bakterijų jautrumas antibiotikams
17 pav. Iš natūralių gamtinių vandenų žuvų išskirtų bakterijų atsparumas antibakterinėms
medžiagoms proc. (n=31)
Remiantis 17 paveiksle pateiktais duomenimis, matome, kad natūralių gamtinių vandenų žuvų bakterijų padermės išskirtos buvo atsparios ampicilinui 100 proc., dažnas atsparumas buvo cefpodoksimui 46,3 proc., imipinemui 43,9 proc., chloramfenikoliui 36,5 proc., gentamicinui 31,7 proc., sulfametoksazoliui trimetoprimui 36,5 proc. Vertinant identifikuotas padermes atskirai, išsiskyrė Myroides ir Moellerella genties bakterijos, kurios buvo atsparios visiems tyrime naudotiems antibiotikams. Chryseobacterium jooste ipasižymėjo atsparumu tetraciklinui, gentamicinui, chloramfenikoliui, cefpodoksimui.
100 19.5 9.7 36.5 31.7 36.5 46.3 43.9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 A M P TE C IP CIP CN SX T PX IMI
38
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvoje tyrimai bakterijų atsparumo antibiotikams tiriant žuvis mažai buvo atliekami iki šių dienų. Daugelis Europos ir Amerikos šalių susidūrė su problema kuomet, jau nebelieka veiksmingų antibiotinių medžiagų dėl išsivysčiusio rezistentiškumo laipsnio ir kaip vieną iš išeičių pasirenka naujų antibiotikų integracija į akvakultūros sritį.
Mūsų atliktame tyrime iš žuvų išskirtų bakterijų rūšinė sudėtis buvo labai įvairi ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms skyrėsi. Vertinant išskirtų bakterijų atsparumą buvo nustatyta, kad daugelis iš tirtų bakterijų padermių pasižymėjo daugybiniu atsparumu 4 ar daugiau antibiotinių medžiagų. Pagrindinės mūsų išskirtos bakterijų gentys – iš pramoninių tvenkinių žuvų buvo Pseudomonas spp., Aeromonas spp. ir Chryseobacterium spp. Tyrimo metu buvo išskirtos 64 Pseudomonas spp. genties bakterijos, kurios sudarė 55,4 proc. nuo visų gramneigiamų bakterijų tirtų laboratorijoje. Šitos genties atstovai pasižymėjo aukštu atsparumo lygių tokiems antibiotikams kaip: ampicilinas 96,2 proc., aztreonamui 90,7 proc. ir cefuroksimui 96,2 proc. Visos padermės buvo atsparios piperacilinui, piperacilinui/tazobaktamui ir tobramicinui. Aeromonas spp. pasižymėjo mažesniu atsparumo antibakterinėms medžiagoms spektru. Aukštas rezestentiškumas nustatytas ampicilinui, ampicilinui/sulbaktamui ir tikarcilino klavulanatui. Atsparumą cefazolinams ir tobramicinui turėjo trečdalis tirtų Aeromonas spp. padermių. Tyrimo metų nustatyta kad vienintelė antibiotikų grupė, kuriai dar nėra plačiai Lietuvoje išsivystęs atsparumas – tai cefalosporinai ir fluorochinolonai. Negalima nepaminėti kad tyrimo metu buvo išskirta 14 Chryseobacterium spp. bakterijų, kurios pasižymėjo aukštu atsparumo lygiu aztreonamui 100 proc., cefazolinui 84,6 proc. ir ampicilinams. Visos padermės turėjo atsparumą 3 ar daugiau antibiotikams.
2006 metais Australijoje atliktų tyrimų metu buvo izoliuota 100 gramneigiamų (daugiausiai Vibrio spp. ir Aeromonas spp.) ir keturios gramteigiamos bakterijos. Bakterijos buvo išskirtos iš skirtingų šalies dalių žuvininkystės ūkiuose auginamų žuvų, vėžiagyvių ir iš vandens talpyklų, kuriose buvo augintos krabų lervos. Visi izoliatai buvo ištirti dėl jautrumo 19 antibiotikams, o minimali inhibicinė koncentracija nustatyta agaro praskiedimo metodu. Plasmidinė DNR izoliuota šarminės lizės metodu. Atsparumas ampicilinui, amoksicilinui, cefaleksinui ir eritromicinui buvo plačiai paplitęs; atsparumas oksitetraciklinui, tetraciklinui, nalidikso rūgščiai ir sulfonamidams buvo dažnai pasitaikantis, tačiau atsparumas chloramfenikoliui, florfenikoliui, ceftiofurui, cefalotinui, cefoperazonui, oksolininei rūgščiai, gentamicinui, kanamicinui ir trimetoprimui buvo retesnis. Visi štamai buvo jautrūs ciprofloksacinui (4).
Škotijoje 226 Aeromonas salmonicida izoliatai buvo ištirti diskų difuzijos metodu jautrumui nustatyti šioms medžiagoms oksitetraciklinui, oksolino rūgščiai, e-trimaoksazoliui, sulfafurazoliui, nitrofurantoinui ir furazolidonui. Daugiau nei pusė izoliatų 55 proc. buvo atsparūs oksitetraciklinui,
39 37 proc. - oksolininei rūgščiai, o mažiausiai atsparūs buvo pastiprintam sulfonamidui. Tik 14 proc. izoliatų buvo jautrūs visiems šešiems antibiotikams ir 52 proc. bakterijų buvo atsparios keliems antibiotikams (8).
Kitas įdomus tyrimas buvo atliktas 2007 metais Vietname, kur išskirtoje mikrofloroje (n=92) daugiausiai buvo Enterobacteriaceae 49,1 proc., Pseudomonads 35,2 proc. ir Vibrionaceae 15,7 proc. šeimoms priklausančių bakterijų. Vidutiniškas atsparumas buvo 69,6 proc. ampicilino, 60,9 proc. oksitetraciklinui ir trimetoprimo sulfametoksazoliui, 51,6 proc. nalidikso rūgščiai, 37,5 proc. nitrofurantoinui ir 32,6 proc. chloramfenikoliui. Iš 92 atrinktų izoliatų 73 buvo atsparūs keliems antibiotikams (47).
Aeromonas spp. bakterijos buvo izoliuotos 60 iš 87 tirtų Malaizijoje žuvų mėginių ir tai sudarė 69 proc. visų mėginių. Tyrimams buvo panaudota 15 antibiotikų su skirtinga diskų koncentracija. Visi izoliatai pasireiškė atsparumu trims ar daugiau antibiotikų, tačiau nė vienas nebuvo atsparus ceftazidimui. Kaip ir buvo tikėtasi, visi štamai buvo atsparūs ampicilinui. Šis tyrimas parodė, kad dažnai atsiranda daugybinis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir yra panašus atsparumo pasireiškimas kai kuriose Aeromonas hydrophila, Aeromonas veronii biovar sobria ir Aeromonas caviae padermių, izoliuotų iš žuvų. Šis tyrimas atskleidė ir dažną atsparumo karbenicilinui, eritromicinui ir streptomicinui pasireiškimą kartu su atsparumu kitoms antimikrobinėms medžiagoms. Iš Malaizijos žuvų išskirtos Aeromonas spp. rūšys buvo jautrios karbenicilinui ir chloramfenikolui, o rezultatai prieštarauja šio tyrimo išvadoms (22).
Japonijoje buvo tiriamas bakterinis atsparumas tetraciklinui. Atsitiktiniu būdu buvo išskirta 57 gramneigiamų bakterijų štamų iš žuvų ūkio A, 90 iš ūkio B ir 218 iš ūkio C žuvų ir ištirtas jautrumas tetraciklinui. Žuvų ūkyje A tetraciklinui atsparus buvo 21 štamas, ūkyje B - 6, o ūkyje C - 39. Bendrai iš trijų žuvininkystės ūkių surinktų žuvų buvo išskirti 66 gramneigiami Tetr bakterijų štamai. Nustatyta, kad tetraciklinui atsparių štamų procentas buvo 36,8 proc. žuvų ūkiui A, 6,7 proc. žuvų ūkiui B ir 17,9 proc. žuvų ūkiui C (48).
319 Aeromonas hydrophila padermės buvo išskirtos iš 536 žuvų ir 278 krevečių per dviejų metų laikotarpį Pietų Indijoje. Visos padermės buvo ištirtos dėl atsparumo 15 antibiotikų ir 100 proc.padermių buvo atsparios meticilinui ir rifampicinui, o 99 proc. bacitracinu ir novobiocinu. Tik 3 proc. tiriamų bakterijų buvo atsparios chloramfenikoliui. Daugiau nei 95 proc. padermių buvo atsparios eritromicinui, neomicinui ir polimiksinui B. Mažiausias atsparumas buvo chloramfenikoliui 3,7 proc., gentamicinui 7,5 proc. ir streptomicinui 8,7 proc.. Apie 51,4 proc. štamų buvo atsparūs tetraciklinui. Antibiotinis atsparumas tarp krevečių ir žuvų padermių skyrėsi minimaliai (49).
2007 metais Australijoje 129 Pseudomonas spp. and 90 Aeromonas spp. bakterijos išskirtos 9 ūpėtakių fermose (50). Visos bakterijos buvo tiriamos atsparumui 15 skirtingų antibiotikų ir
40 papildomai tiriamos dėl daugybinio atsparumo. Visi Aeromonas spp. štamai (iš nuosėdų ir iš žuvų) buvo jautrūs cefotaksimui, ciprofloksacinui ir gentamicinui. Visi izoliatai iš nuosedų taip pat buvo jautrūs chloramfenikoliui, nitrofurantoinui ir trimetoprimui. Atsparumo antibiotikams lygis, nustatytas nuosėdose ir žuvų izoliatuose, buvo atitinkamai 85,7 proc. ir 97,9 proc. amoksicilino; cefalotinas 83,3 proc. ir 85,4 proc.; ceftiofuras, 4,8 proc. ir 8,3 proc.; oksittetraciklinas 30,9 proc. ir 10,4 proc.; floranfenikolis 4,8 proc. ir 2,1 proc.; streptomicinas 26,2 proc. ir 33,3 proc.; ir sulfametoksazolas 14,3 proc. ir 18,8 proc. Atsparumas chloramfenikoliui, nitrofurantoinui ir trimetoprimui nustatytas tik 2,1 proc. žuvų izoliatų. Tik vienas Aeromonas sp. izoliatas buvo jautrus visiems tirtiems antibiotikams. Visi Pseudomonas spp. izoliatai nuo nuosėdų ir žuvų buvo jautrūs ciprofloksacinui ir gentamicinui, o visi žuvų izoliatai taip pat jautrūs oksitetraciklinui. Atsparumo antibiotikams lygis, nustatytas nuosėdose ir žuvų izoliatuose, buvo: amoksicilinas 95,3 proc. ir 90,9 proc.; cefalotinas 96,5 proc. ir 97,7 proc.; ceftiofuras, 87,1 proc. ir 90,9 proc.; cefotaksimas 10,6 proc. ir 38,6 proc.; 88 proc. ir 88,6 proc. ticarcilino; chloramfenikolis 78,8 proc. ir 65,9 proc.; florfenikolis 92,9 proc. ir 90,9 proc.; streptomicinas 50,6 proc. ir 43,2 proc.; ir nitrofurantoinas ir trimetoprimas - 87,1 proc. ir 95,5 proc. Tetraciklino ir sulfametoksazolo atsparumas buvo pastebėtas viename nuosėdų izoliate. Tik du Pseudomonas spp. izoliatai buvo jautrūs visiems išbandytiems antibiotikams. Tarp atsparių antibiotikams Aeromonas spp., 5 (10,4 proc.) žuvų izoliatai buvo atsparūs vienai antibiotikų klasei, 25 (52,1 proc.) dviem klasėms, 4 (8,3 proc.) trims klasėms, 13 (27,1proc.) keturioms klasėms ir 1 (2,1 proc.) penkioms klasėms (50).
Apibendrinant gautus rezultatus vienas iš veiksmingiausių būdų užkirsti kelią antibiotinio rezistentiškumo vystymuisi – griežta antibiotikų naudojamų žmonių medicinoje, veterinarijos medicinoje, gyvulininkystes, žemės ūkio ir akvakultūros srityse kontrolė. Tinkamas vaistų paskyrimas (nenaudoti antibiotikų peršalimo ir kitų virusinių infekcijų gydymui). Antibiotikai neturėtu būti parduodami be gydytojų žinios ir nereikalingo antibiotikų vartojimo mažinimas viena svarbiausių prevencijų, kaip žmonių medicinoje taip ir veterinarijoje.
Įdomu tai, kad net 1969 m. profesorius M. Swann pirmasis savo rekomendacijose ragino uždrausti nereceptinį antibiotikų naudojimą žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse. Nors tai labai ginčytinas pasiūlymas, kurio iki šiol neįmanoma įgyvendinti daugelyje šalių, tačiau jis yra pagrįstas. Nyderlandai ir Skandinavijos šalys sėkmingai sumažino antibiotinį atsparumą įvesdami radikalias antibiotikų naudojimo taisykles (7).
41
IŠVADOS
1. Tyrimo metu iš pramoninių tvenkinių žuvų buvo išskirtos 196 atsparios antibiotikams bakterijų padermės. Tolimesniems tyrimams atrinktos 117 gramneigiamos ir 6 gramteigiamos bakterijos. Iš natūralių vandens telkinių žuvų išskirta 100 skirtingų padermių, tyrimams atrinkta 29 gramneigiamos ir 2 gramteigiamos bakterijos.
2. Sekoskaitos būdu buvo identifikuotos tokios bakterijų padermės: iš pramoninių tvenkinių dažniausiai buvo išskirtos Pseudomonas spp. 55,4 proc., Aeromonas spp. 11,4 proc., Chyseobacterium spp. 11,4 proc, o iš natūralių vandens telkinių – Aeromonas spp. 25,8 proc., Pseudomonas spp. 16,1 proc. Chryseobacter spp. 9,7 proc.
3. Žuvyse kontaminuojančios bakterijos, dažniau pasižymėjo atsparumu antimikrobinėms medžiagoms:
3.1 iš pramoninių tvenkinių gramteigiamos - tetraciklinui 57,1 proc., penicilinui 56,8 proc., ciprofloksacinui ir gentamicinui po 42,8 proc.
3.2 iš pramoninių tvenkinių Pseudomonas - piperacilinui, piperacilinui/tazobaktamui ir tobramicinui po 100 proc., tikarcilinui su klavulano rūgščiai 98,1 proc., ampicilinams ir cefuroksimui po 96,2, ampicilinui sulbaktamui 92,4 proc., aztreonamui 90,7.
3.3 iš pramoninių tvenkinių Aeromonas spp. - ampicilinams 81,8 proc. ir ampicilinui sulbaktamui 72,7 proc., tikarcilino klavulanatui 72,7 proc.
3.4 iš pramoninių tvenkinių Chyseobacterium spp. - aztreonamui 100 proc., cefazolinui 84,6 proc., ampicilinams ir ampicilinui sulbaktamui po 84,6 proc.
3.5 iš natūralių vandens tvenkinių - ampicilinui 100 proc., cefpodoksimui 46,3 proc., imipinemui 43,9 proc., chloramfenikoliui 36,5 proc.
4. Mūsų atliktas tyrimas nustatė didelę antibiotikams apsparių bakterijų, išskirtų iš žuvų, rūšinę įvairovę. Aukštus atsparumo antibiotikams rezultatus negalime tiesiogiai susieti tik su antibiotikų naudojimu akvakultūroje, nes nėra duomenų kokie ir kokiais kiekiais yra naudojami auginant žuvis Lietuvoje. Tyrimo rezultatai išanalizuoti, sulyginti su panašiais tyrimais užsienio šalyse. Lietuvos vandens telkiniuose yra plačiai paplitusios antibiotikams atsparios bakterijos ir tai didelė problema, kuri kelią didelę grėsmę visuomenės sveikatai .
42
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Canton R. Antibiotic resistance genes from the environment: a perspective through newly identified antibiotic resistance mechanisms in the clinical setting. Clinical Microbiology and Infection. 2009;15:20–25.
2. Teuber M. Veterinary use and antibiotic resistance. Current Opinion in Microbiology. 2001;4:493-499.
3. Baquero F, MartinezJ. L,Canton R. Antibiotics and antibiotic resistance in water environments. Current Opinion in Biotechnology. 2008;19:260–265.
4. Akinbowale OL, Peng H, Barton MD. Antimicrobial resistance in bacteria isolated from aquaculture sources in Australia. Journal of Applied Microbiology. 2006;100:1103–13.
5. Cabello F. C. Heavy use of prophylactic antibiotics in aquaculture: a growing problem for human and animal health and for the environment. Environmental Microbiology. 2006;8:1137– 1144.
6. Nathan C, Cars O. Antibiotic resistance - problems, progress, and prospects. The New England Journal of Medicine. 2014;371:1761–1763.
7. Davies J, Davies D. Origins and evolution of antibiotic resistance. Microbiology and Molecular Biology Reviews. 2010;74,3:417–433
8. Inglis V, Freriehs G.N, Millar S.D.,Riehards R. H. Antibiotic resistance oi Aeromonas salmonicida isolated from Atlantie Salmon, Salmo salar L., in Scotland. Journal of Fish Diseases. 1991;14:353-358.
9. Canton R.Antibiotic resistance genes from the environment: a perspective through newly identified antibiotic resistance mechanisms in the clinical setting. Clinical Microbiology and Infection. 2009;15:20–25.
10. Baquero F,Martínez J. L, Cantón R. Antibiotics and antibiotic resistance in water environments. Opinion in Biotechnology 2008;19:260–265.
11. Džidic S, Šuškovic J, Kos B. Antibiotic resistance mechanisms in bacteria: biochemical and genetic aspects. Food Technology and Biotechnology 2008;46:11-21.
12. Vaičiuvėnas V. Antimikrobinio gydymo mikrobiologija. (Anti microbial microbiology.) In: Lasinskaitė-Čerkasina A, Pavilonis A, Vaičiuvėnas V. Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai. Kaunas: Vitae Litera 2005;287-335.
13. Giedraitienė A, Vitkauskienė A, Naginienė R, Alvydas Pavilonis A. Antibiotic Resistance Mechanisms of Clinically Important Bacteria. Kaunas: Medicina. 2011;47(3):137-46.
14. BlairJ. M. A, WebberM. A, BaylayA. J, Ogbolu D.O,PiddockL. J. V, Molecular mechanisms of antibiotic resistance. Nature Reviews Microbiology 2015;13:42–51.
43 15. Laxminarayan R. Antibiotic resistance-the need for global solutions. The Lancet Infectious Disease. 2013;13(12):1057–1098.
16. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC). European Medicines Agency (EMEA). Joint technical report: the bacterial challenge. Time to react (ECDC–EMEA), Stockholm [internet]. 2009 [cited 2017 September 20]. Available from:
https://ecdc.europa.eu/en/news-events/ecdc-and-emea-publish-joint-technical-report-bacterial-challenge-time-react.
17. Roberts R. Hospital and societal costs of antimicrobial-resistant infections in a Chicago teaching hospital: implications for antibiotic stewardship. Clinical of Infection Disease. 2009;49:1175–1184.
18. Lalitagauri M, Deshpandea Th, Fritschea R, Moeta G. J, Biedenbacha D. J, Jonesa R. N. Antimicrobial resistance and molecular epidemiology of vancomycin-resistant enterococci from North America and Europe: a report from the SENTRY antimicrobial surveillance program. Diagnostic Microbiology and Infectious Disease. 2007;58:163 – 170.
19. Rice LB, Hutton-Thomas R, Lakticova V, Helfand MS, Donskey CJ.b-Lactam antibiotics and gastrointestinal colonization with vancomycin-resistant enterococci. Journal of Infection Disease. 2004;189:1113-1118.
20. WHO, Antimicrobial resistance: global report on surveillance. In World Health Organization.[internet]. 2014 [cited 2017 September 20].Available at: http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/112642/1/9789241564748_eng.pdf.
21. Zhang R, Eggleston K, Rotimi V, Zeckhauser R. J. Antibiotic resistance as a global threat: Evidence from China, Kuwait and the United States. Diagnostic Microbiology and Infectious Disease.2007;58:163 – 170.
22. Radu S, AhmadN, LingF. H, ReezalA. Prevalence and resistance to antibiotics for Aeromonas species from retail fish in Malaysia. Intections Journal in Food Microbiology. 2003;81:261–266.
23. Gilliver M. A, Bennett M, Begon M, Hazel S. M,Hart C. A. Antibiotic resistance found in wild rodents. Nature 1999;401:233–234.
24. Osterblad M, Norrdahl K, Korpimaki E,Huovinen P. Antibiotic resistance. How wild are wild mammals? Nature 2001;409:37–38.
25. Souza V, Rocha M, Valera A,Eguiarte L. E. Genetic structure of natural populations of Escherichia coli in wild hosts on different continents. Applied Enviromental of Microbiology.1999;65:3373–3385.
44 26. Rolland R. M, Hausfater G, Marshall B,Levy S. B. Antibiotic-resistant bacteria in wild primates: increased prevalence in baboons feeding on human refuse. Applied Enviromental of Microbiology.1985;49:791–794.
27. Cole D. Free-living Canada geese and antimicrobial resistance. Emergency of Infection Disease. 2005;11:935–938.
28. Dolejska M, Cizek A,Literak I. High prevalence of antimicrobial-resistant genes and integrons in Escherichia coli isolates from black-headed gulls in the Czech Republic. Journal Applied Microbiology. 2007;103:11–19.
29. Sjolund M. Dissemination of multidrug-resistant bacteria. Emergency of Infection Disease. 2008;14:70–72.
30. RužauskasM, Sužiedėlienė E, Šeputienė V, Virgailis M, Šiugždinienė R, Daugelavičius R.Gyvūninės kilmėsE. coli rūšies bakterijų fenotipinis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Veterinarija ir zootechnika. 2007;38 (60):1392-2130.
31. Centers for Disease Control and Prevention, Office of Infectious Disease. Antibiotic resistance threats in the United States.[internet]. 2013 [cited 2017 July 12]. Available at: https://www.cdc.gov/drugresistance/pdf/ar-threats-2013-508.pdf.
32. Bartlett JG, Gilbert DN, Spellberg B. Seven ways to preserve the miracle of antibiotics. Clinical of Infection Diseases.2013;56(10):1445–1450.
33. Golkar Z, Bagazra O, Pace DG. Bacteriophage therapy: a potential solution for the antibiotic resistance crisis. Journal of Infection Developing Countries. 2014;8(2):129–136.
34. Michael CA, Dominey-Howes D, Labbate M. The antibiotic resistance crisis: causes, consequences, and management. Front Public Health. 2014;2:145.
35. Defoirdt T, Sorgeloos P,BossierP. Alternatives to antibiotics for the control of bacterial disease in aquaculture. Current Opinion in Microbiology.2011;14:251–258.
36. Martinez J.L.Recent advances on antibiotic resistance genes. Recent Advances in Marine Biotechnology. Molecular Genetics of Marine Organisms.2003;10:13-32.
37. Sørum H. Antimicrobial drug resistance in fish pathogens. In Antimicrobial Resistance in Bacteria of Animal Origin. Aarestrup, F.M. Washington, DC, USA: American Society for Microbiology Press.2006;16:213–238.
38. Rasul M.G, Majumdar B.C. Abuse of Antibiotics in Aquaculture and it’s Effects on Human. Aquatic Animal and Environment.2017;2:81-88.
39. Lillehaug A, Lunestad B. T, Grave K. Epidemiology of bacterial diseases in Norwegian aquaculture a description based on antibiotic prescription data for the ten-year period 1991 to 2000. Diseases of aquatic organisms.2003;53(2):115-125.
45 40. Centers for Disease Control and Prevention, Office of Infectious Disease Antibiotic resistance threats in the United States. [internet]. 2013 [cited 2017 July 12]. Available at: http://www.cdc.gov/drugresistance/threat-report-2013.
41. Rossolini GM, Arena F, Pecile P, Pollini S. Update on the antibiotic resistance crisis. Clinical Opinion Pharmacology. 2014;18:56–60.
42. Bhuyar G, Jain S, Shah H, Mehta VK. Urinary tract infection by Chryseobacteriumindologenes. Indian Journal of Medicine Microbiology 2012;30(3):370-2.
43. Chen FL, Wang GC, Teng SO, Ou TY, Yu FL, Lee WS. Clinical and epidemiological features of Chryseobacterium indologenes infections: analysis of 215 cases. Journal of Microbiology and Immunology Infection. 2013;46:425-432.
44. Chauret C, Volk C, Creason R, Jarosh J, Robinson J, Warnes C. Detection of Aeromonas hydrophila in a drinking-water distribution system: a field and pilot study. Canadian Journal of Microbiology. 2001;47(8):782-6.
45. Rusin PA, Rose JB, Haas CN, Gerba CP. Risk assessment of opportunistic bacterial pathogens in drinking water. Reviews Environmental Contamination and Toxicology. 1997;152:57-83.
46. ParkerJ. L, Shaw J. G. Aeromonas spp. clinical microbiology and disease. Journal of Infection. 2011;62:109-118.
47. Sarter S, NamN. H, Le Thanh K, LazardH,Montet D. Antibiotic resistance in Gram-negative bacteria isolated from farmed catfish. Food Control.2007;18: 1391–1396.
48. Furushita M, Shiba T, Maeda T. Similarity of tetracycline resistance genes isolated from fish farm bacteria to those from clinical isolates. Applied EnvironmentalofMicrobiology. 2003; 69:5336–42.
49. Vivekanandhan G, Savithamani K, Hatha AA, Lakshmanaperumalsamy P. Antibiotic resistance of Aeromonas hydrophila isolated from marketed fish and prawn of South India. Internation Journal of Food Microbiology. 2002;76(1–2):165–8.
50. Akinbowale O.L, Peng H, Grant P, Darton M.D. Antibiotic and heavy metal resistance in motile aeromonads and pseudomonads from rainbow trout (Oncorhynchus mykiss) farms in Australia. Internation Journal of Antimicrobial Agents.2007;30:177–182.