3. REZULTATAI
3.3. Medikų nuomonė apie pacientų saugos įvykių valdymą tiriamose sveikatos
III lygio ASPĮ (n=53) II lygio ASPĮ (n=41) Z χ2 ,p
Proc. (n) Proc. (n) Proc. (n) Proc. (n)
Pritarė 48,9 (23) 26,1 (12) 2,338 χ2 =6,948; lls=2; p=0,031 47,2 (25) 26,8 (11) 2,094 χ2 =6,869; lls=2; p=0,032 Nepritarė 25,5 (12) 50 (23) 2,517 37,7 (20) 36,6 (15) 0,109 Neturėjo nuomonės 25,5 (12) 23,9 (11) 0,179 15,1 (8) 36,6 (15) 2,392
Vertindami privalomos NĮ registravimo sistemos reikalingumą, 41 proc. (n=38) tiriamųjų abejojo, ar esant privalomai NĮ registravimo sistemai įmanoma išlaikyti mediko anonimiškumą. Tačiau beiveik tokia pat dalis tyrime dalyvavusiųjų (n=39; 42 proc.) nuomone, anonimiškumą įmanoma išlaikyti. 17 proc. (n=16) tiriamųjų, dėl anonimiškumo išlaikymo, nuomonės neturėjo.
Apibendrinant galima teigti, kad tyrimo rezultatuose atsispindi negatyvus tiriamųjų poţiūris į NĮ pranešimą dėl NĮ registravimo sistemoje vyraujančių trūkumų.
3.3. Medikų nuomonė apie pacientų saugos įvykių valdymą tiriamose sveikatos prieţiūros įstaigose
Šiame skyriuje pateikti tyrimo rezultatai, gauti analizuojant medikų nuomonę apie jų įstaigoje vykdomą pacientų saugos įvykių valdymą. Buvo klausiama nuomonės, kaip daţnai jų manymu įvyksta NĮ ASPĮ, kurioje jie dirba. Kad NĮ jų įstaigoje įvyksta daţnai, nurodė labai maţa dalis (5,4 proc.) tiriamųjų (dirbančiųjų II lygio sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančioje ASPĮ iš viso nebuvo taip manančių). Didţioji dalis (40,9 proc.) tiriamųjų buvo manančių, kad tokie įvykiai jų įstaigoje yra reti (15 pav.). Tokia tiriamųjų nuomonė nepriklausė nuo jų sociodemografinės charakteristikos (p>0,05).
15 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė, kaip daţnai įvyksta nepageidaujami įvykiai tiriamoje sveikatos prieţiūros įstaigoje (proc.)
Įvertinus NĮ daţnumą pačių SP specialistų medicinos praktikoje paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių (32,7 proc.) nurodė, jog tokių įvykių buvo tik keletą kartų per visą gydytojo/slaugytojo praktiką. Beveik pusė tiriamųjų teigė, kad jų praktikoje NĮ visai nebuvo arba tokių faktų jie neprisiminė. Nurodţiusių, kad NĮ daţni jų asmeninėje praktikoje, t.y. įvyksta keletą kartų per mėnesį, nebuvo. Tik labai maţa dalis respondetų – apie 7 proc. nurodė, kad NĮ jų asmeninėje praktikoje pasitaiko keletą kartų per pusmetį (16 pav.).
Toks nuomonės pasiskirstymas galėtų rodyti, kad medikams sunku prisipaţinti apie NĮ savo darbe. Tarp tokios nuomonės pasiskirstymo ir sociodemografinės respondentų charakteristikos ryšys nenustatytas (p>0,05).
16 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė (proc.) apie nepageidaujamų įvykių daţnumą jų praktikoje. 5,4 9,4 23,6 26,4 20 40,9 35,9 47,5 30,1 28,3 32,5 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Bendrai III lygio ASPĮ II lygio ASPĮ
Neturi tokios informacijos Retai Vidutiniškai Daţnai 6,5% 13% 32,7% 21,7% 26,1%
Keletą kartų per pusmetį Keletą kartų per metus Keletą kartų per visą praktiką Nebuvo tokių įvykių
Visi tyrime dalyvavę SP specialistai dirbo ASPĮ, kuriose pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus registruojami NĮ ir neatitiktys. Tačiau kaip parodė tyrimo rezultatai, tik 67,8 proc. (n=59) SP personalo atsakė, kad jų įstaigoje registruojami NĮ (kad neatitiktys registruojamos atsakė 83 proc. (n=73)). Beveik trečdalis (25,3 proc.; n=22) tiriamo personalo neţinojo apie NĮ registravimą (apie neatitikčių registraciją neţinojo 14,8 proc. (n=13)), o 6,9 proc. (n=6) konstatavo, kad NĮ jų įstaigoje apskritai nėra registruojami (kad neatitikčių registracijos nėra nurodė 2,3 proc. (n=2)).
Respondentų atsakymai apie neatitikčių registravimą ASPĮ statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo jų darbo staţo. Kad įstaigoje registruojamos neatitiktys reikšmingai didesnė dalis taip teigė turintys 19 ir daugiau metų darbo staţą (92,9 proc.), palyginus su maţesnį darbo staţą turinčiais specialistais (72,7 proc.) (p<0,05). Taip pat turintys maţesnį darbo staţą (iki 18 metų) statistiškai reikšmingai didesnė dalis (22,7 proc.) neţinojo apie neatitikčių registravimą nei turintys didesnį darbo staţą specialistai (7,1 proc.) (p<0,05) (17 pav.).
Kiti sociodemografiniai rodikliai atsakymams apie NĮ ir neatitikčių registravimą įtakos neturėjo (p>0,05).
χ2
=6,416;lls=2;p<0,05
*
p<0,05, lyginant su darbo staţu iki 18 metų
17 pav. Respondentų atsakymai ar registruojamos neatitiktys jų ASPĮ priklausomai nuo darbo staţo (proc.)
Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis tiriamųjų (37,6 proc.; n=35) manė, jog ne visi NĮ ir neatitiktys jų įstaigoje registruojami. Kad visi NĮ ir visos neatitiktys registruojamos ASPĮ manančių buvo tik 20,4 proc. (n=19). Likusioji dalis tiriamųjų (41,9 proc; n=39) dėl šio klausimo nuomonės neturėjo.
72,7 4,5 22,7 92,9* 7,1* 0 20 40 60 80 100 Registruojamos Neregistruojamos Neţinojo
19 metų ir daugiau darbo staţas iki 18 metų darbo staţas
Respondentų nuomonė šiuo klausimu statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo to, kurio lygio ASPĮ jie dirba. Beveik dvigubai didesnė dalis respondentų (47,2 proc.), dirbančių III lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ manė, kad jų įstaigoje NĮ ir neatitiktys registruojamos ne visos, lyginant su II lygio paslaugas teikiančios ASPĮ respondentais, (p<0,05). Taip pat II lygio paslaugas teikiančios ASPĮ reikšmingai didesnė personalo dalis (30 proc.) manė, kad jų įstaigoje pacientų saugos įvykiai registruojami visi, lyginant su dirbančiais III lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ (13,2 proc.) (p<0,05) (18 pav.).
χ2
=6,281;lls=2;p<0,05
*
p<0,05, lyginant su II lygio ASPĮ
18 pav. Respondentų nuomonė ar visi NĮ ir neatitiktys registruojamos įstaigoje priklausomai nuo ASPĮ paslaugų teikimo lygio (proc.)
Nagrinėjant respondentų nuomonę apie NĮ registraciją ASPĮ, paaiškėjo, kad tik pusė atsakiusiųjų nurodė, kad NĮ registracija jų įstaigoje vykdoma pagal SAM numatytus reikalavimus, kai registruojami NĮ susiję su nepageidaujamu vaisto poveikiu, radiacinės saugos įvykiais, NĮ kraujo donorystėje, hospitalinės infekcijos, NĮ susijusę su medicinos prietaisais ir su audinių, ląstelių ir organų įsigijimu, ištyrimu, apdorojimu, laikymu, paskirstymu ir transplantacija (6 lentelė). Bei nesiekė net trečdalio nurodţiusiųjų, kad registruojami ir kiti, pagal įstaigos vidaus dokumentus nustatytus reikalavimus, NĮ. Kuriems neteko girdėti apie NĮ registravimą ar neţinantys apie tokią tvarką daţniausiai buvo tie, kurie ir prieš tai neţinojo, kad jų įstaigoje išvis registruojami NĮ.
Atlikus statistinę palyginamąją analizę tarp respondentų sociodemografinių rodiklių ir jų nuomonės apie NĮ registravimą ASPĮ, nustatyta, kad respondentų nuomonė apie NĮ registravimą buvo susijusi su specialistų amţiumi ir jų darbo vieta. Statistiškai reikšmingai
13,2* 47,2* 39,6 30 25 45 0 20 40 60 80 100
Visi NĮ ir visos neatitiktys Ne visi NĮ ir ne visos neatitiktys Neturi nuomonės
II lygio ASPĮ III lygio ASPĮ
didesnė dalis vyresnio amţiaus respondentų (38,6 proc.) ir dirbančių III lygio paslaugas teikiančioje APSĮ (40,4 proc.) nurodė, kad jų įstaigoje registruojami ne tik pagal SAM reikalavimus numatyti privalomai registruoti NĮ, bet ir kiti, neprivalomai registruojami NĮ, lyginant su jaunesnio amţiaus (13 proc.) ir dirbančiais II lygio paslaugas teikiančios ASPĮ respondentais (5,1 proc.) (p<0,05). Tuo tarpu ASPĮ, kurioje teikiamos II lygio sveikatos prieţiūros paslaugos, statistiškai reikšmingai didesnė dalis personalo nurodė, kad jų įstaigoje NĮ registruojami tik pagal SAM numatytus reikalavimus privalomai registruotini NĮ, nei ASPĮ, kurioje teikiamos III lygio paslaugos, personalo dalis (p<0,05) (6 lenetelė).
6 lentelė. Sveikatos prieţiūros personalo nuomonė apie NĮ registraciją ASPĮ priklausomai nuo amţiaus ir darbo vietos
NĮ registracija ASPĮ Visi (n=91) Iki 44 metų amţiaus (n=46) 45 metų ir vyresni (n=44) χ2,p III lygio ASPĮ (n=52) II lygio ASPĮ (n=39) χ2,p
Proc. (n) Proc. (n) Proc. (n) Proc. (n) Proc. (n) Registruojami tik pagal SAM numatytus reikalavimus (VI NĮ kategorijos) 49,5 (45) 56,5 (26) 43,2 (19) χ2 =10,533 lls=4; p<0,05 lyginant su jaunesnio amţiaus respondentais 30,8 (16)* 74,4 (29) χ2 =20,665; lls=4; p<0,001 lyginant su II lygio ASPĮ Registruojami ir kiti, neprivalomi NĮ 25,3 (23) 13 (6) 38,6 (17)* 40,4 (21)* 5,1 (2) NĮ neregistruojami visai 1,1 (1) 1 (2,2) 0 1,9 (1) 0
Neteko nieko apie
tai girdėti 20,9 (19) 21,7 (10) 18,2 (8) 23,1 (12) 17,9 (7)
Neţino 3,3 (3) 6,5 (3) 0 3,8 (2) 2,6 (1)
Daugiau nei pusė respondentų (56,5 proc.; n=52) nurodė, kad jų įstaigoje NĮ registruojami privalomai, 10,9 proc. (n=10) – kad savanoriškai, trečdalis (32,6 proc.; n=30) neţinojo apie NĮ registravimą. Paradoksalu, tačiau iš atsakiusiųjų, kad NĮ nėra registruojami jų įstaigoje paţymėjo, jog NĮ registracija jų ASPĮ yra privaloma (33,3 proc.), 16,7 proc. – kad savanoriška. Tai rodo, kad didesnė dalis ţinančių apie NĮ registravimo privalomumą, vis tiek jų neregistruoja.
Beveik 45 proc. (n=41) tiriamųjų yra visiškai priimtina tokia NĮ registravimo sistema, kokia taikoma jų ASPĮ, trečdalis (29,3 proc.; n=27) buvo manančių, kad taikomai sistemai reikia tobulinimo. Maţa dalis tiriamųjų (4,3 proc) (n=4) buvo manančių, kad taikoma NĮ registravimo sistema visai netinkama ir apie 9 proc. (n=8) buvo teigiančių, kad NĮ registracija iš viso yra nereikalinga (19 pav.).
NĮ registravimo sistema statistiškai reikšmingai didesnei daliai buvo visiškai priimtina dirbantiems II lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ (57,5 proc.), lyginant su kitos įstaigos personalu (34,6 proc.), p<0,05. Paradoksalu, bet reikšmingai didesnė dalis dirbančiųjų II lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ (10 proc.) nuomone, tokia sistema yra visiškai netinkama, (χ2=14,382; lls=4; p<0,05).
19 pav. Respondentų skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar tenkina įstaigoje esanti nepageidaujamų įvykių registravimo sistema.
Virš 40 proc. visų tyrime dalyvavusių SP specialistų nurodė, kad NĮ aptariami ir analizuojami skyriuose, 14,3 proc. teigė, kad tik su skyriaus administracija. Beveik 7 proc. buvo nurodţiusių, kad NĮ yra aptariami tik tada, kai jie iškyla į viešumą. Beveik trečdalis respondentų iš viso neţinojo, ar NĮ aptariami jų įstaigose, o 2 proc. apklausos dalyvių teigė, kad neaptariami visai (20 pav.).
20 pav. Nepageidaujamų įvykių analizės būdai sveikatos prieţiūros įstaigoje (proc.) 44,6%
4,3% 29,3%
8,7%
13% Taip, ji visiškai priimtina Ne, ji visiškai netinkama Nevisai tenkina, reikia tobulinimo
Ji visiškai nereikalinga Neţino apie tokią
41,8 5,5 14,3 3,3 6,6 2,2 26,4 0 20 40 60 80 100 Skyriuose Įstaigos mastu Su skyriaus administracija Su įstaigos administracija Tik jei iškyla į viešumą Visai neaptariami Neţino
Apie NĮ analizę įstaigoje atlikus palyginamąją statistinę analizę su sociodemografiniais tiriamųjų rodikliais, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.
Taip pat tyrimo metu SP personalo buvo klausiama kaip jie vertina savo dalyvavimą NĮ valdyme. Tik 9 proc. tiriamųjų teigė neturintys problemų dalyvaudami ASPĮ esančioje NĮ registravimo sistemoje, daugiau nei 40 proc. nurodė, kad jų dalyvavimas šioje sistemoje padeda išvengti klaidų pasikartojimo. Net daugiau kaip 20 proc. tiriamųjų, kaip iškylančias problemas dalyvaujant NĮ registravimo sistemoje, įvardino papildomas laiko sąnaudas ir abejones dėl konfidencialumo (21 pav).
Tiriamųjų sociodemografiniai rodikliai dalyvavimo NĮ valdymo vertinimui įtakos neturėjo (p>0,05).
21 pav. Respondetų dalyvavimo NĮ valdyme vertinimas (proc.)
Pusės tyrime dalyvavusių respondentų nuomone (50,5 proc.), dalyvaujant NĮ valdyme reikalingos tam tikros papildomos instrukcijos, pavyzdţiui, kaip chirurgijos saugos kontroliniai klausimai prieš operaciją, kurie galimai padėtų išvengti NĮ. Trečdalis SP personalo manė, kad tokios instrukcijos neturėtų reikšmės (19,4 proc.) ar net gi nepadėtų (12,9 proc.) NĮ išvengimui, likusioji dalis (17,2 proc.) neţinojo kaip NĮ paveiktų šios instrukcijos.
Pacientui nukentėjus nuo NĮ, svarbiausia savo baimės ir nerimo prieţastimi daugiau nei trečdalis SP specialistų (per 37 proc.) nurodė paciento reakciją. Antroje vietoje (apie 21 proc.) buvo baimė prarasti darbą. Apie 36 proc. respondentų manė, kad klysti ţmogiška ir nėra ko baimintis ivykus NĮ (22 pav.)
22,5%
24,7%
9% 40,4%
3,4% Papildomos laiko sąnaudos Abejonės dėl konfidencialumo Problemų nėra
Padeda išvengti klaidų pasikartojimo Nedalyvauja
22 pav. Tyrimo dayvių nuomonė, kaip jie reaguotų į nepageidaujamą įvykį, nutikusį jų pacientui (proc.)
Kad klysti ţmogiška, statistiškai reikšmingai didesnė dalis manė dirbančių II lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ (65,6 proc.) (χ2
=17,309; lls=7; p<0,05) nei III lygio paslaugas teikiančios ASPĮ respondetai (27,9 proc.). O paciento reakciją kaip svarbiausią savo baimės ir nerimo prieţastį, statistiškai reikšmingai didesnė dalis nurodė III lygio (51,1 proc.) (χ2=22,316; lls=6; p<0,05) nei II lygio (16,7 proc.) paslaugas teikiančio ASPĮ personalo. Tai galėtų rodyti, kad dirbantiems III lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ, yra stipriai išugdytas noras rūpintis pacientais ir jų gerove.
Baimę prarasti prestiţą ir gerą vardą, kaip svarbiausią savo nerimo ir baimės prieţastį įvykus NĮ, statistiškai reikšmingai didesnė dalis nurodė vyresnio (45 metų ir vyresni) amţiaus personalo (20,6 proc.) (χ2=15,188; lls=7; p<0,05) lyginant su jaunesniais (iki 44 metų) respondentais (2,7 proc.). Tai atrodo natūralu, nes vyresnio amţiaus personalas jau per savo praktiką yra „uţsidirbę“ savo vardą, dėl ko kyla baimė jį prarasti.
Pasidomėjus tiriamųjų apie neatitikčių registraciją ASPĮ, didţiausia dalis tiriamųjų (61,7 proc.) nurodė, kad jų įstaigoje registruojami visi darbuotojo veiklos neatitikimai teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentais nustatytiems reikalavimams. Beveik 14 proc. tiriamųjų nurodė, kad neatitiktys registruojamos tik tuomet, kai jos pasiekia vadovus. Per 18 proc. tyrimo dalyvių iš viso neteko nieko girdėti apie neatitikčių registraciją arba apie tai jie nieko neţinojo (23 pav.). 8,7 11,3 37,3 10,1 15,3 20,8 12,9 44 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Nerimautų dėl kolegų poţiūrio
Baimintųsi prarasti gerą vardą Baimintųsi paciento reakcijos Nuogąstautų dėl konfidencialumo Baimintųsi administracinių nuobaudų Baimintųsi prarasti darbą Baimintųsi finansinių ieškinių Mano, kad klysti ţmogiška
23 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie neatitikčių registraciją sveikatos prieţiūros įstaigoje (proc.)
Didţioji dalis tiriamųjų paţymėjo, kad neatitiktis jų įstaigoje gali uţregistruoti bet kuris skyriuje dirbantis darbuotojas, beveik ketvirtadalis – kad klinikos administratorius/ė. Per 6 proc. tiriamųjų nurodė, kad tai padaryti gali net ir pacientai (24 pav.).
Kas gali uţregistruoti neatitiktį darbe, statistiškai reikšmingai didesnė dalis neţinojo vyrų (26,7 proc.) (χ2
=4,927; lls=1; p<0,05) nei moterų (7,5 proc.) bei turinčių aukštajį universitetinį išsilavinimą (23,5 proc) (χ2
=9,117; lls=1; p<0,05) nei turinčių aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą (3,4 proc.).
24 pav. Tiriamųjų nuomonė apie tai, kas sveikatos prieţiūros įstaigoje gali uţregistruoti neatitiktį (proc.)
Uţfiksavus neatitiktį ASPĮ, daugiau kaip pusė tiariamųjų nurodė, kad yra uţpildoma neatitikties registravimo forma ir nedelsiant imamasi veiksmų, kuriais būtų uţkertamas
61,7% 13,8%
5,3% 1,1%
18,1%
Registruojami visi darbuotojo veiklos neatitikimai
Registruojamos tos neatitiktys, kurios pasiekia vadovus
Neatitiktys registruojamos jeigu tam yra laiko
Neregistruojamos jokios neatitiktys
Neteko nieko apie tai girdėti, neţino
78,9 10,5 22,1 6,3 10,5 0 20 40 60 80 100
Bet kuris skyriuje dirbantis darbuotojas Klinikos vadovas Klinikos administratorius/ė Pacientai Neţino
neigiamas poveikis ţmogui ar aplinkai. Tačiau nemaţa dalis (per 18 proc.) tiriamųjų neţinojo ką reikėtų daryti uţfiksavus neatitiktį (25 pav.). Tarp neţinančių ką daryti uţfiksavus neatitiktį, statistiškai reikšmingai didesnė dalis buvo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu (35,3 proc.) (χ2=10,124; lls=1; p<0,05) nei su neuniversitetį išsilavinimą turinčiais (8,6 proc.).
25 pav. Veiksmai uţfiksavus neatitiktį sveikatos prieţiūros įstaigoje (proc.)
Kadangi tyrimo rezultatai atskleidė, kad apie neatitikčių registravimą daţniau neţinojo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu tiriamieji, todėl galima daryti prielaidą, kad įgytas išsilavinimas neduota visų ţinių, reikalingų darbe. Tai didţiaja dalimi priklauso nuo įstaigoje vyraujančios kultūros siekiant aprūpinti personalą naujausiomis ţiniomis ir gebėjimais.
Toliau analizuojant tiriamųjų nuomonę apie neatitikčių registravimą, 59,4 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų įstaigoje yra analizuojamos neatitikčių atsiradimo prieţastys, 15,6 proc. – kad jos analizuojamos iš dalies. 5,2 proc. buvo konstatavusių, kad neatitikčių prieţastys jų įstaigoje nėra analiziojamos visai. Apie neatitikčių analizę nieko neţinojo 19,8 proc. tiriamųjų.
Kad sisteminė neatitikčių analizė skirta neatitikimų atsiradimo prieţastims išaiškinti, nurodė didţioji dalis tiriamųjų (67 proc.) (26 pav.). Kad ji skirta prevencinių priemonių rengimui nenurodė net pusė tiriamųjų ir dar didesnė dalis nenurodė, kad jos dėka nustatomas neatitikimus sukėlęs veiksnys. Ketvirtadalis respondentų paţymėjo, kad sisteminė neatitikčių analizė atliekama tik todėl, kad to reikalauja įstaigos vidaus dokumentai.
51,1 28,7
56,4 18,1
0 20 40 60 80 100
Nedelsiant imamasi veiksmų, kuriais uţkertamas neigiamas poveikis ţmogui ir
aplinkai
Informuojami uţ SP paslaugų kokybę įstaigoje atsakingi asmenys Uţpildoma neatitikties registravimo
forma
Neţino
26 pav. Tiriamųjų nuomonė, kam skirta sisteminė neatitikčių analizė (proc.).
Tyrimo dalyvių nuomonė apie tai, kas priţiūri NĮ ir neatitikčių registravimo vykdymą, labai neišsiskyrė. Daugiausia buvo manančių, kad tai skyriaus vadovo darbas (37,6 proc.), kiek maţiau - kad vidaus audito tarnybos (33,3 proc.) ar uţ tai paskirto atsakingo asmens (25,8 proc.). Apie 13 proc. buvo teigiančių, kad NĮ ir neatitikčių registravimo nepriţiūri niekas (27 pav.)
27 pav. Respondentų nuomonė, kas priţiūri NĮ ir neatirikčių registravimo vykdymą (proc.)
Kaip elgtis nustačius NĮ ir neatitiktį, suprantama tik beveik pusei (48,9 proc.) tyrime dalyvavusių specialistų. Daugiau kaip trečdalis respondentų (34,4 proc.) painiojasi terminuose, o 15,2 proc. – visiškai neaišku kaip elgtis, neatskiria kokių veiksmų imtis nustačius NĮ ir neatitiktį. 31,9 67 45,7 25,5 9,6 0 20 40 60 80 100
Tiksliai nustatyti kas sukėlė neatitikimus
Išsiaiškinti neatitikimų atsiradimo prieţastis
Prevencinių priemonių parengimui Nes to reikalauja įstaigos vidaus
dokumentai Neţino 33,3 37,6 25,8 6,5 12,9 0 20 40 60 80 100
Vidaus audito tarnyba Skyriaus vadovas Paskirtas uţ tai atsakingas asmuo Neţino Niekas nepriţiūri
proc.
Terminuose painiojosi statistiškai reikšmingai didesnė dalis dirbančiųjų III lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ nei II lygio, p<0,05. Dirbantiems II lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ specialistams statistiškai didesnė dalis buvo aišku kaip elgtis nustačius NĮ ir neatitiktis, nei II lygio, p<0,05 (28 pav.).
χ2
=12,919; lls=2; p<0,05
*p<0,05, lyginant su III lygio ASPĮ
28 pav. Respondentų supratimas kaip elgtis nustačius NĮ ir neatitiktį priklausomai nuo ASPĮ lygio (proc.)
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad SP personalo nuomonėje atsispindi informacijos trūkumas apie pacientų saugos įvykius ir jų valdymo tvarką ASPĮ bei jautrumas apie juos kalbant. 71,1* 18,4* 10,5 33,3 48,1 18,5 0 20 40 60 80 100 Viskas aišku Ne visai aišku, painiojamasi
terminuose
Visiškai neaišku, neatskiriama kokių veiksmų imtis
III lygio ASPĮ II lygio ASPĮ
3.4. Poţiūrio į pacientų saugos įvykius ir jų valdymą palyginimas tarp gydytojų ir