1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
INFEKCINIŲ LIGŲ KLINIKA
DAINIUS MIKALAJŪNAS
KAUNO KLINIKINĖS LIGONINĖS PACIENTŲ ŢINIOS IR
POŢIŪRIS Į ŢIV LIGĄ
Medicinos studijų programos magistrinis baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Daiva Vėlyvytė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1 ŢIV ligos epidemiologija pasaulyje ... 9
1.2 ŢIV infekcijos epidemiologinė situacija Lietuvoje ... 10
1.3 Ţmonių ţinios apie ŢIV infekciją pasaulyje ... 11
1.4 Lietuvos gyventojų ţinios apie ŢIV infekciją ... 12
1.5 Lietuvos gyventojų poţiūris į uţsikrėtusius ŢIV ... 13
1.6 Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinios apie ŢIV infekciją ... 13
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 15
2.1 Tyrimo planavimas ... 15
2.2 Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka ... 15
2.3 Tyrimo metodai ... 16
2.4 Duomenų analizė ... 16
2.5 Tyrimo etika ... 17
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 18
3.1 Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinios apie ŢIV ligą ... 18
3.2 Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinios apie ŢIV perdavimo kelius ... 26
3.3 Kauno klinikinės ligoninės pacientų poţiūris į ŢIV ligą ... 33
4. IŠVADOS ... 38
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 39
3
SANTRAUKA
Autorius: Dainius Mikalajūnas; Tema: „Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinios ir poţiūris į ŢIV ligą―. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą.
Tyrimo uţdaviniai: 1) Išsiaiškinti Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinias apie ŢIV ligą; 2) Išsiaiškinti
Kauno klinikinės ligoninės pacientų poţiūrį į ŢIV ligą; 3) Išsiaiškinti pacientų ţinių apie ŢIV ligą šaltinius bei poreikį.
Tyrimo metodai: Buvo vykdoma pacientų, gydomų Kauno klinikinėje ligoninėje terapinio ir chirurginio
profilio skyriuose, apklausa. Tyrimo instrumentas buvo anoniminė anketa, kurią sudarė 23 uţdaro tipo klausimai, atskleidţiantys ligonių ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą. Gauti duomenys buvo apdoroti IBM SPSS Statistics (23.0) ir WPS Spreadsheets (10.2.0.5811) programine įranga.
Tyrimo dalyviai: Apklausti 103 pacientai, iš kurių tyrime dalyvavo 29 moterys ir 40 vyrų. Daugiausia
respondentų buvo 50 - 74 metų amţiaus grupės asmenys. 44,9 proc. respondentų nurodė turintys vidurinį išsilavinimą, 27,5 proc. – aukštąjį išsilavinimą.
Tyrimo rezultatai: 56,5 proc. tyrimo dalyvių ţino, kas yra ŢIV liga ir AIDS. Paklausus, ar ţmonės, uţsikrėtę
ŢIV gali atrodyti visiškai sveiki, 71 proc. atsakė teisingai. 14,7 proc. respondentų ţino, kad yra efektyvių būdų kaip apsaugoti naujagimį nuo uţsikrėtimo ŢIV nuo uţsikrėtusios nėščiosios. Tik 2,9 proc. tiriamųjų ţino, kada po uţsikrėtimo ŢIV pasireiškia ligos poţymiai. 27,9 proc. respondentų ţino, kad rizika uţsikrėsti ŢIV nuo ţmogaus, kuris gydomas antiretrovirusiniais vaistais, yra labai maţa. Tik 4,4 proc. apklaustųjų ţino, kada po uţsikrėtimo ţmogus tampa infekcijos šaltiniu, o 75,0 proc. tiriamųjų ţino, kad prezervatyvai sumaţina riziką uţsikrėsti. 68,1 proc. respondentų galvoja, kad uţsikrėtę gali gyventi tokį pat gyvenimą kaip ir sveiki. 49,3 proc. ţino, kad Lietuvoje ŢIV liga sergantieji yra gydomi. Daugiausiai respondentų informaciją apie ŢIV gauna iš televizijos (33,8 %), interneto (23,6 %), spaudos (29,1 %). 53,6 proc. ţino visus tris pagrindinius ŢIV perdavimo būdus. Vidutiniškai 8,1 proc. tiki ŢIV perdavimo mitais. 68,1 proc. sutinka, kad uţsikrėtę ŢIV nusipelno tokio pat palaikymo ir pagarbos kaip ir sergantieji vėţiu. 36,2 proc. save priskiria visiškai jokios rizikos uţsikrėsti grupei, 43,5 proc. maţos rizikos, 7,2 proc. - didelės rizikos. 34,3 proc. respondentų galvoja, kad ţinių apie ŢIV ligą uţtenka, 43,3 proc. respondentų turimų ţinių neuţtenka ir jie norėtų ţinoti daugiau, 22,4 proc. teigia, kad tai nesvarbu, nes jie vis tiek neuţsikrės.
Išvados: 1) Tyrime dalyvavę Kauno klinikinėje ligoninėje gydomi pacientai maţai ţino apie ŢIV ligos
uţkrečiamumo ir eigos dinamiką, gerai ţino barjerinės apsaugos priemonių vaidmenį ŢIV ligos prevencijoje, tačiau apie visus pagrindinius ŢIV perdavimo būdus informuota tik didesnė pusė respondentų. Apklaustieji nelinkę tikėti ŢIV perdavimo mitais; 2) Didesniosios dalies respondentų poţiūris į uţsikrėtusius ŢIV yra palankus. Jaunesni Kauno klinikinės ligoninės pacientai tolerantiškesni ŢIV uţsikrėtusiųjų atţvilgiu (p<0,05), tolerantiškumo ir supratingumo daţnis su amţiumi linkęs maţėti; 3) Pagrindiniai tyrimo dalyvių informacijos apie ŢIV ligą šaltiniai yra televizija, spauda ir internetas. Papildomų ţinių apie ŢIV ligą norėtų gauti maţesnė pusė respondentų, nes dauguma jų įsitikinę, kad uţsikrėtimas ŢIV jiems negresia arba rizika yra minimali.
4
SUMMARY
Author: Dainius Mikalajūnas; Topic: „Kaunas Clinical Hospital Patients‗ Knowledge and Attitude Toward
HIV Infection―.
Aim: To evaluate Kaunas Clinical Hospital patients‗ knowledge and attitude toward HIV infection.
Objectives: 1) To determine Kaunas Clinical Hospital patients‗ knowledge of HIV infection; 2) To determine
Kaunas Clinical Hospital patients‗ attitudes toward HIV infection; 3) To asses sources and necessity of patients‗ knowledge of HIV infection.
Methods: A cross-sectional study was performed on therapeutic and surgical wards of Kaunas Clinical
Hospital. For this purpose, an anonymous survey was used consisting of 23 closed type questions. Data was processed with IBM SPSS Statistics (23.0) and WPS Spreadsheets (10.2.0.5811) software packages.
Participants: A total of 103 patients were surveyed, 29 of which were women and 40 were men. Most
respondents were 50 - 74 years old. 44.9 % of respondents had middle school education, 27.5 % – university education.
Results: 56.5 % know that HIV infection differs from AIDS. When asked if people infected with HIV can look
healthy, 71 % responded correctly. When presented with statement that there are no effective ways to prevent the newborn from getting HIV from infected mother, 14.7 % answered correctly. Only 2.9 % knew when symptoms present after getting infected. 27.9 % were aware that the risk to get HIV from a person who is treated for HIV is very low. Only 4.4 % knows when after getting infected one can infect others. 75.0 % correctly believe that condoms reduce the risk to get HIV. 68.1 % thinks that infected people can lead the same life as uninfected. 49.3 % knows that one can get HIV treatment in Lithuania. Most of respondents know about HIV from the TV (33.8 %), the internet (23.6 %) and the press (29.1 %). 53.6 % knows all three main modes of HIV transmission. On average 8.1 % believe in HIV transmission myths. 68.1 % agree that the infected deserve the same level of compassion and respect as those afflicted with cancer. 36.2 % of respondents assign themselves to the no risk of infection group, 43.5 % to a little risk of infection group and 7.2 % to high risk of infection group. 34.3 % say that they have enough knowledge of HIV, 43.3 % say they lack knowledge of HIV and would like to know more, 22.4 % proclaim that it is irrelevant since they will not get infected.
Conclusions: 1) Kaunas Clinical Hospital‘s patients know little about the dynamics of HIV infection; they
know the role of condoms during sex well, however, only a little over half are aware of the main modes of HIV transmission. Respondents do not tend to believe in HIV transmission myths; 2) Patients‘ attitude toward the HIV infected is positive. Younger patients are more tolerant toward infected with HIV compared with older patients and the degree of tolerance tends to decline with age; 3) Most people know about HIV from the TV, the press and the internet. Less than half would like to know more about HIV infection.
5
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą išdavusio komiteto pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos
centras.
Leidimo numeris: Nr. BEC-MF-267 Leidimo išdavimo data: 2017-02-10
6
SANTRUMPOS
AIDS – įgytas imunodeficito sindromas (Aquired Immunodeficiency Syndrome) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
ŢIV – ţmogaus imundeficito virusas KKL – Kauno klinikinė ligoninė
7
ĮVADAS
Ţmogaus imunodeficito viruso (ŢIV) liga yra vis dar neišgydoma ir plintanti Lietuvoje virusinė infekcija. Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2016 metų ataskaitoje 2015 metais uţregistruoti nustatytą daugiametį vidurkį viršijantys 157 nauji uţsikrėtimo ŢIV atvejai - 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai 2014 metais buvo 4,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų [1]. Kadangi ŢIV liga nėra išgydoma, kas met uţsikrėtusiųjų skaičius auga ir problema aktualėja. Tačiau ŢIV liga jau nuo 1980-ųjų buvo lydima gėdos, pasibjaurėjimo, baimės. Ţmonės atstumdavo uţsikrėtusius šeimos narius, aplinkiniai vengdavo bendrauti su jais [2]. Būdavo iš anksto nusistatoma prieš sergančiuosius, jie kentėdavo nuo diskriminacijos, buvo smerkiami. Neigiama nuomonė ir poţiūris į ŢIV infekciją lėmė ţmonių nenorą tirtis, uţsikrėtusiųjų stigmatizacija neleido sergantiems paskelbti apie savo ligą ir kreiptis pagalbos, kalbėtis apie tai su lytiniais partneriais. ŢIV stigmatizacija buvo pripaţinta rimtu barjeru kovai su ŢIV infekcija [3]. Nors ir ne taip stipriai išreikštas, bet neigiamas poţiūris į uţsikrėtusiuosius ŢIV išlieka ir šią dieną.
Viena iš prieţasčių, formuojanti negatyvų poţiūrį į ŢIV ligą yra menkas suvokimas apie ŢIV infekcijos eigą, perdavimo kelius, prevencijos bei gydymo priemones, prognozę. Tai ne tik prisideda prie ligos stigmatizavimo, bet ir didina ŢIV infekcijos plitimo riziką, todėl svarbu įsitikinti, kad Lietuvos gyventojai turi pakankamai gerą supratimą apie ŢIV ligą, siekiant uţkirsti kelią arba bent pristabdyti jos plitimą.
Valstybinės institucijos visame pasaulyje periodiškai vykdo gyventojų apklausas siekdamos išsiaiškinti ţmonių ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą ir ja sergančiuosius. Taip yra įvertinamas taikomų prevencinių programų poveikis palyginant, ar ţmonių informuotumas šiuo klausimu didėja, ar jų poţiūris į sergančiuosius ŢIV liga keičiasi. Lietuvoje I. Čaplinskienė [4] 2004 metais atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuria siekė patikrinti gyventojų ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą. Autorė tyrimą pakartojo 2014 metais ir palygino gautus duomenis su ankstesniu tyrimu. J. Grušauskas su bendraautoriais [5] 2015 metais atliko Kauno klinikinės ligoninės pacientų apklausą ir nustatė jų ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą.
Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, ką ţmonės ţino, kokios yra nuomonės ir iš kokių šaltinių gauna informaciją apie ŢIV ligą, bei palyginti tai su minėtų autorių tyrimų rezultatais ir kitų pasaulio valstybių gyventojų ţiniomis ir poţiūriu.
8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
TYRIMO TIKSLAS:
Išsiaiškinti Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą.
TYRIMO UŢDAVINIAI:
1. Išsiaiškinti Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinias apie ŢIV ligą. 2. Išsiaiškinti Kauno klinikinės ligoninės pacientų poţiūrį į ŢIV ligą. 3. Išsiaiškinti pacientų ţinių apie ŢIV ligą šaltinius ir poreikį.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 ŢIV ligos epidemiologija pasaulyje
Ţmogaus imunodeficito viruso (ŢIV) liga, dar kitaip vadinama ŢIV infekcija – tai virusinė infekcija, sukeliama Retroviridae šeimai priklausančio viruso. Sukėlėjas perduodamas iš ţmogaus ţmogui lytiniu keliu, per kraują, biologinius skysčius bei iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar ţindymo metu [6]. Šiuo metu yra ţinomi du viruso tipai: ŢIV-1 ir ŢIV-2. ŢIV-1 yra plačiai paplitęs pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, ir yra daţniausia ŢIV ligos prieţastis, tuo tarpu ŢIV-2 labiausiai paplitęs Vakarų Afrikoje [7].
Pirmieji ŢIV atvejai buvo aprašyti 1981 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kai penkiems jauniems prieš tai buvusiems sveikiems vyrams nustatyta Pneumocystis carinii pneumonija – reta plaučių infekcija, nustatoma tik ypač didelę imunosupresiją turintiems pacientams [8]. Šie atvejai buvo vėliau pripaţinti įgyto imunodeficito sindromo (Aquired Immunodeficiency Sindrome, AIDS) pasekmėmis [9]. Remiantis Jungtinių Tautų AIDS programos 2016 metų pranešimo duomenimis, uţsikrėtusiųjų ŢIV skaičius 2015 metų pabaigoje pasaulyje siekė 36,7 milijonus, iš kurių 2,1 milijonai buvo nauji uţsikrėtimo atvejai tais metais [10]. Nors naujų uţsikrėtimų skaičius nuo 3,6 milijonų 2001 metais sumaţėjo iki 1,9 milijonų 2015 metais, skirtumas tarp skirtingų regionų išlieka didelis. Daugiausiai uţsikrėtimų 2015 metais buvo fiksuota rytinėje ir pietinėje Afrikos dalyse (1 milijonas), tačiau šiuose regionuose buvo fiksuotas ir didţiausias naujų uţsikrėtimų skaičiaus maţėjimas dėl plačios gydymo programos taikymo – nustatyta 40 tūkstančių atvejų maţiau negu 2010 metais (4 % sumaţėjimas). Vakarų ir Centrinėje Europoje bei Šiaurės Amerikoje naujų uţsikrėtimų skaičius buvo maţiau nei 1 proc. Tuo tarpu Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje nuo 2010 iki 2015 metų naujų uţsikrėtimų skaičiaus padidėjo 57 proc [11]. Tuo tarpu mirštamumas pasaulyje uţsikrėtusiųjų tarpe sumaţėjo nuo 2,8 milijono 2005 metais iki 1,8 milijono 2010 metais ir 1,1 milijono 2015 metais [11,12].
Daţniausi ŢIV plitimo keliai skiriasi priklausomai nuo regiono. Vakarų ir Centrinėje Europoje dominuoja plitimas per nesaugius lytinius santykius, tuo tarpu Rytų Europoje – per intraveninių narkotikų vartojimą [13].
ŢIV liga yra vis dar nepagydoma, tačiau efektyvus priešvirusinis gydymas padeda kontroliuoti viruso aktyvumą, koncentraciją kraujyje, sumaţindamas perdavimo riziką bei pagerindamas uţsikrėtusiųjų gyvenimo kokybę [14]. Remiantis Jungtinių Tautų AIDS programos 2016 metų pranešimu, 2010 metais pasaulyje buvo 7,5 milijono uţsikrėtusiųjų, kurie gydėsi
10 antiretrovirusiniais vaistais [11]. 2015 metais šis skaičius išaugo iki 17 milijonų. Ryškiausias augimas stebėtas didţiausio sergamumo regionuose (Rytų ir Pietų Afrikoje), kur gydomų pacientų skaičius nuo 2010 metų išaugo daugiau kaip dvigubai ir 2015 siekė 10,3 milijono. Tai lėmė 36 proc. maţesnį mirštamumą nuo su AIDS susijusių komplikacijų nuo 2010 metų. Maţiausias, siekiantis tik kelis procentus, antiretrovirusiniais vaistais gydomų pacientų skaičius stebėtas Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, siekiantis kelis procentus. Nustatyta, kad moterys daţniau buvo gydomos nei vyrai, atitinkamai 52 proc. ir 41 proc. Tai lėmė skirtingą mirštamumo nuo su AIDS susijusių komplikacijų skaičiaus sumaţėjimą tarp moterų (33 %) ir vyrų (15 %) [11].
1.2 ŢIV infekcijos epidemiologinė situacija Lietuvoje
Pirmasis ŢIV ligos atvejis Lietuvoje uţregistruotas 1988 metais. Tai buvo jūreivis iš Klaipėdos, kuris Kauno klinikose gydėsi dėl sunkios sveikatos būklės. ŢIV buvo diagnozuotas į Maskvos virusologinį institutą nusiuntus paciento kraujo mėginį [13].
Sergamumas (angl. Incidence) ŢIV infekcija Lietuvoje buvo neţymus viso dešimto dešimtmečio eigoje (1 pav.). 2002 metais buvo stebimas spartus sergamumo šuolis, kuris 2003 metais susietas su Alytaus grieţtojo reţimo pataisos namų kolonijoje naujai diagnozuotais 300 ŢIV infekcijos atvejų, dėl lengvai prieinamų švirkščiamųjų narkotikų vartojimo [15].
1 pav. Infekuotųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų skaičius 100 000 gyventojų
11 Pasak Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, prof. S. Čaplinsko, vertinant pastarųjų penkerių metų ŢIV infekcijos tendencijas Lietuvoje galima teigti, jog sergamumo ŢIV rodiklis neţymiai svyruoja ir jis nėra aukštesnis nei ES šalių vidurkis; daugėja uţsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač per homoseksualius; daugėja ŢIV infekuotų moterų. Remiantis Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje uţregistruoti 157 nauji uţsikrėtimo ŢIV atvejai – 115 vyrų ir 42 moterys. 28 proc. uţsikrėtusiųjų uţsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 55,4 proc. uţsikrėtė lytiniu keliu [1]. Iš viso iki 2017 metų sausio 1 dienos Lietuvoje uţregistruoti 2749 ŢIV uţsikrėtę asmenys. Dauguma naujai uţsikrėtusiųjų ŢIV priklauso 30 - 34 metų amţiaus grupei. Per visą ŢIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988 – 2015 metai) nuo AIDS mirė 205 ŢIV uţsikrėtę asmenys [16].
2004 metais buvo priimta Dublino deklaracija, kurios siekis bendromis Europos ir Centrinės Azijos valstybių pastangomis kovoti su ŢIV ir AIDS Europoje bei Centrinėje Azijoje didinant gyventojų informuotumą apie ŢIV ligą, maţinant ligos stigmatizaciją. Šiems tikslamas pasiekti nutarta pasitelkti valstybines institucijas bei viešasias kampanijas, vykdyti prevencijos programas, šviesti gyventojus apie ŢIV ligą, uţtikrinti ankstesnių susitarimų vykdymą ir progreso sekimą bei bendradarbiauti su kitomis valstybėmis. Nuo Dublino deklaracijos priėmimo 2004 metais, ţmonių, gaunančių antiretrovirusinį gydymą, skaičius iki 2012 metų išaugo daugiau kaip tris kartus [17]. Nepaisant to, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2015 metais tik 30 proc. lietuvių, kuriems buvo diagnozuota ŢIV infekcija, gavo antiretrovirusinį gydymą, ir tik 21 proc. visų gyvenančių su ŢIV, gavo gydymą [18]. Šie rezultatai parodo, kad ţmonės nelinkę būti tiriami ir gydomi dėl ŢIV ligos. Visuomenėje ši liga vis dar siejama su neigiamais veiksniais, liga stigmatizuojama, vengiama apie tai diskutuoti.
1.3 Ţmonių ţinios apie ŢIV infekciją pasaulyje
Ţinios apie ŢIV ir jo sukeliamą infekciją bei AIDS yra svarbus veiksnys stengiantis kontroliuoti ŢIV ligos plitimą tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos, tik 54 proc. uţsikrėtusiųjų ţino savo statusą [14].
Jungtinės Karalystės tyrimų biuras 2014 metais apklausė 1992 britus siekdamas patikrinti Jungtinės Karalystės gyventojų ţinias apie ŢIV ligą [19]. Apklaustieji buvo 16 metų amţiaus ir vyresni. Apklausa buvo vykdoma pasinaudojant elektroninėmis priemonėmis siekiant, kad apklausiantys nematytų respondentų atsakymų. Išsiaiškinta, kad 65 proc. gyventojų ţinojo tris pagrindinius ŢIV plitimo kelius (heteroseksualūs bei homoseksualūs lytiniai santykiai be prezervatyvo bei adatų ar švirkštų dalinimasis) ir tik 45 proc. respondentų įvardino viruso plitimo kelius
12 nepasirinkdami nė vieno neteisingo atsakymo. Šiuos duomenis palyginus su 2010 metais atliktu tyrimu britai nustatė, kad didėja ţmonių skaičius (nuo 9 % iki 16 %) tikinčių ŢIV perdavimo mitais (pvz.: ŢIV perduodamas bučiuojantis) [19].
Britų visuomenės poţiūris į uţsikrėtusiuosius ŢIV ir nuomonė apie juos yra sąlyginai teigiami. Dauguma gyventojų (79 %) sutiko, kad ţmonės su ŢIV nusipelno tokio pat palaikymo ir uţuojautos kaip ir sergantieji vėţiu, 51 proc. nesutiko su teiginiu „Neturiu uţuojautos ţmonėms, uţsikrėtusiems per nesaugius lytinius santykius―, 67 proc. ţmonių nevengtų bendrauti su kaimynu, jei suţinotų, kad jis serga ŢIV liga ir 72 proc. to nevengtų, jei tai būtų jų šeimos narys. Šie rodikliai buvo aukštesni lyginant su 2010 ir 2007 metais atliktų tyrimų rodikliais [19].
1.4 Lietuvos gyventojų ţinios apie ŢIV infekciją
I. Čaplinskienė [4] 2014 metais atliko tyrimą, kurio metu apklausė 996 Lietuvos gyventojus ir įvertino jų informuotumą apie ŢIV ligą, teisingus perdavimo būdus ir klaidingą nuomonę apie ŢIV plitimo būdus. Apklausti 15 – 74 metų amţiaus (amţiaus vidurkis 43,4 metų), įvairaus išsilavinimo ţmonės, gyvenantys miestuose ir kaimuose. 73,3 proc. respondentų nurodė gyvenantys mieste, 26,7 proc. – kaime.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dauguma ţmonių (98 %) ţinojo du ŢIV plitimo kelius (per nesterilius švirkštus ir lytinius santykius). Apie ŢIV perdavimą iš motinos kūdikiui nėštumo, gimdymo ar ţindymo metu gyventojai buvo informuoti prasčiau - pusė respondentų neţinojo, kad ŢIV gali plisti per infekuotos motinos pieną ir tik trečdalis turėjo teisingas ţinias. Dauguma (91 %) ţinojo, kad reguliarus prezervatyvų naudojimas sumaţina riziką uţsikrėsti ŢIV [4].
Šiuo tyrimu taip pat buvo vertinamas populiarių mitų paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Vienas iš jų yra manymas, kad ŢIV platina vabzdţiai. Taip galvojo 16,6 proc. apklaustųjų. Kitas mitas, kad uţsikrėtę ŢIV atrodo sergantys ir išsekę, nepasitvirtino. Dauguma apklaustųjų ţinojo, kad uţsikrėtę ŢIV gali atrodyti visiškai sveiki. Kad galima uţsikrėsti ŢIV kartu valgant su uţsikrėtusiuoju, buvo įsitikinusi tik maţa dalis gyventojų (6,7 %). Panašus skaičius ţmonių (6,3 %) galvojo, kad uţsikrėsti virusu galima oro lašeliniu būdu (nuo kosinčiojo ar čiaudinčiojo) [4].
I. Čaplinskienė [4] nustatė, kad Lietuvos gyventojų ţinios apie teisingus ir klaidingus ŢIV perdavimo kelius per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2004 iki 2014 metų, pagerėjo.
13
1.5 Lietuvos gyventojų poţiūris į uţsikrėtusius ŢIV
ŢIV liga nuo pat pradţių visuomenėje buvo asocijuojama su asocialiais asmenimis, intraveninių narkotikų vartojimu, homoseksualiais vyrais, asmenimis, lytines paslaugas teikiančiais uţ pinigus, laisvės atėmimo įstaigose kalinčiais ir į laisvę išėjusiais ţmonėmis. Tam buvo pagrindo, kadangi 2004 metų duomenimis dauguma uţsikrėtusiųjų ŢIV buvo vartojantys intraveninius narkotikus ilgiau kaip penkerius metus [20]. Analizuojant 2015 metų naujų uţsikrėtimo ŢIV infekcija atvejų duomenis, nustatyta, kad tik 78,98 proc. uţsikrėtusiųjų ŢIV diagnozės nustatymo metu turėjo socialinį draudimą, 32,5 proc. buvo bedarbiai ir 71,3 proc. turėjo vidurinį ar ţemesnį išsilavinimą [1]. Uţsikrėtusiųjų ŢIV asmenų asocijavimas su minėtomis socialinėmis grupėmis formavo neigiamą gyventojų poţiūrį į juos.
Tačiau visuomenės poţiūris keitėsi. 2003 metais atlikta gyventojų apklausa parodė, kad nuo 1990 iki 2003 metų tolerancija ŢIV uţsikrėtusiems asmenims labai padidėjo. 1990 metais 77,6 proc. apklaustųjų prisipaţino nenorintys gyventi kaimynystėje su asmenimis, uţsikrėtusiais ŢIV, 1999 metais – 55 proc., o 2003 metais tik 49 proc. Tačiau paskutinis visuomenės nuomonės tyrimas vėl parodė tolerancijos maţėjimą, nes nenorinčiųjų gyventi kaimynystėje padidėjo iki 70 proc. Paminėtina, kad jaunuoliai (15–29 metų amţiaus) yra tolerantiškesni uţsikrėtusiųjų ŢIV atţvilgiu, negu 50 – 74 metų amţiaus ţmonės. Tarp turinčių universitetinį išsilavinimą taip pat stebėtas didesnis tolerantiškumas uţsikrėtusiems ŢIV [20].
1.6 Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinios apie ŢIV infekciją
J. Grušauskas ir kiti [5] 2015 metais atliko Kauno klinikinės ligoninės pacientų momentinę apklausą, norėdami įvertinti pacientų ţinias ir poţiūrį į ŢIV infekciją. Tyrėjai išdalino 470 anketų, tuo metu stacionarizuotiems KKL terapinio ir chirurginio profilio skyriuose, 18 – 89 metų amţiaus pacientams. 360 anketų buvo uţpildytos. Naudotą anketą sudarė 11 uţdaro tipo klausimų apie ŢIV infekcijos uţsikrėtimo kelius, klinikinius simptomus ir poţymius, rizikos veiksnius, prevencijos priemones bei informacijos prieinamumą [5].Autoriai išsiaiškino, kad 38,1 proc. teigė ţinantys pakankamai ir neturintys poreikio įgyti daugiau ţinių. Tik 21,9 proc. ţinojo laiko trukmę nuo uţsikrėtimo iki AIDS simptomų pasireiškimo. 65,0 proc. ţinojo, kad gydantis antiretrovirusiniais vaistais sušvelninami simptomai ir prailginama gyvenimo trukmė. Didţioji dalis informacijos buvo gauta iš ţiniasklaidos, daugiausiai iš interneto (87,1 %), tik 20,8 proc. respondentų informaciją gavo iš gydytojų ir 19,1 proc. - iš mokslinių straipsnių.
14 Net 98,9 proc. teisingai įvardino, kad uţsikrėsti galima lytinių santykių metu, 92,8 proc. - per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 81,9 proc. - kad motina gali perduoti virusą vaikui nėštumo metu. 81,3 proc. paţymėjo bučiavimąsi esant ţaizdai burnoje kaip perdavimo kelią. 81,3 proc. teisingai nurodė uţsikrėtimo riziką darantis tatuiruotes ir veriantis auskarus.
46,7 proc. neteisingai galvojo, kad galima uţsikrėsti dalinantis buitiniais daiktais (tualetu, lėkštėmis) su uţsikrėtusiuoju. Kas ketvirtas buvo įsitikinęs, kad uţsikrėsti galima net būnant tame pačiame kambaryje kartu (26,5 %) ar spaudţiant ranką (24,5 %). 32,6 proc. neteisingai nurodė, kad vabzdţiai platina ŢIV virusą.
Dauguma apklaustųjų teisingai nurodė uţsikrėtimo ŢIV rizikos veiksnius: narkotikų vartojimas (96,9 %), keli ir daugiau lytinių partnerių (95,8 %), homoseksualūs lytiniai santykiai (82,5 %), heteroseksualūs lytiniai santykiai (63,8 %). 56,0 proc. neteisingai nurodė, kad į rizikos grupę papuola kraujo donorai, alkoholikai (46,2 %), jūreiviai (40,9 %), rūkantys (21,4 %), kareiviai (20,9 %). Dauguma ţmonių teisingai nurodė prezervatyvus kaip ŢIV infekcijos prevencijos priemonę [5].
15
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1 Tyrimo planavimas
Tyrimas atliktas Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL) 2017 metų kovo - balandţio mėnesiais. Atsitiktine tvarka buvo pasirinkti ir apklausti tuo metu KKL terapinio ir chirurginio profilio skyriuose gydyti 103 respondentai, iš kurių 76 sutiko dalyvauti tyrime (atsakomumo daţnis 73,8 %).
Planuojant tyrimą iškelta problema, kuriai spręsti buvo suformuotas darbo planas, kuriame įvardintas darbo tikslas, uţdaviniai, apsvarstyti tyrimo metodai bei tikėtini rezultatai.
Buvo studijuojami moksliniai straipsniai naudojantis paieškos sistema „Google‖, mokslinių straipsnių biblioteka „PubMed‖, vartoti paieškos raktaţodţiai: „knowledge‖, „opinion‖, „attitude―, „HIV‖, „AIDS‖, „prevalence‖, „perception―, „poţiūris―, „ţinios― , „ŢIV― ir kiti, susiję su mokslinio darbo tema. Analizuojant atrinktus šaltinius buvo sprendţiamas problemos aktualumas Lietuvoje ir pasaulyje, apţvelgta ŢIV ligos epidemiologija, nagrinėjami anksčiau atliktų tyrimų rezultatai. Išnagrinėjus literatūrą buvo parengta teorinė baigiamojo darbo dalis, patikslinti darbo uţdaviniai bei sukurtas tyrimo instrumentas – anoniminė anketa.
2.2 Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka
Tyrimo populiacija – Kauno klinikinės ligoninės pacientai.
Imtis buvo sudaryta taikant tikslinės atrankos metodą - pasirinkta imtis, kuri būtų susijusi su baigiamajame darbe minimomis problemomis, todėl buvo pasirinkta apklausti Kauno klinikinės ligoninės terapinio ir chirurginio profilio skyriuose gydomus pacientus.
Imties dydis buvo paskaičiuotas naudojantis (http://www.raosoft.com/samplesize.html) programa. Kadangi tyrimas yra momentinis ir apklausa atlikta per 1 mėnesį, tyrimo populiacija laikytas per mėnesį stacionarizuotų Kauno klinikinės ligoninės pacientų skaičiaus vidurkis. Vidurkis apskaičiuotas pagal 2015 metų Kauno klinikinės ligoninės metinės veiklos ataskaitą. Su 12 proc. klaidos tikimybe ir 95 proc. patikimumu buvo nustatyta, jog reikia apklausti 65 ţmones.
Respondentai buvo įtraukiami į tyrimo rezultatus, atitinkantys šiuos kriterijus: asmenys, sulaukę 18 ir daugiau metų;
asmenys, sutikę dalyvauti tyrime ir jame sudalyvavę (uţpildę anketą patys arba ţodţiu atsakę į diktuojamus klausimus).
16 Respondentai, neatitinkantys minėtų kriterijų į tyrimą ar jų rezultatus įtraukiami nebuvo. Iš 103 apklaustųjų, buvo gautos 76 anketos (atsakomumo daţnis 73,8 %). Iš jų, 69 atitiko iškeltus kriterijus. 7 anketos nebuvo įtrauktos į rezultatus, kadangi jos neatitiko antrojo kriterijaus – buvo paduotos tuščios – tiriamieji sutiko dalyvauti, bet nesudalyvavo tyrime.
Apklausoje dalyvavo 29 moterys ir 40 vyrų. Daugiausia respondentų buvo 50 - 74 metų amţiaus asmenys. 44,9 proc. respondentų nurodė turintys vidurinį išsilavinimą, 27,5 proc. – aukštąjį išsilavinimą.
2.3 Tyrimo metodai
Tyrimo instrumentas (anketa) buvo sudarytas remiantis teorinėmis koncepcijomis, pateiktomis darbo teorinėje dalyje ir pristatytomis baigiamojo darbo įvade. Anketa buvo anoniminė, ją sudarė 23 uţdaro tipo klausimai, atskleidţantys ligonių sampratą apie ŢIV ir AIDS skirtumą, ţinias apie ŢIV perdavimo kelius, uţsikrėtimo riziką, ligos dinamiką bei gydymą, taip pat nuomonę ir poţiūrį į ŢIV ligą ir uţsikrėtusiuosius ŢIV. Iš 23 klausimų 20 galėjo turėti tik vieną teisingą atsakymą ir 3 - daugiau negu vieną teisingą atsakymą.
Tyrimo metodas – momentinė apklausa, vykdyta Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL) 2017 metų kovo - balandţio mėnesiais. Atsitiktine tvarka buvo pasirinkti ir apklausti tuo metu KKL terapinio ir chirurginio profilio skyriuose gydyti 103 respondentai, iš kurių 76 sutiko dalyvauti tyrime (atsakomumo daţnis 73,8 %).
2.4 Duomenų analizė
Gauti duomenys buvo apdorojami IBM SPSS Statistics (23.0) ir WPS Spreadsheets (10.2.0.5811) programine įranga. Buvo vykdoma kiekybinė analizė, taikomi aprašomosios statistikos metodai – skaičiuojamas procentinis daţnis. Kintamųjų statistinių ryšių stiprumui bei statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo taikomi chi kvadrato (χ2), statistinio reikšmingumo (p) kriterijai, apskaičiuotas chi kvadrato laisvės laipsnių skaičius (df). Visoms hipotezėms tikrinti taikytas reikšmingumo lygmuo 0,05.
17
2.5 Tyrimo etika
Siekiant uţtikrinti mokslinio tyrimo vykdymo etikos principus, buvo gautas Bioetikos komiteto leidimas vykdyti tyrimą. Tam buvo sukurtos tiriamųjų informavimo ir sutikimo formos, kuriose buvo uţtikrinama, kad:
tiriamųjų konfidencialumas nebus paţeistas, nes anketa yra anoniminė;
bus laikomasi Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo; tyrimo duomenys bus apdoroti ir skelbiami tik apibendrinti.
Informavimo formoje buvo nurodyti tyrėjo kontaktiniai duomenys (mobilaus telefono numeris, elektroninis paštas), kuriais tiriamieji galėjo kreiptis esant jiems iškilusių klausimų.
Vykdant tyrimą buvo laikomasi visų minėtų principų. Buvo prašoma ant anketos nerašyti asmens tapatybę atskleidţiančių duomenų (vardo ir pavardės), anketos buvo saugomos atskirai nuo informavimo ir sutikimo formų. Tyrimo metu gauti duomenys buvo apdoroti kompiuterinėmis programomis ir rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Taip pat buvo laikomasi pagarbos asmens orumui principo - tiriamajam atsisakius dalyvauti tyrime nebuvo daroma jokia papildoma įtaka, galėjusi paveikti asmens apsisprendimą, bei teisingumo principo - parenkant tiriamuosius jie nebuvo diskriminuojami nei pagal lytį, nei pagal amţių, socialinį statusą, rasę ar kitokius kriterijus.
18
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinios apie ŢIV ligą
ŢIV ligos prevencija bus sėkminga tada, kai visuomenės supratimas apie ŢIV ir jo sukeliamą ligą bus tokio lygio, kuris darytų įtaką gyventojų sprendimams ŢIV infekcijos atţvilgiu. Neţinant, kas tai per liga, kaip ja uţsikrečiama, kaip liga pasireiškia, ar yra galimybė gydytis, kokia prognozė, pakankama ligos kontrolė populiacijoje nėra įmanoma. Todėl šiuo tyrimu siekta patikrinti KKL pacientų ţinias apie minėtus klausimus. Apklausa pradėta siekiant išsiaiškinti ar ţmonės skiria ŢIV ir AIDS (2 pav.). Apklausus KKL pacientus nustatyta, kad daugiau kaip pusė (56,5 %) ţino, kad ŢIV
liga yra ŢIV sukeliamas susirgimas ir skiriasi nuo AIDS. Trečdalis (34,8 %) klaidingai teigė, kad ŢIV yra tas pats kas ir AIDS. Maţdaug vienoda dalis vyrų ir moterų į šį klausimą atsakė teisingai. Lyginant atsakymus į klausimą statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingo išsilavinimo ir amţiaus asmenų nenustatyta. Nors ŢIV infekcija ir AIDS skiriasi, jie abu panašūs tuo, kad išsivysto dėl to paties patogeninio veiksnio poveikio organizmui ir pastarasis yra pirmojo tąsa, todėl galima daryti prielaidą, kad šių patologinių procesų painiojimas ar sutapatinimas didelės reikšmės tolimesnėms pacientų ţinioms apie ŢIV ligą neturi.
Išskyrus generalizuotą limfadenopatiją, didţiają dalį ŢIV ligos trukmės, kuri daţniausiai tęsiasi nuo aštuonių iki dešimties metų iki AIDS pasireiškimo, kitų simptomų daţniausiai nebūna [21]. Paklausus, ar ţmonės, uţsikrėtę ŢIV gali atrodyti visiškai sveiki, daugiau kaip du trečdaliai respondentų (71 %) atsakė teisingai (3 pav.). Skirtingose amţiaus grupėse stebėtas statistiškai
2 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Kas yra ŽIV liga?“ pasiskirstymas (%)
19 reikšmingas teisingų atsakymų daţnio skirtumas. Geriausiai šį klausimą ţino 50 - 74 metų amţiaus respondentai, kur keturi iš penkių (81,8 %) atsakė teisingai, tuo tarpu tik kas ketvirtas (27,3 %)
daugiau kaip 74 metus turintis tiriamasis atsakė teisingai (4 pav.). Tai rodo, kad senyvo amţiaus
pacientai maţiau ţino apie ŢIV ligos eigą bei ŢIV ligonio galimą išvaizdą. Paminėtina, kad nuo 10 iki 60 proc. ankstyva ŢIV infekcija sergantiesiems simptomai nepasireiškia, tačiau tuo metu dėl didelės viruso koncentracijos kraujyje jie yra ypač pavojingi kaip galimas infekcijos šaltinis [22]. Tokie ţmonės gali neţinoti, kad yra uţsikrėtę, ir gali platinti virusą uţkrėsdami kitus. Todėl yra svarbu, kad kuo daugiau ţmonių turėtų teisingas ţinias šiuo klausimu. I. Čaplinskienė [4] 2014 metais atlikus
3 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Ar žmonės, užsikrėtę ŽIV, gali atrodyti visiškai sveiki?“ pasiskirstymas (%)
χ2=19,653, df=6, p=0,003
4 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Ar žmonės, užsikrėtę ŽIV, gali atrodyti visiškai sveiki?“ pasiskirstymas (%) pagal amžių
20 reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą nustatė, kad 86,8 proc. respondentų į analoginį klausimą atsakė teisingai. Tačiau lyginant su šio tyrimo rezultatais matomas skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Pateikus teiginį „Nėra efektyvių būdų kaip apsaugoti naujagimį nuo uţsikrėtimo ŢIV nuo
uţsikrėtusios nėščiosios―, tik 1 iš 7 ţmonių (14,7 %) ţinojo, kad šis teiginys neteisingas (5 pav.). Daugiau kaip pusė (57,4 %) paţymėjo, kad neţino. Tikimybė nėščiajai uţkrėsti vaiką gali būti sumaţinta nuo 45 proc., kai nėra taikomas joks gydymas, iki 1 proc., kai nėščioji gauna antiretrovirusinius vaistus ir pagimdţiusi naujagimį jo neţindo [23]. Tai yra ţenklus rizikos sumaţėjimas, kuris leidţia ŢIV liga sergančioms moterims susilaukti sveikų vaikų. Kadangi daugiau
χ2=11,504, df=2, p=0,002
6 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į teiginį „Nėra efektyvių būdų kaip apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo ŽIV nuo užsikrėtusios nėščiosios“
pasiskirstymas (%) pagal lytį
5 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į teiginį „Nėra efektyvių būdų kaip apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo ŽIV nuo užsikrėtusios nėščiosios“
21 nei pusė (57,4 %) apie šią galimybę neţino, bei kas ketvirtas (27,9 %) galvoja, kad tai neįmanoma, tai gali sustabdyti uţsikrėtusias moteris nuo pastojimo ir bloginti jų gyvenimo kokybę. Buvo stebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų atsakymų (6 pav.). Didţioji dauguma atsakiusiųjų neteisingai buvo vyrai. Nustatyta, kad daug daugiau moterų (27,6 %) negu vyrų (5,1 %) ţino, kad galima apsaugoti naujagimį nuo uţsikrėtimo ŢIV. Galima daryti prielaidą, kad moterys daugiau domisi apie tai, kas galėtų turėti įtakos jų vaikų sveikatai. Jungtinės Karalystės nacionalinė AIDS draugija [19] 2014 metais atliko tyrimą, kurio metu apklausė 1992 britus. Buvo aiškinamasi jų ţinios apie ŢIV ligą bei poţiūris į ja sergančiuosius. Tyrimo metu nustatyta, kad dvigubai daugiau (28 %) britų teisingai atsakė į šį klausimą, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Šio baigiamojo darbo tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, kiek pacientų ţino, kada po uţsikrėtimo ŢIV pasireiškia ligos poţymiai (7 pav.). Paaiškėjo, kad trys iš keturių (75,4 %) neţino, kad
ligos poţymiai gali pasireikšti praėjus jau 1 – 2 mėnesiams po uţsikrėtimo ŢIV. Tik du apklaustieji (2,9 %) tai teisingai ţinojo, o likusieji paţymėjo neteisingus atsakymus. Išsilavinimas ir amţius atsakymams įtakos neturėjo. Simptomų pasireiškimo laikas, ne tik ŢIV ligos bet ir kitų ligų, yra gana specifiškas klausimas, kuris yra mokomas medicinos universitetuose, todėl yra natūralu manyti, kad medicininio išsilavinimo neturintys ţmonės neţinos įvairių ligų inkubacinių periodų. Padarius prielaidą, kad apklausti KKL pacientai neturėjo medicininio išsilavinimo, 7 pav. pavaizduoti duomenys patvirtintų iškeltą hipotezę. Be to, išnagrinėjus 2 paveikslą pastebėta, kad kas trečias painioja ŢIV su AIDS, todėl dalis paţymėjusių variantą „> 5 metams― galėjo ţinoti teisingą AIDS simptomų pasireiškimo laiką.
Myron S. Cohen ir kiti [24] devyniose valstybėse atliko tyrimą norėdami išsiaiškinti, kaip priešvirusinis gydymas paveikia ŢIV perdavimo riziką. Buvo tirtos 1763 poros, kuriose vienas
7 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Kiek laiko praėjus po užsikrėtimo ŽIV pasireiškia ligos požymiai?“ pasiskirstymas (%)
22 partneris buvo uţsikrėtęs ŢIV, o kitas ne. Šis tyrimas atskleidė, kad ankstyvas gydymas antiretrovirusiniais vaistais 96 proc. sumaţina riziką virusą perduoti sveikam partneriui. Apklausus KKL pacientus šiuo klausimu, išsiaiškinta, kad maţdaug kas ketvirtas KKL pacientas (27,9 %) tesingai
galvoja, kad rizika uţsikrėsti ŢIV nuo ţmogaus, kuriam taikomas efektyvus gydymas, yra labai maţa (8 pav.). Šiame baigiamajame darbe pateiktus duomenis palyginus su Jungtinės Karalystės nacionalinės AIDS draugijos atlikto tyrimo rezultatais [19] matoma, kad panašus skaičius britų (27 %) į šį klausimą atsakė teisingai. Beveik pusė lietuvių respondentų (48,5 %) paţymėjo, kad neţino, tuo tarpu neţinojusių britų buvo 30 proc. Išsilavinimas ir amţius atsakymų teisingumui įtakos neturėjo. Paminėtina, kad 77,6 proc. neţinojusiųjų arba neteisingai atsakiusiųjų, ţinojo, kad prezervatyvai sumaţina riziką perduoti ŢIV. Tai reiškia, kad KKL pacientai nėra gerai informuoti apie ŢIV gydymo galimybes ir efektą.
Ţmogus, naujai uţsikrėtęs ŢIV, dėl sparčios viruso koncentracijos didėjimo kraujyje, gali uţkrėsti kitus praėjus penkioms - septynioms dienoms po uţsikrėtimo, o labiausiai uţkrečiamas būna dvidešimtą dieną po uţsikrėtimo, kai viruso koncentracija kraujyje būna ypatingai didelė [25]. Iš 9 pav. pavaizduotų duomenų matoma, kad didţioji dauguma KKL pacientų (79,4 %) neţino, kada ţmogus tampa uţkrečiamas. Išsilavinimas ar amţius neturėjo įtakos teisingiems atsakymams. Šio klausimo atsakymų rezultatai labai panašūs į klausimo apie laiką, kada po uţsikrėtimo pasireiškia ligos poţymiai (7 pav.) rezultatus – beveik visi KKL pacientai (97,1 %) neţino, kada pasireiškia ligos simptomai ir kada uţsikrėtęs gali uţkrėsti kitus. Tokį rezultatą galėjo lemti tos pačios prieţastys, kurios lėmė minėto prieš tai nagrinėto klausimo rezultatus.
8 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Rizika užsikrėsti ŽIV nuo žmogaus, kuriam taikomas efektyvus ŽIV gydymas, yra labai
23 Literatūros duomenimis, barjerinės apsaugos priemonės sumaţina riziką uţsikrėsti ŢIV lytiniu keliu, bet jos nepanaikina [26]. Rizikos dydis priklauso nuo to, kaip daţnai ir ar tinkamai
priemonės naudojamos. Todėl kalbant apie prezervatyvų naudą reikėtų platinti teiginį, kad prezervatyvai sumaţina riziką uţsikrėsti ŢIV lytiniu keliu, bet jos nepanaikina. Klaidingas teigimas, kad prezervatyvai panaikina riziką uţsikrėsti ŢIV, gali lemti pernelyg didelį saugumo jausmą ir neatsakingą jų naudojimą lytinių santykių metu, o tai gali lemti padidėjusią riziką uţsikrėsti, ar net uţsikrėtimą. Šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, ar teisingai KKL pacientai suvokia prezervatyvų vaidmenį lytinių santykių metu. Tiriamiesiems buvo pateiktas teiginys „Prezervatyvai:― ir paprašyta
10 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Prezervatyvai:“ pasiskirstymas (%)
9 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Kiek laiko praėjus nuo užsikrėtimo ŽIV žmogus tampa užkrečiamas?“ pasiskirstymas
24 χ2=11,332, df=6, p=0,029
11 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Prezervatyvai:“ pasiskirstymas (%) pagal amžių
paţymėti vieną atsakymo variantą (10 pav.). Išnagrinėjus gautus rezultatus paaiškėjo, kad trys ketvirčiai pacientų (75 %) teisingai nurodė, kad prezervatyvai lytinių santykių metu sumaţina riziką uţsikrėsti ŢIV. Beveik kas ketvirtas (22,1 %) nurodė, kad prezervatyvai panaikina riziką uţsikrėsti ŢIV. Stebėtas statistiškai reikšmingas teisingų atsakymų pasiskirstymas pagal amţių (11 pav.). Visi pacientai 18 - 29 metų amţiaus grupėje atsakė teisingai. Tai yra dţiuginantys rezultatai, kadangi pasak Europos infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės centro, didţiausias naujų uţsikrėtimo ŢIV atvejų skaičius 2015 metais uţregistruotas 25 - 29 metų amţiaus grupėje [27]. Taip pat 18 - 29 metų amţiaus grupė seksualiai aktyviausia bei priklauso didelės rizikos uţsikrėsti ŢIV grupei [28, 29]. Toks didelis prezervatyvų naudos ţinojimas tarp šios amţiaus grupės asmenų yra kritinis sėkmingai ŢIV infekcijos prevencijai. I. Čaplinskienė [4] 2014 metais nustatė, kad 91 proc. respondentų teisingai nurodė, kad prezervatyvai sumaţina uţsikrėtimo riziką. Lyginant su šių metų rezultatais matoma, kad bendrai KKL pacientai yra maţiau informuoti šiuo klausimu, tačiau nustatytas skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Pastebėta, kad vyresni nei 74 metai pacientai rečiau ţino teisingą prezervatyvų vaidmenį. Tai galima būtų sieti su tuo, kad šios amţiaus grupės atstovai rečiau uţsiima lytiniais santykiais ir jiems šis klausimas maţiau aktualus.
ŢIV liga šiuo metu vis dar nėra pagydoma, tačiau gydant vaistais ją galima kontroliuoti. H. Samji ir kiti [30] tyrė JAV ir Kanados gyventojų, uţsikrėtusių ŢIV, vidutinę gyvenimo trukmę ir nustatė, kad uţsikrėtusio dvidešimtmečio ţmogaus, kuris gauna antiretrovirusinį gydymą, laukiama gyvenimo trukmė siekia 52 metus, taigi vidutinė gyvenimo trukmė beveik nesiskiria nuo bendros populiacijos ir siekia apie 72 metus. KKL pacientams buvo pateiktas klausimas „Ar besigydantys uţsikrėtusieji ŢIV gali gyventi tokį patį gyvenimą kaip ir sveiki ţmonės?―, į kurį du iš trijų (68,1 %)
25 atsakė teisingai (12 pav.). Remiantis šiais rezultatais galima daryti prielaidą, kad dauguma KKL pacientų ţino, kad besigydantis ţmogus gali gyventi beveik tokį patį gyvenimą kaip ir sveikas ţmogus. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties, amţiaus ar išsilavinimo nenustatyta.
Nuo 1998 metų uţsikrėtimą ŢIV patvirtinus kliniškai, imunologiškai bei virusologiškai, skiriamas pilnai valstybės finansuojamas antiretrovirusinis gydymas [31]. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar KKL pacientai ţino, kad galimybė gydytis Lietuvoje egzistuoja (13 pav.). Iš paveiksle
pateiktų duomenų galima spręsti, kad kas antras (49,3 %) yra informuotas apie galimybę gydytis Lietuvoje. Vienas iš penkių (21,7 %) galvoja, kad Lietuvoje gydytis galima, tačiau gydymo kokybė yra
12 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Ar besigydantys užsikrėtusieji ŽIV gali gyventi tokį patį gyenimą kaip ir sveiki
žmonės?“ pasiskirstymas (%)
13 pav. Tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą „Ar Lietuvoje yra galimybė gauti gydymą nuo ŽIV?“ pasiskirstymas (%)
26 daug prastesnė negu Vakarų šalyse. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių, išsilavinimo ar amţiaus nenustatyta.
Aiškinantis, iš kokių šaltinių KKL pacientai ţino apie ŢIV ligą, respondentai buvo paprašyti iš pateiktų informacijos šaltinių paţymėti tuos, iš kurių jie yra gavę ţinių apie ŢIV ligą. Nustatyta, kad trečdalis (33,8 %) gauna informaciją iš televizijos, trys iš dešimties (29,1 %) apie ŢIV ţino iš spaudos, kas ketvirtas (23,6 %) – iš interneto. Vienas iš dešimties (10,1 %) apie tai pasikalba su draugais,
kaimynais arba šeimos nariais. Iš šeimos gydytojo informaciją yra gavę maţiausia dalis respondentų (3,4 %) (14 pav.). Remiantis šiais rezultatais galima daryti prielaidą, kad KKL pacientai nėra linkę kalbėtis apie ŢIV ligą su savo šeimos gydytojais. To prieţastis galėtų būti laiko trūkumas arba jaučiama gėda dėl plačiai paplitusio ŢIV stigmatizavimo.
3.2 Kauno klinikinės ligoninės pacientų ţinios apie ŢIV
perdavimo kelius
Teisingų ir neteisingų ŢIV perdavimo kelių identifikavimas yra viena svarbiausių uţduočių, kurią reikia teisingai atlikti, kadangi tai tiesia pagrindą ţmonių suvokimo, nuomonės ir poţiūrio į ŢIV ligą ir ja sergančiuosius formavimui. Klaidingas įsitikinimas, kad ŢIV galima uţsikrėsti dalinantis indais, spaudţiant ranką ar pasiskolinus sergančiojo rūbą, gali lemti akivaizdţiai perdėtai atsargų bendravimą su sergančiuoju, jo stigmatizavimą ir vengimą diskutuoti apie tai, išsitirti ar kreiptis pagalbos į gydytojus. Todėl šioje KKL pacientų apklausoje tiriamiesiems buvo pateiktas galimų ir
14 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal šaltinius, iš kurių tyrimo dalyviai žino apie ŽIV ligą (%)
27 negalimų ŢIV perdavimo būdų sąrašas, iš kurių buvo paprašyta paţymėti teisingus ŢIV perdavimo
būdus. 53,62 proc. ligonių ţinojo daţniausius perdavimo būdus – lytinius santykius be barjerinių apsaugos priemonių tarp vyro ir moters, tarp vyro ir vyro bei švirkštų dalinimąsi. Geriausiai iš šių trijų perdavimo kelių ţinomi dalinimasis švirkštais ir adatomis bei heteroseksualūs lytiniai santykiai (15 pav.). Iš lentelėje pateiktų duomenų pastebima, kad pacientai rečiau pasirinkdavo homoseksualius lytinius santykius kaip ŢIV perdavimo būdą. Tai rodo, kad KKL pacientai maţiau išmano apie su homoseksualumu susijusius klausimus, greičiausiai dėl Lietuvoje vyraujančio homofobiškumo [32]. 7,25 proc. neţinojo nė vieno iš šių trijų ŢIV perdavimo būdų. Šis rodiklis labai panašus į Jungtinių Karalysčių nacionalinės AIDS draugijos [19] 2014 metais atliktos apklausos nustatytą rodiklį, kur jis siekė 7 proc.
Devyni iš dešimties ţmonių (89,1 %) teisingai teigė, kad ŢIV perduodamas vyrui ir moteriai
15 pav. Respondentų, pasirinkusių tris pagrindinius ŽIV perdavimo kelius, skaičius (%)
χ2=14,062, df=3, p=0,003
16 pav. Tyrimo dalyvių, pasirinkusių ir nepasirinkusių „Lytinių santykių be prezervatyvo tarp vyro ir moters metu“ ŽIV perdavimo būdą pasiskirstymas
28 nesaugiai lytiškai santykiaujant (15 pav.). Jungtinės karalystės nacionalinė AIDS draugija [19] 2014 metais nustatė, kad tai ţinojo beveik toks pats skaičius britų (83 %). Šiuo klausimu nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų amţiaus grupių pacientų (16 pav.). Visi apklausti 18 - 29 metų amţiaus grupės atstovai ţinojo, kad ŢIV perduodamas lytinių santykių be prezervatyvo tarp vyro ir moters metu. Vyresnėse amţiaus grupėse teisingų atsakymų daţnis maţėja ir maţiausias nustatytas tarp vyresnių nei 74 metų amţiaus asmenų. Tai rodo, kad jauni ţmonės, kurie yra labiausiai seksualiai aktyvūs, daugiau domisi ir yra geriau informuoti apie šį ŢIV plitimo kelią. Visose amţiaus grupėse ţmonės buvo statistiškai reikšmingai maţiau informuoti apie ŢIV plitimą lytinių santykių metu be prezervatyvo tarp vyro ir vyro, ir vyresnių nei 74 metų amţiaus grupėje siekė 9,1 proc. (17 pav.).
Šeši iš dešimties lietuvių pacientų (59,4 %) ţino, kad ŢIV gali būti perduodamas nesaugiai lytiškai santykiaujant vyrui su vyru. Tuo tarpu Jungtinės karalystės nacionalinės AIDS draugijos 2014 metų duomenimis tai ţinojo 81 proc. britų, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas [19]. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai geriausiai tai ţino 30 - 49 metų amţiaus KKL pacientai, o prasčiausiai ţino vyresni nei 74 metai ligoniai (17 pav.). Tai galima būtų sieti su tuo, kad vyresni kaip 74 metų pacientai yra maţai susidūrę su netradicine lytine orientacija, todėl neţino, ar ŢIV gali būti perduodamas tokiu keliu.
Vienas iš trijų daţniausių uţsikrėtimo ŢIV būdų yra dalinimasis panaudotais švirkštais ir adatomis, daţniausiai siejamas su intraveninių narkotinių medţiagų vartojimu. Dauguma (87,5 %) apklausoje dalyvavusių ţino, kad ŢIV galima uţsikrėsti dalinantis švirkštais ir adatomis (15 pav.). I. Čaplinskienė [4] 2014 metais nustatė, kad tai ţinojo 96,7 proc. ţmonių. Jungtinės karalystės
χ2=14,120, df=3, p=0,002
17 pav. Tyrimo dalyvių, pasirinkusių „Lytinių santykių be prezervatyvo tarp vyro ir vyro metu“ ŽIV perdavimo būdą pasiskirstymas (%) pagal
29 nacionalinės AIDS draugijos [19] 2014 metų duomenimis trys iš keturių britų (75 %) ţinojo šį faktą, tačiau nė vienas šių skirtumų nėra statistiškai reikšmingas. Apibendrinus galima teigti, kad KKL pacientai gana gerai ţino šį viruso perdavimo kelią. Tai gali būti susiję su ilgamečiu ŢIV gretinimu su asocialiais, intraveninius narkotikus vartojančiais asmenimis.
Ţinoma, kad lengviausias ŢIV plitimo būdas – per kraują. Vienas iš būdų uţsikrėsti per kraują yra perpilant uţsikrėtusio donoro kraujo recipientui, tačiau šiais laikais tokia tikimybė yra labai maţa. Z. Shimian ir kiti [33] nustatė, kad rizika uţsikrėsti ŢIV perpilant kraują yra vienas iš 1,5 milijono. Tai buvo pasiekta apklausiant donorus pasitelkus klausimynus, kuriais yra vertinama buvimo uţsikrėtus rizika, taip pat donorinis kraujas buvo tikrinamas laboratorijose. Nors rizika uţsikrėsti perpilant kraują yra labai maţa, svarbu, kad ţmonės ţinotų, kad toks uţsikrėtimo kelias yra galimas, kadangi jis yra susijęs su kitais perdavimo per kraują būdais. Apklausus KKL pacientus paaiškėjo, kad trys ketvirčiai (75 %) ţino, kad yra tikimybė uţsikrėsti ŢIV perpilant kraują. I. Čaplinskienė [4] 2014 metais nustatė, kad taip pat trys iš keturių (76,7 %) lietuvių ţinojo šį ŢIV plitimo būdą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp amţiaus grupių, lyties ar išsilavinimo šiuo klausimu nenustatyta.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis rizika perduoti ŢIV gimdymo metu vyrauja nuo 15 iki 30 proc. neţindančiųjų populiacijoje [34]. Šią riziką galima sumaţinti iki 1 – 2 proc. vartojant antiretrovirusinius vaistus nėštumo ir gimdymo metu, taikant priešretrovirusinį gydymą naujagimiui pirmąsias jo gyvenimo savaites arba Cezario pjūviu išvengiant gimdymo natūraliais takais. Ţinant efektyvios ŢIV profilaktikos naujagimiui galimybes, svarbu, kad ţmonės ţinotų, jog, visų pirma, galima gimdymo metu perduoti virusą naujagimiui. Apklausus KKL pacientus paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė respondentų (55,1 %) ţino, kad uţsikrėtusi nėščioji gimdymo metu gali perduoti uţkratą naujagimiui (18 pav.). I. Čaplinskienė [4] 2014 metais apklaususi Lietuvos gyventojus nustatė, kad šį
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal „Motina gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu“ ŽIV perdavimo būdo pasirinkimą (%)
30 faktą ţinojo daugiau (78,8 %) ţmonių, tačiau lyginant su šiame baigiamajame darbe pateiktu rezultatu šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos rizika perduoti ŢIV naujagimiui jį ţindant uţkrėstos motinos pienu vyrauja nuo 20 iki 45 proc., tačiau šią riziką taip pat galima ţenkliai sumaţinti taikant antiretrovirusinį gydymą bei vengiant ţindyti [34]. Kaip ir prieš tai nagrinėtu klausimu, taip pat yra svarbu, kad ir šiuo klausimu visuomenė būtų pakankamai informuota. Apklausus KKL stacionarizuotus pacientus nustatyta, kad tik kas ketvirtas (24,6 %) teisingai mano, jog motina gali uţkrėsti savo vaiką jį ţindydama savo pienu (19 pav.). I. Čaplinskienė [4] 2014 metais nustatė, kad tai ţinojo didesnis respondentų skaičius (30,2 %), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Tai
rodo, kad maţai KKL respondentų ţino, jog ŢIV galima uţkrėsti ir jau gimusį vaiką. Toks menkas ţinojimas gali lemti bereikalingą kūdikių uţkrėtimą ir padidintą naštą tiek paveiktoms šeimoms, tiek Lietuvos ekonomikai.
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal „Motina gali užkrėsti naujagimį žindymo metu“ ŽIV perdavimo būdo pasirinkimą (%)
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ŽIV perdavimo būdo pasirinkimą (%)
31 ŢIV koncentracija seilėse yra nereikšmingai maţa, kurios neuţtenka uţsikrėsti ŢIV, todėl bučiuojantis neuţsikrečiama, tačiau uţsikrėtimas tampa galimas jeigu burnoje yra ţaizda. Apklausus KKL pacientus paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų apklausoje ţino, kad galima uţsikrėsti ŢIV bučiuojantis, kai burnoje yra ţaizda (20 pav.). J. Grušausko su bendraautoriais [5] 2015 metais atliktoje KKL pacientų apklausoje nustatyta, kad daugiau respondentų (81,3 %) teisingai paţymėjo šį ŢIV plitimo būdą, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Aukštąjį išsilavinimą turintys KKL pacientai statistiškai reikšmingai daţniau teisingai paţymėjo šį ŢIV perdavimo kelią lyginant su aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčiais asmenimis (21 pav.). Atsakymų skirtumas tarp
viduriniojo ir aukštesniojo išsilavinimo respondentų yra neţymus.
Kas antras (53,6 %) buvo teisingai įsitikinęs, kad ŢIV galima uţsikrėsti darantis tatuiruotę (20 pav.). Šis įsitikinimas yra teisingas, kadangi uţsikrėsti virusu įmanoma, jeigu tatuiravimo įrankiai yra sutepti uţkrėstojo krauju arba yra dalinamasi rašalu [35]. J. Grušausko su bendraautoriais [5] tyrime nustatyta, kad daugiau respondentų (81,9 %) ţinojo šį faktą, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Rizika uţsikrėsti šiuo būdu yra labai maţa, tačiau ji gali padidėti, jeigu tatuiravimą atlieka nelicenzijuotas specialistas dėl galimų higienos normų paţeidimų [35].
Trys iš dešimties (29 %) ţinojo, kad galima uţsikrėsti ŢIV veriantis auskarą (20 pav.). Palyginus su J. Grušausko su bendraautoriais [5] atlikto tyrimo rezultatais, prieš 2 metus teisingą atsakymą ţinančių ligonių skaičius buvo statistiškai reikšmingai didesnis (81,9 %). Tokį rezultatų skirtumą galima būtų paaiškinti padarius prielaidą, kad apklaustų ligonių kontingentas abiejų tyrimų metu buvo skirtingas. Išsilavinimo, amţiaus ir lyties įtakos ţinioms nenustatyta. Rizika uţsikrėsti ŢIV
χ2=6,488, df=3, p=0,039
21 pav. Tyrimo dalyvių, pasirinkusių „Bučiuojantis kai burnoje yra žaizda“ ŽIV perdavimo būdą pasiskirstymas (%) pagal išsilavinimą
32 veriantis auskarą priklauso nuo tų pačių veiksnių kaip ir darantis tatuiruotę, todėl svarbu, kad tai atliekantis specialistas būtų licenzijuotas [35].
Atliekant apklausą siekta nustatyti, kiek KKL pacientų klaidingai tiki ŢIV perdavimo mitais (22 pav.). Mitų yra įvairių, tačiau apklausoje buvo pateikti tik keletas. Nustatyta, kad didţioji dauguma
apklaustųjų nepaţymėjo neteisingų ŢIV perdavimo būdų. 13,0 proc. mano, kad ŢIV galima uţsikrėsti valgant ar geriant iš tų pačių indų. I. Čaplinskienė [4] 2014 metais atlikus Lietuvos gyventojų apklausą šiuo klausimu nustatė, kad 6,7 proc. tikėjo šiuo mitu. Lyginant su šiame darbe pateiktu rezultatu šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. 1,4 proc. klaidingai galvoja, kad galima uţsikrėsti ŢIV spaudţiant ranką (22 pav.). Tuo tarpu J. Grušauskas ir kiti [5] nustatė, kad 24,5 proc. respondentų galvojo tą patį (p=0,0002). 7,2 proc. mano, kad ŢIV gali uţkrėsti įkandęs laukinis gyvūnas ir toks pats skaičius KKL pacientų teigia, kad ŢIV galima uţsikrėsti dėvint tuos pačius rūbus kaip ir uţsikrėtęs ŢIV (22 pav.). 11,6 proc. galvoja, kad ŢIV galima uţsikrėsti įkandus uodui. J. Grušausko su bendraautoriais [5] atliktame tyrime nustatyta, kad 32,6 proc. galvojo tą patį (p=0,0059). I. Čaplinskienės [4] 2014 metų tyrimo duomenimis klaidingai manančių buvo 16,6 proc. Šis skirtumas tarp pastarojo ir šio baigiamojo darbo tyrimo duomenų nėra statistiškai reikšmingas. Palyginus šio baigiamojo darbo rezultatus su J. Grušausko su bendraautoriais tyrimo rezultatais galima galvoti, kad KKL pacientai šiuo metu yra geriau informuoti apie ŢIV perdavimo mitus, negu buvo prieš 2 metus.
Apibendrinant galima teigti, kad KKL pacientai nėra linkę tikėti ŢIV perdavimo mitais. Tik maţa dalis ligonių galvojo, kad dalinantis rūbais, ar indais galima uţsikrėsti ŢIV. Panaši dalis respondentų manė, kad virusą gali pernešti uodai ir laukiniai gyvūnai. Maţiausia dalis apklaustųjų tikėjo, kad ŢIV perduodamas sveikinantis spaudţiant ranką. Šie rezultatai duoda pagrindo manyti, kad dauguma ţmonių neturi klaidingų įsitikinimų apie ŢIV perdavimo kelius, o tai svarbu vykdant ŢIV infekcijos prevencijos programas bei maţinant neigiamą nuomonę apie uţsikrėtusiuosius ir jų stigmatizaciją.
22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skirtingus ŽIV perdavimo mitus (%)
33
3.3 Kauno klinikinės ligoninės pacientų poţiūris į ŢIV ligą
Neigiama nuomonė ir poţiūris į ŢIV infekciją lemia ţmonių nenorą išsitirti, uţsikrėtusiųjų stigmatizacija stabdo sergančiuosius pripaţinti savo ligą ir kreiptis pagalbos. ŢIV stigmatizacija buvo pripaţinta rimtu barjeru kovai su ŢIV infekcija [3]. Dėl to svarbu išsiaiškinti, kokios ţmonės yra nuomonės apie uţsikrėtusiuosius ŢIV. Paklausus KKL pacientų, ar uţsikrėtę ŢIV nusipelno tokio paties palaikymo ir pagarbos kaip ir sergantieji vėţiu, dauguma respondentų (68,1 %) atsakė teigiamai
(23 pav.). Jungtinės karalystės nacionalinė AIDS draugija [19] 2014 metais atliko tyrimą, kurio metu britams buvo pateiktas analogiškas klausimas, su kuriuo sutiko daugiau britų (79 %), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Su klausimu nesutiko 14,5 proc. apklaustų KKL pacientų. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingo amţiaus asmenų (24 pav.). Pastebėta, kad jaunesni ţmonės (18 - 49 metų amţiaus) yra labiau linkę palaikyti ir gerbti sergančius ŢIV liga. Tuo tarpu 50 - 74 metų amţiaus grupėje šis rodiklis maţėja ir tarp vyresnių kaip 74 metai amţiaus respondentų siekia 27,3 proc.
Kas antras respondentas (46,4 %) nevengtų bendrauti su kaimynu, jeigu suţinotų, kad jis uţsikrėtęs ŢIV. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės nacionalinės AIDS draugijos [19] duomenimis 67 proc. britų elgtųsi taip pat, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Nustatyta, kad moterys statistiškai reikšmingai daţniau vengtų bendrauti su kaimynu, jeigu suţinotų, kad jis uţsikrėtęs ŢIV, tuo tarpu tris kartus maţiau vyrų elgtųsi taip pat (25 pav.). Taip pat pastebėta, kad jaunesni ţmonės statistiškai reikšmingai daţniau nevengtų bendrauti su kaimynu, esant minėtoms aplinkybėms, lyginant su vyresniais ţmonėmis (26 pav.). Daugiau kaip pusė 18 - 29 metų amţiaus grupės respondentų (58,3
23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar žmonės, užsikrėtę ŽIV, nusipelno tokio pačio palaikymo ir pagarbos
34 %) nevengtų bendrauti su uţsikrėtusiu kaimynu, tuo tarpu tik kas penktas vyresnis kaip 74 metų
amţiaus respondentas nevengtų daryti to paties.
Pateikus teiginį „Turiu maţai uţuojautos ţmonėms, uţsikrėtusiems ŢIV per nesaugius lytinius santykius―, daugiau kaip pusė apklaustųjų su šiuo teiginiu sutiko, nesutiko tik kas trečias. Jungtinės Karalystės nacionalinės AIDS draugijos [19] duomenimis panašus skaičius britų (51 %) taip pat neuţjaustų uţsikrėtusiųjų per nesaugius lytinius santykius. Buvo stebėtas statistiškai reikšmingai didesnis jaunesnių respondentų tolerantiškumas uţsikrėtusiems ŢIV lyginant su vyresniais (27 pav.).
χ2=16,631, df=6, p=0,010
24 pav. Atsakymų į klausimą „Ar žmonės, užsikrėtę ŽIV, nusipelno tokio paties palaikymo ir pagarbos kaip ir sergantieji vėžiu?“ pasiskirstymas (%)
pagal amžių
χ2=7,576, df=2, p=0,024
25 pav. Atsakymų į klausimą „Jeigu sužinotumėte, kad Jūsų kaimynas užsikrėtęs ŽIV, ar vengtumėte bendrauti su juo?“ pasiskirstymas (%) pagal
35 Tarp 18 - 29 metų amţiaus grupės respondentų su šiuo teiginiu nesutiko kas antras (58,3 %). Tarp
vyresnių kaip 74 metai amţiaus su teiginiu sutiko du iš trijų rerspondentų (63,6 %).
Su teiginiu „Jeigu suţinočiau, kad mano šeimos narys ar artimas draugas serga ŢIV liga, tai nepakenktų mūsų santykiams― sutiko du trečdaliai apklaustųjų (68,1 %), šeši iš dešimties (17,4 %) buvo neapsisprendę (28 pav.). Lyginant su Jungtinės Karalystės nacionalinės AIDS draugijos [19] 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. teigė, kad tai nepakenktų jų santykiams, tačiau
χ2=13,042, df=6, p=0,040
26 pav. Atsakymų į klausimą „Jeigu sužinotumėte, kad Jūsų kaimynas užsikrėtęs ŽIV, ar vengtumėte bendrauti su juo?“ pasiskirstymas (%) pagal
amžių
χ2=13,040, df=6, p=0,039
27 pav. Atsakymų į teiginį „Turiu mažai užuojautos žmonėms, kurie užsikrėtė ŽIV per nesaugius lytinius santykius“ pasiskirstymas (%) pagal
36 palyginus šį rezultatą su baigiamojo darbo rezultatu gauta, kad skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Nagrinėjant šį teiginį, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų amţiaus grupių, išsilavinimo ir
lyties asmenų nenustatyta.
Vertinant respondentų poţiūrį į ŢIV ligą, bandyta išsiaiškinti, kokiai rizikos grupei uţsikrėsti ŢIV jie save priskiria (29 pav.). Nustatyta, kad didţioji dauguma save priskiria visiškai jokios (36,2 %) ir maţos (43,5 %) rizikos grupėms. 7,2 proc. apklaustųjų, kurie visi buvo vyrai, save priskyrė didelės rizikos grupei. J. Grušausko su bendraautoriais [5] tyrime, vykdytame 2015 metais, buvo nustatyta, kad 4,4 proc. respondentų save priskyrė didelės rizikos grupei. Tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Paklausus, ar dalyvavusiems apklausoje uţtenka ţinių apie ŢIV ligą, beveik pusė (43,3 %) atsakė, kad neuţtenka ir norėtų ţinoti daugiau (30 pav.). Daugiau kaip pusė respondentų, iš kurių kas
28 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas į teiginį „Jeigu sužinočiau, kad mano šeimos narys ar artimas draugas serga ŽIV, tai
nepakenktų mūsų santykiams“ (%)
29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal į kurią rizikos grupę jie save priskiria (%)
37 penktas teigia, kad vis tiek neuţsikrės, ţinių pakanka ir daugiau nereikia. 51,5 proc. teigusiųjų, kad neuţsikrės ŢIV, yra 50 - 74 metų amţiaus vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. J. Grušauskas ir kiti [5] atliko KKL pacientų apklausą ir nustatė, kad 38,1 proc. teigė, kad jiems nereikia papildomų ţinių, nes jų pakanka, o 13,6 proc. teigė, tai nesvarbu, nes vis tiek neuţsikrės, tačiau stebėti skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Iš šių duomenų matoma, kad dauguma KKL pacientų nėra suinteresuoti
domėtis ŢIV liga. Taip yra greičiausiai dėl to, kad daugelis save priskyrė maţos arba visiškai jokios rizikos uţsikrėsti grupėms, todėl nemato poreikio apie tai domėtis.
30 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Ar Jums užtenka žinių apie ŽIV ir jo sukeliamą ligą?“ (%)
38
4. IŠVADOS
1. Tyrime dalyvavę Kauno klinikinėje ligoninėje gydomi pacientai maţai ţino apie ŢIV ligos uţkrečiamumo ir eigos dinamiką, gerai ţino barjerinės apsaugos priemonių vaidmenį ŢIV ligos prevencijoje, tačiau apie visus pagrindinius ŢIV perdavimo būdus informuota tik didesnė pusė respondentų. Apklaustieji nelinkę tikėti ŢIV perdavimo mitais.
2. Didesniosios dalies respondentų poţiūris į uţsikrėtusius ŢIV yra palankus. Jaunesni Kauno klinikinės ligoninės pacientai tolerantiškesni ŢIV uţsikrėtusiųjų atţvilgiu (p<0,05), tolerantiškumo ir supratingumo daţnis su amţiumi linkęs maţėti.
3. Pagrindiniai tyrimo dalyvių informacijos apie ŢIV ligą šaltiniai yra televizija, spauda ir internetas. Papildomų ţinių apie ŢIV ligą norėtų gauti maţesnė pusė respondentų, nes dauguma jų įsitikinę, kad uţsikrėtimas ŢIV jiems negresia arba rizika yra minimali.
39
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, siūlomos praktinės rekomendacijos:
1. Daugiausiai ţinių Kauno klinikinės ligoninės pacientai gauna iš spaudos, interneto ir televizijos, todėl tikslinga platinti daugiau informacijos apie ŢIV ligą per šiuos šaltinius.
Maţiausiai informacijos gaunama iš šeimos gydytojo, todėl rekomenduojama parengti informacinių lankstinukų apie ŢIV ligą ir pateikti juos šeimos gydytojams, kad jie padalintų lankstinukus savo pacientams.
2. Rekomenduojama daţniausiai lankomose vietose, pvz., poliklinikų, ligoninių skyriuose, iškabinti informacinių plakatų apie ŢIV ligą, siekiant atkreipti kuo daugiau lankytojų, pacientų bei dirbančio personalo dėmesio į ŢIV infekcijos problemą.
3. Tikslinga periodiškai vykdyti ţmonių apklausą ir tikrinti jų ţinias ir poţiūrį į ŢIV ligą, siekiant įvertinti taikomų informavimo priemonių veiksmingumą.
