Labai mažo gimimo svorio ir normalaus gimimo svorio naujagimių medicininė, socialinė ir demografinė charakteristika

5.1.1 Labai maţo gimimo svorio ir normalaus gimimo svorio naujagimių socialinė ir demografinė charakteristika

Vertinant labai maţo gimimo svorio ir normalaus gimimo svorio nauja-gimių socialinę ir demografinę charakteristiką, tirti poveikio ir kontrolinės grupės naujagimių tėvai. Tyrime dalyvavo 110 tėvų. Mamų amţiaus vidur-kis – 27,6 (SN–6,2) metų (jauniausia – 19,0 metų, vyriausia – 44 metų, amţiaus mediana – 26,0). Naujagimių tėvų amţiaus vidurkis – 29,7 (SN– 5,9) metų (jauniausias – 19,0 metų, vyriausias – 45 metų, amţiaus mediana – 29,0). Tirtoms mamoms tai buvo vidutiniškai antras (SN–1,3) nėštumas (maţiausias – 1, didţiausias – 7, mediana – 2); 1,7 (SN–0,9) gimdymo (maţiausias – 1, didţiausias – 5, mediana – 1). Gimęs naujagimis pagal eiliškumą buvo vidutiniškai 1,7 (SN–1,0) vaikas šeimoje (maţiausia reikšmė – 1, didţiausia – 6, mediana – 2). Gyvenamąją vieta mieste nurodė 57,3 proc. mamų. Aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą nurodė 50,9 proc. mamų ir 51,9 proc. tėvų. Prieš gimdymą 76,4 proc. mamų dirbo arba mokėsi, 7,3 proc. ir dirbo, ir mokėsi. Kūdikių tėvų dirbančių arba besimokančių buvo 73,6 proc. , 19,4 proc. buvo ir dirbančių, ir tuo pat metu besimokančių. Nėštumo metu nerūkė 86,2 proc. mamų ir 35,3 proc. tėvų, 98,2 proc. mamų ir 93,9 proc. tėvų teigė nevartojantys alkoholinių gėrimų. Labai maţas šeimos pajamas nurodė 54,5 proc. tyrime dalyvavusių šeimų (5.1.1.1 lentelė).

5.1.1.1 lentelė. Socialinė ir demografinė naujagimių tėvų charakteristika

Požymis ^{Poveikio gr.}

(n=79)

Kontrolinė gr.

(n=31) ^p

Mamos amţius,V (SN), metai 27,3 (6,5) 28,3 (5,2) 0,471 Tėvo amţius, V (SN), metai 29,7 (6,2) 29,9 (5,4) 0,835 Nėštumas, V (SN), kartai 2,2 (1,4) 1,5 (0,7) <0,001 Gimdymas, V (SN), kartai 1,8 (1,0) 1,4 (0,5) 0,001 Kelintas vaikas šeimoje, V(SN) 1,8 (1,0) 1,4 (0,5) 0,003 Gyvenamoji vieta (proc.)

Miestas Kaimas 43,0 57,0 93,5 6,5 ^<0,001

Mamos išsilavinimas (proc.) Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 62,3 20,8 16,9 16,2 29,0 54,8 <0,002 0,363 0,001 Tėvo išsilavinimas (proc.)

Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 57,1 32,5 10,4 24,1 24,2 51,7 <0,002 0,403 <0,001 Prieš gimdymą mama (proc.)

Dirbo Mokėsi Dirbo ir mokėsi Nedirbo ir nesimokė 58,2 8,9 3,8 29,1 67,7 6,5 16,1 9,7 0,3604 0,681 0,0274 0,0334 Tėvas (proc.) Dirbo Dirbo ir mokėsi Nedirbo ir nesimokė 60,8 19,4 34,2 74,2 5,1 6,5 0,189 0,0641 0,0037 Kūdikio mama nėštumo metu (proc.)

Rūkė

Vartojo alkoholinius gėrimus

19,2 2,5 0 0 0,009 1,0 Kūdikio tėvas (proc.)

Rūkė

Vartojo alkoholinius gėrimus ^77,5 8,8

35,5 0

<0,001 0,088 Šeimos pajamos (proc.).

Vidutinės/didesnės nei vidutinės Labai maţos/maţos

30,6 69,4

82,8

17,2 ^<0,001 V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis)

Comment [R1]: Prieš tai grupės

įvardintos išnešioti ir giliai neišnešioti. Reiktų suvienodinti.

Naujagimių tėvų socialinių ir demografinių požymių palyginimas

Poveikio grupės naujagimių tėvų socialiniai ir demografiniai duomenys pateikiami 5.1.1.1 lentelėje rodo, kad šios grupės naujagimių mamų nėštu-mų, gimdymų ir vaikų skaičius statistiškai reikšmingai didesnis nei kont-rolinės naujagimių grupės mamų (p<0,001). Literatūroje duomenų šiais klausimais yra nedaug. Kaip nurodoma literatūroje, priešlaikiniam gimdy-mui ir labai maţo svorio naujagimio gimigimdy-mui įtakos turi genetiniai veiksniai (Klebanoff, 2008), Wilcox, 2008), ypač paveldėjimas mamos linija (Swamy, 2008). Tačiau duomenų, apie tai ar su kiekvienu gimdymu didėja tikimybė pagimdyti prieš laiką, nėra. Galimos tik prielaidos, kad kiti gimdymai susiję su vyresniu moters amţiumi, galbūt, gretutinių ligų rizika, be to, turinčios gimdymo patirtį mamos maţiau rūpinasi visaverte dieta nei pirmakartės ir tai įtakoja didesnę tikimybę pagimdyti prieš laiką. Tačiau manome, kad bet kokiu atveju nėštumų skaičius negali turėti kokios nors įtakos naujagimių motorinei raidai kūdikystės laikotarpiu.

Reikšmingai daugiau poveikio grupės naujagimių šeimų gyveno kaime (p<0,001). Daugiau poveikio grupės naujagimių tėvų rūkė. Reikšmingai daugiau šios grupės naujagimių tėvų nurodė, kad jų šeimos pajamos labai maţos arba maţos (p<0,001). Šie duomenys atitinka literatūros duomenis, rodančius, kad padidėjusią riziką gimdyti prieš laiką ir maţo svorio nau-jagimius lemia motinos ţalingi įpročiai (Lanting, 2009), neracionali ir nevi-savertė mityba (Rasmussen, 2009; Shah, 2009; Bukowski, 2009), nepalanki socialinė aplinka (Spencer, Logan, 2002; Shaw, 2003; Yang ir kiti 2007; Carmichael, 2007).

Reikšmingai daugiau kontrolinės grupės kūdikių tėvų (p<0,001) turėjo aukštąjį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą (p<0,001), daugiau jų dirbo ar mokėsi, arba ir dirbo ir mokėsi.

Kūdikių tėvų socialinių ir demografinių poţymių tarpusavio koreliacijos analizė parodė, kad nėštumų skaičius reikšmingai susijęs su gimdymo ir vaikų skaičiumi šeimoje r=0,9; p<0,001; mamos rūkymas su tėvo rūkymu r=0,2; p<0,05; šeimos pajamos su (r=0,3); p=0,001 tėvų išsilavinimu (r=0,4); p<0,001, bei mamos (r=0,5); p=0,001 ir tėvo darbu (r=0,5); p=0,001.

Įvertinę 5.1.1.1 lentelėje pateiktas poţymių tarpusavio sąsajas, nustatėme, kad (nėštumų skaičius reikšmingai susijęs su gimdymo ir vaiko eiliškumu šeimoje (r=0,9; p<0,001; mamos rūkymas su tėvo rūkymu (r=0,2; p<0,05); šeimos pajamos su mamos išsilavinimu (r=0,3; p=0,001), tėvo išsilavinimu (r=0,4; p<0,001), mamos darbu iki gimdymo (r=0,5; p=0,001) ir tėvo darbu (r=0,5; p=0,001)). Pagal daugiaveiksmės logistinės – regre-sinės analizės modelį (5.1.1.2 lentelė) apskaičiuotas reikšmingas galimybių

santykis tirtų gimdyvių naujagimiams patekti į poveikio (rizikos gimti labai maţo svorio) grupę.

5.1.1.2 lentelė. Galimybių santykis, tirtų gimdyvių naujagimiui patekti į

poveikio grupę, atsižvelgiant į mamos nėštumų skaičių, gyvenamąją vietą, tėvo rūkymą, šeimos pajamas

Analizuojami požymiai ^{Galimybių santykis patekti į poveikio grupę}

GS (95 proc. PI) Nėštumas 2,741 (1,212–6,199)* Gyvenamoji vieta: Miestas Kaimas 1 19,346 (2,990–125,189)** Kūdikio tėvas: Nerūkė Rūkė 1 4,758 (1,270–17,818)* Šeimos pajamos:

Vidutinės/didesnės nei vidutinės

Labai maţos/maţos 8,882 (2,027–38,916)** ¹ Konstanta – 3,327**

GS (galimybių santykis); *p<0,05; **p<0,01; PI – pasikliautinasis intervalas

Kaip matome iš pateikiamų 5.1.1.2 lentelėje duomenų, didesnis nėštumų skaičius 3 kartus, gyvenimas kaime 19 kartų, tėvo rūkymas 5 kartus ir ma-ţos arba labai mama-ţos šeimos pajamos 9 kartus didino riziką moterims pa-gimdyti labai maţo svorio naujagimius.

5.1.2 Labai mažo gimimo svorio ir normalaus gimimo svorio naujagimių medicininių veiksnių charakteristika

Duomenys apie naujagimių gimimo būdą, vietą ir jų mamų ligas nėš-tumo metu pateikiami 5.1.2.1 lentelėje.

5.1.2.1 lentelė. Medicininiai veiksniai naujagimių grupėse

Požymis ^{Poveikio gr.}

(n=79)

Kontrolinė gr.

(n=31) ^p

Mamos persirgtos ligos nėštumo metu (proc.): Infekcija Preeklampsija Cukrinis diabetas 22,9 16,7 11,3 1,6 3,2 3,2 0 0 0,015 0,061 0,052 1,00 Vaisiaus hipoksija gimdymo metu (proc.) 38,0 0 <0,001 Naujagimis gimė KMUK (proc.) 79,7 35,5 <0,001 Gimė atlikus cezario pjūvį (proc.) 34,6 10,0 0,011 Gimė normaliais gimdymo takais (proc.) 65,4 90,0 –

Sėdyninė pirmeiga (proc.) 15,8 3,3 0,075

Svoris gimus (gr.) 1296,2 3500,2 <0,001

Gimimo amţius (sav.) 28,6 39,9 <0,001

Lentelėje 5.1.2.1 pateikti duomenys rodo, kad 22,8 proc. poveikio ir 3,2 proc. kontrolinės naujagimių grupės (p<0,05) mamų nėštumo metu sirgo bent viena liga (infekcija, preeklampsija, arba cukriniu diabetu), 38,0 proc. poveikio grupės naujagimių buvo vaisiaus hipoksija, o jos nebuvo nė vie-nam kontrolinės grupės naujagimiui. Statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,001) poveikio grupės naujagimių mamų gimdė KMUK (79,7 proc.) lyginant su kontrolinės naujagimių grupės mamomis (35,5 proc.). Atlikus cezario pjūvį gimė, 34,6 proc. poveikio grupės ir 10,0 proc. kontrolinės grupės naujagimių (p<0,05).

Kaip matome iš pateiktos lentelės, mūsų duomenimis, mamos persirgtos ligos neturėjo reikšmingos įtakos naujagimio svoriui. Literatūroje nurodoma kiek kitokie duomenys: teigiama, kad mamos gretutinės ligos turi įtakos nepalankiai nėštumo baigčiai ir naujagimio svoriui.

Paţymėtina, kad visi literatūros šaltiniai nurodo, kad tais atvejais, kai mama serga gretutinėmis ligomis, yra didesnė rizika gimti labai maţo svorio naujagimiams, tačiau, esant adekvačiam perinatologiniam stebėjimui, ši ri-zika sumaţėja iki minimumo. Todėl manome, kad sėkmingai vykdant Lie-tuvoje perinatologijos programą bei koncentruojant gimdyves, turinčias didesnę riziką universitetinių ligonių perinatologijos centruose, mamos per-sirgtų ligų nėštumo metu pavojus labai sumaţėja. Tą rodo ir mūsų tyrimų duomenys: reikšmingas veiksnys (p<0,001) buvo gimdymas KMUK (t. y. ankstyvas stebėjimas ir stacionarizavimas specializuotame skyriuje), o in-fekcija arba preeklampsija nepasiekė standartinio reikšmingumo lygmens.

5.2 Labai mažo gimimo svorio ir normalaus gimimo svorio