Visuomenės sveikatos fakultetas
Aplinkos ir darbo medicines katedra
Kristina Leščinskienė
MEDICINOS DARBUOTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO
APLINKOS VEIKSNIŲ IR SAVO SVEIKATOS VERTINIMO SĄSAJŲ
TYRIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata)
Mokslinė vadovė
Doc. Dr. V. Malinauskienė
MEDICINOS DARBUOTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO APLINKOS
VEIKSNIŲ IR SAVO SVEIKATOS VERTINIMO SĄSAJŲ TYRIMAS
Kristina Leščinskienė
Mokslinė vadovė doc. dr. V. Malinauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2012. 50 p.
Įvadas. Pastarųjų metų Lietuvos ir Europos tyrimai rodo, kad psichologinė įtampa ir distresas darbe sukelia vis daugiau sveikatos sutrikimų bei įtakoja ligų atsiradimą.
Darbo tikslas. Nustatyti sąsajas tarp medicinos darbuotojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir savo sveikatos vertinimo.
Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 278 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš jų 121 gydytojas ir 157 bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2011 metų vasario - birželio mėnesiais. Naudojome standartizuotą Lietuvoje adaptuotą švedų klausimyną pagal Karaseką – reikalavimai, kontrolė, socialinė parama. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 ir MS Word.
Rezultatai. Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos slaugytojos (55,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau patyrė įtampą darbe nei gydytojai (35,5 proc.) (p<0,001). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp aukšto arterinio kraujo spaudimo ir savo sveikatos vertinimo. 46,3 proc. (p=0,01) gydytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. 45,3 proc. (p<0,001) slaugytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gydytojų patiriamo psichologinio distreso (p=0,03), silpnos vidinės darnos (p<0,001) bei blogo savo sveikatos vertinimo. 41,9 proc. (p=0,02) bendrosios praktikos slaugytojų, patiriančių aukštus reikalavimus darbe ir pasižyminčių silpna vidinė darna 33,7 proc. (p=0,01) savo sveikatą įvertino kaip blogą.
Išvados. Psichologinė įtampa darbe labiau paplitusi tarp bendrosios praktikos slaugytojų. Slaugytojų blogam sveikatos vertinimui įtakos turėjo žema vidinė darna, aukšti reikalavimai darbe, naktinis darbas. Gydytojų bloga sveikata siejosi su silpna vidine darna, patiriamu psichologiniu distresu ir maža parama darbe. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp gydytojų aukšto arterinio kraujospūdžio, migrenos ir darbo įtampos bei slaugytojų kaklo/peties skausmo, ir raumenų skausmo kojose ir darbo įtampos.
MEDICAL STAFF HEALTH ASSESSMENT RESEARCH IN PERSPECTIVE THEIR INTERFACES OF PSYCHOSOCIAL WORK ENVIRONMENT FACTORS
Kristina Leščinskienė
Supervisor doc. dr. V. Malinauskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Environment and Occupational Medicine. Kaunas; 2012. 50 p.
Introduction. In recent years Lithuanian and European studies have shown that the psychological strain and distress at work is causing more and more health problems and influence the emergence of diseases.
Aim of study. To determine the associations between medical staff’s psychosocial work environment factors and their health perception.
Methods. The study included a total of 278 health care workers, 121 medical doctors and 157 general practice nurses. The survey has been accomplished anonymously in 2011, between February and June. A standardized Swedish questionnaire by Karasek adapted to Lithuanians – demands, control, and social support – was used. For Data analysis SPSS 14.0 and MS Word was used.
Results. The general practice nurses in Kaunas city (55.4%) statistically significantly more frequently experienced job strain as compared to medical doctors (35.5%) (p<0.001). We established a statistically significant association between high blood pressure and self-rated health assessment. 46.3% (p=0.01) of medical doctors with elevated blood pressure assessed their health as poor. 45.3% (p<0.001) of nurses with elevated blood pressure rated their health as poor. We established statistically significant differences between psychological distress (p=0.03), weak sense of coherence (p<0.001) and poor self-rated health among medical doctors. 41.9% (p=0.02) general practice nurses experiencing high demands at work and having weak sense of coherence 33.7% (p=0.01) rated their health as poor.
Conclusions. Psychological stress at work is more pronounced between general practice nurses. Poor self-rated health assessment among general practice nurses has been influenced by weak sense of coherence, high demands at work and night work. Poor self-rated health assessment among doctors has been influenced by weak sense of coherence, experienced psychological distress and low support at work. We established statistically significant interfaces between high blood pressure, migraine and job strain experienced by doctors and
Chi x² - chi – kvadratas, požymių nepriklausomumo kriterijus df – laisvės laipsnių skaičius
ES – Europos Sąjunga GS – galimybių santykis lent. - lentelė
MRT – magnetinio rezonanso tomografas N – absoliutus skaičius n – atvejų skaičius p – statistinis reikšmingumas pav. – paveikslas PI – pasikliautinieji intervalai proc. – procentai žr. – žiūrėti
ĮVADAS ...8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11
1.1 Medicinos darbuotojų psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ...11
1.2 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas...15
1.3 Vidinės darnos sąsajos su kitais psichologiniais ypatumais...19
1.4 Sąsajos tarp psichosocialinių veiksnių darbe ir savo sveikatos vertinimo...24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...27
2.1 Tyrimo eiga, imties apibūdinimas, tiriamųjų kontingentas ir anketos turinys, struktūra...27
2.2 Statistinė duomenų analizė...28
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...29
3.1 Tiriamų veiksnių pasiskirstymas tarp gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų.29 3.2 Gydytojų savo sveikatos vertinimas ...33
3.3 Bendrosios praktikos slaugytojų savo sveikatos vertinimas ...36
3.4 Medicinos darbuotojų patiriamos įtampos darbe ir sveikatos sutrikimų sąsajos...39
IŠVADOS ...42
REKOMENDACIJOS ...43
ĮVADAS
Žmogaus elgsenos veiksnius ir gyvenimo būdą dažniausiai nulemia socialinė aplinka. Socialiniai veiksniai keliantys riziką žmogaus sveikatai, tai profesija, žemas išsilavinimas, mažos pajamos. Taip pat daug įtakos žmogaus sveikatai turi ir elgsenos veiksniai bei sveikatai kenksmingos darbo sąlygos [1].
Darbo ar psichologinės aplinkos poveikio dydis sveikatai priklauso nuo aplinkoje esančių kenksmingų veiksnių poveikio dydžio, trukmės, gyvensenos veiksnių bei individualių žmogaus savybių (genetikos, mitybos, ligų, fizinės būklės, vidinės darnos, asmenybės tipo, lyties ir amžiaus). Kai žmogus sensta lėtėja jo medžiagų apykaita, tuomet progresuoja lėtinės ligos, didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Psichologiniai darbo veiksniai, kurie kelia riziką žmogaus sveikatai dažnai skatina daugelio ligų progresavimą, didina sergamumą lėtinėmis ligomis, tai diskriminacija, įtampa tarpusavio santykiuose, nuolat jaučiamas psichologinis stresas. Dėl nuolat jaučiamos fizinės ir psichologinės įtampos, patiriamo psichologinio streso, socialinių santykių darbe bei žmonių ir darbo aplinkos sąveikos yra didelė rizika atsirasti įvairiems sveikatos pakenkimams. Net 30 proc. visų profesinių ligų atsiradimo priežastis yra psichologinė įtampa darbe [1].
Stipri vidinė darna didina žmogaus atsparumą aplinkos veiksniams. Daugiau nei prieš 20 metų sociologas A. Antonovsky sukūrė vidinės darnos teoriją, kuria norėjo parodyti pasauliui, kad teigiamas žmonių požiūris į gyvenimą, turi teigiamos įtakos jų sveikatai. Trumpai vidinę darną galima įvardinti kaip žmogaus požiūrį į gyvenimą ir sugebėjimą reaguoti į stresines situacijas bei prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Vidinės darnos teorija jis aiškino, kodėl žmonės būdami stresinėse situacijose išlieka ramūs ir kad tai gali pagerinti jų sveikatą [1, 2, 3].
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, Europos Sąjungos darbuotojai kasmet praranda 50-60 proc. darbo dienų dėl darbe patiriamo streso, 69 proc. darbuotojų teigia, kad darbas neigiamai veikia jų sveikatą. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių. Jis gali sukelti depresiją, nerimą, nervingumą, nuovargį ir širdies ligas [11].
Subjektyvus savo sveikatos vertinimas glaudžiai susijęs su demografiniais ir socialiniais rodikliais (išsilavinimas, amžius, lytis, profesija, pajamos) veiksniais įtakojančiais sveikatą (arterinis kraujospūdis, cholesterolio koncentracija kraujyje, nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas, mažas fizinis aktyvumas) bei sveikatos būkle [4].
Mokslinių tyrimų duomenimis žmonių, kurie savo sveikatą vertina bloga, sergamumo, mirtingumo ir kiti objektyvūs rodikliai yra blogesni, nei tų kurie savo sveikatą įvertina teigiamai [5].
Temos aktualumas: Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistų patiriamas stresas ir įtampa yra labai aktuali problema. Apie darbo vietoje patiriamą stresą ir įtampą Lietuvoje tyrimų atlikta ne tiek ir daug, tačiau šios problemos įstaigos vis dar neiškelia kaip prioritetinės. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros specialistai yra viena iš rizikos grupių patiriančių psichologinį stresą ir įtampą darbo vietoje. Tuo remiantis buvo pasirinktos kelios sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose atlikome tyrimą siekdami įvertinti psichologinius ir socialinius darbo aplinkos veiksnius turinčius didelės įtakos įtampai ir stresui darbe atsirasti.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: nustatyti sąsajas tarp medicinos darbuotojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir savo sveikatos vertinimo.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti įtampos darbe paplitimą tarp Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų.
2. Įvertinti medicinos darbuotojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajas su savo sveikatos vertinimu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Medicinos darbuotojų psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai Nuo 1990 m. buvo pradėtas sveikatos priežiūros institucijų restruktūrizavimas Vidurio ir Rytų Europoje, kurį nulėmė sparčiai ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė, didėjantys kaštai, naujausių gydymo metodų prieinamumo poreikis bei augantys visuomenės lūkesčiai [6].
Vykstant restruktūrizavimo procesui susidaro palankios sąlygos atsirasti darbo aplinkos psichosocialiniams pokyčiams, tai socialinės paramos mažėjimas, darbo reikalavimų didėjimas, stiprėjantis nesaugumo jausmas, per mažai gaunama informacijos apie įgyvendinamų pokyčių reikalingumą. Tokie pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą darbe. Retai, tačiau gali būti ir teigiamas restruktūrizavimo poveikis medicinos personalui, tai labiau pastebima gydytojų tarpe [7, 8].
Vykstant medicinos įstaigų restruktūrizacijai, pasikeičia ne tik įstaigų įsipareigojimai, bet ir darbo aplinka bei medicinos personalui keliami darbo kokybės reikalavimai. Tuomet darbas tampa labiau orientuotas į komandinį. Didėjantis medicinos personalo darbo krūvis, reikalavimai darbe ir laiko stoka, nulemia vis glaudesnį darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimą. Komandinis darbas sukuria slaugytojams palankią darbinę aplinką, pasitenkinimą darbu nulemia kolegų parama. Komandinis darbas suteikia entuziazmą, motyvuoja darbui, daro įtaką atsakingumui bei įsipareigojimams [9, 10].
Darbuotojai jaučia tokius streso simptomus kaip didesnis nuovargis, prislėgta nuotaika, nepakantumas kitiems, bei dažniau jaučiamas vienatvės jausmas. Visus šiuos išvardintus simptomus dažniausiai sukelia sunkūs periodai darbe, nesavarankiškas darbas, nepakankama socialinė parama. Norint išsiaiškinti ar įstaigoje / įmonėje egzistuoja streso problema pirmiausiai reikėtų nustatyti šiuos rizikos veiksnius:
1. Kultūra - koks įstaigos / įmonės požiūris į stresą. 2. Reikalavimai – darbo krūvis.
3. Kontrolė – darbuotojų įtaka atliekamam darbui. 4. Santykiai – patiriami bauginimai ir prievarta darbe.
5. Pokyčiai – kaip apie vykdomus pokyčius informuojami darbuotojai. 6. Funkcijos – kaip darbuotojai supranta savo funkcijas darbe.
7. Socialinė parama – ar pakankama parama iš vadovų ir bendradarbių. 8. Mokymas – kaip darbuotojams suteikiamos galimybės tobulintis [11, 12].
Žemiau išvardinti požymiai padedantys įvertinti atsiradusią patiriamo streso problemą tarp darbuotojų (žiūrėti 1 lentelę) [11].
1 lentelė. Požymiai rodantys atsiradusią streso problemą darbe
Eilės numeris Darbo tvarka Darbo veikla Darbuotojų įpročiai ir elgesys Darbuotojų psichologiniai požymiai Darbuotojų sveikatos problemos 1. Darbuotojų kaita Pablogėjusi paslaugų
kokybė Smurtas darbe
,,Perdegimo"
sindromas skausmaiNugaros
2. grafikų Darbo nesilaikymas Prastas sprendimų priėmimas Bauginimai
darbe Smurtas Širdies ligos
3. Bauginimai Dažnos klaidos darbe
Prievarta darbe Nerimas Skrandžio opos
4. bendravimasAgresyvus Nelaimingi atsitikimai darbe Piktnaudžiavimas tabaku, alkoholiu ar narkotikais Depresija Aukštas kraujospūdis
5. Izoliacija - - Nemiga imunitetasNusilpęs
6. Dažni neatvykimai į darbą - -Negalėjimas susikoncentruoti -7. Nesilaikymas darbo drausmės - -Perdėtas jautrumas -8. - - - Problemos šeimoje
-Atlikti moksliniai tyrimai su reanimacijos ir intensyvios terapijos slaugytojomis parodė, kad jos kasdien susiduria su žmogaus patiriama kančia, mirtimi bei šeimos krizėmis. Kartu su ribotu ligoninių sistemų organizuotumu šios slaugės vis dažniau patiria ir su darbu susijusį stresą. Manoma, kad slaugių patiriamam stresui atsirasti įtakos turi fizinė sveikata, emocinis stabilumas bei vidinė darna. Tai savo ruoštu neigiamai veikia ir darbinius santykius su kolegomis, ir jei į tai nebus kreipiamas dėmesys, tuomet tai gali atsiliepti ir pacientų priežiūros kokybei. Slaugytojų patiriamas stresas yra susijęs ne tik su darbine aplinka, bet ir su asmeniniu gyvenimu [13].
Iš 2008 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenų matyti, kad slaugos ligoninėje dirbantys medikai patiria didelę įtampą darbe 91,2 proc. Mažiausią įtampą patiria dirbantys greitosios
pagalbos stotyje 53,8 proc. (p=0,001) (žr. 1 pav.). Taip pat, tyrimas parodė, kokie stresogeniniai veiksniai įtakoją medikų patiriamą įtampą darbe:
1. Pirma pagalba ir psichologinis diskomfortas. 2. Įgūdžių ir žinių trūkumas.
3. Pacientų mirtys.
4. Pacientai ieškantys ar ignoruojantys socialinį palaikymą. 5. Socialinė fasilitacija.
6. Konfliktai su ligoniu ar jo artimaisiais. 7. Darbo sąlygos ir instrumentinis palaikymas. 8. Subjektyvūs veiksniai [14].
1 pav. Psichologinės įtampos palyginimas tarp skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų (proc.)
Gydytojų patiriamas stresas dažniausiai susijęs su privačiu gyvenimu, karjeros ateities planais ir pacientų priežiūros kokybe. Tyrimais nustatyta, kad rezidentai ir jaunieji gydytojai be praktikos patiria didesnį psichologinį stresą, kuris labiau vyrauja tarp moterų. Psichologinis stresas labiau vyravo didesnėse ligoninėse, nei mažose [15].
Darbuotojai skirtingomis darbo valandomis turi atitikti pacientų keliamus aukštus reikalavimus, nepaisant jiems nepalankių išorinių aplinkos veiksnių, tokių kaip laikinas įdarbinimas (bandomasis laikotarpis), baimė netekti darbo, bendradarbių ar vadovų paramos trūkumas. Visi šie veiksniai susiję su medikų patiriama įtampa darbe ir žinoma, turi neigiamų
pasekmių jų sveikatai bei darbo rezultatams. Patiriamos psichinės įtampos rodikliai, tai pasitenkinimu darbu stoka, darbuotojų kaita, pravaikštų skaičius, sumažėjęs darbo produktyvumas. Šiuos rodiklius lydi vis prastėjanti darbuotojų fizinė ir psichologinė sveikata, padažnėjęs sveikatai žalingas elgesys, dažnesnės traumos darbe, atsiradusi rizika ,,perdegimo“ sindromui ir negatyviam požiūriui į darbą, kas labai paveikia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir darbo kokybę [16, 17].
,,Perdegimo“ sindromas, tai psichologinis terminas, kuris atsiranda lėtinio darbo pasekoje kartu su emociniu stresu. Kitais žodžiais tariant, ,,perdegimo“ sindromas, tai kai žmonės deda dideles pastangas, eikvoja daug energijos darbui atlikti ir per daug laiko praleidžia darbe, neturėdami arba turėdami labai mažai laiko poilsiui, laisvalaikiui, kad galėtų tinkamai pailsėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai [18].
,,Perdegimo“ sindromas ir jo procesas vystosi ilgą laiką, jis pasireiškia kiekvienam individualiai. Gali pasireikšti tiek psichiniais, tiek fiziniais įvairaus intensyvumo simptomais. Psichiniai simptomai, tai dirglumas, susijaudinimas, bendras nuovargis, jaučiamas didelis krūvis menkiausios įtampos metu. Pamažu šie simptomai pradeda stiprėti ir žmogus nebevaldo savo jausmų ir veiksmų. Fiziniai simptomai, tai galvos skausmas, migrena, ilgą laiką trunkantys virškinimo sistemos ir miego sutrikimai, dažnai sergama peršalimo ligomis, skausmai įvairiose kūno vietose ir kiti negalavimai [19, 20].
Lietuvoje buvo atliktas tyrimas kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų ,,perdegimo“ sindromui ištirti. Tyrimo rezultatai parodė, kad didelė dalis slaugos specialistų nuolat patiria emocinę įtampą, bei fizinį ir psichologinį nuovargį. Slaugytojai jaučia nepasitenkinimą darbu, vyrauja konfliktinės situacijos darbinėje aplinkoje. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad slaugytojams vystosi ,,perdegimo“ sindromas [21].
Europos Sąjungos šalyse stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi problema. Streso darbe priežastimi gali būti ne tik fiziniai, bet ir socialiniai bei psichologiniai veiksniai. Intensyviai ir ilgą laiką patiriant stresą, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus tokius kaip sutrikęs miegas, depresija, nuolat jaučiamas nerimas, negalėjimas susikaupti, nuovargis. Daugiau nei ketvirtadalį su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo keletui savaičių ar daugiau, sukelia stresas darbe [12].
Iš Airijoje atlikto tyrimo duomenų matyti, kad didesnį stresą patiria slaugės dirbančios pediatrijos, intensyviosios terapijos, nelaimingų atsitikimų ir skubios pagalbos skyriuose. Reikšmingi skirtumai nustatyti, dienos stacionare ir pediatrijos skyriuose tarp iš žemiausio
lygio vadovo patiriamos paramos (p<0,01). Taip pat reikšmingi skirtumai tarp slaugos ir patiriamo streso lygio (p<0,05) [22].
Vienas iš žinomiausių streso darbe tyrinėtojų yra R. A. Karasekas. Amerikiečių mokslininko Karasek‘o modelis aprašo tris darbo aplinkos dydžius, kurie sąlygoja įtampą darbe, tai psichologiniai reikalavimai, laisvė savarankiškai priimti sprendimus bei galimybė tobulėti darbe ir socialinė parama darbe. Nustatyta, kad tradiciniai išeminės širdies ligos rizikos veiksniai, pvz., rūkymas, sėdimas darbas, kūno masės indeksas buvo susiję su aukščiau minėtais dydžiais tarp tarnautojų. Įtampa darbe turi įtakos socialinei saviraiškai, protinei ir emocinei sveikatai ir sąlygoja tradicinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių paplitimą. Įtampa darbe didino sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, o rūkymo paplitimas buvo dažnesnis patiriantiems žemą socialinę paramą darbe [23].
Empiriniuose, restruktūrizavimo metu darbe patiriamo streso tyrimuose, dominuoja reikalavimų ir kontrolės darbe modelis. Tyrimuose akcentuojama restruktūrizavimo metu vykdomas etatų mažinimas, kuris nulemia atsirandantį papildomą darbo krūvį likusiems darbuotojams, su tuo susijusi jų sveikata, požiūris į darbą bei darbo kokybė. Psichosocialinė darbo aplinka charakterizuojama, kaip darbo reikalavimų ir darbo kontrolės veiksniai bei jų tarpusavio sąveika. Vykstant restruktūrizacijai sparčiai didėja ir darbo reikalavimai keliami medicinos personalui [24, 25].
Ištyrus Lietuvoje dirbančių pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų streso ir psichologinių reikalavimų darbe sąsajas, nustatyta, kad didėjant psichologiniams reikalavimams darbe labiau išreikšti emociniai simptomai, depresija, ,,perdegimo“ sindromas, psichosomatiniai simptomai, intensyvesnis stresas. Slaugytojų patiriamas stresas statistiškai patikimai susijęs su ,,perdegimo sindromu, depresija, emociniais ir psichosomatiniais simptomais (p<0,001) [26].
Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, galime teigti, kad slaugytojoms stresą gali padėti įveikti, relaksacija, suderintas darbo ir poilsio rėžimas, bei psichologinė pagalba. Net 36,3 proc. slaugytojų mano, kad psichologinė pagalba būtų labai reikalinga ir veiksminga priemonė kovojant su darbe patiriamo streso pasekmėmis [26].
1.2 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas
Subjektyvus savo sveikatos vertinimas, tai yra tai, kaip žmogus savarankiškai įvertina savo savijautą, sveikatą. Tai viena iš plačiausiai naudojamų priemonių norint įvertinti visuomenės sveikatą. Subjektyvus savo sveikatos vertinimas yra susijęs su fizine ir psichine
sveikata, gydytojo diagnozuotomis ligomis ar susirgimais bei gyvenimo kokybe. Subjektyviam savo sveikatos vertinimui, įtakos turi ir žmogaus amžius, lytis, fizinė sveikata, pajamos, šeimos parama. Taip pat, žmonių sveikata labai susijusi su nedarbu. Ši sąsaja labiau išryškėja tarp vyresnio amžiaus žmonių ir nesaikingai vartojančių alkoholį. Tyrimais įrodyta, kad subjektyvi sveikata kinta visą gyvenimą, tačiau kurį laiką gali išlikti stabili. Aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintys žmonės savo sveikatą vertina geriau, nei turintys žemesnį išsilavinimą ir gaunantys mažas pajamas. Savo sveikatos vertinimas labai įtakoja vyresnio amžiaus žmonių savo sveikatos suvokimą. Subjektyvi sveikata, taip pat, labai priklauso nuo žmogaus psichinės sveikatos ar psichologinio gerovės jausmo [27, 28, 29, 30].
Lyginant skirtingų grupių gyventojų sveikatos būklę naudojamas ir rekomenduojamas naudoti savo sveikatos vertinimas, kuris klinikinėje praktikoje naudojamas kaip klinikinių tyrimų kintamasis ar kasdieninių rizikos veiksnių rodiklis. Apsilankymo metu pas bendrosios praktikos gydytoją, pacientui gali būti užduodamas klausimas savo sveikatai įvertinti, taip gydytojui paprasčiau įvertinti paciento sveikatos būklę. Be to, tai teigiamai pasitarnauja paciento ir gydytojo santykiams, kurių dėka pacientui leidžiama suvokti savo sveikatos tolesnes perspektyvas. Teigiamas savo sveikatos vertinimas dar negarantuoja geros fizinės sveikatos, tačiau neigiamas savo sveikatos vertinimas, be abejo, garantuoja sulaukiamą didesnį dėmesį iš gydytojo [31].
Savo sveikatos vertinimas yra geriausia priemonė mirtingumui prognozuoti, nes tai labiau integruota priemonė, nei kiti tiesioginiai sveikatos rodikliai, naudojami gyventojų tyrimuose. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mirtingumo rizikai nustatyti labai svarbus rodiklis yra savo sveikatos vertinimas, kuris susijęs su veiksniais įtakojančiais sveikatą (kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu kraujyje, svoriu, receptinių vaistų naudojimu, lėtinėmis ligomis). Taigi savo sveikatos vertinimas ypač naudingas rodiklis nustatant žmogaus sveikatos būklę [31, 32].
Lietuvos gyventojų sveikata nėra labai gera. Vidutinė gyvenimo trukmė lyginant su kitomis Europos šalimis yra viena iš mažiausių. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis arba jiems nustatomas invalidumas lyginant su jaunesnio amžiaus žmonėmis. Lietuvoje didelis mirštamumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų. Atliktais tyrimais nustatyta, kad lietuviai kaip svarbiausias Lietuvos žmonių sergamumo priežastis įvardija: stresą, sunkias gyvenimo sąlygas ir įtemptą darbą [29, 33].
Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2005 m. duomenimis didžioji dalis gyventojų savo sveikatą vertina vidutiniškai. Lyginant miestus geriausiai savo sveikatą
įvertino Šiaulių ir Utenos miesto gyventojai, prasčiausiai Tauragės gyventojai (žr. 2 lent.) [34].
2 lentelė. Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimas 2005 m. (proc.)
Miestai Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai Labai blogai
Alytus 7,2 33,3 44,8 11,7 3,0 Kaunas 11,2 39,1 36,7 11,0 2,0 Klaipėda 9,2 38,8 37,5 12,6 1,9 Marijampolė 9,5 36,8 39,2 12,2 2,3 Panevėžys 8,3 37,3 41,0 11,2 2,2 Šiauliai 14,4 34,7 39,0 9,9 2,0 Tauragė 9,4 32,2 40,3 13,7 4,4 Telšiai 9,0 24,7 51,4 13,9 1,0 Utena 10,8 37,8 39,5 9,9 2,0 Vilnius 8,4 39,3 39,4 10,3 2,6
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis slaugos ligoninėse dirbantys medikai savo sveikatą vertina labai blogai 97,1 proc. Geriausiai savo sveikatą vertina dirbantys poliklinikose 51,0 proc. (žr. 2 pav.) [14].
2 pav. Subjektyvios sveikatos vertinimo palyginimas tarp skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų (proc.)
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, tai žmogaus pasitenkinimas gyvenimu ir laimė, kurie taip pat turi didelės įtakos žmogaus sveikatai. Tai daugiamatė sąvoka, kuri persipynusi su fizine, psichine sveikata bei kultūriniu ir socialiniu kontekstu. Slaugytojų psichinė ir fizinė
sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai gali turėti įtakos visuomenės saugumui ir paslaugų kokybei. Pasitenkinimą gyvenimu nulemia tokie veiksniai kaip, amžius, lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, bendros šeimos pajamos per mėnesį, svoris, fizinis aktyvumas, gyvenamoji vieta, diagnozuotos lėtinės ligos [35].
S. Henderson ir R. A. Cummins nustatė, kad moterys savo sveikatą vertina geriau nei vyrai. Moterų sveikata gerėja joms nusipirkus ką nors sau ar namams, įgijus aukštąjį išsilavinimą ir turint stiprią psichinę sveikatą. Vyrų geros savijautos amžius yra jaunesnis lyginant su moterimis. Žmonės patiriantys psichologinę įtampą, ypač bedarbiai, turintys žemesnį išsilavinimą, išsiskyrę ar sergantys depresija jaučia mažesnį pasitenkinimą gyvenimu ir prasčiau vertina savo sveikatą. Nustatyti, stiprūs ryšiai tarp depresijos ir savo sveikatos vertinimo. Tik maža dalis apklaustųjų jaučiančių nerimą ar sergančių depresija, jaučia didelį pasitenkinimą gyvenimu ir savo sveikatą vertina kaip gerą [36, 37].
Savo sveikatos vertinimas ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė glaudžiai siejasi su demografiniais, socialiniais, ekonominiais, klinikiniais veiksniais bei mirtingumu. Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės sergantys cukriniu diabetu dažnai savo sveikatą vertina prasčiau [38].
Atliktais moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp asmenybės bruožų ir subjektyvios psichinės bei fizinės sveikatos. Išskiriami penki svarbiausi bruožai atsispindėję tyrimuose:
1. Neurotikai - lengvai užvaldomi emocijų, stresinėse situacijose jaučiasi lengvai priblokšti. Šių žmonių prastesnė tiek psichinė, tiek fizinė sveikata.
2. Ekstravertai – labai aktyvūs, komunikabilūs, dažnai patiriantys teigiamas emocijas. Todėl nenuostabu, kad jie savo psichinę sveikatą vertina geriau ir mažiau serga depresija. Tačiau šie žmonės savo fizinę sveikatą vertina prasčiau nei neurotikai.
3. Sąžiningi - drausmingi, kompetentingi, organizuoti, lengvai bendraujantys (susipažįstantys) ir labai pasitikintys savimi žmonės, kas galbūt ir nulemia jų geresnį savo psichinės sveikatos vertinimą. Sąžiningi žmonės turi mažesnę mirtingumo rizika.
4. Atviri - pasižymi geresne psichine sveikata. Šie žmonės geriau jaučiasi tiek emociškai, tiek fiziškai bei jų mažesnė mirtingumo rizika.
5. Visuomet pritariantys – turi polinkį į altruizmą, mėgsta bendrauti su kitais žmonėmis. Sąsajų su šių žmonių fizine sveikata mažai, tačiau jie pasižymi geresne psichine sveikata [39].
Nustatytos sąsajos tarp slaugytojų subjektyvios sveikatos ir asmenybės bruožų. Reikšmingi skirtumai pastebimi tarp fizinės sveikatos ir ekstravertiškumo, sąžiningumo, neurotiškumo, atvirumo. Tarp slaugytojų patiriamos įtampos ir fizinės sveikatos reikšmingų skirtumų nenustatyta. Taip pat, nustatyti reikšmingi skirtumai tarp psichinės sveikatos ir neurotiškumo, ekstravertiškumo, sąžiningumo ir visuomet pritariančio bruožų. Tiriant psichinę slaugytojų sveikatą reikšmingi skirtumai nustatyti tarp patiriamos įtampos darbe ir tokių asmenybės bruožų kaip neurotiškumas ir visuomet pritariantis [39].
1.3 Vidinės darnos sąsajos su kitais psichologiniais ypatumais
Saliutogenezės teorija yra viena iš šiuolaikinių sveikatos teorijų, kurią išplėtojo sociologas A. Antonovsky. Priešingai nei daugelis kitų, jis aiškino, kodėl žmonės yra sveiki, o ne kodėl jie serga, siūlė vertinti sveikatą kaip tarpininką tarp gerovės ir ligos. Antonovsky pateikė išsamų vidinės darnos apibrėžimą. Vidinę darną jis apibūdino kaip globalią žmogaus gyvenimo orientaciją ir išskyrė tris pagrindinius jos komponentus [2].
Vidinė darna formuojasi vaikystėje ir jaunystėje (iki 30 metų). Vėliau ji stabili. Toliau vidinę darną gali įtakoti ir pakeisti tik labai svarbūs gyvenimo įvykiai. Lytis ir amžius, pagal Antonovsky, didesnės įtakos vidinės darnos lygiui neturi. Jis priklauso nuo mūsų gyvenimo reiškinių pažinimo, elgsenos ir motyvų suvokimo. Vidinę darną sudaro 3 komponentai:
1. Suprantamumas – pripažinimo komponentas;
2. Sugebėjimas valdyti situaciją – tai instrumentinis arba elgesio komponentas; 3. Prasmingumas – tai motyvacijos komponentas [2].
Pirmas darnos komponentas – tai aiškumo jausmas, suprantamumas. Turintis šį jausmą žmogus yra tikras, kad iš vidinės ir išorinės aplinkos ateinantys impulsai yra aiškinami ir tikėtini, o ne migloti ir chaotiški. Toks žmogus supranta daugelį aplinkos reikalavimų, o jei nesupranta, prašo kitų jam padėti ir paaiškinti.
Kitas vidinės darnos komponentas – gebėjimas kontroliuoti situaciją. Žmogus, kurio šios kontrolės jausmas yra tvirtas, tiki, jog pats galės išspręsti problemą arba prašyti pagalbos ir jos susilaukti. Kontrolės jausmas yra silpnas, jei žmogus jaučia, kad jį valdo įvykiai, jog negali pasitikėti jam svarbiais žmonėmis arba gyvenimas jam yra neteisingas.
Trečias vidinės darnos komponentas – prasmingumo jausmas – reiškia, kad visi išoriniai ir vidiniai impulsai ir reikalavimai verti pastangų, pasiaukojimo, įsipareigojimų. Prasmės jausmas yra žemas, jei žmogus daugelį savo užsiėmimų laiko nevertais pastangų ir beprasmiais.
3 pav. Salutogeninis modelis (pagal A. Antonovsky, 1979)
Salutogenezės teorija nagrinėja sveikatos, o ne ligų priežastis. Šiuo aspektu visų žmonių sveikatą reikia stiprinti, neskirstant žmones į sveikuosius ir ligonius. Žmogus, pagal salutogenezės teoriją, turi bendruosius atsparumo išteklius (Generalised Resistence Resources), kurie palengvina įveikti gyvenimo sunkumus (vieni žmonės įveikia stresą ir lieka sveiki, o kiti suserga) [2].
Pagal salutogenezės teoriją, stresoriaus įtakoje asmuo, pasižymintis aukštesniu vidinės darnos lygiu:
turės motyvų įveikti sunkumą (įžvelgs prasmę); tikės, kad šis gyvenimo iššūkis yra suprantamas; tikės, kad turi pakankamai jėgų įveikti sunkumus [2].
Vidinė darna, pasireiškianti žmonių ramumu, atvirumu bei pasitikėjimu savimi yra svarbi sėkmingo mokymosi ir nuoseklaus asmenybės brendimo prielaida. Harmoningai gyvenantis žmogus yra atviras savo patyrimams. Dėl to jame, kiekvienas stimulas, kuris atsiranda organizme ar ateina iš aplinkos, yra laisvai perduodamas per nervų sistemą, nėra iškraipomas savigynos mechanizmų. Toks žmogus suvokia savo egzistencijos prasmę, kiekvienas akimirksnis jam yra naujas, nepatirtas ir įdomus. Harmoningai gyvenantis žmogus geba
savojo Aš, valios dėka reguliuoti, kontroliuoti, derinti atskiras asmenybės dalis, nė vienos iš jų neužgniauždamas, neslopindamas [40].
Ankstyvoje A. Antonovsky karjeros pradžioje jo tyrimai buvo nukreipti į socialines klases ir jų sveikatą, tačiau vėliau į streso poveikį sveikatai. Tuo metu visuomenės sveikatos paradigma buvo orientuota į ligų ir rizikos veiksnių priežastinių ryšių paieškas. Stresas darbe gali sukelti nervingumą, nuovargį, nerimą, depresiją ir širdies ligas. Taip pat, labai įtakoja darbo našumą, konkurencingumą bei kūrybingumą. Stresas buvo vertinamas kaip neigiamas veiksnys, kuris padidina žmonių jautrumą, kurio pasekoje žmonės palūžta. A. Antonovsky konstatavo, kad ligą iššaukia stresas [3].
Pagal Antonovsky vidinė darna, tai gebėjimas suvokti situaciją ir pasinaudoti turimais ištekliais. Jo sukurtoje salutogenezės teorijoje kalbama apie žmonių kelią nuo gerovės iki ligos arba nuo ligos iki visiškos sveikatos. Šiame kelyje visą gyvenimą judama į vieną ar kitą pusę, o tas priklauso nuo žmonių vidinės darnos, sugebėjimo valdyti situaciją, prisitaikant prie išorinių ir vidinių aplinkos stresorių. Sėkmingiau kovoti su stresinėmis situacijomis padeda aukštas vidinės darnos jausmas. Jis teigė, kad liga ir stresas gali atsirasti bet kur ir bet kada ir buvo nustebintas, kad organizmai išgyvena viso to poveikyje. A. Antanovsky padarė tokią išvadą, kad stresas ir chaosas yra natūrali gyvenimo dalis [2, 3, 40].
Įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad daugiausiai su darbu susijusių stresorių patiria slaugytojos, dirbančios slaugos ir priėmimo skyriuose. Nors darbas skubios pagalbos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose yra įtemptas, tačiau jis suvokiamas ne vien kaip grėsmė, bet ir iššūkis. Respondentų nuomone, neturėjimas pakankamai žinių ir įgūdžių jų darbe labai grėsmingas. Jų darbas reikalauja ne vien žinių, patirties, tačiau ir labai daug jėgų. Slaugos praktikoje nuolatinis žinių ir įgūdžių tobulinimas negali būti nuvertinamas [41].
Vidinė darna labai susijusi su fizine ir psichine sveikata. Žmonės turintys aukštą vidinės darnos jausmą savo sveikatą subjektyviai įvertina geriau, nei tie kurių vidinė darna yra žema. R. Kočiūno teigimu, „būti sveikam nėra būtina vidinė pusiausvyra ar prisitaikymas; tam pirmiausia reikalinga neišvengiamų kasdieninio gyvenimo įtampų priėmimas. Tai ir yra dvasinės stiprybės šaltinis". Vidinės darnos jausmą reikia stiprinti tiek vidiniais, tiek išoriniais žmogiškaisiais ištekliais [2, 11, 42].
Kanadoje buvo atliktas tyrimas tarp gyventojų patiriančių ir nepatiriančių įtampą, siekiant išsiaiškinti ar vidinės darnos jausmas turi įtakos jų sveikatai. Buvo nustatyti reikšmingi skirtumai tarp gyvenančių ir negyvenančių įtempto gyvenimo ir savo sveikatos vertinimo
(p=0,025) bei reikšmingi skirtumai tarp gyvenančių ir negyvenančių įtempto gyvenimo ir aukštos bei žemos vidinės darnos ( p=0,04) [40].
A. Antanovsky teigė, kad žmonės turėtų suprasti savo gyvenimą ir būti suprasti kitų, bei mokėti valdyti situaciją. Vidinė darna taikoma visuomenei, grupei ar individui ir ji dinamiškai svyruoja visą gyvenimą [3].
Honkonge viešosiose ir privačiose ligoninėse buvo atliktas tyrimas, apimantis reanimacijos ir intensyvios terapijos slaugytojus, kurių darbo stažas svyravo nuo 3 iki 21 metų. Buvo išskirti keturi su darbu ir stresu susiję stresoriai, tai darbo monotoniškumas, darbinė įtampa, grasinimai ir sunkumai darbe. Kaip patys svarbiausi stresoriai buvo išskirti grasinimai ir sunkumai darbe. Šis tyrimas, taip pat, parodė, kad patikimais statistiniais ryšiais yra susijęs vidinės darnos jausmas su slaugytojų patiriamu stresu [41].
Moksliniais tyrimais nustatyti keturi veiksniai nulemiantys darnų slaugytojų gyvenimą: gyvenimo pastovumas, pasitenkinimas darbu, tikslas ir susidomėjimas. Gyvenimo pastovumas puikiai paaiškina slaugytojų patiriamus sunkumus suvokiant gyvenimą kaip tvarkingą ir struktūrizuotą. Pastovumas tapatinamas su A. Antanovsky ,,suprantamumo“ dimensija. Gyvenimo pastovumas, tai požiūris į gyvenimo ateitį, jis sumaišo jausmus ir mintis apie praeityje buvusius. Reikšmingi skirtumai nustatyti tarp vidinės darnos ir psichologinės sveikatos (p<0,0001) [43].
B. Lindstrom ir M. Eriksson teigimu, vidinės darnos jausmas - tai sveikatos šaltinis, kuris stiprina atsparumą ir sukelia subjektyviai pozityvią sveikatos būklę. Vieni žmonės stresinėse situacijose išlieka ramūs ir sveiki, tačiau kiti palūžta ir jų sveikatai tai neišeina į gerą. Manoma, kad slaugytojai suvokdami sveikatos ir gyvenimo kokybės svarbą žmogaus sveikatai, stengiasi, kad slaugos kokybė būtų kiek įmanoma aukštesnė. Kadangi prasta slaugos kokybė gali paveikti jų pačių sveikatą, t.y. patiriamą įtampą ir stresą darbe. Sugebėjimas valdyti situaciją ir panaudoti turimus resursus sudaro žmogaus vidinės darnos esmę [2, 3].
Pasak S. Geyer žmogaus vidinė darna labai susijusi su savęs vertinimu. Žmonės save vertinantys gerai sėkmingiau sprendžia iškilusias problemas bei dažniau pasiekia užsibrėžtų tikslų, kaip ir tie kurių aukšta vidinė darna. Tokių žmonių geresnė psichinė sveikata ir jie lengviau prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų. Vidinė darna, kuomet ji susiformuoja, yra gana pastovi visą gyvenimą, ko negalima pasakyti apie psichologinę savijautą, nes ji labai priklauso nuo įvairių išorinių ir vidinių aplinkos veiksnių [44].
Tyrimais įrodyta, kad slaugytojų amžius, ligos ar sveikatos sutrikimai neturi įtakos jų vidinės darnos jausmui. Tačiau jų patiriama depresija ir distresas reikšmingai susiję su vidinės darnos jausmu. Taip pat labai stipriai koreliuoja su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir vidinės darnos jausmas. Distresas, žema vidinė darna ir žema gyvenimo kokybė reikšmingai susiję su depresija. Depresijos simptomai net labai stipriai susiję su gyvenimo kokybe. Tačiau depresijos atsiradimo priežastis tarp slaugytojų kol kas išlieka neaiški. Žema vidinė darna gali būti tiesiog asmenybės bruožas ir kaip vienas iš depresijos simptomų ir distreso atsiradimo priežasčių [43].
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vidinė darna statistiškai patikimai siejosi su gydytojų specialybe (p=0,017). Iš atlikto tyrimo duomenų matyti, kad onkologai pasižymi žemesne vidine darna, nei bendrosios praktikos gydytojai ar psichiatrai (žr. 4 pav.) [45].
4 pav. Lietuvos gydytojų vidinė darna pagal specialybes (proc.)
Švedijoje buvo atliktas tyrimas tarp psichiatrijos skyriuje dirbančių slaugytojų, siekiant išsiaiškinti kaip slaugytojų vidinės darnos jausmas, kūrybiškumas darbe, patiriama įtampa ir pasitenkinimas darbu atsiliepia darbo kokybei. Tyrimo rezultatai buvo atlikti, ir po to vėl pakartoti po 6 ir 12 mėnesių. Su darbu susijusi įtampa kito nuo 36,5 proc. iki 33,2 proc. per 12 mėnesių. Ištyrus kūrybingumo galimybes darbe ir klimato sąlygas iš 10 pateiktų dimensijų 3 pasitvirtino, tai pasitikėjimas, konfliktai, ir idėjos. Kiti gauti rezultatai parodė, kad stipriais koreliaciniais ryšiais susijusi stipri vidinė darna su mažu darbo krūviu, bet patenkinamų darbo
sąlygų aplinkoje. Sistemingos klinikinės priežiūros ir slaugos planus sudaro vienos rūšies strategija, kuri pagerina darbo klimatą ir kūrybiškumą [46].
Aukštas vidinės darnos jausmas prailgina žmogaus gyvenimo trukmę. Taip pat, vidinė darna labai glaudžiai susijusi su psichine, fizine ir psichosomatine sveikata. Žmonių su žema vidine darna labiau išreikšti psichosomatiniai simptomai, jie labiau linkę į depresiškumą ir nerimą. Žmonės turintys aukštą vidinę darną labiau linkę spręsti problemas, o ne jų išvengti. Vidinė darna neigiamai koreliuoja su sveikatos sutrikimo simptomais ir stresu bei gali sumažinti pastarojo įtaką žmogaus sveikatai. Turėdami aukšta vidinę darną žmonės mažiau patiria neigiamų emocijų bei lengviau įveikia atsiradusį stresą. Todėl šių žmonių psichinė sveikata yra geresnė, nei žmonių su žema vidine darna [2, 3, 44, 47].
1.4 Sąsajos tarp psichosocialinių veiksnių darbe ir savo sveikatos vertinimo Dėl ekonomikos globalizacijos, informacijos spartos ir ryšių technologijų labai pasikeitė darbo vietos ir išaugo jų įvairovė bei protinio darbo krūvis. Darbo aplinka vaidina svarbų vaidmenį darbuotojų sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad dažniausi sveikatos sutrikimai susiję su darbe patiriamu stresu yra kaklo, žasto, nugaros ir kojų raumenų skausmai, nuovargis ir galvos skausmas. Geresnė bendra ir psichinė sveikata susijusios su mažesniais kaklo ir peties skausmais. Bloga psichinė sveikata gali išprovokuoti kaklo ir peties skausmus [48, 49].
Europos Sąjungos (ES) gyventojai susiduria su vis nukeliamo pensinio amžiaus problema. Tyrimais nustatyta, kad slaugytojų ketinimas anksčiau išeiti į pensiją susijęs su organizaciniais ir su darbu susijusiais veiksniais: savo sveikatos vertinimo, darbo krūvio padidėjimo, šeimyninės padėties, lyties, neįgalumo, kaitos ir plėtros galimybių, artėjančios mirties. Tai priklauso nuo medicininės ir psichosocialinės būklės bei neigiamo požiūrio į vyresnio amžiaus slaugytojas. Vyresnio amžiaus slaugytojos dažniau palieka savo profesiją dėl sveikatos stokos nei jaunesnės [50, 51].
Karaseko ir Teorelio darbo reikalavimų ir kontrolės modelis (Job Demands Control model) yra geriausias siekiant nustatyti sąsajas tarp sveikatos ir psichologinių veiksnių darbe. Šis modelis išskiria dvi svarbiausias darbo dimensijas, tai darbo kontrolę ir darbo reikalavimus. Remiantis šiomis svarbiausiomis dimensijomis iškeliami 4 pagrindiniai darbo tipai:
Aukšti reikalavimai ir maža kontrolė – darbe jaučiama stipri įtampa. Maži reikalavimai ir aukšta kontrolė – darbe jaučiama menka įtampa.
Aukšti reikalavimai ir aukšta kontrolė – aktyvus darbas.
Maži reikalavimai ir maža kontrolė – pasyvus darbas [22, 25, 52].
R. A. Karaseko reikalavimų darbe modelis ir jo išvados teigia, kad darbo kontrolė labai susijusi su darbe patiriamu stresu. Iš to, galime spręsti, kad darbuotojai, kurių darbe aukšta kontrolė, labiau motyvuoti susidoroti su jiems pavesta užduotimi t.y. daugiau investuoja energijos, laiko bei sveikatos pavestam darbui atlikti [25].
Stresas darbe turi neigiamą poveikį sveikatos įstaigų darbuotojų sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad darbo aplinkos poveikis sveikatai skirtingose Europos šalyse nevienodas. Darbo viršvalandžių poveikio sąsajos su prastesne sveikata labiau išryškėja Rytų Europos darbuotojams. Tuo tarpu, Vakarų Europoje ryškesnės sąsajos tarp autonomijos ir sveikatos. Taigi, Rytų Europos sveikatos įstaigų darbuotojų darbo sąlygos prastesnės nei Vakarų Europos. Blogesnės darbo sąlygos turi didelės įtakos darbuotojų sveikatai. Gali būti, kad Rytų ir Vakarų Europos darbo sąlygų skirtumą nulemia visuomenės sveikatos priežiūrai skiriamos išlaidos, darbo rinkos padėtis bei politikos lankstumas. Vakarų Europoje vyrauja aukštesnė darbo kontrolė. Didžiausias procentas darbuotojų savo sveikatą kaip blogą įvardino Vengrijoje 34,8 proc., o sveikiausi t.y. geriausiai savo sveikatą įvertino Švedijos sveikatos įstaigų darbuotojai 35,5 proc., tuo tarpu Bulgarijoje sveikais save laikančių tik 11,1 proc. Taip pat, tarp šalių išryškėjo skirtumai tarp patiriamo streso darbe ir darbo kontrolės. Jungtinės Karalystės ir Bulgarijos darbuotojai įvardino, jog jų darbo krūvis labai didelis. Tačiau Vokietijoje ir Bulgarijoje daugiau dirbama pamainomis ir daugiau viršvalandžių lyginant su kitomis Europos šalimis. Vengrijos ir Bulgarijos darbuotojai, teigė, kad pas juos aukštas darbo autonomijos lygis, o Portugalijoje ir Vengrijoje aukšta darbo laiko autonomija [53].
Didžioji dalis Lietuvos slaugytojų savo sveikatą vertina neigiamai. Svarbiausi veiksniai nulemiantys tokį slaugytojų savo sveikatos vertinimą yra žema darbo kontrolė, aukšti darbo reikalavimai, maža socialinė parama iš bendradarbių ar vadovų, susidūrimas su kritinėmis gyvenimo situacijomis darbe, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, patiriamas psichologinis distresas, nepasitenkinimas darbu ir žema vidinė darna [54].
Tarp sveikatos priežiūros darbuotojų labai paplitę skeleto raumenų skausmai. Šiems sutrikimams atsirasti svarbų vaidmenį vaidina tokie darbo veiksniai kaip aušti reikalavimai, žema kontrolė bei socialinės paramos stoka. Siekiant sumažinti darbe patiriamus kaklo ir nugaros skausmus visų pirma reikėtų mažinti keliamus fizinius reikalavimus darbe bei psichosocialinių veiksnių poveikį darbuotojams [48, 52, 55].
Kaip dažniausiai darbe patiriamus sveikatos sutrikimus ES gyventojai įvardijo nugaros ir raumenų skausmus, bei nuovargį ir stresą (žr. 5 pav.) [48].
5 pav. ES valstybėse dažniausiai darbe patiriami sveikatos sutrikimai (proc.)
Tyrimais įrodyta, kad slaugės linkusios į ,,perdegimo“ sindromą, kuris apibūdinamas kaip emocinio išsekimo jausmas, savo asmenybės identiškumo nesuvokimas ir sumažėję pasiekimai darbe. Slaugės patiria stresą, nes joms trūksta socialinės paramos, poilsio, laiko pasirūpinti savimi. Profesinis stresas gali sukelti ne tik sunkių psichinės ir fizinės sveikatos pakenkimų, bet ir sumažėjusią su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu siekti sumažinti slaugytojų patiriamą stresą ir sustiprinti jų gebėjimą prisitaikyti siekiant išvengti ,,perdegimo“ sindromo. Tai galėtų būti pasiekta pertvarkant slaugytojų darbą, pakeičiant pamaininio darbo sistemą ir rengiant slaugytojoms kursus (paskaitas) apie profesinę sveikatą [56].
Airijoje buvo atliktas tyrimas su slaugėmis dirbančiomis prie magnetinio rezonanso tomografo (MRT), siekiant išsiaiškinti ar jos patiria kokių nors nusiskundimų sveikata. Nustatyta, kad net 47 proc. slaugytojų nuolat patiria bent vieną iš tyrime išvardintų simptomų: sunku susikaupti 20 proc. apklaustųjų, sutrikęs miegas 19 proc., jaučia neįprastą mieguistumą / nuovargį 15 proc., skambėjimo pojūtį galvoje jaučia 14 proc. respondenčių [57].
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo eiga, imties apibūdinimas, tiriamųjų kontingentas ir anketos turinys, struktūra
Anketinės apklausos metodu 2011 metų vasario - birželio mėnesiais buvo apklausti kelių Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojos. Iš viso apklausta 278 darbuotojai. Vertinant Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų patiriamą stresą ir įtampą darbe, tyrėme tik vidaus ligų skyriuose dirbantį personalą. Atlikus tyrimą, įvertinome sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbančių vidaus ligų skyriuose, patiriamo streso ir įtampos darbe lygį. Iš viso buvo išdalinta 303 anketos, iš kurių sugrįžo 278 (atsako dažnis – 91,75 proc.), į kurias atsakė darbuotojai, iš jų gydytojai – 43,53 proc. ir bendrosios praktikos slaugytojos – 56,47 proc.
Tiriamųjų gydytojų (n=121) amžiaus vidurkis 52,26±10,55, slaugytojų (n=157) 44,31±8,75; amžiaus skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p=0,0001). Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal lytį moterų buvo 254 (91,37 proc.), vyrų 24 (8,63 proc.).
Buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Naudojome standartizuotą Lietuvoje adaptuotą švedų klausimyną pagal Karaseką – reikalavimai, kontrolė, socialinė parama. Tai tarptautinio lygio labai populiarus klausimynas sveikatai vertinti. Klausimynas sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji – trumpasis švedų klausimynas, kuris susijęs su vidine darna; antroji – įtampos darbe klausimynas, kuris sudarytas iš trijų lygių: reikalavimų darbe lygis, laisvės darbe lygis ir socialinė parama iš bendradarbių ir vadovų. Kiekvienas klausimas turėjo keturis galimus atsakymo variantus nuo ,,niekada“ iki ,,visada“, kur aukšti atsakymai reiškė aukštesnius reikalavimus darbe, žemą kontrolę ir aukštą socialinės paramos lygį. [54, 58].
Kita anketos dalis sudaryta iš 5 klausimų, klausinėjama apie bendrąją sveikatą pastarosiomis savaitėmis, apie požiūrį į save, gydytojo diagnozuotus ar gydytus susirgimus per paskutinius dvylika mėnesių. Psichologiniam distresui arba minimaliems psichikos sveikatos sutrikimams įvertinti naudojome Lietuvoje adaptuotą bendrosios sveikatos klausimyną (GHQ-12) [54]. Vidinė skalės dermė, išreikšta Cronbach alpha koeficientu buvo 0,694. Trys ir daugiau simptomų vertinti kaip minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai.
Taip pat buvo klausimai apie fizinio darbo krūvį ir naktinio darbo buvimą, pasitenkinimą darbu.
Toliau buvo užduodami klausimai apie kritines situacijas šeimoje (skyrybos, šeimos nario mirtis ar sunki nepagydoma liga, sunkios finansinės problemos šeimoje), fizinį aktyvumą, ūgį, svorį, gyvensenos veiksnius: rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą.
2.2 Statistinė duomenų analizė
Tyrimui atlikti buvo suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BC – VS(M) – 119 (priedas Nr. 1).
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 14.0 for Windows versijos statistinį duomenų analizės paketą ir MS Excel. Buvo skaičiuojami aprašomosios statistikos parametrai: suma, vidurkis, požymių pasireiškimo dažnis. Kokybinių požymių skirstinių
tapatumui nustatyti naudota 2kriterijus
k i i n np n 1 2 2
, jo laisvės laipsnių skaičius (ll), bei statistinis reikšmingumas. Gautųjų išvadų pasikliautinumo lygmuo yra 0,95 (P=0,95), paklaidos tikimybė – p=0,05. Hipotezė laikoma statistiškai reikšminga, jei p 0,05.
Sąsajoms tarp psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir sveikatos vertinimo nustatyti atlikta logistinės regresijos analizė, apskaičiuotas GS ir jo 95 proc. PI.
Sąsajos tarp dviejų nepriklausomų kintamųjų vertintos vienmatėje analizėje, remiantis Pirsono koreliacija, atsižvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmę ir statistinį reikšmingumą .
Koreliacijos koeficientas r buvo vertinamas jei r reikšmė kito:
nuo 0,9 iki 1,0 (nuo –0,9 iki –1,0) – labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija; nuo 0,7 iki 0,9 (nuo –0,7 iki –0,9) – stipri teigiama (neigiama);
nuo 0,5 iki 0,7 (nuo –0,5 iki –0,7) – vidutinė teigiama (neigiama);
nuo 0,3 iki 0,5 (nuo –0,3 iki –0,5) – silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija; nuo 0,3 iki –0,3 – labai silpna koreliacija.
Vertinti koreliacijos patikimumo lygiai: koreliacija patikima, esant p< 0,05; koreliacija patikima, esant p< 0,01.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Tiriamų veiksnių pasiskirstymas tarp gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų
Siekiant išsiaiškinti sveikatai kenksmingus psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius, tiriamiesiems pateikėme keletą klausimų apie jų darbą, elgseną ir gyvenseną bei bendrąją sveikatą. Tiriamuosius suskirstėme pagal pareigas į gydytojus ir bendrosios praktikos slaugytojas, siekiant palyginti sveikatai kenksmingų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai pagal profesijas (žr. 3, 4, 5 lentelės).
Ištyrus savo sveikatos vertinimą, sveikatą prieš metus, vidinę darną ir aukštą arterinį kraujospūdį pagal profesijas, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (žr. 3 lentelė).
3 lentelė. Sveikatos rodiklių pasiskirstymas tarp gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų
Tiriami veiksniai
Atsakymų variantai
Gydytojai Bendrosios praktikos slaugytojos
x²; p N % N % Savo sveikatos vertinimas Gera 54 44,6 71 45,2 0,01; 0,92 Bloga 67 55,4 86 54,8 Sveikata prieš metus Geresnė 10 8,3 11 7,0 1,28; 0,53 Ta pati 69 57,0 100 63,7 Blogesnė 42 34,7 46 29,3 Vidinė darna Stipri 14 11,6 29 18,5 3,07; 0,22 Tarpinė 76 62,8 85 54,1 Silpna 31 25,6 43 27,4 Aukštas arterinis kraujospūdis Nėra 77 63,6 108 68,8 0,82; 0,37 Yra 44 36,4 49 31,2
Kaip teigia M. C. Bernard savo atliktame tyrime, norint išlaikyti pusiausvyrą, medikų darbe, reikalinga ne tik stipri vadovų parama, stiprus savikontrolės jausmas, bet ir labai stiprus vidinės darnos jausmas. Jo atlikto tyrimo duomenimis patikimais statistiniais ryšiais susijęs vidinės darnos jausmas su slaugytojų patiriamu stresu [41].
E. Žilienės atlikto tyrimo duomenimis, greitosios pagalbos ir slaugos ligoninės medikai, savo sveikatą vertina prasčiau nei poliklinikos darbuotojai [14]. Tam įtakos turi jų pamaininis, naktinis darbas, viršvalandžiai, fizinis krūvis bei dažnesnis susidūrimas su mirtimi bei stresinėmis situacijomis [14, 53].
Išanalizavus darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymą tarp gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų pagal darbo aplinkos įtaką, mes ištyrėme ir nustatėme, kad gydytojų aukštesnė darbo kontrolė nei bendrosios praktikos slaugytojų (71,9 proc., 38,9 proc., p<0,001). Taip pat, gydytojų aukštesni reikalavimai darbe (41,3 proc., 33,8 proc., p=0,20). Tačiau didesnę įtampą darbe patiriančios slaugytojos (35,5 proc., 55,4 proc., p<0,001). Manome, kad žema darbo kontrolė turi didelės įtakos bendrosios praktikos slaugytojų patiriamai įtampai darbe. Statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant pagal profesijas, tarp žemos socialinės paramos ir psichologinio distreso nepastebėta (žr. 4 lentelė).
4 lentelė. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas tarp gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų
Tiriami veiksniai
Atsakymų variantai
Gydytojai Bendrosios praktikos slaugytojos
x²; p N % N % Reikalavimai darbe Žemi 71 58,7 104 66,2 1,68; 0,20 Aukšti 50 41,3 53 33,8 Kontrolė darbe Aukšta 87 71,9 61 38,9 29,98; <0,001 Žema 34 28,1 96 61,1
Įtampa darbe Nėra 78 64,5 70 44,6 <0,00110,85;
Yra 43 35,5 87 55,4
Parama darbe Aukšta 79 65,3 102 65,0 0,25; 0,96
Žema 42 34,7 55 35,0 Psichologinis distresas Nėra 84 69,4 114 72,6 0,34; 0,56 Yra 37 30,6 43 27,4
Olandijoje buvo atliktas tyrimas su aštuoniomis Europos valstybėmis: Olandija, Suomija, Jungtine Karalyste, Bulgarija, Vengrija, Švedija, Portugalija ir Vokietija. Vengrijos ir Bulgarijos medicinos personalas turi didžiausią laiko ir darbo autonomiją darbe. Tyrimu
nustatyta, kad ligoninių darbuotojai turėdami didesnę laiko ir darbo autonomiją nesijaučia geresnės sveikatos. Tačiau Olandijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės medicinos darbuotojai mano, kad jų sveikata yra geresnė nei kolegų Vengrų. Tarp medicinos darbuotojų patiriamo streso ir darbo kontrolės nėra nustatytas statistiškai reikšmigas ryšys [53]. Tačiau Airijoje atlikto tyrimo duomenimis, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp psichosocialinės darbo aplinkos ir patiriamos įtampos darbe bei darbo reikalavimų (p<0,01) [22]. Didėjant reikalavimams darbe, didėja emocinis išsekimas (p<0,001) [26].
R. Vilmantaitės ir A. Šeškevičiaus atlikto tyrimo duomenimis, slaugytojų patiriama įtampa darbe labai stipriai susijusi su darbo krūviu. Įtampa išlieka ir baigus darbą, taip teigė net 75 proc. respondentų. Dėl patiriamos įtampos slaugytojos turi bendravimo problemų darbe, kyla konfliktinės situacijos su kolegomis, pacientais ir jų artimaisiais [21].
Lietuvoje atlikto tyrimo su pirminės sveikatos priežiūros slaugytojomis duomenimis, konfliktai su gydytojais ir kitomis slaugytojomis bei žema socialinė parama statistiškai reikšmingai susiję su perdegimo sindromu, emociniais ir depresijos simptomais (p<0,001) [26].
Užsienio tyrimai rodo, kad didelės įtakos medicinos personalo patiriamai įtampai ir stresui darbe turi aukšti darbo reikalavimai, žema darbo kontrolė, žema socialinė parama bei žema vidinė darna [15, 22].
Išanalizavus duomenis pagal gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų elgseną ir gyvenseną bei pasitenkinimą darbu, statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėjo tarp tokių veiksnių kaip: alkoholio vartojimas, patirtos krizės šeimoje, pasitenkinimas darbu (žr. 5 lentelė).
Siekiant išsiaiškinti kiek dažnai respondentai vartoja alkoholį pateikėme galimus atsakymo variantus: nevartoja, atsitiktinai vartoja, kartą per savaitę ir dažniau vartoja alkoholį. Gydytojų atsitiktinai arba kartą į savaitę ir dažniau vartojančių alkoholį nustatytas didesnis procentas nei bendrosios praktikos slaugytojų (p<0,001) (žr. 5 lentelė). Manome, kad taip gali būti dėl to, kad gydytojų darbas reikalauja daugiau atsakomybės, jų aukštesni darbo reikalavimai ir didesnė darbo kontrolė (žr. 4 lentelė).
Respondentų buvo klausiama apie per metus išgyventas kritines situacijas šeimoje. Mes ištyrėme ir nustatėme, kad bendrosios praktikos slaugytojos daugiau patyrė krizių šeimoje per metus nei gydytojai (23,1 proc., 34,4 proc., p<0,04) (žr. 5 lentelė).
Tarp gydytojų nustatytas didesnis pasitenkinimas darbu nei tarp bendrosios praktikos slaugytojų (83,5 proc., 66,9 proc., p<0,01) (žr. 5 lentelė). Manome, kad tam įtakos galėjo turėti tai, kad slaugytojų darbas nėra pakankamai įvertinamas [21].
5 lentelė. Tiriamų veiksnių pasiskirstymas tarp gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų pagal elgseną ir gyvenseną
Tiriami veiksniai
Atsakymų variantai
Gydytojai Bendrosios praktikos slaugytojos
x²; p N % N % Fizinis aktyvumas Kasdien 15 12,4 15 9,6 0,87; 0,65 Kas savaitę 36 29,8 53 33,8 Rečiau 70 57,9 89 56,7 Rūkymas Nerūko 101 83,5 123 78,3 1,15; 0,28 Rūko 20 16,5 34 21,7 Alkoholis Nevartoja 17 14,0 58 36,9 24,79; <0,001 Atsitiktinai 84 69,4 92 58,6 Kas savaitę ir dažniau 20 16,5 7 4,5
Krizės šeimoje Nėra 93 76,9 103 65,6 4,16; 0,04
Yra 28 23,1 54 34,4
Pasitenkinimas darbu
Patenkintas 101 83,5 105 66,9
10,19; 0,01 Nei taip nei ne 16 13,2 45 28,7
Nepatenkintas 4 3,3 7 4,5
Taivane atlikto tyrimo duomenimis dažnai vartojančių alkoholį gydytojų tik 4,44 proc. Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp moterų medikių, kurios yra vienišos, turi daugiau nei aštuonis budėjimus į mėnesį ir alkoholio vartojimo [59].
Mes tyrėme bendrosios praktikos slaugytojų patiriamo psichologinio distreso dažnį palyginus su gydytojais logistinės regresinės analizės modelyje (žr. 6 lentelė) ir nustatėme tendenciją bendrosios praktikos slaugytojoms 1,67 karto dažniau patirti psichologinį distresą, palyginus su gydytojais, atsižvelgiant į amžiaus, lyties, reikalavimų, kontrolės, paramos, savo
sveikatos vertinimo, krizių šeimoje, naktinio darbo, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio vartojimo ir vidinės darnos įtaką.
6 lentelė. Bendrosios praktikos slaugytojų patiriamas psichologinis distresas palyginus su gydytojais logistinės regresinės analizės modelyje
Tiriamieji 1 modelis 2 modelis 3 modelis 4 modelis GS; 95 proc. PI GS; 95 proc. PI GS; 95 proc. PI GS; 95 proc. PI
Bendrosios praktikos slaugytojos palyginus su gydytojais 1,75; 1,01 – 3,03 1,64; 0,92 – 2,93 1,96; 0,98 – 3,88 1,67; 0,81 – 3,44 GS – galimybių santykis;
95 proc. PI – pasikliautinieji intervalai; 1 modelis: atsižvelgiant į amžiaus įtaką;
2 modelis: atsižvelgiant į amžiaus ir lyties įtaką;
3 modelis: atsižvelgiant į amžiaus, lyties, reikalavimų, kontrolės, paramos, savo sveikatos vertinimo, krizių šeimoje, naktinio darbo ir vidinės darnos įtaką;
4 modelis: atsižvelgiant į amžiaus, lyties, reikalavimų, kontrolės, paramos, savo sveikatos vertinimo, krizių šeimoje, naktinio darbo, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio vartojimo ir vidinės darnos įtaką.
3.2 Gydytojų savo sveikatos vertinimas
Atskirai ištyrėme gydytojus, siekiant išsiaiškinti, kokius sveikatai kenksmingus psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius jie patiria ir kaip vertina savo sveikatą. Mes nustatėme, kad statistiškai reikšmingi skirtumai gavosi tarp gydytojų ir psichologinio distreso, vidinės darnos, fizinio aktyvumo ir aukšto arterinio kraujospūdžio (žr. 7, 8 lentelės).
Patiriantys psichologinį distresą ir blogai savo sveikatą vertinantys nurodė 38,8 proc. gydytojų (p=0,03). Nemaža dalis gydytojų besiskundžiančių bloga sveikata savo vidinę darną įvertino kaip silpną 40,3 proc. (p<0,001) (žr. 7 lentelė).
Ištyrus darbo reikalavimų, kontrolės, socialinės paramos ir įtampos darbe sąsajas su savo sveikatos vertinimu, nustatėme, kad 46,3 proc. aukštus reikalavimus darbe turinčių gydytojų
savo sveikatą įvertino kaip blogą. Didesnė dalis gydytojų. besiskundžiančių bloga sveikata, teigė patiriantys žemą galimybę patiems kontroliuoti savo darbą (32,8 proc.) palyginus su gerai vertinusiais savo sveikatą gydytojais (22,2 proc.). Žema socialine parama ir bloga sveikata skundėsi 40,3 proc. gydytojų. Įtampą patiriančių ir bloga sveikata besiskundžiančių gydytojų buvo 37,3 proc. (žr. 7 lentelė).
7 lentelė. Gydytojų savo sveikatos vertinimas pagal darbo aplinkos veiksnių įtaką
Tiriami veiksniai
Atsakymų variantai
Gera sveikata Bloga sveikata
x²; p N % N % Psichologinis distresas Nėra 43 79,6 41 61,2 4,79; 0,03 Yra 11 20,4 26 38,8 Reikalavimai darbe Žemi 35 64,8 36 53,7 1,52; 0,22 Aukšti 19 35,2 31 46,3 Kontrolė darbe Aukšta 42 77,8 45 67,2 1,67; 0,20 Žema 12 22,2 22 32,8
Įtampa darbe Nėra 36 66,7 42 62,7 0,21; 0,65
Yra 18 33,3 25 37,3
Parama darbe Aukšta 39 72,2 40 59,7 2,07; 0,15
Žema 15 27,8 27 40,3 Vidinė darna Stipri 12 22,2 2 3,0 23,08; <0,001 Tarpinė 38 70,4 38 56,7 Silpna 4 7,4 27 40,3
2011 m. Taivane atlikto tyrimo duomenimis, nustatytas labai stiprus ryšys tarp gydytojų patiriamos depresijos ir aukštų darbo reikalavimų, žemos darbo kontrolės bei žemos socialinės paramos (p<0,001) [59].
Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, 22,4 proc. gydytojų patiria įtampą darbe, kuri susijusi su aukštais reikalavimais ir žema kontrole darbe. 72 proc. gydytojų sakosi, patiriantys tiek įtampos darbe, kad po darbo nebeturi pakankamai jėgų bendrauti su partneriu ir vaikais, o 80 proc., kad neturi jėgų užsiimti mėgstama veikla. 44 proc. gydytojų mano, kad jų per didelis darbo krūvis, ko pasekoje kenčia pacientų priežiūros kokybė [15].
Taip pat, respondentų buvo klausiama, kiek dažnai jie sportuoja ir dauguma gydytojų atsakė, kad rečiau nei kartą per savaitę, kas, manome, galėtų įtakoti ir blogesnę jų sveikatą 68,7 proc. (p=0,02) (žr. 8 lentelė).
8 lentelė. Gydytojų savo sveikatos vertinimas pagal elgsenos ir gyvensenos rizikos veiksnius
Tiriami
veiksniai Atsakymų variantai
Gera sveikata Bloga sveikata
x²; p N % N % Fizinis aktyvumas Kasdien 7 13,0 8 11,9 8,46; 0,02 Kas savaitę 23 42,6 13 19,4 Rečiau 24 44,4 46 68,7 Rūkymas Nerūko 46 85,2 55 82,1 0,21; 0,65 Rūko 8 14,8 12 17,9 Alkoholis Nevartoja 8 14,8 9 13,4 4,37; 0,11 Atsitiktinai 33 61,1 51 76,1 Kas savaitę ir dažniau 13 24,1 7 10,4
Krizės šeimoje Nėra 44 81,5 49 73,1 1,17; 0,28
Yra 10 18,5 18 26,9
Pasitenkinimas darbu
Patenkintas 49 90,7 52 77,6
3,74; 0,15 Nei taip nei ne 4 7,4 12 17,9
Nepatenkintas 1 1,9 3 4,5
Yra 13 24,1 31 46,3
2011 m. Taivane atlikto tyrimo duomenimis, 14,6 proc. nesportuojančių, 29,2 proc. rūkančių ir 38,1 proc. vartojančių alkoholį gydytojų serga depresija [59].
Logistinės analizės rezultatai (žr. 6 pav.) rodo, kad gydytojai, besiskundžiantys bloga sveikata, pasižymėjo net 14 kartų dažniau statistiškai reikšmingai žemesne vidine darna, o patiriantys psichologinį distresą, krizes šeimoje bei retai sportuojantys 4 kartus dažniau blogai vertino savo sveikatą.
6 pav. Gydytojų savo sveikatos vertinimo sąsajos su tiriamais veiksniais logistinės regresinės analizės modelyje
3.3 Bendrosios praktikos slaugytojų savo sveikatos vertinimas
Ištyrus bendrosios praktikos slaugytojas, siekėme išsiaiškinti kokius sveikatai kenksmingus psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius jos patiria ir kaip vertina savo sveikatą. Nustatėme, statistiškai reikšmingus skirtumus tarp bendrosios praktikos slaugytojų savo sveikatos vertinimo ir psichologinio distreso, reikalavimų darbe, socialinės paramos, vidinės darnos, pasitenkinimo darbu ir aukšto arterinio kraujospūdžio (žr. 9, 10 lentelės).
Patiriančios psichologinį distresą ir blogai savo sveikatą vertinančios nurodė 33,7 proc. (p=0,05) bendrosios praktikos slaugytojų. Savo sveikatą kaip blogą įvertino 41,9 proc. (p=0,02) respondenčių, kurių darbo reikalavimai yra aukšti. Žema darbo kontrolė, taip pat, turėjo įtakos blogam savo sveikatos vertinimui 62,8 proc. Net 59,3 proc. bendrosios praktikos slaugytojų, patiriančių įtampą darbe, skundėsi prasta sveikata. Žema socialinė parama ir bloga sveikata 41,9 proc. (p=0,05), nustatytas, kaip statistiškai reikšmingas rodiklis tarp respondenčių. 33,7 proc. (p=0,01) bendrosios praktikos slaugytojų savo vidinę darną įvertino kaip silpną, atitinkamai sveikatą vertino kaip blogą (žr. 9 lentelė).
9 lentelė. Bendrosios praktikos slaugytojų savo sveikatos vertinimas pagal darbo aplinkos veiksnius Tiriami veiksniai Atsakymų variantai
Gera sveikata Bloga sveikata
x²; p N % N % Psichologinis distresas Nėra 57 80,3 57 66,3 3,83; 0,05 Yra 14 19,7 29 33,7 Reikalavimai darbe Žemi 54 76,1 50 58,1 5,58; 0,02 Aukšti 17 23,9 36 41,9 Kontrolė darbe Aukšta 29 40,8 32 37,2 0,22; 0,64 Žema 42 59,2 54 62,8
Įtampa darbe Nėra 35 49,3 35 40,7 1,16; 0,28
Yra 36 50,7 51 59,3
Parama darbe Aukšta 52 73,2 50 58,1 3,90; 0,05
Žema 19 26,8 36 41,9 Vidinė darna Stipri 20 28,2 9 10,5 9,48; 0,01 Tarpinė 37 52,1 48 55,8 Silpna 14 19,7 29 33,7
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, savo sveikatą kaip blogą įvertino 39,6 proc. slaugytojų. Aukštais darbo reikalavimais ir bloga sveikata skundėsi 59,7 proc., žema darbo kontrole ir bloga sveikata 47,8 proc., žema socialine parama ir bloga sveikata 49,3 proc., silpna vidine darna ir bloga sveikata 35 proc. slaugytojų [54].
Taip pat, ištyrėme bendrosios praktikos slaugytojų savo sveikatos vertinimą pagal elgsenos ir gyvensenos rizikos veiksnius ir nustatėme statistiškai reikšmingus skirtumus tarp pasitenkinimo darbu ir blogo savo sveikatos vertinimo (p=0,02) (žr. 10 lentelė) bei statistiškai reikšmingus skirtumus tarp bendrosios praktikos slaugytojų patiriamo aukšto arterinio kraujospūdžio ir savo sveikatos vertinimo. 45,3 proc. (p<0,001) slaugytojų turi aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą (žr. 10 lentelė).
