Medicinos darbuotojų patiriamos įtampos darbe ir sveikatos sutrikimų sąsajos

Norėdami išsiaiškinti psichologinių darbo aplinkos veiksnių daromą įtaką medicinos darbuotojų sveikatai, respondentų prašėme pažymėti susirgimus, kurie buvo diagnozuoti arba gydyti per paskutinius 12 mėnesių. Nustatėme statistiškai reikšmingus sąsajas tarp gydytojų

aukšto arterinio kraujospūdžio, migrenos ir darbo įtampos (žr. 11 lentelė) bei slaugytojų kaklo/peties skausmo ir raumenų skausmo kojose, ir darbo įtampos (žr. 12 lentelė).

11 lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas tarp gydytojų patiriamos įtampos darbe ir sveikatos sutrikimų

Arterinė hipertenzija Migrena

Įtampa darbe 0,310** 0,280**

** p<0,01

12 lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas tarp bendrosios praktikos slaugytojų patiriamos įtampos darbe ir sveikatos sutrikimų

Kaklo/peties skausmai Raumenų skausmas kojose

Įtampa darbe 0,171* 0,238**

* p<0,05 ** p<0,01

Italijoje atliktų tyrimų su slaugytojomis duomenimis, apatinės nugaros dalies skausmai labai susiję su fiziniais ir psichologiniais veiksniais, kurie yra rizikos veiksniai šiam skausmui atsirasti [55].

Anglijoje buvo atliktas tyrimas, tarp ligoninių slaugytojų, siekiant nustatyti rizikos veiksnius, kurie sukelia kaklo/ peties skausmus. Net 49 proc. slaugytojų teigė, kad bent kartą gyvenime yra patyrusios kaklo/peties skausmus susijusius su darbu, 35 proc. per praėjusius metus, 22 proc. patyrė per pastarąjį mėnesį. 27 proc. slaugytojų teigė, turėję nedarbingumo lapelį dėl kaklo/peties skausmų. Tyrimas parodė, kad didelės įtakos kaklo/peties skausmams atsirasti turėjo aukšti reikalavimai darbe, žema darbo kontrolė, mažas suinteresuotumas darbu, žema socialinė parama iš bendradarbių ar vadovų ir mažas pasitenkinimas darbu. Taip pat, tyrimu buvo nustatyta, kad kaklo/peties skausmams atsirasti įtakos turi ir psichologinė slaugytojų savijauta, tai bloga nuotaika, nuolat jaučiamas stresas ar įtampa darbe, kiek pacientų vienu metu turi prižiūrėti, kuriuos reikia slaugyti ir juos prižiūrint naudoti daugiau fizinių jėgų, pastarasis veiksnys, taip pat, labai susijęs ir su slaugytojų patiriamu apatinės nugaros dalies skausmu [60].

Apibendrinant savo darbo rezultatus, galime teigti, kad neigiami psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai turėjo įtakos medicinos darbuotojų blogam savo sveikatos vertinimui ir sveikatos sutrikimams. Taip pat medicinos darbuotojų neigiamam savo sveikatos vertinimui reikšmės turėjo žema vidinė darna ir fizinio aktyvumo stoka.

IŠVADOS

1. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp patiriamos įtampos darbe ir pareigų (p<0,001). 64,5 proc. gydytojų teigė, kad nepatiria įtampos darbe. Tačiau 55,4 proc. bendrosios praktikos slaugytojų jautėsi patiriančios įtampą darbe.

2. a) Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gydytojų patiriamo psichologinio distreso (p=0,03), silpnos vidinės darnos (p<0,001) bei blogo savo sveikatos vertinimo. Logistinės regresijos analizės metu nustatyta, kad gydytojų, besiskundžiančių bloga sveikata net 14 kartų žemesnė vidinė darna (GS=14,31, 95 proc. PI 1,64 – 125,01), jie 4 kartus dažniau patiria psichologinį distresą (GS=3,73 95 proc. PI 0,81 – 17,26), mažą paramą darbe (GS=1,58, 95 proc. PI 0,41 – 6,13).

b) Net 41,9 proc. (p=0,02) bendrosios praktikos slaugytojų, kurių aukšti darbo reikalavimai ir silpna vidinė darna 33,7 proc. (p=0,01) savo sveikatą įvertino kaip blogą. Logistinės regresijos analizės metu nustatyta, kad bendrosios praktikos slaugytojų, besiskundžiančių bloga sveikata net 5 kartus žemesnė vidinė darna (GS=4,77, 95 proc. PI 1,32 – 17,17), aukšti reikalavimai darbe (GS=2,26, 95 proc. PI 0,94 – 5,42) ir naktinis darbas (GS=1,53, 95 proc. PI 0,69 – 3,37).

3. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp gydytojų aukšto arterinio kraujospūdžio, migrenos ir darbo įtampos bei slaugytojų kaklo/peties skausmo, ir raumenų skausmo kojose ir darbo įtampos.

REKOMENDACIJOS

1. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turėtų skirti daugiau dėmesio medicinos personalo patiriamai įtampai, stresui, nuovargiui ir organizacinėms problemoms darbe. Stengtis išsiaiškinti šių problemų atsiradimo priežastis ir imtis prevencinių priemonių.

2. Laiku suteikti gydytojams ir slaugytojoms psichologinę paramą, ypač dirbantiems slaugos skyriuose, nes šie darbuotojai dažniau susiduria įtampą keliančiais veiksniais (dideli reikalavimai, pacientų mirtys).

3. Personalas dirbantis skyriuose kur patiriama ypač daug streso ir įtampos turėtų būti apmokytas ir informuotas kaip atpažinti įtampą ir stresą darbe ir kaip su juo kovoti.

4. Gerinti darbuotojų su vadovais ir darbuotojų tarpusavio bendravimo ryšį. Siekti išvengti konfliktinių situacijų.

5. Būtų labai naudinga, kad sveikatos priežiūros įstaigose dirbtų psichologas, galintis suteikti anoniminę pagalbą medicinos personalui.

LITERATŪROS SARAŠAS

1. Naujausių gamtos mokslo žinių sklaidos mokytojams tinklas. [interaktyvus]. BPD, Švietimo ir mokslo ministerija, VDU, ES. Projektas. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0157. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://gamta.vdu.lt>

2. Lindstrom B, Eriksson M. Salutogenesis. J Epidemiol Community Health 2005;59:440-442.

3. Lindstrom B, Eriksson M. Contextualizing salutogenesis and Antonovsky in public health development. Health Promotion International. Helsinki, Finland 2006;21(3):238.

4. Bailis DS, Segall A, Mahon MJ, Chipperfield JG, Dunn M. Perceived control in relation to socioeconomic and behavioural resources for health. Soc Sci Med 2001;52:1285-1296.

5. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Veryga A, ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2008 = Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2008. Kaunas: Kauno medicinos universitetas ir Biomedicininių tyrimų institutas; 2009.

6. Kutzin J, Cashin Ch, Jakab M. Implementing health financing reform: Lessons from countries in transition. [online]. WHO & European observatory on health systems and policies 2010;1-425. [žiūrėta 2011 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www .euro .who.int/_data/assets/pdf_file/0014/120164/E94240> 7. Lopopolo RB. The effect of hospital restructuring on the role of physical

therapists in acute care. Physical Therapy 1997;77:918-936.

8. Lopopolo RB. The relationship of role-related variables to job satisfaction and commitment to the organization in a restructured hospital environment. Physical Therapy 2002;82(10):984-999.

9. Baumann A, Giovannetti P, O’Brien-Pallas L et al. Healthcare restructuring: the impact of job change. Can J Nurs Leadersh 2001;14(1):14–20.

10. Pearson A, Porritt KA, Doran D, Vincent L, Craig D, Tucker D, et al. A comprehensive systematic review of evidence on the structure, process, characteristics and composition of a nursing team that fosters a healthy work environment. Int J Evidence- Based Healthcare 2006;4(2):118–159.

11. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Informacinis lapelis Nr. 22, Stresas darbe.

12. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto kreipimasis. Stresas darbe - žmonės kenčia tylėdami. 2002.

13. Sawatzky J.V. Stress in critical care nurses: actual and perceived. Heart and Lung 1996;25:409–417.

14. Žilienė E. Skirtingose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų su sveikata susijusio elgesio bei pervargimo palyginimas: magistro diplominis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2008.

15. Knesebeck O, Klein J, Grosse F.K, Blum K, Siegrist J. Psychosocial Stress Among Hospital Doctors in Surgical Fields. Germany. Medicine 2010;107(14):248–253.

16. Pühlhofer F, Kuch C, Pfaff H. Prävention psychischer Belastung und Beanspruchung im Krankenhaus. Prävention 2005;28:105-108.

17. Stadler P. Psychische Belastungen am Arbeitsplatz – Ursachen, Folgen und Handlungsfelder der Prävention. Erlangen: Bayerisches Landesamt für Gesundheit und Lebensmittelsicherheit; 2006.

18. Schaufeli WB, Enzmann D. The burnout companion to study and practice: A critical analysis. London: Taylor & Francis, Ltd; 1998.

19. Akroyd D, Caison A, Adams RD. Burnout in radiation therapists: the predictive value of selected stressors. Int J Radiation Oncol Biol Phys 2002;3:816-821. 20. Fujiwara K. Interpersonal conflict, social support, and burnout among home care

workers in Japan. J Occupational Health 2003;45:313-320.

21. Vimantaitė R, Šeškevičius A. „Perdegimo“ sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų. Medicina (Kaunas) 2006;42(7). 22. McCarthy V. J. C, Power S, and Greiner B. A. Perceived occupational stress in

nurses working in Ireland. Occup Med 2010;60(8):604-610.

23. Hausser JA, Mojzisch A, Niesel M, Schulz-Hardt S. Ten years on: A review of recent research on the Job Demand-Control-Support) model and psychological well-being. Work and Stress 2010;24(1):1-35.

24. Carayon P, Gurses AP. Nursing workload and patient safety – A human factors engineering perspective. (Chapter 30) In Hughes RG. Patient Safety and Quality:

An Evidence-Based Handbook for Nurses. Agency for Healthcare Research and Quality 2008.

25. Karasek, R. A. Job demands, job decision latitude, and mental strain: implications for job redesign. Administrative Science Quarterly 1979;24:285-308.

26. Glumbakaitė E, Kalibatas J, Kanapeckienė V, Mikutienė D. Pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbančių slaugytojų streso ir psichologinių reikalavimų darbe sąsajos su streso pasekmėmis. Gerontologija 2007;8(1):31–38.

27. Fujita F, Diener E. Life satisfaction set point: stability and change. Journal of Personality and Social Psychology 2005;88:58–164.

28. Sargent-Cox K.A, Anstey K.J, Luszcz M.A. Determinants of self-rated health items with different points of reference: implications for health measurement of older adults. Journal of Aging and Health 2008;20(6):739–761.

29. Jankauskienė D, Pečiūra R. Sveikatos politika ir valdymas: bendrasis vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla; 2007.

30. Luo J, Qu Z, Rockett I, Zhang X. Employment status and self-rated health in north-western China. Public Health. Journal Elsevier 2010;124:174–179.

31. Jylha M. What is self-rated health and why does it predict mortality? Towards a unified conceptual model. Soc Sci Med 2009;69:307–316.

32. Idler E. L, Benyamini Y. Self-rated health and mortality: a review of twenty-seven community studies. J Health Soc Behav 1997;38:21–37.

33. Jankauskienė D. Sveikatos reformos poveikis gyventojų sveikatai: sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė. Visuomenės sveikata. 2000;1:81-91. 34. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. [interaktyvus].

Gyventojų savo sveikatos vertinimas. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: < http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 >

35. Wang R, Wu C, Zhao Y, Yan X, Ma X, Wu M, et al. Health related quality of life measured by SF-36: a population-based study in Shanghai, China. BMC Public Health 2008;19:292.

36. Dear K, Henderson S, Korten A. Well-being in Australia findings from the National Survey of Mental Health and Well-being. Social Psychiatry and Psychiatric Epidemiology 2002;37:503–509.

37. Cummins RA, Eckersley R, Sing KI, Okerstrom E, Hunter B, Woerner J. Survey 12 the Well-Being of Australians – Job Security. The Australian Well-being Index. Geelong, Vic.: Australian Unity, 2004.

38. Laura N. Mc, Catherine K, Mary N. H, Debashis G, Paula M. L, Theodore J. T, et al. Are health-related quality-of-life and self-rated health associated with mortality? Insights from Translating Research Into Action for Diabetes (TRIAD). Journal Elsevier. Primary care diabetes. Journal Elsevier 2009;3:37-42.

39. Löckenhoff CE, Duberstein PR, Friedman B, Costa PT Jr. Five-Factor Personality Traits and Subjective Health Among Caregivers: The Role of Caregiver Strain and Self-Efficacy. Psychology and Aging 2011;26(3):592–604.

40. Richardson CG, Ratner PA. Sense of coherence as a moderator of the effects of stressful life events on health. J Epidemiol Community Health. 2005;59:979-984. 41. Bernard M. C. Perceived stress and sense of coherence among critical care nurses

in Hong Kong: a pilot study. Journal of Clinical Nursing 2003;12:144-146. 42. Kočiūnas R. Dvasios užsispyrėlis / / V. E. Frankl. Sielogyda: gydytojo rūpestis —

siela. Vilnius: Vaga. 2007.

43. Tarja H. V, Katri M. V, Anna-Maija K. P, Tuula A. P. Caregiver depression is associated with a low sense of coherence and health-related quality of life. Aging & Mental Health 2009;13(6):799–807.

44. Geyer S. Conceptual considerations on the sense of coherence. Social Science and Medicine 1997;44(12):1771 – 1779.

45. Pleskevičienė L. Gydytojų psichikos sveikatos, vidinės darnos ir nuostatų savižudybės atveju ypatumai: magistro diplominis darbas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas; 2008.

46. Berg A, Hallberg R. Effects of systematic clinical supervision on psychiatric nurses' sense of coherence, creativity, work-related strain, job satisfaction and view of the effects from clinical supervision: a pre-post test design. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing 1999;6:371-381.

47. Myrin B, Lagerstrom A. Sence of coherence and psychosocial factors in adolescents. Acta Paediatrica 2008;97(6):805-811.

48. Jungsun P, Naroo L. First Korean Working Conditions Survey: A Comparison between South Korea and EU Countries. Industrial Health 2009;47:50–54.

49. Harcombe H, McBride D, Derrett S, et al. Physical and psychosocial risk factors for musculoskeletal disorders in New Zealand nurses, postal workers and office workers. Journal of the international Society for Cild and Adolescent Injury Prevention 2010;16:96-100.

50. Boumans N.P.G, de Jong Ad H.J, Vanderlinden L. Determinants of early retirement intention among Belgian nurses. Journal of Advanced Nursing 2008;63(1):64–74.

51. Hasselhorn H.M, Tackenberg P, Kuemmerling A, Witttenberg J, Simon M, Conway P.M, et al. Nurses’ health, age and the wish to leave the profession – findings from the European NEXT-Study. La Medicina del Lavoro 2006;97(2):207–214.

52. Mirjana C, Thomas L, Georg F. B. Can the job demand control model explain back and neck pain? Cross-sectional study in a representative sample of Swiss working population. International Journal of Industrial Ergonomics 2010;40:663-668.

53. Tjasa P, Tanja L, Laura D. Health among hospital employees in Europe: A cross-national study of the impact of work stress and work control. Social Science & Medicine 2011;72:899-906.

54. Malinauskienė V, Leisytė P, Malinauskas R, Kirtiklytė K. Associations between self-rated health and psychosocial conditions, lifestyle factors and health resources among hospital nurses in Lithuania. Journal of advanced nursing 2011;67(11):2383–2393.

55. Lorusso A, Stefano B, Nicola L. A review of low back pain and musculoskeletal disorders among Italian nursing personnel. Industrial Health 2007;45:637-644. 56. Wu SY, Zhu W, Wang ZM, Wang MZ, Lan YJ. Relationship between burnout

and occupational stress among nurses in China. J Adv Nurs 2007;59:233–309. 57. Jonna W, Frank V. Health complaints among nurses working near MRI scanners

-A descriptive pilot study. European Journal of Radiology 2011;80:510–513. 58. Malinauskiene V, Theorell T, Grazuleviciene R, Azaraviciene A, Obelenis V,

Azelis V. Psychosocial factors at work and myocardial infarction among men in Kaunas, Lithuania. Scandinavian Journal of Work Environment and Health 2005; 31(3):218–223.

59. Liang-Jen W, Chih-Ken CH, Shih-Chieh HSU, Sheng-Yu LEE, Chin-Sheng W, and Wan-Yu YEH. Active Job, Healthy Job? Occupational Stress and Depression among Hospital Physicians in Taiwan. Industrial Health 2011;49:173–184.

60. Smedley J, Inskip H, Trevelyan F, Buckle P, Cooper C, Coggon D. Risk factors for incident neck and shoulder pain in hospital nurses. Occup Environ Med 2003;60:864–869.

PRIEDAI