lentelė. Respondentų miego kokybės vertinimo ir darbo vakarais po darbo valandų ir

savaitgaliais sąsajos (χ2=21,879; lls=8; p=0,005)

Miego kokybės vertinimas

Darbas vakarais po darbo valandų ir savaitgaliais n, procentai

Dažnai Kartais Nedirbu

Labai bloga 2 (6,7) 1 (0,6) 0 Bloga 1 (3,3) 7 (4,0) 9 (7,4) Patenkinama 11 (36,7) 76 (43,2) 47 (38,5) Gera 9 (30,0) 78 (44,3) 54 (44,3) Labai gera 7 (23,3) 14 (8,0) 12 (9,8) Iš viso 30 (100) 176 (100) 122 (100)

52 Apibendrinant pateiktus duomenis, galima pasakyti, kad patikimi ryšiai nustatyti tarp kasdienio daržovių bei vaisių, alkoholio nevartojimo, fizinio aktyvumo, padidėjusio kūno svorio bei juosmens apimties ir gyvensenos, gyvenimo bei miego kokybių, fizinio pajėgumo vertinimo. Daržoves ir vaisius kasdien vartojantys respondentai buvo geresnės psichinės sveikatos: rečiau skundėsi nervine įtampa, bloga nuotaika, nemiga, jie geriau vertino ir savo gyvenimo kokybę. Pakankamai fiziškai aktyvūs respondentai rečiau skundėsi bloga nuotaika, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Vartojantys alkoholį dažniau skundėsi virškinimo sutrikimais bei bloga, prislėgta nuotaika. Turintys padidėjusį kūno svorį ir juosmens apimtį blogiau vertino savo gyvenimo kokybę, dabartinę sveikatos būklę, fizinį pajėgumą. Didesnė juosmens apimtis siejosi su blogesniu savo gyvensenos, miego kokybės vertinimu, nemiga.

53 4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pagrindinių rezultatų palyginimas ir interpretavimas. Visuomenės sveikatos specialistų gyvensena Lietuvoje yra mažai tirta. Trūksta informacijos ir apie kitų veiksnių, pavyzdžiui, darbo pobūdžio, krūvio ir stažo įtaką gyvensenai bei savo sveikatos vertinimui. Remiantis visuomenės sveikatos specialisto išsilavinimo ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų funkcijų kriterijais, vyrauja nuomonė, kad šie specialistai turi daugiausiai žinių ir kompetencijų sveikatos stiprinimo klausimais ir žino, kokią įtaką turi gyvenimo būdas, todėl ir patys turėtų daugiau dėmesio skirti savo gyvensenai.

Tokios apimties gyvensenos tyrimas, kurio metu apklausta beveik 28 proc. savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbančių specialistų, Lietuvoje atliktas pirmą kartą. Šiame tyrime gauti duomenys atskleidė, kad dauguma respondentų savo gyvenseną vertino iš dalies sveika. Galima apgailestauti, kad respondentai kaip pagrindinius trukdžius gyventi sveikiau nurodo aplinką (laiko ir lėšų stygių) ir tik nedaugelis mano, kad jiems patiems trūksta pastangų, t.y. valios ir motyvacijos. Daugumos respondentų mitybos įpročiai buvo pakankamai sveiki: maitinosi reguliariai, valgė pusryčius, kasdien vartojo vaisius ir daržoves, nedažnai užkandžiavo „nesveiku“ maistu. Tyrimu nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp daržovių bei vaisių vartojimo ir kitų sveikos mitybos principų (valgymo reguliarumo, pusryčiavimo, užkandžiavimo ir kt.) leidžia spėti, kad besirūpinantys savo mityba stengiasi laikytis visų sveikos mitybos principų. Tiriamųjų mitybos ypatumai beveik nesiskyrė nuo 2014 m. V. Grabausko su bendraautoriais atliktu Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimu nustatytos moterų mitybos [20], iškyrus daržovių vartojimą. Tyrimo duomenys palyginti su minėto Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo moterų rezultatais, nes šiame tyrime dalyvavo 99 proc. moterų. Tiriamųjų populiacija atkartoja savivaldybės visuomenės sveikatos biurų populiaciją, kur taip pat dauguma dirbančiųjų yra moterys [54]. Dvigubai didesnis šiame tyrime nustatytas daržovių vartojimas, lyginant su Lietuvos populiacija, gal gali būti paaiškinamas tuo, kad mūsų tyrimo tikslinė populiacija buvo visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, kurių žinios ir praktika sveikos mitybos klausimais turėtų būti geresnės, nei statistinis vidurkis. Kita vertus, mūsų tyrime buvo klausiama bendrai apie dažovių, ne tik šviežių vartojimą, ir tai galėjo turėti reikšmės, vertinant daržovių vartojimo dažnį.

Rūkymo paplitimas tarp visuomenės sveikatos specialistų nėra didelis. Jis buvo toks pat kaip 2014 m. V. Grabausko su bendraautoriais atlikto Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo nustatytas aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų rūkymo paplitimas. Kadangi mūsų tyrime moterų populiacija buvo ir aukštojo ir žemesnio išsilavinimo, bet turėjo visuomenės sveikatos žinių, galima daryti prielaidą, kad rūkymo paplitimas visuomenės sveikatos specialistų tarpe yra mažesnis nei šalies gyventojų moterų rūkymo paplitimas [20]. Estijos moterų gydytojų rūkymo paplitimas, nustatytas

54 Kersti Parna ir bendraautorių 2017 m. publikuotame tyrime buvo net dvigubai mažesnis, nei mūsų tyrime ir sudarė 5,2 proc. tiriamųjų [38]. Tuo tarpu Perry L. ir bendraautorių 2015 m. publikuotame tyrime Australijos medicinos darbuotojos rūkė dažniau (17.7 proc.) nei mūsų tyrimo respondentės [41]. Shishani K. ir kt. 2011 m. tyrimas atskleidė, kad Jordanijos medicinos seserų tarpe rūkymas buvo dažnesnis (16,2 proc.), o gydytojų moterų tarpe retesnis (5,4 proc.) nei mūsų tyrime. [40].

Respondentų alkoholio vartojimo įpročiai nesiskyrė nuo mūsų šalies gyventojų moterų įpročių, dažniau buvo vartojami silpni alkoholiniai gėrimai [20]. Tyrimo metu nustatytas alkoholio vartojimo paplitimas buvo du, kituose tyrimuose net keturis kartus (Australija) mažesnis nei kitų šalių medicinos darbuotojų moterų tarpe [40, 41, 48, 49].

Tyrimo respondentų fizinis aktyvumas buvo vertintas naudojant 2014 m. V. Grabausko ir bendraautorių atlikto Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo klausimus, nes buvo siekiama išvadų palyginimo. Daryta prielaida, kad kasdienis ir 4-6 kartų per savaitę 30 min. fizinis aktyvumas yra pakankamas. Laikantis šios prielaidos, beveik pusės respondentų fizinis aktyvumas mūsų tyrime buvo pakankamas ir šis rodiklis yra dvigubai didesnis nei nustatytas Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrime [20]. Kadangi daugiau kaip pusė apklaustųjų deklaravo atvykimą į darbą pėsčiomis ar dviračiu, galima manyti, kad tai galėjo padidinti respondentų bendrą fizinio aktyvumo lygį. Kitose šalyse atlikti medicinos darbuotojų tyrimai yra prieštaringi ir nurodo labai įvairų tiriamųjų fizinio aktyvumo lygį, tačiau tą gali apspręsti skirtingos tyrimo metodikos [41, 44, 45].

Saugos diržus važiuojant automobiliu, kaip ir dauguma šalies gyventojų, segasi dauguma mūsų tyrimo respondentų [20].

Tyrimųjų dalyvavimo gimdos kaklelio vėžio profilaktinėje programoje aktyvumas buvo gana aukštas ir nesiskyrė nuo šalies moterų aktyvumo. Turint galvoje, kad visuomenės sveikatos specialistai turi aktyviai patarti kitiems gyventojams dalyvauti profilaktinėse programose, jis galėtų būti aukštesnis. Galima teigti, kad programų svarba suvokiama nepakankamai. Tą patvirtina ir amerikiečių mokslininkų tyrimas (Helfand BK et al, 2013), kurio meterys medikės žymiai dažniau teigė nesilankančios profilaktiškai atlikti mamografijos tyrimo [37].

Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių savo sveikatą vertino gerai ir šis vertinimas nesiskyrė nuo kitų šalies moterų [20]. Antsvorio (30 proc.) ir nutukimo (15,7 proc.) paplitimas mūsų tyrimo respondentų tarpe buvo mažesnis nei 2014 m. nustatytas Lietuvos gyventojų moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas (atitnkamai 46 proc. ir 17 proc.). Turintieji aukštesnį už normalų KMI ir JA blogiau vertino savo sveikatą, fizinį pajėgumą bei gyvenimo kokybę, didesnė juosmens apimtis reikšmingai siejosi su blogesniu savo gyvensenos, miego kokybės vertinimu, nemiga. Todėl galima daryti prielaidą, kad didesnis už normalų kūno svoris ir juosmens apimtis yra suvokiami kaip neigiami sveikatos veiksniai. Kasdien valgantys daržoves ir vaisius bei pakankamai fiziškai aktyvūs respondentai rečiau skundėsi bloga nuotaika, bendru silpnumu. Savo kraujospūdį, cholesterolio,

55 gliukozės kraujyje rodiklius žinojo dauguma tiriamųjų, geriausiai juos žinojo biomedicininį išsilavinimą turintys respondentai, blogiausiai – baigusieji visuomenės sveikatos mokslus. Tai galima paaiškinti dažnesniu jaunesniu visuomenės sveikatos specialistų amžiumi, kai rečiau lankomasi pas gydytojus ir nėra privalomi kai kurie biocheminiai kraujo tyrimai. Įdomu tai, kad bendrai, neatsižvelgiant į išsilavinimą, panašus procentas šalies gyventojų moterų taip pat žinojo savo kraujo rodiklius [20]. Pusė apklaustųjų miegojo trumpiau nei rekomenduojama, tiek pat jų savo miego kokybę vertino blogai. Nors dauguma respondentų vertina savo darbą, sutaria su savo vadovais ir bendradarbiais, tačiau kas ketvirtas darbe jaučia įtampą, o beveik pusė dar kartą nesirinktų visuomenės sveikatos specialybės. Vakarais po darbo valandų ir savaitgaliais dažnai dirbantys respondentai dažniau patyrė nervinę įtampą darbe, blogiau vertino savo miego kokybę. Tyrime neklausta įtampos darbe priežasčių, tačiau kitų Lietuvos tyrėjų - Tarozės I. ir bendraautorių 2014 m. tyrimo duomenimis, darbe įtampą jaučia beveik kas antras visuomenės sveikatos specialistas dėl per mažo atlyginimo, pamaininio darbo ir atsakomybės naštos [29]. Beveik visi respondentai dirbo vienaip ar kitaip su sveikos gyvensenos ugdymu susijusį darbą, todėl nebuvo atskirai lyginami dirbančiųjų su sveikatos ugdymu nesusijusį darbą atsakymai.

Apibendrinant tyrimo duomenis, galima išskirti, kad visuomenės sveikatos biuruose dirbantys specialistai rečiau turi antsvorio ir yra nutukę, dažniau valgo daržovių, mažiau rūko ir yra fiziškai aktyvesni nei kitos gyventojų grupės. Alkoholio vartojimo ypatumais neišsiskiria iš kitų gyventojų grupės. Neramina nepakankamas profilaktinių programų svarbos suvokimas. Taip pat, didesnės dalies visuomenės sveikatos specialistų nepilnai suvokiama savo pagrindinių kraujo rodiklių svarba perša mintį apie tam tikras šių specialistų parengimo spragas. Galime daryti prielaidą, kad medicininis išsilavinimas, suteikiantis medikams daugiau žinių apie gyvensenos svarbą sveikatai, sąlygoja sveikesnio gyvenimo būdo pasirinkimą kai kuriais aspektais, bet neužtikrina ženkliai sveikesnės gyvensenos. Nesveikų gyvensenos įpročių paplitimas visuomenės sveikatos specialistų tarpe išlieka nemažas.

Tyrimo trūkumai. Visuomenės sveikatos specialistų gyvensena ir savijauta vertinta remiantis subjektyviais respondentų nurodytais ūgiu ir svoriu. Tai galėjo lemti netikslius KMI skaičiavimus. Respondentai, turėdami sveikatos stiprinimo žinių, atsakydami į klausimus galėjo remtis savo žiniomis, o ne realiais gyvensenos įpročiais. Tokią galimybę iš dalies eliminavo visiškas tiriamųjų anonimiškumas.

Tyrimo naujumas ir praktinė reikšmė. Lietuvoje ir kitose šalyse trūksta tyrimų, analizuojančių visuomenės sveikatos specialistų gyvenseną ir jos sąsajas su išsilavinimu, subjektyviai vertinama sveikata, darbo pobūdžio veiksniais. Tačiau dėl tos pačios priežasties, buvo sunku palyginti tyrimo metu gautus duomenis su kitų tyrėjų rezultatais. Duomenis galima buvo lyginti su asmens sveikatos specialistų gyvensenos tyrimų duomenimis. Šiame tyrime atliktas visuomenės sveikatos

56 specialistų gyvensenos vertinimas pasitarnaus šių specialistų darbo sąlygų gerinimui, specializuojant kvalifikacijos kėlimo temas, gali turėti įtakos ir šių specialistų rengimo programoms. Tyrimas bus naudingas kitiems tyrėjams, toliau besigilinantiems į šią temą.

57 IŠVADOS

1. Daugumos respondentų gyvensena iš dalies sveika, jie teigė, kad svarbu sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, pakankamai išsimiegoti. Kasdien vartojantys daržovių ir vaisių, dažniau vyresni, dažniau valgė reguliariai, kasdien pusryčiavo, rečiau valgė nesveikų užkandžių. Dauguma respondentų nerūkė, sakingai vartojo alkoholį. Beveik pusės apklaustųjų fizinis aktyvumas atitiko PSO rekomendacijas, tiek pat tiriamųjų gerai vertino savo fizinį pajėgumą. Beveik visi tiriamieji segėsi saugos diržus važiuodami automobiliu, rūpinosi dantų sveikata. Kas trečias respondentas visada pasirūpino apsauga nuo saulės. Krūties ir gimdos kaklelio vėžio profilaktinių programų rekomendacijų laikėsi kas ketvirtas. Trukdančiomis gyventi sveikiau priežastimis reikšmingai jaunesni respondentai nurodė laiko ir finansų trūkumą. Labiausiai respondentai savo gyvenseną norėtų keisti ir žinias pagilinti streso valdymo srityje.

2. Daugiau kaip pusė respondentų savo sveiką vertino gerai, iš skundų didesnė dalis minėjo nervinę įtampą, nugaros ir galvos skausmus, o padidėjusį kraujospūdį – reikšmingai dažniau vyresni. Pusės apklaustųjų kūno svoris ir dviejų trečdalių juosmens apimtis atitiko normą. Pusė apklaustųjų miegojo trumpiau nei rekomenduojama, tiek pat savo miego kokybę vertino blogai. Darbe nervinę įtampą dažnai jautė kas ketvirtas specialistas. Beveik du trečdaliai jautėsi laimingais ir gyvenimo kokybę vertino gerai, reikšmingai dažniau jaunesni ir gyvenantys poroje.

3. Nustatyti ryšiai tarp kasdienio vaisių bei daržovių, alkoholio vartojimo, fizinio aktyvumo, padidėjusio kūno svorio bei juosmens apimties ir gyvensenos, miego kokybės, fizinio pajėgumo vertinimo. Sveikiau besimaitinantys, pakankamai fiziškai aktyvūs respondentai rečiau skundėsi sveikata, prislėgta nuotaika, geriau vertino savo miego bei gyvenimo kokybę. Darbas vakarais po darbo valandų ir savaitgaliais siejosi su blogesniu miego kokybės vertinimu bei dažniau jaučiama įtampa darbe. Vartojantys alkoholį dažniau skundėsi virškinimo sutrikimais bei prislėgta nuotaika.

58 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Aptarti su visuomenės sveikatos specialistais tyrimo rezultatus, siekiant numatyti kelius, kaip palengvinti specialistams sveikesnės gyvensenos pasirinkimą.

2. Rekomenduojama specifiškiau rinktis specialistų kvalifikacijos kėlimo temas, prioritetą teikiant streso valdymo metodų praktiniam taikymui, profilaktinių patikros programų svarbai.

3. Rekomenduojama specialistams nepamiršti savęs: atkreipti dėmesį į aktyvaus ir pasyvaus poilsio svarbą, fizinio aktyvumo būdų įvairovę, miego ir jo kokybės reikšmę.

59 LITERATŪRA

1. World Health Organization, Helath and Welfare Canada, Canadian Public Health Association. Ottawa Charter for Health Promotion // An international conference on Health promotion, Ottawa, Ontario, Canada, Nov 17-21, 1996. – 4 p.

2. Lietuvos gyventojų apklausa apie informuotumą ir pasitikėjimą ligonių kasomis bei apie