Teisingų ir neteisingų ŢIV perdavimo kelių identifikavimas yra viena svarbiausių uţduočių, kurią reikia teisingai atlikti, kadangi tai tiesia pagrindą ţmonių suvokimo, nuomonės ir poţiūrio į ŢIV ligą ir ja sergančiuosius formavimui. Klaidingas įsitikinimas, kad ŢIV galima uţsikrėsti dalinantis indais, spaudţiant ranką ar pasiskolinus sergančiojo rūbą, gali lemti akivaizdţiai perdėtai atsargų bendravimą su sergančiuoju, jo stigmatizavimą ir vengimą diskutuoti apie tai, išsitirti ar kreiptis pagalbos į gydytojus. Todėl šioje KKL pacientų apklausoje tiriamiesiems buvo pateiktas galimų ir
14 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal šaltinius, iš kurių tyrimo dalyviai žino apie ŽIV ligą (%)
27 negalimų ŢIV perdavimo būdų sąrašas, iš kurių buvo paprašyta paţymėti teisingus ŢIV perdavimo
būdus. 53,62 proc. ligonių ţinojo daţniausius perdavimo būdus – lytinius santykius be barjerinių apsaugos priemonių tarp vyro ir moters, tarp vyro ir vyro bei švirkštų dalinimąsi. Geriausiai iš šių trijų perdavimo kelių ţinomi dalinimasis švirkštais ir adatomis bei heteroseksualūs lytiniai santykiai (15 pav.). Iš lentelėje pateiktų duomenų pastebima, kad pacientai rečiau pasirinkdavo homoseksualius lytinius santykius kaip ŢIV perdavimo būdą. Tai rodo, kad KKL pacientai maţiau išmano apie su homoseksualumu susijusius klausimus, greičiausiai dėl Lietuvoje vyraujančio homofobiškumo [32]. 7,25 proc. neţinojo nė vieno iš šių trijų ŢIV perdavimo būdų. Šis rodiklis labai panašus į Jungtinių Karalysčių nacionalinės AIDS draugijos [19] 2014 metais atliktos apklausos nustatytą rodiklį, kur jis siekė 7 proc.
Devyni iš dešimties ţmonių (89,1 %) teisingai teigė, kad ŢIV perduodamas vyrui ir moteriai
15 pav. Respondentų, pasirinkusių tris pagrindinius ŽIV perdavimo kelius, skaičius (%)
χ2=14,062, df=3, p=0,003
16 pav. Tyrimo dalyvių, pasirinkusių ir nepasirinkusių „Lytinių santykių be prezervatyvo tarp vyro ir moters metu“ ŽIV perdavimo būdą pasiskirstymas
28 nesaugiai lytiškai santykiaujant (15 pav.). Jungtinės karalystės nacionalinė AIDS draugija [19] 2014 metais nustatė, kad tai ţinojo beveik toks pats skaičius britų (83 %). Šiuo klausimu nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų amţiaus grupių pacientų (16 pav.). Visi apklausti 18 - 29 metų amţiaus grupės atstovai ţinojo, kad ŢIV perduodamas lytinių santykių be prezervatyvo tarp vyro ir moters metu. Vyresnėse amţiaus grupėse teisingų atsakymų daţnis maţėja ir maţiausias nustatytas tarp vyresnių nei 74 metų amţiaus asmenų. Tai rodo, kad jauni ţmonės, kurie yra labiausiai seksualiai aktyvūs, daugiau domisi ir yra geriau informuoti apie šį ŢIV plitimo kelią. Visose amţiaus grupėse ţmonės buvo statistiškai reikšmingai maţiau informuoti apie ŢIV plitimą lytinių santykių metu be prezervatyvo tarp vyro ir vyro, ir vyresnių nei 74 metų amţiaus grupėje siekė 9,1 proc. (17 pav.).
Šeši iš dešimties lietuvių pacientų (59,4 %) ţino, kad ŢIV gali būti perduodamas nesaugiai lytiškai santykiaujant vyrui su vyru. Tuo tarpu Jungtinės karalystės nacionalinės AIDS draugijos 2014 metų duomenimis tai ţinojo 81 proc. britų, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas [19]. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai geriausiai tai ţino 30 - 49 metų amţiaus KKL pacientai, o prasčiausiai ţino vyresni nei 74 metai ligoniai (17 pav.). Tai galima būtų sieti su tuo, kad vyresni kaip 74 metų pacientai yra maţai susidūrę su netradicine lytine orientacija, todėl neţino, ar ŢIV gali būti perduodamas tokiu keliu.
Vienas iš trijų daţniausių uţsikrėtimo ŢIV būdų yra dalinimasis panaudotais švirkštais ir adatomis, daţniausiai siejamas su intraveninių narkotinių medţiagų vartojimu. Dauguma (87,5 %) apklausoje dalyvavusių ţino, kad ŢIV galima uţsikrėsti dalinantis švirkštais ir adatomis (15 pav.). I. Čaplinskienė [4] 2014 metais nustatė, kad tai ţinojo 96,7 proc. ţmonių. Jungtinės karalystės
χ2=14,120, df=3, p=0,002
17 pav. Tyrimo dalyvių, pasirinkusių „Lytinių santykių be prezervatyvo tarp vyro ir vyro metu“ ŽIV perdavimo būdą pasiskirstymas (%) pagal
29 nacionalinės AIDS draugijos [19] 2014 metų duomenimis trys iš keturių britų (75 %) ţinojo šį faktą, tačiau nė vienas šių skirtumų nėra statistiškai reikšmingas. Apibendrinus galima teigti, kad KKL pacientai gana gerai ţino šį viruso perdavimo kelią. Tai gali būti susiję su ilgamečiu ŢIV gretinimu su asocialiais, intraveninius narkotikus vartojančiais asmenimis.
Ţinoma, kad lengviausias ŢIV plitimo būdas – per kraują. Vienas iš būdų uţsikrėsti per kraują yra perpilant uţsikrėtusio donoro kraujo recipientui, tačiau šiais laikais tokia tikimybė yra labai maţa. Z. Shimian ir kiti [33] nustatė, kad rizika uţsikrėsti ŢIV perpilant kraują yra vienas iš 1,5 milijono. Tai buvo pasiekta apklausiant donorus pasitelkus klausimynus, kuriais yra vertinama buvimo uţsikrėtus rizika, taip pat donorinis kraujas buvo tikrinamas laboratorijose. Nors rizika uţsikrėsti perpilant kraują yra labai maţa, svarbu, kad ţmonės ţinotų, kad toks uţsikrėtimo kelias yra galimas, kadangi jis yra susijęs su kitais perdavimo per kraują būdais. Apklausus KKL pacientus paaiškėjo, kad trys ketvirčiai (75 %) ţino, kad yra tikimybė uţsikrėsti ŢIV perpilant kraują. I. Čaplinskienė [4] 2014 metais nustatė, kad taip pat trys iš keturių (76,7 %) lietuvių ţinojo šį ŢIV plitimo būdą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp amţiaus grupių, lyties ar išsilavinimo šiuo klausimu nenustatyta.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis rizika perduoti ŢIV gimdymo metu vyrauja nuo 15 iki 30 proc. neţindančiųjų populiacijoje [34]. Šią riziką galima sumaţinti iki 1 – 2 proc. vartojant antiretrovirusinius vaistus nėštumo ir gimdymo metu, taikant priešretrovirusinį gydymą naujagimiui pirmąsias jo gyvenimo savaites arba Cezario pjūviu išvengiant gimdymo natūraliais takais. Ţinant efektyvios ŢIV profilaktikos naujagimiui galimybes, svarbu, kad ţmonės ţinotų, jog, visų pirma, galima gimdymo metu perduoti virusą naujagimiui. Apklausus KKL pacientus paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė respondentų (55,1 %) ţino, kad uţsikrėtusi nėščioji gimdymo metu gali perduoti uţkratą naujagimiui (18 pav.). I. Čaplinskienė [4] 2014 metais apklaususi Lietuvos gyventojus nustatė, kad šį
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal „Motina gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu“ ŽIV perdavimo būdo pasirinkimą (%)
30 faktą ţinojo daugiau (78,8 %) ţmonių, tačiau lyginant su šiame baigiamajame darbe pateiktu rezultatu šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos rizika perduoti ŢIV naujagimiui jį ţindant uţkrėstos motinos pienu vyrauja nuo 20 iki 45 proc., tačiau šią riziką taip pat galima ţenkliai sumaţinti taikant antiretrovirusinį gydymą bei vengiant ţindyti [34]. Kaip ir prieš tai nagrinėtu klausimu, taip pat yra svarbu, kad ir šiuo klausimu visuomenė būtų pakankamai informuota. Apklausus KKL stacionarizuotus pacientus nustatyta, kad tik kas ketvirtas (24,6 %) teisingai mano, jog motina gali uţkrėsti savo vaiką jį ţindydama savo pienu (19 pav.). I. Čaplinskienė [4] 2014 metais nustatė, kad tai ţinojo didesnis respondentų skaičius (30,2 %), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Tai
rodo, kad maţai KKL respondentų ţino, jog ŢIV galima uţkrėsti ir jau gimusį vaiką. Toks menkas ţinojimas gali lemti bereikalingą kūdikių uţkrėtimą ir padidintą naštą tiek paveiktoms šeimoms, tiek Lietuvos ekonomikai.
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal „Motina gali užkrėsti naujagimį žindymo metu“ ŽIV perdavimo būdo pasirinkimą (%)
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ŽIV perdavimo būdo pasirinkimą (%)
31 ŢIV koncentracija seilėse yra nereikšmingai maţa, kurios neuţtenka uţsikrėsti ŢIV, todėl bučiuojantis neuţsikrečiama, tačiau uţsikrėtimas tampa galimas jeigu burnoje yra ţaizda. Apklausus KKL pacientus paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų apklausoje ţino, kad galima uţsikrėsti ŢIV bučiuojantis, kai burnoje yra ţaizda (20 pav.). J. Grušausko su bendraautoriais [5] 2015 metais atliktoje KKL pacientų apklausoje nustatyta, kad daugiau respondentų (81,3 %) teisingai paţymėjo šį ŢIV plitimo būdą, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Aukštąjį išsilavinimą turintys KKL pacientai statistiškai reikšmingai daţniau teisingai paţymėjo šį ŢIV perdavimo kelią lyginant su aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčiais asmenimis (21 pav.). Atsakymų skirtumas tarp
viduriniojo ir aukštesniojo išsilavinimo respondentų yra neţymus.
Kas antras (53,6 %) buvo teisingai įsitikinęs, kad ŢIV galima uţsikrėsti darantis tatuiruotę (20 pav.). Šis įsitikinimas yra teisingas, kadangi uţsikrėsti virusu įmanoma, jeigu tatuiravimo įrankiai yra sutepti uţkrėstojo krauju arba yra dalinamasi rašalu [35]. J. Grušausko su bendraautoriais [5] tyrime nustatyta, kad daugiau respondentų (81,9 %) ţinojo šį faktą, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Rizika uţsikrėsti šiuo būdu yra labai maţa, tačiau ji gali padidėti, jeigu tatuiravimą atlieka nelicenzijuotas specialistas dėl galimų higienos normų paţeidimų [35].
Trys iš dešimties (29 %) ţinojo, kad galima uţsikrėsti ŢIV veriantis auskarą (20 pav.). Palyginus su J. Grušausko su bendraautoriais [5] atlikto tyrimo rezultatais, prieš 2 metus teisingą atsakymą ţinančių ligonių skaičius buvo statistiškai reikšmingai didesnis (81,9 %). Tokį rezultatų skirtumą galima būtų paaiškinti padarius prielaidą, kad apklaustų ligonių kontingentas abiejų tyrimų metu buvo skirtingas. Išsilavinimo, amţiaus ir lyties įtakos ţinioms nenustatyta. Rizika uţsikrėsti ŢIV
χ2=6,488, df=3, p=0,039
21 pav. Tyrimo dalyvių, pasirinkusių „Bučiuojantis kai burnoje yra žaizda“ ŽIV perdavimo būdą pasiskirstymas (%) pagal išsilavinimą
32 veriantis auskarą priklauso nuo tų pačių veiksnių kaip ir darantis tatuiruotę, todėl svarbu, kad tai atliekantis specialistas būtų licenzijuotas [35].
Atliekant apklausą siekta nustatyti, kiek KKL pacientų klaidingai tiki ŢIV perdavimo mitais (22 pav.). Mitų yra įvairių, tačiau apklausoje buvo pateikti tik keletas. Nustatyta, kad didţioji dauguma
apklaustųjų nepaţymėjo neteisingų ŢIV perdavimo būdų. 13,0 proc. mano, kad ŢIV galima uţsikrėsti valgant ar geriant iš tų pačių indų. I. Čaplinskienė [4] 2014 metais atlikus Lietuvos gyventojų apklausą šiuo klausimu nustatė, kad 6,7 proc. tikėjo šiuo mitu. Lyginant su šiame darbe pateiktu rezultatu šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. 1,4 proc. klaidingai galvoja, kad galima uţsikrėsti ŢIV spaudţiant ranką (22 pav.). Tuo tarpu J. Grušauskas ir kiti [5] nustatė, kad 24,5 proc. respondentų galvojo tą patį (p=0,0002). 7,2 proc. mano, kad ŢIV gali uţkrėsti įkandęs laukinis gyvūnas ir toks pats skaičius KKL pacientų teigia, kad ŢIV galima uţsikrėsti dėvint tuos pačius rūbus kaip ir uţsikrėtęs ŢIV (22 pav.). 11,6 proc. galvoja, kad ŢIV galima uţsikrėsti įkandus uodui. J. Grušausko su bendraautoriais [5] atliktame tyrime nustatyta, kad 32,6 proc. galvojo tą patį (p=0,0059). I. Čaplinskienės [4] 2014 metų tyrimo duomenimis klaidingai manančių buvo 16,6 proc. Šis skirtumas tarp pastarojo ir šio baigiamojo darbo tyrimo duomenų nėra statistiškai reikšmingas. Palyginus šio baigiamojo darbo rezultatus su J. Grušausko su bendraautoriais tyrimo rezultatais galima galvoti, kad KKL pacientai šiuo metu yra geriau informuoti apie ŢIV perdavimo mitus, negu buvo prieš 2 metus.
Apibendrinant galima teigti, kad KKL pacientai nėra linkę tikėti ŢIV perdavimo mitais. Tik maţa dalis ligonių galvojo, kad dalinantis rūbais, ar indais galima uţsikrėsti ŢIV. Panaši dalis respondentų manė, kad virusą gali pernešti uodai ir laukiniai gyvūnai. Maţiausia dalis apklaustųjų tikėjo, kad ŢIV perduodamas sveikinantis spaudţiant ranką. Šie rezultatai duoda pagrindo manyti, kad dauguma ţmonių neturi klaidingų įsitikinimų apie ŢIV perdavimo kelius, o tai svarbu vykdant ŢIV infekcijos prevencijos programas bei maţinant neigiamą nuomonę apie uţsikrėtusiuosius ir jų stigmatizaciją.
22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skirtingus ŽIV perdavimo mitus (%)
33
3.3 Kauno klinikinės ligoninės pacientų poţiūris į ŢIV ligą
Neigiama nuomonė ir poţiūris į ŢIV infekciją lemia ţmonių nenorą išsitirti, uţsikrėtusiųjų stigmatizacija stabdo sergančiuosius pripaţinti savo ligą ir kreiptis pagalbos. ŢIV stigmatizacija buvo pripaţinta rimtu barjeru kovai su ŢIV infekcija [3]. Dėl to svarbu išsiaiškinti, kokios ţmonės yra nuomonės apie uţsikrėtusiuosius ŢIV. Paklausus KKL pacientų, ar uţsikrėtę ŢIV nusipelno tokio paties palaikymo ir pagarbos kaip ir sergantieji vėţiu, dauguma respondentų (68,1 %) atsakė teigiamai
(23 pav.). Jungtinės karalystės nacionalinė AIDS draugija [19] 2014 metais atliko tyrimą, kurio metu britams buvo pateiktas analogiškas klausimas, su kuriuo sutiko daugiau britų (79 %), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Su klausimu nesutiko 14,5 proc. apklaustų KKL pacientų. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingo amţiaus asmenų (24 pav.). Pastebėta, kad jaunesni ţmonės (18 - 49 metų amţiaus) yra labiau linkę palaikyti ir gerbti sergančius ŢIV liga. Tuo tarpu 50 - 74 metų amţiaus grupėje šis rodiklis maţėja ir tarp vyresnių kaip 74 metai amţiaus respondentų siekia 27,3 proc.
Kas antras respondentas (46,4 %) nevengtų bendrauti su kaimynu, jeigu suţinotų, kad jis uţsikrėtęs ŢIV. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės nacionalinės AIDS draugijos [19] duomenimis 67 proc. britų elgtųsi taip pat, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Nustatyta, kad moterys statistiškai reikšmingai daţniau vengtų bendrauti su kaimynu, jeigu suţinotų, kad jis uţsikrėtęs ŢIV, tuo tarpu tris kartus maţiau vyrų elgtųsi taip pat (25 pav.). Taip pat pastebėta, kad jaunesni ţmonės statistiškai reikšmingai daţniau nevengtų bendrauti su kaimynu, esant minėtoms aplinkybėms, lyginant su vyresniais ţmonėmis (26 pav.). Daugiau kaip pusė 18 - 29 metų amţiaus grupės respondentų (58,3
23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar žmonės, užsikrėtę ŽIV, nusipelno tokio pačio palaikymo ir pagarbos
34 %) nevengtų bendrauti su uţsikrėtusiu kaimynu, tuo tarpu tik kas penktas vyresnis kaip 74 metų
amţiaus respondentas nevengtų daryti to paties.
Pateikus teiginį „Turiu maţai uţuojautos ţmonėms, uţsikrėtusiems ŢIV per nesaugius lytinius santykius―, daugiau kaip pusė apklaustųjų su šiuo teiginiu sutiko, nesutiko tik kas trečias. Jungtinės Karalystės nacionalinės AIDS draugijos [19] duomenimis panašus skaičius britų (51 %) taip pat neuţjaustų uţsikrėtusiųjų per nesaugius lytinius santykius. Buvo stebėtas statistiškai reikšmingai didesnis jaunesnių respondentų tolerantiškumas uţsikrėtusiems ŢIV lyginant su vyresniais (27 pav.).
χ2=16,631, df=6, p=0,010
24 pav. Atsakymų į klausimą „Ar žmonės, užsikrėtę ŽIV, nusipelno tokio paties palaikymo ir pagarbos kaip ir sergantieji vėžiu?“ pasiskirstymas (%)
pagal amžių
χ2=7,576, df=2, p=0,024
25 pav. Atsakymų į klausimą „Jeigu sužinotumėte, kad Jūsų kaimynas užsikrėtęs ŽIV, ar vengtumėte bendrauti su juo?“ pasiskirstymas (%) pagal
35 Tarp 18 - 29 metų amţiaus grupės respondentų su šiuo teiginiu nesutiko kas antras (58,3 %). Tarp
vyresnių kaip 74 metai amţiaus su teiginiu sutiko du iš trijų rerspondentų (63,6 %).
Su teiginiu „Jeigu suţinočiau, kad mano šeimos narys ar artimas draugas serga ŢIV liga, tai nepakenktų mūsų santykiams― sutiko du trečdaliai apklaustųjų (68,1 %), šeši iš dešimties (17,4 %) buvo neapsisprendę (28 pav.). Lyginant su Jungtinės Karalystės nacionalinės AIDS draugijos [19] 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. teigė, kad tai nepakenktų jų santykiams, tačiau
χ2=13,042, df=6, p=0,040
26 pav. Atsakymų į klausimą „Jeigu sužinotumėte, kad Jūsų kaimynas užsikrėtęs ŽIV, ar vengtumėte bendrauti su juo?“ pasiskirstymas (%) pagal
amžių
χ2=13,040, df=6, p=0,039
27 pav. Atsakymų į teiginį „Turiu mažai užuojautos žmonėms, kurie užsikrėtė ŽIV per nesaugius lytinius santykius“ pasiskirstymas (%) pagal
36 palyginus šį rezultatą su baigiamojo darbo rezultatu gauta, kad skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Nagrinėjant šį teiginį, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų amţiaus grupių, išsilavinimo ir
lyties asmenų nenustatyta.
Vertinant respondentų poţiūrį į ŢIV ligą, bandyta išsiaiškinti, kokiai rizikos grupei uţsikrėsti ŢIV jie save priskiria (29 pav.). Nustatyta, kad didţioji dauguma save priskiria visiškai jokios (36,2 %) ir maţos (43,5 %) rizikos grupėms. 7,2 proc. apklaustųjų, kurie visi buvo vyrai, save priskyrė didelės rizikos grupei. J. Grušausko su bendraautoriais [5] tyrime, vykdytame 2015 metais, buvo nustatyta, kad 4,4 proc. respondentų save priskyrė didelės rizikos grupei. Tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Paklausus, ar dalyvavusiems apklausoje uţtenka ţinių apie ŢIV ligą, beveik pusė (43,3 %) atsakė, kad neuţtenka ir norėtų ţinoti daugiau (30 pav.). Daugiau kaip pusė respondentų, iš kurių kas
28 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas į teiginį „Jeigu sužinočiau, kad mano šeimos narys ar artimas draugas serga ŽIV, tai
nepakenktų mūsų santykiams“ (%)
29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal į kurią rizikos grupę jie save priskiria (%)
37 penktas teigia, kad vis tiek neuţsikrės, ţinių pakanka ir daugiau nereikia. 51,5 proc. teigusiųjų, kad neuţsikrės ŢIV, yra 50 - 74 metų amţiaus vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. J. Grušauskas ir kiti [5] atliko KKL pacientų apklausą ir nustatė, kad 38,1 proc. teigė, kad jiems nereikia papildomų ţinių, nes jų pakanka, o 13,6 proc. teigė, tai nesvarbu, nes vis tiek neuţsikrės, tačiau stebėti skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Iš šių duomenų matoma, kad dauguma KKL pacientų nėra suinteresuoti
domėtis ŢIV liga. Taip yra greičiausiai dėl to, kad daugelis save priskyrė maţos arba visiškai jokios rizikos uţsikrėsti grupėms, todėl nemato poreikio apie tai domėtis.
30 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Ar Jums užtenka žinių apie ŽIV ir jo sukeliamą ligą?“ (%)
38
4. IŠVADOS
1. Tyrime dalyvavę Kauno klinikinėje ligoninėje gydomi pacientai maţai ţino apie ŢIV ligos uţkrečiamumo ir eigos dinamiką, gerai ţino barjerinės apsaugos priemonių vaidmenį ŢIV ligos prevencijoje, tačiau apie visus pagrindinius ŢIV perdavimo būdus informuota tik didesnė pusė respondentų. Apklaustieji nelinkę tikėti ŢIV perdavimo mitais.
2. Didesniosios dalies respondentų poţiūris į uţsikrėtusius ŢIV yra palankus. Jaunesni Kauno klinikinės ligoninės pacientai tolerantiškesni ŢIV uţsikrėtusiųjų atţvilgiu (p<0,05), tolerantiškumo ir supratingumo daţnis su amţiumi linkęs maţėti.
3. Pagrindiniai tyrimo dalyvių informacijos apie ŢIV ligą šaltiniai yra televizija, spauda ir internetas. Papildomų ţinių apie ŢIV ligą norėtų gauti maţesnė pusė respondentų, nes dauguma jų įsitikinę, kad uţsikrėtimas ŢIV jiems negresia arba rizika yra minimali.
39
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, siūlomos praktinės rekomendacijos:
1. Daugiausiai ţinių Kauno klinikinės ligoninės pacientai gauna iš spaudos, interneto ir televizijos, todėl tikslinga platinti daugiau informacijos apie ŢIV ligą per šiuos šaltinius.
Maţiausiai informacijos gaunama iš šeimos gydytojo, todėl rekomenduojama parengti informacinių lankstinukų apie ŢIV ligą ir pateikti juos šeimos gydytojams, kad jie padalintų lankstinukus savo pacientams.
2. Rekomenduojama daţniausiai lankomose vietose, pvz., poliklinikų, ligoninių skyriuose, iškabinti informacinių plakatų apie ŢIV ligą, siekiant atkreipti kuo daugiau lankytojų, pacientų bei dirbančio personalo dėmesio į ŢIV infekcijos problemą.
3. Tikslinga periodiškai vykdyti ţmonių apklausą ir tikrinti jų ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą, siekiant įvertinti taikomų informavimo priemonių veiksmingumą.
40
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Čaplinskienė I, Jučienė O, Šimkūnaitė-Zaţeckė A. Uţsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir ţmogaus imunodeficito virusu (ŢIV) epidemiologinės situacijos apţvalga Lietuvoje [elektroninis išteklius]. Vilnius. 2016. [ţiūrėta 2016 rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Ataskaitos/2015/LPI_analize_2015.pdf
2. Cahill S. Understanding public opinion toward HIV / AIDS [Internet]. 2006;1–14. [cited 2017 May 06]. Available from: http://www.gmhc.org/files/editor/file/perceptions_klein3.pdf
3. Wang G, Wada K, Hoshi K, Sasaki N, Ezoe S, Satoh T. Association of Knowledge of HIV and Other Factors with Individuals‘ Attitudes toward HIV Infection: A National Cross-Sectional Survey among the Japanese Non-Medical Working Population. PLoS One. 2013;8(7):1–8. 4. Čaplinskienė I. Uţkrečiamųjų ligų aktualijos [elektroninis išteklius]. 7 tomas. 2015. p. 10-14.
[ţiūrėta 2016 rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/2015%20leidiniai.pdf
5. Grušauskas J, Galkauskaitė J, Damulevičiūtė G, Griška V. HIV Prevalence Among Kaunas Clinical Hospital‘s Patients‘ and their Knowledge on HIV Infection. In: International Health Sciences Conference 2015 Abstract book. Kaunas; 2015. p. 315–6.
6. Kančiauskienė Ţ. Ţmogaus imunodeficito viruso (ŢIV) infekcijos prevencijos tarp nėščiųjų metodinės rekomendacijos. 2014. 4 p.
7. Campbell-Yesufu OT, Gandhi RT. Update on Human Immunodeficiency Virus (HIV)-2 Infection. Clin Inf Dis. 2011;52(6):780–7.
8. Thomas CF, Limper AH. Epidemiology, clinical manifestations, and diagnosis of Pneumocystis pneumonia in HIV-uninfected patients [Internet]. 2016. [cited 2016 Aug 13]. Available from: http://www.uptodate.com/contents/epidemiology-clinical-manifestations-and-diagnosis-of-pneumocystis-pneumonia-in-hiv-uninfected-patients
9. amfAR The Foundation for AIDS Research. Thirty Years of HIV/AIDS: Snapshots of an Epidemic [Internet]. amfAR Website. [cited 2016 Aug 13]. Available from:
http://www.amfar.org/thirty-years-of-hiv/aids-snapshots-of-an-epidemic/
10. Joint United Nations Programme on HIV/AIDS. Regional Statistics — 2015. 2016;(December):18–25. [cited 2016 Aug 13]. Available from:
http://www.unaids.org/sites/default/files/media_asset/UNAIDS_FactSheet_en.pdf
11. Joint United Nations Programme on HIV/AIDS. Global AIDS. Aids [Internet]. 2016;17 Suppl 4:S3-11. [cited 2016 Nov 10].
41 12. Joint United Nations Programme on HIV/AIDS. 2011 UNAIDS World AIDS Day report.
America (NY). 2011;0–2. [cited 2016 Nov 10]. Available from:
http://www.unaids.org/sites/default/files/media_asset/JC2216_WorldAIDSday_report_2011_en _1.pdf
13. Čaplinskas S. 30 metų pasaulis gyvena su AIDS – profesiniai pastebėjimai ir vertinimai [elektroninis išteklius]. 2011;1–3. [ţiūrėta 2016 rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/30%20metu%20su%20AIDS.pdf
14. WHO. HIV/AIDS Fact Sheet [Internet]. 2016. [cited 2016 Aug 13]. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs360/en/
15. Čaplinskiene I, Čaplinskas S, Griškevičius A. Narkotikų vartojimas ir ŢIV infekcija įkalinimo įstaigose. Medicina (Kaunas) [elektroninis išteklius]. 2003;39(8):797–803. [ţiūrėta 2016 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12960460
16. ULAC. Šiemet Lietuvoje nustatyti 44 nauji ŢIV infekcijos atvejai [elektroninis išteklius]. 2016. [ţiūrėta 2017 m. geguţės 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/siemet-lietuvoje-nustatyti-44-nauji-ziv-infekcijos-atvejai
17. ECDC. Thematic report : HIV treatment , care and support. Monitoring implementation of the Dublin Declaration on Partnership to Fight HIV/AIDS in Europe and Central Asia: 2012 progress [Internet]. 2012. [cited 2017 May 06]. Available from:
http://ecdc.europa.eu/en/publications/Publications/dublin-declaration-treatment-care-support.pdf 18. ECDC. Special Report. HIV treatment and care. Monitoring implementation of the Dublin Declaration on Partnership to Fight HIV/AIDS in Europe and Central Asia: 2017 progress