reabilitacijos grupės pacientai išsakė sveikatos pagerėjimą, t.y. balų vidurkis padidėjo 0,06 ± 0,02 proc. (p < 0,001), o kontrolinės grupės pacientų atsiliepimuose apie sveikatą, teigiamų pokyčių nestebėta (p > 0,05). Po namų programos reabilitacijos grupės pacientų sveikatos vertinimas pagerėjo vidutiniškai 0,05 ± 0,01 proc. (p < 0,001), o kontrolinėje grupėje stebėta sveikatos vertinimo blogėjimo tendencija (p = 0,014). Reabilitacijos grupės pacientų sveikatos vertinimas per metus padidėjo 0,11 ± 0,03 proc. (p < 0,001), o kontrolinėje grupėje, per metus šis balas sumažėjo vidutiniškai 0,08 ±0,03 proc. (p<0,001) (3.6.14 pav.).

Tarp grupių reikšmingas skirtumas buvo nustatytas po 6 mėn. (p < 0,001) ir išliko iki metų galo.

3.6.14 pav. Sveikatos vertinimo kaita pagal EQ-5D klausimyno duomenis

Prieš pradedant ilgalaikę aFT ir rizikos veiksnių koregavimo programą, sveikatos vertinimas pagal EQ-5D klausimyno duomenis reabilitacijos ir kontrolinės grupių skirtingose NŠA funkcinėse klasėse statistiškai reikšmin-gai nesiskyrė (3.6.15 pav.).

II funkcinės klasės pacientųsveikatos vertinimasper metus nepakito.

Po 3 mėn. III funkcinės klasės pacientų sveikatos vertinimas padidėjo vidutiniškai 0,07 ± 0,01 proc. (p < 0,001). Taikant namų programą, sveika-tos vertinimas pagerėjo 0,06 ± 0,02 proc. (p = 0,02). Per metus padidėjo vidutiniškai 0,13 ± 0,03 proc. (p < 0,001). IV funkcinės klasės pacientams bendros sveikatos vertinimas per metus reikšmingai nepakito.

Kontrolinės grupės II funkcinės klasės pacientams sveikatos vertinimas per metus reikšmingai nepakito. Po 3 mėn. III funkcinės klasės pacientų sveikatos vertinimas pablogėjo vidutiniškai 0,09 ± 0,03 proc. (p = 0,011), o per metus – vidutiniškai 0,1 ± 0,04 proc. (p = 0,029). IV funkcinės klasės sveikatos vertinimas pacientams pablogėjo po 3 mėn. vidutiniškai 0,08 ± 0,03 proc. (p = 0,023) ir nekito per metus.

3.6.15 pav. Sveikatos vertinimo kaita pagal EQ–5D klausimyno duomenis

priklausomai nuo širdies nepakankamumo funkcinės klasės

Gyvenimo pilnatvės balai gerėjo ir išeminės, ir neišeminės kilmės ŠN sergantiems reabilitacijos grupės pacientams. Kontrolinės grupės pacientų gyvenimo pilnatvės balų pokytis buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei reabilitacijos grupės pacientų po 3, 6 ir 12 mėn. (9 priedas).

Nagrinėjant gyvenimo pilnatvės pokyčių priklausomumą nuo amžiaus, didesni (p > 0,05) pokyčiai buvo nustatyti jaunesniems (18–44 m.) ir vidutinio amžiaus (45–59 m.) pacientams, palyginti su 60 metų ir vyresnių pacientų duomenimis ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės duomenų (10 priedas).

3.7. Širdies ir kvėpavimo funkcijos bei gyvenimo pilnatvės