3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.3. Medicinos darbuotojų nuomonė apie nepageidaujamus įvykius sveikatos priežiūroje 47
Tyrimo metu taip pat buvo norima sužinoti respondentų nuomonę apie nepageidaujamus įvykius, veiksnius labiausiai didinančius medikų riziką suklysti, profesinės klaidos tikimybę konkrečiame sveikatos sistemos paslaugų lygyje, paslaugos nesaugumą, pacientų teisių pažeidimus ir pagrindines sveikatos priežiūros kokybės dimensijas.
Tyrime dalyvavusių respondentų nuomonės apie nepageidaujamo įvykio sampratą išsiskyrė. Beveik trečdalis (29,1 proc.) respondentų mano, kad nepageidaujamas įvykis- tai nenuspėjamas, iš esmės netikėtas ir nepaprastai įvairus. 26,3 proc. respondentų teigia, kad tai specialisto veikla, sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai, 25,1 proc.- bet koks nenumatytas ar netikėtas incidentas, kuris galėjo padaryti ar padarė žalą pacientui, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir 18,3 proc.- veika, galėjusi sukelti ar sukėlusi nepageidaujamą poveikį pacientui daugiau dėl medicinos pagalbos teikimo ir organizavimo,
nei dėl ligos ar būklės. Tik 1,1 proc. nepageidaujamą įvykį supranta labiau kaip sisteminį reiškinį, susijusį su sveikatos priežiūros proceso vadyba.
Tyrime dalyvavusių bendrosios praktikos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų nuomonės taip pat išsiskyrė bandant pateikti nepageidaujamo įvykio apibrėžimą. Šiek tiek daugiau nei trečdalio (34,7 proc.) gydytojų ir trigubai mažesnės dalies (11,9 proc.) slaugytojų nuomone, nepageidaujamas įvykis medicinoje tai: veika, galėjusi sukelti ar sukėlusi nepageidaujamą poveikį pacientui daugiau dėl medicinos pagalbos teikimo ir organizavimo, nei dėl ligos ar būklės (p<0,01). Didesnė dalis (34,1 proc.) bendrosios praktikos slaugytojų negu gydytojų (16,3 proc.) mano, kad nepageidaujamas įvykis galėtų būti įvykis, kuris yra nenuspėjamas, iš esmės netikėtas ir nepaprastai įvairus (p<0,01) (8 lent.).
8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc./n) pagal pareigas ir nuomonę apie nepageidaujamo įvykio sampratą
Apibrėžimas Bendrosios praktikos
gydytojas N=49
Bendrosios praktikos slaugytoja N=126
Veika, galėjusi sukelti ar sukėlusi
nepageidaujamą poveikį pacientui daugiau dėl medicinos pagalbos teikimo ir organizavimo, nei dėl ligos ar būklės.
34,7/17 11,9/15
z (p) 3,09 (p<0,01)
Bet koks nenumatytas ar netikėtas incidentas, kuris galėjo padaryti ar padarė žalą pacientui, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
26,5/13 24,6/31
z (p) 0,26 (sn)
Specialisto veikla, sukėlusi pavojų ar padariusi
žalą paciento sveikatai. 22,4/11 27,8/35
z (p) 0,75 (sn)
Labiau sisteminis reiškinys, susijęs su sveikatos
priežiūros proceso vadyba. 0/0 1,6/2
z (p) 1,43 (sn)
Nenuspėjamas, iš esmės netikėtas ir nepaprastai
įvairus. 16,3/8 34,1/43
z (p) 2,63 (p<0,01)
p – reikšmingumo lygmuo, lyginant: bendrosios praktikos gydytojus ir bendrosios praktikos slaugytojas sn – statistiškai nereikšmingas
D. Jankauskienės nuomone, klaidų medicinoje problema Lietuvoje aktuali, ir tai parodė 2007 m. atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologinis tyrimas. Apklausus 300 gydytojų paaiškėjo, kad net 36,0 proc. gydytojų pripažįsta, kad tenka suklysti (55).
Iš mūsų 175 tikslinės respondentų grupės 16,6 proc. teigia, kad jų praktikoje yra įvykęs nepageidaujamas įvykis, 83,4 proc.- ne. Tyrimo apklausa parodė, kad 69,1 proc. respondentų nepageidaujamą įvykį apibrėžia kaip įvykį, kurį sukelia daugelio aplinkybių ir tarpusavio sąveika, 28,6 proc.- mano, kad jį gal sukelti keli veiksniai ir 2,3 proc.- vienas veiksnys (15 pav.).
69,1 28,6
2,3
Daugelio aplinkybių ir tarpusavio sąveika Keli veiksniai Vienas veiksnys
15 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nuomonę, kas sukelia nepageidaujamą įvykį
Pasak L. Marmienės, praktikos klaida gali įvykti dėl klaidingos veiklos, neapdairumo ar neatidumo bei grubių pažeidimų. Tačiau gali nulemti ir kiti veiksniai: didelis darbo krūvis, neadekvačios žinios ir patirtis, taip pat netinkamas vadovavimas bei įranga, stresinė aplinka bei prastas bendravimas (38).
Mūsų tyrimo metu vertinta skirtingų veiksnių įtaka medikų klaidų atsiradimui. Anketoje išvardintus veiksnius (didelis darbo krūvis, didelis pacientų skaičius, nesaugi ir pasenusi medicinos įranga, stresinė aplinka, ribotos įstaigos diagnostinės galimybės, neapdairumas, neatidumas, netinkamas darbo organizavimas, sveikatos priežiūros sistemos netobulumas, nepakankamas sistemos finansavimas, motyvacijos stoka, per mažas sveikatos priežiūros proceso reglamentavimas, sudėtingų technologijų naudojimas, neadekvačios žinios ir patirtis) respondentai įvertino balais nuo 1- labiausiai svarbaus iki 13- mažiausiai svarbaus. Mažesnė vidurkio reikšmė rodo didesnę šio veiksnio reikšmę medikų rizikai suklysti.
Taigi, iš pateiktų rezultatų matome, kad šio tyrimo dalyviai, kaip reikšmingiausią veiksnį, galintį nulemti medikų klaidas, nurodė didelį darbo krūvį (x=4,29). Antras, tačiau
savo vidurkiu beveik nesiskiriantis (x =4,92) veiksnys- didelis pacientų skaičius. Šiuos veiksnius respondentai dažniausiai išskyrė kaip pačius svarbiausius iš pateiktų veiksnių ir skyrė jiems pirmą, antrą vietas. Kai kurie veiksniai respondentų vertinti labai prieštaringai. Didelis skirtumas tarp atskirų rodiklių reikšmių rodo, kad vieni konkretų veiksnį vertino kaip labai svarbų, kiti priešingai- nebuvo linkę jo sureikšminti. Vienas iš tokių veiksnių- neadekvačios žinios ir patirtis (x=5,70). Šiam veiksniui taip pat dažniausiai skirta pirma vieta, tačiau kitų respondentų vertinimu šio veiksnio vieta visų veiksnių kontekste nebuvo tokia didelė, kas ir nulėmė aukštesnę šio veiksnio vidurkio reikšmę. Taip pat skirtingai tyrimo dalyviai įvertino sveikatos priežiūros sistemos netobulumo (x=6,82, moda- 1) ir medicinos personalo neapdairumo (x =6,71, moda- 2) įtaką klaidoms atsirasti. Beveik 7 balus siekianti vidurkio reikšmė ir žema moda rodo, kad respondentai pastaruosius veiksnius vertina labai skirtingai (9 lent.).
Nesaugi ir pasenusi medicinos įranga (x=5,59) ir stresinė aplinka (x=6,02) dažniausiai respondentų buvo įvardijama kaip trečia pagal svarbumą. Dar didesnis vidurkis nustatytas vertinant ribotų įstaigos diagnostinių galimybių įtaką paslaugų kokybei (x=6,45). Pastebėta, kad pirmąsias šešias vietas visų veiksnių sistemoje užima daugiau objektyvių veiksnių, susijusių su dideliu darbo krūviu, gausesniu pacientų skaičiumi, stresine darbo aplinka, ribotomis įstaigos diagnostinėmis galimybėmis, netinkamu darbo organizavimu ir sveikatos priežiūros sistemos netobulumu. Tuo tarpu iš subjektyvių, nuo medicinos personalo priklausančių, veiksnių paminėtas tik darbuotojų neapdairumas, neatidumas (9 lent.).
Respondentų nuomone, mažiau reikšmingi veiksniai yra šie: nepakankamas sistemos finansavimas (x=7,02), motyvacijos stoka (x=8,45), per mažas sveikatos priežiūros proceso reglamentavimas (x=8,52) ir sudėtingų technologijų naudojimas (x=11,23) (9 lent.).
9 lentelė. Respondentų nuomonė apie veiksnių, labiausiai didinančių medikų riziką suklysti, svarbą
Veiksniai, didinantys medikų riziką
suklysti Vidurkis±sd Moda Mediana
Didelis darbo krūvis 4,29±3,33 1 3
Didelis pacientų skaičius 4,92±3,05 2 4
Nesaugi ir pasenusi medicinos įranga 5,59±2,72 3 5,5
Neadekvačios žinios ir patirtis 5,70±3,98 1 5
Stresinė aplinka 6,02±3,09 3 6
Ribotos įstaigos diagnostinės galimybės 6,45±3,74 4 6
9 lentelės tęsinys.
Netinkamas darbo organizavimas 6,81±3,24 9 7
Sveikatos priežiūros sistemos netobulumas 6,82±3,91 1 6
Nepakankamas sistemos finansavimas 7,02±3,50 11 8
Motyvacijos stoka 8,45±3,32 10 9
Per mažas sveikatos priežiūros proceso
reglamentavimas 8,52±3,46 10 9
Sudėtingų technologijų naudojimas 11,23±2,53 13 12
Tyrimo metu buvo analizuota, ar nesiskyrė skirtingų veiksnių įvertinimas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Vertinant nesaugios ir pasenusios medicinos įrangos ir didelio pacientų skaičiaus reikšmę klaidų atsiradimui, statistiškai reikšmingų skirtumų aptikta. Aukštesniu balu įvertintas pirmasis veiksnys galėtų reikšti tai, kad Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigų medicinos įrangos arsenalas atnaujinamas rečiau, todėl jie šiai problemai yra jautresni. Kitas veiksnys, didelis pacientų skaičius, labiau aktualus didesnėms, mieste įsikūrusioms sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl didesnė Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigų personalo dalis šiam veiksniui skyrė svarbesnes pozicijas.
7,0 proc. apklausoje dalyvavusio medicinos personalo iš Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigų nesaugią ir pasenusią medicinos įrangą vertina kaip ypač svarbų veiksnį, didinantį medicinos personalo riziką suklysti (p<0,05). Šiam veiksniui pirmos vietos neskyrė nei vienas dirbantis Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigoje. Kitas statistiškai reikšmingas skirtumas išryškėjo pastarojo veiksnio vertinimo penktoje pozicijoje. Nustatyta, kad didžiausia dalis Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigų atstovų (18,3 proc.) nesaugiai ir pasenusiai medicinos įrangai skyrė penktą pagal svarbumą vietą. Tokį pat šio veiksnio įvertinimą pareiškė tik 3,8 proc. respondentų iš Šiaulių miesto (p<0,01) (10 lent.).
10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc./n) pagal darbo vietą ir nesaugios ir pasenusios medicinos įrangos įtaką medikų rizikai suklysti svarbą
Darbo vieta
Respondentų (proc./n) vertinimai pagal svarbą*
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Miestas N=79 0/0 8,9/ 7 17,7 /14 7,6/ 6 3,8/3 11,4 /9 12,7 /10 19,0 /15 8,9/ 7 3,8/ 3 2,5/ 2 1,3/ 1 2,5/ 2 Rajonas N=71 7,0/5 11,3 /8 15,5 /11 11,3 /8 18,3/13 8,5/ 6 12,7 /9 8,5/ 6 4,2/ 3 1,4/ 1 1,4/ 1 0/0 0/0 z (p) 2,31 (p<0,05) 0,49 (sn) 0,36 (sn) 0,77 (sn) 2,86 (p<0,01) 0,60 (sn) 0 (sn) 1,90 (sn) 1,18 (sn) 0,94 (sn) 0,49 (sn) 1,02 (sn) 1,42 (sn)
p- reikšmingumo lygmuo, lyginant Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigas sn- statistiškai nereikšmingas
Statistiškai reikšmingai didesnė dalis tyrimo dalyvių (40,7 proc.) iš Šiaulių miesto ir dvigubai mažiau (20,0 proc.) respondentų iš Šiaulių rajono, didelį pacientų skaičių pagal svarbumą įvertino antra vieta (p<0,01). Tuo tarpu ketvirtą vietą šiam veiksniui skyrė daugiau rajono įstaigų atstovų (p<0,01) (11 lent.).
11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc./n) pagal darbo vietą ir didelio pacientų skaičiaus įtaka medikų rizikai suklysti svarbą
Darbo vieta
Respondentų (proc./n) vertinimai pagal svarbą*
1 2 3 4 5 6 7 Miestas N=81 17,3/14 40,7/33 19,8/16 8,6/7 3,7/3 8,6/7 1,2/1 Rajonas N=70 8,6/6 20,0/14 27,1/19 24,3/17 7,1/5 10,0/7 2,9/2 z (p) 1,62 (sn) 2,85 (p<0,01) 1,06 (sn) 2,62 (p<0,01) 0,91 (sn) 0,29 (sn) 0,73 (sn)
p- reikšmingumo lygmuo, lyginant Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigas sn- statistiškai nereikšmingas
* 1 balas- svarbiausia, 7 balai- mažiausiai svarbu
2005 m. atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, gydytojų nuomone, medikų riziką suklysti labiausiai didina modernios medicinos įrangos trūkumas (24,9 proc.) ir didelis pacientų skaičius (24,7 proc.) (24). Svarbiomis priežastimis įvardyti maži atlyginimai (20,7 proc.) bei nepatvirtintos vienodos gydymo metodikos (19,5 proc.). Mažiau nei 2,0 proc. gydytojų mano, kad rizika suklysti yra dėl nepakankamos gydytojo profesinės kompetencijos.
Mūsų tyrimo metu buvo prašoma įvertinti profesinių klaidų tikėtinumą konkrečioje sveikatos priežiūros sistemos grandyje. Respondentų nuomone, didžiausia klaidos tikimybė glūdi teikiant bendrosios praktikos gydytojo paslaugas (33,1 proc.). Dar 27,4 proc. ir 29,7 proc. respondentų vertinimu, daugiausiai klaidų gali pasitaikyti atitinkamai teikiant pagalbą ambulatorijose, medicinos punktuose bei teikiant greitąją medicinos pagalbą (16 pav.).
33,1
27,4 29,7
2,9 5,2 1,7
Teikiant bendrosios praktikos gydytojo paslaugos
Teikiant pagalbą
ambulatorijose, medicinos punktuose
Teikiant greitąją medicinos pagalbą
Teikiant II lygio ambulatorines paslaugas
Teikiant III lygio
ambulatorines paslaugas Teikiant III lygio stacionarines paslaugas
16 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nuomonę, kuriuose sveikatos apsaugos sistemos paslaugų lygiuose labiausiai tikėtina profesinė klaida
2005 m. gydytojų ir felčerių sociologinio tyrimo duomenimis, 41,0 proc. gydytojų teigia, kad labiausiai tikėtina profesinė klaida galima teikiant bendrosios praktikos gydytojo paslaugas. Taip pat 16,0-17,0 proc. respondentų vertinimu, daugiausiai klaidų gali pasitaikyti teikiant ambulatorinę pagalbą medicinos punktuose bei teikiant greitąją medicinos pagalbą (24).
Mūsų atlikto tyrimo duomenis, 38,3 proc. respondentų teigia, kad konfliktai gali kilti dėl nesuteiktos medicinos pagalbos gydymo įstaigoje, 37,1 proc.- dėl nesaugiai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, 14,3 proc.- dėl žalos, padarytos pažeidus paciento teises, atlyginimo, 10,3 proc.- dėl išsamios informacijos apie gydymą nesuteikimą.
Tuo tarpu, 2005 m. sociologinio tyrimo duomenimis, 22,0 proc. gydytojų teigia, kad konfliktai gali kilti dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Net 30,0 proc. gydytojų mano, kad didžiausia rizika konfliktinei situacijai kilti- nepakankamai išsamus informacijos apie gydymą suteikimas (24).
Beveik pusei apklaustųjų (44,0 proc.) svarbiausia sveikatos priežiūros kokybės dimensija yra orientacija į pacientą ir 38,3 proc.- teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos saugumas (17 pav.). Nei vienas iš respondentų nepasirinko sveikatos priežiūros paslaugos priimtinumo kaip pagrindinės sveikatos priežiūros kokybės dimensijos.
44,0
6,9 38,3
3,4 5,1 0,6 1,7
Orientacija į pacientą Prieinamumas Saugumas Tinkamumas Veiksmingumas Tęstinumas Teisumas
17 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nuomonę apie pagrindines sveikatos priežiūros kokybės dimensijas
Tyrimo metu vertinti sveikatos priežiūros paslaugos nesaugumą lemiantys veiksniai. Apklausos dalyviai buvo paprašyti išvardintus veiksnius išranguoti pagal svarbą teikiamos paslaugos saugumui. Daugiau nei trečdalis (37,5 proc.) respondentų iš Šiaulių miesto mano, kad paslaugos nesaugumą lemia atsitiktinės klaidos ir nepastabumas. Tokiai nuomonei pritaria 15,3 proc. jų kolegų iš rajono (p<0,01). 13,9 proc. Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir 5,5 karto mažiau (2,5 proc.) apklausos dalyvių iš Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigų teigia, kad paslaugos nesaugumą gali lemti atsakomybės už tam tikrus darbus išskaidymas (p<0,05). Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigų respondentų nuomone, silpna teisinė bazė jokio reikšmingumo paslaugai neturi, kadangi šio atsakymo nepasirinko nei vienas šios grupės atstovų. Tuo tarpu, 5,0 proc. apklausto Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigų personalo galvoja atvirkščiai (p<0,05) (12 lent.).
12 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc./n) pagal darbo vietą ir nuomonę, kas lemia sveikatos priežiūros paslaugos nesaugumą
Veiksnys Miestas N=80 Rajonas N=72
Atsitiktinės klaidos ir nepastabumas 37,5/30 15,3/11
z (p) 3,23 (p<0,01)
Nekompetencija 17,5/14 25,0/18
z (p) 1,13 (sn)
Atsainumas 15,0/12 13,9/10
12 lentelės tęsinys.
Atsakomybės išskaidymas 2,5/2 13,9/10
z (p) 2,57 (p<0,05)
Nepakankamas dėmesys pacientui 8,8/7 6,9/5
z (p) 0,44 (sn)
Inovacijų gausa 3,8/3 6,9/5
z (p) 0,84 (sn)
Nepalanki aplinka 6,3/5 9,7/7
z (p) 0,77 (sn)
Informacijos stoka apie paslaugų saugumo
standartus ir reglamentus 3,8/3 8,3/6
z (p) 1,16 (sn)
Silpna teisinė bazė 5,0/4 0/0
z (p) 2,05 (p<0,05)
p- reikšmingumo lygmuo, lyginant Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono sveikatos priežiūros įstaigas sn- statistiškai nereikšmingas
Anketos pabaigoje buvo pateiktas klausimas apie veiksnius, kurie galėtų padidinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų saugumą. Po apklausos paaiškėjo, kad pakankamas sveiktos sistemos finansavimas, medicinos darbuotojų didesnis dėmesys pacientui ir atidumas, taip dažnai nesikeičiantys teisės aktų reikalavimai, mažesnis dokumentacijos pildymas bei pastovus seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas padėtų kaip galima geriau užtikrinti pacientų saugą sveikatos priežiūroje.
Dauguma tyrimo dalyvių žino, kokiu teisės aktu reikia vadovautis norint teikti saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Apie standartinius procedūrų aprašymus, darbuotojų darbo higienos, sveikatos saugos ir infekcijų kontrolės taisykles sveikatos priežiūros įstaigoje respondentai žino, tačiau išsiskyrė respondentų nuomonės kas turėtų būti už tai atsakingas.
Saugių paslaugų teikimui taip pat svarbu medicinos darbuotojų reguliarus sveikatos tikrinimasis bei patikrinimo dokumentų laikymas darbo vietoje. Tai atitinkamai žinojo 87,4 proc. ir 98,2 proc. tyrimo dalyvių.
Tinkamas darbo vietos įrengimas sukėlė daug abejonių, nes tik 67,4 proc. tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų žinojo pagrindinius tinkamos darbo vietos įrengimo reikalavimus. Nors ir 2006-2008 metais Šiaulių miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dažnai buvo nustatoma, kad nepilnai sukomplektuotos rankų higienos priemonės, tačiau tyrimo duomenimis, respondentai gerai žino medicinos darbuotojų rankų higienos taisykles.
Atlikus 2006-2008 metų visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimų analizę Šiaulių miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, matyti, kad dažniausiai netinkamai vykdomas medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija bei netinkama patalpų,
įrenginių ir inventoriaus priežiūra. Po apklausos paaiškėjo, kad tyrimo respondentams trūksta žinių apie įvairių medicinos prietaisų, pakartotinai naudojamo skysto muilo indo ir jo dalių, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo drabužių priežiūrą bei higienos (dezinfekcijos) planų ir cheminių dezinfekcijos preparatų dokumentaciją sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau tyrimo rezultatų duomenimis, respondentai tinkamai prižiūrėtų įrenginius, baldus, inventorių arba jų dalis, kurios liečiasi su nepažeistomis gleivinėmis bei medicinos įrenginius arba jų dalis, kurių negalima drėgnai valyti ir dezinfekuoti.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, vykdančioms visuomenės sveikatos saugą sveikatos priežiūros įstaigose, nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus turi būti pašalinti per nurodytą laiką. Dauguma respondentų (85,7 proc.) teigia, kad yra informuojami apie nustatytus pažeidimus sveikatos priežiūros įstaigoje tiesioginės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, tačiau beveik penktadalis (18,9 proc.) nežino ar yra imamasi konkrečių veiksmų siekiant pašalinti nustatytus pažeidimus. Tyrimo metu pastebėta, kad medicinos personalo nuomone, nustatytus pažeidimus pašalinti dažniausiai trukdo nepakankamas sistemos finansavimas, per didelis darbo krūvis, netinkamas darbo organizavimas. Mažiau reikšmės respondentai teikė medicinos personalo motyvacijos stokai, nerūpestingumui bei žemai organizacijos kultūrai.
Tyrime dalyvavusių respondentų nuomonės apie nepageidaujamo įvykio sampratą išsiskyrė. Pastebėta, kad respondentai mažiausiai nepageidaujamą įvykį sveikatos priežiūroje yra linkę sieti su sveikatos priežiūros proceso vadyba. Tyrimo apklausa parodė, kad 69,1 proc. respondentų nepageidaujamą įvykį linkę apibrėžti kaip įvykį, kurį sukelia daugelio aplinkybių ir tarpusavio sąveika, o ne vienas ar keli veiksniai. Įvertinus, kokie veiksniai didina medikų riziką suklysti, paaiškėjo, kad didelis darbo ir pacientų skaičius, nesaugi ir pasenusi medicinos įranga bei stresinė aplinka turi didžiausią įtaką nepageidaujamų įvykių atsiradimui. Vertinant profesinių klaidų tikėtinumą konkrečioje sveikatos priežiūros sistemos grandyje nustatyta, kad didžiausia klaidos tikimybė glūdi teikiant bendrosios praktikos gydytojo paslaugas, taip pat teikiant pagalbą ambulatorijose, medicinos punktuose bei teikiant greitąją medicinos pagalbą. Tyrimo duomenimis, didžiausia rizika konfliktinei situacijai kilti yra dėl nesuteiktos medicinos pagalbos gydymo įstaigoje bei dėl nesaugiai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Orientacija į pacientą ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos saugumas tyrimo dalyviams yra svarbiausios sveikatos priežiūros kokybės dimensijos. Paslaugos nesaugumą respondentų nuomone dažniausiai lemia atsitiktinės klaidos, nepastabumas ir atsakomybės išskaidymas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui.
IŠVADOS
1. Šiaulių miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose 2006-2008 metais dažniausiai nustatyti šie pažeidimai: darbuotojai dirba nepasitikrinę sveikatos, nesivadovauja medicinos prietaisų higienos ir cheminių dezinfekcijos preparatų nustatytais reikalavimais, netinkamai prižiūri patalpas, įrenginius ir inventorių, bei medicinines atliekas tvarko nesilaikant pakavimo ir ženklinimo reikalavimų.
2. Nustatyta, kad medicinos darbuotojai nepakankamai žino apie darbo vietos įrengimo, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo drabužių skalbimo, pakartotinai naudojamo skysto muilo indo ir jo dalių bei medicinos prietaisų, kuriais liečiama nepažeista oda priežiūros, cheminių dezinfekcijos preparatų naudojimo ir patalpų, aplinkos daiktų valymo higienos planų reikalavimus.
3. Tyrimo analizės duomenimis, Šiaulių rajono respondentų žinios apie medicinos prietaisų higieninę priežiūrą, palyginus su Šiaulių miesto respondentais, yra geresnės. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis bendrosios praktikos gydytojų nei bendrosios praktikos slaugytojų nurodė teisingą medicinos prietaisų, kuriais liečiama nepažeista oda, apruošimo būdą. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis miesto respondentų geriau žino apie patalpų ir aplinkos daiktų higienos planų būtinybę sveikatos priežiūros įstaigose. Statistiškai reikšmingai didesnės dalies miesto nei rajono medicinos darbuotojų nuomone, už taisyklių ir procedūrų nustatymą yra atsakingas įstaigos vadovas, o didesnės dalies rajono medicinos darbuotojų nuomone, sveikatos priežiūros įstaigose šią atsakomybę dažniau prisiima paskirtas atsakingas medicinos darbuotojas.
4. Bendrosios praktikos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų nuomonės apie nepageidaujamo įvykio sampratą statistiškai reikšmingai skiriasi. Tyrimo dalyvių nuomone, reikšmingiausias veiksnys, galintis nulemti medikų klaidas yra didelis darbo krūvis, antroje vietoje pagal svarbumą- didelis pacientų skaičius, trečioje vietoje- nesaugi ir pasenusi medicinos įranga bei stresinė aplinka. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis miesto respondentų mano, kad paslaugos nesaugumą lemia atsitiktinės klaidos ir nepastabumas, o didesnė dalis rajono respondentų paslaugos nesaugumą sieja su atsakomybės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui išskaidymu.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Būtų naudinga atlikti daugiau mokslinių tyrimų sveikatos priežiūros paslaugų saugos srityje, kurie galėtų suteikti galimybę sveikatos priežiūros įstaigų vadovams išsiaiškinti veiksnius, turinčius reikšmės pacientų saugos užtikrinimui bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
2. Siekiant pagerinti žinias, nuostatas ir gebėjimus, reikalingus saugesnei sveikatos priežiūrai užtikrinti, reikėtų skatinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, administracijos darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, pacientų informavimą, dalyvavimą, švietimą sveikatos priežiūros saugos klausimais. Sveikatos priežiūros įstaigose turėtų būti užtikrinamas nuoseklus nustatytų higieninių ir epidemiologinių reikalavimų laikymasis.
3. Glaudus ir atsakingas sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, vykdančiomis visuomenės sveikatos saugą, informacijos apie paslaugų saugos standartus, riziką ir saugos priemones platinimas sveikatos priežiūros darbuotojams galėtų padėti sumažinti nepageidaujamų įvykių skaičių ar žalą bei jų išvengti.
LITERATŪRA
1. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo sistema. Valstybinio audito ataskaita. 2007.
2. Bagdonienė L, Hopenienė R. Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaunas. 2005.
3. Charles D. Shaw, Isuf Kalo. A Background for National Quality Policies in Health Systems. World Health Organization; 2002.
4. Committee of experts on management of safety and quality in Health care. Council of Europe. WHO; 2005.
5. Černiauskas G. Instituciniai sveikatos priežiūros paslaugų kokybės aspektai: bendradarbiavimas paciento labui. Nacionalinio forumo „Pacientų sauga ir paslaugų kokybė: iššūkiai bei pasiekimai“ pranešimų medžiaga (Vilnius, 2008 rugsėjo 26 d.). Prieiga per internetą: http://www.emedicina.lt/index.php?s_id=3944&lang=lt
6. Dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008-2013 m.): Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1350/2007/EB. OL L 301, 2007.
7. Dėl Komiteto nacionalinei pacientų saugos platformai parengti sudarymo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-1233. 8. Dėl metinės statistinės formos Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų
tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-779. Valstybės žinios 2004;7-160.
9. Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. V-338. Valstybės žinios 2008; 53-1992.
10. Dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės: 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija. Eudoros Sąjungos oficialus leidinys; 2009:C 151/01.
11. Dėl saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687. Valstybės žinios 2002;26-946.
12. Dėl sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. V-642. Valstybės žinios 2004;144-5268.
13. Doing What Counts for Patient Safety: Federal Actions to Reduce Medical Errors and Their Impact: Report of the Quality Interagency Coordination Task Force to the President; 2002.
14. Donabedian A. The Quality of Care: how can it be assessed? J. Am. Med. Assoc; 1998.
15. Donaldson L, Philip P. Patient safety- a global priority. Bulletin of the World Health Organization 2004;82 (12).
16. Gawande A. A., Thomas E. J., Zinner M. J. The Incidence and Nature of Surgical Averse Events. Surgery. 1999;126(1):66-75
17. Gydytojų apklausa apie problemas darbe. AstraZeneca; 2006. Prieiga per internetą: http://www.geranuotaika.lt/downloads/ataskaita.ppt#341,14,Aktualios
18. Grabauskas V. Sveikatos priežiūros nepageidaujami įvykiai: medikų kompetencijos stoka ar objektyvus reiškinys. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas;