Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris atskirais bandymo periodais, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais bei vidutinis paros priesvoris) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 5, 6 ir 7 lentelėse. 5 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
svoriui, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 d. amžiaus 14,13±0,67 100 14,19±0,92 100 67 d. amžiaus 24,49±1,28 100 26,51±1,68 108 98 d. amžiaus 49,21±2,22 100 52,83±3,00 107 128 d. amžiaus 73,66±3,12 100 80,90±3,80 110 150 d. amžiaus 98,93±3,55 100 106,06±3,85 107
Bandymas pradėtas tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės esant vienodam penimų kiaulių svoriui. Bandymo eigoje 67 amžiaus dieną ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklų (tiriamoji grupė) įtakoje penimų kiaulių svoris padidėjo 8 proc., o 98 - 128 amžiaus dienas tiriamosios grupės kiaulių svoris buvo 7- 10 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Bandymo pabaigoje 150 penimų kiaulių amžiaus dieną, tiriamosios grupės penimų kiaulių svoris 7 proc. buvo didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
27
6 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
vidutiniam priesvoriui per parą, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 - 67 d. amžiaus 0,370±0,03 100 0,440±0,03 119 67 - 98 d. amžiaus 0,798±0,04 100 0,873±0,11 109 98 – 128 d. amžiaus 0,815±0,04 100 0,862±0,08 106 128 – 150 d. amžiaus 1,073±0,04 100 1,144±0,08 107 39 – 150 d. amžiaus 0,742±0,03 100 0,788±0,04 106
Iš 6 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kiaulėms į kombinuotuosius pašarus įterpus ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklų, pirmą auginimo periodą t. y. 39- 67 amžiaus dienas tiriamosios grupės kiaulių priesvoris buvo didesnis 19 proc., nei kontrolinės grupės kiaulių. Bandymo eigoje antrą kiaulių auginimo periodą (67- 98 amžiaus dienas) tiriamosios grupės kiaulių priesvoris buvo 9 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės. Sekančiais auginimo periodais penimų kiaulių vidutinis priesvoris per parą padidėjo atitinkamai 6 ir 7 proc. lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės kiaulių priesvoris per visą bandymo laikotarpį (39 – 150 amžiaus dienas) buvo 6 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
7 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 - 67 d. amžiaus 2,41±0,14 100 2,03±0,09 84 67 - 98 d. amžiaus 1,92±0,03 100 1,99±0,30 104 98 – 128 d. amžiaus 2,66±0,05 100 2,85±0,18 107
28
7 lentelės tęsinys. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų
kiaulių pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
128 – 150 d. amžiaus 3,20±0,32 100 3,22±0,51 101 39 – 150 d. amžiaus 2,25±0,16 100 2,32±0,10 103
Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, pirmą bandymo periodą t. y. 39 - 67 amžiaus dienas buvo 16 proc. mažesnės nei kontrolinės grupės, tačiau bandymo eigoje padidėjo ir nuo 67 amžiaus dienos iki 128 amžiaus dienos sudarė atitinkamai 4 ir 7 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe. 128 - 150 amžiaus dienas pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 1 proc. didesnės nei kontrolinės grupės kiaulių. Pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį buvo 3 proc. didesnės nei kontrolinės grupės. Duomenys statistiškai nepatikimi.
Grupė mokslininkų [32] nustatė, kad penimų kiaulių racione naudojant iki 9 proc. ekstruduotų rapsų, pakeičiant sojos miltus, penimų kiaulių priesvoriui ir pašarų sąnaudoms neigiamos įtakos neturėjo, netgi 5 proc. ekstruduotų rapsų kiekis racione padidino penimų kiaulių produktyvumą.
Dar vieno tyrimo metu nustatyta, kad pakeitus rapsų išspaudas ekstruduotais rapsais, padidėjo penimų kiaulių augimo intensyvumas, pagerėjo jų įsisavinimas, padėjo pašarų suvartojimas, o tai siejama su mažesne ekstruduoto pašaro maistine verte. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad įtraukus į pašarą 200 g/kg rapsų rupinių, penimų kiaulių priesvoriui ir pašarų suvartojimui įtakos neturėjo, tačiau padidinus jų kiekį iki 240 g/kg, pašaro įsisavinimas ir priesvoriai buvo mažesni nei šeriant tokiu pačiu ekstruduotų rapsų kiekiu [26].
29 3.2 Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
raumeningumui, skerdenų kokybei bei fizinėms ir cheminėms savybėms
Mėsos kokybiniai rodikliai yra vertinami pagal mėsos fizines ir chemines savybes, kurios yra nustatomos laboratorijoje. Mėsos kokybiniai rodikliai pateikti 8-16 lentelėse.
8 lentelė. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
mėsingumui įvertinant aparatu „Piglog 105“ (neskiriant pagal lytį). Grupė Amžius,
d. Svoris, kg
Lašinių storis, mm Raumens storis, mm Raumeningumas, % 1 taškas 2 taškas Kontrolinė 150 98,77±3,55 100 14,40±0,78 100 11,40±0,68 100 54,33±1,59 100 58,23±0,44 Tiriamoji 150 105,46±3,85 107 15,15±0,64 105 13,31±0,88 117 53,46±2,78 98 57,18±0,71
Išmatavus penimų kiaulių lašinių ir raumens storius bei apskaičiavus raumeningumo procentą (8 lentelė), galime teigti, kad tiriamosios grupės penimų kiaulių lašiniai buvo 5-17 proc., storesni, o raumuo 2 proc. plonesnis,raumeningumo procentas buvo 1,05 proc. mažesnis, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
9 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
kontrolinio skerdimo rezultatams
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Svoris skerdimo metu, kg 95,60±2,49 98,00±2,57
Skerdenos svoris, kg 63,52±1,74 65,56±1,55
Skerdenos išeiga, % 66,44±0,31 66,92±0,42
Ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm² 44,44±1,35 43,86±2,48
Skerdenos puselės ilgis, cm 95,40±2,20 95,40±1,20
Bekono puselės ilgis, cm 80,00±1,50 79,60±1,04
30
9 lentelės tęsinys. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų
kiaulių kontrolinio skerdimo rezultatams
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Lašinių storis, mm kryžiuje 18,40±0,97 19,40±1,44 16,20±1,19 11,00±1,27 11,40±1,48 9,00±1,41 20,80±2,04 20,40±2,36 19,00±1,41 papilvėje 28,25±4,04 28,75±2,72 33,25±1,09 30,00±2,03 31,20±1,56 32,80±2,07 44,20±2,90 44,40±2,08 43,00±2,24
keteroje storiausioje vietoje 36,20±4,38 35,4±1,44
ties 6-7 šonkauliu 19,40±6,39 21,40±1,20
ties 10 šonkauliu 17,20±3,27 14,40±1,15
už paskutinio šonkaulio 13,00±2,12 13,20±1,39
ploniausioje nugaros vietoje 10,40±1,68 10,20±1,02
9 lentelėje pateiktuose duomenyse apie pilno riebumo rapsų sėklų įtaką penimų kiaulių skerdimo rezultatams, matome, kad svoris skerdimo metu, skerdenos svoris, kumpio masė ir skerdenos išeiga tiriamojoje grupėje buvo 3 proc., 3 proc., 0,3 proc. bei 0,48 proc. didesnė, negu kontrolinės grupės kiaulių. Skerdenos ilgiausiojo nugaros raumens plotas tiriamosios grupės kiaulių buvo 1 proc. mažesni, nei kontrolinės grupės kiaulių. Tiriamosios grupės kiaulių skerdenos puselės ilgis buvo toks pat, o bekono puselės ilgis 1 proc. mažesnis, lyginant su kontrolinės grupės kiaulėmis. Lašinių storis kryžiaus srityje prieš raumenį ir vidurį raumens penimų kiaulių, gavusių pašarą praturtintą ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis (tiriamoji grupė) buvo 5 proc. ir 4 proc. plonesni, o už raumens 2 proc. storesni, negu penimų kiaulių šertų standartiniu kombinuotuoju pašaru (kontrolinė grupė).Tiriamosios grupės penimų kiaulių lašinių storis papilvėje 5 cm. nuo paskutinio spenio, šonkaulių pasibaigimo vietoje ir ties krūtinkauliu buvo 2 proc., 4 proc. ir 1 proc. plonesni, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių. Tiriamosios grupės kiaulių lašinių storis keteros storiausioje vietoje, ties 6-7 šonkauliu ir už paskutinio šonkaulio buvo 3 proc., 4 proc. ir 9 proc. plonesni, nei kontrolinės grupės kiaulių, ties 10 šonkauliu 2 proc. storesni, o ploniausioje nugaros vietoje vienodo storio (p>0,05).
31
Torres-Pitarch et. al. [42] atlikę bandymus teigė, jog rapsų įterpimas į standartinius kombinuotuosius pašarus didelės reikšmės skerdenų svorio, išeigos ir kitiems kontrolinio skerdimo rodiklių rezultatams nepadarė.
10 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens pH
Laikas, valandomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1 5,50 ± 0,03 5,56 ± 0,08
24 5,51 ± 0,02 5,52 ± 0,05
48 5,65 ± 0,03 5,65 ± 0,06
72 5,63±0,05 5,72±0,09
Atlikus penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens (Musculus Longissimus dorsi) pH (10 lentelė) praėjus valandai po skerdimo, tiriamosios grupės mėsos pH buvo aukštesnis 0,06 vieneto vertės. Praėjus 24 val. po skerdimo ir atlikus mėsos pH matavimus, matome, kad tiriamosios grupės kiaulių mėsos pH vertė buvo ne žymiai aukštesnė, nei kontrolinės grupės kiaulių mėsos, atitinkamai 0,01. Atlikus mėsos pH po 48 val. kiaulių, gavusių pašarą praturtintą ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis (tiriamoji grupė) pH vertė buvo tokia pati, kaip ir kontrolinės grupės, o praėjus 72 val. po skerdimo tiriamosios grupės kiaulių mėsos pH vertė buvo aukštesnė 0,09 nei kontrolinės grupės kiaulių mėsos, tačiau statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
pH tiesiogiai įtakoja kiaulienos baltymų funkcionavimą, tirpumą ir vandens surišimą. Mokslininkų teigimu, jeigu vandenilio jonų koncentracija didėja, tai pH vertė, dėl kiaulienoje vykstančių pieno rūgšties reakcijų, mažėja [57]
32
11 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens spalvingumui Požymiai Grupės kontrolinė tiriamoji Spalvingumas šviežios mėsos L* 54,34±1,25 100 52,55±0,99 92 a* 14,14±0,26 100 13,98±0,39 99 b* 7,38±0,50 100 6,76±0,65 92 Spalvingumas sandėliuotos 3 mėn. mėsos L* 56,51±0,72 100 55,33±0,52 98 a* 11,99±0,26 100 12,70±0,21 106 b* 6,12±0,48 100 6,19±0,36 101
L* - šviesumas; a* - spalvos rausvumas; b* spalvos gelsvumas.
Iš 11 lentelės duomenų matome, kad tiriamosios grupės šviežios mėsos šviesumas ir gelsvumas buvo 8 proc., rausvumas – 1 proc. mažesnis lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa. Po 3 mėn. sandėliavimo mėsos šviesumas tiriamosios grupės lyginant su kontroline grupe buvo 2 proc. mažesnis, o rausvumas ir gelsvumas atitinkamai 6 proc. ir 1 proc. didesni negu kontrolinės grupės kiaulių mėsos (p>0,05).
12 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens fizinėms savybėms Grupės Vandeningumas, % Vandens rišlumas, % Virimo nuostoliai, % Švelnumas, kg/cm2 Kontrolinė 6,54±0,86 59,12±1,45 29,24±0,63 1,36±0,23 Tiriamoji 5,47±0,46 59,91±1,79 28,57±0,85 1,35±0,11
Nustačius kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens fizines savybes (12 lentelė) iš gautų duomenų matome, kad tiriamosios grupės penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens vandeningumas - 1,07
33
proc., virimo nuostoliai - 0,67 proc. ir švelnumas 0,74 proc. mažesni, o vandens rišlumas - 0,79 proc. didesni, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa (p>0,05).
Stankevičius [68] atlikęs tyrimus nustatė, kad mėsa tuo vertingesnė, kuo yra mažesni masės netekimai virimo metu. Po virimo, kurių metu vyko daugybė pakitimų, mėsa tampa specifinio kvapo ir skonio. Didžiausi mėsos virimo nuostoliai buvo pastebėti tuomet, kai mėsa buvo verdama iš kart gyvulį paskerdus, kai mėsa negali surišti vandens. Mažiausi mėsos masės virimo nuostoliai gaunami, kai mėsa verdama praėjus 24- 48 val. po skerdimo.
Mokslininkai nustatė, kad perdirbant arba verdant mėsą nesumažinant mėsos kiekio, vandens rišlumas turi būti labai aukštas, todėl geros kokybės mėsos vandens rišlumas yra 53-66 proc., kaip ir mūsų gautuose duomenyse. [62,92].
13 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens cheminėms savybėms, proc. Rodiklis Grupės kontrolinė tiriamoji Sausosios medžiagos 29,85 ± 0,81 27,27 ± 0,19 Baltymai 22,96 ± 0,65 22,51 ± 0,19 Tarpraumeniniai riebalai 3,45 ± 0,68 3,34 ± 0,30 Pelenai 1,44 ± 0,03 1,42 ± 0,04
Atlikus mėsos cheminę analizę matome, kad ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklų (tiriamoji grupė) įtakoje sumažėjo sausųjų medžiagų - 2,58 proc., baltymų - 0,45 proc., tarpraumeninių riebalų 0,11 proc., o pelenų- 0,02, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Autorius Palanivel et. al [93] nurodė, kad šeriant gyvulius skirtingais baltyminiais pašarais, mėsos cheminė sudėtis, fizinės ir cheminės savybės ilgiausiame nugaros raumenyje (M longissimus dorsi) stipriai nesiskiria, todėl padarė prielaidą, jog skirtingas racionas, neturi įtakos, mėsos kokybės rodikliams.
34
14 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka cholesterolio
koncentracijai, penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumenyje, mg/100 g
Grupės Cholesterolio koncentracija
Kontrolinė
26,51±5,49
100
Tiriamoji 31,55±1,20
119
Iš 14 lentelės duomenų matome, kad pilno riebumo rapsų sėklų įtakoje tiriamosios grupės penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumenyje cholesterolio koncentracija buvo 19 proc. didesnė, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa (p>0,05).
15 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka, MDA koncentracijai
penimų kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, μmol/kg
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Po 24 val. 0,78±0,17 0,48±0,06
Po 3 mėn. 0,92±0,16 0,61±0,05
15 lentelėje išanalizavus MDA susikaupimo duomenis penimų kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje tiriamosios grupės kiaulių mėsoje po 24 valandų tiek ir po 3 mėnesių sandėliavimo buvo nustatytas 0,3 ir 0,31 μmol/kg mažesnis susikaupimas, nei kontrolinės grupės kiaulių mėsoje (p>0,05).
16 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka, riebalų rūgščių
koncentracijai penimų kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, proc.
Riebalų rūgštys Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Kaprino (C10:0) 0,14±0,01 0,07±0,00 Laurino (C12:0) 0,14±0,01 0,05±0,00 C14:1 n5 1,58±0,54 1,21±0,00 Miristino (C14:0) 2,53±0,05 1,18±0,00 C15:1 cis 10 0,05±0,02 0,04±0,00 Pentadekano (C15:0) 0,09±0,02 0,04±0,00 Almitoleino C16:1 cis-9 0,03±0,01 2,20±0,02 Palmitino (C16:0) 25,28±0,13 25,53±0,07
35
16 lentelės tęsinys. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka, riebalų
rūgščių koncentracijai penimų kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, proc.
Riebalų rūgštys Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Margarino (C17:0) 0,36±0,02 0,20±0,01 γ-linoleno (C18:3 n-6) 0,01±0,00 0,01±0,00 Linolo C18:2 n6 cis,cis 9,12 2,68±1,02 3,66±0,01 Oleino C18:1 n9 cis-9 47,97±1,00 50,05±0,15 Elaido C18:1 n9 trans-9 0,48±0,03 0,08±0,01 Stearino (C18:0) 16,09±0,47 14,15±0,08 Eikozopentaeno C20:5 5,8,11,14,17 0,14±0,02 0,06±0,00 Eikozodieno C20:2 8,14 2,30±0,17 1,40±0,01 Dokozaheksaeno C22:6n3 4,710,13,16,19 0,14±0,01 0,06±0,00
Sočiosios riebalų rūgštys 44,63±0,47 41,23±0,14
Mononesočios riebalų rūgštys 50,10±0,54 53,57±0,16
Polinesočios riebalų rūgštys 5,27±0,98 5,20±0,02
Iš 16 lentelės pateiktų duomenų išanalizavus pagrindines riebalų rūgščių rūšis pastebime, kad sočiųjų riebalų rūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija tiriamojoje grupėje yra 3,4 proc. ir 0,07 proc. mažesnė, o mononesočiųjų riebalų rūgščių 3,47 proc. didesnė, lyginant su kontrolinės kiaulių grupės duomenimis. Didesni riebalų rūgščių skirtumai yra nustatyti oleino ir linolo rūgšties, kurių koncentracija tiriamojoje grupėje yra 2,08 proc. ir 0,98 proc. didesnė negu kontrolinėje grupėje. Stearino, miristino ir eikozodieno riebalų rūgšties koncentracija tiriamojoje kiaulių grupėje buvo 1,94 proc., 1,35 proc. ir 0,9 proc. mažesnė, lyginant su kontroline kiaulių grupe.
Rapsų riebaluose yra daug nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (oleino, linolo), būtinų augantiems gyvuliams ir teigiamai veikiančių jų sveikatą ir produktyvumą. Stasiniewicz et al. [94] nustatė, kad rapsai kiaulių šėrime padeda padidinti polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį riebaluose, įskaitant konjuguotą linolo rūgštį, sumažinti linolo (C18: 6 n-6) ir linoleno rūgšties (C18: 3 n-3) kiekį bei sumažinti cholesterolio kiekį, nepažeidžiant mėsos fizinių ir cheminių savybių.
36
IŠVADOS
1. Kombinuotieji pašarai su 2,5 proc. ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, padidino kiaulių svorį 7 proc., vidutinį priesvorį per parą 6 proc. ir pašarų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti 3 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
2. Tiriamosios grupės penimų kiaulių lašinių storis buvo 5 proc. ir 17 proc. storesni, o raumens storis 2 proc. ir raumeningumas 1,05 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05). Kontrolinio skerdimo duomenys parodė, kad skerdenos svoris ir skerdenos išeiga tiriamosios grupės kiaulių buvo 3 proc. ir 0,48 proc. didesnė, o ilgiausiojo nugaros raumens plotas 1 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
3. Kiaulių mėsoje vykstantys kitimai buvo nežymūs, tiek kontrolinės tiek ir tiriamosios grupių kiaulių mėsa po 24 val. buvo pilnai subrendusi. Tiriamosios grupės penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens vandeningumas buvo 1,07 proc., virimo nuostoliai 0,67 proc. ir švelnumas 0,74 proc. mažesni, o vandens rišlumas 0,79 proc. didesnis už kontrolinės grupės kiaulių mėsą. 4. Tiriamosios grupės kiaulių mėsoje sausųjų medžiagų – 2,58 proc., baltymų - 0,45 proc., tarpraumeninių riebalų - 0,11 proc. ir pelenų 0,02 proc. kiekiai sumažėjo, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Pilno riebumo rapsų sėklų įtakoje kiaulių mėsoje, cholesterolio koncentracija padidėjo 19 proc., o MDA 0,31 μmol/kg sumažėjo, lyginant su kontroline grupe. Riebalų rūgščių koncentracija tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline kiaulių grupe, ženkliai nesiskyrė (p>0,05).
37 LITERATŪRA
1. Jeroch H, Sederevičius A, Pilipavičius V, Steinhofel O, Matusevičius P, Stankevičius R. Aliejinių augalų sėklos ir vaisiai bei jų perdirbimo šalutiniai produktai. In H. J, editor. Pašarai tradiciniai ir ekologiški. Kaunas: Vitae litera; 2010. p. 202-239.
2. Röbbelen G. 35 Jahre Qualitätsrapszüchtung (1966–2001) / Unveröffentlichtes Vortragsmanuskript. 2001.
3. Wickramasuriya SS, Yi Y, Yoo J, Kang NK, Heo JM. A review of canola meal as an alternative feed ingredient for ducks. Journal of Animal Science and Technology. 2015 September; 57(1).
4. Mejicanos G, Sanjayan N, Kim IH, Nyachoti CM. Recent advances in canola meal utilization in swine nutrition. Journal of Animal Science and Technology. 2016 February; 58(1).
5. Slomski B, Evans E, Pierce A, Broderick G, Zijlstra R, Beltranna E, Drew M. Canola meal feeding guide. 5th ed. Winnipeg; 2015.
6. Khajali F, Slominski BA. Factors that affect the nutritive value of canola meal for poultry. Poultry science. 2012 June: p. 2564-2575.
7. Riyazi SR, Abrahimnezhad Y, Nazeradl K, Maheri - Sis N, Salamatdust R, Vahdatpour T. The effects of replacing soybean meal with different levels of rape seed meal of egg quality characteristics of commercial laying hens. Asian journal of animals and veterinary advances. 2009: p. 337-341.
8. Gružauskas R, Racevičiūtė-Stupelienė A, Kliševičiūtė V, Šašytė V, Bliznikas S, Švirmickas GS. Rapsų ir jų produktų maistinė vertė. In laboratorija LVPlipp, editor. Pašarinių žaliavų, naudojamų kombinuotųjų pašarų gamyboje, cheminės sudėties ir maistingumo lentelės paukščiams, kiaulėms, triušiams, arkliams ir galvijams. Kaunas: Lietuvos sveikatos moklsų universitetas; 2013. p. 65-67.
9. Bandegan A, Kiarie E, Payne RL, Crow GH, Guenter W, Nyachoti CM. Standardized ileal amino acid digestibility in dry-extruded expelled soybean meal, extruded canola seed-pea, feather meal, and poultry by-product meal for broiler chickens. Poultry science. 2010 June: p. 2626-2633.
10. Levic J, Sredanovic S. Heat treatmens in animal feed processing. In Levic J. DO,SS, editor. Extrusion technolgy in feed and food processing. 2nd ed. Novi Sad: Institute for food techology; 2010. p. 1-24.
38
11. Zare-Sheibani AA, Arab M, Zamiri MJ, Rezvani MR., Dadpasand M, Ahmadi F. Effects of extrusion of rice bran on performance and phosphorous bioavailability in broiler chickens. Journal of Animal Science and Technology. 2015 July; 57(1).
12. Rokey GJ, Plattner B, Souza EM. Feed extrusion process description. Brzialian juornal of animal science. 2010 July: p. 510-518.
13. Pan L, Jia MY, Xue P, Wang KJ, Jin ZM. Studies on positive conveying in helically channeled single screw extruders. Express Polym. 2012 January: p. 543-560.
14. Chevanan N, Rosentrater KA, Muthukumarappan K. Effects of processing conditions on single screw extrusion of feed ingredients containing DDGS. An international juornal. 2010 February: p. 111-120.
15. Wolf B. Polysaccharide functionality through extrusion processing. Current Opinion in Colloid&Interface science. 2010 April: p. 50-54.
16. Bouvier JM. Twin screw versus Single screw in feed extrusion processing. In Levic J. DO,SS, editor. Extrusion techology in feed and food processing. Novi Sad: Institute for food technology; 2010. p. 32-39.
17. Ayadi FY, Muthukumarappan K, Rosentrater KA, Brown ML. Single-screw extrusion processing of distillers dried grains with solubles (DDGS)-based yellow perch (Perca flavescens) feeds. Cereal Chemistry. 2011 March: p. 179-188.
18. Riaz MN. Role of extruders in feed and food industries. In Levic J. DO,SS, editor. Extrusion technolgy in feed and food processing. Novi Sad: Institute for food techology; 2010. p. 25-31. 19. Riaz MN. Extruders and expanders in pet food, aquatic and livestock feeds. Animal Feed
Science and Technology. 2007 My: p. 348-349.
20. Svihus B, Uhlen A, Harstad O. Effect of starch granule structure, associated components and processing on nutritive value of cereal starch: A review. Animal Feed Science and Technology. 2005. 122:303-320.
21. Pašarų ekstruzija, [elektroninis išteklius], [žiūrėta 2017 m. kovo 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.mantika.lt/lt/products/44:feed_extrusion.
22. Claudia Barchiesi-Ferrari and René Anrique. Ruminal degradability of dry matter and crude protein from moist dehulled lupin and extruded rapeseed meal. Chilean Journal of Agricultural Research 71(3) July-September 2011 p. 430-436.
23. Florou-Paneri Panagiota, Efterpi Christaki, Ilias Giannenas, Eleftherios Bonos, Ioannis Skoufos, Anastasios Tsinas, Athina Tzora and Jian Peng Alternative protein sources to soybean meal in pig diets. Journal of Food, Agriculture & Environment Vol.12 (2): 655-660. 2014
39
24. DI Ayoade, E Kiarie, TA Woyengo, BA Slominski and CM. Nyachoti Effect of a carbohydrase mixture on ileal amino acid digestibility in extruded full-fat soybeans fed to finishing pigs. American Society of Animal Science, 2012 Vol. 90 No. 11, p. 3842-3847
25. Peng Xie, HuiLong Huang, XinYang Dong & XiaoTing Zou Evaluation of extruded or unextruded double-low rapeseed meal and multienzymes preparation in pigs nutrition during the finishing phase of production. Journal Italian Journal of Animal Science. Volume 11, 2012 - Issue 2 p.184-189
26. Le MHA, JL Landeroa, E Beltranenaa, RT. Zijlstra.The effect of feeding increasing inclusion of extruded Brassica juncea canola expeller on growth performance and nutrient digestibility in weaned pigs Animal Feed Science and Technology Volume 192, June 2014, Pages 73–80
27. X Zhou, MG Young, V Zamora, RT Zijlstra and CLOSE E Beltranena. Feeding increasing dietary inclusions of extruded Brassica juncea canola expeller-pressed cake on growth performance, carcass characteristics, and jowl fatty acids of growing-finishing pigs. Canadian Journal of Animal Science 94(2):331-342. 2014
28. Gill BP, Onibi GE and English PR. 1995. Food ingredient selection by growing and finishing pigs: Effects on performance and carcass quality. J. Anim. Sci. 60(1):133-141.
29. Warnants N, Vanoeckel M, Boucque CV and Depaepe M. 1995. Influence of feeding dietary polyunsaturated fatty acids (extruded rapeseed) on animal performance, carcass, meat, and fat quality in pigs. J. Animal Physiol. Animal Nutr. 74:24-33.
30. Scherer Carina, Antonio Furlan, Ivan Moreira, Angela Poveda P, Paulo Carvalho, Juliana Toledo, Use of ground and extruded canola seeds in feed for 15-30 kg piglets MVZ Cordoba vol.20 no.1 Córdoba Jan./Apr. 2015 p. 4406-4414
31. Xie P, Huang HL, Dong XY and Zou XT. 2012. Evaluation of extruded or unextruded double-low rapeseed meal and multienzymes preparation in pigs nutrition during the finishing phase of production. Ital. J. Anim. Sci. 11(2):184-189.
32. Yang JB, Zou CY, Qi JQ, Liu JY, Li B, Liu ZM. and Yi J. 2004. Studies on replacing soybean protein by expanded full-fatrapeseed meal in growing pigs. Proceeding of the 9th National Symposium on Animal Nutrition, Chongqing, China, 11 p
33. Siljander-Rasi H, Valaja J and Alaviuhkola T. 1996. Replacing soybean meal with heat-treated, low-glucosinolate rapeseed meal does not affect the performance of growing-finishing pigs. Animal Feed Sci. Technol. 60:1-12.
40
34. Corino C, Baidi A and Bontempo, V. 1991. Influence of low glucosinolate rapeseed meal on performance and thyroid hormone status of heavy pigs. Animal Feed Sci. Technol. 35:321-331. 35. McDonnell P, O’Shea C, Figat S and O’Doherty J. V. 2010. Influence of incrementally substituting dietary soya bean meal for rapeseed meal on nutrient digestibility, nitrogen excretion, growth performance and ammonia emissions from growing-finishing pis. Arch. Animal Nutr. 64(5):412-424.
36. Okrouhla M, Stupka R, Citek J, Sprysl M, Brzobohaty L and Kluzakova E. 2012. The effect of addition of rapeseed meal on the quality of pork meat and fat. Res. Pig Breeding 6(2):52-54. 37. Jukna Č, Jukna V, Pečiulaitienė N, Klementavičiūtė J. Galvijų raumenų elektros laidumas ir jo
ryšys su mėsos kokybe. Veterinarija ir Zootechnika 2008;41(63): 60 – 63.
38. Geay Y, Bauchart D, Hocquette J, Culioli J. Effect of nutritional factors on biochemical, structural and metabolic characteristics of muscles in ruminants, consequences 93 on dietetic value and sensorial qualities of meat. J. Reproduction Nutrition Development. 2001. Vol. 41. p. 1–26.
39. Bertola, TM, Camposb RML, Ludkea JV, Terrac NN, EAP de Figueiredoa, A Coldebellaa, JI dos Santos Filhoa, VL Kawskia, NM Lehr. Effects of genotype and dietary oil supplementation on performance, carcass traits, pork quality and fatty acid composition of backfat and intramuscular fat. Meat Science. Volume 93, Issue 3, March 2013, p. 507–516