Analizuojant SF-36 gyvenimo klausimyno atsakymus, gauti rezultatai parodė, kad kineziterapija programa turėjo poveikį beveik visoms vertintoms gyvenimo sritims. Palyginus klausimyno atsakymus prieš ir po kineziologinio teipavimo, gauta, kad kineziologinis teipavimas neturėjo poveikio moterų, sergančių osteoporoze, fiziniam aktyvumui, veiklos apribojimui dėl fizinių negalavimų, skausmui, bendram sveikatos vertinimui, energingumui/gyvybingumui, socialinei funkcijai, veiklos apribojimui dėl emocinių sutrikimų bei emocinei būklei (p>0,05).
Prieš kineziterapijos programą fizinio aktyvumo vertinimo mediana buvo 70,0 (30-90;62,0) balų, po kineziterapijos progranos siekė 80,0 (55-100;79,0) balų. Palyginus rezultatus gautas fizinio aktyvumo vertinimo pokytis (p<0,05) (20 pav.).
Prieš kineziologinį teipavimą fizinio aktyvumo vertinimo mediana buvo 77,5 (55-100;75,6) balai, o po kineziologinio teipavimo vertinamos srities mediana siekė 87,5 (70-100;87,5) balus. Palyginus šiuos rezultatus skirtumas nenustatytas (p>0,05).
20 pav. Fizinio aktyvumo kaita kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo grupėse(* - p<0,05)
Įvertinus veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų atsakymus prieš kineziterapijos programą, gauti rezultatai: veiklos apribojimų dėl fizinių negalavimų atsakymų mediana buvo 0 (0-100;25) balų, o po kineziterapijos programos siekė 100 (50-100;80) balų. Palyginus rezultatus, gautas pokytis šioje srityje (p<0,05) (21 pav.). O prieš kineziologinį teipavimą veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų atsakymų mediana buvo 100 (50-100;90,6), o po – 100 (75-100;96,8) balų. Palyginus rezultatus pokytis nenustatytas (p>0,05).
21 pav. Veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų prieš ir po kineziterapijos palyginimas(* - p<0,05)
Įvertinus skausmą, pagal SF – 36 gyvenimo klausimyną, prieš kineziterapijos programą skausmo mediana buvo 60,5 (33-100; 64,0) balų, o po kineziterapijos programos 60 (44-100;68,4) balų. Palyginus gautus rezultatus, buvo gautas pokytis (p<0,05) (22 pav.). Taip pat įvertinus skausmą prieš kineziologinį teipavimą, rezultatų mediana buvo 72,2 (44,4-100;70,3) balai, o po kineziologinio teipavimo 83,3 (55-100;77,2) balų. Skirtumas nenustatytas (p>0,05).
22 pav. Skausmo kaita kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo grupėse(* - p<0,05)
Bendros sveikatos vertinimo balų mediana prieš kineziterapijos programą buvo 40,0 (30-60;42,5) balų, o po kineziterapijos programos siekė 55,0 (40-80;56,0) balus. Palyginus gautus rezultatus, gautas pokytis (p<0,05) (23 pav.). Prieš kineziologinį teipavimą šios srities balų mediana buvo 47,5 (35-60;48,1), po – 52,5 (40-70;53,1) balai. Palyginus gautus rezultatus, šioje grupėje pokytis nebuvo gautas (p>0,05).
23 pav.Bendro sveikatos vertinimo kaitakineziterapijos ir kineziologinio teipavimo grupėse(* - p<0,05)
*
Įvertinus energingumo/gyvybingumo sritį pagal gautas atsakymus prieš kineziterapijos programą, rezultatai buvo: energingumo balų mediana – 45,0 (20-75;47,0), o po kineziterapijos programos energingumo balų mediana siekė 60,0 (40-90;62,5) balų. Gautas pokytis energingumo/gyvybingumo vertinimo srityje (p<0,05) (24 pav.). Įvertinus šią sritį prieš kineziologinį teipavimą, balų mediana buvo 60 (40-70;56,2), o po kineziologinio teipavimo – 57,5 (40-70;56,8) balai. Palyginus gautus rezultatus, pokytis nenustatytas (p>0,05).
24 pav. Energingumo/gyvybingumo kaita kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo grupėse(* -p<0,05)
Socialinės funkcijos vertinimo balų mediana prieš kineziterapijos programą buvo 60,5 (33,3-100;62,8) balai, o po kineziterapijos programos mediana siekė 61,0 (44,4-100;71,6) balą. Palyginus rezultatus gautas pokytis (p<0,05) (25 pav.). Įvertinus socialinės funkcijos sritį prieš kineziologinį teipavimą, gauta balų mediana buvo 44,4 (22,2-66,6;48,1), o po kineziologinio teipavimo – 44,4 (33,3-66,6;49,5) balai. Palyginus rezultatus, skirtumas nenustatytas (p>0,05).
25 pav. Socialinės funkcijos vertinimo kaita prieš ir po kineziterapijos(* - p<0,05)
Veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų vertinimo mediana prieš kineziterapijos programą buvo 33,0 (0-100;39,9), po kineziterapijos programos veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų vertinimo mediana buvo 100 (66,0-100;89,8). Palyginus šiuos rezultatus, gautas skirtumas (p<0,05) (26 pav.). Prieš kineziologinį teipavimą šios srities mediana buvo 100 (33,3-100;87,3) balų, o po – 100 (100-100;100). Reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).
26pav. Veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų kaita kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo grupėse(* - p<0,05)
*
Aštuntoji sritis SF-36 gyvenimo klausimyne yra emocinė būklė. Šios srities rezultatų mediana prieš kineziterapijos programą buvo 70,0 (28-100;68,8) balų, o po kineziterapijos programos siekė 74,0 (56-92;73,6) balus. Palyginus gautus rezultatus, pokytis nebuvo rastas (p>0,05) (27 pav). Įvertinus šią sritį prieš kineziologinį teipavimą, rezultatų mediana buvo 42, 0 (32-56;42,5) balai, o po kineizologinio teipavimo siekė 46,0 (32-68;46,2) balus. Palyginus šiuos rezultatus pokytis taip pat nebuvo gautas (p>0,05).
4 REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenai, fiziniam pajėgumui ir gyvenimo pilnatvei.Atlikus gautų duomenų statistinę analizę paaiškėjo, kad kineziterapija ar kineziologinis teipavimas ne visais atvejais turėjo reikšmingą poveikį moterų, sergančių osteoporoze kūno laikysenai, fiziniam pajėgumui ar gyvenimo pilnatvei.
Dėl riboto judrumo senatvėje, atsiranda sąnarių sustingimas, raumenų silpnumas, taip sukeliamas skausmas. Dėl šių priežasčių gali atsirasti negalia, padidėti kritimų rizika, sumažėti savarankiškumas, atsirasti kūno laikysenos pokyčių(Prabhu, Nandakumar, 2013). Anot F. B. Horak ir bendraautorių (1989) tiksli krūtininės kifozės etiologija visdar nėra žinoma, bet ji gali būti siejama su raumenų ar nervų sistemos sutrikimais, mažu kaulų mineraliniu tankiu bei tarpslankstelinių diskų degeneracinias pakitimais. Padidėjusi krūtininė kifozė pakeičia kūno masės centrą, o tai gali lemti pusiausvyros pokyčius. Daugelis autorių teigia, kad geriausias pasirinkimas koreguoti laikyseną – tai fiziniai pratimai. Tačiau dar kiti mokslininkai įžvelgia ir kitų alternatyvų koreguojant laikyseną.
A. M. Greig su bendraautoriais (2008) įrodė, kad teipavimas mažina krūtininę kifozę, bet neturi poveikio liemens raumenų aktyvumuiar pusiausvyrai moterims, kurios serga osteoporoze. Mūsų atliktame tyrime buvo taikomas toks pat „X“ formos teipavimas, kurį naudojo A. M. Greig (2008) su bendraautoriais. Kineziologinio teipavimo grupėje taip pat nustatėme reikšmingąkrūtininės kifozės išreikštumo pokyį po poveikio. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, galima teigti, kad kineziologinis teipavimasturėjo didesnį poveikį krūtininės kifozės išreikštumui nei kineziterapija.
Pagal mūsų gautus tyrimo duomenis, vertinant kūno laikysenos pokyčius, galvos pasvirimo kampas sagitalioje plokštumoje reikšmingai pakito kineziterapijos taikymo grupėje, o kineziologinio teipavimo grupėje galvos pasvirimo kampas statistiškai reikšmingai nepakito. W.B. Katzman ir bendraautoriai (2007) atliktame tyrime taip pat vertino atliekamų pratimų poveikį pagyvenusių moterų, kurios turi išreikštą kifozę, laikysenai, jėgai, galvos pasvirimui pirmyn bei pečių, kelių ir klubų judesių amplitudei. Išvadose teigiama, kad 12 savaičių trukmės pratimų atlikimas 2 kartus per savaitę dažnumu, pagerino laikyseną ir fizinį pajėgumą. Galime teigti, kad ir trumpesnis poveikio taikymo laikas, mūsų atveju 4 savaitės, gali turėti reikšmingos įtakos galvos pasvirimo į priekį kampui. K. Harman ir bendraautorių (2005) tyrime teigiama, kad net namuose atliekamos trumpos pratimų programos gali pagerinti laikyseną, susijusią su galvos pasvirimu į priekį.
Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, tiriamųjų raumenų jėga ir ištvermėnei po kineziterapijos, nei po kineziologinio teipavimo nepakito. W.B. Katzman ir bendraautorių (2007) atliktame tyrime teigiama, kad po 12 saviačių trukmės fizinių programos pagyvenusių moterų, kurios turi išreikštą kifozę, liemens raumenų jėga pagerėjo. O R. Csapo ir L. M. Alegre (2015) atliktame
tyrime teigiama, kad kineziologinis teipavimas nedidina raumenų jėgos. Nors mūsų tyrime nei po kineziterapijos programos, nei po kineziologinio teipavimo taikymo, tiriamųjų plaštakos raumenų jėga statistiškai reikšmingai nepakito, tačiau visų tiriamųjų rezultatai atitiko įprastas suspaudimo jėgos normas pagal amžių.
Pasak Z. Gunendi (2008) ir bendraautorių, pomenopauzinio laikotarpio moterims, kurios serga osteoporoze, po 4 savaičių aerobinių pratimų programos pagerėjo statinė ir dinaminė pusiausvyra.N. Gusi ir bendraautorius (2012) taip pat teigia, kad pratimų programa sumažina pagyvenusių žmonių baimę pargriūti ir gerina dinaminę pusiausvyrą. T. Roghani su bendraautoriais (2013) pomenopauzinio laikotarpio moterų, sergančių osteoporoze, statinę pusiausvyrą taip pat vertino artimo tandemo stovėsenai testu. Pagal jų tyrimo rezultatus, po 6 savaičių artimo tandemo stovėsenai testo rezultatai pagerėjo toje grupėje, kuri atliko aerobinius pratimus. Be to, autoriai rekomenduoja, norint išlaikyti šiuos pokyčius, siekti, kad pratimai taptų kasdieninės veiklos dalimi.Tačiau pagal P. Prabhu ir S.Nandakumar (2013) krūtininės kifozės korekcija teipavimo metodu senyviems žmonėms, neturi kliniškai reikšmingo pagerėjimo dinaminei pusiausvyrai.Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė statinės ir dinaminės pusiausvyros pokytį po kineziterapijos programos. Išanalizavus mūsų tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tiek kineziterapija, tiek kineziologinis teipavimas, turi įtakos moterų, sergančių osteoporoze, dinaminei pusiausvyrai.
Atsižvelgdami ir į kitų autorių tyrimus, sudarėme pratimų programą, kuri, tikėjomės, pagerins tiriamųjų gyvenimo kokybę. A. Shanb su bendraautoriais (2014) nustatė, kad pratimų su svoriais įjungimas į kineziterapijos programą padidina vyresnių žmonių, sergančių osteoporoze, kaulų mineralinį tankį labiau nei pratimai be svorių. Taip pat reikšmingas pagerėjimas pastebėtas ir vertinant gyvenimo kokybę po šių pratimų programų. Mūsų tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad po kineziterapijos moterų, sergančių osteoporoze, gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėjo. Kitos grupės moterys galbūt turėjo išankstinę neigiamą nuostatą prieš kineziologinį teipavimą, todėl, pavyzdžiui, SF – 36 gyvenimo klausimyno atsakymų rezultatuose statistiškai reikšmingų pokyčių nerasta. Nors yra įrodyta, kad kineziologinis teipavimas gali mažinti skausmą(Kelle et al., 2015).
Taigi remiantis kitais autoriais ir mūsų gautomis išvadomis galima teigti, kad pomenopauzinio laikotarpio moterims, sergančioms osteoporoze, norint gerinti kūno laikyseną, fizinį pajėgumą bei gyvenimo pilnatvę kineziterapija ir kineziologinis teipavimasgali būti naudingi.
5 IŠVADOS
1. Galvos padėtis sagitalioje plokštumoje tapo taisyklingesnė, tik moterų, kurioms buvo taikyta kineziterapija, grupėje, o krūtininė kifozė – tik moterų, kurioms buvo taikytas kineziologinis teipavimas, grupėje.
2. Po kineziterapijos programos moterims, sergančioms osteoporoze, pagerėjo ir statinė, ir dinaminė pusiausvyra, o po kineziologinio teipavimo pagerėjo tik dinaminė pusiausvyra. Liemens raumenų ištvermei beiplaštakos raumenų jėgai nei kineziterapija, nei kineziologinis teipavimas statistiškai reikšmingo poveikio neturėjo.
3. Kineziterapijos programa turėjo teigiamą poveikį moterų, sergančių osteoporoze, su sveikata susijusiai gyvenimo pilnatvei, o po kineziologinio teipavimo taikymo gyvenimo pilnatvė nepasikeitė.
6 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Mažinant pomenopauzinio amžiaus moterų, sergančių osteoporoze, krūtininės kifozės linkio išreikštumą rekomenduojame taikyti kineziologinio teipavimo metodą.
2. Norint gerinti pomenopauzinio amžiaus moterų, sergančių osteoporoze,statinę pusiausvyrą ir galvos pasvirimo kampą sagitalioje plokštumoje rekomenduojame taikyti kineziterapijos programą, o norint gerinti dinaminę pusiausvyrą taikyti tiek kineziterapiją,tiek kineziologinį teipavimą.
3. Siekiant pagerinti pomenopauzinio amžiaus moterų, sergančių osteoporoze, su sveikata susijusią gyvenimo pilnatvę, rekomenduojame taikyti kineziterapijos programą.
7 MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Navickaitė A, Mauricienė V. Kūno laikysenos koregavimo metodai sergant osteoporoze. Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu: [16-oji] nacionalinė mokslinė – praktinė konferencija. Šių metų tema „Šeimos sveikata“: [2015 m. kovo 20 d., Klaipėda]: konfer p. 100-100.
2. Navickaitė A, Lašinytė E, Mauricienė V. Pomenopauzinio amžiaus moterų, kurioms nustatyta osteoporozė, kūno laikysenos kaita taikant kineziterapijos programą. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijos medžiaga: Birštonas, 2015 m. spalio 2-3d. / Lietuvos reabilitologų asociacija; Mokslinis p. 152-154.
3. Lašinytė E, Navickaitė A, Mauricienė V. The effect of postural taping on posture and physical capacity in postmenopausal women with osteoporosis. International conference „Exercise for health and rehabilitation“: Book of abstracts: [18 December 2015, Kaunas, Lithuania] / Lithuanian University of Health Sciences. Institute of Sports. ISBN 978995515416 p. 37-40.
8 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Alekna V, Tamulaitienė M, Krasauskienė A. Osteoporozės diagnostikos ir gydymo metodika. Gerontologija. 2011;12(2):110-130.
2. Alekna V, Tamulaitienė M, Krasauskienė A. Osteoporozės diagnostika ir gydymas. Lietuvos endokrinologija. 2003. 11 tomas, 1, 2, 3 Numeris.
3. Balsamo S, da Mota LM, de Santana F, Nascimento D, Bezerra L, Borges L, Martim Bottaro. Resistance training versus weight-bearing aquatic exercise: a cross-sectional analysis of bone mineral density in postmenopausal women. Rev Bras Reumatol 2013; 53 (2):193 – 198.
4. Baranauskaitė A, Savickienė A. Osteoporozės diagnostika, profilaktika ir gydymas. Medicina. (2002) 38 tomas, Nr. 2.
5. Bautmans I, Van Arken J,Van Mackelenberg M, Mets T. Rehabilitation using manual mobilization for thoracic kyphosis in elderly postmenopausalpatients with osteoporosis. J Rehabil Med.2010;42(2):129-35. doi: 10.2340/16501977-0486.
6. Bennell KL,Matthews B,Greig A, Briggs A,Kelly A et al. Effects of an exercise and manual therapy program on physical impairments, function and quality-of-life in people with osteoporotic vertebral fracture: a randomised, single-blind controlled pilot trial. BMC Musculoskelet Disord.2010;11:36. doi: 10.1186/1471-2474-11-36.
7. Burke TN, França FJR, de Meneses SRF, Pereira RMR and Marques AP. Postural control in elderly women with osteoporosis: comparison of balance, strengthening and stretching exercises. A randomized controlled trial. Clinical Rehabilitation. 2012;26(11) 1021– 1031. DOI: 10.1177/0269215512442204
8. Butkuvienė EG. Vitaminų K ir D reikšmė gydant osteoporozę. Gerontologija. 2013;14(4):243-247.
9. Cheung ChL, Kathryn CB, Bow CH, Soong CSS, Loong CHN and Wai-Chee A. Low handgrip strength is a predictor of osteoporotic fractures: cross-sectional and prospective evidence from the Hong Kong Osteoporosis Study. 2012; 34:1239–1248.
10. Chiu TT, Lam TH, Hedley AJ: A randomized controlled trial on the efficacy of exercise for patients with chronic neck pain. Spine.2005; 30:E1-7.
11. Chowdhury B. A critical review of Psychological aspects of osteoporosis in elderly women. Indian Journal of Basic and Applied Medical Research. 2014;3(2):344-349.
12. Cooper C and Melton LJ. Epidemiology of Osteoporosis. Trends Endocrinol Metab.1992;3:224-229.
13. Csapo R, Alegre LM. Effects of Kinesio taping on skeletal muscle strength—A meta-analysis of current evidence. Journal of Science and Medicine in Sport. 2015; 18:450–456. 14. Demura S. and Yamada T. Simple and easy assessment of falling risk in the elderly by
functional reach test using elastic stick. Tohoku J Exp Med. 2007; 213(2):105-11.
15. Dionyssiotis Y. Rehabilitation in Osteoporosis. Greece: InTech; 2012. p. 438-447, 451 – 453.
16. Duncan PW, Weiner DK, Chandler J, and Studenski S. Functional Reach: A New Clinical Measure of Balance. Journal of Gerontology: MEDICAL SCIENCES.1990; Vol. 45.No.6, M192-197.
17. Fordham J, Osteoporozė. Vilnius: „Vaistų žinios“, 2007. p. 2;65;109
18. Functional Reach Test – protocol. PROVE. 2013. February. Prieiga per internetą <http://www.ndorms.ox.ac.uk/prove/documents/assessors/outcomeMeasures/Functional_Re ach_Test_Protocol.pdf>
19. Gailytė I. Osteopenija. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2010; XIV:2
20. Gianoudis J, Bailey ChA, Sanders KM, et al. Osteo-cise: Strong Bones for Life: Protocol for a community-based randomised controlled trial of a multi-modal exercise and osteoporosis educationprogram for older adults at risk of falls and fractures. BMC Musculoskeletal Disorders. 2012, 13:78. http://www.biomedcentral.com/1471-2474/13/78
21. Gold DT. THE NONSKELETAL CONSEQUENCES OF OSTEOPOROTIC FRACTURES Psychologic and Social Outcomes. Rheumatic Disease Clinics of North America. 2001;27(1):255-262.
22. Greendale GA, Nili NS, Huang MH, Seeger L, Karlamangla AS. The reliability and validity of three non-radiological measures of thoracic kyphosis and their relations to the standing radiological Cobb angle. 2011;22:1897-1905.
23. Greig AM, Bennell KL, Briggs AM, Hodges PW.Postural taping decreases thoracic kyphosis but does not influence trunk muscle electromyographic activity or balance in women with osteoporosis. Manual Therapy. 2008; 13:249-257.
24. Grindler NM and Santoro NF. Menopause and exercise. Menopause. 2015; 22:12.
25. Gunendi Z, Ozyemisci-Taskiran O, Demirsoy N. The effect of 4-week aerobic exercise program on postural balance in postmenopausal women with osteoporosis. Rheumatol Int. (2008) 28:1217–1222.
26. Gusi N, Carmelo A J, Corzo H, Del Pozo-Cruz B, Olivares PR, Parraca JA.Balance training reduces fear of falling and improves dynamic balance and isometric strength in institutionalised older people: a randomised trial.J Physiother. 2012;58(2):97-104.
27. Harman K, Hubley-Kozey ChL, Butler H. Effectiveness of an Exercise Program to Improve Forward Head Posture in Normal Adults: A Randomized, Controlled 10-Week Trial. The Journal of Manual & Manipulative TherapyVol. 13 No. 3 (2005), 163 – 176.
28. Häussler B, Gothe H, Göl D, et al.Epidemiology, treatment and costs of osteoporosis in Germany—the BoneEVA Study. Osteoporos Int. 2007; 18:77–84. DOI 10.1007/s00198-006-0206-y
29. Hernlund E, Svedbom A, Ivergård et al. Osteoporosis in the European Union: medical management, epidemiology and economic burden. Arch Osteoporos. 2013; 8:136.[Žiūrėta 2015-07-20] DOI 10.1007/s11657-013-0136-1 Prieiga per internetą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3880487/>
30. HORAK FB, DIENER HC AND NASHNER LM. Influence of Central Set on Human Postural Responses.Journal of Neurophysiology.1989;62(4).
http://biologicalpsychiatry.eu/wpcontent/uploads/2014/06/2007_9_Stani%C5%ABt%C4%9 7.pdf
31. Youshida A, Kahanov L. The Effect of kinesio taping on lower trunk range of motions. Research in Sports Medicine. 2007; 15:103-112.
32. Kanis JA, McCloskey EV, Johansson H, Cooper C, Rizzoli R, Reginster JY. European guidance for the diagnosis and management of osteoporosis in postmenopausal women. Osteoporos Int. 2013;24(1): 23-57.
33. Katzman WB, Sellmeyer DE, Stewart AL, Wanek L, Hamel KA. Changes in flexed posture, musculoskeletal impairments, and physical performance after group exercise in community-dwelling older women. Arch Phys Med Rehabil. 2007;88:192-9.
34. Kelle B, Güzel R and Sakallı H. The effect of Kinesio taping application for acute non-specific low back pain: A randomized controlled clinical trial. Clinical Rehabilitation. 2015; 1–7.DOI: 10.1177/0269215515603218.
35. Kumbrink B. K – taping. Chapter 1. The K-taping method. Springer. 2012; p. 2-3;11. 36. Laužikaitė I. Kaulų metabolizmo sutrikimai sergant osteoporoze. Biomedicina. 2002, Nr.1.
[Žiūrėta 2015-08-19]. Prieiga per internetą
http://www.elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Medicine/Biomedicina/2002/BM_2002_02_15 96.pdf
37. Liaw MY,Chen CL,Chen JF,Tang FT,Wong AM,Ho HH. Effects of Knight-Taylor brace on balance performance in osteoporotic patients with vertebral compression fracture. Journal of Back and Musculoskeletal Rehabilitation. 2009;22:75–81. DOI 10.3233/BMR-2009-0218
38. Malicka I, Rosseger A, Hanuszkiewicz J, Woźniewski M. Kinesiology Taping reduces lymphedema of the upper extremity in women after breast cancer treatment: a pilot study. Prz Menopauzalny. 2014; 13(4): 221-226.
39. Management of osteoporosis in postmenopausal women: 2010 position statement of The North American Menopause Society. Menopause: The Journal of The North American Menopause Society. Vol. 17, No. 1, pp. 25/54 DOI: 10.1097/gme.0b013e3181c617e6 40. Mauricienė V. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno laikysenos ypatumai ir sąsajos
su kūno kompozicijos parametrais bei dalyvavimu sportinėje veikloje. Daktaro disertacija. 2005; 32-33 p.
41. Mediati RD, Vellucci R, Dodaro L. Pathogenesis and clinical aspects of pain in patients with osteoporosis. Clinical Cases in Mineral and Bone Metabolism. 2014; 11(3): 169-172. 42. Moreira LDF, Oliveira ML, Galvão APL, Marin – Mio RV, Santos NdS, Lazaretti-Castro
M. Physical exercise and osteoporosis: effects of different types of exercises on bone and physical function of postmenopausal women. Arq Bras Endocrinol Metab. 2014;58:5. 43. Morris D, Jones D, Ryan H, Ryan CG. The clinical effects of Kinesio® Tex taping: A
systematic review. Physiotherapy Theory and Practice. 2013; 29(4):259–270.
44. Murphy MA, Olson LO, Protas EL, et al. Screening for Falls in Community-Dwelling Elderly. Journal of Aging and Physical Activity. 2003, 11, 64-78.
45. National Osteoporosis Foundation. Clinician’s Guide to Prevention and Treatment of Osteoporosis. 2010. http://nof.org/files/nof/public/content/file/344/upload/159.pdf
Naudota literatūra
46. Nemmers TM. The Influence of the Forward Head posture on Balance, Fall Self – efficacy, and Physical Activity Level in Community-Dwelling Women age 60 and Older; and the Relationship of these Variables to Self-Reported Fall History. Doctor Dissertation. 2006; Oklahoma. 32p.
47. Oleksik AM, Ewing S, Shen W, van Schoor NM, Lips P. Impact of incident vertebral fractures on health related quality of life (HRQOL) in postmenopausal women with prevalent vertebral fractures. Osteoporos Int. 2005; 16: 861–870 DOI 10.1007/s00198-004-1774-3
48. Pfeifer M,Kohlwey L,Begerow B,Minne HW. Effects of two newly developed spinal orthoses on trunk muscle strength, posture, and quality-of-life in women with postmenopausal osteoporosis: a randomized trial. Am J Phys Med Rehabil. 2011;90(10):805-15. doi: 10.1097/PHM.0b013e31821f6df3
49. Prabhu P, Nandakumar S. Immediate Effect On Balance After Correcting Postural Hyperkyphosis Of Thoracic Spine in Elderly Population Using Therapeutic Tape.
International Journal of Innovative Research in Engineering & Multidisciplinary Physical Sciences (IJIRMPS). 2013; 1(1). ISSN: 2349-7300.
50. Raeissadat SA, Sedighipour L, Pournajaf S, Kashani RV, Sadeghi S. Effect of Posture Training with Weighted Kypho-Orthosis (WKO) on Improving Balance in Women with Osteoporosis. Journal of Aging Research. 2014, Article ID 427903, 8 pages
http://dx.doi.org/10.1155/2014/427903
51. Robinson T. L, Snow-Harter C, Taaffe D. R, Gillis D, Shaw J, Marcus R. Gymnasts exhibit higher bone mass than runners despite similar prevalence of amenorrhea and oligomenorrhea. Journal of bone and mineral research. 1995;10: 26-35.
52. Roghani T, Torkaman G, Movasseghe S, Hedayati M, Goosheh B, Bayat N. Effects of short-term aerobic exercise with and without external loading on bone metabolism and balance in postmenopausal women with osteoporosis. Rheumatol Int. 2013;33(2):291-298. 53. Sambrook Ph, Schrieber L, Taylor T, et al. Raumenų ir skeleto sistema. Pagrindai ir
klinikinės būklės. Vilnius: „Vaistų žinios“; 2012. p. 62-75.
54. Schrӧder G, Knauerhase A, Kundt G, et al. Effects of physical therapy on quality of life in osteoporosis patients – a randomized clinical trial. Health and Quality of Life Outcomes. 2012, 10:101. [Žiūrėta 2015-07-15] Prieiga per internetą: <http://www.hqlo.com/content/10/1/101>
55. Shanb AA, Youssef EF. The impact of adding weight-bearing exercise versus nonweight bearing programs to the medical treatment of elderly patients with osteoporosis. Journal of Family and Community Medicine. 2014;21(3):176-181.
56. Shipp KM, Purser JL, Gold DT, Pieper CF, Sloane R, Schenkman M and Lyles KW. Timed Loaded Standing: A Measure of Combined Trunk and Arm Endurance Suitable for People with Vertebral Osteoporosis. Osteoporos Int. 2000;11:914-922.
57. Sinaki M. Yoga Spinal Flexion Positions and Vertebral Compression Fracture in Osteopenia or Osteoporosis of Spine: Case Series. Pain Pract. 2012;13(1):68-75.
58. Smith SS, Wang CHE. Osteoporosis. In Durstine JL, Moore GE, Painter PL, Roberts SO. Exercise Management for Persons With Chronic Diseases and Disabilities. Third edition. American college of sports medicine. 2009; p. 270-277.
59. Staniūtė M. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną.Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. T. 9, Nr. 1, 2007 m. Rugpjūtis. 60. Stropus R, Ratkevičius A, Monastyreckienė E. Žmogaus judėjimo anatomija. LSMU
Leidybos namai; 2013.
61. Tamulaitienė M, Alekna V, Tamulaitytė I, ir kt. Senyvo amžiaus moterų griuvimai ir jų aplinkybės. Gerontologija. 2009; 10(3): 143-151.
62. Tamulaitienė M. Osteoporoziniai slankstelių lūžiai. Diagnostika, gydymas ir reabilitacija. Vilnius, 2001.
63. Tamulaitienė M. PROTELOS – pirmas dvejopo veikimo vaistas pomenopauzinei osteoporozei gydyti. Gerontologija. 2006; 7(3): 147–149.
64. Tamulaitytė I. Senų žmonių griuvimai. Gerontologija. 2009; 10(2): 107–114.
65. Teixeira FA & Carvalho GA. Reliability and validity of thoracic kyphosis measurements using the flexicurve method. Rev. bras. Fisioter. 2007; 11:173-177.
66. Tiedemann A, Lord SR, and Sherrington C. The Development and Validation of a Brief Performance-Based Fall Risk Assessment Tool for Use in Primary Care. Journal of Gerontology: MEDICAL SCIENCES. 2010;65(8):896–903.
67. Vieira SS, Lemes B, Silva JA, et al. Different land-based exercise training programs to improve bone health in postmenopausal women.Med Sci Tech. 2013; 54: 158-163.
68. Wayne PM,Buring JE, Davis RB,ConnorsEB,Bonato P, Patritti Bet al. Tai Chi for osteopenic women: design and rationale of a pragmatic randomized controlled trial. BMC Musculoskeletal Disorders.2010;11:40.doi:10.1186/1471-2474-11-40
69. Warden S. J, Fuchs K.R, Turner C. H. Steps for targeting exercise towards the skeleton to increase bone strength. Europa Medicophysica. 2004;40:223-232.
70. Xu D, Hong Y, Li J, Chan K. Effect of tai chi exercise on proprioception of ankle and knee