Patiriamo streso įtaka bruksizmo pasireiškimui

Gauti rezultatai rodo, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar respondentas yra nervingas(a), p = 0,0001, r = 0,05, tai reiškia, kad p < r. Tuo tarpu LSMU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal nervingumo požymius: p = 0,198, r = 0,05, tai reiškia, kad p > r.

Vertinant respondentų atsakymus į teiginį ,,mano kasdienė veikla labai varginanti ir sunki” matome, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar kasdieninė veikla labai varginanti ir sunki (p = 0,073 > r = 0,05), LSMU taip pat pasireikimas reikšmingai nesiskiria, nes (p = 0,346 > r = 0,05).

Vertinant teiginį ,,mano kasdieninė veikla sukelia didelę įtampą” gauname, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar kasdieninė veikla sukelia įtampą ar ne (p = 0,0001 < r = 0,05), o LSMU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar kasdieninė veikla sukelia įtampą ar ne (p = 0,309 > r = 0,05).

Vertinant teiginį ,,dienos pabaigoje aš esu visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs” gauname, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar dienos pabaigoje jaučiasi fiziškai ir

protiškai išsekęs (-usi) (p = 0,041 < r = 0,05), o LSMU bruksizmo pasireiškimas pagal tai reikšmingai nesiskiria (p = 0,174 > r = 0,05).

Lyginant pagal lytį, matome, kad vyrams bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar yra nervingas(a) (p = 0,005 < r = 0,05). Tuo tarpu moterims bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal nervingumo požymius (p = 0,210 > r = 0,05).

Gauta, kad vyrams bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar kasdieninė veikla labai varginanti ir sunki (p = 0,257 > r = 0,05), tas pats ir moterims, nes (p = 0,117 > r = 0,05).

Ištirta, kad tiek vyrams, tiek moterims bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar kasdieninė veikla sukelia įtampą ar ne (p = 0,023 < r = 0,05 ir p = 0,009 < r = 0,05).

Gauta, kad tiek vyrams, tiek moterims bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar dienos pabaigoje jaučiasi fiziškai ir protiškai išsekęs (-usi). Vyrams p = 0,051 > r = 0,05, moterims - p = 0,080 > r = 0,05).

Vertinant ryšį tarp streso ir fizinio aktyvumo, gauti rezultatai rodo, kad fiziškai neaktyviems studentams koreliacijos koeficientai ( ir jų reikšmingumas) yra didesni, nei fiziškai neaktyviems. Fiziškai aktyviems tie koeficientai dviem atvejais nėra reikšmingi (Žr. lentelė Nr. 7).

Lentelė Nr. 7. Tiriamųjų ryšys tarp streso ir fizinio aktyvumo.

Stresas Spirmeno koreliacijos koeficientas (tarp juntamo streso ir bruksizmo požymių kiekio)

Visiems Fiziškai neaktyviems Fiziškai aktyviems Bendrai paėmus aš

esu nervingas(-a) 0,245^** 0,269^** 0,170^* Mano kasdieninė veikla labai varginanti ir sunki 0,213^** 0,327^** 0,114 Mano kasdieninė veikla sukelia didelę įtampą

0,285** 0,344^** 0,224^**

Dienos pabaigoje aš esu visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs (-usi)

0,203^** 0,315^** 0,128

** reikšmingumas lygmeniu 0,01.

*reikšmingumas lygmeniu 0,05.

Apibendrinimas: LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai, ar respondentas yra nervingas, jo kasdienė veikla sukelia didelę įtampą, ir ar dienos pabaigoje respondentas yra visiškai

fiziškai ir protiškai išsekęs. LSMU studentų rezultatai rodo, jog bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal nė vieną iš streso vertinimo teiginių. Vertinant abiejų universitetų studentų streso ir fizinio aktyvumo ryšį, matome, kad fiziškai neaktyviems studentams streso koreliacijos koeficientai yra didesni lyginant su fiziškai aktyviais studentais.

4. DISKUSIJA

Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad bruksizmo paplitimas tarp III ir IV kurso Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų studentų yra 20.4 %, o tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto III ir IV kurso odontologijos ir medicinos studentų – 31.8 %. Vertinant bruksizmo pasireiškimą pagal fizinės veiklos intensyvumą, t. y. vertinant ar fizinė veikla turi įtakos bruksizmui, pasiskirstymas tarp: Lietuvos sporto universiteto studentų yra statistiškai reikšmingas, o tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų – reikšmingai nesiskiria. Tai reiškia, kad fizinis aktyvumas Lietuvos sporto universiteto studentams daro reikšmingesnę įtaką negu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams. Vertinant, ar bruksizmas dažniau pasireiškia sportuojantiems, ar nesportuojantiems, gautas rezultatas rodo, kad bruksizmas dažniau pasireiškia nesportuojantiems. Ištirta, kad LSU studentų bruksizmo pasireiškimui didelę įtaką daro tai ar respondentas yra nervingas, jo kasdienė veikla sukelia didelę įtampą, ir ar dienos pabaigoje respondentas yra visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs, o LSMU studentų rezultatai rodo, kad bruksizmo pasireiškimui stresas turi nedidelę įtaką. Tokiems rezultatas įtakos galėjo turėti tai, kad dalis LSU studentų buvo apklausiami egzamino dieną, o atsiskaitymų metu studentai dažnai jaučia įtampą ir stresą. Tuo tarpu, LSMU studentai buvo apklausiami ne sesijos metu. Šios priežastys galėjo turėti įtakos gautiems rezultatams, kurie parodė, kad LSU studentams streso įtaka bruksizmo pasireiškimui yra didesnė negu LSMU studentams.

Brazilijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, koks ryšys yra tarp nerimo bei miego sutrikimų ir dieninio bei naktinio bruksizmo. Šiame tyrime buvo analizuojamos pacientės (tyrime dalyvavo 181 moteris, nuo 19 iki 77-erių metų amžiaus), kurios skundėsi stomatognatinės sistemos funkcijos sutrikimais. Visos dalyvės atsakinėjo į joms pateiktas savęs vertinimo anketas, kuriose buvo pateikti klausimai susiję su patiriamo streso bei nerimo lygio vertinimu. Papildomai buvo atlikta klinikinė apžiūra, siekiant įvertinti bruksizmo poveikį smilkininiam apatinio žandikaulio sąnariui bei esamą intrasąnarinę patologiją. Išanalizavus rezultatus, matome, kad dieninis bruksizmas nustatytas 60.8 % dalyvių, o miego bruksizmas – 63 % dalyvių. Taip pat, gauti duomenys parodė, kad ryšys tarp nerimo lygio ir dieninio bruksizmo gali būti įrodomas statistiškai reikšmingai, tačiau ryšys tarp miego bruksizmo ir nerimo – negali būti įvertintas kaip statistiškai reikšmingas [36].

Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universiteto studentams nebuvo atliekama klinikinė apžiūra, nebuvo vertinama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija. Taip pat, šiems studentams nebuvo pateikti klausimai apie alkoholio ir tabako vartojimą. Skirtingai nei Brazilijoje atliktame tyrime,

studentai nebuvo neįtraukiami į tyrimą dėl antidepresantų ar kitų vaistų, galinčių daryti įtaką bruksizmo atsiradimui, vartojimo.

Salerno universitete, Italijoje buvo tiriama bruksizmo paplitimo ir intensyvumo sąsaja su patiriamu stresu tarp besimokančių studentų. Šio tyrimo uždaviniai buvo išsiaiškinti, koks yra bruksizmo ir streso paplitimas, nustatyti koreliaciją tarp bruksizmo ir gaunamo streso ir ištirti, ar lytis ir kiti individualiems asmenims būdingi bruožai turi įtakos koreliacijai tarp bruksizmo ir patiriamo streso. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 278 studentai. Anketa buvo sudaryta iš trijų skirtingų savęs vertinimo klausimynų: sociodemografinių veiksnių testas, streso skalė, bruksizmo vertinimo lentelė. Pateikti rezultatai parodė, kad bruksizmas labiau paplitęs tarp universitete besimokančių studentų lyginant su bruksizmo paplitimu bendroje žmonių populiacijoje. Ištirta, kad šis sutrikimas žymiai dažniau pasireiškia vyrams, koreliacija yra statistiškai reikšminga, todėl padaryta išvada, jog bruksizmo pasireiškimas yra stipriai susijęs su lytimi [37]. Rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad universitete besimokantys studentai dažnai patiria stresą dėl atsiskaitymų, rašto darbų ar kitokios akademinės veiklos, o dažnas stresas sąlygoja bruksizmo atsiradimą [1].

Atlikus tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Lietuvos sporto universitete paaiškėjo, kad bruksizmas dažniau pasireiškia vyrams. Tai patvirtino Italijoje atlikto tyrimo metu gautus rezultatus [37].

Huhtela OS ir kiti, atliko tyrimą Suomijos taikomųjų mokslų universitete, kuriuo buvo siekiama ištirti bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimų paplitimą tarp šio universiteto studentų. Duomenys buvo surinkti iš 4403 Suomijos studentų, kuriems buvo pateikti bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio disfunkcijos simptomų savianalizės anketos. Klausimynas sudarytas iš penkių klausimų apie bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimo simptomus. Gauti duomenys buvo vertinami taikant chi kvadrato testus, o logistinės regresijos modelis naudotas tiriant koreliaciją su amžiumi ir lytimi. Tyrimo rezultatai parodė, kad miego bruksizmo paplitimas tarp moterų yra 21 %, o tarp vyrų – 12.5 %. Griežimas dantimis dienos metu būdingas 2 % moterų ir 2.8 % vyrų, o abu bruksizmo tipai, tiek dieninis, tiek naktinis pasireiškė 7.2 % moterų ir 3.2 % vyrų. Vertinant atsakymus apie smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologiją, gauti tokie rezultatai: sąnario skausmu skundėsi 25.9 % moterų ir 11.4 % vyrų, sutrikusia sąnario funkcija judėjimo metu, skundėsi 9.6 % moterų ir 4.2 % vyrų. Logistinės regresijos analizė parodė, kad dieninis ir miego bruksizmas yra susijęs su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais, įskaitant respondentų amžių ir lytį. Šis tyrimas patvirtino ankstesnių tyrimų gautas išvadas [38].

buvo pacientai, kurie kreipėsi į odontologijos kliniką, skųsdamiesi veido ir burnos skausmu. Buvo sudarytos dvi tiriamosios grupės, pirmoji – 268 pacientai, kuriems buvo diagnozuotas smilkininio apatinio žandikaulio funkcijos sutrikimas, antroji – kontrolinė grupė sudaryta iš 254 pacientų, kurie nesiskundė jokiu skausmu veido ir burnos srityje. Respondentams buvo pateiktos anoniminės anketos, kurių klausimai atspindėjo depresijos, somatinių simptomų, nerimo, streso, optimizmo ir anksčiau turėto psichologinio gydymo sąsają su bruksizmu ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog nėra reikšmingos sąveikos tarp bruksizmo, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų ir psichologinių aspektų. Išvados nepatvirtino požiūrio, kad bruksizmas ir sąnario skausmai yra stipresni tiems pacientams, kurie patiria didesnį psichologinį nerimą, lyginant su pacientais, kurių nerimo lygis yra žemas [39]. Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktas tyrimas parodė, kad patiriamas stresas neturi reikšmingos įtakos bruksizmo pasireiškimui, o apklausus Lietuvos sporto universiteto atrinktus tiriamuosius, paaiškėjo, kad yra statistiškai reikšminga koreliacija tarp streso ir bruksizmo.

D. Huang ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo matuojamas elektromiografijos aktyvumas atliekant įvairaus fizinio krūvio pratimus. Šiuo tyrimu, buvo siekiama išsiaiškinti, ar atliekant sunkius fizinius pratimus kojoms yra daroma įtaka kramtomųjų raumenų susitraukimui. Tyrime dalyvavo 18 vyrų ir 15 moterų nuo 20 iki 24 metų amžiaus, visi buvo vidutiniškai fiziškai aktyvūs, sportavo bent du kartus per savaitę, neturėjo jokių ligų simptomų. Rezultatai parodė, kad itin intensyvaus fizinio krūvio metu yra daroma stipri įtaka veido raumenims, didėjant kojų raumenų fiziniam apkrovimui kartu didėjo ir kramtomųjų raumenų įsitempimas. Taip pat, kramtomųjų raumenų aktyvumas parodė statistiškai reikšmingą koreliaciją su širdies susitraukimų dažniu ir šlaunies raumenų apkrova. Padaryta išvada, kad atliekant sunkius fizinius pratimus, tokius kaip pritūpimai su svoriu, ar mirties trauka, reikia itin didelių pastangų. Tai sąlygoja stiprų kojų raumenų ir kramtomųjų raumenų įsitempimą. Dažnas ir nevalingas kramtomųjų raumenų įtempimas yra svarbus faktorius bruksizmo etiologijai [42]. Vertinant LSMU ir LSU studentų fizinį aktyvumą buvo pateikiamos savianalizės anketos, nebuvo atliekami fiziniai pratimai. Tai reiškia, jog respondentai subjektyviai vertino savo fizinį aktyvumą. Siekiant gauti kuo objektyvesnius rezultatus, tikslingiau būtų atlikti fizinio pasirengimo ir aktyvumo patikrinimą, atliekant tam tikrus sportinius pratimus ir elektromiografu išmatuojant raumenų veiklą.

C. Gay – Escoda ir kiti ištyrė Barselonos futbolo klubo žaidėjų burnos sveikatos būklę. Visi klubo sportininkai buvo kliniškai ištirti, nustatytas Silness ir Loe, okliuzijos indeksas, išmatuotos dantenų kišenės bei įvertinta, ar nesutrikusi smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija. Pagal Pirsono analizę apskaičiuota, kad 30 % žaidėjų buvo bruksuojantys, iš jų 10 % turėjo patologinę okliuziją, buvo nustatyta Angle II ir Angle III klasė [40].

Tokiems aukštiems bruksizmo paplitimo tarp futbolo žaidėjų rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad šios srities profesionalūs sportininkai reguliariai ir intensyviai sportuoja. Šie sportininkai atlieka ne tik aerobinius, ištvermę didinančius pratimus, tokius kaip bėgimas, bet ir kilnoja sunkius svorius siekiant treniruoti ir stiprinti raumenis. Pagal D. Huang ir kitų atliktą tyrimą, galima daryti prielaidą, jog itin intensyvus fizinis krūvis buvo vienas iš etiologinių faktorių nulėmusių bruksizmo pasireiškimą tarp profesionalių futbolo žaidėjų.