LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Daiva Žeromskienė
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ GYVENSENA IR JOS SĄSAJOS SU SVEIKATA BEI PROFESINE VEIKLA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentas Mokslinis vadovas
Daiva Žeromskienė Prof. Aušra Petrauskienė
2020-01-03 2020-01-03
SANTRAUKA Visuomenės sveikata (Gyvensenos medicina)
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ GYVENSENA IR JOS SĄSAJOS SU SVEIKATA BEI PROFESINE VEIKLA
Daiva Žeromskienė
Mokslinis vadovas prof. Aušra Petrauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2020. 64 p.
Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, gyvenseną, išanalizuoti sąsajas su subjektyvia sveikata ir profesine veikla. Uždaviniai: 1. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, gyvenseną. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, subjektyvią sveikatą. 3. Išanalizuoti visuomenės sveikatos specialistų gyvensenos, subjektyviosios sveikatos ir profesinės veiklos sąsajas.
Tyrimo metodika. Atliktas momentinis tyrimas. Apklausti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai. Atranka nevykdyta, pasirinkta internetinė apklausa www.apklausa.lt svetainėje. Tyrimo atsakas 328. Tyrimo rezultatams gauti sudaryta 55 klausimų anketa. Anketa parengta remiantis 2014 m. LSMU Suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo anketos klausimais, SMLPC 2018-2019 m. Sveikatos priežiūros mokykloje tyrimo anketos klausimais bei papildyta, atsižvelgiant į darbo tikslą ir uždavinius. Tyrimo duomenys analizuoti SPSS 23.0 for Windows ir Microsoft Office Excel 2013 programomis. Statistinei analizei pasirinktas Chi kvadratu (χ2) kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p <0,05.
Rezultatai: Kasdien ar dažnai pusryčius valgė 78 proc., kasdien daržoves vartojo 67 proc., vaisius 54,6 proc. respondentų. Rūkančių buvo 9 proc., visai alkoholio nevartojo 21 proc. tiriamųjų. 45 proc. fizinis aktyvumas atitiko PSO rekomendacijas. Savo sveikatą 62 proc. tiriamųjų vertino gerai ar vidutiniškai, normalaus kūno svorio buvo 52 proc., per didelio – 20 proc. Savo gyvenimo kokybę gerai vertino 68 proc. Miego kokybę gerai vertino 53 proc. Darbo metu įtampą dažnai jautė 25 proc. respondentų. Sveikiau besimaitinantys ir pakankamai fiziškai aktyvūs respondentai rečiau skundėsi bloga nuotaika, geriau vertino savo gyvenimo kokybę. Turintys padidėjusį kūno svorį ir juosmens apimtį blogiau vertino savo gyvenimo kokybę, dabartinę sveikatos būklę ir fizinį pajėgumą. Po darbo valandų ir savaitgaliais dirbantys respondentai dažniau patyrė nervinę įtampą darbe, blogiau vertino savo miego kokybę, lyginant su tokiu metu nedirbančiais respondentais.
Išvados: Daugumos respondentų gyvensena buvo gana sveika. Nustatyti ryšiai tarp sveikesnės mitybos, alkoholio nevartojimo, pakankamo fizinio aktyvumo, padidėjusio kūno svorio bei juosmens apimties ir gyvensenos, gyvenimo bei miego kokybės, fizinio pajėgumo vertinimo.
SUMMARY Public Health ( Lifestyle Medicine)
PUBLICK HEALTH SPECIALIST’S LIFESTYLE AND ITS COHERENCE TO SUBJECTIVE HEALTH AND PROFESSIONAL PRACTICE
Daiva Zeromskiene
Scientific supervisor Prof. Ausra Petrauskiene Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2020. 64 p. Aim of the study: to assess public health specialists', who work for municipal public health offices, lifestyle and analyse the link between subjective health and professional practice.
Objectives: 1. To evaluate lifestyle of Public Health specialists’, who work in Municipal Public Health Bureaus. 2. To assess subjective health of Public Health specialists. 3. To analyse the links between Public Health specialists’ lifestyle, subjective health and professional practice.
Methods: Cross-sectional survey was performed. Municipal Public Health Bureaus employees were surveyed. There was no selection process for the sample of survey population. An online platform www.apklausa.lt was used. The questionnaire consisted of 55 questions and it was prepared on the basis of LSMU Adult Lifestyle Survey Questionnaire (2014), SMLPC Survey Questionnaire on Health Care at Schools (2018-2019) and supplemented, taking into account the purpose and tasks of the work. 328 questionnaires were filled in and were filled in. SPSS 23.0 for Windows and Excel 2013 programms were used for data analysis. Stastical analysis used for this research met Chi Squared (χ2) criteria, differences between two variables were considered statistically significant when p <0.05. Results: Daily or frequently ate breakfast 78%, daily consumed vegetables and fruits respectively 67% and 54.6% of respondents. Only 9% of respondents were smokers, 21% of them did not drink alcohol at all. Physical activity of 45% was in line with WHO recommendations. 62% of subjects rated their health as good or average. 52% of respondents were of normal body weight and 20% were of elevated body weight. 68% of respondents considered their quality of life to be good. Sleep quality was rated well by 53% of specialists. During work, tension was often felt by 25% of specialists. Respondents with healthier diets and sufficient physical activity were less likely to complain of poor moods and to value their quality of life better. Those with excess body weight and waistline had a poorer assessment of their quality of life, current health and physical fitness. Respondents who worked after work hours and on weekends were more likely to experience nervous tension at work and to have a poorer quality of sleep compared to those who did not work at that time.
Conclusions: Lifestyle of most respondents was quite healthy. Relationships between healthier eating, alcohol intake, adequate physical activity, increased body weight, waist circumferrence and lifestyle, quality of life and sleep, and physical fitness were identified.
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovei prof. Aušrai Petrauskienei, kuri dalinosi patirtimi bei žiniomis, davė naudingus pasiūlymus ir patarimus.
Dėkoju šeimai bei draugams už palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.
TURINYS
SĄVOKOS IR SANTRUMPOS...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA... ..10
1.1. Gyvensenos veiksniai...10
1.2. Visuomenės sveikatos specialistų kompetencija ir vaidmuo sveikatos stiprinimo procese... 14
1.3. Sveikatos specialistų gyvensenos ir savijautos tyrimai...16
2. TYRIMO METODIKA...20
3. REZULTATAI...23
3.1 Tiriamųjų socialinė – demografinė charakteristika...23
3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų gyvensena...24
3.3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų savo sveikatos vertinimas...34
3.4. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų gyvensenos, subjektyviosios profesinės sveikatos ir veiklos sąsajos...41
4. REZULTATŲ APTARIMAS...53
IŠVADOS...57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...58
LITERATŪRA...59
7 SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
Gyvensena – individo įpročių ir pasirinkto elgesio visuma, turinti poveikio jo sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Subjektyvi sveikata – asmens požiūris ir jausmai savo fizinės ir psichinės sveikatos bei savijautos atžvilgiu.
Sveikatos veiksniai – visi teigiamai ir neigiamai sveikatą veikiantys veiksniai.
AUDIT – angl. Alcohol Use Disorders Identification Test – sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo, nustatymo testas
JA – juosmens apimtis
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas KMI – kūno masės indeksas
8
ĮVADAS
Gyventojų sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių. Dar 1974 m. Kanados sveikatos apsaugos ministras M. Lalonde didžiausią įtaką sveikatai turinčius veiksnius suskirstė į keturias stambias grupes: genetinius ir biologinius (20 proc.), gyvensenos ir elgsenos (50 proc.), aplinkos (20 proc.) ir sveikatos priežiūros (10 proc.). Pagrindinis sveikatos stiprinimo dokumentas iki šiol yra Otavos chartija, kuriame sveikatos stiprinimas apibrėžiamas kaip procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti [1]. Viena iš penkių esminių šio dokumento krypčių yra paties individo asmeninė atsakomybė už savo sveikatą. Remiantis 2017 m. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakyta Lietuvos gyventojų apklausa, gyventojų dauguma mano, kad jie patys atsakingi už savo sveikatą (52 proc. gyventojų mano, kad jie patys atsakingi už savo sveikatą, 45 proc. tam pritaria) [2].
Darbo aktualumas. Formuojant individo sveikatą palaikančius ir stiprinančius gyvensenos įgūdžius bei ugdant pasitikėjimą savimi, labai svarbus yra sveikatos mokymas ir ugdymas. Mokyti žmogų saugoti savo sveikatą ir priimti teisingus sprendimus yra svarbus visuomenės sveikatos biurų specialistų uždavinys. Teoriškai visuomenės sveikatos specialistas turi daugiausiai žinių ir kompetencijų sveikatos stiprinimo klausimais, žino, kokią įtaką turi gyvenimo būdas, todėl ir pats turėtų laikytis sveikos gyvensenos nuostatų. Jo paties, t.y. ugdytojo, gyvensena ir elgsena taip pat yra reikšmingas veiksnys perteikiant žinias visuomenei, ypač vaikams. Jie mokosi iš pavyzdžių, o ir visuomenė labiau tiki tais, kurie ne tik moka perteikti teorines žinias, bet ir praktiškai parodyti jų realizavimo prasmę. Taigi, visuomenės sveikatos specialistas tampa asmeniniu pavyzdžiu.
Dar vienas labai svarbus veiksnys – įgyta profesija ir savo gyvenimo kokybe patenkintas žmogus kuria aplinkui pozityvią aplinką ir kitus skatina sekti jo pavyzdžiu.
Darbo naujumas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama medicinos darbuotojų sveikatos tyrinėjimui. Daugelis tyrimų yra atliekami darbo aplinkoje patiriamo streso, psichinės sveikatos, gyvenimo kokybės, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis vertinimui. Daug mažiau yra žinoma apie medicinos darbuotojų fizinį aktyvumą ir mitybą. Ir visai nėra žinių apie visuomenės sveikatos specialistų gyvenseną. Nėra visuomenės sveikatos specialistų tyrimų, galinčių atskleisti išsilavinimo ir darbo pobūdžio sąsajas su specialistų sveikata ir gyvensena. Šis darbas yra bandymas surinkti daugiau duomenų apie visuomenės sveikatos priežiūros specialistų gyvenseną, atrasti, kaip ji siejasi su savo sveikatos vertinimu bei profesine veikla.
9 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, gyvenseną, išanalizuoti sąsajas su subjektyvia sveikata ir profesine veikla.
Uždaviniai:
1. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, gyvenseną;
2. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, subjektyvią sveikatą;
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gyvensenos veiksniai
Individo sveikatą lemia daugelis įvairių veiksnių. Tai - genetika, lytis, amžius, gyvenamoji ir socialinė aplinka, ekonominė padėtis, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir vienas iš reikšmingiausių – gyvensena. Kai kurių iš išvardintų veiksnių, kaip antai lyties, amžiaus, paveldimumo žmogus negali koreguoti. Taip pat sudėtinga gali būti pakeisti ir gyvenamąją aplinką bei ekonominę padėtį. Gyvensenos veiksnius galima koreguoti. Vieni svarbesnių gyvensenos veiksnių, nulemiančių sveikatą, yra mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ir stresas. Jie gali teigiamai ir neigiamai veikti individo sveikatą. Teigiamai veiks subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių nebuvimas, sugebėjimas susidoroti su stresu ir kitais iššūkiais [3].
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje pažymima, kad nesubalansuota mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais yra pagrindiniai lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, antrojo tipo cukrinis diabetas rizikos veiksniai [4]. Netinkamas gyvenimo būdas svarbus nutukimo, metabolinio sindromo, lėtinių plaučių ligų išsivystymui [5].
1.1.1. Mityba
Per praėjusį amžių žmonių mityba gerokai pasikeitė. Maisto gausa, pasiūla ir prieinamumas ženkliai palengvino žmonių apsirūpinimą maistu. Tačiau šie procesai atnešė ir neigiamų pasekmių, nes pakito žmonių pasirinkimas. Vietoje anksčiau vyravusios augalinės mitybos imta rinktis perdirbtą, turintį daug riebalų, cukraus, kaloringą maistą. Toks maistas nereikalauja ilgo gaminimo ir ilgiau išlaiko sotumą [6].
11 kokius riebalus vartojame. Būtina riboti sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį, transriebalų stengtis visai nevartoti bei didinti polinesočių riebiųjų rūgščių, ypač omega-3 suvartojamus kiekius. Rinktis liesesnius pieno produktus, liesą mėsą, vengti perdirbtų mėsos produktų. Vartoti joduotą druską, kuo mažiau cukraus, druskos. Daržoves ir vaisius valgyti kelis kartus per dieną, pirmenybę teikiant šviežiems [8, 9].
Šiandien sukaupta daugybė įrodymų, kad neteisinga mityba yra daugelio lėtinių ligų atsiradimo rizikos veiksnys, o ypač nutukimo, širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo cukrinio diabeto ir kai kurių onkologinių ligų [8]. Ir atvirkščiai, pilnavertė mityba veikia kaip apsauginis fizinio ir psichinio vystymosi veiksnys, netgi gerina savijautą, darbingumą ir nuotaiką [10]. Nerimą kelia nutukimo paplitimas visame pasaulyje augantis grėsmingu greičiu. Išsivysčiusiose šalyse vienas iš dviejų suaugusiųjų turėjo antsvorį, o vienas iš šešių buvo nutukęs [11]. Daugiausiai nutukusių žmonių yra JAV ir Anglijoje, mažiausiai – Šveicarijoje ir Korėjoje, o turinčių antsvorį mažiausiai – Prancūzijoje ir Korėjoje [12].
1.1.2. Fizinis aktyvumas
PSO fizinį aktyvumą apibūdina kaip bet kokį kūno raumenų judėjimą, kuriam reikia energijos – įskaitant įvairius darbus, žaidimus, namų ruošos darbus, keliavimą ir pramoginius užsiėmimus. Tačiau reikia atskirti fizinį aktyvumą nuo sporto, nes pastarasis yra viena iš jo rūšių, tik labiau struktūruota, suplanuota ir turinti specifinę paskirtį treniruoti kokią nors fizinę savybę. Bet kurio intensyvumo (vidutinio ar intensyvaus) reguliarus fizinis aktyvumas yra sveikatą stiprinantys veiksnys [13, 14].
Nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirtas pagal svarbą pasaulyje su mirtingumu siejamas rizikos veiksnys (6 proc. mirčių priskiriama nepakankamam fiziniam aktyvumui). Jis seko po padidėjusio kraujospūdžio (13 proc.mirčių), rūkymo (9 proc. mirčių), aukšto gliukozės kiekio kraujyje (6 proc. mirčių). Nutukimas sąlygoja 5 proc. mirčių [9].
12 Pasaulyje vienas iš keturių suaugusiųjų ir 80 procentų paauglių populiacijos yra nepakankamai fiziškai aktyvūs [14]. 2018 m. atlikto pirmojo suaugusių Lietuvos gyventojų raštingumo tyrimo (bendro gyventojų sveikatos tyrimo dalis) duomenimis 60 proc. Lietuvos gyventojų bendrasis sveikatos raštingumo lygis yra pakankamas ar net puikus, tačiau tik 40 proc. gyventojų deklaruoja 30 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą 5 dienas per savaitę. Tai rodo, kad fizinio aktyvumo reikšmė sveikatai yra nepakankamai suvokiama [17, 18].
Labai svarbu judėti kasdien. PSO suaugusiems žmonėms rekomenduoja 5 kartų per savaitę vidutinio intensyvumo 30 min. trukmės fizinį aktyvumą, kuris gali būti pasiektas dalimis: 2 kartus po 15 min., arba 3 kartus po 10 min. svarbu, kad vieno fizinio aktyvumo epizodo trukmė būtų ne mažesnė kaip 10 min. Šios veiklos metu turi padažnėti kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, tik tada veikla duos naudos sveikatai. Galima judėti trumpiau, bet intensyviau. Pakaktų 15 min. trukmės intensyvaus kasdieninio fizinio aktyvumo. Norint labiau sustiprinti sveikatą, fizinio aktyvumo trukmę galima padidinti dvigubai, atitinkamai iki 60 min. vidutinio ir 30 min intensyvaus fizinio aktyvumo. Taip pat rekomenduojama 2 kartus per savaitę atlikti raumenų jėgos pratimus [9].
1.1.3. Žalingi įpročiai
13 Alkoholio vartojimas. PSO ataskaitoje pažymima, kad 2016 m. nuo alkoholio vartojimo mirė 3 mln. žmonių, t.y. 1 iš 20 mirties priežastimi tapo žalingas alkoholio vartojimas. Žmonija kenčia nuo alkoholio vartojimo sąlygoto smurto, traumų, psichinių sutrikimų, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Nepaisant to, apie 2,3 milijardo žmonių pasaulyje vartoja alkoholį. Bendras alkoholio suvartojimas vienam vyresniam nei 15 metų pasaulio gyventojui išaugo nuo 5,5 litrų gryno alkoholio 2005 m. iki 6,4 litro 2010 m. ir šiuo metu išlieka toks pat. Didžiausias alkoholio suvartojimas vienam gyventojui registruojamas Europos regiono šalyse. [22]. Alkoholis yra stipri toksinė medžiaga, sukelianti įvairius širdies kraujagyslių funkcinius ir struktūrinius pakitimus. Tyrimuose pažymimas ir kontraversinis mažų alkoholio dozių teigiamas poveikis sveikatai. Vienareikšmiai, vartojamas didelėmis dozėmis arba ilgą gyvenimo tarpsnį, alkoholis sukelia vainikinių ir periferinių arterijų ligas, širdies nepakankamumą, insultą, hipertenziją, dislipidemiją, cukrinį diabetą, didina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų [23, 24, 25].
Remiantis suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimu, Lietuva pirmauja tarp Europos šalių pagal vienam gyventojui tenkantį suvartojamo alkoholio kiekį. Vyrų, išgeriančių kartą per savaitę stiprių alkoholinių gėrimų, skaičius per 20 metų šiek tiek sumažėjo, o moterų – nekito. Nuo 2008 m. šiek tiek mažėjo geriančių alaus bent kartą per savaitę. Penktadalis vyrų ir dešimtadalis moterų šešias standartines alkoholio porcijas vieno pobūvio metu išgerdavo kartą per mėnesį [20].
1.1.4. Stresas
Stresas - visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia, jog nesugeba patenkinti aplinkos jam keliamų reikalavimų. Nedidelis stresas organizmui naudingas – jis mobilizuoja organizmą, o pastovus ar nuolat pasikartojantis stresas kenkia sveikatai. Taip pat stresas turi savybę kauptis. Kad ir maži stresiniai įvykiai, jei trunka per ilgai ar vyksta dažnai, jei yra intensyvūs – jų prisikaupia ir stresas tampa nepakeliamas. Pradžioje gali sutrikti miegas, apetitas, dažniau rūkoma, vartojamas alkoholis, vaistai. Žmogus tampa irzlus, kartais agresyvus ar verksmingas. Užsitęsęs stresas išsekina ne tik psichiką, bet ir imuninę sistemą, todėl gali prisidėti prie įvairių ligų atsiradimo. Įrodytas jo vaidmuo sergant klinikine depresija, širdies ir kraujagyslių ligomis, skrandžio opalige ar net vėžiu. [26]. Streso poveikyje sutrinka dėmesio koncentracija, prastėja atmintis, gebėjimas priimti sprendimus, gali atsirasti raumenų, skrandžio, galvos skausmai, pakyla kraujospūdis. Tai tik maža dalis sutrikimų ir ligų, kurios gali atsirasti ilgalaikio streso poveikyje.
14 nuovargis. Daugiau nei ketvirtadalio su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo kuriam laikui, priežastimi įvardijamas stresas darbe [27].
Europos komisijos „Eurobarometro“ vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviai yra vieni daugiausia streso darbe patiriantys Europos Sąjungoje. Kas antras europietis darbuotojas stresą įvardija didžiausia grėsme jų saugai ir sveikatai darbe, o kas trečias pažymėjo, kad per pastaruosius 12 mėnesių patyrė stresą ar nerimą dėl darbo arba jau buvusi tokia jų būklė dėl darbo dar labiau pablogėjo [28].
Negausūs visuomenės sveikatos specialistų darbo sąlygų tyrimai atskleidė, kad darbe įtampą jaučia beveik kas antras specialistas. Dažniausia jų streso darbe priežastis yra mažas atlyginimas (50,7 proc.), rečiausiai – pamaininis ir naktinis darbas, atitinkamai 1,4 proc. ir 1,9 proc. Trečdalis apklausos dalyvių streso darbe priežastimi nurodė atsakomybės naštą ir tai, kad nespėja atlikti pavesto darbo [29].
Apibendrinant analizuotą literatūrą, galima pasakyti, kad Lietuvos gyventojų tiek mityba, tiek fizinis aktyvumas nėra sveikatai palankūs. Rūkymo paplitimas stabilizavosi, mažiau gyventojų deklaruoja buvimą prirūkytose patalpose. Alkoholio suvartojimo rodikliai vis dar išlieka vieni didžiausių Europoje. Lietuviai darbe patiria nemažai streso, kurio priežastimi dažniausiai yra maži atliginimai ir atsakomybės našta.
1.2. Visuomenės sveikatos specialistų kompetencija ir vaidmuo sveikatos stiprinimo procese
15 sveikatos stiprinimo tikslų, tarpinstitucinių veiklos planų vykdymo, vykdyti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą visose savivaldybes ugdymo įstaigose, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, sudominti visuomenės sveikatos stiprinimo veikla socialinius partnerius ir tt. Visuomenės sveikatos stiprinimas, sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose ir visuomenės sveikatos stebėsena nuo 2014 m. tapo valstybės deleguotomis funkcijomis. Tai iš tiesų nemažas pasiekimas, nes šios funkcijos pradėtos finansuoti iš valstybės biudžeto ir yra numatyti jų vertinimo kriterijai [30].
Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašas tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šio įsakymo 2018 m. redakcija numato direktoriaus, visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio gyventojų sveikatos stebėseną, visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio gyventojų sveikatos stiprinimą bei visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio mokinių sveikatos priežiūrą visų tipų (išskyrus suaugusiųjų) mokyklose, privalomas pareigybes.
Buvo patvirtinti šioms pareigybėms keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Visi biure dirbantys aukščiau išvardintose pareigybėse specialistai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą sveikatos mokslų studijų krypties išsilavinimą. Sveikatos stiprinimo specialistai turi gerai žinoti visuminę (holistinę) sveikatos sampratą, išmanyti ir taikyti sveikatos stiprinimo mokymo formas bei metodus. Šie specialistai turi gebėti planuoti ir vykdyti visų gyventojų grupių sveikatos stiprinimo procesus bendruomenėje, formuojant jų sveikos gyvensenos nuostatas ir skatinant rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, neapsiribojant bendru sveikatos žinių skleidimu bendruomenėje. Įstatyme nepamirštos paminėti ir vertybinės savivaldybių visuomenės sveikatos biure dirbančių specialistų nuostatos – jie patys turi vadovautis sveikos gyvensenos principais ir būti pavyzdžiu visai likusiai bendruomenei [31]. Didesnių savivaldybių biurai neapsiribojo privalomomis pereigybėmis ir įdarbino sporto trenerius, mitybos specialistus, psichologus. Tai labai praplėtė gyventojams skirtų paslaugų ratą. Sveikatos priežiūros mokykloje specialistas, dirbantis bendrojo ugymo mokykloje ir (ar) ikimokyklinėje įstaigoje, turi išmanyti vaikų sveikatos stiprinimo ypatumus ir įrodymais grįstus metodus, paaiškinti mokyklos bendruomenei sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus, kartu su mokyklos kolekyvu parinkti jai tinkamus šiuolaikiškus sveikatos stiprinimo metodus ir padėti juos taikyti praktikoje [32]. Toks platus mokyklos specialisto funkcijų asortimentas dažnai yra kritikuojamas praktikų, nes neretai šiam specialistui tenka dirbti keliose ugdymo įstaigose ir visų paslaugų aprėpti nebeužtenka laiko.
16 Praėjus daugiau kaip 10 metų nuo pirmųjų biurų susikūrimo, Lietuvoje savo veiklą vykdo 47 visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse. Likusiose trylikoje savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros deleguotosios funkcijos vykdomos pagal sutartis su kitų savivaldybių visuomenės sveikatos biurais. Veikiant tokiai sistemai, teoriškai visi šalies gyventojai turi vienodas galimybes gauti valstybės deleguotas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau netolygumai neaplenkia ir šios srities. Anksčiau įsikūrę biurai turi didesnę patirtį, yra išsigrįninę svarbiausias veiklos sritis, sukaupę reikiamus žmogiškuosius išteklius. Vėliau įsteigti biurai dar ieško optimalių veiklos algoritmų, atsižvelgdami į vietos galimybes ir sukauptą kitų savivaldybių patirtį. Dalintis gerąja patirtimi padeda įkurta Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-11-R „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtra“ buvo skirtos lėšos biurų infrastruktūros gerinimui. Dauguma biurų atsinaujino savo patalpas, įsirengė konferencijų sales, nusipirko reikalingą darbui įrangą, baldus ir mokymams reikalingų priemonių (manekenų, stendų, modelių, metodinių priemonių) [34].
Apibendrinant galima teigti, kad savivaldybių lygmenyje sukurta visuomenės sveikatos stiprinimo infrastruktūra, apimanti materialius ir žmogiškuosius išteklius. Pagrindinis savivaldybių visuomenės sveikatos biurų veiklos tikslas – rūpintis vietos gyventojų sveikata, siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti jų gyvenimo kokybę [35].
1.3. Sveikatos specialistų gyvensenos ir savijautos tyrimai
Geriausiai žinantys apie gvenimo būdo veiksnių poveikį sveikatai yra medicinos darbuotojai. Logiška manyti, kad žmonės, turintys medicininį išsilavinimą dažniau rinksis sveikesnį gyvenimo būdą, nei kiti gyventojai, dėl studijų metu įgytų žinių, sveikatos raštingumo lygio ir patirties konsultuojant pacientus (nes mato išeitis).
Nepavyko rasti visuomenės sveikatos specialistų gyvensenos tyrimų. Dauguma publikuotų tyrimų tyrė asmens sveikatos priežiūros specialistų gyvenseną ir subjektyvią sveikatą.
Amerikoje atlikto nacionalinio sveikatos tyrimo, analizavusio 2002-2013 m duomenis, rezultatai parodė, kad sveikatos specialistų tarpe nutukimo, cukrinio diabeto, hipertenzijos paplitimas buvo mažesnis, bet per 10 metų turėjo tendenciją augti lygiai taip pat, kaip kitų profesijų žmonių. Rūkančių gydytojų tarpe buvo mažiau, bet jie daugiau vartojo vidutinio stipumo alkoholio. Sveikatos priežiūros specialistai patiria panašias lėtinių ligų tendencijas. Tokie duomenys leidžia manyti, kad sveikatos žinios ir sveikatos ugdymas gali turėti ribas, nes ir medikus, ir ne medikus veikia tie patys aplinkos veiksniai (pvz., užterštas oras, infrastruktūra, pasirinkimo galimybės ir tt.) [36].
17 pasirinkimą, tiek dėl to, kad jie yra pavyzdys pacientams, kaip reikėtų elgtis. Tačiau, dažnai nepraktikuoja patys to, ką skelbia savo pacientams. Amerikos nacionalinio tyrimo duomenys nustebino. Ištyrus beveik 300 000 gyventojų, tame tarpe 20 000 medicinos darbuotojų, gyvensenos ir sveikatos išsaugojimo įpročius, pastėbėti tam tikri rezultatai medikų tarpe buvo geresni: jie dažniau tikrinosi profilaktiškai, buvo labiau fiziškai aktyvūs, rečiau vartojo stiprų alkoholį, rečiau buvo stipriai apsvaigę. Tačiau, kai kuriuo elgesiu visiškai nesiskyrė nuo neturinčių medicininių žinių gyventojų. Nepastebėta jokių reikšmingų skirtumų dėl apsilankymų pas odontologą skaičiaus, anstvorio, nutukimo, alkoholio vartojimo, rūkymo paplitimo, deginimosi saulėje, gyvenimo kokybės vertinimo. Jie taip pat kaip ir kiti gyventojai neprisisega saugos diržų, o meterys medikės žymiai dažniau teigė nesilankančios profilaktiškai atlikti mamografijos tyrimo [37].
Daugiausia duomenų yra apie medicinos darbuotojų patiriamą stresą, fizinį aktyvumą ir žalingus įpročius. Kiek mažiau yra tyrinėta medicinos darbuotojų mityba bei kiti sveikatos rizikos veiksniai.
Estijoje mažėja rūkymo paplitimas gydytojų tarpe, tačiau jaunėja pradedančių rūkyti amžius. Gydytojas yra svarbus ne tik kaip sveikos gyvensenos pavyzdys, bet ir kaip rūkymo prevencinių priemonių veiksmingumo pavyzdys [38]. Kauno medicinos universiteto klinikų darbuotojų rūkymo paplitimo tyrimas parodė, kad rūkė 13,3 proc. darbuotojų, daugiausia jaunesnysis medicininis personalas, dažniau 30 – 39 metų vyrai [39]. Kiti gi tyrimai rodo, kad tabako gaminius vartoja pakankamai didelė medicinos personalo dalis. Tiriant Jordanijos gydytojų ir slaugytojų rūkymo įpročius nustatyta, kad nemaža dalis (38 proc.) jų rūkė. Rūkymo paplitimas buvo didesnis tarp slaugytojų lyginant su gydytojais. Net 60 proc. rūkančių nuomone, rūkantys medikai daug rečiau duoda patarimus savo pacientams mesti rūkyti [40].
Australijos medicinos slaugytojų gyvensenos tyrimas parodė, kad labiausiai paplitę rizikos veiksniai yra per mažas daržovių ir vaisių suvartojimas, antsvoris ir nutukimas bei rizikingas alkoholios vartojimas [41].
Įvairių specialybių medicinos darbuotojų, tame tarpe ir visuomenės sveikatos specialistų apklausa, vykdyta 8 Lietuvos miestuose parodė, kad 63,5 proc. respondentų savo sveikatą vertino kaip gerą ar labai gerą. Rūkė 17,7 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, 55,5 proc. tyrimo dalyvių buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Fiziškai aktyvūs asmenys pasižymėjo aukštesne vidine darna, jie rečiau rūkė ar vartojo alkoholinius gėrimus, sveiką gyvenseną propaguojantys žmonės savo sveikatą vertino geriau [42].
18 Skirtingų šalių medikų tarpe fizinio aktyvumo tyrimų rezultatai gana prieštaringi. Naujosios Zelandijos mokslininkų perspektyvinis kohortinis tyrimas parodė, kad 65 proc. gydytojų per dieną nueina daugiau kaip 10 000 žingsnių ir atitinka PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas [44].
Tuo tarpu Varšuvos gydytojų tyrimas atskleidė, kad gydytojų fizinis aktyvumas buvo labai žemas, vos 11-13 proc. Be to, tyrėjų daroma prileida, kad fiziškai neaktyvūs gydytojai daug rečiau konsultuoja pacientus fizinio aktyvumo klausimais [45].
Dar vienas tyrimas Pietų Indijoje atskleidė, kad gydytojų fizinis aktyvumas koreliuoja su jų darbo krūviu. Nors bendras gydytojų fizinis aktyvumas buvo neaukštas (38 proc. praktikavo vidutinį fizinį aktyvumą), gydytojai, kurie patys buvo aktyvūs ir konsultuodavo per dieną mažiau kaip 30 pacientų, daug dažniau teikė fizinio aktyvumo didinimo patarimus ir savo pacientams [46].
Mokslininkai domėjosi fizinio aktyvumo sąsajomis su psichine sveikata. Švedijoje du metus buvo tiriama fizinio aktyvumo įtaka medicinos darbuotojų psichinei sveikatai. Nustatyta, kad net lengvas, intensyvus ar vidutinis fizinis aktyvumas sumažina streso, perdegimo, nerimo, blogos nuotaikos simptomus aktyviems medikams, lyginanat su pasyvaus, sėdimo gyvenimo būdo medicinos darbuotojais [47].
Medicinos darbuotojų alkoholio vartojimo tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas yra nemaža problema medikų tarpe, tačiau tarp jaunesnio amžiaus tiriamųjų kai kurių tyrimų duomenimis alkoholio vartojimo rodikliai yra mažesni nei vyresnių. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis sveikatai žalingą alkoholio kiekį teigė suvartojantys 23 proc. medikų, 5 proc. rūkė, 8 proc. buvo nutukę. Savo sveikatą kaip patenkinamą vertino net 90 proc. gydytojų. Dirbantieji daugiau kaip 50 valandų per savaitę patikimai dažniau deklaravo esą veikiami šių sveikatos rizikos veiksnių, nei dirbantys mažiau [48]. Nors, lyginant Vokietijos ligoninių gydytojų ir kitų gyventojų alkoholio vartojimą, gydytojų tarpe yra didesnis susilaikančių nuo alkoholio vartojimo asmenų skaičius ir mažesnis apsvaigusių nuo alkoholio kiekis, kai kurie ligoninės gydytojai geria pavojingai daug. Nustatyta didesnė šio veiksnio rizika vyrams ir chirurgams [49]. Norvegijos ir Vokietijos medikų gyvensenos tyrimuose lyginant jaunesnio (27–44 metų) ir vyresnio (45-65 metų) amžiaus grupes, jaunesnėse grupėse buvo daugiau susilaikančių asmenų, retesnis alkoholio vartojimo gėrimų dažnis, mažesnis epizodinių „užgėrimų“ skaičius ir mažesnis sveikatą žalojančio alkoholio vartojimo lygis pagal AUDIT klausimyną [50].
19 lytis, jaunas amžius, žemas fizinis aktyvumas, nepakankamas miegas ir prastas savo sveikatos būklės vertinimas [51].
Kitas Amerikos mokslininkų tyrimas atskleidė gydytojų gyvensenos ypatumus ir jų ryšį su hipertezija sergantiems pacientams gydytojų teikiamais patarimais. Pačių gydytojų gyvensena nebuvo labai sveika: 4,0 proc. rūkė bent kartą per savaitę, 38,6 proc. valgė ≥5 puodelius vaisių ir (arba) daržovių ≥ 5 dienas per savaitę, o 27,4 proc. buvo fiziškai aktyvūs ≥ 5 dienas per savaitę. Įdomu tai, kad tik nerūkantys gydytojai savo pacientams dažniau rekomendavo visas pagrindines gyvenimo būdo keitimo intervencijas (padidinti daržovių/vaisių vartojimą, fizinį aktyvumą, sumažinti druskos vartojimą, nerūkyti, riboti alkoholį). Tie, kurie sportavo mažiausiai vieną dieną per savaitę, dažniau siūlė vieną rekomendaciją – riboti alkoholio vartojimą [52].
Tyrimai rodo, kad nutukimas sveikatos priežiūros specialistų tarpe yra mažesnis nei kitų profesijų atstovų tarpe, tačiau Amerikoje, lyginant dešimties metų laikotarpį (2002-2013 m.), jo paplitimas didėjo panašiu dydžiu abiejose grupėse. Nustatyta, kad Amerikos sveikatos specialistų rūkymo paplitimas šiuo laikotarpiu sumažėjo, o fizinis aktyvumas padidėjo. Tačiau padidėjo ir sveikatą žalojantis alkoholio vartojimas (panašus padidėjimas pastebėtas ir kitose profesijose), nors visą laiką išliko šiek tiek žemesnis nei kitų profesijų [53].
20 2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas vykdytas, siekiant ištirti visuomenės sveikatos specialistų gyvenseną, subjektyvų sveikatos vertinimą ir sąsajas su jų profesine veikla.
Tyrimo tipas. Momentinis kiekybinis tyrimas.
Tiriamas reiškinys/kontekstas. Visuomenės sveikatos specialistai turi daugiau teorinių ir praktinių žinių apie gyvensenos įtaką sveikatai nei kiti žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokia yra šių specialistų gyvensena ir kaip jie patys vertina savo sveikatą ir gyvenimo kokybę, ar turimas išsilavinimas ir darbo pobūdis suteikia daugiau galimybių rūpintis savo sveikata.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas bus įgyvendinamas trimis etapais: 1. Literatūros šaltinių paieška ir analizė.
2. Klausimyno sudarymas.
3. Respondentų anketinė internetinė apklausa.
Kaip minėta, tyrimui vykdyti pasirinktas instrumentas – anketa, kuri parengta, remiantis 2014 m. LSMU atlikto Suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo anketos klausimais, SMLPC 2018-2019 m. Sveikatos priežiūros mokykloje tyrimo anketos klausimais bei apapildyta, atsižvelgiant į darbo tikslą ir uždavinius. Pasirinktas momentinis kiekybinio tyrimo metodas, leidžiantis surinkti pakankamai daug duomenų apie minėtų specialistų gyvenseną.
Anketa patalpinta svetainėje www.apklausa.lt ir išsiųsta nuoroda į visus Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurus su kvietimu dalyvauti tyrime. Dalyvių atranka nevykdyta. Higienos instituto duomenimis, visuomenės sveikatos biuruose iš viso dirba apie 1163 visuomenės sveikatos specialistai, iš kurių apie 800 dirba mokyklose [54]. Specialistų skačius nuolant kinta, nes kai kurie specialistai dirba nepilnu krūviu, be to, keičiantis Sveikatos apsaugos ministerijos skiriamam finansavimui, buvo sumažintas 1 specialisto etatui skiriamas ugdytinių skaičius. Savivaldybės savo lėšomis taip pat gali prisidėti prie šių specialistų išlaikymo, todėl situacija kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga.
21 išsilavinimą, tačiau, dirbdami tokio profilio įstaigoje, turi didesnes galimybes įgyti sveikatos stiprinimo žinių ir įgūdžių, nei kiti žmonės.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Imtis sudaryta netikimybiniu būdu. Bet kuris visuomenės sveikatos specialistas, dirbantis visuomenės sveikatos biure, galėjo užpildyti klausimyną. Elektroninės apklausos variantas pasirinktas dėl patogumo, nes anketa galėjo būti pildoma individualiai pasirinktu metu, turint laiko. Tokiu būdu galima pasiekti didelį respondentų skaičių.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Tyrimo instrumentas yra anketinis klausimynas. 2.1 lentelė. Klausimyno struktūra
Klausimyno struktūrinės dalys Klausimų
eiliškumas
Bendrieji klausimai 1-3
Klausimai apie išsilavinimą ir darbo pobūdį 4-13
Bendri klausimai apie gyvenseną 14-18
Klausimai apie mitybą, valgymo įpročius, režimą 19-27 Klausimai apie rūkymą, alkoholio vartojimą 28-31
Klausimai apie fizinį aktyvumą 32-34
Klausimai apie saugumą, ligų prevencines priemones 35-40 Klausimai apie sveikatą, jos vertinimą, gyvenimo kokybę 41-55
Bendrieji klausimai. Šią dalį sudaro klausimai apie lytį, amžių ir šeiminę padėtį.
Klausimai apie išsilavinimą ir darbo pobūdį. Šią klausimų dalį sudaro klausimai apie
respondentų išsilavinimą, pareigas biure, darbo krūvį, vietą, darbo laiką, kiek jo darbinė veikla susijusi su sveikatos stiprinimu, pasitenkinimas darbu. Šie klausimai bus svarbūs nustatant išsilavinimo ir darbo pobūdžio sąsajas su gyvensena ir subjektyvia sveikata.
Bendri klausimai apie gyvenseną. Ši dalis apima klausimus apie individo nuomonę, susijusią
su gyvensena, ar norėtų ką nors keisti, kokioje gyvensenos srityje norėtų pagilinti savo žinias.
Klausimai apie mitybą, valgymo įpročius, režimą. Šią dalį sudaro klausimai apie daržovių,
vaisių suvartojimą, pusryčių valgymą, valgymo dažnumą ir reguliarumą, užkandžiavimą „nesveikais“ užkandžiais.
Klausimai apie rūkymą, alkoholio vartojimą. Tai klausimaiapie žalingus įpročius: ar individas
rūko apskritai, ar vartoja ir kokius (silpnus, stiprius) alkoholinius gėrimus.
Klausimai apie fizinį aktyvumą. Siekiama išsiaiškinti, ar individo fizinis aktyvumas atitinka
PSO rekomendacijas. Taip pat vykimo į darbą ir iš jo naudojamus būdus, nes tai – lengviausiai įgyvendinama fizinio aktyvumo forma.
Klausimai apie saugumą, ligų prevencines priemones. Šią klausimų dalį sudaro labai įvairūs
22
Klausimai apie sveikatą, jos vertinimą, gyvenimo kokybę. Šią klausimų dalį taip pat sudaro
plataus spektro klausimai apie savo sveikatos vertinimą, ūgį, svorį, juosmens apimtį, jaučiamų negalavimų pobūdį, apsilankymų pas gydytoją dažnį, svarbiausių kraujo parametrų sekimą, miego kokybę, nuotaikų svyravimus, gyvenimo kokybės vertinimą ir laimės pojūtį.
Duomenų grupavimas. Išanalizavus visuomenės sveikatos specialistų gyvenseną ir savo sveikatos vertinimą, toliau ieškant sąsajų tarp įvairių kintamųjų, duomenys buvo grupuojami. Pagal amžių respondentai buvo sugrupuoti į dvi grupes: iki 29 m. imtinai ir virš 30 m. Tokios amžiaus grupės pasirinktos siekiant suvienodinti imties dydžius ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus apibūdinamas nuo 14 iki 29 metų įskaitytinai [55]. Pagal šeiminę padėtį respondentai sugrupuoti į gyvenančius poroje (susituokusius arba ne) ir vienišus žmones. Darbo stažas sugrupuotas į dvi grupes: iki 10 metų ir ilgesnis. Darbo krūvio rodikliai sugrupuoti į dvi grupes: dirbantys iki 1 etato krūviu imtinai ir dirbantys daugiau kaip 1 etatu. Kadangi dauguma respondentų buvo mokykloje dirbantys visuomenės sveikatos specialistai, pasirinktos dvi grupės: aptarnaujantys 1 mokyklą ir aptarnaujantys daugiau kaip 1 mokyklą. Toks suskirstymas pasirinktas dėl sudėtingesnės logistikos ir didesnių laiko sąnaudų, reikalingų dirbti keliose mokyklose. Išsilavinimo duomenys sugrupuoti į tris grupes: turintys visuomenės sveikatos išsilavinimą (bakalauras, magistras), turintys kitą biomedicinos srities išsilavinimą ir ne biomedicininį išsilavinimą turintys respondentai. Gyvensenos ir subjektyvaus sveikatos vertinimo ryšiams nustatyti pasirinkti pagrindiniai gyvensenos veiksniai: daržovių ir vaisių vartojimas kasdien, pakankamas fizinis aktyvumas, alkoholio nevartojimas. Rūkymo veiksnio analizės atsisakyta dėl labai mažo rūkančiųjų tyrimo dalyvių skaičiaus. Sveikatos vertinimui buvo pasirinkti ne tik tiesioginiai klausimai apie respondento savo sveikatos vertinimą, bet ir klausimai apie psichinę sveikatą: miego kokybę, laimingumo jausmą, patiriamą įtampą, vyraujančią nuotaiką.
Statistinė duomenų analizė. Tyrimo duomenys statistiškai apdoroti Microsoft Office Excel 2013 ir SPSS 23.0 for Windows programomis. Tyrimo duomenų analizei naudoti statistikos metodai: aprašomoji statistika, procentiniai skirstiniai, atsakymų analizė vykdyta susietų požymių lentelių (chi kvadrato (χ²) kriterijaus) metodu. Statistinei analizei pasirinktas 0,05 statistinio reikšmingumo lygmuo (p): skirtumai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p <0,05 (p < 0,001 – ypač reikšmingi).
23 3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų socialinė – demografinė charakteristika
Lentelėje pateikti respondentų socialiniai – demografiniai duomenys (3.1.1. lentelė).
3.1.1. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą,
darbo stažą, pareigas, darbo krūvį ir darbo pobūdį
Socialiniai – demografiniai duomenys Respondentų skaičius (N=328) Proc. Lytis Moteris 324 98,8 Vyras 4 1,2 Amžius Iki 29 metų 82 25,0
Nuo 30 iki 39 metų 54 16,5
Nuo 40 iki 49 metų 68 20,7
Nuo 50 iki 59 metų 85 25,9
Virš 60 metų 39 11,9
Šeiminė padėtis
Vedęs/ištekėjusi arba gyvena poroje nesusituokę 231 70,4
Nevedęs/ netekėjusi 50 15,2
Išsiskyręs/išsiskyrusi 29 8,8
Našlys/našlė 18 5,5
Išsilavinimas
Visuomenės sveikatos bakalauras arba magistras 128 39
Kitas biomedicininis išsilavinimas 163 49,7
Ne biomedicininis išsilavinimas 24 7,3
Neatsakė 13 4,0
Darbo stažas visuomenės sveikatos srityje
Iki 5 metų 159 48.5
Nuo 5 iki 10 metų 76 23.2
Nuo 10 iki15 metų 48 14.6
Nuo 15 iki 20 metų 15 4.6
24 Socialiniai – demografiniai duomenys Respondentų
skaičius (N=328)
Proc.
Pareigos
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas biure 47 14,3
Visuomenės sveikatos specialistas mokykloje 237 72,3
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas 12 3,7
Kita 32 9,8
Darbo krūvis
Mažiau kaip 0,5 etato 19 5,8
Nuo 0,5 iki 1 etato 31 9,5
Nuo 1 iki 1,5 etato 216 65,9
Kita 39 11.9
Darbo pobūdis (sąsaja su gyvensenos ugdymu)
Darbas susijęs su teoriniu, praktiniu sveikos gyvensenos ugdymu
317 96,6
Darbas nesusijęs su sveikos gyvensenos ugdymo veiklomis
11 3,4
Beveik visi (98,8 proc.) respondentai buvo moterys. Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į penkias grupes: iki 29 m. ir toliau kas dešimt metų. Pagal amžiaus grupes respondentų pasiskirstymas – gana tolygus (po 20-25 proc.), mažiau buvo 30-39 metų (16,5 proc.) ir virš 60 metų (11,9 proc.) respondentų. Dauguma (70,4 proc.) gyvena poroje susituokę arba tiesiog kartu. Kas antras dirbantysis visuomenės sveikatos srityje dirbo mažiau kaip 5 metus. Daugiau kaip pusė dalyvavusių tyrime specialistų visuomenės sveikatos biure dirbo pilnu etatu ir daugiau. Dauguma respondentų dirbo vienaip ar kitaip su sveikos gyvensenos ugdymu susijusį darbą ir tokių buvo 96,6 proc. Daugiausiai (72,3 proc.) dirbančių buvo visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys mokyklose su vaikais.
3.2. Visuomenės sveikatos specialistų gyvensena
25 3.2.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų nuomonę apie savo gyvenseną (proc.)
Tyrimas atskleidė, kad visuomenės sveikatos specialistams labiausiai rūpi psichinė savijauta ir fizinis aktyvumas. Į klausimą, ką norėtų pakeisti savo gyvensenoje, atsakymai pasiskirstė taip: kas antras respondentas norėtų mokėti susitvarkyti su stresu ir būti labiau fiziškai aktyvus, kas trečias norėtų laikytis miego higienos ir beveik tiek pat – reguliariai maitintis, daugiau daržovių valgyti norėtų penktadalis, daugiau vaisių – kas dešimtas. Nieko nenorėtų keisti 7,9 proc. respondentų (3. 2.1.lentelė).
3.2.1. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ką jie norėtų pakeisti savo gyvensenoje
(proc.)
Sveikos gyvensenos veiksniai Respondentų
skaičius (n=328)
Proc.
Reguliariai maitintis 96 29,3
Dažniau būti fiziškai aktyviam 179 54,6
Nevartoti alkoholio 12 3,7
Nerūkyti 13 4,0
Valgyti daugiau daržovių 70 21,3
Valgyti daugiau vaisių 34 10,4
Laikytis miego higienos 112 34,1
Išmokti streso valdymo metodų ir juos taikyti
195 59,3
Nieko nenoriu keisti 35 9,7
Visuomenės sveikatos specialistai vieningai atsakė, kad jiems beveik vienodai svarbu sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviais ir pakankamai išsimiegoti (3.2.2. pav.).
24,4 65,5 6,1 1,8 2,1 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0 Taip
Iš dalies sveika Iš dalies nesveika Ne Negaliu atsakyti
26 3.2.2. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie jiems svarbias gyvensenos sritis
(proc.)
Pagrindinėmis, trukdančiomis gyventi sveikiau, priežastimis respondentai nurodė laiko trūkumą ir finansinių išteklių trūkumą. Kas trečiam netrūksta nieko, kas dešimtas pasirinko atsakymą „Kita“ ir nurodė motyvacijos bei valios trūkumą (3.2.3. pav.). Dirbantieji trumpiau kaip 10 m. ir jaunesni kaip 35 metų respondentai statistiškai reikšmingai nei dirbantieji ilgiau ir vyresni pagrindine priežastimi gyventi sveikiau nurodė laiko trūkumą, atitinkamai 34 proc. ir 7 proc. (χ2= 26,898; lls=6; p<001) bei 56,4 proc. ir 33,65 proc. (χ2= 25,991; lls=6; p<001). Analizuojant atsakymus pagal šeiminę padėtį nebuvo rasta statistiškai reikšmingų skirtumų (χ2= 4,241; lls=6; p=0,644).
3.2.3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nurodytas priežastis, trukdančias jiems gyventi
sveikai (proc.)
Pagilinti savo žinias beveik du trečaliai visuomenės sveikatos specialistų labiausiai norėtų streso valdymo, kas trečias sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais, kiek mažiau –
98,8 98,5
98,5
98.3 98.4 98.5 98.6 98.7 98.8 98.9 Sveikai maitintis
Būti fiziškai aktyviam Pakankamai išsimigoti Procentai 1,8 41,8 2,1 15,9 0,6 27,4 10,4 0.0 5.0 10.0 15.0 20.0 25.0 30.0 35.0 40.0 45.0 Trūksta žinių Trūksta laiko Trūksta šeimos palaikymo Trūksta finansinių išteklių Trūksta darbdavio palaikymo Manau, kad gyvenu sveikai, niekas…
Kita
27 imunoprofilaktikos ir savižudybių prevencijos srityse (3.2.2. lentelė). Analizuojant duomenis pagal amžių, darbo stažo trukmę, šeiminę padėtį statistiškai patikimų skirtumų nerasta
Gyvensenos sritys Respondentų
skaičius (n=328) Proc. Streso valdymo 225 68,6 Sveikos mitybos 124 37,8 Fizinio aktyvumo 115 35,1 Imunoprofilaktikos 101 30,8
Žalingų įpročių prevencijos 68 20,7
Savižudybių prevencijos 65 19,8
Kita 13 4,0
Žinių netrūksta 36 11,0
3.2.2. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal norą pagilinti žinias tam tikrose srityse
(proc.)
Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad kas ketvirtas respondentas, reikšmingai dažniau kasdien valgantis daržovių ir vaisių, manė kad jo gyvensena šiuo metu yra sveika. Visi apklaustieji pabrėžė mitybos, fizinio aktyvumo ir miego svarbą. Labiausiai respondentai savo gyvenseną norėtų keisti ir žinias pagilinti streso valdymo srityje. Kas antras respondentas norėtų būti labiau fiziškai aktyvus, bet tik kas trečias norėtų pagilinti žinias šioje srityje. Pagrindiniu trukdžiu gyventi sveikiau reikšmingai dažniau jaunesni ir trumpiau dirbantys nurodo laiko stygių, ir tik nedaugelis mano, kad jiems patiems trūksta pastangų, t.y. valios ir motyvacijos.
3.2.1. Visuomenės sveikatos specialistų mitybos įpročiai
Tiriant mitybos įpročius svarbu atkreipti dėmesį į maisto įvairovę, mitybos režimą ir pusryčių valgymą. Dauguma (96,6 proc.) tyrimo dalyvių buvo visavalgiai, 2,1 proc. buvo vegetarai, 1,2 proc. vengė vienų ar kitų maisto produktų ar jų grupių.
28 3.2.1.1. pav. Respondentų skirstinys pagal valgymo reguliarumo dažnį (proc.)
Mitybos specialistai rekomenduoja valgyti pusryčius. Kasdien pusryčius valgė daugiau kaip pusė apklaustųjų, kas penktas tą darė dažnai (3.2.1.2. pav.). Reikšmingai dažniau valgančių pusryčius buvo tarp kasdien kelis kartus valgančių daržoves (χ2=8,992; lls=3; p=0,029) ir vaisius (χ2=12,585; lls=3; p=0,006), taip pat statistiškai reikšmingai dažniau pusryčiavo respondentai, nevartojantys alkoholio (χ2=8,401; lls=3; p=0,038). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pusryčių valgymo ir amžiaus (χ2= 4,866; lls=3; p=0, 182), darbo stažo (χ2= 2,566; lls=3; p=0,464), darbo krūvio (χ2= 1,478; lls=3; p=0,687), aptarnaujamų mokyklų skaičiaus (χ2= 0,241; lls=3; p=0,971) ir šeiminės padėties (χ2= 1,867; lls=3; p=0,601) nunustatyta.
3.2.1.2. pav. Respondentų skirstinys pagal pusryčiavimo dažnį (proc.)
Viena iš svarbiausių sveikos mitybos rekomendacijų yra kasdien kelis kartus valgyti vaisių ir daržovių. Tyrimo dalyvių buvo klausta, kaip dažnai jie valgo daržoves (neskaitant bulvių ir sulčių, pagamintų iš koncentratų). Nebuvo tokių, kurie visai nevalgytų daržovių. Kasdien daržoves valgė daugiau kaip du trečdaliai tyrimo dalyvių, beveik kas ketvirtas daržoves valgė 4-6 k./sav., likusieji daržovių valgė 1-3 k./sav. (3.2.1.3. pav.). Statistiškai reikšmingai dažniau daržoves valgė vyresni kaip
18,3 61,3 18,3 2,1 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0
Taip, visada Dažnai Retai Niekada
Pro ce n tai 60,7 18,0 13,7 7,6 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0
Taip, visada Dažnai Retai Niekada
Pro
ce
n
29 35 metų respondentai (χ2=9,305; lls=2; p=0,010), pakankamai fiziškai aktyvūs (χ2= 11,999; lls=2; p=0,002) bei tie, kurie kasdien valgė vaisių (χ2=84,678; lls=2; p<0,001). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp daržovių valgymo dažnio ir darbo stažo (χ2= 2,983; lls=2; p=0,225), darbo krūvio (χ2= 1,519; lls=2; p=0,468), aptarnaujamų mokyklų skaičiaus (χ2= 1,066; lls=2 p=0,587) ir šeiminės padėties (χ2= 4,513; lls=2; p=0,105) nunustatyta.
3.2.1.3. pav. Respondentų skirstinys pagal daržovių valgymo dažnį (proc.)
Kasdien vaisius (neskaitant sulčių, pagamintų iš koncentratų) valgė jau mažiau – tik pusė apklaustųjų, 4-6 k./sav. vaisius jų valgė kas penktas, tiek pat jų valgė 1-3 k./sav. Buvo ir tokių, kurie vaisius valgė rečiau nei kartą per savaitę (3.1.2.1.4. pav.). Statistiškai reikšmingai dažniau vaisius valgė vyresni kaip 35 metų respondentai (χ2=25,874; lls=3; p<0,001), taip pat tie,kurie kasdien valgė ir daržoves (χ2=77,701; lls=3; p<0,001). Reišmingų skirtumų tarp vaisių valgymo dažnio ir darbo stažo (χ2= 5,066; lls=3; p=0,167), darbo krūvio (χ2= 0,971; lls=3; p=0,808), aptarnaujamų mokyklų skaičiaus (χ2= 0,367; lls=3; p=0,947) ir šeiminės padėties (χ2= 5,495; lls=3; p=0,139) nunustatyta.
3.2.1.4. pav. Respondentų skirstinys pagal vaisių valgymo dažnį (proc.)
67,1 23,5 9,5 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0 80.0
Vieną ar daugiau kartų per dieną
4-6 kartus per savaitę 1-3 kartus per savaitę
Pro ce n tai 54,6 21,0 20,1 4,3 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 Vieną ar daugiau kartų per dieną
4-6 kartus per savaitę
1-3 kartus per savaitę
Mažiau nei kartą per savaitę
Pro
ce
n
30 Papildomai jau pagaminto maisto nesūdo du trečdaliai (65,9 proc.) tiriamųjų, trečdalis (33,8 proc.) sūdo, kai trūksta druskos, vienas tiriamasis sūdo visada, net neparagavęs maisto.
Tiriamųjų buvo klausiama, apie tam tikrus jų valgymo ypatumus. Kas penktas dažnai ar visuomet valgė skubėdamas, žiūrėdamas TV arba skaitydamas, likus mažiau nei 2 val. iki miego (3.2.1.1.lentelė). Du trečdaliai respondentų sūdytus užkandžius valgė retai ar visai jų nevartojo. Valgantieji daržoves kasdien, reikšmingai rečiau valgė skubėdami (χ2=14,518; lls=4; p=0,006), žiūrėdami TV ar skaitydami (χ2=29,218; lls=4; p<0,001) bei užkandžiavo sūdytais užkandžiais, spragėsiais (χ2=15,402; lls=4; p=0,004). Sūdytais užkandžiais, spragėsiais statistiškai reikšmingai rečiau užkandžiavo vyresni kaip 35 metų respondentai (χ2=48,931; lls=4; p<0,001). Ši amžiaus grupė taip pat reikšmingai rečiau vakarieniavo likus mažiau nei 2 val. iki miego (χ2=12,497; lls=4; p=0,014). Kitų statistiškai reikšmingų skirtumų tarp valgymo ypatumų ir darbo stažo bei šeiminės padėties nunustatyta.
3.2.1.1.lentelė. Tiriamųjų tam tikri valgymo ypatumai
Valgymo ypatumai Niekada Retai Kartais Dažnai Visuo-met
Iš viso
n, procentai
Valgau skubėdamas (-a) 36 (11,0) 92 (28,0) 123 (37,5) 73 (22,3) 4 (1,3) n=238 (100) Valgau žiūrėdamas (-a) TV,
skaitant 66 (20,0) 82 (25,0) 103 (31,4) 72 (22,0) 5 (1,5) n=238 (100) Persivalgau 46 (14,0) 142 (43,0) 107 (32,6) 32 (9,8) 1 (0,3) n=238 (100) Užkandžiauju bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir pan. 99 (30,0) 141 (43,0) 64 (19,5) 91 (6,4) 3 (0,9) n=238 (100)
Vakarieniauju likus mažiau nei 2 val. iki miego
49 (14,9) 102 (31,1) 91 (27,1) 62 (18,9) 24 (7,3)
n=238 (100)
Normalaus kūno svorio palaikymui su maistu per dieną gautą energijos kiekį turime išeikvoti būdami fiziškai aktyvūs. Nustatyta, kad mažai tiriamųjų domisi, kiek kcal vidutiniškai per dieną gauna su maistu. Savo paros maisto davinio kaloringumo nežinojo dauguma tiriamųjų (78 proc.), tik kas penktas (22 proc) nurodė vienokius ar kitokius dydžius.
31 per dieną. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp daržovių bei vaisių valgymo ir kitų sveikos mitybos principų: valgymo reguliarumo, kasdieninio pusryčiavimo, užkandžiavimo ir kt.
3.2.2 Visuomenės sveikatos specialistų žalingi įpročiai
Rūkymas yra vienas iš pagrindinių priežastinių veiksnių, turinčių įtakos lėtinių ligų išsivystymui. Dauguma tyrimo dalyvių buvo nerūkantys (90,9 proc.), 9,1 proc. rūkė kasdien arba dažnai (įskaitant elektronines ar kaitinamąsias cigaretes). Kadangi rūkančiųjų skaičius buvo labai mažas, palyginti su nerūkančiais, tolimesnis šių dviejų grupių duomenų lyginimas būtų netikslingas.
Respondentų buvo klausiama apie alkoholio vartojimą ir jo stiprumą. Kas penktas tiriamasis alkoholio nevartojo visai, beveik pusė respondentų – kelis kartus per metus. Rizikingu alkoholio vartojimu pasižymėjo apie dešimtadalis respondentų. Dažniau buvo vartojami silpni alkoholiniai gėrimai (iki 5 proc. stiprumo) negu stiprūs (3.2.2.1. lentelė).
3.2.2.1. lentelė. Respondentų alkoholio vartojimo ypatumai Alkoholio vartojimo dažnis Bet kokio alkoholio vartojimas (n=328) Silpnų alkoholinių gėrimų vartojimas (n=328) Stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas (n=328) n, procentai
2-3 kartus per savaitę 8 (2,4) 10 (3,0) 92 (28,0)
Kartą per savaitę 30 (9,1) 25 (7,6) 1 (0,3)
2-3 kartus per menesį 76 (23,2) 64 (19,5) 8 (2,4)
Kelis kartus per metus 144 (43,9) 158 (48,2) 31 (9,5)
Nevartoja visai 70 (21,3) 71 (21,6) 92 (28,0)
Kelis kartus per savaitę alkoholinius gėrimus dažniau vartojo iki 29 m. ir 50-59 m. amžiaus respondentai, kartą per savaitę – iki 29 m. bei vartojimas dažnėjo tarp 30-39 m. respondentų (3.2.2.2. lentelė).
3.2.2.2. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir alkoholio vartojimą Alkoholio
vartojimo dažnis
32 Respondentai iki 29 m. amžiaus reikšmingai dažniau vartojo silpnus alkoholinius gėrimus nei stiprius (atitinkamai χ2=54,283; lls=16; p<0,001 ir χ2=32,071; lls=16; p=0,010). Reikšmingai dažniau alkoholį vartojo turintys iki 10 metų darbo stažą (χ2=25,537; lls=4; p<0,001). Reikšmingų skirtumų tarp alkoholio vartojimo bei darbo krūvio (χ2= 2,501; lls=4; p=0,645), aptarnaujamų mokyklų skaičiaus (χ2= 1,034; lls=4; p=0,905) ir šeiminės padėties (χ2= 8,154; lls=4; p=0,086) nunustatyta.
Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad dauguma visuomenės sveikatos specialistų nerūko, kas penktas visai nevartoja alkoholio, beveik pusė tiriamųjų alkoholinius gėrimus vartojo retai – kelis kartus per metus, tik 2,4 proc. juos vartojo kelis kartus per savaitę. Reikšmingai dažniau alkoholį vartoja jaunesni ir trumpesnį darbo stažą turintys respndentai, reikšmingai dažniau vartojami silpni alkoholiniai gėrimai (iki 5 proc. stiprumo) negu stiprūs.
3.2.3 Visuomenės sveikatos specialistų fizinis aktyvumas
Kasdien fiziškai aktyvūs buvo ketvirtadalis respondentų, kas penktas fiziškai aktyvus buvo 4-6 kartus per savaitę. Galima būtų daryti prielaidą, kad pakankamai fiziškai aktyvūs (remiantis PSO suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijomis mažiausiai 30 min. aktyvios fizinės veiklos 5 kartus per savaitę) buvo šiek tiek mažiau nei pusė apklaustųjų, 6,1 proc. tokia veikla neužsiėmė visai, likusiųjų fizinė veikla buvo nepakankama (3. 2.3.1. pav.).
3.2.3.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal fizinio aktyvumo trukmę per savaitę (proc.) Bent 30 min. per dieną 4 ir daugiau kartų per savaitę fizinį aktyvumą dažniau deklaravo 50-59 m. amžiaus respondentai (3.2.3.1 lentelė). Reikšmingų skirtumų tarp fizinio aktyvumo ir darbo stažo (χ2= 7,561; lls=5; p=0,182), darbo krūvio (χ2= 4,212; lls=1; p=0,040), aptarnaujamų mokyklų skaičiaus (χ2= 2,011; lls=1; p=0.156) ir šeiminės padėties (χ2= 0,328; lls=1; p=0,567) nunustatyta.
6,1 26,5 19,2 23,2 14,9 7,0 3,0
Neužsiimu tokia fizine veikla Kasdien 4-6 k. per savaitę 2-3 k. per savaitę Kartą per savaitę 2-3 k. per menesį Kelis kartus per metus ar rečiau
33 3.2.3.1. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir fizinį aktyvumą
Fizinis aktyvumas 4 ir daugiau kartų per savaitę
Iki 29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. Virš 60 m. Iš viso n=328 n, procentai
27 (18,0) 21 (14,0) 35 (23,3) 45 (30,0) 22 (14,7) 150 (45,7)
Automobiliu ar visuomeniniu transportu į darbą ir atgal vyko 43,3 proc. apklaustųjų, 56,7 proc. ėjo pėsčiomis ar važiavo dviračiu.
Savo fizinį pajėgumą labai gerai ir gerai vertino mažiau kaip pusė apklausiamųjų, patenkinamai – beveik tiek pat, blogai ir labai blogai vertino kas dešimtas tiriamasis (3.2.3.2. pav.). Statistiškai reikšmingaii geriau savo fizinį pajėgumą vertino tiriamieji, kasdien valgantys daržovių (χ2=15,165; lls=4; p=0,004).
3.2.3.2. pav. Respondentų skirstinys pagal savo fizinio pajėgumo vertinimą (proc.)
Reišmingų skirtumų tarp fizinio pajėgumo vertinimo ir amžiaus (χ2=19,464; lls=16; p=0,245), darbo stažo (χ2=21,172; lls=20; p=0,0,357), darbo krūvio (χ2=2,165; lls=4; p=0,705), aptarnaujamų mokyklų skaičiaus (χ2=2,749; lls=4; p=0,601) ir šeiminės padėties (χ2=2,818; lls=4; p=0,589) nunustatyta.
Apibendrinant pateiktus rezultztus, galima teigti, kad beveik pusės respondentų fizinis aktyvumas atitinka PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas suaugusiems. Savo fizinį pajėgumą gerai ir labai gerai vertina panaši dalis respondentų. Reikšmingai dažniau pakankamai fiziškai aktyvūs buvo vyresni respondentai, su darbo pobūdžiu, šeimine padėtimi ryšių nenustatyta. Tik pusė respondentų išnaudoja kelionės į darbą pėsčiomis būdą, kaip vieną iš paprasčiausių ir pigiausių fizinio aktyvumo didinimo priemonių.
34 3.2.4. Kiti visuomenės sveikatos specialistų gyvensenos ir saugos ypatumai
Tiriamųjų buvo klausiama, ar jie naudoja apsauginius kremus degindamiesi saulėje. Trečdalis (35,7 proc.) visada naudoja apsaugines priemones degindamiesi saulėje, dar panačiai tiek (36,9 proc.) kartais naudoja, 11,3 proc. nenaudoja apsauginių priemonių, o 16,2 proc. visai nesidegina saulėje.
Saugos diržus visada (95,1 proc.) ir dažnai (3 proc.) prisisega visi, važiuodami kaip keleivis ar vairuodami automobilį.
Du kartus ir daugiau kartų per dieną dantis šepetėliu valosi 86,9 proc. apklaustųjų, 12,8 proc. tai daro tik kartą per dieną. 85 proc. lankosi pas dantų gydytoją kasmet.
Onkologai rekomenduoja krūtų apčiuopą atlikti kiekvieną mėnesį. Kas menėsį savo krūtų apčiuopą atlieka 26 proc. apklaustų moterų, 39,6 proc. krūtų apčiuopą atlieka 1-2 kartus per metus, tačiau net 19,5 proc. niekada neatlieka savo krūtų apčiuopos. Citologinį gimdos kaklelio tyrimą, skirtą ankstyvai vėžio diagnostikai, atliko 75,6 proc. moterų kartą per 3 metus; 22,9 proc. moterų toks tyrimas buvo atliktas seniai arba niekada.
Apibendrinant galima teigti, kad daugiausiai visuomenės sveikatos specialistų rūpinasi savo sauga prisisegdami saugos diržus važiuojant automobiliu, šiek tiek mažesnė dalis gerai rūpinasi burnos higiena. Tik kas trečias respondentas visada pasirūpina apsauga nuo UV saulės spindulių poveikio deginantis. Krūties ir gimdos kaklelio vėžio profilaktinių programų rekomendacijų laikosi kas ketvirta respondentė, tačiau apie penktadalis moterų visai neatlieka krūtų apčiuopos ir gimdos kaklelio citologinio tyrimo. Galima teigti, kad penktadalis specialistų nepakankamai suvokia profilaktinių programų svarbą ir nesitikrina patys, nors turėtų kitiems patarti ir paskatinti dalyvauti programose.
3.3. VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ SUBJEKTYVUS SAVO SVEIKATOS VERTINIMAS
35
3.3.1 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į savo sveikatos vertinimą (proc.)
Tarp sveikatos vertinimo, darbo stažo trukmės ir šeiminės padėties statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (atitinkamai, χ2 =2,970, lls =3, p =0,396 ir χ2 =2,881, lls =3, p = ,410).
Vertinant respondentų nusiskundimus sveikata, nustatyta, kad pastaruoju metu labiausiai specialistus vargino nervinė įtampa, nugaros ir galvos skausmai (3.3.1. lentelė). Beveik kas penktas skundėsi virškinimo sutrikimais, nemiga, kas ketvirtas bendru silpnumu, padidėjusiu kraujospūdžiu, bloga nuotaika. Tiriamuosius pastaruoju metu varginantys negalavimai pateikti 3.3.1. lentelėje.
Vertinant respondentų žinias apie savo sveikatą, nustatyta, kad savo kraujospūdį ir gliukozės koncentraciją kraujyje žino dauguma apklaustųjų (atitinkamai, 96,3 proc. ir 75,6 proc.), cholesterolio koncentraciją kraujyje teigė žinantys, daugiau nei du trečdaliai (69,5 proc.) apklaustųjų (3.3.2. lentelė). Minėti rodikliai – tai pagrindiniai kraujo biocheminiai parametrai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas žmogus, juolab visuomenės sveikatos specialistas.
36 3.3.1. lentelė. Respondentus pastaruoju metu varginantys negalavimai
Negalavimų pobūdis Abs.
skaičius Procentas Virškinimo sutrikimai 69 21,0 Bendras silpnumas 85 25,9 Padidėjęs kraujospūdis 62 18,9 Galvos skausmai 106 32,3 Nemiga 73 22,3
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas 66 20,1
Nugaros skausmas 128 39,0
Bloga nuotaika 64 19,5
Nervinė įtampa 145 44,2
Nevargina nė vienas iš paminėtų 46 14,0
3.3.2. lentelė. Tiriamųjų žinios apie savo kraujo parametrus (proc.) Parametrai Tiriamųjų skaičius Iš viso N= 328 Abs. sk. (proc.) Kraujospūdis 316 (96,3) Cholesterolio koncentracija kraujyje 228 (69,5)
Gliukozės koncentracija kraujyje 248 (75,6)
Tiriamųjų svoris su amžiumi vidutiniškai didėja 10 kg. (3.3.3. lentelė). 3.3.3. lentelė. Tiriamųjų svorio ir ūgio vidurkiai
Tiriamųjų amžius Svorio vidurkis (kg) Ūgio vidurkis (cm)
Iki 29 metų 63,6 168,7
Nuo 30 iki 39 metų 64,3 166,6
Nuo 40 iki 49 metų 72,21 165,9
Nuo 50 iki 59 metų 73,52 165,0
Virš 60 metų 73,51 163,9
37 3.3.4. lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal KMI reikšmių vertes
KMI reikšmė kg/m2 Tiriamųjų skaičius Iš viso N= 325 Abs. sk. (proc.) Iki 18,5 8 (2,46) 18,5-24,9 168 (51,69) 24,9 -29,9 98 (30,15) Virš 30 51 (15,69) Iš viso 325 (100)
Juosmens apimtis yra vienas iš svarbių metabolinio sindromo parametrų, bei širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuris moterims neturi viršyti 88 cm., vyrams 102 cm. Ketvirtadalis respondentų turėjo didesnę juosmens apimtį, kuri rodo didelę širdies kraujagyslių ligų riziką (3.3.5. lentelė).
3.3.5. lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal juosmens apimties vertes Juosmens apimtis (JA) Tiriamųjų skaičius
Iš viso N= 301 Abs. sk. (proc.)
Iki 88 cm 217 (72,1)
Virš 88 cm 84 (27,9)
Iš viso atsakiusiųjų 301 (100)
Į klausimą, kiek valandų vidutiniškai per parą miega, didžiausia dalis respondentų – beveik trečdalis, nurodė, kad miega 6-7 valandas; kas trečias atsakė, kad miega 7-8 val., kas šeštas iš atsakiusiųjų nurodė, kad miega iki 6 val. (3.3.6. lentelė).
3.3.6. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal miego trukmę Miego trukmė Tiriamųjų skaičius
Iš viso N= 260 Abs. sk. (proc.) Iki 6 val. 52 (15,9) 6-7 val. 104 (31,7) 7-8 val. 95 (29,0) 8-9 val. 7 (2,1) 9-10 val. 1 (0,3) Virš 10 val. 1 (0,3)
38 3.3.2. pav. Respondentų skirstinys pagal savo miego kokybės vertinimą (proc.)
Darbo metu kartais įtampą jaučia beveik pusė respondentų, kas ketvirtas respondentas ją jaučia dažnai (3.3.3. pav.)
3.3.3. pav. Respondentų skirstinys pagal darbe jaučiamą įtampą (proc.)
Respondentų pasitenkinimas savo atliekamu darbu ir savijauta darbe pateikiamas 3.3.7. lentelėje. Daugumai atliekamas darbas yra įdomus ir prasmingas, daugiau kaip pusė lengvai susidoroja su iššūkiais darbe, dauguma gerai sutaria su administracija ir bendradarbiais. Kas penktą respondentą darbas sekina emociškai, tiek pat jų rinktųsi kitą darbą, jei būtų galimybė, ir tik pusė rinktųsi šią specialybę dar kartą.
0,9 5,2 40,9 43,0 10,1 .0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 Labai bloga Bloga Patenkinama Gera Labai gera Procentai 9,1 24,7 44,2 21,3 0,6
39 3.3.7. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą savo darbu
Atsakymų variantai Tiriamųjų skaičius
Iš viso N= 328 Abs. sk. (proc.)
Darbas įdomus, prasmingas 273 (83,2)
Lengvai susidoroju su iššūkiais darbe 214 (65,2) Ryte atsikėlęs (-usi) esu žvalus (-i) 163 (49,7)
Gerai sutariu su administracija 277 (84,5)
Gerai sutariu su bendradarbiais 305 (93,0)
Dar kartą rinkčiausi šią specialybę 170 (51,8) Jaučiuosi nusivylęs (-usi) savo darbu 19 (5,8) Jaučiuosi išsekęs (-usi) po darbo dienos 101 (30,8)
Darbas mane emociškai sekina 65 (19,8)
Jei būtų galimybė, rinkčiausi kitą darbą 65 (19,8)
Pusė (50 proc.) respondentų nurodė, kad savo laisvalaikiui gali skirti 1-2 val. kasdien; trečdalis (32,9 proc.) – mažiau kaip valandą; kas šeštas (15,5 proc.) – 3-4 val.
Prislėgta nuotaika pusę (52,2 proc.) respondentų aplanko kartą ar kelis kartus per mėnesį, kartą per metus taip pasijunta ketvirtadalis (25,9 proc.) respondentų (3.3.4. pav.).
3.3.4. pav. Respondentų skirstinys pagal prislėgtos nuotaikos dažnį (proc.)
4,9 25,9 34,5 17,7 7,3 9,1 0,6
