Medicinos fakulteto studentų subjektyvus sveikatos vertinimas

vertinimas

Subjektyvus sveikatos vertinimas yra daugiareikšmė sąvoka, turinti sąsajų su asmens socialiniais ir demografiniais rodikliais bei su sveikata susijusiais veiksniais, tačiau lemiamos reikšmės subjektyvios sveikatos vertinimui tyrimo metu turi asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė: lėtinės ligos, ribotas aktyvumas, psichikos sutrikimai [48; 69; 84].

Analizuojant šio tyrimo rezultatus, paaiškėjo, jog didžioji dalis (58,5 proc.) tiriamųjų savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai. Kas trečias (34,0 proc.) savo sveikatą vertino patenkinamai, beveik kas dešimtas (7,5 proc.) - blogai ir labai blogai. Studentams, vertinant savo sveikatos būklę, nustatyta reikšminga priklausomybė tarp subjektyvaus sveikatos vertinimo ir lyties. Vaikinai dažniau nei merginos savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai (atitinkamai 62,8 proc. ir 56,6 proc., p < 0,05). Subjektyvus sveikatos vertinimas tarp kursų reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05), todėl pateikiant savo sveikatos vertinimo rezultatus, į kursą nebuvo atsižvelgta (pav. 1).

Lyginant vaikinus ir merginas χ² = 5,6; lls = 2; p < 0,05

Pav. 1 Vaikinų ir merginų skirstinys (proc.) pagal subjektyvų sveikatos vertinimą

Panašūs rezultatai buvo gauti ir M. Basevičienės 2005 m. atliktame tyrime, kurio metu buvo nustatyta, jog moterų, vertinusių savo sveikatą labai gerai ir gerai, buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei vyrų (atitinkamai 21,7 proc. ir 34,0 proc., p < 0,001), o vyrai rečiau sveikatą vertino vidutiniškai ir blogai bei labai blogai (p < 0,01). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp subjektyvaus sveikatos vertinimo ir lyties [9]. Gerą studentų nuomonę apie savo sveikatą atskleidžia ir kitų autorių tyrimai. Įdomu pastebėti, kad A. Kavaliauskienė, 2010 m. apklaususi dvylikos aukštųjų mokyklų studentus, pateikia kiek kitokias subjektyvios sveikatos vertinimo tendencijas. Labai gerai ir gerai savo sveikatą

62,8 34,5 2,7 56,6 33,7 9,7 0 10 20 30 40 50 60 70

Gerai ir labai gerai Patenkinamai Blogai ir labai blogai Proc.

Vaikinai Merginos

vertino 82,1 proc., patenkinamai - 16,5 proc., o labai blogai ir blogai - tik 1,4 proc. apklaustųjų [52]. Lyginant šio tyrimo rezultatus su A. Kavaliauskienės tyrimo rezultatais, galima daryti prielaidą, kad medicinos studijų studentai kritiškiau vertina savo sveikatą, bei vertindami savo sveikatos būklę, apima daugiau sveikatą įtakojančių veiksnių.

S. Poteliūnienės ir kitų autorių atlikti tyrimai parodė, kad studentai nors ir vertina savo sveikatą gerai ir labai gerai, ištikrųjų ja rūpinasi mažai [78]. Panašios tendencijos pastebimos ir šiame tyrime. Absoliuti dauguma (94,6 proc.) tiriamųjų nurodė besirūpinantys savo sveikata, tačiau iš jų 55,5 proc. - tik „Kartais“. Analizuojant studentų rūpinimosi savo sveikata dažnį, statistiškai reikšmingi skirtumai nei tarp vaikinų ir merginų, nei tarp II ir V kursų nebuvo rasti (p > 0,05), todėl pateikiant rūpinimosi savo sveikata dažnio rezultatus, į lytį ir kursą nebuvo atsižvelgta (pav. 2).

Pav.2 Studentų skirstinys (proc.) pagal atsakymus į klausimą “Ar rūpinatės savo sveikata?”

Panašūs rezultatai gauti ir A. Muliarčiko ir bendraautorių tyrime, kuriame paaiškėjo, jog daugiau kaip trys ketvirtadaliai (85 proc.) apklaustųjų Kauno aukštųjų mokyklų studentų rūpinasi savo sveikata, jos būkle [67].

Mokslinių tyrimų duomenimis, didžioji dalis studentų maisto papildus laiko viena veiksmingiausių priemonių, siekiant pagerinti sveikatą [94]. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, jog per praėjusį mėnesį reguliariai maisto papildus vartojo maždaug kas trečias (36,4 proc.) studentas, statistiškai reikšmingai merginos dažniau nei vaikinai (atitinkamai 42,2 proc. ir 23,0 proc., p < 0,001) (3 priedas). Įdomu pastebėti, jog 2010 m. R. Stukas ir kt. nustatė, jog didžioji dalis studentų medikų (76,3 proc. merginų ir 62,8 proc. vaikinų) vartoja maisto papildus [94].

D. Petrausko teigimu, vienas iš sudėtinių sveikatos būklę lemiančių veiksnių – lankymasis pas gydytoją [69]. Vertinant studentų per pastaruosius 12 mėn. kreipimosi į gydytoją dėl ligos (išskyrus odontologą) dažnį, nustatyta, jog 55,8 proc. visų tiriamųjų bent vieną kartą per pastaruosius metus

39,1% 55,5% 5,4% Dažnai Kartais Niekada

kreipėsi į gydytoją. Beveik kas dešimtas (8,6 proc.) - net tris ir daugiau kartų. Panašūs duomenys gauti 2008 m. atliktame studentų gyvenimo kokybės tyrime, kurio metu J. P. Jankauskas ir kt. nustatė, jog per vienerius studijų metus kas antras studentas buvo priverstas dėl ligos kreiptis į gydytoją, o daugiau negu tris kartus kreipėsi 12,0 proc. tyrime dalyvavusių studentų [39].

Analizuojant šio tyrimo rezultatus, statistiškai reikšmingi skirtumai aptikti tarp lyčių. Merginos dažniau nei vaikinai nurodė tris ir daugiau kartų besikreipusios į gydytoją dėl ligos (atitinkamai 10,1 proc. ir 5,3 proc., p < 0,05). Vertinant kreipimosi į gydytoją dėl ligos per pastaruosius 12 mėn. dažnį, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp II ir V kurso studentų nerasta (p > 0,05), todėl pateikiant rezultatus, į kursą nebuvo atsižvelgta (pav. 3).

Lyginant vaikinus ir merginas χ² = 6,0; lls = 2; p < 0,05

Pav. 3 Vaikinų ir merginų skirstinys (proc.) pagal kreipimosi į gydytoją dėl ligos per pastaruosius 12 mėn. dažnį

Šiuos rezultatus patvirtina ir L. Viraliūnaites 2006 m. atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog merginos statitiškai patikimai dažniau nei vaikinai per pastarąjį pusmetį kreipėsi į gydytoją (p < 0,05) [114].

Daug žmonių nesikreipia į gydytojus, o gydosi patys. Mūsų visuomenėje vis daugiau vartojama medikamentų, o neretai jais ir piktnaudžiaujama. Tarptautinio tyrimo FinBalt (Suomijos ir Baltijos šalių gyventojų gyvensenos tyrimas) duomenimis, dauguma Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gyventojų per pastaruosius 12 mėn. vartojo vaistus [81]. Ši tendencija pastebima ir šiame tyrime. Beveik kas antras (47,7 proc.) studentas per pastaruosius 12 mėn. reguliariai (t.y. kasdien arba 1 - 2 kartus per savaitę) vartojo vaistus. Statistiškai reikšmingai merginos, lyginant su vaikinais, vartojo dažniau ir daugiau vaistų grupių (p < 0,01). 1 - 2 vaistų grupes reguliariai vartojo beveik kas antra (45,0 proc.) mergina ir beveik kas trečias (29,2 proc.) vaikinas. Analizuojant studentų reguliariai

53,1 41,6 5,3 40,3 49,6 10,1 0 10 20 30 40 50 60

Nė vieno karto 1-2 kartai 3 kartai ir daugiau Proc.

Vaikinai Merginos

vartojamų vaistų grupių kiekį, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp II ir V kurso studentų nerasta (p > 0,05), todėl pateikiant rezultatus, į kursą nebuvo atsižvelgta (pav. 4).

Lyginant vaikinus ir merginas χ² = 11,3; lls = 2, p < 0,01

Pav.4 Vaikinų ir merginų skirstinys (proc.) pagal reguliariai per partarąjį mėnesį vartojamų vaistų grupių kiekį

Panašius rezultatus 2009 m. pateikė R. Proškuvienė ir kt. Tyrimo metu buvo atskleista, jog didžioji dalis studentų reguliariai vartojo vaistus, statistiškai patikimai merginos daugiau nei vaikinai (p < 0,05) [81].

Šio tyrimo rezultatai atskleidė, jog per praėjusį mėnesį daugiausiai studentų – t.y. 22,9 proc. reguliariai vartojo vaistus nuo peršalimo ligų, 10,5 proc. – raminamuosius, psichotropinius vaistus, o 9,7 proc. – nuo skrandžio ir žarnyno ligų (lent. 2).

Lentelė Nr. 2 Vaikinų ir merginų, per praėjusį mėnesį reguliariai (t.y. kasdien ar 1 - 2 kartus per savaitę) vartojusių vaistus, skirstinys (proc.)

Lytis (proc.) Vaistai Vaikinai (n = 42) Merginos (n = 138) Statistinė priklausomybė Migdomieji 3,5 4,7 χ² = 0,2; lls = 1; p > 0,05

Nuo peršalimo ligų 17,7 25,2 χ² = 2,4; lls = 1; p > 0,05 Psichotropiniai, raminantys 8,0 11,6 χ² = 1,1; lls = 1; p > 0,05

Analgetikai (skausmą malšinantys) 7,1 27,1* χ² = 19,0; lls = 1; p < 0,001

Antialerginiai 4,4 5,0 χ² = 0,1; lls = 1; p > 0,05

Antibiotikai 9,7 5,4 χ² = 2,3; lls = 1; p > 0,05

Nuo skrandžio, žarnyno ligų 8,8 10,1 χ² = 0,1; lls = 1; p > 0,05

65,5 29,2 5,3 46,5 ₄₅ 8,5 0 10 20 30 40 50 60 70

Nė vienos 1-2 grupės 3 ir daugiau grupių Proc.

Vaikinai Merginos

* - p < 0,001, lyginant su vaikinais

Pastaba : Respondentai galėjo nurodyti kelias vaistų grupes

Analizuojant įvairių vaistų grupių reguliaraus vartojimo paplitimo skirtumus tarp vaikinų ir merginų, nustatyta, kad dauguma iš jų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Išimtį sudarė tai, kad merginos statistiškai patikimai dažniau nei vaikinai per praėjusį mėnesį reguliariai vartojo analgetikus (atitinkamai 27,1 proc. ir 7,1 proc., p < 0,001).

Kiek kitokias studentų vaistų vartojimo dažnio tendencijas pateikia D. Petrauskas. 2004 m. atlikto tyrimo rezultatus lyginant su šio tyrimo rezultatais, pastebimas gana smarkiai padažnėjęs visų vaistų grupių reguliarus vartojimas tarp studentų. Galima teigti, jog per pastarąjį laikotarpį studentų migdomųjų, analgetikų, antialerginių, vaistų nuo peršalimo bei skrandžio ir žarnyno ligų vaistų vartojimo dažnis padidėjo maždaug 1,5 – 2 kartus, o psichotropinių, raminančių vaistų vartojimo dažnis tarp studentų padidėjo net 4,5 karto [69]. Taigi, galime daryti prielaidą, jog studentų įvairių vaistų vartojimo dažnis turi tendenciją didėti. Tai rodo ir vis blogėjanti studentų sveikatos būklė [30; 81].

Gera savijauta yra pagrindinė prielaida socialiniam, ekonominiam ir asmens vystymuisi bei svarbi gyvenimo kokybės sudėtinė dalis. Nepaisant to, kad tiriamieji savo sveikatą vertino gerai, nemaža jų dalis pateikė daug sveikatos sutrikimų požymių, patirtų per pastaruosius metus. Galima teigti, kad studentai nepakankamai kritiškai vertino savo sveikatą bei nepagrįstai manė esą geros ar labai geros sveikatos būklės. Pagal nusiskundimų sveikata per pastaruosiuos 12 mėn. dažnį, buvo apskaičiuotas studentų savijautos indeksas, kurio vidurkis 99,89 ± 12,68. Atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (53,6 proc.) apklaustų MF studentų pasižymi vidutine savijauta. Analizuojant MF studentų savijautą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp vaikinų ir merginų. Šią išvadą patvirtina ir savijautos indekso skalės įverčių vidurkiai: vaikinų - 103,17 ± 13,12, merginų - 98,46 ± 12,23. Statistiškai reikšmingai vaikinai dažniau nei merginos pasižymėjo geresne savijauta (atitinkamai 34,5 proc. ir 22,9 proc., p < 0,05 ) (pav. 5).

34,5 51,3 14,2 22,9 54,6 22,5 0 10 20 30 40 50 60

Geresnė Vidutinė Blogesnė

Proc.

Vaikinai Merginos

Lyginant vaikinus ir merginas χ² = 6,9; lls = 2; p < 0,05

Pav. 5 Vaikinų ir merginų skirstinys (proc.) pagal savijautą

S. Dadelo ir kt. 2008 m. tyrimo duomenys taip pat patvirtina, jog nepaisant to, kad merginoms būdinga palankesnė sveikatos elgsena, merginų sveikatos būklė yra prastesnė nei vaikinų [20].

Šiame tyrime studentų savijauta tarp kursų reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Šią išvadą patvirtina ir savijautos indekso vidurkiai: II kurso – 99,3 ± 12, 61, V kurso – 101,22 ± 12,62, tačiau pastebimos tendencijos, jog V kurso studentus dažniau vargino įvairūs nusiskundimai sveikata nei II kurso studentus. Blogesne savijauta pasižymėjo 16,5 proc. II kurso ir 21,5 proc. V kurso studentų (4 priedas). Šie rezultatai patvirtina daugelio autorių išvadas, jog studijų metais jaunuolių sveikata blogėja, įgyjama daugiau nesveikos gyvensenos įpročių [20; 30; 69].

Anot A. Petrauskienės ir kt., įvairių negalavimų dažnis yra svarbus jaunų žmonių fizinės ir psichoemocinės sveikatos rodiklis [70]. Analizuojant įvairių nusiskundimų sveikata dažnio paplitimą tarp studentų, šiame tyrime nustatyta, jog per pastaruosius 12 mėn. studentus dažniausiai vargino nuovargis (61,2 proc.), nervinė įtampa (60,1 proc.), miego sutrikimai (35,3 proc.), irzlumas, bloga nuotaika (32,1 proc.) bei bendras silpnumas (31,3 proc.). Kiti nusiskundimai sveikata vargino tik epizodiškai. Šio tyrimo rezultatai patvirtina užsienio autorių tyrimo išvadas, jog emocinė studentų sveikata yra didesnė problema nei jų fizinė sveikata [99]. Panašūs rezultatai buvo gauti ir R. Proškuvienės ir kt. 2009 m. atliktame tyrime, kuriame buvo nustatyta, kad dažniausiai studentai skundėsi galvos skausmais, silpnumu ir greitu nuovargiu bei miego sutrikimais [81].

Analizuojant studentų per pastaruosius metus įvairių subjektyviai išsakomų nusiskundimų sveikata dažnį lyties aspektu, nustatyti statištiškai reikšmingi skirtumai tarp vaikinų ir merginų. Statistiškai reikšmingai merginas dažniau nei vaikinus vargino nervinė įtampa (χ² = 12,0; lls = 2; p < 0,01) (atitinkamai 63,6 proc. ir 52,2 proc.), irzlumas, bloga nuotaika (χ² = 8,5; lls = 2; p < 0,05) (atitinkamai 35,7 proc. ir 23,9 proc.), bendras išsekimas (χ² = 9,0; lls = 2; p < 0,01) (atitinkamai 16,7 proc. ir 9,7 proc.), galvos skausmai (χ² = 10,6; lls = 2; p < 0,01) (atitinkiamai 23,3 proc. ir 12,4 proc.) bei klausos pablogėjimas (χ² = 7,5; lls = 2; p < 0,05) (atitinkamai 4,3 proc. ir 3,5 proc.). Labai ryškus skirtumas aptiktas tarp vaikinų ir merginų patiriamo bendro silpnumo bei nuovargio dažnio. Merginos dažniau nei vaikinai jautė bendrą silpnumą (χ² = 25,5; lls = 2; p < 0,001) (atitinkamai 36,8 proc. ir 18,6 proc. ) bei nuovargį (χ² = 13,1; lls = 2; p < 0,001) (atitinkamai 67,1 proc. ir 47,8 proc). Vaikinus dažniau nei merginas vargino atminties nusilpimas, sloga, pilvo ir skrandžio skausmai, potraukis

* - p < 0,05; ** - p < 0,01,*** - p < 0,001, lyginant su vaikinais

Pav. 6 Per pastaruosius 12 mėn. dažniau nei kartą per savaitę subjektyviai išsakomų nusiskundimų sveikata dažnis tarp vaikinų ir merginų

R. Proškuvienės ir kt. 2009 m. atlikto tyrimo rezultatai taip pat patvirtina, jog daugiau nusiskundimų sveikata turi merginos. Pastarąsias tendencijas konstatuoja ir kiti autoriai, kurie teigia, kad moterų gyvenseną galima vertinti kaip sveikesnę, jos stengiasi gyventi sveikiau, bet pateikia daugiau nusiskundimų sveikata [81].

Daugumos autorių nuomone, vyresnių kursų studentai dažniau nei pirmakursiai serga lėtinėmis ligomis dėl nesveikos gyvensenos, neracionalios mitybos, fizinio pasyvumo, vis labiau plintančių žalingų įpročių [52]. Tačiau šiame tyrime, analizuojant per pastaruosius 12 mėn. patiriamų nusiskundimų sveikata dažnio rezultatus kurso aspektu, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp II ir V kurso studentų nustatytas tik tarp kai kurių nusiskundimų sveikata dažnio. Statistiškai reikšmingai II kurso rečiau nei V kuso studentus vargino galvos svaigimas (atitinkamai 55,9 proc. ir 71,3 proc., p < 0,01), taip pat ir kaklo ir pečių raumenų sutraukimas (atitinkamai 61,7 proc. ir 73,9 proc., p < 0,05) (5 priedas).

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galime teigti, kad didžioji dalis MF studentų savo sveikatą vertino teigiamai, o absoliuti dauguma nurodė besirūpinantys savo sveikata. Maždaug kas antras studentas per vienerius studijų metus bent vieną kartą dėl ligos kreipėsi į gydytoją, o per praėjusį mėnesį reguliariai vartojo vaistus. Didžioji dalis tiriamųjų pasižymėjo vidutine savijauta. Per pastaruosius metus dažniausiai studentus vargino nuovargis, nervinė įtampa bei miego sutrikimai.

3.2. Medicinos fakulteto studentų darbo ir poilsio režimo sąsajos su subjektyviai vertinama