LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
AGNĖ NAVICKAITĖ
KINEZITERAPIJOS IR KINEZIOLOGINIO TEIPAVIMO
POVEIKIS MOTERŲ, SERGANČIŲ OSTEOPOROZE,
KŪNO LAIKYSENAI, FIZINIAM PAJĖGUMUI IR
GYVENIMO PILNATVEI
Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS“ (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas
Darbo vadovas Dr. Vilma Mauricienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. J. Macijauskienė Data……….
KINEZITERAPIJOS IR KINEZIOLOGINIO TEIPAVIMO
POVEIKIS MOTERŲ, SERGANČIŲ OSTEOPOROZE,
KŪNO LAIKYSENAI, FIZINIAM PAJĖGUMUI IR
GYVENIMO PILNATVEI
Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS“ (valst. kodas 621B30003)baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Vilma Mauricienė 2016 m. sausio mėn. 5 d. Darbą atliko
Recenzentė Magistrantė
Dr. Brigita Zachovajevienė Agnė Navickaitė
2016 m. sausio mėn. d. 2016 m. sausio mėn. 5 d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY... 7 PADĖKA ... 9 SANTRUMPOS... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 13
1 LITERATŪROS APŽVALGA... 14
1.1 Osteoporozės epidemiologija ir poveikis sveikatai... 14
1.2 Osteoporozės etiologija, patogenezė ir klasifikacija... 16
1.3 Osteoporozės diagnostika ... 18
1.4 Osteoporozės gydymas ... 19
1.4.1 Medikamentinis gydymas... 19
1.4.2 Nemedikamentinis gydymas... 20
1.5 Osteoporozės prevencija... 21
1.6 Fizinis aktyvumas sergant osteoporoze ... 22
1.7 Kineziterapijos vaidmuo sergant osteoporoze... 23
1.8 Rekomendacijos sudarant kineziterapijos pratimų programą... 25
1.9 Kineziologinis teipavimas ... 26
2 TYRIMO METODIKA ... 28
2.1 Tyrimo organizavimas... 28
2.2 Tiriamųjų kontingentas... 31
2.3 Tyrimo metodai ir metodika ... 32
2.3.1 Laikysenos sagitalioje plokštumoje vertinimas ... 32
2.3.2 Fizinio pajėgumo vertinimas ... 33
2.3.3 Su sveikata susijusios gyvenimo pilnatvės vertinimas... 37
2.3.4 Matematinė statistika... 37
3.1 Moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenos sagitalioje plokštumoje požymių kaita... 38
3.1.1 Krūtininės kifozės išreikštumo kaita... 38
3.1.2 Galvos pasvirimo į priekį kaita ... 39
3.2 Moterų, sergančių osteoporoze, fizinio pajėgumo kaitos vertinimas... 39
3.2.1 Statinės pusiausvyros kaita ... 40
3.2.2 Dinaminės pusiausvyros kaita ... 41
3.2.3 Plaštakos griebimo jėgos kaita... 42
3.2.4 Pilvo raumenų ištvermės kaita... 44
3.2.5 Nugaros raumenų ištvermės kaita ... 45
3.3 Moterų, sergančių osteoporoze, gyvenimo pilnatvės kaita... 46
4 REZULTATŲ APTARIMAS... 53
5 IŠVADOS ... 55
6 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 56
7 MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 57
8 LITERATŪRA... 58
SANTRAUKA
Navickaitė A. Kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikis moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenai, fiziniam pajėgumui ir gyvenimo pilnatvei/magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas dr. V. Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2016, -63 p.
Darbo tikslas - įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenai, fiziniam pajėgumui ir gyvenimo pilnatvei.
Darbo uždaviniai:1. Įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenai. 2. Įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze,fiziniam pajėgumui. 3.Įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, su sveikata susijusiai gyvenimo pilnatvei.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 18 pomenopauzinio laikotarpio moterų, sergančių osteoporoze. Suformuotos dvi tiriamųjų grupės. Pirmajai grupei buvo taikyta kineziterapija, antrajai – kineziologinis teipavimas. Krūtininės kifozės išreikštumas vertintas cirtometru, galvos padėtis – kompiuterine vaizdo analizės programa. Plaštakos raumenų griebimo jėga vertinta dinamometru, pusiausvyra ir liemens raumenų ištvermė – atlikties testais. Su sveikata susijusi gyvenimo pilnatvė vertinta SF – 36 klausimynu.
Rezultatai. Krūtininės kifozės išreikštumas po taikytos kineziterapijos programos nepakito (p>0,05), o po kineziologinio teipavimo pakito (p<0,05). Galvos pasvirimo į priekį kampas po kineziterapijos programospakito (p<0,05), tačiau kineziologinis teipavimas jam įtakos neturėjo (p>0,05). Kineziterapijos grupėje ir kineziologinio teipavimo grupėje nustatytas dinaminės pusiausvyros pokytis (p<0,05). Plaštakos suspaudimo jėga nei vienoje tiriamųjų grupėje nepakito (p>0,05). Gauti rezultatai parodė, kad kineziterapija turėjo poveikį visoms gyvenimo pilnatvės sritims (p<0,05), vertinant pagal SF-36 klausimyną, išskyrus emocinės būklės sritį (p>0,05).
Išvados. 1. Galvos padėtis sagitalioje plokštumoje tapo taisyklingesnė, tik moterų, kurioms buvo taikyta kineziterapija, grupėje, o krūtininė kifozė – tik moterų, kurioms buvo taikytas kineziologinis teipavimas, grupėje. 2. Po kineziterapijos programos moterims, sergančioms osteoporoze, pagerėjo ir statinė, ir dinaminė pusiausvyra, o po kineziologinio teipavimo pagerėjo tik dinaminė pusiausvyra. Liemens raumenų ištvermei bei plaštakos raumenų jėgai nei kineziterapija, nei kineziologinis teipavimas statistiškai reikšmingo poveikio neturėjo. 3. Kineziterapijos programa turėjo teigiamą poveikį moterų, sergančių osteoporoze, su sveikata susijusiai gyvenimo pilnatvei, o po kineziologinio teipavimo taikymo gyvenimo pilnatvė nepasikeitė.
Praktinės rekomendacijos. 1. Mažinant pomenopauzinio amžiaus moterų, sergančių osteoporoze, krūtininės kifozės linkio išreikštumą rekomenduojame taikyti kineziologinio teipavimo metodą. 2. Norint gerinti pomenopauzinio amžiaus moterų, sergančių osteoporoze,statinę pusiausvyrą ir galvos pasvirimo kampą sagitalioje plokštumoje rekomenduojame taikyti kineziterapijos programą, o norint gerinti dinaminę pusiausvyrą taikyti tiek kineziterapiją, tiek kineziologinį teipavimą. 3. Siekiant pagerinti pomenopauzinio amžiaus moterų, sergančių osteoporoze, su sveikata susijusią gyvenimo pilnatvę, rekomenduojame taikyti kineziterapijos programą.
SUMMARY
Navickaite A. Effect of physiotherapy and kinesiotaping on the body posture, physical capacity and quality of life of women with osteoporosis, /Master's Thesis/Research supervisor Dr. V. Mauricienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Institute of Sports. – Kaunas, 2016, – 63 p.
Aim of the work - to assess the effect of physiotherapy and kinesiotaping on the body posture, physical capacity and qualityof life of women with osteoporosis.
Tasks of the work: 1. To assess the effect of physiotherapy and kinesiotaping on the body posture of women with osteoporosis. 2. To assess the effect of physiotherapy and kinesiotaping on the physical capacity of women with osteoporosis. 3. To assess the effect of physiotherapy and kinesiotaping on health-related quality of life of women with osteoporosis.
Research methodology.The study included 18 postmenopausal women with osteoporosis. Two study groups were formed. The first group received physiotherapy, the second – kinesiotaping. The expression of thoracic kyphosis was evaluated with a cirtometer, and the head position – with a computerized image analysis software. Handgrip muscle strength was assessed with the dynamometer, balance and trunk muscle endurance – with performance tests. Health-related quality of life was rated with the questionnaire SF – 36.
Results. Manifestation of thoracic kyphosis after the applied physiotherapy program remained unchanged (p>0.05), and after the kinesiotaping changed significantly (p<0.05). The head forward posture angle after physiotherapy program changed (p<0.05), however, kinesiotaping had no effect on it (p>0.05). The change of dynamic balance was found both in the physiotherapy group and in the kinesiotaping group (p<0.05). Handgrip strength did not change in either group (p>0.05). The results showed that physiotherapy had an impact on all areas of quality of life (p<0.05), as measured by the SF-36 questionnaire, except for the emotional condition area(p>0.05).
Conclusions: 1. Head position in the sagittal plane became more correct only in the group of women who have undergone physiotherapy, and thoracic kyphosis – only in women who received kinesiotaping. 2. After the physiotherapy program in women with osteoporosis, both static and dynamic balance improved but only dynamic balance improved in women after kinesiotaping. Neither physiotherapy orkinesiotaping had statistically significant effect on trunk muscle endurance and hand muscle strength. 3. Physiotherapy program had a positive impact on health-related quality of life of women with osteoporosis, althoughquality of life did not change after physiotaping application.
Practical recommendations. 1. In order to reduce the manifestation of thoracic kyphosis curve in postmenopausal women with osteoporosis, we recommend to apply the kinesiotaping method. 2. To improve the static balance and head posture in the sagittal plane for postmenopausal women with
osteoporosis, we recommend applying the physiotherapy program, and in order to improve the dynamic balance – the physiotherapy and kinesiotaping program. 3. In order to improve health-related quality of life of postmenopausal women with osteoporosis, it is recommended to apply the physiotherapy program.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Vilmai Mauricienei už pagalbą formuojant darbo kryptį, paskatinimą ir naudingus patarimus darbo eigoje.
SANTRUMPOS
AHA – Amerikos Širdies Asociacija(angl. American Heart Association) DXA –dviguba energijos rengeno absorbciometrija (osteodensitometrija) FRT – funkcinis siekimo testas (angl. Functional reach test)
KMT – kaulų mineralinis tankis
ĮVADAS
Kaulų lūžiai, kurių viena iš priežasčių yra osteoporozė,dėl aukštų mirtingumo, savarankiškumo praradimo rodiklių apibūdinami kaip ypač reikšminga šiuolaikinė problema.
Ypač didelis paplitimas yra tarp moterų po menopauzės. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė senėja, pasaulyje prognozuojamas šlaunikaulių lūžių skaičiaus didėjimas nuo 1,66 milijono (1990 m.) iki 6,26 milijonų (2050 m.). Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis ir dilbio kaulai(Butkuvienė, 2013; Tamulaitienė, 2006). Ph. Sambrook ir bendraautoriai (2012) teigia, kad svarbiausias osteoporozinių lūžių tipas – šlaunikaulio lūžiai. Ir dėl tiesioginių medicininių išlaidų, ir dėl socialinių pasekmių pacientui. Vakarų šalyse maždaug viena iš dviejų moterų ir vienas iš trijų vyrų per gyvenimą patiria osteoporozinių lūžių.Pomenaupauzinio laikotarpio moterims, dėl pagreitėjusios kaulinės masės mažėjimo susijusios su menopauze, yra didžiausia rizika susirgti osteoporoze (Häussler et al., 2007).
Osteoporozė iš pradžių nesukelia jokių juntamų pokyčių ir kaulų lūžis dažnai būna pirmas, bet vėlyvas ligos pasireiškimo požymis. Slankstelių lūžio požymiai yra ūminis arba lėtinis nugaros skausmas, ūgio sumažėjimas, laikysenos pokyčiai. Laikysenos pokyčiai, atsiradę dėl osteoporozės, yra ne tik estetinė problema, neigiamai veikianti emocinę sveikatą, bet taip pat gali būti susiję ir su kitų organizmo sistemų funkcijos pablogėjimu.
V. Alekna (2011) teigia, kad progresuojant osteoporozei, didėja kupra, išnyksta talija, atsikiša pilvas, apatiniai šonkauliai remiasi į klubakaulio skiauteres. Sumažėjus krūtinės ląstos ir pilvo ertmei gali sutrikti kvėpavimas ir atsirasti virškinimo sutrikimų. Kaulų lūžiai susiję su osteoporoze yra funkcinės negalios, prastos gyvenimo kokybės ir sumažėjusios gyvenimo trukmės priežastis (Vieira et al., 2013). Tad laikysenos, fizinio pajėgumo gerinimas yra svarbus aspektas siekiant gerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Fiziniai pratimai gali pagerinti pusiausvyrą ir raumenų jėgą, taip sumažindami kritimų ir lūžių riziką (Vieira et al., 2013).S.A.Raeissadat ir bendraatoriai (2014) taip pat teigia, kad laikysenos gerinimas kartu su nugaros tiesimo pratimais gali būti skiriami kaip intervencija pagyvenusioms moterims mažinant griuvimo riziką.
Mokslinėje literatūroje taip pat aptariama mobilizacijos ir teipavimo metodų taikymo nauda asmenų, kuriems nustatyta osteoporozė, kūno laikysenai. Mobilizacijos metodo efektyvumas dar nėra pakankamai gerai ištirtas, tačiau nustatyta, kad nugaros teipavimas yra veiksmingas koreguojant laikyseną (Bennell et al., 2010; Bautmans et al., 2010).
Norint dar labiau padidinti kineziterapijos naudą, galima kartu taikyti kineziologinį teipavimą. Kineziologinis teipavimas tapo populiariu metodu naudojamu įvairiais terapiniais tikslais, bet kaikuriuose naujausiuose moksliniuose straipsniuose kinezioteipavimo naudavertinama prieštaringai.
Lietuvoje dar nėra atlikto mokslinio, viešai publikuoto tyrimo, kuriame būtų vertinama ir kineziterapijos, ir kineziologinio teipavimo poveikis pomenopauzinio laikotarpiomoterims, kurios serga osteoporoze.Todėl mūsų tyrimo tikslas yra įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenai, fiziniam pajėgumui ir gyvenimo pilnatvei.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenai, fiziniam pajėgumui ir gyvenimo pilnatvei.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenai.
2. Įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze, fiziniam pajėgumui.
3. Įvertinti kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo poveikį moterų, sergančių osteoporoze,su sveikata susijusiai gyvenimo pilnatvei.
1
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1Osteoporozės epidemiologijair poveikis sveikatai
Osteoporozė – tai sisteminė griaučių liga, kuriai būdingamaža kaulų masė ir kaulinio audiniomikroarchitektūros pokyčiai,lemiantys padidėjusį kaulų trapumą ir lūžių riziką(1 pav.).Nėra išankstinių simptomų, iš kurių būtų galima pasakyti, kad žmogus serga osteoporoze, todėl ji dažnai diagnozuojama po pirmojo kaulo lūžio (Schrӧder et al., 2012; Alekna ir kt., 2011). Būtent dėl šios priežasties osteoporozė vadinama „tyliąja epidemija“.
Osteoporozė pasireiškia daugiau nei 220 milijonų žmonių visame pasaulyje. Ši liga labiausiai paplitusi tarp senyvo amžiausžmonių. Nedidelis kaulų trapumas pasitaiko prieš 50 - uosius gyvenimo metus, tačiau po 50 – kaulų lūžių dažnumas didėja.Dvidešimt septyniose Europos sąjungos šalyse, 2010 metais, osteoporoze sergančių buvo apytiksliai 5,500,000 vyrų ir 22,100,100 moterų. Iš visų Europos sąjungos šalių, daugiausia sergančių osteoporoze – Vokietijoje: apytiksliai 1 milijonas vyrų, ir 4 milijonai moterų. Lietuvoje osteoporoze sergančių buvo: 27 136 vyrų ir 148 375 moterų (Hernlund et al., 2013; Gianoudis et al., 2012).
1 pav. Kairėje – sveikas kaulas, dešinėje – osteoporozės paveiktas kaulas (http://www.nras.org.uk/osteoporosis-in-ra)
Moterys osteoporoze serga tris kartus dažniau nei vyrai, nes jų didžiausia kaulų masė (nustatoma jaunystėje) yra mažesnė, o dėl po menopauzės atsirandančių hormonų pokyčių sumažėja kaulų mineralinis tankis (KMT). Be to, moterys gyvena ilgiau nei vyrai – ilgesnis gyvenimo laikotarpis, kai kaulų masė yra sumažėjusi (Fordham, 2007).
Slankstelių lūžio požymiai yra ūminis arba lėtinis nugaros skausmas, ūgio sumažėjimas, laikysenos pokyčiai. Slanksteliai deformuojasi, dažnai jie lūžta pakartotinai ir stuburas toliau krypsta. Progresuojant ligai, didėja kupra krūtininėje stuburo dalyje, išnyksta talija, atsikiša pilvas, apatiniai šonkauliai remiasi į klubakaulio skiauteres (2 pav.). Sumažėjus krūtinės ląstos ir pilvo ertmei gali sutrikti kvėpavimas ir atsirasti virškinimo sutrikimų(Alekna ir kt., 2011).Tokie lūžiai pablogina plaučių, širdies, skrandžio, šlapimo takų funkciją, taip reikšmingai blogindami gyvenimo kokybę.
Skausmas, kurį sukelia stuburo slankstelių lūžiai, gali tęstis trejus ir daugiau metų (Oleksik et al., 2005).
Skausmo mechanizmas, sergant osteoporoze, yra mažai žinomas ir todėl dažnai aiškinamas kitomis patologijomis. Viena iš pagrindinių priežasčių galėtų būti per greitas kaulo atsinaujinimas, kuris susijęs su osteoklastų aktyvumu ir patologiniu kaulų inervacijos pasikeitimu. Sergant osteoporoze, skausmas dažniausiai yra nocicepcinis, tačiau skausmo pojūčiui užsitęsus jis gali tapti lėtiniu skausmu. Skausmas yra svarbus iššūkis sergant osteoporoze. Dėl nuolatinio skausmo blogėja sergančiųjų gyvenimo kokybė ir socialinis dalyvumas (Mediati et al., 2014).
2 pav.Laikysenos pokyčiai sergant osteoporoze
[http://biologicalexceptions.blogspot.com/2014/12/one-myrrh-aculous-christmas-gift.html]
Osteoporozė sukelia ne tik išvaizdos pokyčius.D. Gold (2001) teigia, kad iš dažniausiai pasireiškiančių psichologinių problemų, susijusių su osteoporoze, yra nerimas ir depresija. Kai įvyksta lūžis yra daugialypių pasekmių: skausmas, ribotas judrumas, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmas. Taigi lūžiai dėl osteoporozės dažnai sukelia nerimą. Kitas, moterų sergančių osteoporoze, rūpestisyra baimė nugriūti. Ypač tai pasakytina apie vyresnio amžiaus moteris, kurių kūnopusiausvyra yra sutrikusi. Pagal M. Tamulaitienės ir kt. autorių (2009) atlikto tyrimo duomenis nustatyta, kad bent vieną kartą per metus griūva kas trečias vyresnis kaip 65 metų amžiaus žmogus, ir šis dažnumas didėja didėjant amžiui. Dėl sužalojimų, patirtų griuvimo metu, sutrinka sveikata, sumažėja mobilumas ir savarankiškumas, nemaža dalis griuvusiųjų patenka į slaugos namus ar globos įstaigas. Griuvimų sukeltos traumos neretai yra mirtinos.
Tačiau, kaip teigiaB. Chowdhury (2014), reguliariai atliekami pratimai su svoriais, vaikščiojimas, bėgiojimas ir šokiai mažina psichologines komplikacijas tokias kaip stresą, nerimą,
depresiją ir baimę dėl galimo lūžio, savimi pasitikėjimo didinimu, nuotaikos gerėjimu, didėjančia jėga, pusiausvyra, judrumu ir t.t.
1.2 Osteoporozės etiologija, patogenezė ir klasifikacija
Kaulai – tai metaboliškai aktyvus ir kintantis audinys. Pagrindinės kaulų ląstelės yra osteoklastai, osteoblastai ir osteocitai. Osteoklastai vykdo kaulų rezorbciją, o osteoblastai atsakingi už kaulo formavimą. Osteocitai susiformuoja tada, kai osteoblastai „pasilaidoja“ kietoje mineralizuotoje tarpląstelinėje medžiagoje. Daugiau nei 90% suaugusio žmogaus skeleto ląstelių sudaro osteocitai. Manoma, kad osteocitai jaučia mechaninę skeleto apkrovą ir turi dendritinę struktūrą, kuri leidžia per plyšines jungtis sąveikauti su kitomis ląstelėmis, todėl kaulų patiriamas šlyties stresas gali būti paverčiamas biocheminiais signalais, reguliuojančiais kaulo modeliavimą ir remodeliaciją (Sambrook et al., 2012; Laužikaitė, 2002).Pagal Ph. Sambrook ir bendraautorius (2012) osteoporozė apibūdinama kaip kaulų remodeliavimo pusiausvyros sutrikimas – santykinis kaulo rezorbcijos susitiprėjimas, kurio neatitinka kaulo formavimosi greitis.
Senstant, po 30 – 35 m., arba anksčiau dėl tam tikrų ligų kaulų mineralinis tankis ir kartu kaulų masė mažėja, nes lėtėja osteogenezė ir kinta mineralinių druskų sudėtis ir kiekis (Stropus ir kt., 2013).Kaulų mineralų masės mažėjimas yra pagrindinė osteoporozės patogenezės grandis (3 pav.) (Alekna ir kt., 2011).
3 pav.Osteoporozinių lūžių patogenezė (Cooper and Melton, 1992)
Hipogonadizmas ir menopauzė Klinikiniai rizikos veiksniai Senėjimas Greita kaulų apykaita Nepakankama kaulinė masė Kaulų tankio sumažėjimas Polinkis į kritimus Kritimo mechanizmas Mažas kaulų tankis Kaulo kokybė Kritimai Tam tikra veikla Skeleto trapumas Pernelyg didelis kaulų apkrovimas Lūžis
Osteoporozė yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė osteoporozė būna 80 proc. visų osteoporozės atvejų, ji apima juvenilinę, idiopatinę ir involiucinę osteoporozę, pastaroji gali būti pomenopauzinė arba senatvinė (Alekna ir kt., 2011).Juvenilinė osteoporozė būna iki subrendimo (pubertinis laikotarpis). Ligos eiga gerybinė ir tik sunkiausiais atvejais gali lūžti ilgieji kaulai ir deformuotis slanksteliai. Idiopatinė osteoporozė diagnozuojama tada, kai nepavyksta nustatyti kaulų retėjimo priežasties, ji paprastai pasireiškia slankstelių kompresiniais lūžiais. Skiriami du involiucinės osteoporozės tipai – I tipo, arba pomenopauzinė, ir II tipo, arba senatvinė osteoporozė. Pomenopauzinei osteoporozei būdinga pagreitėjusi kaulinio audinio rezorbcija, o senatvinei – sulėtėjęs atsistatymas. Antrinė osteoporozė retesnė. Ją gali sukelti hormonų apykaitos sutrikimai, vaistai, genetiniai ir sisteminiai susirgimai (piktybiniai navikai), gastroenterologinės ligos, kiti veiksniai. (Alekna ir kt., 2003; Laužikaitė, 2002).
Pagal Tarptautinio osteoporozės fondo duomenis (angl. International Osteoporosis Foundation) yra du veiksnių tipai, kurie gali didinti riziką susirgti osteoporoze: nekintantys rizikos veiksniai ir kintantys (modifikuojami).Nors nekintantys rizikos veiksniai negali būti pakeisti, apie juos būtina žinoti norint sumažinti kaulinės masės mažėjimą. Nekintantiems rizikos veiksniams priskiriama:
Vyresnis amžius;
Moteriškoji lytis (moterims, ypač po menopauzės, labiau mažėja kaulinė masė nei vyrams);
Osteoporozinis kaulo lūžis pirmos eilės giminėms; Etninė grupė (baltoji rasė);
Menopauzė ir histerektomija (žemas estrogenų lygis. Gimdos pašalinimas ypač padidina estrogenų netekimą);
Vaistai (ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas);
Reumatoidinis artritas ir endokrininės sistemos ligos (pavyzdžiui, sergant hyperparoidizmu, pakyla paratiroidino kiekis, dėl kurio kaulinės ląstelės atpalaiduojakalcį iš kaulų į kraują);
Vyrų pirminis ar antrinis hipogonadizmas (kaip estrogenų trūkumas moterims, taip androgenų trūkumas vyrams didina lūžių riziką).
Dauguma modifikuojamų rizikos veiksnių tiesiogiai veikia kaulų biologiją ir sukelia kaulų mineralų tankio (KMT) sumažėjimą, tačiau kai kurie iš jų taip pat gali padidinti kaulų lūžio riziką, nepriklausomai nuo jų poveikio pačiam kaului.Prie kintančių veiksnių priskiriama:
Alkoholis. Nepalankiai veikia kaulo formavimosi ląsteles, hormonus, kurie reguliuoja kalcio metabolizmą;
Rūkymas;
Mažas kūno masės indeksas; Nepilnavertė mityba;
Vitamino D trūkumas. Vitaminas D pagerina kalcio absorbciją iš žarnyno į kraują; Valgymo sutrikimai;
Mažas fizinis aktyvumas;
Mažas kalcio vartojimas su maistu; Dažni pargriuvimai.
1.3 Osteoporozės diagnostika
Moterims po menopauzės ir vyresniems kaip 50 metų vyrams turėtų būti įvertinta osteoporozės rizika, kuria vadovaujantis pacientas nukreipiamas tolimesniems tyrimams – radiologo konsultacijai, KMT matavimui, laboratoriniams tyrimams (Alekna ir kt., 2011).Klinikinėje praktikoje osteoporozė paprastai apibrėžiama atsižvelgiant į KMT sumažėjimo laipsnį (1 lentelė). KMT išreiškiamas T lygmeniu (standartinių nuokrypių nuo sveiko jauno žmogaus tankio vidurkio skaičiumi) arba Z lygmeniu (standartinių nuokrypių nuo to paties amžiaus žmonių tankio vidurkio skaičiumi). Osteoporozė paprastai nustatoma, kai T lygmuo yra mažesnis nei – 2,5 (Sambrook et al., 2010).
1 lentelė. Diagnostiniai kriterijai pagal kaulų mineralinį tankį (http://www.iofbonehealth.org)
Normali kaulų masė T-lygmuo yra tarp +1 ir -1
Osteopenija T-lygmuo yra tarp -1 ir -2,5
Osteoporozė T-lygmuo yra mažesnis nei -2,5
Grėsminga (sunki) osteoporozė T-lygmuo yra mažesnis nei -2,5 ir lūžęs vienas ar daugiau kaulų
Osteoporozės diagnozė patvirtinama KMT duomenimis, gautais naudojant dvisrautės radioabsorbciometrijos metodą (DXA), dažniausiai šį tyrimą pacientui paskirti yra būtina. Kiti tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija, ultragarsas, periferinė DXA (pDXA), galėtų būti naudingi, tik jeigu nėra galimybės atlikti DXA. DXA tyrimo metu kompiuterio valdomu rentgeno spindulių pluošteliu skanuojant kaulus nustatomas kaulų mineralų tankis gramais kvadratiniame centimetre. Tyrimo trukmė – 2–4 min. Tyrimo jonizuojančiosios spinduliuotės dozė maža – 1–5 μSv. Tyrimo specifiškumas – 5–8 proc., tikslumas – 1–2 proc. paklaida (Alekna ir kt., 2011; Fordham, 2007).
Kaulinio audinio pokyčius, sukeltus amžiaus ar ligų, galima įvertinti ir biocheminiais tyrimo metodais, kraujyje ar šlapime nustačius osteogenezės ar kaulinio audinio metabolinių procesų žymenų pokyčius (Stropus ir kt., 2013).
1.4 Osteoporozės gydymas
Osteoporozė yra lėtinė liga, jos gydymas turi būti ilgalaikis. Pagrindiniai gydymo tikslai: • išvengti kaulų lūžių;
• stabilizuoti arba padidinti kaulų masę;
• gydyti simptomus, sukeltus kaulų lūžių ir griaučių deformacijų; • pagerinti organizmo fizinę būklę.
Osteoporozei gydyti taikomos bendrosios priemonės ir vartojami vaistai.
Bendrosios priemonės: mažinti rizikos veiksnius; skatinti fizinį aktyvumą; šalinti ar gydyti antrinės osteoporozės priežastis; vartoti pakankamai kalcio ir vitamino D (Butkuvienė, 2013; Alekna ir kt., 2011).
Šiaurės Amerikos Menopauzės draugija (angl. North American Menopause Society) (2010) teigia, kad visoms moterims po menopauzės turėtų būti vertinami rizikos veiksniai, susiję su osteoporoze ir lūžiais. Šiam vertinimui reikia žinoti anamnezę ir diagnostinius testus bei klinikinius veiksnius, susijusius su padidėjusia rizika pargriūti (raumenų silpnumas, galvos svaigimas, koordinacijos ir pusiausvyros problemos, neuropatija, medikamentų vartojimas).
1.4.1 Medikamentinis gydymas
Prie gyvenimo būdo keitimo rekomenduojamas medikamentinis gydymas visiems, kurie (North American Menopause Society, 2010):
Yra turėję osteoporozinį stuburo ar šlaunikaulio lūžį;
Visoms moterims po menopauzės, kurių KMT T lygmuo -2,5 ar mažiau; Vismos moterims po menopauzės, kurių KMT T lygmuo -1 – -2,5.
Vaistų, vartojamų osteoporozei gydyti, grupės(Alekna ir kt., 2011):
1. Kaulinio audinio rezorbciją slopinantys (antikatabolinio veikimo) vaistai:
Vaistai, slopinantys osteoklastų veiklą bei formavimąsi, lėtinantys kaulinio audinio rezorbciją ir mažinantys lūžių riziką, yra pripažinti tinkamais osteoporozei gydyti.
1.2. Estrogenai; Pomenopauzinės osteoporozės patogenezėje didelę reikšmę turi estrogenų trūkumas. Pakaitinis gydymas estrogenais (PGE) ne tik sulėtina kaulų retėjimą, bet ir padidina kaulų masę bei sumažina lūžių riziką.
1.3. Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai (SERM). Jie veikia kaip estrogenų agonistai kauluose ir širdies bei kraujagyslių sistemoje ir kaip antagonistai – krūtyje ir gimdoje.
1.4. Žmogaus monokloninis IgG2 antikūnas. Denozumabas stabdo osteoklastų susidarymą, funkciją ir gyvavimą, todėl mažėja kaulų rezorbcija kortikaliniame ir trabekuliniame audinyje
2.Anabolinio veikimo vaistiniai preparatai – prieskydinės liaukos hormonas ir jo analogai – stimuliuoja kaulinio audinio formaciją ir yra pripažinti tinkamais osteoporozei gydyti.
3. Dvejopo poveikio vaistai. Šios grupės vaistams būdingas tiek kaulinio audinio rezorbciją slopinantis, tiek ir kaulinio audinio formaciją skatinantis veikimas.:
3.1. Stroncio ranelatas.
1.4.2 Nemedikamentinis gydymas
E. G. Butkuvienė (2013) teigia, kad gydant osteoporozę, svarbų vaidmenį atlieka vitaminai K ir D, bei kalcis. Šios medžiagos papildo viena kitos veikimą, dalyvauja tose pačiose kaulų metabolizmo grandyse, todėl gydant osteoporozę prasminga skirti jų derinį. Kalcio kasdien turėtų būti suvartojama 800–1 200 mg, o vitamino D – 200–600 TV/d (didesnės dozės rekomenduojamos vyresniems asmenims); osteoporozės gydymo tikslais – 800–1 000 TV/d.
A. Baranauskaitė ir A. Savickienė (2002) teigia, kad dėl pasikeitusios laikysenos, šonkaulių spaudimo į vidaus organus gali atsirasti jų funkcijų sutrikimų, o dėl priklausomybės nuo aplinkinių ir psichologinis bei emocinis diskomfortas. Periferinio skeleto osteoporoziniams lūžiams būdingas blogas gijimas, dažnai reikia pagalbinių fiksuojančių priemonių (plokštelių, sraigtų ir kt.).
Stuburo įtvarai dažnai naudojami krūtininės – juosmeninės stuburo dalies traumoms gydyti. Dauguma įtvarų yra naudojami ir pacientams, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą. Vienas ketvirtadalis moterų, sergančių osteoporoze, virš 50 metų amžiaus turi vieną arba daugiau stuburo lūžių. Pripažįstama, kad įtvarai malšina skausmą ir skatina gijimo procesus, riboja lenkimą ir taip stabilizuoja stuburą. Įtvarai palaiko krūtininę – juosmeninę – kryžkaulio stuburo dalį užtikrindami anatomiškai teisingą padėtį. Autoriai teigia, kad Knight – Taylor įtvaras veiksmingai leidžia išlaikyti statinę ir dinaminę pusiausvyrą. Jo naudojimas sumažina kritimų riziką, tačiau apriboja kryptinį judėjimą (Liaw et al., 2009). Yra įtvarų, kurie pagrįsti biologiniu grįžtamojo ryšio principu tai – Spinomed ir Spinomed aktive. „Spinomed“ įtvaras eina išilgai stuburo, su minkštu pagrindu ant pilvo
ir nugaros. Šio įtvaro privalumas yra tas, jog kiekvienas asmuo gali šį įtvarą pasirinkti individualiai pagal savo sudėjimą (Pfeifer et al., 2011).
Apkrova stuburuiėjimo metu gali būti sumažinamas teisingai avint batus su kulno įklotais. Avalynė turi būti patogi, neaukštomis rantuotomis pakulnėmis. Nugaros sutvirtinimo priemonės naudojamos kiek galima daugiau palaikyti ir pakoreguoti žmogaus laikyseną. Laiku ir tinkamai naudojamos osteoporozės profilaktikos priemonės padeda išvengti tiek pirmojo, tiek pakartotinių slankstelių lūžių bei sušvelninti jų pasekmes (Tamulaitienė, 2001).
Teigiama, kad įtvarai didina liemens raumenų jėgą ir todėl gerina laikyseną pacientams, kuriems dėl osteoporozės lūžę slanksteliai. Beje, geresnė gyvenimo kokybė pasiekiama skausmo mažinimu, apribojimų šalinimu. Laikysenos treniravimas WKO (angl. weighted kypho-orthosis) įtvaru ir nugaros tiesimo pratimai gali būti skiriami kaip poveikio priemonės senyvo amžiaus moterims mažinant griuvimų riziką. Taigi įtvarų naudojimas gali būti efektyvus nefarmakologinis osteoporozės gydymas (Raeissadat et al., 2014). Bet pagal M. Tamulaitienę (2001) geriausias nugaros korsetas – stiprūs nugaros tiesiamieji raumenys, o fizinis aktyvumas – vienintelis būdas sustiprinti raumenis.
Fiziniai pratimai vandenyje (vaikščiojimas vandenyje, plaukimas, vandens aerobikos programos) taip pat gali būti tinkama nefarmakologinė strategija norint išvengti kaulų mineralinio tankio mažėjimo. Dėl sumažėjusios gravitacijos jėgos vandenyje, kai žmogaus kūnas paniręs, šie pratimai labai tinka pagyvenusiems žmonėms, kurie serga sąnarių ligomis. Vandenyje sunkiau išstovėti stabiliai, todėl aktyvuojami liemens raumenys, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą. Autoriai teigia, kad šie pratimai nėra tokie optimalūs kaulinei masei, kaip pratimai su svoriais, tačiau didina jėgą ir gerina pusiausvyrą (Moreira et al., 2014; Balsamo et al., 2013).
1.5 Osteoporozės prevencija
Nuo didžiausios kaulų masės priklauso lūžių rizika, todėl mąstant apie visuomenės sveikatos perspektyvas, svarbu užtikrinti, kad būtų įgyta didžiausia kaulų masė. Kaulų masės prieaugį labiausiai skatina genetika. Tačiau svarbūs ir kiti veiksniai: mityba, fizinis aktyvumas, hormonai, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Keičiant šiuos veiksnius galima padidinti didžiausią kaulų masę ir sumažinti kaulo rezorbcijos greitį vėlesniu gyvenimo laikotarpiu. Todėl ankstyvu gyvenimo laikotarpiu taikomos prevencinės priemonės gali turėti didelės įtakos lūžių atvejų skaičiui vyresniame amžiuje (Fordham, 2007).
Patartina vartoti pakankamai kalcio, kurio daugiausia gaunama su pieno produktais. Su kalciu reikalingas ir vitaminas D. Jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne. Gydomi dėl osteoporozės pacientai turi vartoti kalcio papildus ir vitaminą D, jeigu su maistu į organizmą jų patenka nepakankamai.Kalcio
papildai turėtų būti skirti tik tiems, kurie negauna reikiamo kalcio kiekio su maistu ir kurie turi didelę riziką susirgti osteoporoze (Kanis et al., 2013; Alekna ir kt., 2011).
Griuvimų prevencijai, J. Kanis su bendraautoriais (2013) rekomenduoja, didinti regėjimo aštrumą mažinant vaistų vartojimą, kurie keičia budrumą bei pusiausvyrą ir pagerinti namų aplinką (turėklai, neslidžios grindys, geras apšvietimas, kliūčių nebuvimas).O pagal I. Tamulaitytę (2009):
• namuose esančių rizikos veiksnių įvertinimai ir pakeitimai, atliekami medikų, gali sumažinti kritimų skaičių, ypač tiems, kurie tai jau buvo patyrę;
• įvairius veiksnius apimantis kritimų grėsmės įvertinimas ir valdymas – efektyvi priemonė šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių kritimų skaičiui mažinti;
• didesnis fizinis aktyvumas yra klubo kaulo lūžio prevencinė priemonė; tam tikros fizinio aktyvumo programos gali sumažinti kritimų grėsmę;
• Tai-či kursai ir kita specialistų skirta individualiai atlikti namuose veikla, gerinanti pusiausvyrą ir stiprinanti raumenis, veiksmingai mažina pagyvenusių žmonių kritimų skaičių;
• klubų apsaugos priemonės padeda apsaugoti nuo kaulų lūžių globos įstaigose gyvenančius pagyvenusius žmones, ypač dažnai patiriančius traumas.
Osteoporozės profilaktikai rekomenduojamas pakankamas fizinis krūvis – pratimai su statiniu krūviu. 15 trumpalaikių (6–24 mėn.) klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad pratimai, atliekami 3–5 kartus per savaitę viršutinei ir apatinei kūno daliai treniruoti, pagerino KMT moterims po menopauzės (Gailytė, 2010). O S. J. Warden (2004) teigia, kad kaulų tvirtumui palaikyti būtų naudinga 60 min. mankšta, atliekama tris kartus per savaitę. Jaunesniems tinka aerobika, tenisas, bėgimas, tinklinis, vyresniems – vaikščiojimas, lengvas bėgimas, šokiai.
1.6 Fizinis aktyvumas sergant osteoporoze
Optimali fizinė veikla yra būtina norint padidinti kaulų mineralinį tankį, nes tai gali sumažinti osteoporozės riziką. Svorio jėga ir raumenų tempimas, tenkantis kaulams, stimuliuoja osteoblastų veiklą. Didesnio apkrovimo kryptis sutampa su stipresnių kaulinio audinio sijų formavimusi. Statinis krūvis ir raumenų judesiai skatina kaulų tvirtėjimą, fizinė neveikla – retėjimą. Kineziterapija padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną arba ją pagerinti ir tuo pačiu panaikinti arba sumažinti nugaros skausmą, padidinti fizinį aktyvumą ir pagerinti eiseną. Sąnarių judrumo ir koordinacijos lavinimas pagerina bendrą fizinį pajėgumą ir judrumą (Zaki, 2014; Tamulaitienė, 2001).
Amerikos Širdies Asociacijos (angl. American Heart Association (AHA) ir Amerikos Sporto Medicinos universiteto rekomendacijos suaugusiems, kuriems virš 65 metų pateikia keturių tipų
pratimus: aerobinius, lankstumo, pusiausvyros ir raumenų stiprinimopratimus.Pagal Nacionalinio Osteoporozės fondo (angl. National Osteoporosis foundation) rekomendacijas, moterys pomenopauziniame laikotarpyje lavindamos raumenų jėgą, turėtų lėtai didinti pratimų intensyvumą (su svareliais, gumomis ir t.t.).
Kaulus veikia nuolat kintantis mechaninis krūvis ir jie prisitaiko prie jo, atitinkamai keisdami masę ir geometriją. Yra įrodyta, kad kaulų ir raumenų masė priklauso nuo jų mechaninio apkrovimo (Tamulaitienė, 2001). Nustatyta, kad svorių kilnojimas yra vienas efektyviausių būdų kaulams stiprinti (Robinson et al, 1995). Pagal Warden ir bendraautorius (2004) dinaminiai, didelės apkrovos pratimai labiau didina kaulų mineralinį tankį. Raumenų trreniravimas, kurie tvirtinasi prie osteoporozės pažeistų kaulų, pagerina tų kaulų būklę.Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad yra reikšmingas pagerėjimas „T - lygmenyje“ juosmeninėje nugaros dalyje, dešiniojo šlaunikaulio kaklelio ir dešiniojo stipinkaulio galvoje po pratimų programos su svoriais ir be svorių (Shanb, 2014).
Svorio pernešimo pratimai yra naudingi kaulų augimui ir sutvirtinimui dėka mechaninio kaulo apkrovimo. Pomenopauzinio laikotarpio moterims, kurios serga osteopenija arba osteoporoze yra trys specifinių pratimų tipai. Pirmas tipas: svorio pernešimo pratimai, tokie kaip bėgiojimas ir greitas ėjimas. Antras – pratimai su pasipriešinimu. Šie pratimai didina raumenų masę. Dėl padidėjusios raumenų jėgos galima tikėtis mažesnės tikimybės nugriūti. Trečiasis pratimų tipas yra tempimo ir pusiausvyros pratimai, kurie gerina judrumą ir pusiausvyrą. Dėl pagerėjusios pusiausvyros galima išvengti griuvimų (Grindler and Santoro, 2015).
Kūno pusiausvyros ir laikysenos gerinimui mokslininkai rekomenduoja jogos ir Tai Chi užsiėmimus (Sinaki, 2012). Remiantis mokslininkų atliktais klinikiniais tyrimais, Tai chi mažina kritimų riziką, teigiamai veikia laikysenos kontrolę, statinę ir/ar dinaminę pusiausvyrą, raumenų jėgą, lankstumą bei kasdienio gyvenimo veiklą (Wayne et al., 2010). D. Xu ir bendraautoriai (2004) nurodė, kad vyresnio amžiaus žmonės praktikuojantys Tai Chi, turėjo geresnę propriorecepciją nei jų bendraamžiai, kurie užsiminėjo plaukimu ir bėgimu.
1.7
Kineziterapijos vaidmuo sergant osteoporoze
Labai svarbi reabilitacijos sudedamoji dalis po lūžio yra kineziterapija. Didinant jėgą, gerinant koordinaciją ir pasitikėjimą galima išvengti griuvimų taip pat palaikoma kaulinė masė, stimuliuojamas kaulo formavimasis ir mažėja kaulo rezorbcija, išsaugoma raumenų jėga (Kanis et al., 2013).
Laikysenos koregavimui mokslininkai dažniausiai rekomenduoja fizinius pratimus. Teigiama, kad po 8 savaičių pusiausvyros bei tempimo ar raumenų stiprinimo pratimų efektyviai pagerinama
moterų, sergančių osteoporoze, laikysena (Burkeet al., 2012). Įrodyta, kad nugaros tiesiamųjų raumenų jėga yra susijusi su liemens judesių amplitude ir krūtinine kifoze. Be to, nugaros raumenų stiprinimo pratimai ir propriorecepcijos lavinimas, gali sumažinti kifozės laipsnį pagyvenusioms moterims.Raumenų stiprinimo pratimai (programos akcentuojamos specifiniams regionams, kur labiausiai tikėtini lūžiai, būtent nugarai, klubui, riešui) kombinuojami su lankstumo, laikysenos, pusiausvyros, koordinacijos gerinimo pratimais. Sudarant fizinių pratimų programą, labai svarbu tinkamai parinkti fizinio krūvio intensyvumą ir dydį (Moreira et al., 2014; Bennel et al., 2010).
Pratimų programa turėtų būti sudaryta taip, kad didėtų raumenų jėga, gerėtų pusiausvyra, koordinacija, lankstumas – lavinant šias savybes ne tik gerėja laikysena, bet ir mažėja griuvimo tikimybė, o kartu su ja ir kaulų lūžių rizika. Reguliariai atliekami pratimai vyresniame amžiuje sulėtina kaulų retėjimą (Moreira et al., 2014).
Rekomenduojama kasdieninė fizinių pratimų programa, susidedanti iš pratimų su apkrovimu ir nugaros bei pilvo raumenis stiprinančių pratimų. Vaikščiojimas ar lipimas laiptais taip pat stiprina raumenis, didina lankstumą ir pagerina eiseną. Pacientai turi vengti lenkimosi į priekį per krūtininę ir juosmeninę dalį, nes dėl to gali lūžti slanksteliai (Tamulaitienė, 2001). I. Gailytės (2010) 10 klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad ėjimas (90–280 min. 3–5 kartus per savaitę), turi nežymią, bet reikšmingą teigiamą įtaką stuburo (bet ne šlaunikaulio) KMT. Nors L. Moreira su bendraautoriais (2014) teigia priešingai - vaikščiojimas kaip pratimų programa gali padidinti šlaunikaulio kaulinę masę, bet ne stuburo.
Pagrindiniai uždaviniai sergantiems osteoporoze: pagerinti pusiausvyrą, raumenų jėgą, mobilumą, mažinti kritimų riziką. Reguliarūs aerobiniai, su svoriais, ištvermės pratimai teigiamai veikia kaulų mineralinį tankį moterims po menopauzės. Sąnarių judrumo ir koordinacijos lavinimas pagerina bendrą fizinį pajėgumą ir judrumą. Kiekvienam pacientui turi būti sudaryta individuali programa, atsižvelgiant į amžių, fizinę būklę, kaulų masę ir į kitas ligas. Bet kuri programa turėtų apimti pratimus viršutinės, apatinės kūno dalies, liemens raumenims, ypač tiesiamiesiems raumenims. Geriausi rezultatai pasiekiami naudojant didelį intensyvumą (> 75% nuo 10 kartojimų skaičiaus). Aktyvios veiklos tikslas padidinti raumenų jėgą, gerinti pusiausvyrą ir propriorecepciją – visa tai padės sumažinti kritimų riziką. Tai-chi, šokiai, ypač pramoginiai, taip pat rekomenduojami, todėl, kad treniruoja svorio pernešimą, koordinaciją ir propriorecepciją (Moreira, 2014; Smith et al., 2009).
Ne tik jėgos pratimai, bet ir pratimai vandenyje gali būti nefarmakologinė strategija norint išvengti kaulų mineralinio tankio mažėjimo (Balsamo, 2013). Dėl sumažėjusios gravitacijos jėgos vandenyje, kai žmogaus kūnas paniręs, pratimai labiau toleruojami pagyvenusiems žmonėms, kurie serga sąnarių ligomis. Vandenyje sunkiau išstovėti stabiliai, todėl aktyvuojami liemens raumenys, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą (Moreira, 2014). Jei sergantysis osteoporoze turi keletą slankstelių lūžimų ar skauda nugarą, pratimai su pasipriešinimu ar su svoriais, turėtų būti ribojami. Jie gali būti
keičiami į pratimus vandenyje: vaikščiojimas vandenyje, plaukimas, vandens aerobikos programos. Nors šie pratimai nėra tokie optimalūs kaulinei masei, kaip pratimai su svoriais, tačiau didina jėgą ir gerina pusiausvyrą (Smith et al., 2009).
Mokslinėje literatūroje taip pat aptariama mobilizacijos ir teipavimo metodų taikymo nauda asmenų, kuriems nustatyta osteoporozė, kūno laikysenai. Mobilizacijos metodo efektyvumas dar nėra pakankamai gerai ištirtas, tačiau nustatyta, kad nugaros teipavimas yra veiksmingas koreguojant laikyseną (Bennell et al., 2010; Bautmans et al., 2010).
1.8 Rekomendacijos sudarant kineziterapijos pratimų programą
Rekomenduojama pratimų programa sergantiems osteoporoze (Smith et al., 2009; Dionyssiotis, 2012):
Pratimai raumenų jėgai (2 lentelė).Tikslai:
Padidinti liemens raumenų, viršutinių ir apatinių galūnių jėgą; ypač šlaunies, kelio, nugaros tiesiamųjų ir pilvo raumenų bei čiurnos raumenų, atliekančių dorsifleksiją;
Pagerinti laikyseną, palaikyti kaulų masės tankį, sumažinti griuvimo riziką.
Pratimai daugiausia skirti yra toms sritims, kurios labiausiai gali nukentėti nuo lūžių, sergant osteoporoze.
2 lentelė. Jėgos pratimų rekomendacijos
Pavyzdys raumenų jėgos pratimams Intensyvumas; dažnumas; trukmė Pasiekiamas tikslas Išimtys Kūno svorio naudojimas, elastinė juostos, įrenginiai sporto salėje; 8-10 kartojimai; 2 serijos; 2-3 kartai per sav. po 20-30 min. Kaulų mineralinio tankio pokyčiai jau po 6 mėnesių Turintys kifozę, turėtų vengti lenkimosi ir sukimosi; pratimus atlikti sėdint
Svorio perkėlimo pratimai (3 lentelė). Kiekvienai amžiaus grupei yra šių pratimų variacijų. Dinaminis ėjimas yra geriausias pasirinkimas osteoporozės prevencijai. Taip vaikščioti reikėtų kuo įmanoma dažniau.
3 lentelė. Svorio perkėlimo pratimai Pavyzdys svorio perkėlimo pratimams Intensyvumas; dažnumas; trukmė Pasiekiamas tikslas Išimtys Vaikščiojimas, šokimas, tenisas, darbas sode, bėgiojimas, krepšinis 40-70% visos jėgos; 3-5 kartai/sav; 20-30 min. Po 9-12 mėn. padidėja kaulų mineralinis tankis Lenkimasis ir sukimasis pacientams sergantiems osteopenija
Pratimai laikysenai. Pratimų tikslas: pašalinti palinkimą į priekį (kifozę), kuris didina spaudimą priekinei slankstelių daliai, ir pagerinti stabilumą. Pratimai gali būti atliekami sėdint ar stovint, atsimerkus ar užsimerkus. Geriausia pratimus atlikti priešais veidrodį, šalia sienos. Pratimus prieš veidrodį reikia atlikti tam, kad besitreniruojantysis galėtų save matyti ir koreguoti klaidas (Dionyssiotis, 2012).
Laikysenos korekcija yra labai svarbi priemonė, padedanti sumažinti juosmens skausmą. Laikysena koreguojama ne tik fiziniais pratimais, bet ir mokant pacientus taisyklingai judėti, vaikščioti, sėdėti, naudotis pagalbinėmis priemonėmis. Kifozės atveju svarbu atkreipti dėmesį į paciento laikyseną stovint ir gulint. Sergantieji osteoporoze turi vengti kūprinimosi dienos metu, jie mokomi teisingai kelti daiktus ir lenktis. Negalima kelti sunkių daiktų. Jeigu reikia kelti sunkesnį daiktą, tai reikia dayti pritūpus (Tamulaitienė, 2001).
Lankstumo pratimai. Senstant kūnas tampa nelankstus, todėl didėja rizika nugriūti ir lūžti kaulams. Dėl šios priežasties būtina atlikti pratimus lankstumui. Šios kategorijos pratimai padeda palaikyti raumenų elastingumą, jų ilgį, sąnarių judesių amplitudę, gerina laikyseną ir mažina skausmą. Trukmė: 5-7 dienos per savaitę.
Kasdienė veikla. Sergantieji osteoporoze, norėdami teisingai kelti daiktus, turėtų sulenkti kelius, kad daiktas būtų patogiame aukštyje; nešti abiem rankomis. Šio judesiu metu nugara turėtų būti tiesi, pilvo raumenys įtempti. Žmonės, sergantys osteoporoze, neturėtų kelti daugiau nei 5-10 kg (Dionyssiotis, 2012).
1.9 Kineziologinis teipavimas
Kinezioteipai, taispalvingos elastinės medvilninės juostos su akriliniais klijais, kurios gali būti ištemptos iki 140% originalaus jų ilgio. Originalūs kinezioteipai yra keturių spalvų: mėlynos, rausvos, smėlio ir juodos spalvos. Skirtingų spalvų juostos turi vienodas ypatybes. Jos atsparios vandeniui,
todėl jas galima nešioti nuo 3 iki 5 dienų išlaikant nepakitusį juostų tamprumą. Kinezioteipų karpymo būdai yra keli: „I“, „Y“. „X“ bei „vėduoklės“ forma.
Kineziologinio teipavimo juostų klijavimo technikos:
kinezioteipavimas raumenims (pritaikius specialią metodiką, stimuliuojami receptoriai, kurie yra odoje bei poodiniame jungiamajame audinyje, skatinami biomechaniniai, raumenų tonusą bei jėgą reguliuojantys mechanizmai; siekiama sumažinti raumenų spazmus, atpalaiduoti arba aktyvinti raumenis);
kinezioteipavimas fascijoms, sausgyslėms, raiščiams (prilaiko fascijas arba padeda joms išbūti tam tikroje padėtyje; sausgyslėse stimuliuojami mechanoreceptoriai); funkcinės korekcijos technika (viena vertus, tai švelni mechaninė korekcija dėl odos poslinkio, kita vertus, tai didina proprioreceptorių stimuliaciją);
kineziologinis teipavimas, siekiant pagerinti limfos tekėjimą (sukeliamas odos pakėlimas, mažėja spaudimas pažeistoje vietoje).
Esant atviroms žaizdoms, randams, kurie dar nėra užgiję, odos ligoms kaip neurodermatitui ar psoreazei negalima taikyti teipavimo (Kumbrink, 2012).
Teipus 1970 metais išrado Japonijos chiropraktikas Kenzo Kase. Kinezioteipas, gali būti naudojamas skirtingais terapiniais tikslais: skausmo slopinimui, apytakos ir limfos tekėjimui pagerinti, raumenų skausmingumo mažinimui (Csapo et al., 2015). Klasikinis teipas stabilizuoja ar imobilizuoja sąnarį, priešingai nei kineziologinis teipas, kurioesmė imituoti odos storumą ir lankstumą. Kinezioteipai suteikia mechaninę pagalbą raumenims ir limfinei sistemai nesuvaržydami judesių. Teipai sudaro mažus sulenkimus, klostes, ar raukšles, ant odos, dėl ko pakeliami žemiau esantys audiniai. Tai palengvina minkštųjų audinių spaudimą ir suteikia erdvę limfinių skysčių judėjimui (Morris et al., 2013; Kumbrink, 2012). Kineziologinis teipavimas yra veiksmingas metodas mažinant viršutinės galūnės ankstyvosios stadijos edemą po krūties vėžio gydymo (Malicka et al., 2014).Pagal B. Kelle ir bendraautorius (2015), kineziologinis teipavimas gali mažinti nespecifinį nugaros skausmą. Anot autorių, kineziologinis teipavimas gali būti naudojamas kaip papildomas gydymo metodas siekiant greito ir veiksmingo poveikio skausmui malšinti.
D. Morris ir bendraautorių (2013) atliktame tyrime teigiama, kad teipavimas dažniausiai taikomas esant kaulų – raumenų sistemos sutrikimams gydyti, limfedemai taip pat neurologinių ligonių reabilitacijoje spastiškumo mažinimui.A. Yoshida ir L. Kahanov (2007) teigia, kad teipavimas yra perspektyvi galimybė lankstumo didinimui, ypač tiems pacientams, kurie skundžiasi nugaros skausmu.Kaip nugaros įtvarų, taip ir teipavimo tikslas yra sumažinti stuburo iškrypimą bei skausmą, kuris susijęs su krūtinine kifoze (Greig et al., 2008).Asmenims, kurie jaučia lėtinį nugaros skausmą, buvo nustatytas reikšmingas pagerėjimas. Iš karto po kinezioteipavimo sumažėjo skausmas, pagerėjo izometrinė ištvermė (Castro-Sánchez et al., 2012).
2 TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr.BEC-8RFP (M) – 315 (1 priedas).
Tyrimas vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Sporto institute. Dalyvauti tyrime kvietėme pomenopauzinio laikotarpio moteris, sergančias osteoporoze iš Kauno apskrities osteoporozės klubo „Uola“. Visos tiriamosios buvo supažindintos su tyrimo tikslu, ištyrimo metodais, numatomomis taikyti poveikio metodais. Buvo gautas tiriamųjų raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
Tyrimo objektas: pomenopauzinio amžiaus moterų, kurioms nustatyta osteoporozė, kūno laikysenos, fizinio pajėgumo ir su sveikata susijusios gyvenimo pilntavės kaita po kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo taikymo.
Pirmojo ištyrimo metu visoms tiriamosioms buvo įvertinta kūno laikysena, plaštakos jėga, pusiausvyra, pilvo bei nugaros raumenų ištvermė.Tiriamųjų buvo prašoma užpildyti SF – 36 gyvenimo kokybės klausimyną bei mūsų sudarytą anketą, kurioje buvo klausiama kaip ilgai tiriamosios serga osteoporoze, ar jaučia kūno pokyčius, susijusius su osteoporoze, ar yra patyrusios osteoporozinių lūžių ir kt.
Atsitiktiniu būdu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmosios grupės tiriamosioms (n=10) buvo taikoma kineziterapijos programa, kurią sudarė raumenų tempimo ir stiprinimo pratimai, laikyseną koreguojantys pratimai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimų mokymas. Kineziterapijos programa su kineziterapeuto priežiūra vyko 2 kartus per savaitę po 45 min.Programos trukmė – 4 savaitės. Antrosios grupės tiriamosioms (n=8) buvo taikomas kinezioteipavimas. Teipavimo metu, tiriamųjų buvo prašoma stengtis stovėti tiesiai, galvą tarsi tempti į viršų ir lėtai suvesti mentes atgal, stengiantis nekelti pečių aukštyn. Kineziologinio teipo juostos pradžia klijuota iš priekio ant peties raktikaulinio sąnario, tada įstrižai per viršutinę trapecinio raumens dalį link šešto krūtininio slankstelio keterinės ataugos (Greig et al., 2008)(4 pav.).Teipas buvo klijuojamas tris kartus su 3 dienų pertrauka.
4 pav.Kineziologinio teipavimo pavyzdys (Greig et al., 2008)
5 pav. Tyrimo organizavimo schema Osteoporozės klubas „Uola“ Gautas Bioetikos leidimas Kineziterapijos grupė (n=10) Kineziologinio teipavimo grupė (n=8)
Kūno laikysena: Contemplas vaizdo analizės sistema; Cirtometrija Fizinis pajėgumas:funkcinis siekimos testas; stovėjimo tandemu
testas; dinamometrija;nugaros ir pilvo ištvermės testai;
Gyvenimo pilnatvė: SF-36 klausimynas; Papildomas klausimynas Su fo rm uo to s gr up ės Įv er ti ni m as ( 1) Po ve ik is
Kineziterapija Kineziologinis teipavimas
Kūno laikysena: Contemplas vaizdo analizės sistema; Cirtometrija Fizinis pajėgumas:funkcinis siekimos testas; stovėjimo tandemu
testas; dinamometrija; nugaros ir pilvo ištvermės testai;
Gyvenimo pilnatvė: SF-36 klausimynas.
Įv er ti ni m as ( 2) Rezultatų analizė Išvados
2.2 Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo 18 pomenopauzinio laikotarpio moterų, sergančių osteoporoze.Vidutinis tiriamųjų amžius – 74 m, ūgis – 158 cm, svoris – 70 kg.
Amžius bei antropometriniai duomenys buvo labai panašūs abiejose tiriamųjų grupėse – statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių nenustatyti (4 lentelė).
4 lentelė. Moterų, sergančių osteoporoze, amžius ir antropometriniai duomenys
I gr. (n=10) II gr. (n=8) I gr. (n=10) II gr. (n=8) I gr. (n=10) II gr.(n=8)
Amžius(metai) Ūgis (cm) Svoris (kg)
Mediana 77,0 74,5 155,0 160,5 68,5 71,5
Minimumas 55,0 69,0 147,0 147,0 54,0 56,0
Maksimumas 81,0 79.0 167,0 166,0 84,0 84,0
Vidurkis 74,5 74,1 157,0 159,0 69,6 70,7
p reikšmė 0,326 0,420 0,722
Atlikus anketinės apklausos duomenų analizę, nustatyta, kad net 25% moterų osteoporoze serga daugiau kaip 15 metų. Kūno pokyčiai, susiję su osteoporoze itin paveikė 8,3% visų tiriamųjų, 25% teigė, kad jas paveikė truputį, o 41,7 % - vidutiniškai (6 pav.). Lūžių dėl osteoporozės buvopatyrę 33,3% tiriamųjų.
6pav.Tiriamųjų atsakymų apie osteoporozės sukeltus kūno pokyčius procentinis pasiskirstymas
2.3 Tyrimo metodai
2.3.1
Laikysenossagitalioje plokštumojevertinimas
Krūtininės kifozės išreikštumas.Krūtininei kifozei įvertinti buvo naudojamascirtometras. Cirtometras – tai lanksti guminė juostelė, išlaikanti jai suteiktą formą dėl viduje esančios metalinės juostelės. Tyrimai parodė, jog stuburo linkių matavimas cirtometru yra tinkamas kiekybinis klinikinis metodas osteoporoze sergančiųjų krūtininės kifozės vertinimui (Carvalho& Teixeira, 2007). G.Greendale ir bendraautoriai (2011) teigia, kad cirtometro naudojimo paprastumas ir patikimumas pakankamai argumentuotas stuburo kifozės pokyčių vertinimui.
Tyrimo metu cirtometras buvo projektuojamas stuburo srityje nuo septintojo kaklo (C7) iki antrojo kryžkaulio (S2) stuburo slankstelių keterinių ataugų. Tuomet pagal stuburo linkius suprojektuotas cirtometras buvo dedamas ant popieriaus lapo, kur perpiešiami jo kontūrai, pažymimas C7 stuburo slankstelis, didžiausias krūtininės kifozės taškas bei inversijos taškas, kur krūtininės kifozė pereina į juosmeninę lordozę. Tuomet buvo apskaičiuojamas krūtininės kifozės kampas, kurį sudaro tiesė jungianti pažymėtus C7 slankstelio ir maksimalios kifozės taškus ir tiesė, jungianti maksimalios kifozės ir inversijos taškus (V.Mauricienė, 2005).
Galvos padėtis sagitalioje plokštumoje. Klinikinėje praktikoje teigiama, kad pirmyn pasvirusios galvos padėtis turi įtakos lėtiniam kaklo ir pečių skausmo atsiradimui (Chiu et al., 2005).
Galvos padėčiai sagitalioje plokštumoje įvertinti buvo naudojamas fotografavimo metodas (7 pav.). Tyrimo metu tiriamosios buvo fotografuojamos stovimoje padėtyje iš šono. Siekiant užtikrinti vaizdo anonimiškumą, fotografavimo metu tiriamosios veidas buvo uždengiamas iš šono. Tyrimo metu tiriamosios buvo prašoma atsistoti prie vertikalaus Contemplas stendo (CONTEMPLAS Gmbh). Ties tiriamosios septintojo kaklinio slankstelio (C7) keterinės ataugos projekcija ant odos buvo pritvirtinamas šviesą atspindintis žymeklis. Fotografavimui naudotas OLYMPUS PEN Lite E-PL3 fotoaparatas, kuris buvo tvirtinamas ant stovo 1 metro aukštyje. Fotoaparato atstumas nuo vertikalaus Contemplas stendo, prie kurio stovėjo tiriamoji – 3 metrai. Tiriamosios buvo prašoma stovėti jai įpastoje padėtyje, nuleistomis prie šonų rankomis. Gautose nuotraukose, naudojantis kompiuterizuota vaizdo analizės sistema Templo, buvo apskaičiuotas galvos pasvirimo į priekį kampas sagitalioje plokštumoje. Šį kampą sudaro dvi linijos išvestos nuo C7 slankstelio keterinės ataugos: viena iš jų – horizontali atramos paviršiui, kita– jungianti C7 slankstelio keterinę ataugą su išorinės ausies iškilumu - kramsliu (ang. tragus), iš dalies užveriančiu klausomąją landą. Kuo šis kampas yra smailesnis, tuo galvos padėtis laikoma mažiau taisyklinga (Nemmers, 2006).
7 pav. Galvos pasvirimo į priekį kampo matavimas
2.3.2 Fizinio pajėgumo vertinimas
Dinaminės pusiausvyros vertinimas.Dinaminė pusiausvyra susijusi su stabilumu atliekant judesį, o tai glaudžiai susiję su rizika pargriūti pagyvenusiems žmonėms(Demura and Yamada, 2007).Funkcinis siekimo testas (angl. Functional reach test, FRT)skirtas vertinti pagyvenusių žmonių dinaminę pusiausvyrą, kiek asmuo gali pasiekti ištiesta ranka neprarasdamas pusiausvyros ar nepajudindamas pėdų (Duncan et., 1990).
Ant sienos, tiriamųjų pečių aukštyje, buvo pritvirtinta matavimo skalė (cm), ant grindų pažymėta linija, kurios negalima peržengti. Stovint šalia sienos tiriamųjų buvo prašoma siekti ranka pirmyn kuo įmanoma toliau (nesiremiant į sieną) ir nejudinant pėdų (8pav.). Pagal FRT rezultatus, seni žmonės skirstomi į rizikos pargriūti kategorijas: žema rizika = > 25,4 cm; vidutinė rizika = >15,24 iki 25,4 cm; didelė rizika = < 15,24 cm; labai didelė rizika = nepajėgia siekti(Duncan et., 1990).
8 pav.Funkcinis siekimo testas(http://www.ndorms.ox.ac.uk/)
Plaštakos jėgos vertinimas.Rankų jėgos vertinimas labai naudingas parametras prognozuoti lūžius, nes tai yra bendras raumenų jėgos rodiklis, susijęs su polinkiu kristi. Žemi plaštakos griebimo rezultatai susiję su mažu kaulų mineraliniu tankiu stubure ir šlaunikaulyje bei slankstelių lūžimu(Dixon et al., 2012).
Moterų, sergančių osteoporoze, plaštakos jėga buvo vertinama hidrauliniu dinamometru.Šis tyrimo metodas yra vienas iš plačiausiai naudojamų rankos raumenų jėgai vertinti. Tiksliai pamatuojama plaštakos izometrinė griebimo jėga (0-90 kg ir svarais 0-200 lbs). Rankena pritaikoma (5 pozicijos) pagal plaštakos dydį. Atlikus matavimą, rodyklė pasilieka aukščiausiame matavimo metu pasiektame taške. Matavimas vyko tiriamajai stovint, paprašant sulenkti ranką per alkūnę ir maksimaliai suspausti dinamometrą, neliečiant dinamometru kūno. Buvo atliekami trys spaudimai ir skaičiuojamas vidurkis. Kartojama su kita ranka. Tarp suspaudimų galimas kelių sekundžių poilsis. Testo rezultatams vertinti buvo atsižvelgiama į rankos suspaudimo jėgos normas pagal amžių (5 lentelė).
5 lentelė. Suspaudimo jėgos normos (kg) pagal amžių
[http://www.htherapy.co.za/user_images/splinting/Jamar_Norms_Poster.pdf]
Amžius Ranka Moterų Amžius Ranka Moterų
40-44 Dešinė 31,9 60-64 Dešinė 25,0 Kairė 28,3 Kairė 20,7 45-49 Dešinė 28,2 65-69 Dešinė 22,5 Kairė 25,4 Kairė 18,6 50-54 Dešinė 29,8 70-74 Dešinė 22,5 Kairė 26,0 Kairė 18,8 55-59 Dešinė 26,0 75+ Dešinė 19,3 Kairė 21,5 Kairė 17,1
Pilvo raumenų ištvermės vertinimas.Pagal Nacionalinės osteoporozės fondą, pilvo ir liemens raumenų stiprinimas yra kūno tvirtumo pagrindas, kuris padeda apsisaugoti nuo traumų, ypač apsaugo stuburą ir klubus, kurie sergant osteoporoze dažnai pažeidžiami. Stiprinami ne paviršinio sluoksnio raumenys, kurie dalyvauja galūnių judesiuose, bet giliojo sluoksnio raumenys, kurie padeda stabilizuoti liemenį ir apsaugoti stuburo slankstelius, jų sąnarines struktūras bei dubenį, todėl svarbu įvertinti pilvo raumenų ištvermę osteoporoze sergantiems asmenims (Petit et al., 2008).
Pilvo raumenų ištvermės testas. Tiriamųjų buvo prašoma atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti 900, rankas uždėti ant krūtinės ir lenktis į priekį, kol mentės nelies kilimėlio. Tokią padėtį išlaikyti kaip galima ilgiau. Testas nutraukiamas, jei pajaučiamas skausmas ar diskomfortas. Laikas matuojamas chronometru (s).
Nugaros raumenų ištvermės vertinimas.Nugaros raumenų ištvermės testas (angl. The Timed Loaded Standing (TLS)). Šis testas yra paprastas, saugus liemens ir rankų ištvermės įvertinimas. Moterys, kurioms lūžę slanksteliai, dirbant ištiestomis priešais kūną rankomis dėl jaučiamo nugaros nuovargio ar skausmo, planuoja poilsio pertraukėles. Šių moterų testo laikas blogesnis (Shipp et al., 2000). Tiriamasis stovi tiesiai, pėdos klubų plotyje, nesvyrant į priekį. Kiekvienoje rankoje laikomas 1 kg svoris. Žastas lenkiamas 900, alkūnės ištiestos (9 pav).Laikas matuojamas chronometru (s).
9 pav. Nugaros raumenų ištvermės testo
pavyzdys(http://www.rehab.research.va.gov/jour/2015/521/jrrd-2014-03-0086.html)
Statinės pusiausvyros vertinimas. Artimo tandemo stovėsenai testu (angl. Near tandem stand test) vertinamas šoninis stabilumas – pagrindinis veiksnys siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir apsaugoti nuo griuvimo į šoną. Tai yra stovėjimo tandemu (angl. Tandem test) testo modifikacija, kuris yra per sunkus įvykdyti senesnio amžiaus žmonėms (Tiedemann et al.,2010).
Šiam testui tiriamųjų buvo prašoma atsistoti pėda už pėdos taip, kad tarp vienos pėdos kulno ir kitos pėdos pirštų būtų 2,5 cm atstumas, kaip pavaizduota 10 pav. Paskui kojų pozicijas apkeisti vietomis (Roghani et al., 2013). Laikas skaičiuojamas chronometru. Pagal M. Murphy ir bendraautorius (2003), jei suaugęs žmogus negali šios stovėsenos išlaikyti daugiau nei 10s, jam yra padidėjusi rizika nugriūti. Testo metu negalima atsiremti į atramas.
2.3.3 Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
SF – 36 klausimynas naudotas su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vertinti (2 priedas). Klausimyną sudaro 36 klausimai, iš aštuonių gyvenimo sričių: fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinių ryšių, emocinės būsenos, energingumo, skausmo ir bendrojo sveikatos vertinimo. SF – 36 klausimyną pildė pačios tiriamosios. Vienas atsakymas yra naudojamas tik vienai sričiai apskaičiuoti, o klausimas apie sveikatos pokytį metų laikotarpiu nėra naudojamas sritims apskaičiuoti. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100 (100 balų rodo geriausią įvertinimą) (Staniūtė, 2007).
2.3.4 Matematinė statistika
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM Statistics SPSS 22.0 bei Microsoft Office Excel 2007 statistinius paketus. Tiriamiems požymiams aprašyti buvo skaičiuojama mediana, minimumas (min) – maksimumas (max) ir kaip papildomas rodiklis aritmetinis vidurkis (m). Priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Wilcoxon testas. Nepriklausomoms imtims – Mann – Whitney testas.Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
3 REZULTATAI
3.1 Moterų, sergančių osteoporoze, kūno laikysenos sagitalioje plokštumoje
požymių kaita
Pomenopauzinio laikotarpio moterų, sergančių osteoporoze, laikysenos pokyčiams po kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo taikymo nustatyti vertinome krūtininės kifozės išreikštumo ir galvos pasvirimo į priekį kampo kaitą.
3.1.1 Krūtininės kifozės išreikštumo kaita
Įvertinus tiriamųjų krūtininės kifozės išreikštumą prieš kineziterapijos programos taikymą,krūtininės kifozės mediana buvo 24 (15-33;25,11) laipsniai. Po kineziterapijosprogramos taikymo, krūtininės kifozėsmediana buvo 24 (16-27;22,5) laipsniai. Palyginus rezultatus nustatyta, kad krūtininės kifozės išreikštumas po keturias savaites taikytos kineziterapijos statistiškai reikšmingainepakito (p>0,05)(11 pav.). Bet vis dėlto, galima teigti, kad šis požymis turėjo tendenciją mažėti (p=0,141). Įvertinus kineziologinio teipavimo grupės tiriamųjų krūtininės kifozės rezultatus, prieš kineziologinį teipavimą, jų krūtininės kifozėsmediana buvo 24 (20-28;24,2) laipsniai. Krūtininės kifozės mediana po kineziologinio teipavimo siekė 21 (18-28;21,2) laipsnį. Palyginus gautus rezultatus, nustatyta, kad krūtininės kifozės išreikštumas po kineziologinio teipavimo sumažėjo(p<0,05).
11 pav.Krūtininės kifozės išreikštumo kaita kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo grupėse(* - p<0,05)
3.1.2 Galvos pasvirimo į priekį kampo kaita
Įvertinus tyrimo dalyvių galvos pasvirimo į priekį kampą prieš kineziterapijos programą, šio kampo mediana buvo 49 (35-64;48,3) laipsniai, o pokineziterapijos programos – kampo mediana pasiekė 52,5 (37-65;51,3) laipsnius. Palyginus šiuos rezultatus buvo nustatyta, kad po kineziterapijos programos taikymo galvos pasvirimo į priekį kampas padidėjo(p<0,05), tai yra galvos padėtis sagitalioje plokštumoje tapo taisyklingesnė (12 pav.).
Apskaičiavus galvos pasvirimo į priekį kampąprieš kineziologinį teipavimą galvos kampo mediana buvo 47,5 (43-53;47,8) laipsniai, o po kineziologinio teipavimo galvos pasvirimo į priekįkampo mediana siekė 50,5 (40-55;49,7) laipsnius. Palyginus gautus rezultatus statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p>0,05). Tačiau stebima šio požymio didėjimo tendencija (p=0,13).
12 pav. Galvos pasvirimo į priekį kampo kaita kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo grupėse (* - p<0,05)
3.2 Moterų, sergančių osteoporoze, fizinio pajėgumo kaitos vertinimas
Pomenopauzinio laikotarpio moterų, sergančių osteoporoze, fizinio pajėgumo kaitai po kineziterapijos ir kineziologinio teipavimo taikymo nustatyti vertinomestatinę bei dinaminę pusiausvyrą, plaštakos griebimo jėgą, pilvo ir nugaros raumenų ištvermę.
3.2.1 Statinės pusiausvyros kaita
Statinei pusiausvyrai vertinti buvo naudojamas Stovėjimo tandemu testas. Šio testo atlikimo metu buvo vertinamas stovėjimas dvejose padėtyse.
Įvertinus stovėjimo tandemu rezultatus prieš kineziterapijos programą, kairės pusėsrezultatų mediana buvo 39,5 (7-60;38,7) sekundės, o po 4 savaičių kineziterapijos programos siekė 60 (20-70;51) sekundžių. Palyginus šiuos rezultatus prieš ir po kineziterapijos programosnustatyta, jog statinė pusiausvyra pakito statistiškai reikšmingai (p<0,05) (13 pav).
Įvertinus stovėjimo tandemu rezultatus prieš kineziologinį teipavimą, kairės pusės rezultatų mediana buvo 50,5 (23-150;66,7) sekundžių, o po kineziologinio teipavimo – 44 (11-160;62,8) sekundės. Palyginus gautus rezultatus skirtumo nerasta (p>0,05).
13 pav. Kairės kojos stovėjimo tandemu rezultatų palyginimastarp kineziterapijosir kineziologinio teipavimo grupiųprieš ir po poveikio (* - p<0,05)
Įvertinus dešinės pusės stovėjimą tandemu gauti rezultatai: prieš kineziterapijos programą: mediana buvo 47,5 (4-64;40,1) sekundžių, o po kineziterapijos – mediana siekė 60,0 (13-70;47,89) sekundžių. Palyginus dešinės pusės stovėjimo tandemu rezultatus prieš ir po kineziterapijos programos pokytis nebuvo rastas (p>0,05).
