3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.5 Lipidinių nanonešiklių stabilumo nustatymas
Lipidinių nanonešiklių stabilumas buvo įvertintas laiko atžvilgiu: nuo homogenizavimo iki 28 dienų laikotarpio. Stebėtas optimalios sudėties lipidinių formuluočių nanodalelių dydis, polidispersiškumas, zeta potencialas ir pH. Rezultatai pateikiami 5, 6, 7 ir 8 paveiksle.
5 pav. Lipidinių nanonešiklių VDD stabilumo tyrimo rezultatai
Optimalių lipidinių nanonešiklių formuluočių dydis stabilumo tyrimo metu pasikeitė nuo 62,74 iki 62,6 nm. Iš tyrimo rezultatų pastebime, kad praėjus savaitei nuo formuluočių pagaminimo, dalelių dydis sumažėjo iki 62,19 nm, po 14 dienų padidėjo iki 63,94 nm, po mėnesio dalelių dydis stabilizavosi iki 62,6 nm. Remiantis tyrimų rezultatais pastebime, kad visų trijų formuluočių dalelių dydžiai kito
54 56 58 60 62 64 66 68 1 7 14 21 28 V id u tin is d aleli ų d yd is, n m
Laiko intervalai, dienos
L.797.1 L.797.2 L.797.3
tolygiai, todėl statistiškai reikšmingas skirtumas (p > 0,05) nenustatytas. Vertinant dalelių dydžio kitimus po vieno mėnesio, galima teigti, kad gautos lipidinės sistemos yra stabilaus dalelių dydžio.
6 pav. Lipidinių nanonešiklių PDI stabilumo tyrimo rezultatai
Stabilumo tyrimo rezultatai parodė, kad polidispersiškumo indeksas per mėnesį kito nuo 0,224- 0,214. Visų trijų lipidinių nanonešiklių PDI reikšmės kito tolygiai. Rezultatai rodo, kad praėjus mėnesiui po homogenizavimo lipidinių nanonešiklių PDI sumažėjo 4,46 %, tai rodo sistemų stabilizavimąsi. Statistinė tyrimų rezultatų analizė parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp nanonešiklių PDI tirtame laiko intervale.
7 pav. Lipidinių nanonešiklių zeta potencialo stabilumo tyrimo rezultatai
0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 1 7 14 21 28 P oli d isp er siš k u m o in d ek sas
Laiko intervalai, dienos
L.797.1 L.797.2 L.797.3 -14 -12 -10 -8 -6 -4 -2 0 1 7 14 21 28 Z eta p ote n cial as
Laiko intervalai, dienos
L.797.1 L.797.2 L.797.3
Iš tyrimų rezultatų pastebima, kad trijų lipidinių nanonešiklių formuluočių zeta potencialas kito netolygiai, tačiau statistiškai nereikšmingai (p>0,05). Dalelių zeta potencialas tirtame laiko intervale pakito nuo -11 iki -9,51 mV. Gauti lipidinių nanonešiklių zeta potencialo stabilumo tyrimo rezultatai rodo, kad praėjus mėnesiui visų trijų nanosistemų zeta potencialas suvienodėjo ir tapo stabilus.
8 pav. Lipidinių nanonešiklių pH stabilumo tyrimo rezultatai
Stebint lipidinių nanonešiklių pH kitimą 4 savaičių laikotarpyje, pastebima, kad pH kito tolygiai sumažėjo nuo 7,21 iki 7,02. Statistinė tyrimų rezultatų analizė parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp nanonešiklių pH tirtame laiko intervale.
Lipidinių dalelių dydis stabilumo tyrimo metu pasikeitė nuo 64,75 ± 0,94 iki 62,6 ± 1,18 nm, PDI –0,224 ± 0,006 0,214 ± 0,008 intervale, zeta potencialas nuo 11,0 ± 2,16 iki 9,12 ± 0,08 ir pH -7,2 ± 0,08 - 7,02 ± 0,02 intervale. Statistinė tyrimų rezultatų analizė parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp nanonešiklių fizikinių savybių tirtame laiko intervale. Galima teigti, kad pagaminti lipidiniai nanonešikliai yra stabilūs ir rekomenduojama tęsti jų stabilumo tyrimus.
6,6 6,7 6,8 6,9 7 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 1 2 3 4 5 pH
Laiko intervalai, dienos
L.797.1 L.797.2 L.797.3
IŠVADOS
1. Tyrimų rezultatai patvirtino optimizavimo plano sudarytos formuluotės tinkamumą lipidinių nanonešiklių su inkorporuotu dekspantenoliu kokybės prognozavimui ir gamybai.
2. Fizikinių savybių, in vitro atpalaidavimo ir inkorporavimo efektyvumo tyrimai patvirtino, kad gautos homogeniškos, mažo dalelių dydžio nanosistemos, pasižyminčios prailgintu vaistinės
medžiagos atpalaidavimu ir santykinai gera inkorporavimo geba.
3. Remiantis vidutinio dalelių dydžio, polidispersiškumo indekso, zeta potencialo ir pH nustatymo rezultatais galima teigti, kad dekspantenolio inkorporavimas į lipidinius nanonešiklius reikšmingos įtakos jų fizikinėms savybėms neturi.
4. Įvertinant optimalios sudėties lipidinių formuluočių nanodalelių dydžio, polidispersiškumo, zeta potencialo ir pH kitimus 28 dienų laikotarpyje, galima teigti, kad suformuotos nanodispersinės sistemos yra stabilios ir rekomenduojama tęsti jų stabilumo tyrimus.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Lipidinių nanonešiklių formuluotės komponentų pasirinkimui rekomenduojama sudaryti optimizavimo planą.
2. Norint pasiekti prailginta vaistinės medžiagos atpalaidavimą, rekomenduojama medžiagą inkorporuoti į lipidinius nanonešiklius.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ebner F, Heller A, Rippke F, Tausch I. Topical Use of Dexpanthenol in Skin Disorders. American Journal of Clinical Dermatology. 2002;3(6):427–33.
2. Udompataikul, Montree, and Dipenn Limpa-o-Vart. Comparative trial of 5% dexpanthenol in water-in-oil formulation with 1% hydrocortisone ointment in the treatment of childhood atopic dermatitis: a pilot study. Journal of drugs in dermatology. 2012; 11.3: 366-374.
3. Dubey, Vaibhav, Dinesh Mishra, and N. K. Jain. Melatonin loaded ethanolic liposomes: physicochemical characterization and enhanced transdermal delivery. European Journal of Pharmaceutics and Biopharmaceutics. 2007; 67.2: 398-405. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S093964110700094X
4. El Maghraby, Gamal M., Brian W. Barry, and Adrian C. Williams. Liposomes and skin: from drug delivery to model membranes. European journal of pharmaceutical sciences. 2008; 34.4: 203-222. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0928098708002571
5. Zaafarany GM El, Awad GAS, Holayel SM, Mortada ND. Role of edge activators and surface charge in developing ultradeformable vesicles with enhanced skin delivery. Int J Pharm. 2010; 397(1–2):164–72. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1016/j.ijpharm.2010.06.034
6. Mayer, L. D., M. J. Hope, and P. R. Cullis. Vesicles of variable sizes produced by a rapid extrusion procedure. Biochimica et Biophysica Acta (BBA)-Biomembranes. 1986; 858.1: 161-168.9. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0005273686903020
7. Bishop, Thomas. "UV-Induced Erythema. Encyclopedia of Pain. Springer Berlin Heidelberg. 2007: 2595-2597
8. Boguniewicz, Mark, and Donald YM Leung. Atopic dermatitis: a disease of altered skin barrier and immune dysregulation. Immunological reviews. 2011;242.1: 233-246. Prieiga per internetą: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1600-065X.2011.01027.x/full
9. Brown MB, Martin GP, Jones SA, Akomeah FK, Brown MB, Martin GP, et al. Dermal and transdermal drug delivery systems: current and future prospects. Drug delivery. 2006, 13.3: 175-187. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/10717540500455975 10. Sinico, Chiara, and Anna Maria Fadda. Vesicular carriers for dermal drug delivery. Expert opinion
http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1517/17425240903071029
11. Foldvari, Marianna. Non-invasive administration of drugs through the skin: challenges in delivery system design. Pharmaceutical science & technology today. 2000;3.12: 417-425. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1461534700003175
12. Murphy, Michelle, and Andrew J. Carmichael. Transdermal drug delivery systems and skin sensitivity reactions. American journal of clinical dermatology. 2000; 1.6: 361-368. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.2165/00128071-200001060-00004
13. Sinico, Chiara, and Anna Maria Fadda. Vesicular carriers for dermal drug delivery. Expert opinion on drug delivery. 2009; 6.8: 813-825. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1517/17425240903071029
14. El Maghraby, Gamal MM, Adrian C. Williams, and Brian W. Barry. Can drug‐bearing liposomes penetrate intact skin? Journal of Pharmacy and Pharmacology. 2006; 58.4: 415-429. Prieiga per internetą: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1211/jpp.58.4.0001/full
15. Proksch, E. The role of emollients in the management of diseases with chronic dry skin. Skin
pharmacology and physiology. 2008; 21.2: 75-80. Prieiga per internetą:
https://www.karger.com/Article/Abstract/112957
16. Baschong, W., D. Hüglin, and J. Röding. D-panthenol loaded nanotopes< TM> providing enhanced anti-inflammatory efficacy: A study on human volunteers. SÖFW-journal. 1999; 125.4: 18-20. Prieiga per internetą: http://cat.inist.fr/?aModele=afficheN&cpsidt=1794573
17. Attama, Anthony A., Mumuni A. Momoh, and Philip F. Builders. Lipid nanoparticulate drug delivery systems: a revolution in dosage form design and development. INTECH Open Access Publisher. 2012. Prieiga per internetą: http://cdn.intechopen.com/pdfs/40253/InTech-Lipid_nanoparticulate_drug_delivery_systems_a_revolution_in_dosage_form_design_and_deve lopment.pdf
18. Elizondo, Elisa, et al. Liposomes and other vesicular systems: structural characteristics, methods of preparation, and use in nanomedicine. Progress in molecular biology and translational science. 2010; 104: 1-52. Prieiga per internetą: http://europepmc.org/abstract/med/22093216
19. Dua, J. S., A. C. Rana, and A. K. Bhandari. Liposome: methods of preparation and applications. Int J Pharm Stud Res. 2012; 3.2: 14-20.
20. Madni, Asadullah, et al. Liposomal drug delivery: a versatile platform for challenging clinical applications. Journal of Pharmacy & Pharmaceutical Sciences. 2014; 17.3: 401-426.
21. Laouini, Abdallah, et al. Preparation, characterization and applications of liposomes: state of the art. Journal of colloid Science and Biotechnology. 2012; 1.2: 147-168. Prieiga per internetą: http://www.ingentaconnect.com/content/asp/jcsb/2012/00000001/00000002/art00001
22. Drulis-Kawa Z, Dorotkiewicz-Jach A. Liposomes as delivery systems for antibiotics. Int J Pharm. 2010;387(1–2):187–98.
23. Chrai, Suggy S., R. Murari, and Imran Ahmad. Liposomes: A review. Pharmaceutical technology. 2002; 26.4: 28-34. Prieiga per internetą: http://images.alfresco.advanstar.com/alfresco_images/pharma/2014/08/22/903dc9f4-609d-44e0-a04e-b0fbc631ee1c/article-14095.pdf
24. Allison SD. Liposomal drug delivery. J Infus Nurs. 2007;30(2):89–95; quiz 120. Prieiga per internetą: from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17413493
25. Akbarzadeh, Abolfazl, et al. Liposome: classification, preparation, and applications. Nanoscale research letters. 2013; 8.1: 102. Prieiga per internetą:
https://nanoscalereslett.springeropen.com/articles/10.1186/1556-276X-8-102
26. Li J, Wang X, Zhang T, Wang C, Huang Z, Luo X, et al. A review on phospholipids and their main applications in drug delivery systems. Asian J Pharm Sci. 2014;10(2):81–98.
27. Jesorka A, Orwar O. Liposomes: technologies and analytical applications. Annu Rev Anal Chem (Palo Alto Calif). 2008;1:801–32. Prieiga per internetą:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20636098
28. Kirtane AR, Langer R, Traverso G. Progress in Formulation-Based Approaches for Antiretrovirals. J Pharm Sci. 2016;1–12. Prieiga per internetą:
http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0022354916417090
29. Nogueira E, Gomes AC, Preto A, Cavaco-Paulo A. Design of liposomal formulations for cell targeting. Colloids Surfaces B Biointerfaces. 2015;136:514–26. Prieiga per internetą:
http://dx.doi.org/10.1016/j.colsurfb.2015.09.034
30. Yadav, A., et al. Stability aspects of liposomes. Indian Journal Of Pharmaceutical Education And Research. 2011; 45.4: 402-413.
31. Samuni, Ayelet M., and Yechezkel Barenholz. Use of nitroxides to protect liposomes against oxidative damage. Methods in enzymology. 2004; 387: 299-314. Prieiga per internetą: http://cat.inist.fr/?aModele=afficheN&cpsidt=16105733
times. Advanced drug delivery reviews. 2004; 56.7: 947-965. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0169409X03002795
33. Drummond, Daryl C., et al. Pharmacokinetics and in vivo drug release rates in liposomal nanocarrier development. Journal of pharmaceutical sciences. 2008; 97.11: 4696-4740.
34. Kohli AG, Kierstead PH, Venditto VJ, Walsh CL, Szoka FC. NU The UC-Berkeley-UCSF Graduate Program in Bioengineering , University of California. J Control Release. 2014;
35. Jacob, Leena, and K. Anoop. A review on surfactants as edge activators in ultradeformable vesicles for enhanced skin delivery. International Journal of Pharma & Bio Sciences. 2013; 4.3: 337-344. Prieiga per internetą: http://www.ijpbs.net/cms/php/upload/2428_pdf.pdf
36. Yadav, Kiran, et al. Proniosomal Gel: A provesicular approach for transdermal drug delivery. Der Pharmacia Lettre. 2010; 2.4: 189-198.
37. Lee, Eun Hye, et al. Effect of edge activators on the formation and transfection efficiency of ultradeformable liposomes. Biomaterials. 2005; 26.2: 205-210. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0142961204001590
38. Namjooyan, Ghanavati, Majdinasab, Jokari, Janbozorgi. Complementary and alternative medicine use in multiple sclerosis.Int. Res J Pharm. App Sci., 2014; 4(2):32-39.
39. Cevc G, Vierl U. Nanotechnology and the transdermal route A state of the art review and critical appraisal. J Control Release. 2010;141(3):277–99. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1016/j.jconrel.2009.10.016
40. Samad, Abdus, Y. Sultana, and M. Aqil. Liposomal drug delivery systems: an update review. Current drug delivery. 2007; 4.4: 297-305.
41. Wagner, Andreas, and Karola Vorauer-Uhl. Liposome technology for industrial purposes. Journal of drug delivery. 2011 (2010). Prieiga per internetą: https://www.hindawi.com/journals/jdd/2011/591325/abs/
42. Bangham AD, Standish MM, Weissmann G. The Action of Steroids and Streptolysin S on the Permeability of Phospholipid Structures to Cations. J Mol Biol. 1965;13(1):253–259, IN28. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1016/S0022-2836(65)80094-8
43. Huang, Ching-Hsien. Phosphatidylcholine vesicles. Formation and physical characteristics. Biochemistry. 1969; 8.1: 344-352.
defined size. Methods in enzymology. 2002; 367: 3-14.
45. Jeevana Jyothi, and Suneela.G. Development of Fast Dissolving Tablets of Glibenclamide Using Crospovidone and its Kneading Mixture. Indian Journal of Pharmaceutical Education and Research. 2010; 44(4):334-340
46. Olson, F., et al. Preparation of liposomes of defined size distribution by extrusion through polycarbonate membranes. Biochimica et Biophysica Acta (BBA)-Biomembranes. 1979; 557.1: 9-23. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0005273679900853 47. Sahil, Kataria, et al. Stealth liposomes: a review. Int J Res Ayurveda Pharm. 2011;2.5.
48. Gregoriadis G, Fidler IJ, Alving CR, Cullis PR, Hope MJ, Bally MB, et al. Preparation of Sterile Liposomes by Proliposome – Liposome Method. 2003;367(1988):111–25.
49. Szoka Jr, Frank, and Demetrios Papahadjopoulos. Comparative properties and methods of preparation of lipid vesicles (liposomes). Annual review of biophysics and bioengineering. 1980; 9.1: 467-508. Prieiga per internetą:
http://www.annualreviews.org/doi/abs/10.1146/annurev.bb.09.060180.002343?journalCode=bio phys.1
50. Stano, Pasquale, et al. Novel Camptothecin Analogue (Gimatecan)‐Containing Liposomes Prepared by the Ethanol Injection Method. Journal of liposome research. 2004; 14.1-2: 87-109. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1081/LPR-120039794
51. Batzri, S., Korn, E.D. Single bilayer liposomes prepared without sonication. BBA – Biomembranes. 1973; 298, 1015–1019.
52. Wagner, Andreas, et al. The crossflow injection technique: an improvement of the ethanol injection method. Journal of Liposome Research. 2002; 12.3: 259-270. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1081/LPR-12001476151
53. Wagner, Andreas, et al. Enhanced protein loading into liposomes by the multiple crossflow injection technique. Journal of liposome research. 2002;12.3: 271-283. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1081/LPR-120014762
54. Wagner, Andreas, Karola Vorauer-Uhl, and Hermann Katinger. Liposomes produced in a pilot scale: production, purification and efficiency aspects. European Journal of Pharmaceutics and Biopharmaceutics. 2002; 54.2: 213-219. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0939641102000620
liposome research. 2006; 16.3: 311-319. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/08982100600851086
56. Wagner, Andreas, et al. One step membrane incorporation of viral antigens as a vaccine candidate against HIV. Journal of liposome research. 2007; 17.3-4: 139-154. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/08982100701530159
57. Driessen, A. J., and William Wickner. Solubilization and functional reconstitution of the protein-translocation enzymes of Escherichia coli. Proceedings of the National Academy of Sciences 58. Schurtenberger, P., et al. Preparation of monodisperse vesicles with variable size by dilution of
mixed micellar solutions of bile salt and phosphatidylcholine. Biochimica et Biophysica Acta (BBA)-Biomembranes. 1984; 775.1: 111-114. Prieiga per internetą:
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0005273684902414
59. Brunner, J., P. Skrabal, and H. Hausser. "Single bilayer vesicles prepared without sonication physico-chemical properties. Biochimica et Biophysica Acta (BBA)-Biomembranes. 1976; 455.2: 322-331. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0005273676903084
60. Rhoden, Victoria, and Stanley M. Goldin. Formation of unilamellar lipid vesicles of controllable dimensions by detergent dialysis. Biochemistry. 1979; 18.19: 4173-4176.
61. Bhatia, Saurabh. Nanoparticles Types, Classification, Characterization, Fabrication Methods and Drug Delivery Applications. Natural Polymer Drug Delivery Systems. Springer International Publishing. 2016. 33-93. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-319-41129-3_2
62. Nogueira De Assis, Danielle, et al. Release profiles and morphological characterization by atomic force microscopy and photon correlation spectroscopy of 99mTechnetium-fluconazole nanocapsules. International journal of pharmaceutics. 2008; 349.1-2: 152-160.
63. Jores, Katja, et al. Investigations on the structure of solid lipid nanoparticles (SLN) and oil-loaded solid lipid nanoparticles by photon correlation spectroscopy, field-flow fractionation and transmission electron microscopy. Journal of Controlled Release. 2004; 95.2: 217-227. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S016836590300556X
64. Shi, Huaiqiu Galen, et al. Characterization of crystalline drug nanoparticles using atomic force microscopy and complementary techniques. Pharmaceutical research. 2003; 20.3: 479-484. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1023/A:1022676709565
65. Hunter, Robert John, Brian Robert Midmore, and Hongchung Zhang. Zeta potential of highly charged thin double-layer systems. Journal of colloid and interface science. 2001; 237.1: 147-149. Prieiga per internetą:http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0021979701974235 66. Ali, Saba M., and Gil Yosipovitch. Skin pH: from basic science to basic skin care. Acta
dermato-venereologica. 2013;93.3: 261-269.
64. Sabeti B, Noordin MI, Mohd S, Hashim R, Dahlan A, Akbari Javar H. Development and characterization of liposomal Doxorubicin hydrochloride with palm oil. BioMed research international. 2014;2014:765426. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3985191/?tool=pmcentrez&report=ab