Kamilė Snudaitytė
5 kursas, 2 grupė
Bruksizmo paplitimas tarp LSU ir LSMU studentų ir jo ryšys su
patiriamu stresu ir fiziniu aktyvumu
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas: lekt. dr. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Bruksizmo paplitimas tarp LSU ir LSMU studentų ir jo ryšys su
patiriamu stresu ir fiziniu aktyvumu
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas... Darbo vadovas……… (parašas) (parašas) ... ... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 2018m. ……… 2018m. ……… (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas BMD reikalavimų Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama
problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir
pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
32 rekomendacijos Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe (nevert. >20%
) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra
tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo balo -0,5 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1.1. Bruksizmas ... 13 1.2. Stresas ... 15 1.3 Fizinis aktyvumas ... 16 2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18 2.1. Tiriamoji aplinka. ... 18 2.2. Tiriamieji. ... 18 2.3. Tyrimo metodai. ... 192.5 Duomenų statistinė analizė. ... 20
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Tiriamųjų charakteristika. ... 21
3.2. Bruksizmo paplitimas tarp Lietuvos sporto universiteto studentų ir tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų. ... 22
3.3. Bruksizmo pasireiškimo priklausomybė nuo studentų fizinio aktyvumo. ... 26
3.4. Patiriamo streso įtaka bruksizmo pasireiškimui. ... 27
5. PADĖKA ... 34
6. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 35
7. IŠVADOS ... 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
BRUKSIZMO PAPLITIMAS TARP LSU IR LSMU STUDENTŲ IR JO RYŠYS
SU PATIRIAMU STRESU IR FIZINIU AKTYVUMU
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas.
Studentai, besimokydami universitete, dažnai patiria stresą. Stresas gali būti jaučiamas dėl įvairių priežasčių – problemų tiek akademiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Neigiami emociniai veiksniai, stresas, nerimas sąlygoja tokių sutrikimų kaip bruksizmas atsiradimą. Bruksizmas, arba kitaip, griežimas dantimis – sutrikusi dantų bei žandikaulių funkcija, kurios metu kramtomieji raumenys yra stipriai įtempiami ir viršutinių ir apatinių dantų paviršiai patologiškai trinasi vieni į kitus. Bruksizmas apibrėžiamas kaip parafunkcija, kuomet dantys dienos metu stipriai sukandami arba griežiama dantimis miegant. Šiam sutrikimui būdingas patologiškas kramtomųjų raumenų įsitempimas, kuris ilgainiui sukelia nemalonius pojūčius, skausmą. Pastaruoju metu pabrėžiama fizinio aktyvumo svarba gerinant sveikatos būklę, didėja žmonių, kurie užsiima sportine veikla, skaičius. Taigi, šio darbo tikslas - įvertinti streso ir bruksizmo pasireiškimą tarp fiziškai aktyvių ir tarp fiziškai neaktyvių studentų.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos ir medicinos bei Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų fakultetuose. Buvo apklausti Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto III bei IV kurso studentai. Tiriamiesiems buvo pateikta anketa iš keturių skirtingų savęs vertinimo klausimynų. Statistinė duomenų analizė atlikta su programų paketais SPSS 23.0 ir Microsoft Office Excel 2007. Rezultatai pateikiami skaičiais (n) ir procentais (%), p reikšmė <0,05 laikoma statistiškai reikšminga.
Rezultatai: Bruksizmo pasireiškimas pagal fizinės veiklos intensyvumą tarp Lietuvos sporto universiteto studentų yra statistiškai reikšmingas, o tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų – reikšmingai nesiskiria. Bruksizmas dažniau pasireiškia nesportuojantiems. Koreliacija tarp bruksizmo požymių ir patiriamo streso statistiškai reikšminga tarp LSU studentų, o tarp LSMU studentų reikšmingai nesiskiria.
Išvados: Bruksizmo paplitimas tarp LSU treniravimo sistemų III ir IV kurso studentų – 20.4 %, o tarp LSMU odontologijos ir medicinos III ir IV kurso studentų – 31.8 %. Vertinant abiejų universitetų rezultatus, bruksizmas pasireiškia 26.72 % vyrų ir 25 % moterų. Tik dviem bruksizmo požymiams (,,nubundate stipriai sukandę dantis arba skaudančia burna” ir ,,nubudus sunku plačiai išsižioti”)
pasiskirstymai abiejuose universitetuose reikšmingai skiriasi. Bruksizmas dažniau pasireiškia fiziškai neaktyviems studentams (p = 0.01). Kuo daugiau dienų užsiimama aktyvia fizine veikla, tuo mažiau jaučiama bruksizmo požymių (p = 0,01). Ryšys tarp streso ir bruksizmo yra statistiškai reikšmingas tarp LSU ištirtųjų pagal tris streso požymius (ar respondentas yra nervingas, jo kasdienė veikla sukelia didelę įtampą p = 0,0001, r = 0,05, ar dienos pabaigoje respondentas yra visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs p = 0,041 < r = 0,05).
MANIFESTATION OF BRUXISM AMONG STUDENTS OF LUS AND LUHS
AND IT’S RELATION TO STRESS PERCEPTION AND PHYSICAL ACTIVITY
SUMMARY
Importance of the problem and aim: Students often feel stress at university. Stress can be felt for a variety of reasons – problems in academic or in their personal life. All the negative factors, like stress and anxiety can cause disorders like a bruxism. Bruxism, or grinding teeth, is a dysfunction of the teeth and jaws, when the chewing muscles are strongly tensed and the upper and lower teeth surfaces are pathologically rubbing against each other. Bruxism is defined as a parafunction when the teeth are heavily constricted during the day, or grinding at night while sleeping. This disorder is characterized by a pathological stretch of chewing muscles, which eventually causes unpleasant sensations or pain.
Recently, the importance of physical activity in improving health has been highlighted. More people are starting to do sports. The aim of this study is to evaluate the manifestation of stress and bruxism between physically active and physically inactive students.
Material and methods: This research was carried out in Kaunas, at the Faculty of Dentistry and Medicine of the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) and at the Lithuanian Sports University (LUS) Training Systems Facility. The 3rd and 4th year students of the LUHS and LUS were interviewed. Four different self-assessment questionnaires were submitted to the students. Statistical data analysis was performed with SPSS 23.0 and Microsoft Office Excel 2007 software packages. The results are presented in figures (n) and in percent (%), p value <0.05 is considered statistically significant. Results: The manifestation of bruxism (according to the intensity of physical activity among students of the Lithuanian University of Sport) is statistically significant. It does not differ significantly between students of the Lithuanian University of Health Sciences. We found that bruxism is more common in non-sports people. Correlation between the signs of bruxism and stress is statistically significant among students of LUS, but there is no significant difference between students of LUHS.
Conclusions: The prevalence of bruxism amongst students at the LUS trainer systems is 20.4 %, and among the LUHS dentistry and medical students is 31.8 %. Assessing the results of both universities, bruxism affects 26.72 % of men and 25 % of women. Only two signs of bruxism ("waking up with strong teeth biting or aching mouth" and "difficulty opening the mouth widely") differ significantly between both universities and, according to other signs of bruxism, are not significantly different. Bruxism is more common in physically inactive students. The more days per week a student is physically active, the
less likely they are to have the symptoms of bruxism (p = 0.01). The relationship between stress and bruxism is statistically significant among LUS students according to three signs of stress (whether the respondent is nervous, his daily activity causes a high-tension p = 0.0001, r = 0.05, at the end of the day the respondent is completely physically and mentally exhausted p = 0.041 <r = 0.05).
ĮVADAS
Bruksizmas apibrėžiamas kaip kramtymo sistemos sutrikimas, kuriam esant pasireiškia stiprus dantų sukandimas bei trynimas miego metu ir dienos metu, būnant sąmoningos būklės [1]. Šis sutrikimas yra trečias iš plačiausiai paplitusių miego sutrikimų po kalbėjimo miegant ir knarkimo [26]. Bruksizmas gali būti dieninis ir naktinis. Dažniausiai pasitaikančios formos - naktinis dantų griežimas, pasireiškiantis miego metu. Dieniniam bruksizmui būdingas nevalingas dantų ir žandikaulio suspaudimas kaip atsakas į dirgiklį, be dantų griežimo, būdingo naktiniam griežimui dantimis [2].
Bruksizmo etiologija nėra tiksliai išaiškinta, apibrėžiama kaip daugiafaktorinė [3]. Manoma, kad šią patologiją sukelia tokia faktoriai kaip: alkoholio, tabako vartojimas, tam tikri vaistai, netinkami burnos higienos įpročiai, traumuojanti okliuzija, hipopnėja, aukštas patiriamo nerimo bei psichologinio streso lygis, psichinės sveikatos sutrikimai [5]. Dažniausiai nurodoma, kad bruksizmas yra streso bei emocijų išraiška [1].
Stresas ir fizinis aktyvumas yra glaudžiai susiję [9]. Ištirta, jog reguliariai atliekant fizinius pratimus, gerėja psichinė sveikata [6], mankšta padeda susidoroti su depresija, stresinėmis situacijomis [8], o nesimankštinant didėja žmogaus polinkis į depresiją, nerimą bei neigiamą elgesį [7].
Šio įpročio pasekmės yra per didelis dantų nusidėvėjimas, galvos bei žandikaulio raumenų skausmas, diskomfortas kramtymo metu ir ribotas išsižiojimas [4].
Taigi, šio darbo tikslas yra: Įvertinti streso ir bruksizmo pasireiškimą tarp fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių studentų.
Uždaviniai:
• Išsiaiškinti, koks yra bruksizmo paplitimas tarp LSU ir LSMU studentų.
• Ištirti bruksizmo pasireiškimo priklausomybę nuo studentų fizinio aktyvumo tarp LSU ir LSMU studentų.
• Įvertinti ryšį tarp patiriamo streso ir bruksizmo pasireiškimo tarp LSU ir LSMU studentų.
Hipotezė: Patiriamas stresas turi įtakos didinant bruksizmo pasireiškimą, o fizinis aktyvumas mažina bruksizmo paplitimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bruksizmas
Bruksizmui priskiriama daug įvairiausių apibrėžimų, klasifikacijų bei teorijų. Per daugelį metų gydytojų supratimas apie šios patologijos etiologiją keitėsi ir tobulėjo [14]. Tarptautinė ekspertų komisija apibrėžė bruksizmą kaip vis pasikartojančią žandikaulio raumenų veiklą, kuri pasireiškia stipriu dantų sukandimu ar griežimu, trynimu, taip pat ir fiziologiškai nebūdinga apatinio žandikaulio raumenų įtampa [17]. Bruksizmas gali būti klasifikuojamas pagal keletą kriterijų. Pagal laiką, kada pasireiškia: dieninis, naktinis arba mišrus. Pagal etiologiją – pirminis, idiopatinis bruksizmas, kuomet pagrindinė patologiją sukėlusi priežastis nėra nustatyta, arba antrinis, sąlygotas bendrinių organizmo būklių, tokių kaip cerebrinis paralyžius, koma bei tam tikrų vaistinių preparatų (pavyzdžiui, antipsichozinių vaistų) ir narkotikų (amfetaminas, kokainas, ekstazis). Taip pat, bruksizmas skirstomas ir pagal aktyvumo tipą: 1) toninis – raumenys susitraukia ne ilgiau kaip dviem sekundėms, 2) fazinis – trumpi, tačiau pasikartojantys kramtomųjų raumenų susitraukimai, kurių trukmė nuo 0.25 iki 2 sekundžių, 3) kombinuotas – būdinga toninio ir fazinio bruksizmo kombinacija [26].
Bruksizmo etiologija nėra aiški, tačiau yra kelios hipotetinės priežastys, kurios gali sukelti šią patologiją: genetiniai faktoriai (iki 50 % žmonių, turinčių miego bruksizmą, turi artimą šeimos narį, kuris turėjo šį sutrikimą vaikystėje), okliuzijos sutrikimai (sutrikdo tinkamą dantų sukandimą), psichosocialiniai faktoriai, emocinis stresas, nerimas, nemiga, depresija. Taip pat ir įvairios traumos, rūkymas, sisteminės ligos, alkoholio vartojimas, gastroezofaginis refliuksas priskiriami prie etiologinių faktorių. Bruksizmą gali sąlygoti ir tokie žalingi įpročiai kaip liežuvio, skruostų, lūpų, kramtomosios gumos kramtymas, sėklų gliaudymas, nagų ar kitų kietų daiktų kramtymas [28].
Dieninis bruksizmas yra laikomas burnos parafunkcija, charakterizuojamas kaip nuolatinis kramtomųjų raumenų susitraukinėjimas, kliniškai apibrėžiamas kaip stiprus dantų sukandimas. Tai nebūtinai yra žalingas įprotis, dažniau stiprų dantų sukandimą dienos metu paskatina nerimas bei žemas organizmo gebėjimo lygis kovoti su stresu [15]. Daugumai žmonių yra tekę stipriai sukąsti dantis dienos metu, tačiau, kai dantų sukandimas tampa lėtinis, periodiškai besikartojantis, tai vadinama dieniniu bruksizmu ir šis sutrikimas ilgainiui sukelia smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ir kramtomųjų raumenų skausmą ir funkcijos sutrikimus [16].
Miego bruksizmas susijęs su apatinio žandikaulio judėjimo sutrikimu miegant, kuomet žandikauliai yra stipriai sukandami ir pradedama griežti dantimis. Miego bruksizmas dažniausiai pasireiškia lengvoje įmigio stadijoje arba keičiantis miego stadijoms, pereinant iš vienos į kitą [10].
Kramtomųjų raumenų susitraukimas miego bruksizmo metu vidutiniškai yra net kelis kartus stipresnis, lyginant su sveikų žmonių, kurie šio sutrikimo neturi, kramtymo raumenų susitraukimu [21]. Stiprus raumenų susitraukimas gerokai viršija maksimalų žmogaus, griežiančio dantimis, gebėjimą sukąsti dantis [22]. Manoma, kad miego bruksizmas yra pavojingiausias ir sukeliantis daugiausia žalos [20].
Dažniausios bruksizmo pasekmės yra pasikartojantys galvos skausmai, patologinis dantų nusidėvėjimas, taip pat, nuolatiniai miegojimo partnerio skundai dėl skleidžiamų garsų, kurie girdimi griežiant dantimis [11]. Taip pat, skundžiamasi jaučiamu diskomfortu kramtomųjų raumenų srityje, nuovargiu, skausmu ar žandikaulio ,,užsirakinimu” pabudus [13], apatinio žandikaulio deviacija išsižiojimo metu, nekontroliuojami apatinio žandikaulio judesiai. Pacientas gali skųstis suprastėjusia klausa, ausies niežuliu, užsikimšimo jausmu, otalgija. Gali pasireikšti gerklės skausmas, laringitas, balso sutrikimai (neįprastas balsas), svetimkūnio jausmas gerklėje. Taip pat, gali skaudėti kaklo, sprando sritį, pečius, nugarą, gali būti sutrikęs kaklo judrumas [28].
Miego bruksizmo paplitimas visoje žmonių populiacijoje yra nuo penkių iki aštuonių procentų ir turi tendenciją didėti su amžiumi, žmogui senstant. Miego bruksizmas gali pasireikšti kartu su kitais miego sutrikimais, tokiais kaip miego apnėja, nemiga, neramių kojų sindromas. Tačiau ryšys tarp miego bruksizmo ir kitų miego sutrikimų yra silpnas ir vis dar kvestionuojamas [12].
Bruksizmas gali būti gydomas įvairiais būdais. Pirmiausia, turi būti nustatomos galimai bruksizmą sukėlusios priežastys. Tuomet, pacientui suteikiama informacija kaip rūpintis savo sveikata – šaldyti ledu, jei skauda kramtomuosius raumenis, vengti kieto maisto, nekramtyti kramtomosios gumos, atsikratyti žalingų įpročių, gerti pakankamai vandens, gerai išsimiegoti, masažuoti kaklą, pečius, veidą. Išmokti atpalaiduoti veido raumenis dienos metu, sumažinti patiriamo streso kiekį, miego metu dėvėti apsauginę bruksizmo kapą. Rekomenduojama vartoti maisto papildus su magniu ar vaistus, kurie atpalaiduoja raumenis [28]. Bruksizmo sukeltas kramtomųjų raumenų skausmas gali būti gydomas atliekant botulino toksino injekcijas. Ištirta, jog injekavus botulino toksiną kramtomųjų raumenų skausmas sumažinamas 57 %. Nors ir botulino toksino injekcija negarantuoja visiško skausmo išnykimo, ši procedūra yra naudinga, nes palengvina jaučiamus simptomus ir padeda pacientui pasijusti geriau, kuomet konservatyvus gydymas nepateisina paciento lūkesčių [29]. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimai gali būti gydomi atliekant pratimus, mankštinant kramtomuosius raumenis [35].
1.2. Stresas
Stresas yra fiziologinė ir psichologinė reakcija į tam tikrus aplinkos pokyčius ir dirgiklius. Lėtinis stresas neigiamai veikia ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą, galiausiai gali sukelti lėtinę ligą. Su stresu susiję daugybė ligų, paplitusių visame pasaulyje [27].
Stresas yra glaudžiai susijęs su įvairiais sveikatos sutrikimais, įskaitant depresiją ir nerimą. Tai yra reikšminga problema mūsų stipriai išsivysčiusioje visuomenėje. Klinikiniai tyrimai rodo, jog stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytojus, tai sudaro nuo 50 iki 75 % atvejų, kuomet kreipiamasi į medikus. Taip pat, vis didėja skaičius pacientų, kurie kreipiasi dėl smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimų ir įvairių burnos ertmės parafunkcijų, taigi šis faktas gali patvirtinti šių sutrikimų – streso, nerimo ir bruksizmo - tarpusavio ryšį [18]. Įvairios emocinės sveikatos patologijos vis dažniau daro įtaką bruksizmo pasireiškimui. Buvo įrodyta, jog žmonės, kurie yra agresyvūs, kompulsiniai, pasižymi kur kas didesniu bruksizmo išsivystymu [19]. Bruksizmas arba griežimas dantimis, patologinis dantų sukandimas yra vienas iš streso pasireiškimo būdų [24].
Terminas ,,stresas” yra vartojamas visuotinai ir tai yra gerai žinomas žodis psichologiniame, socialiniame, profesiniame bei mokykliniame gyvenime. Universiteto studentai gali patirti pernelyg didelį stresą, kurio atsiradimą sąlygoja prasti mokymosi rezultatai [23].
Italijos universitete buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti bruksizmo ir streso ryšį bei paplitimą tarp studentų. Studentams buvo pateiktas trijų dalių savęs vertinimo klausimynas – sociodemografinių veiksnių testas, patiriamo streso skalė, bruksizmo testas. Ištirta, jog 37.9 % studentų turėjo dieninio bruksizmo simptomų, tuo tarpu miego bruksizmo - 31.8% studentų. Teigiama koreliacija su reikšmingu atitikimu ir priklausomumu tarp streso ir dieninio bruksizmo buvo nustatyta tik vyriškos lyties respondentams. Nustatytas bruksizmo ir streso lygis tarp studentų buvo aukštesnis lyginant su bendruoju gyventojų skaičiumi. Įdomu tai, jog nustatyta, kad moterys patiria didesnį stresą, tačiau streso ir bruksizmo koreliacija būdinga tik vyriškai lyčiai [24].
Profesorius Daniele Manfredini atliko tyrimą Feraros universitete. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra koreliacija tarp psichologinių sutrikimų ir miego bruksizmo. Iš viso ištirti 36 savanoriai, kuriems buvo pateiktas savęs vertinimo klausimynas bei įteiktas elektrokardiografas, fiksuojantis širdies darbą bei elektromiografas, įrašinėjantis kramtomųjų raumenų signalus. Šie prietaisai buvo kasdien nešiojami namuose ir visi duomenys buvo fiksuojami ir analizuojami. Tyrimo hipotezė
buvo tokia, kad miego bruksizmas žymiai koreliuoja su asmens patiriamu stresu bei nerimu. Tyrimo rezultatai tik iš dalies patvirtino iškeltą hipotezę. Nebuvo reikšmingos koreliacijos tarp bruksizmo ir psichologinių sutrikimų. Tačiau, bruksizmo paplitimas reikšmingai susijęs su aukštu patiriamo nerimo lygiu ir socialiniu gebėjimu susidoroti su nerimu [25].
1.3 Fizinis aktyvumas
Fizinio aktyvumo svarba siekiant pagerinti esamą žmogaus sveikatą ar skatinti ligų prevenciją yra gerai žinoma [30]. Fizinis aktyvumas turi daug fizinių ir psichologinių privalumų - padeda sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, depresija, tam tikrų rūšių vėžiu. Tikima, kad reguliari mankšta prailgina gyvenimo trukmę [31]. Įrodyta, kad yra tiesinė priklausomybė tarp fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės, tai reiškia, jog asmens fizinio aktyvumo padidinimas leidžia pagerinti sveikatą. Kanadoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką sveikatai daro reguliari mankšta. Ištirta, jog sveikatos būklė labiausiai pagerėjo žmonėms, kurie ankščiau (iki atliekant tyrimą) neužsiminėjo jokios rūšies sportu, niekada reguliariai nesimankštino.
Sportas yra labai svarbus biologiniams procesams, kurie vyksta žmogaus kūne. Pavyzdžiui, įrodyta, kad reguliari fizinė veikla pagerina kūno sudėtį – sumažina riebalų kiekį organizme ir padeda kontroliuoti svorį. Taip pat, mažėja cholesterolio kiekis, gerinama gliukozės apykaita, kontroliuojamas kraujospūdis, širdies funkcija, mažinama kraujo koaguliacija ir stiprinama endotelio funkcija. Atlikti tyrimai parodė, jog treniravimasis gali ženkliai sumažinti C reaktyviojo baltymo koncentraciją organizme, tai reiškia, kad sportas gali padėti sumažinti uždegimą ir jo požymius organizme [32].
Kita vertus, yra įrodyta, kad itin sunkių svorių kilnojimas, arba kitaip, sunkiosios atletikos sportas, kuris reikalauja ypatingai stipraus kojų, rankų, nugaros raumenų įsitempimo aktyvina ir kramtomųjų raumenų įsitempimą bei stiprų dantų sukandimą [41]. D. Huang ir kiti atliko tyrimą, kuris parodė, kad atliekant itin sunkius fizinius pratimus, šiuo atveju – kojoms (pritūpimus su svoriu, mirties trauką) įsitempiant šlaunų raumenims aktyvinama ir kramtomųjų raumenų veikla, o dažnas ir nevalingas kramtomųjų raumenų įsitempimas yra potencialus faktorius bruksizmo atsiradimui [42].
Galima teigi, kad fizinis aktyvumas ir patiriamas stresas yra glaudžiai susiję. Tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys daug streso, paprastai yra sėslesni, neturi noro ir motyvacijos sportuoti, laisvalaikį leidžia neaktyviai [33]. Amerikoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti streso hormonų (epinefrino, norepinefrino ir kortizolio) koreliaciją su fiziniu aktyvumu. Tyrimui buvo atrinkta penkiolika fiziškai
neaktyvių vyriškos lyties studentų. Tiriamieji buvo analizuojami atliekant žemo ir aukšto intensyvumo aerobinius pratimus. Buvo paimti kraujo mėginiai prieš ir po pratimų, tam, kad būtų galima įvertinti streso hormonų pasikeitimus. Gauti rezultatai parodė, kad nepriklausomai nuo fizinės veiklos intensyvumo (ar žemas, ar aukštas) streso hormono kortizolio kiekis organizme reikšmingai sumažėjo. Tuo tarpu, epinefrino ir norepinefrino kiekiui kraujyje atliktas sportinis pratimas įtakos neturėjo [34].
Atsižvelgiant į šias problemas buvo iškeltas šio darbo tikslas: Įvertinti streso ir bruksizmo pasireiškimą tarp fiziškai aktyvių ir tarp fiziškai neaktyvių studentų.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamoji aplinka.
Tyrimas buvo atliktas Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos ir medicinos bei Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų fakultetuose.
2.2. Tiriamieji.
Į tyrimą buvo įtraukti III ir IV kurso Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų bei III ir IV kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos ir medicinos studentai nuo 20 iki 25 metų amžiaus. Surinkus reikiamą kiekį anketų buvo pastebėtas ryškus vyriškos lyties tarp LSMU respondentų trūkumas. Iš visų LSMU surinktų anketų (132) respondentai vyrai sudarė tik 21,2%. Tam, kad padidinti respondentų vyrų kiekį Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apklausti medicinos III ir IV kurso studentai.
Atrankos kriterijai:
1. LSMU odontologijos ir medicinos studentai nuo 20 iki 25 metų. 2. LSU treniravimo sistemų studentai nuo 20 iki 25 metų.
3. III ir IV kurso studentai. Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys, kurių amžius didesnis negu 25 metai. 2. Asmenys, kurie nesimoko III arba IV kurse.
2.3. Tyrimo metodai. Imties dydžiui apskaičiuoti buvo panaudota ši formulė:
𝑛 = 𝑧$%& ' ' × 𝑝 ×(1 − 𝑝) 1 − 1𝑁 ×𝑑' + 𝑧$%& ' ' × 𝑝 × 1 − 𝑝 𝑁 Kurioje:
n – minimalus imties dydis; 𝑧$%2
3 - Gauso skirstinio ( 1-a/2) eilės kvantilis
(kai a = 0,05, tai 𝑧$%2
3 =1,96);
p – numatomas paplitimas ( proporcija nuo 0 iki 1); d – paplitimo nustatymo paklaida;
N – populiacijos dydis;
N ( III kurso odontologijos studentai) – 91; N (IV kurso odontologijos studentai) – 104; N (III kurso treniravimo sistemų studentai) – 109; N (IV kurso treniravimo sistemų studentai) – 120; p= 0,13; d= 0,05;
Pagal imties formulę apskaičiuota: n (III kurso odontologijos studentai) – 65; n (IV kurso odontologijos studentai) – 60; n (III kurso treniravimo sistemų studentai) – 67; n (IV kurso treniravimo sistemų studentai) – 71.
Nuo 2017 metų gruodžio mėnesio iki 2018 vasario mėnesio respondentams buvo pateikiamos anketos, sudarytos iš keturių dalių klausimyno. Pirma klausimyno dalis ( Žr. priedas Nr.2). – keturi klausimai, skirti išsiaiškinti respondento lytį, amžių, universitetą bei kursą, kuriame mokosi. Antroji klausimyno dalis (Žr. priedas Nr.3) – fizinio aktyvumo vertinimas pagal Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno (IPAQ) sutrumpintąją versiją, kurią sudaro septyni klausimai. Iš šių klausimų, du klausimai skirti įvertinti labai intensyvią žmogaus veiklą, du klausimai – įvertinti vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą, du
respondentas praleido sėdėdamas. Be to, buvo klausimų, kurių atsakymai atspindėjo, kiek laiko vidutiniškai užtruko fizinė veiklą per vieną dieną. Remiantis IPAQ vertinimo metodika visi respondentai buvo padalinti į dvi grupes: fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių. Laikyta, kad studentai nėra fiziškai aktyvūs, jeigu anketoje pažymėjo, kad intensyvia fizine veikla užsiima nuo 0 iki 2 dienų per savaitę, tuo tarpu fiziškai aktyviais laikyti tie studentai, kurie aukšto intensyvumo fizine veikla užsiėmė 3 ar daugiau dienų per savaitę. Trečioji klausimyno dalis (Žr. priedas Nr.4) – bruksizmo vertinimo anketa, kurią sudarė 3 klausimai ir 6 skirtingi požymiai į kuriuos buvo galima atsakyti ,,taip” arba ,,ne”. Bruksizmo vertinimo klausimynas taikytinas pastarųjų šešių mėnesių laikotarpiui. Galima spręsti, jog respondentas turi aktyvų naktinį bruksizma, jeigu į pirmą ir (arba) antrą klausimą atsako ,,taip” ir pažymi, jog jam yra būdingas bent vienas iš šešių simptomų. Ketvirtoji dalis (Žr. priedas Nr.5) – streso vertinimas pagal Reeder skalę, kurią sudarė keturi klausimai, skirti įvertinti respondento patiriamam stresui. Anketa sudaryta iš keturių teiginių, apibrėžiančių tiriamiesiems būdingą savijautą. Kiekvienas teiginys turėjo keturis galimus atsakymo pasirinkimus: visiškai arba dalinai sutinkančius, visiškai arba iš dalies nesutinkančius. Atliekant šį tyrimą buvo siekiama įvertinti kaip fizinis aktyvumas bei patiriamas stresas nulemia bruksizmo pasireiškimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universiteto studentų.
2.4. Tyrimo etika.
Anoniminei apklausai įvykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC – OF – 45 (Žr. priedas nr.1).
2.5 Duomenų statistinė analizė.
Duomenų analizei bei sisteminimui panaudota SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 17.00 for Windows duomenų analizavimo ir kaupimo programa. Tyrime buvo naudojamas Chi – kvadrato kriterijus kuriuo buvo patvirtinamos arba paneigiamos bruksizmo požymių ir streso bei fizinio aktyvumo sąsajų hipotezės bei vertinamas jų reikšmingumas. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p = 0,05. Pagal Levene testą buvo analizuojami intensyvios fizinės veiklos vidurkių reikšmingumas su pasirinktu reikšmingumo lygmeniu 0,05. Skaičiuojant tiesinį ryšį tarp bruksizmo požymių pasireiškimo ir fizinio aktyvumo – taikytas Pirsono koreliacijos koeficientas.
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų charakteristika.
Viso buvo apklausti 279 studentai: 147 Lietuvos sporto universiteto studentai: 89 vyrai ir 58 moterys. Tarp apklaustųjų buvo 104 III kurso ir 43 IV kurso treniravimo sistemų studentai. Taip pat, buvo apklausti 132 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai, iš jų – 42 vyrai ir 90 moterų. Tyrime dalyvavo 76 III kurso ir 56 IV kurso odontologijos ir medicinos studijų programų studentai. Iš viso buvo apklaustos 148 (53 %) moterys ir 131 (47 %) vyras. Respondentų amžius svyravo nuo 20 iki 25 metų (vidurkis – 21.51). Tarp apklaustųjų daugiausia buvo 21 metų studentų (43 %), taip pat didelę dalį respondentų sudarė 22 metų amžiaus studentai (jų buvo 31.9 %), 20 metų studentai – 11.5 %, 23 metų studentai – 10 %, 24 metų studentai – 3.2 %, 25 metų studentai – 0.4 %.
Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį, kursą ir universitetą.
Lytis LSU LSMU Iš viso kursas kursas III IV III IV Vyras 63 26 24 18 131 Moteris 41 17 52 38 148 Iš viso 104 43 76 56 279 147 132
Lentelė Nr. 2. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
131; 47% 148; 53%
Respondentų pasiskirtymas pagal lytį
Vyras Moteris
3.2. Bruksizmo paplitimas tarp Lietuvos sporto universiteto studentų ir tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų.
Anketinėje apklausoje buvo pateiktas bruksizmo vertinimo klausimynas. Įvertinus gautus rezultatus, matome, kad tik dviem bruksizmo požymiams (,,nubundate stipriai sukandę dantis arba skaudančia burna” ir ,,nubudus sunku plačiai išsižioti”) pasiskirstymai pagal universitetus reikšmingai skiriasi (reikšmingumas p <0,05). (Žr. lentelė nr.3).
Lentelė Nr. 3. Bruksizmo požymių vertinimas pagal universitetus. Bruksizmo požymiai Atsakymai Universitetas Iš viso χ2 reikšmė p LSU LSMU
Ar jūs pastebėjote, arba kas nors girdėjo, kad miego metu dažnai griežiate dantimis?
Ne 113 98 211 0,261, 0,61 76,9% 74,2% 75,6% Taip 34 34 68 23,1% 25,8% 24,4% Ar pastebėjote, kad jūsų dantys yra nusidėvėję labiau nei turėtų būti?
Ne 112 95 207 0,647 0,421 76,2% 72,0% 74,2% Taip 35 37 72 23,8% 28,0% 25,8%
Nubudę jaučiate nuovargį, įsitempimą ar skausmą žandikaulyje? Ne 117 94 211 2,649 0,104 79,6% 71,2% 75,6% Taip 30 38 68 20,4% 28,8% 24,4%
Nubundate stipriai sukandę dantis arba skaudančia burna? Ne 128 91 219 13,551 0,0001 87,1% 68,9% 78,5% Taip 19 41 60 12,9% 31,1% 21,5%
Lentelės nr. 3 tęsinys. Nubundate skaudančiais smilkiniais? Ne 138 120 258 0,88 0,348 93,9% 90,9% 92,5% Taip 9 12 21 6,1% 9,1% 7,5%
Nubudus sunku plačiai išsižioti? Ne 124 122 246 4,344 0,037 84,4% 92,4% 88,2% Taip 23 10 33 15,6% 7,6% 11,8%
Nubudę jaučiate tempimo
pojūtį žandikaulio
sąnariuose, tarsi reikėtų pajudinti apatinį žandikaulį, kad toks tempimo jausmas praeitų? Ne 136 115 251 2,243 0,134 92,5% 87,1% 90,0% Taip 11 17 28 7,5% 12,9% 10,0% Nubudę pajaučiate arba
išgirstate tarsi spragtelėjimą žandikaulio sąnariuose, kuris vėliau pranyksta? Ne 140 119 259 2,704 0,1 95,2% 90,2% 92,8% Taip 7 13 20 4,8% 9,8% 7,2%
Bruksizmo požymių kiekio dažniai: nėra bruksizmo požymių, t.y. į visus bruksizmo vertinimo klausimus respondentas atsakė ,,ne” – dažnis 129. Vienas teigiamas atsakymas – dažnis 49. Du teigiami atsakymai – dažnis 42. Trys teigiami atsakymai – dažnis 24. Keturi teigiami atsakymai - dažnis – 18. Penki teigiami atsakymai - dažnis 12. Šeši teigiami atsakymai - dažnis 3. Septyni teigiami atsakymai – dažnis 1. Aštuoni teigiami atsakymai – dažnis 1.
Išanalizavus gautus rezultatus, matome, kad bruksizmą turi 20.4 % Lietuvos sporto universiteto studentų, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – 31.8 % studentų (Žr. lentelė nr. 4). Vertinant pagal lytį (abu universitetus bendrai) bruksizmą atžymėjo 26.72 % vyrų ir 25 % moterų (Žr. lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 4. Bruksizmo pasiskirstymas pagal universitetą.
Lentelė Nr. 5. Bruksizmo paplitimas pagal lytį.
Apibendrinimas: Bruksizmo paplitimas Lietuvos sporto universitete (tarp III ir IV kurso treniravimo sistemų studentų) – 20.4 %, o Lietuvos sveikatos mokslų universitete (tarp III ir IV kurso odontologijos ir medicinos studentų) – 31.8 %. Bruksizmą atžymėjo 26.72 % vyrų ir 25 % moterų. Tik dviem bruksizmo požymiams (,,nubundate stipriai sukandę dantis arba skaudančia burna” ir ,,nubudus sunku plačiai išsižioti”) pasiskirstymai pagal universitetus reikšmingai skiriasi (reikšmingumas p <0,05).
20.40% 31.80% 0.00% 5.00% 10.00% 15.00% 20.00% 25.00% 30.00% 35.00% LSU LSMU
Bruksizmo pasiskirstymas pagal universitetą
26.72% 25% 24.00% 24.50% 25.00% 25.50% 26.00% 26.50% 27.00% Vyrai, turintys bruksizmą Moterys, turinčios bruksizmąBruksizmo pasiskirstymas pagal lytį
3.3. Bruksizmo pasireiškimo priklausomybė nuo studentų fizinio aktyvumo.
Išanalizavus gautus duomenis, matome, kad bruksuojančių studentų, tiriamųjų tarpe, yra ženkliai mažiau negu neturinčių šio sutrikimo. Gauti rezultatai parodė, kad tarp apklaustųjų LSU studentų yra tik 30 (20.4 %) bruksuojančių, iš kurių 24 studentai (16.3 %) yra nesportuojantys. Tuo tarpu, net 117 (79.6 %) respondentų, atsižvelgiant į apklausos rezultatus, šios patologijos neturi.
Vertinant LSMU rezultatus, matome, kad tarp apklaustųjų yra 42 (31.8 %) respondentai turintys bruksizmą, iš kurių 24 (18.2 %) nesportuoja. Tuo tarpu, likusieji 90 (68.2 %) studentų bruksizmo neatžymėjo.
Matome, kad bruksizmas labiau pasireiškia LSU studentams, kurie yra fiziškai neaktyvūs ( aukšto intensyvumo fizine veikla užsiima iki 2 kartų per savaitę arba neužsiima jokia aukšto intensyvumo fizine veikla) lyginant su fiziškai aktyviais studentais, kurie fizine veikla užsiima 3 ar daugiau dienų per savaitę. Analizuojant LSMU studentų pateiktus atsakymus, matome, kad bruksizmas labiau pasireiškia tiems, kurie yra fiziškai neaktyvūs ( aukšto intensyvumo fizine veikla užsiima iki 2 kartų per savaitę arba neužsiima jokia aukšto intensyvumo fizine veikla) lyginant su fiziškai aktyviais studentais, kurie fizine veikla užsiima 3 ar daugiau dienų per savaitę (Žr. lentelė Nr. 6).
Atlikus Chi – kvadrato testą gauname, kad LSU bruksizmo pasireiškimo pasiskirstymas reikšmingai skiriasi pagal fizinės veiklos intensyvumą (p = 0,0001 < r = 0,05). Tuo tarpu LSMU bruksizmo pasireiškimo pasiskirstymas reikšmingai nesiskiria pagal fizinės veiklos intensyvumą (p = 0,602 > r = 0,05).
Lentelė Nr. 6. Bruksizmo pasireiškimas fiziškai aktyviems ir neaktyviems studentams. Aukštoji
mokykla
Bruksizmas
Fizinės veiklos intensyvumas
Iš viso 0-2 dienas 3-4 dienas 5-7 dienas LSU Nėra 49 23 45 117 Yra 24 2 4 30 Iš viso 73 25 49 147 LSMU Nėra 43 36 11 90 Yra 24 14 4 42 Iš viso 67 50 15 132
Pagal Pirsono koreliacijos koeficiento analizę reikšmingumu p = 0,01, nustatyta, jog kuo daugiau dienų yra užsiimama aktyvia fizine veikla, tuo mažiau jaučiama bruksizmo požymių.
Pagal Levene testą lyginant Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų laiko, praleisto intensyviai sportuojant per vieną dieną, vidurkį, nėra statistiškai reikšmingo skirtumo. Gaunama Levene testo reikšmė 2,958 reikšmingumu p = 0,087. Kadangi 0,087>0,05, tai galime laikyti, kad dispersijos yra lygios. Matome, kad t statistikos reikšmė yra 0,546 reikšmingumu 0,586. Kadangi reikšmingumas 0,586>0,05, tai galime sakyti, kad intensyvios fizinės veiklos laiko vidurkiai reikšmingai nesiskiria pagal universitetus. Vertinant pagal lytį, F statistikos reikšmė 2,958 reikšmingumu 0,032. Kadangi 0,032<0,05, tai galime saikyti, kad dispersijos nėra lygios. Matome, kad t statistikos reikšmė yra 3,495 reikšmingumu 0,001. Kadangi reikšmingumas 0,001<0,05, tai galime sakyti, kad intensyvios fizinės veiklos laiko vidurkiai reikšmingai skiriasi pagal lytį (vyrai daugiau laiko užsiima aktyvia fizine veikla).
Apibendrinimas: Bruksizmas dažniau pasireiškia LSMU ir LSU studentams, kurie yra fiziškai neaktyvūs (p = 0,01).
3.4. Patiriamo streso įtaka bruksizmo pasireiškimui.
Gauti rezultatai rodo, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar respondentas yra nervingas(a), p = 0,0001, r = 0,05, tai reiškia, kad p < r. Tuo tarpu LSMU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal nervingumo požymius: p = 0,198, r = 0,05, tai reiškia, kad p > r.
Vertinant respondentų atsakymus į teiginį ,,mano kasdienė veikla labai varginanti ir sunki” matome, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar kasdieninė veikla labai varginanti ir sunki (p = 0,073 > r = 0,05), LSMU taip pat pasireikimas reikšmingai nesiskiria, nes (p = 0,346 > r = 0,05).
Vertinant teiginį ,,mano kasdieninė veikla sukelia didelę įtampą” gauname, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar kasdieninė veikla sukelia įtampą ar ne (p = 0,0001 < r = 0,05), o LSMU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar kasdieninė veikla sukelia įtampą ar ne (p = 0,309 > r = 0,05).
Vertinant teiginį ,,dienos pabaigoje aš esu visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs” gauname, kad LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar dienos pabaigoje jaučiasi fiziškai ir
protiškai išsekęs (-usi) (p = 0,041 < r = 0,05), o LSMU bruksizmo pasireiškimas pagal tai reikšmingai nesiskiria (p = 0,174 > r = 0,05).
Lyginant pagal lytį, matome, kad vyrams bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar yra nervingas(a) (p = 0,005 < r = 0,05). Tuo tarpu moterims bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal nervingumo požymius (p = 0,210 > r = 0,05).
Gauta, kad vyrams bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar kasdieninė veikla labai varginanti ir sunki (p = 0,257 > r = 0,05), tas pats ir moterims, nes (p = 0,117 > r = 0,05).
Ištirta, kad tiek vyrams, tiek moterims bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai ar kasdieninė veikla sukelia įtampą ar ne (p = 0,023 < r = 0,05 ir p = 0,009 < r = 0,05).
Gauta, kad tiek vyrams, tiek moterims bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal tai ar dienos pabaigoje jaučiasi fiziškai ir protiškai išsekęs (-usi). Vyrams p = 0,051 > r = 0,05, moterims - p = 0,080 > r = 0,05).
Vertinant ryšį tarp streso ir fizinio aktyvumo, gauti rezultatai rodo, kad fiziškai neaktyviems studentams koreliacijos koeficientai ( ir jų reikšmingumas) yra didesni, nei fiziškai neaktyviems. Fiziškai aktyviems tie koeficientai dviem atvejais nėra reikšmingi (Žr. lentelė Nr. 7).
Lentelė Nr. 7. Tiriamųjų ryšys tarp streso ir fizinio aktyvumo.
Stresas Spirmeno koreliacijos koeficientas (tarp juntamo streso ir bruksizmo požymių kiekio)
Visiems Fiziškai neaktyviems Fiziškai aktyviems Bendrai paėmus aš
esu nervingas(-a) 0,245** 0,269** 0,170* Mano kasdieninė veikla labai varginanti ir sunki 0,213** 0,327** 0,114 Mano kasdieninė veikla sukelia didelę įtampą
0,285** 0,344** 0,224**
Dienos pabaigoje aš esu visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs (-usi)
0,203** 0,315** 0,128
** reikšmingumas lygmeniu 0,01. *reikšmingumas lygmeniu 0,05.
Apibendrinimas: LSU bruksizmo pasireiškimas reikšmingai skiriasi pagal tai, ar respondentas yra nervingas, jo kasdienė veikla sukelia didelę įtampą, ir ar dienos pabaigoje respondentas yra visiškai
fiziškai ir protiškai išsekęs. LSMU studentų rezultatai rodo, jog bruksizmo pasireiškimas reikšmingai nesiskiria pagal nė vieną iš streso vertinimo teiginių. Vertinant abiejų universitetų studentų streso ir fizinio aktyvumo ryšį, matome, kad fiziškai neaktyviems studentams streso koreliacijos koeficientai yra didesni lyginant su fiziškai aktyviais studentais.
4. DISKUSIJA
Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad bruksizmo paplitimas tarp III ir IV kurso Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų studentų yra 20.4 %, o tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto III ir IV kurso odontologijos ir medicinos studentų – 31.8 %. Vertinant bruksizmo pasireiškimą pagal fizinės veiklos intensyvumą, t. y. vertinant ar fizinė veikla turi įtakos bruksizmui, pasiskirstymas tarp: Lietuvos sporto universiteto studentų yra statistiškai reikšmingas, o tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų – reikšmingai nesiskiria. Tai reiškia, kad fizinis aktyvumas Lietuvos sporto universiteto studentams daro reikšmingesnę įtaką negu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams. Vertinant, ar bruksizmas dažniau pasireiškia sportuojantiems, ar nesportuojantiems, gautas rezultatas rodo, kad bruksizmas dažniau pasireiškia nesportuojantiems. Ištirta, kad LSU studentų bruksizmo pasireiškimui didelę įtaką daro tai ar respondentas yra nervingas, jo kasdienė veikla sukelia didelę įtampą, ir ar dienos pabaigoje respondentas yra visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs, o LSMU studentų rezultatai rodo, kad bruksizmo pasireiškimui stresas turi nedidelę įtaką. Tokiems rezultatas įtakos galėjo turėti tai, kad dalis LSU studentų buvo apklausiami egzamino dieną, o atsiskaitymų metu studentai dažnai jaučia įtampą ir stresą. Tuo tarpu, LSMU studentai buvo apklausiami ne sesijos metu. Šios priežastys galėjo turėti įtakos gautiems rezultatams, kurie parodė, kad LSU studentams streso įtaka bruksizmo pasireiškimui yra didesnė negu LSMU studentams.
Brazilijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, koks ryšys yra tarp nerimo bei miego sutrikimų ir dieninio bei naktinio bruksizmo. Šiame tyrime buvo analizuojamos pacientės (tyrime dalyvavo 181 moteris, nuo 19 iki 77-erių metų amžiaus), kurios skundėsi stomatognatinės sistemos funkcijos sutrikimais. Visos dalyvės atsakinėjo į joms pateiktas savęs vertinimo anketas, kuriose buvo pateikti klausimai susiję su patiriamo streso bei nerimo lygio vertinimu. Papildomai buvo atlikta klinikinė apžiūra, siekiant įvertinti bruksizmo poveikį smilkininiam apatinio žandikaulio sąnariui bei esamą intrasąnarinę patologiją. Išanalizavus rezultatus, matome, kad dieninis bruksizmas nustatytas 60.8 % dalyvių, o miego bruksizmas – 63 % dalyvių. Taip pat, gauti duomenys parodė, kad ryšys tarp nerimo lygio ir dieninio bruksizmo gali būti įrodomas statistiškai reikšmingai, tačiau ryšys tarp miego bruksizmo ir nerimo – negali būti įvertintas kaip statistiškai reikšmingas [36].
Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universiteto studentams nebuvo atliekama klinikinė apžiūra, nebuvo vertinama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija. Taip pat, šiems studentams nebuvo pateikti klausimai apie alkoholio ir tabako vartojimą. Skirtingai nei Brazilijoje atliktame tyrime,
studentai nebuvo neįtraukiami į tyrimą dėl antidepresantų ar kitų vaistų, galinčių daryti įtaką bruksizmo atsiradimui, vartojimo.
Salerno universitete, Italijoje buvo tiriama bruksizmo paplitimo ir intensyvumo sąsaja su patiriamu stresu tarp besimokančių studentų. Šio tyrimo uždaviniai buvo išsiaiškinti, koks yra bruksizmo ir streso paplitimas, nustatyti koreliaciją tarp bruksizmo ir gaunamo streso ir ištirti, ar lytis ir kiti individualiems asmenims būdingi bruožai turi įtakos koreliacijai tarp bruksizmo ir patiriamo streso. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 278 studentai. Anketa buvo sudaryta iš trijų skirtingų savęs vertinimo klausimynų: sociodemografinių veiksnių testas, streso skalė, bruksizmo vertinimo lentelė. Pateikti rezultatai parodė, kad bruksizmas labiau paplitęs tarp universitete besimokančių studentų lyginant su bruksizmo paplitimu bendroje žmonių populiacijoje. Ištirta, kad šis sutrikimas žymiai dažniau pasireiškia vyrams, koreliacija yra statistiškai reikšminga, todėl padaryta išvada, jog bruksizmo pasireiškimas yra stipriai susijęs su lytimi [37]. Rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad universitete besimokantys studentai dažnai patiria stresą dėl atsiskaitymų, rašto darbų ar kitokios akademinės veiklos, o dažnas stresas sąlygoja bruksizmo atsiradimą [1].
Atlikus tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Lietuvos sporto universitete paaiškėjo, kad bruksizmas dažniau pasireiškia vyrams. Tai patvirtino Italijoje atlikto tyrimo metu gautus rezultatus [37].
Huhtela OS ir kiti, atliko tyrimą Suomijos taikomųjų mokslų universitete, kuriuo buvo siekiama ištirti bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimų paplitimą tarp šio universiteto studentų. Duomenys buvo surinkti iš 4403 Suomijos studentų, kuriems buvo pateikti bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio disfunkcijos simptomų savianalizės anketos. Klausimynas sudarytas iš penkių klausimų apie bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimo simptomus. Gauti duomenys buvo vertinami taikant chi kvadrato testus, o logistinės regresijos modelis naudotas tiriant koreliaciją su amžiumi ir lytimi. Tyrimo rezultatai parodė, kad miego bruksizmo paplitimas tarp moterų yra 21 %, o tarp vyrų – 12.5 %. Griežimas dantimis dienos metu būdingas 2 % moterų ir 2.8 % vyrų, o abu bruksizmo tipai, tiek dieninis, tiek naktinis pasireiškė 7.2 % moterų ir 3.2 % vyrų. Vertinant atsakymus apie smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologiją, gauti tokie rezultatai: sąnario skausmu skundėsi 25.9 % moterų ir 11.4 % vyrų, sutrikusia sąnario funkcija judėjimo metu, skundėsi 9.6 % moterų ir 4.2 % vyrų. Logistinės regresijos analizė parodė, kad dieninis ir miego bruksizmas yra susijęs su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais, įskaitant respondentų amžių ir lytį. Šis tyrimas patvirtino ankstesnių tyrimų gautas išvadas [38].
buvo pacientai, kurie kreipėsi į odontologijos kliniką, skųsdamiesi veido ir burnos skausmu. Buvo sudarytos dvi tiriamosios grupės, pirmoji – 268 pacientai, kuriems buvo diagnozuotas smilkininio apatinio žandikaulio funkcijos sutrikimas, antroji – kontrolinė grupė sudaryta iš 254 pacientų, kurie nesiskundė jokiu skausmu veido ir burnos srityje. Respondentams buvo pateiktos anoniminės anketos, kurių klausimai atspindėjo depresijos, somatinių simptomų, nerimo, streso, optimizmo ir anksčiau turėto psichologinio gydymo sąsają su bruksizmu ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog nėra reikšmingos sąveikos tarp bruksizmo, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų ir psichologinių aspektų. Išvados nepatvirtino požiūrio, kad bruksizmas ir sąnario skausmai yra stipresni tiems pacientams, kurie patiria didesnį psichologinį nerimą, lyginant su pacientais, kurių nerimo lygis yra žemas [39]. Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktas tyrimas parodė, kad patiriamas stresas neturi reikšmingos įtakos bruksizmo pasireiškimui, o apklausus Lietuvos sporto universiteto atrinktus tiriamuosius, paaiškėjo, kad yra statistiškai reikšminga koreliacija tarp streso ir bruksizmo.
D. Huang ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo matuojamas elektromiografijos aktyvumas atliekant įvairaus fizinio krūvio pratimus. Šiuo tyrimu, buvo siekiama išsiaiškinti, ar atliekant sunkius fizinius pratimus kojoms yra daroma įtaka kramtomųjų raumenų susitraukimui. Tyrime dalyvavo 18 vyrų ir 15 moterų nuo 20 iki 24 metų amžiaus, visi buvo vidutiniškai fiziškai aktyvūs, sportavo bent du kartus per savaitę, neturėjo jokių ligų simptomų. Rezultatai parodė, kad itin intensyvaus fizinio krūvio metu yra daroma stipri įtaka veido raumenims, didėjant kojų raumenų fiziniam apkrovimui kartu didėjo ir kramtomųjų raumenų įsitempimas. Taip pat, kramtomųjų raumenų aktyvumas parodė statistiškai reikšmingą koreliaciją su širdies susitraukimų dažniu ir šlaunies raumenų apkrova. Padaryta išvada, kad atliekant sunkius fizinius pratimus, tokius kaip pritūpimai su svoriu, ar mirties trauka, reikia itin didelių pastangų. Tai sąlygoja stiprų kojų raumenų ir kramtomųjų raumenų įsitempimą. Dažnas ir nevalingas kramtomųjų raumenų įtempimas yra svarbus faktorius bruksizmo etiologijai [42]. Vertinant LSMU ir LSU studentų fizinį aktyvumą buvo pateikiamos savianalizės anketos, nebuvo atliekami fiziniai pratimai. Tai reiškia, jog respondentai subjektyviai vertino savo fizinį aktyvumą. Siekiant gauti kuo objektyvesnius rezultatus, tikslingiau būtų atlikti fizinio pasirengimo ir aktyvumo patikrinimą, atliekant tam tikrus sportinius pratimus ir elektromiografu išmatuojant raumenų veiklą.
C. Gay – Escoda ir kiti ištyrė Barselonos futbolo klubo žaidėjų burnos sveikatos būklę. Visi klubo sportininkai buvo kliniškai ištirti, nustatytas Silness ir Loe, okliuzijos indeksas, išmatuotos dantenų kišenės bei įvertinta, ar nesutrikusi smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija. Pagal Pirsono analizę apskaičiuota, kad 30 % žaidėjų buvo bruksuojantys, iš jų 10 % turėjo patologinę okliuziją, buvo nustatyta Angle II ir Angle III klasė [40].
Tokiems aukštiems bruksizmo paplitimo tarp futbolo žaidėjų rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad šios srities profesionalūs sportininkai reguliariai ir intensyviai sportuoja. Šie sportininkai atlieka ne tik aerobinius, ištvermę didinančius pratimus, tokius kaip bėgimas, bet ir kilnoja sunkius svorius siekiant treniruoti ir stiprinti raumenis. Pagal D. Huang ir kitų atliktą tyrimą, galima daryti prielaidą, jog itin intensyvus fizinis krūvis buvo vienas iš etiologinių faktorių nulėmusių bruksizmo pasireiškimą tarp profesionalių futbolo žaidėjų.
5. PADĖKA
Baigiamojo magistrinio darbo vadovei lekt. dr. Aušrai Baltrušaitytei;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto III ir IV kurso odontologijos ir medicinos studijų programų studentams;
6. INTERESŲ KONFLIKTAS
7. IŠVADOS
1. Bruksizmo paplitimas tarp LSU treniravimo sistemų III ir IV kurso studentų – 20.4 %, o LSMU odontologijos ir medicinos III ir IV kurso studentų – 31.8 %. Vertinant abiejų universitetų rezultatus, bruksizmas pasireiškia 26.72 % vyrų ir 25 % moterų. Tik dviem bruksizmo požymiams (,,nubundate stipriai sukandę dantis arba skaudančia burna” ir ,,nubudus sunku plačiai išsižioti”) pasiskirstymai abiejuose universitetuose reikšmingai skiriasi.
2. Bruksizmas dažniau pasireiškia fiziškai neaktyviems studentams (p = 0.01). Kuo daugiau dienų užsiimama aktyvia fizine veikla, tuo mažiau jaučiama bruksizmo požymių (p = 0,01).
3. Ryšys tarp streso ir bruksizmo yra statistiškai reikšmingas tarp LSU ištirtųjų pagal tris streso požymius (ar respondentas yra nervingas, jo kasdienė veikla sukelia didelę įtampą p = 0,0001, r = 0,05, ar dienos pabaigoje respondentas yra visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs p = 0,041 < r = 0,05).
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. V. Almonaitis, E. Balčikonytė, I. Balčiūnienė, R. Bendinskaitė, V. Brukienė, G. Kobs, T. Linkevičius, R. Manelienė, G. Matulienė, V. Pečiulienė, R. Pletkus, V. Rutkūnas, K. Sveikata, J. Žekonienė. Klinikinė odontologija (burnos ligos). 2008; p. 767.
2. E. Slabšinskienė, S. Milčiuvienė, E. Bendoraitienė, J. Nauburaitė, I. Vasiliauskienė, V. Andriuškevičienė, Ž. Matulaitienė, K. Saldūnaitė, J. Zūbienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika. Nekariozinai dantų pažeidimai. 2010; p. 44-45.
3. D. Manfredini, C. Restrepo, K. Diaz-Serrano, E. Winocur, F. Lobbezoo. Prevalence of sleep bruxism in children: a systematic review of the literature. J Oral Rehabil. 2013; 40:631–42. 4. JM. Serra-Negra, SM. Paiva, AP. Seabra, et al. Prevalence of sleep bruxism in a group of Brazilian
schoolchildren. Eur Arch Paediatr Dent. 2010; 11:192–5.
5. D. Feu, F. Catharino, C. C. Abdo Quintao, M. A. Oliveira Almeida. A systematic review of etiological and risk factors associated with bruxism. Journal of Orthodontics 2013. 40(2):163-71
6. TM. Edenfield, JA. Blumenthal. Exercise and stress. In: Baum A, Contrada R, editors. Handbook of stress science. Springer; New York: 2011. pp. 301–20.
7. CD. Rethorst, BM. Wipfli, DM. Landers. The antidepressive effects of exercise: a meta-analysis of randomized trials. Sports Med. 2009;39(6):491–511.
8. P. Salmon. Effects of physical exercise on anxiety, depression, and sensitivity to stress: a unifying theory. Clin Psychol Rev. 2001;21(1):33–61.
9. M. A. Stults-Kolehmainen, R.Sinha.The Effects of Stress on Physical Activity and Exercise. Sports Med. 2014 Jan; 44(1): 81–121.
10. MC. Carra, N. Huynh, GJ. Lavigne. Sleep bruxism: a comprehensive overview for the dental clinician interested in sleep medicine. Dent Clin North Am. 2012; 56:387–413.
11. F. Lobbezzo, J. Ahlberg, AG. Glaros. Bruxism defined and graded: an international consensus. J Oral Rehabil. 2013; 40:2–4.
12. M. Maluly, ML. Andersen, C. Dal-Fabbro. Polysomnographic study of the prevalence of sleep bruxism in a population sample. J Dent Res. 2013; 92:97S–103S.
13. M. Saito, T. Yamaguchi, K. Watanabe, A. Gotouda, K. Okada, R. Hishikawa, E. Shibuya, G. Lavigne. Weak association between sleep bruxism and obstructive sleep apnea. A sleep laboratory study. 2016. 20(2):703-9.
14. G. Lavigne, C. Manzini, NT. Huynh. Sleep bruxism. In: Kryger MH, Roth T, Dement WC, eds. Principles and practice of sleep medicine. St. Luis: Elsevier Saunders, 2011; 1129–1139. 15. FM. Gomez, JE. Ortega, I. Horrillo, JJ. Meana. Relationship between non-functional masticatory
activity and central dopamine in stressed rats. J Oral Rehabil. 2010; 37: 827–833.
16. M. C. Carra, N. Huynh, P. Morton, P. H. Rompré, A. Papadakis, C. Remise, G. J. Lavigne. Prevalence and risk factors of sleep bruxism and wake-time tooth clenching in a 7- to 17-yr-old population. 2011. 119(5):386-94.
17. M. Guaita, B. Hogl. Current Treatments of Bruxism.2016. 18: 10.
18. M. Wieckiewicz, A. Paradowska-Stolarz, W. Wieckiewicz. Psychosocial Aspects of Bruxism: The Most Paramount Factor Influencing Teeth Grinding. 2014. 46918719.
19. T. Takemura, T. Takahashi, M. Fukuda et al., “A psychological study on patients with masticatory muscle disorder and sleep bruxism,” The Journal of Cranio mandibular and Sleep Practice, vol. 24, no. 3, pp. 191–196, 2006.
20. M. Giraki, C. Schneider, R. Schäfer et al., “Correlation between stress, stress-coping and current sleep bruxism,” Head and Face Medicine, vol. 6, no. 1, article 2, pp. 1–8, 2010.
21. T. Kato, Y. Masuda, A. Yoshida, and T. Morimoto, “Masseter EMG activity during sleep and sleep bruxism,” Archives Italiennes de Biologie, vol. 149, no. 4, pp. 478–491, 2011.
22. S. Yoshizawa, T. Suganuma, M. Takaba et al., “Phasic jaw motor episodes in healthy subjects with or without clinical signs and symptoms of sleep bruxism: a pilot study,” Sleep and Breathing, vol. 18, no. 1, pp. 187–193, 2014.
23. LL. Marshall, A. Allison, D. Nykamp, S. Lankea. Perceived stress and quality of life among doctor of pharmacy students. Am J Pharm Educ. 2008;72(6):137–45.
24. P. Cavallo, L. Carpinelli, G. Savarese. Perceived stress and bruxism in university students. 2016. 9: 514.
25. D. Manfredini, A. Arreghini, L. Lombardo, A. Visentin, S. Cerea, T. Castroflorio, G. Siciliani. Assessment of Anxiety and Coping Features in Bruxers: A Portable Electromyographic and Electro- cardiographic Study. The Journal Oral Facial Pain Headache 2016; 30(3): 249-54.
26. R.V. Murali, P. Rangarajan, A. Mounissamy. Bruxism: Conceptual discussion and review. 2015. 7(Suppl 1): S265–S270
27. K. Kubo, M. Linuma, H. Chen. Mastication as a Stress-Coping Behavior. 2015. 2015:876409 28. S. B. Aguilera, L. Brown, V.A. Perico. Aesthetic Treatment of Bruxism. 2017. 10(5):49-55
29. A.J. Sidebottom, A.A. Patel, J. Amin. Botulinum injection for the management of myofascial pain in the masticatory muscles: a prospective outcome study,” British Journal of Oral and Maxillofacial Surgery, vol. 51, no. 3, pp. 199–205, 2013.
30. Adewale L Oyeyemi, Umar M Bello, Saratu T Philemon, Habeeb N Aliyu, Rebecca W Majidadi, Adetoyeje Y Oyeyemi. Examining the reliability and validity of a modified version of the International Physical Activity Questionnaire, long form (IPAQ-LF) in Nigeria: a cross-sectional study. 2014.
31. S. R. Gomersall, C. Maher, C. English, A.V. Rowlands, J. Dollman, K. Norton, T. Ods. Testing the activitystat hypothesis: a randomised controlled trial. 2016. 16(1): 900.
32. D.E.R. Warburton, C. Whitney Nicol, S.S.D. Bredin. Health benefits of physical activity: the evidence. 2006. 174(6):801-9.
33. S. Mutikainen, T. Fohr, L. Karhunen, M. Kolehmainen, H. Kainulainen, R. Lappalainen, U.M. Kujala. Predictors of increase in physical activity during a 6-month follow-up period among overweight and physically inactive healthy young adults. Journal of exercise science and fitness (JESF) 13(2). 2015.
34. J. Park, D.S. Willoughby, J.J. Song, B.C. Leutholtz, Y. Koh. Exercise-induced changes in stress hormones and cell adhesion molecules in obese men.2018. 11:69-75.
35. I. Makino, S. Aono, K. Morimoto, M. Nishihara, T. Ikemoto, S. Inoue, M. Mizutani, T. Matsubara, T. Ushida. The effects of exercise therapy for the improvement of jaw movement and psychological intervention to reduce parafunctional activities on chronic pain in the craniocervical region.2014. 14(5):413-8
36. L. M. Faria Tavares, L.C. Parente Macedo, C.M. Rebelais Duarte, G.S. Goffredo Filho, R. Souze Tesch. Cross-sectional study of anxiety symptoms and self-report of awake and sleep bruxism in female TMD patients. The Journal of Craniomandibular & Sleep Practice 2016; 34(6).
37. P. Cavallo, L. Carpinelli, G. Savarese. Perceived stress and bruxism in university students. 2016; 9: 514
38. OS. Huhtela, R. Napakangas, T. Joensuu, A. Raustia, K. Kunttu, K. Sipila. Self-reported bruxism and symptoms of temporomandibular disorders in finnish university students. 2016 Fall;30(4):311-317. 39. V. Selms MK, K. Muzalev, M. Koutris, M. Bulut, F. Lobbezoo. Are Pain-Related
Temporomandibular Disorders the Product of an Interaction Between Psychological Factors and Self-Reported Bruxism? 2017 Fall;31(4):331–338
40. C. G. Escoda, D M. Vieira-Duarte-Pereira, J. Ardevol, R. Pruna, J. Fernandez, E. Valmaseda-Castelon. Study of the effect of oral health on physical condition of professional soccer players of the Football Club Barcelona. 2011 May 1;16(3): e436-9.
41. S. Varalakshmi Reddy, M. Praveen Kumar, D. Sravanthi, A. Habeeb Bin Mohsin, V. Anuhya. Bruxism: a literature review. J Int Oral Health. 2014; 6:105–109
42. D. Huang, S. Chou, Y. Chen, W. Chiou. Frowning and jaw clenching muscle activity reflects the perception of effort during incremental workload cycling. J Sports Sci Med. 2014:13:921–928.
PRIEDAI
Priedas Nr. 2
1. Lytis: Vyras Moteris; 2. Amžius _________
3. Universitetas: LSU LSMU 4. Kursas ________
Priedas Nr. 3
Fizinio aktyvumo įvertinimas pagal Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno (IPAQ) trumpąją versiją.
1. Kelias iš pastarųjų 7 dienų Jūs užsiėmėte labai intensyvia fizine veikla, pavyzdžiui, kėlėte sunkius daiktus, kasėte žemę, žaidėte krepšinį, lankėte aerobiką arba greitai važiavote dviračiu?
_____ dienas per savaitę
Neteko užsiimti labai intensyvia fizine veikla à Pereikite prie 3 klausimo
2. Kiek laiko per vieną iš tų dienų užsiėmėte labai intensyvia fizine veikla?
_____ valandas (-ų) per dieną _____ minutes (-čių) per dieną Nežinau/Sunku pasakyti
Prisiminkite visas vidutiniškai intensyvios fizinės veiklos formas, kuriomis užsiėmėte per pastarąsias 7 dienas. Vidutiniškai intensyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutinių fizinių pastangų ir dėl kurios šiek tiek padažnėja Jūsų kvėpavimas. Prisiminkite tik tą fizinę veiklą, kuri truko ne mažiau kaip 10 minučių be pertraukos.
3. Kelias iš pastarųjų 7 dienų užsiėmėte vidutiniškai intensyvia fizine veikla, pavyzdžiui, kėlėte lengvus daiktus, vidutiniu greičiu važiavote dviračiu arba žaidėte badmintoną? Prašytume neįskaičiuoti ėjimo.
_____ dienas per savaitę
Neteko užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla à Pereikite prie 5 klausimo
4. Kiek laiko per vieną iš tų dienų praleidote užsiimdami vidutiniškai intensyvia fizine veikla?
_____ valandas (-ų) per dieną _____ minutes (-čių) per dieną Nežinau/Sunku pasakyti
Prisiminkite laiką, kurį per pastarąsias 7 dienas praleidote vaikščiodami. Tai laikas, skirtas vaikščiojimui darbe ir namie, ėjimui iš vienos vietos į kitą ar pasivaikščiojimui laisvalaikiu.
5. Kelias iš pastarųjų 7 dienų Jūs vaikščiojote ne mažiau kaip 10 minučių be pertraukos?
_____ dienas per savaitę
Neteko vaikščioti à Pereikite prie 7 klausimo
6. Kiek laiko per vieną iš tų dienų praleidote vaikščiodami?
_____ valandas (-ų) per dieną _____ minutes (-čių) per dieną Nežinau/Sunku pasakyti
Prisiminkite laiką, kurį per pastarąsias 7 dienas praleidote sėdėdami. Įskaičiuokite laiką, praleistą darbe, namie, mokantis ar laiką, skirtą laisvalaikiui, t. y. sėdint prie darbo stalo, su draugais, skaitant ar žūrint televizorių.
7. Kiek laiko per vieną iš pastarųjų 7 darbo dienų vidutiniškai praleidote sėdėdami?
_____ valandas (-ų) per dieną _____ minutes (-čių) per dieną Nežinau/Sunku pasakyti
Priedas Nr. 4
Bruksizmo vertinimas. Šio klausimyno klausimai taikytini pastarųjų 6 mėnesių laikotarpiui: Taip Ne
1. Ar jūs pastebėjote, arba kas nors girdėjo, kad miego metu dažnai griežiate dantimis?
2. Ar pastebėjote, kad jūsų dantys yra nusidėvėję labiau nei turėtų būti?
3. Ar nubudę esate pastebėję kuriuos nors toliau išvardintus simptomus:
a) nubudę jaučiate nuovargį, įsitempimą ar skausmą žandikaulyje?
b) nubundate stipriai sukandę dantis arba skaudančia burna?
c) nubundate skaudančiais smilkiniais? d) nubudus sunku plačiai išsižioti?
e) nubudę jaučiate tempimo pojūtį žandikaulio sąnariuose, tarsi reikėtų pajudinti apatinį žandikaulį, kad toks tempimo jausmas praeitų? f) nubudę pajaučiate arba išgirstate tarsi
spragtelėjimą žandikaulio sąnariuose, kuris vėliau pranyksta?
Priedas Nr. 5
Streso įvertinimas pagal Reeder skalę.
Kiekvieną klausimą atsakykite atskirai. Pažymėkite vieną Jums tinkančio atsakymo variantą: Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku 1. Bendrai paėmus aš esu
nervingas(-a)
2. Mano kasdieninė veikla labai varginanti ir sunki
3. Mano kasdieninė veikla sukelia didelę įtampą
4. Dienos pabaigoje aš esu visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs (-usi)
