1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
JURGIS BUKAUSKAS
PAŠARŲ, PRATURTINTŲ EKSTRUDUOTŲ PILNO RIEBUMO RAPSŲ
SĖKLOMIS, ĮTAKA PENIMŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMUI IR
PRODUKCIJOS KOKYBEI
THE INFLUENCE OF FEED ENRICHED WITH EXTRUDED FULL-FAT
RAPE SEED ON FATTENING PIG PRODUCTIVITY AND PRODUCT
QUALITY
Gyvulininkystės technologijų vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
2
Darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Gyvūnų produktyvumo bei Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijose. Kontrolinis kiaulių auginimas ir skerdimas atliktas AB „Kiaulių veislininkystė“.
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pašarų praturtintų ekstruduotų pilno
riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių produktyvumui ir produkcijos kokybei“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2017 05 02 Jurgis Bukauskas
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2017 05 02 Jurgis Bukauskas
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2017 05 02 doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2017 05 02 prof. habil. dr. Romas Gružauskas
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
( vardas, pavardė ) ( parašas )
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
3 TURINYS
SANTRUMPOS ... Error! Bookmark not defined.
SANTRAUKA ... Error! Bookmark not defined.
SUMMARY ... 6
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Ekstruderių tipai bei jų veikimo principas ... 9
1.2. Ekstruderių naudojimo paskirtis, privalumai ir ekstrahavimo būdai ... 10
1.3. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių produktyvumui ... 11
1.4. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių produkcijos kokybei ... 13
1.5. Ekstrudavimo įtaka gliukozinolatų kiekiui rapsų sėklose ... 14
1.6. Mėsos fizinės ir cheminės savybės ... 17
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 21
2.1. Tyrimo vieta ir bandymo schema ... 21
2.2. Mėsos kokybės tyrimo metodikos ... 24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių svoriui, priesvoriui per parą ir pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti ... 26
3.2. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių raumeningumui, skerdenų kokybei bei fizinėms ir cheminėms savybėms ... 29 IŠVADOS ... Error! Bookmark not defined. LITERATŪRA ... Error! Bookmark not defined.
4 SANTRUMPOS GSL – gliukozinolatai NKP – nekrakmolo polisacharidai L* – mėsos šviesumas a* – mėsos rausvumas b* – mėsos gelsvumas pH – rūgštingumas proc. – procentai
°C – temperatūra Celsijaus laipsniais MDA – malonodialdehidas P – statistinis patikimumas proc. – procentai mmol – milimoliai kg – kilogramas g – gramas vnt – vienetas d – diena val – valanda sek – sekundė MJ – apykaitos energija cm³ – kubinis centimetras Mpa – megapaskalis
5
SANTRAUKA
Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių produktyvumui ir produkcijos kokybei
Jurgis Bukauskas Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas - nustatyti pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
produktyvumui ir produkcijos kokybei. Darbo uždaviniai: nustatyti pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių svoriui, priesvoriui per parą ir pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti; taip pat nustatyti penimų kiaulių raumeningumą ir skerdenų kokybę; atlikti kiaulienos fizinę ir cheminę analizę.
Tyrimo metodai. Šėrimo bandymas atliktas su 32 vnt. 39 – 150 dienų amžiaus penimomis kiaulėmis
(mišrūnai). Jo metu penimos kiaulės suskirstytos į 2 grupes (kontrolinė ir tiriamoji) po 16 penimų kiaulių. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės kiaules šėrėme standartiniais kombinuotaisiais pašarais, o tiriamosios grupės penimų kiaulių kombinuotajame pašare buvo įterpta 2,5 proc. rapsų sėklų. Nustatyti zootechniniai rodikliai. Gyvoms kiaulėms aparatu Piglog 105 nustatytas nugaros lašinių bei raumens storiai ir raumeningumo procentas. Taip pat atliktas penimų kiaulių kontrolinis skerdimas ir nustatytos mėsos fizinės ir cheminės savybės, cholesterolio kiekiai nustatyti skysčių chromatografijos metodu, HPLC system.MDA kiekiai nustatyti naudojant aukšto slėgio skysčių chromatografą Varian. Riebalų rūgščių koncentracijos analizė atlikta Shimadzu firmos dujų chromatografu GC-2010 plus, naudojant GCMS-QP2010 masių detektorių.
Išvados: Kombinuotieji pašarai su 2,5 proc. ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, padidino kiaulių
svorį 7 proc., vidutinį priesvorį per parą 6 proc. ir pašarų sąnaudas 1 kg. priesvorio gauti 3 proc. lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės penimų kiaulių lašinių storis buvo 5 proc. ir 17 proc. storesni, o raumens storis 2 proc. ir raumeningumas 1,05 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05). Kontrolinio skerdimo duomenys parodė, kad skerdenos svoris ir skerdenos išeiga tiriamosios grupės kiaulių buvo 3 proc. ir 0,48 proc. didesni, o skerdenos ilgiausiojo nugaros raumens plotas 1 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05). Kiaulių mėsoje vykstantys kitimai buvo nežymūs, tiek kontrolinės tiek ir tiriamosios grupių kiaulių mėsa po 24 val. buvo pilnai subrendusi. Tiriamosios grupės penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens vandeningumas buvo 1,07 proc., virimo nuostoliai 0,67 proc. ir švelnumas 0,74 proc. mažesni, o vandens rišlumas 0,79 proc. didesnis už kontrolinės grupės kiaulių mėsą. Tiriamosios grupės kiaulių mėsoje sausųjų medžiagų – 2,58 proc., baltymų - 0,45 proc., tarpraumeninių riebalų - 0,11 proc. ir pelenų kiekiai sumažėjo, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Pilno riebumo rapsų sėklų įtakoje kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens (Musculus longissimus dorsi), cholesterolio koncentracija padidėjo 19 proc., MDA 0,31 sumažėjo lyginant su kontroline grupe, riebalų rūgščių koncentracija tiriamojoje grupėje palyginus su kontroline grupe, ženkliai nesiskyrė (p>0,05).
Raktiniai žodžiai: penimos kiaulės, ekstruduotos pilno riebumo rapsų sėklos, produktyvumas, produkcijos
6
SUMMARY
The influence of feed enriched with extruded full-fat rape seed on fattening pig productivity and product
quality
Jurgis Bukauskas Master thesis
Aim of the thesis. To analyze the influence of feed enriched with extruded full-fat rape seed on fattening pig productivity and product quality. Objectives of the thesis are the following: identify the influence of feed enriched with extruded full-fat rape seed on fattening pig weight, makeweight during the day and feed expenditure to get 1 kg makeweight; identify the muscularity and carcass quality of fattening pigs; analyze physical and chemical properties of the pork.
Methods of the research. The experiment of feeding is performed with 32 fattening pigs (mongrels) of 39-150 days old. They were divided into two groups (control and test) and each of the group consists of 16 fattening pigs. Pigs from the control group were fed with standard compound feed, while fattening pigs from the test group were fed with compound feed enriched with 2,5 percentage of rape seeds. The zootechnical indicators are measured. The thickness of back fat and muscles, and percentage of muscularity are measured for alive pigs by using the “Piglog 105” device. The control slaughter of the fattening pigs allowed to measure physical and chemical properties of the pork. The amount of cholesterol is identified by using the liquid chromatography method and measured with HPLC system. The malondialdehyde (MDA) is measured by using high pressure liquid chromatography “Variant”. The analysis of fatty acid concentration is made with the gas chromatography “Shimadzu GC-2010 plus” by using the GCMS-QP2010 mass detector.
Conclusions. Comparing the results between control and test groups, the following differences are recognized: the compound feed enriched with 2,5 % of extruded full-fat rape seeds increased the pig weight to 7 %, the average of makeweight during the day to 6 %, and feed expenditure to 3 % to get 1 kilogram makeweight. Pigs from the control group are fatter than 5 % and 17 %, muscles are thicker than 2 %, muscularity is less than 1,05 % when comparing it with pigs from control group (p>0,05). The control slaughter of the fattening pigs gave such results: the carcass weight and carcass yield of pigs from test group was heavier than 3 % and 0,48 % , the longest back muscle area were 1 % when comparing it with the pigs from the control group (p>0,05). Changes in the pork was slight, the pork of both groups after 24 hours were fully mature. The water in the longest back muscle of pigs from the test group was less than 1,07 %, boil loss was less than 0,66 %, tenderness was less than 0,74 %, and water was adhesive more than 0,79 % when comparing it with the pork from control group. The dry matter – 2,58 %, proteins – 0,45 %, intramuscular fat – 0,11 %, and ash amount in the pork from the test group were lower than in the pork from the control group (p>0,05). The influence of the full-fat rape seed on the fattening pigs’ longest back muscle (Musculus
longissimus dorsi) is the following: concentration of the cholesterol increased to 19 %, MDA decreased to 0,31 when
comparing results with control group, the amount of fatty acid concentration was almost the same in both groups (p>0,05).
7 ĮVADAS
Aliejinių augalų sėklos ir vaisiai – tai žaliavos, iš kurių išgaunami aliejus ir riebalai daugiausiai naudojami žmonių maistui, tam tikras jų kiekis sunaudojamas gyvuliams šerti. Šiuo metu kai kurios aliejingos sėklos naudojamos tiesiogiai kaip pašarai: dažniausiai sojų pupelės, rapsų arba saulėgrąžų sėklos ar jų išspaudos [1].
Rapsai buvo pradėti auginti ir paminėti istoriniuose šaltiniuose prieš 2500 metų Kinijoje, o Europoje buvo žinomi viduramžiais. Naudojamas maistui bei degintas aliejinėse lempose. Valstybėms priėmus atitinkamus įstatytmus rapsų auginimo plotai plėtėsi ir iš jų buvo gaminamas margarinas. Šis sviesto pakaitalas nebuvo patrauklus, todėl rapsų aliejaus realizacija Europos šalyse ir Kanadoje buvo labai sunku. Europoje laisvos prekybos sąlygomis rapsų pasėlių plotai buvo labai maži, o rinkoje nuolat vyravo JAV pagamintas sojų aliejus. Dėka gerų selekcijos rezultatų ir priėmus aliejinių augalų sėklų rėžimą, Europos sąjungos šalyse rapsų pasėlių plotai sparčiai didėjo [2].
Rapsų sėklos ir rapsų produktai pasižymi dideliu baltymingumu ir gerai subalansuotu aminorūgščių santykiu [3,4]. Rapsų miltuose didžiąją maisto medžiagų dalį sudaro žali baltymai (36-39 proc.). Kaip ir daugelio augalinės kilmės baltyminių žaliavų, rapsų miltuose yra gausu metionino ir cistino, tačiau lizino aptinkama nedideliais kiekiais. Rapsų miltuose gausu seleno ir fosforo, tačiau dalis fosforo yra fitatų pavidale [5].
Rapso produktai pasižymi antimitybinėmis savybėmis, tokiomis kaip: nekramkmolo polisasacharidai, gliukozinolatai, sinapinas, fitino rūgštis, fenolio rūgštis [3,6,7]. Gliukozinolatų kiekis rapsų sėklose ir jų perdirbimo produktuose yra apie 8 μmol/g [8]. Rapsų gliukozinolatai susideda iš dviejų pagrindinių gliukozinolatų tipų, alifatinių (85 proc.) ir indolinių (15 proc.) [5]. Nekrakmolo polisacharidai rapsų rupiniuose sudaro (12 proc.) sausosios medžiagos [2].
Priemonės didinančios rapsų sėklų ir rapsų produktų maistines ir technologines savybes skirstomos į selekcinės priemones, technologinius apdorojimo procesus ir pašarinių fermatų panaudojimą. Selekcinės priemonės pagrįstos tuo, kad stengiamasi kuo labiau sumažinti rapsų produktų antimitybinius faktorius. Iki šiol selekcininkams pavyko rapsuose panaikinti ėruko rūgštį ir ženkliai sumažinti gliukozinolatų kiekį. Perspektyvoje toliau bus stengiamasi sumažinti gliukozinolatų koncentraciją ir lignino kiekį rapsų sėklose. Pašariniai fermentai naudojami norint padinti nekrakmolo polisacharidų skaidomumą ir padinti fosforo įsisavinamumą iš fitininio fosforo, kurio yra ženkli dalis rapsų sėklose [9]. Technologiniai procesai didinantys rapso produktų įsisavinamumą: lukštenimas, ekstrudavimas, šiluminis apdorojimas. Lukštentuose rapsų sėklose žymiai sumažėja žaliosios
8
ląstelienos kiekis, o ypač lignino, kurio po lukštenimo lieka tik 50 proc. [9]. Šiluminis apdorojimas tai pašaro veikimas karštu oru, karštu vandeniu ar jo garais.
Ekstrudavimas apibūdinama, kaip daugiausia aliejingų sėklų ar jų išspaudų apdorojimo technologija, kurios metų pašaras yra smulkinamas, apdorojamas karštais garais ir išstumiamas per siaurėjanti vamzdį su konusinėmis skylėmis. Tyrimais nustatyta, kad po ekstrudavimo padidėja pašaro energijos kiekis bei baltymų įsisavinamumas [10].
Tikslas - nustatyti pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
produktyvumui ir produkcijos kokybei.
Uždaviniai:
1. nustatyti pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių svoriui, priesvoriui per parą ir pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti;
2. ištirti pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių raumeningumui ir skerdenų kokybei;
3. ištirti pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką kiaulienos fizinėms savybėms;
4. ištirti pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką kiaulienos cheminėms savybėms.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ekstruderių tipai bei jų veikimo principas
Pagal sandarą ekstruderiai yra skirstomi: 1. Vienasraigčiai
2. Dvisraigčiai:
2.1. sukantys į vieną pusę;
2.2. sukantys į priešingas puses [11].
Pašarų gamyboje yra taikomi įvairūs pašarų apdorojimo būdai, iš kurių vienas savarbiausių yra ekstrudavimas. Ekstrudavimas apibūdinamas, kaip mechaninis- terminis pašaro apdorojimas. Šiuo metodu yra pagerinamos pašaro fizikinės ir maistinės savybės [12]. Atsižvelgiant į vandens kiekį ekstruduojamame pašare, ekstrudacija klasifikuojama:
1. Sausas pašaro ekstrudavimas - drėgmės kiekis ekstruderyje 30 proc. 2. Drėgnas pašaro ekstrudavimas - drėgmės kiekis ekstruderyje iki 80 proc. 3. Sauso ir drėgno pašaro ekstrudavimo tarpusavio kaita [11].
Priklausomai nuo to, kokį norime gauti rezultatą ekstruduojant pašarines žaliavas, yra reguliuojama temperatūra, kuri gali siekti 200°C [13]. Ekstrudavimui be temperatūros taip pat naudojamas aukštas slėgis (iki 25 Mpa.), kurio skirtumas ekstruderio viduje ir išorėje išgarina vandenį ir išplečia pašarą [11,14].
Vieno sraigto ekstruderis. Visu pirma pramoniniam darbui buvo pasitelktas vieno sraigto
ekstrudorius, kurio sraigtas buvo vienodo diametro, o vidinė korpuso pusė lygi [15]. Ekstruduotos pašarinės žaliavos maišymui didelę įtaką daro trinties koeficientai tarp korpuso ir pašarinės žaliavos, kurie yra lygūs sraigto ir pašarinės žaliavos trinties koeficientui. Esant šiems koeficientams pašaras išmaišomas nekokybiškai. Tam, kad pašaras tinkamai išsimaišytų, buvo sukurti skirtingi sraigto diametrai, o vidinėje korpuso pusėje sumontuoti grioveliai [15]. Ši technologija leido ekstrudavimo metu kokybiškai išmaišyti pašarines žaliavas, kadangi vidinės korpuso trinties koeficientas buvo didesnis nei sraigto trinties koeficientas [16].
Kad sumažinti trinties koeficientą, kuris gali padidėti pašarui per lėtai judant ir prilimpant prie sraigto, turi būti nustatomas tinkamas ekstruduojamo pašaro tėkmės greitis. Ekstrudavimo metu būtina laikytis technologijos instrukcijos ir tinkamai parinkti žaliavas, kurios būtų su pakankamu vandens ir riebalų kiekiu bei vienalytės masės. Reikalui esant proceso eigoje į pašarines žaliavas įterpiamas vanduo arba aliejus [17]. Vienasraigtyje ekstruderyje yra nustatoma programinė schema, kurios dėka galime nustatyti sraigto sukimosi greitį, slėgį, temperatūrą bei žaliavos drėgnumą [18,19].
10 Dviejų sraigtų ekstruderis Šiuo metu gamybinėje pramonėje dažniausiai yra naudojami
dvisraigčiai ekstruderiai. Nors jų mechanizmas ir yra sudėtingesnis negu vienasraigčių, tačiau jie yra universalesni, todėl vertinami dėl geresnio pašaro apdorojimo kokybės ir plataus ekstruduotų pašarų asortimento. Dvisraigčiuose ekstruderiuose yra skirtos kelios angos žaliavai patekti. Tai skirta būtent tuo tikslu, kad gerai išsimaišytų masė ir nenukentėtų maistinės savybės [17]. Dviejų sraigtų pagalba pašarinė žaliava yra gerai išmaišoma ir tarp sraigtų esantis pašaras juda kamera tolyn. Esant aukštam sumaišymo laipsniui nuolat vyksta cheminės ir fizinės reakcijos bei vyrauja vienodai stabili temperatūra visoje pašaro masėje. Dvisraigčių ekstrudorių didžiausias privalumas prieš vienasraigčius yra pašaro išmaišymas ir esantys maišymo, virimo, aušinimo, garo išleidimo bei kt. skyriai [17].
Tam, kad užtikrinti ekstruduoto pašaro gamybos mažiausias sąnaudas, svarbu užtikrinti tinkamą variklio apkrovą. Ekstrudacijos pradžioje sraigtai turi suktis 30 proc. pajėgumu, palaipsniui didinant iki 80- 85 proc. arba, kol pasiekia darbinius parametrus. Ekstrudacijos procesui pasibaigus visi technologiniai procesai palaipsniui stabdomi atgaline eiga, priklausomai nuo paleidimo [16].
1.2. Ekstruderių naudojimo paskirtis, privalumai ir ekstrahavimo būdai
Pašarų gamybos pramonėje ekstruderiai yra naudojami dėl:
1. pašaro maistinių savybių pagerinimo, kurio metu vyksta mechaninis ir terminis pašarinės žaliavos perdirbimas ekstruderyje;
2. pašaro struktūros formavimo, kai ekstruderyje pašaras praėjęs pro matricą suformuoja granules [20].
Ekstruderių naudojimo privalumai, ekstruduojant pašarus: 1. suskaido baltymus;
2. mechaniškai susmulkina; 3. deaktyvuoja fermentus; 4. perdirba krakmolą; 5. sterilizuoja;
6. sumažina nemaistinius ir natūralius toksinus;
7. atlieka hemogenizavimo ir formavimo funkcijas [20].
Ekstruduojant pašarines žaliavas, kad gauti tam tikros formos ir norimą maistinių savybių produktą yra taikomos šios technologijos:
1. drėgnas ekstrudavimas - žaliavos, kurių aliejingumas mažesnis negu 16 proc.; 2. sausas ekstrudavimas - žaliavos, kurių aliejingumas 16 - 22 proc.
11
Ekstruderyje esant aukštai temperatūrai ir slėgiui yra sunaikinami pelėsiai, bakterijos ir kiti patogeniški mikroorganizmai, kurių augimo ir dauginimosi procesui nutrūkus yra prailginama pašaro galiojimo trukmė. Ekstruderyje visų žaliavų sudedamosios dalys susimaišo ir pro matricą granulių pavidalu išstumiamos iš mechanizmo. Kad gauti norimą frakciją, turi būti atitinkamas rišamosios medžiagos kiekis (krakmolas) [21].
Pašarų ekstrudacijos proceso dėka, galima apdoroti didelę pašarinių žaliavų įvairovę: 1. aliejinių augalų sėklos (sojų, saulėgrąžų, rapsų, medvilnės, žemės riešutų ir t.t.); 2. varpinės grūdinės kultūros (kviečiai, kukurūzai, miežiai, avižos ir t.t.);
3. ankštinės grūdinės kultūros (pupos ir žirniai);
4. pašarinės žaliavos, kuriuose didelis drėgmės kiekis (vaisiai ir daržovės);
5. pašarinių žaliavų mišiniai (skirtingais kiekiais naudojamos minėtos žaliavos, kurios tarpusavyje papildo viena kitos maistingumą);
6. šalutiniai maisto pramonės produktai (aliejingų augalų sėklų išspaudos, mėsos ir kaulų miltai, žuvų perdirbimo atliekos, pieno perdirbimo šalutiniai produktai, alaus daryklų šalutiniai produktai, cukraus perdirbimo gamyklų šalutiniai produktai ir t.t.);
7. kombinuotieji pašarai gyvūnams (subalansuoti pašarai broileriams, vištoms dedeklėms, kiaulėms, galvijams, arkliams, žuvims, naminiams gyvūnams ir t.t.) [11,17].
1.3. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių produktyvumui
Moksliškai pagrįstas kryptingas kiaulių šėrimas leidžia reguliuoti ne tik raumeninio ir riebalinio audinio vystymąsi, bet ir mėsos morfologinę bei cheminę sudėtį. Norint kad būtų gauta didelės maistinės ir biologinės vertės kiauliena, reikalingi kokybiški pašarai, svarbi jų kokybė, įvairūs priedai, padedantys pasisavinti pašaruose esančias maisto medžiagas. Rapsuose yra daug nepakeičiamųjų aminorūgščių (lizino, metionino, cistino, triptofano ir kt.), o riebaluose – nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (oleino, linolo), būtinų augantiems gyvuliams ir teigiamai veikiančių jų sveikatą ir produktyvumą. Rapsų sėklų baltymuose aminorūgštys yra tinkamai subalansuotos ir pagal biologinę vertę beveik prilygsta sojų baltymams. Rapsų panaudojimą penimų kiaulių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino rūgšties, taninų bei sinapino kiekiai. Minėtos antimitybinės medžiagos gali neigiamai veikti baltymų virškinamumą, bloginti pašaro ėdamumą. Pašarų ekstrudacija yra naujas, patrauklus ir perspektyvus metodas, nes skatina krakmolo želatinizaciją ir sukelia dalinę baltymų denatūraciją, sumažina antimitybinių medžiagų poveikį gyvuliams [22].
12
Daugelis mokslininkų teigia, kad rapsai yra pigesni nei sojos produktai, jie gali aprūpinti maistiniu atžvilgiu pilnavertį pašarą minimaliomis išlaidomis, padidindami gamintojų pelną, tuo pačiu metu sumažinat sojos pupelių importo kainą [23]. Būdas, kaip pagerinti pilno riebumo ekstruduotų pašarų virškinamumą yra papildyti penimų kiaulių racioną fermentiniais preparatais. Literatūroje nurodoma, kad fermentinių preparatų pagalba ekstruduotų rapsų virškinamumą galima padidinti net 3,4 – 3,8 proc [24].
Mokslininkai jau keletą dešimtmečių atlieka bandymus su ekstuduotų rapsų sėklomis panaudojant juos kiaulių šėrime, tačiau vieningos nuomonės apie jų įtaką produktyvumui nėra. Galbūt tyrimo rezultatai skiriasi ir dėl nuolat selekcininkų tobulinamų rapsų veislių, įvairių fermentinių preparatų, naudojamų pagerinti pašarų virškinamumą.
Mokslininkai Peng Xie et al. [25], atliko tyrimą su didesniu rapsų kiekiu racione, kurio metu palygino ekstuduotų ir neekstruduotų rapsų sėklų įtaką penimų kiaulių produktyvumui, virškinamumui ir imuninei sistemai, lygindami su sojos miltais. Kontrolinės grupės šėrime buvo naudojami sojos miltai, pirmoje bandomojoje – rapsų miltai (11 proc.), antroje bandomojoje – ekstruduoti rapsai (13 proc.), o trečioje bandomojoje (13 proc.) ekstruduotų rapsų ir multienziminio preparato. Tyrimo rezultatas parodė, kad sojos miltų pakeitimas į rapsų miltus, neturėjo neigiamo poveikio penimų kiaulių produktyvumui ir maistinių medžiagų virškinamumui. Ekstruduoti rapsai ir multifermentinio preparato priedas taip pat neturėjo teigiamo poveikio penimų kiaulių produktyvumui, tačiau nustatyta teigiama įtaka kraujo rodikliams.
Ekstruduotų rapsų įtraukimas į penimų kiaulių racioną įvairina pašarų sudėtį ir gali sumažinti pašarų kainą [26]
Mokslininkai Zhou et al. [27] teigia, kad rapsai yra žemos energinės vertės su santykinai dideliu ląstelienos ir aliejaus kiekiu. Ekstrudavimas padidina riebalų ir baltymų virškinamumą ir sumažina antimitybinių gliukozanatų poveikį. Savo bandyme naudojo 0, 5, 10, 15 ir 20 proc. ekstruduotų pašarų, norėdami ištirti įtaką augimo intensyvumui, skerdenos kokybei ir riebalų rūgštims mėsoje. Gauti rezultatai nurodė, kad kiekvienas 5 proc. ekstruduotų rapsų pašare padidinimas tolygiai sumažino pašaro įsisavinimą ir priesvorį, skerdenos svorį, nugarinės storį ir padidino monosočiųjų ir polisočiųjų riebalų kiekį mėsoje.
Gill et al. [28] padarė išvadas, kad rapsai penimų kiaulių racione, padidino nugaros riebalų storį, tačiau mokslininkų Warrants et al. [29] tyrimo rezultatai buvo priešingi – ekstruduoti rapsai kiaulių racione sumažino nugaros riebalų kiekį, jų plonumą.
Scherer et al. [30] mokslininkai atliko bandymą su 15 – 30 kg svorio penimais paršeliais ir nustatė, kad 6 proc. ekstruduoti rapsai racione, neturėjo neigiamos įtakos jų produktyvumo rodikliams.
13
Per eilę metų buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių rezultate mokslininkai padarė išvadas, kad ekstruduoti pilno riebumo rapsai gali būti priimtina alterantyva sojos produktams penimų kiaulių racione [31,32]. Daugelis mokslininkų teigė, kad ekstruduoti rapsai gali būti įtraukti į penimų kiaulių racioną be neigiamo poveikio jų produktyvumui [33-35] ar skerdenos kokybei [33,34]. Okrouhla et al. [36] po atliktų bandymų netgi teigia, kad rapsų įtraukimas į kiaulių racioną gali padidinti pašarų virškinamumą ir sumažinti pašarų suvartojimą priesvorio vienetui gauti.
1.4. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių produkcijos kokybei
Mėsos gamintojai dabartiniu metu labiausiai suinteresuoti gaminti kokybišką mėsą, gerindami gyvulių genotipą turime sudaryti ir tinkamas sąlygas jam realizuoti, todėl labai svarbu, kad jau pirminėje maisto grandyje, t. y. gyvulių racione, netrūktų subalansuotų maistinių medžiagų, ko pasekoje nukentėtų mėsos produkcijos kokybė [37]. Mitybos veiksniai turi didelę įtaką mėsos struktūrinei ir biocheminei sudėčiai, skerdenos ir mėsos kokybės rodikliams. Raciono sudėtis, nedidelis šėrimo keitimas gali pakeisti augimą, mėsos raumenų savybes, ypač mėsos juslinius rodiklius [38].
Žinant, kad riebalų rūgščių sudėtis monogastrinių gyvulių šėrime tiesiogiai atsispindi jų kūno riebaluose ir audiniuose, mokslininkai eilę metų atliko tyrimus, ieškant būdų kaip įtakoti riebalų rūgščių sudėtį mėsoje, norit pagaminti sveikesnius produktus žmonių mitybai [39]. Kad būtų gaunama geresnės kokybės mėsa, būtina tirti įvairios sudėties kiaulių racionus.
Nepakeičiamų riebalų rūgščių koncentracijos padidinimas kiaulienoje, gali pagerinti žmonių vartojamo maisto kokybę, gali būti rekomendacija gyvulių auginamų pramoniniu būdu gamintojams [40].
Okrouhlá et. al. [36] atliko bandymą, kurio metu nustatė, kad rapsų sėklų įtraukimas į kiaulių racioną įtakoja kai kurias fizines mėsos ir riebalų savybes. Penimų kiaulių, gavusių daugiau rapsų racione, mėsa buvo tamsesnė, lašinių švelnumas didesnis. Remiantis šiais gautais rezultatais, mokslininkai teigia, kad rapsai gali būti naudojami kiaulių mityboje be jokio neigiamo poveikis mėsos ir riebalų kokybei [36].
Anot mokslininko McDonnell et al. [35] sojos pakeitimas į rapsus skerdenos savybėms ir penimų kiaulių mėsos kokybei įtakos neturėjo. Ta pačią prielaidą padarė Hyeok et al. [41] penimų kiaulių racione pakeitę soją rapsais (4 proc.), neigiamos įtakos mėsos jusliniams ir kokybiniams rodikliams (spalvai, vandeningumui, virimo nuostoliams, pH) nenustatė.
14
Torres-Pitarch [42] su grupe mokslininkų atlikę bandymus taip pat, teigė, kad skirtumai nebuvo ženklūs. Rapsų panaudojimas kiaulių šėrime (1-34 bandymo dienomis, įterpiant 120 g. rapsų 1 kg pašaro; 34-78 bandymo dienomis, terpiant 200 g. rapsų 1 kg pašaro) neturėjo reikšmingos įtakos skerdenos svoriui, skerdenos raumeningumui, skerdenos dalių svoriui, riebalų storiui ir pH pusplėviniame (Semimembranosus) raumenyje. Šlaunies (Gracillis) raumens spalvos rausvumas buvo didesnis, poodinių riebalų spava šviesenė, lyginant su kontroline grupe, kurios racionas papildytas sojos miltais. Tačiau spalvingumo rodikliai nėra esminiai, sprendžiant apie mėsos kokybę. Kiaulės, šertos įterpiant rapsus, turėjo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau mononesočiųjų riebalų rūgščių poodiniuose riebaluose [42].
Dauguma mokslininkų [35,36,41-43] teigia, kad penimų kiaulių ar net paršelių ankstyvoje auginimo fazėje, racione, sojos produktus galima keisti ekstruduotais pilno riebumo rapsais, be neigiamos įtakos gyvulių produktyvumui, sveikatingumui ar produkcijos kokybei, taip sumažinant mėsos produktų gavybos kainą.
Lietuvoje gyvuliams šerti naudojamos rapsų išspaudos ir rapsų rupiniai, ekstrudavimas yra naujas ir galimai perspektyvus metodas kiaulių šėrime. Todėl tikslinga atlikti šių pašarų palyginamojo įvertinimo tyrimus su užsienio mokslininkų gautais rezultatais.
1.5. Ekstrudavimo įtaka gliukozinolatų kiekiui rapsų sėklose
Daug rapsų auginančiose šalyse ir turinčiose aliejaus spaudyklas, rapsų sėklų perdirbimo šalutiniai produktai yra svarbiausi vietiniai baltyminiai pašarai. Didžioji dalis rapsų aliejaus sunaudojama biodyzelino gamybai, kai išgaunamas spaudimo būdu. Likę ekstrahuoti rupiniai ir rapsų išspaudos naudojami gyvulių šėrimui. Priklausomai nuo spaudimo intensyvumo, gali kisti rapsų išspaudų riebalingumas. Vidutiniai maisto medžiagų kiekiai šalutiniuose produktuose parodyti 2 paveiksle.
15
Rapsų sėklos pasižymi dideliu gliukozinolatų kiekiu, o ekstrahuotuose rupiniuose gliukozinolatų didžioji dalis yra suskaidoma rupinius skrudinant 3 pav. Rapsų išspaudose, kurios nebuvo termiškai apdorotos, gliukozinolatų koncentracija buvo didesnė negu rapsų sėklose. Lietuvoje gaminamose rapsų išspaudose buvo nustatytas 15- 20 µmol/g gliukozinolatų koncentracija.
3 pav. Aliejaus gavybos iš rapsų sėklų, derinant spaudimą ir ekstrahavimą, schema [44]
Jie skaidomi tik tuo metu, kai apdorojimo metu temperatūra būna aukštesnė, kaip 100°C arba sėklų drėgniui esant daugiau nei 10 proc. Remiantis skaičiavimais, vidutinis gliukozinolatų kiekis rapsų išspaudose siekia 14–20 µmol/g natūralaus drėgnio medžiagos [45].
Rapsų ekstrahuoti rupiniai yra dažnai lyginami su kombinuotuose pašaruose esančiu baltyminiu komponentu, sojų ekstrahuotais rupiniais. Pirmųjų privalumas prieš antruosius būtų tai, kad naudojant juos šėrimo reikmėms yra didesni metionino ir cistino kiekiai 1 lentelė, nėra genetiškai modifikuotų rapso produktų, aukšta baltymų vertė, kokybiškas aliejus ir žema kaina. Trūkumai lyginant su sojų rupiniais pasireiškia tuo, kad vyrauja mažesnis maisto medžiagų virškinamumas, mažesnis energijos kiekis ir yra daugiau antimaistinių medžiagų.
1 lentelė. Rapsų ir sojų baltymų aminorūgščių sudėties palyginimas
Pašaras Aminorūgštys % žaliųjų baltymų
Metioninas Metioninas + cistinas
Rapsų ekstrahuoti rupiniai 1,9 4,3
16
Šalutinių produktų kiekis, perdirbus rapsų sėklas, kiaulių kombinuotame pašare priklauso nuo gliukozinolatų koncentracijos. Pasitelkiant tyrimų duomenis, buvo nustatyta, kad penimų kiaulių viename kilograme pašaro gali būti 1,5 - 2,0 mmol šios antimaistinės medžiagos. Padidėjęs gliukozinolatų kiekis sukelia neigiamas reakcijas šiems procesams:
1. skydliaukės apykaitai- vertinama pagal jos padidėjimą;
2. gyvulių augimui - įsisavina mažesnį kiekį pašarų, sulėtėja augimas ir padidėjusios pašarų sąnaudos.
3. skerdenos kokybei - mažesnis mėsingumas.
Rapsų išspaudose ir ekstrahuotuose rupiniuose nuolat mažinamas ląstelienos kiekis. Norint, kad pakistų šių žaliavų maistinė ir energetinė vertė yra pašalinamos sėklų luobelės [46]. Panaikinant sėklų luobeles, lignino kiekis sumažėja perpus, o žaliųjų baltymų, aminorūgščių ir kt. maistinių medžiagų kiekis didėja. Sėklų luobelių pašalinimas, nesant ląstelienai, kiaulėms skatina geresnį aminorūgščių virškinamumą [47,48].
Pagrindinis rapsų selekcininkų tikslas išlieka tas pats, kaip ir ankščiau t.y. mažinti gliukozinolatų ir ląstelienos kiekį rapsų sėklose. Europoje siektinas gliukozinolatų koncentracijos tikslas yra neviršijantis 15 µmol/g sėklų, o pasaulyje ne daugiau kaip 8 µmol/g sėklų. Šiuo metu selekcijos darbo dėka yra išvesta rapsų veislė, kurioje GSL yra iki 2 µmol/g sėklų [49].
Dažniausiai paplitę ir auginami juodasėkliai rapsai, tačiau įsivyrauja ir geltonsėklės rapsų veislės, kurių sėklose bei ekstrahuotuose rupiniuose yra mažesnis ląstelienos kiekis. Ląstelės sienelių medžiagų sumažinimas turi teigiamos įtakos virškinamumui ir energinei vertei [50].
Rapsuose vyrauja didelė ląstelės sienelės angliavandenių koncentracija. Buvo atlikti angliavandenius skaidančių fermentų preparatų tyrimai. Fermentai buvo įterpiami į kiaulių pašarus, kuriuose buvo ir tam tikra procentinė dalis ekstrahuotų rapsų rupinių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad fermentai produktyvių gyvulių mitybai teigiamos įtakos neturėjo. Fermentai aktyvatoriai yra pritaikyti skaidyti tik javų grūdų NKP (nekrakmolo polisacharidus), o rapsų NKP skaido tik dalinai. Didesnę įtaką daro tik fitazės fermentas, kurį įterpiant į pašarus, kuriuose yra ekstruhuoti rupiniai ar išspaudos, išryškėja gyvulio geresnios virškinamumas ir labiau įsisavinamas fosforas [51].
Rapsų auginimo ir realizacijos didžiausia problema buvo tai, kad šiuose aliejinguose augaluose buvo didelis kiekis kenksmingos medžiagos eruko rūgšties ir gliukozinolatų. Šios mitybą neigiamai veikiančios medžiagos, kurių kiekis ekstrahuotuose rupiniuose buvo itin mažas (2–3proc.), vis vien neigiamai įtakojo kiaulių ir paukščių produktyvumą. Taikant kokybinę selekciją šių neigiamai veikiančių rapsų sėklose medžiagų sumažėjo [52].
17 1.6. Mėsos fizinės ir cheminės savybės
Didėjant pasaulyje žmonių skaičiui, kiekvienais metais išauga ir maisto produktų paklausa. Šalys, kurių yra aukštas išsivystymo lygis domisi ir renkasi ekologiškus, geresnės kokybės ir maistinės vertės maisto produktus [53]. Pasaulio rinkoje, kai buvo nustayta, kad riebalų poveikis žalingai įtakoja žmonių sveikatą, didžiausią paklausą įgijo liesa kiauliena ir kiti mažai riebalų turintys produktai. Mėsos kokybę lemia ne tik raumenų kiekis skerdenoje, bet ir jos fizinės, cheminės bei technologinės savybės. Esant gerai mėsos kokybei yra gaminami aukštos kokybės, konkurencingi mėsos gaminiai [54]. Maisto produkto gamybos kokybė yra neatsiejama su gaminamo produkto gamybos procesu ir jo savybėmis [55]. Didžiausią įtaką didėjant fasuotos mėsos savitarnai daro jos pateikiama išvaizda, kuri tampa vis didesniu faktoriumi [56].
Riebalai, baltymai, drėgmė, vandens charakteristikos ir kiti veiksniai yra atsakingi už kiaulienos švelnumą, spalvą, vandens rišlumą ir kt., nuo kurių ir priklauso šviežios ir perdirbtos kiaulienos savybės. Svarbiausias kiaulienoje esantis komponentas yra baltymai, nes lemia, kai kurias mėsos fizines savybes [57]
Mėsa tai gyvūnų raumenys, kadangi raumeninis audinys yra pati svarbiausia mėsos struktūros dalis. Šio audinio didžiąją dalį sudaro baltymai, kurie skiriasi amonorūgščių sudėtimi. Raumeninio audinio baltymai įtakoja mėsos fizikinius ir cheminius rodiklius bei technologinio proceso metu vykstančius procesus. Cheminė sudėtis padeda nustatyti maistinę vertę ir jos kokybės stabilumą laikymo metu [58].
Rūgštingumas. Jeigu iš kart po skerdimo šaldysime mėsą, kurios pH krenta labai greitai, šaltis pH
dar didesnio kritimo negalės įtakoti, kadangi kritimas bus pasibaigęs. Šaldymo metu sumažėtų tik baltymų denatūracija, kurią įtakotų aukšta raumenų temperatūra ir žemas pH. Jeigu iš kart po skerdimo šaldysime mėsą, kurios pH krenta labai lėtai, tai galėsime sumažinti temperatūros, pH kritimo greitį bei baltymų denatūraciją [59].
Nuolatinio streso pasekmė, po skerdimo PSE (blyškios, minkštos, vandeningos) mėsos gavimas. Tokioje mėsoje stebimas neįprastai greitas pH kritimas [60]. Perdirbant tokią mėsą mažėja gamybos kaštai, pagamintos produkcijos išeiga ir ekonominiai kiulienos gamybos rodikliai [61]. Jau praėjus 45 min. nuo paskerdimo momento, jos pH būna mažesnis kaip 5,5 [62].
Aukštos temperatūros būvimas ir greitai mažėjantis pH gali sukelti baltymų denatūraciją. Baltymai atsakingi už mėsos spalvą, tekstūrą ir vandenį. Palaipsniui mažėjantis pH su galutinai esančiu pH 6,5, gali iššaukti konsistencijos, tekstūros ir spalvos pakitimus. Tokia mėsa būna labai tamsios spalvos [57]. Jeigu kiauliena yra kieta, sausa ir tamsi, tai jos pH yra didesnis negu 6,1.
18
Minkšta, sultinga ir švelni kiauliena yra nulemiama aukšto pH [57]. Mėsa, kurios galutinis pH yra ganėtinai žemas, praranda didelį kiekį vandens, kurio pasekoje gali sumažėti vandens laikymo gebos vertė [63].
Spalva. Didžiausią įtaką vartotojų pirkimui turi prekės išvaizda, kaip ji yra pateikiama vartotojui.
Spalva yra neatsiejama nuo estetinės gaminio išvaizdos, kulinarinių ir technologinių savybių. Pagal šią savybę galime nustatyti, ar mėsa yra tinkama perdirbimui ir kokia eiga turi vystytis technologiniai procesai bei vertinama galutinio produkto kokybė [64]. Mėsos spalva priklauso nuo ją įtakojančių mioglobino ir hemoglobino pigmentų bei jų reakcijų su raumenų proteinais [65]. Jaunų kiaulių mėsa pasižymi šviesesne rausva spalva, o senos kiaulės- stambiomis skaidulomis ir tamsiai rausva spalva [66]. Mėsos spalva gali priklausyti ir nuo jos rūgštingumo. Mėsos pH esant daugiau negu 6,5 mėsa tamsesnė, o esant mažiau negu 6,5- šviesėja.
Spalvą galime nustatyti, naudojant CIE L* a* b* skalę:
L* spindesio arba šviesumo didžiausia vertė identifikuojama kaip šviesi mėsa a* nuo raudonos iki žalios su aukštu raudonos spalvos identifikavimu
b* nuo geltonos iki mėlynos spalvos su aukštu geltonos spalvos identifikavimu [67].
Mėsos spalvą įtakoja pigmentas mioglobinas, pasireiškiantis trimis formomis, kurios įtakoja gaminio skirtingas spalvas:
1. deoksimioglobinas redukuota forma yra šviesiai raudona
2. oksimioglobinas, deguonies forma, yra ryškiai raudonos spalvos
3. metmioglobinas oksiduotos geležies pigmentas, kuris yra rudos spalvos [63].
Mėsos virimo nuostoliai. Mėsos spalvą įtakoja mioglobinao junginiai. Virimo metu mėsos spalva
dėl aukštos temperatūros ir verdant naujai susidariusių pigmentų kinta nuo tamsiai rausvos iki šviesiai rausvos arba pilkos spalvos. Mažėjantis pH, ilga virimo trukmė ir aukšta temperatūra yra pagrindiniai veiksniai įtakojantys virimo nuostolius [68,69].
Nuo atitinkamo mėsos apdorojimo būdo, iš tos pačios mėsos gauname skirtingos maistinės vertės, cheminės sudėties, aromato ir kt. mėsos produktą [70].
Švelnumas. Vartotojui vienas iš svarbiausių kokybės rodiklių yra mėsos konsistencija (kietumas,
švelnumas, sultingumas). Minkšta mėsa lengviau virškinama, geresnės skoninės savybės ir geriau absorbuojama [71]. Minkštos mėsos kokybę lemia pH, poskerdiminis sustingimas, subrandinimas ir paruošimo būdas. Konsistenciją taip pat gali įtakoti veislė amžius, tarpraumeninių riebalų kiekis, kolageno ir elastino santykis bei kiti rodikliai [72].
Jeigu mėsa turi didesnį kiekį surišto vandens, išskiria nedidelį kiekį sulčių verdant ir esant hidratutiems baltymams, tai tokia mėsa skaitoma švelni [73].
19
Lėtai krentantis pH ir staigus mėsos atšaldymas įtakoja mėsos kietumą [74].
Paskerdus gyvūną, kraujas necirkuliuoja ir maisto medžiagos su deguonimi negali patekti į raumenis, todėl energijos trūkumas skatina raumenis sukietėti. Po atitinkamo laiko raumenys atsileidžia [75].
Vandens rišlumas. Viena svarbiausių savybių kiaulienoje- vandens rišlumas. Prarasta vandens
rišlumo savybė kiaulienoje, paskatina mėsos sultingumo, švelnumo ir kvapo praradimą [63]. Raumenų baltymai savo paviršiuje sugeba išlaikyti vandens molekules, o raumenų audiniams skatinant rūgšties išsiskyrimą, vandens rišlumas gali mažėti. Perdirbant mėsą, vandens ir baltymų sąsaja gali įtakoti mėsos kokybę. Tam, kad perdirbant arba verdant mėsą nesumažėtų mėsos kiekis, vandens rišlumas turi būti labai aukštas [62].
Mėsos masės netekimas apdorojimo metu prilyginamas, kaip kulinarinis rodiklis, kai verdant mėsą esant mažiems virimo nuostoliams mėsa skaitoma daug vertingesnė [71].
Kuo yra raumeningesnė mėsa, tuo intensyviau vyksta joje biocheminiai procesai. Esant šiems intensyviems biocheminiams procesams yra suskaldomas didesnis kiekis glikogeno ir išsiskiria daugiau pieno rūgšties. Parūgštėjusi mėsa būna šviesesnė, pasižymi didesniais virimo nuostoliais ir mažu vandens rišlumu [77]. Liesesnės mėsos galutinis pH yra ganėtinai mažas, todėl mėsa nėra tokia švelni, o skoninės savybės nėra būdingos kiaulienai [63].
Mėsos baltymai. Cheminės savybės vertinamos pagal sausųjų medžiagų kiekį, proteinų kiekį,
riebalų bei mineralinių medžiagų (pelenų) kiekį.
Raumenų baltymus sudaro struktūriniai (apie 70 proc.) ir vandenyje tirpūs baltymai (apie 30 proc). Pagal išsidėstymą skaiduloje skirstomi į:
• Sarkoplazmos baltymus – 35 proc. visų raumeninių baltymų; • Miofibrilinius baltymus – 45 proc. visų raumeninių baltymų; • Stromos baltymus – 20 proc. visų raumeninių baltymų.
Pirmieji baltymai yra tirpūs vandenyje ir druskų tirpaluose. Dar vadinami globulinės struktūros baltymais, kadangi kaip fermentai dalyvauja glikolizėje, todėl mėsa iš kart kinta, kai tik yra paskerstas gyvulys [78].
Viena iš pagrindinių mėsos baltymų savybių yra vandens sulaikymas. Didžiausias vandens kiekis yra aptinkamas raumenyse. Mažesnė vandens dalis yra prijungta prie raumenų miofibrilių plaušelių ir sarkoplazmos fermentų, kuriuose laikosi surištas vanduo, didesnė vandens dalis, kuris apibūdinamas kaip laisvas vanduo, yra sulaikoma tarp plaušelių susidariusiuose plyšiuose. Kartais mėsos paviršiuje dėl tarp plaušelių esančių tarpų susiaurėjimo gali susidaryti vandens lašeliai, nes susiaurėjant tarpams vanduo iš skaidulos būna išspaudžiamas į paviršių [79].
20
Beveik 85 proc. raumeniniame audinyje esančių baltyminių medžiagų yra priskiriama pilnaveriams baltymams, kurie turi nepakeičiamų aminorūgščių. Nepilnaverčiams baltymams yra priskiriami jungiamojo audinio baltymai, kuriuose nepakeičiamų aminorūgšių nėra aptinkama. Būtent nuo aminorūgščių priklausomybės patenkinti organizmo poreikius priklauso maistinė baltymų vertė [80].
Mėsos riebalai. Riebalai yra pagrindinė medžiaga mėsoje, kurie padidina mėsos energinę vertę ir
pagerina skonines savybes. Esant riebalų pertekliui yra apsunkinamas baltymų virškinimas ir prislopinamas skrandio sulčių išsiskyrimas. Riebaluose yra randami žmogui naudingi vitaminai A, E, ir D [71].
Geriausiai įsisavinama ir didiausią vertę turi tokia kiauliena, kurioje yra panašus riebalų ir baltymų santykis. Riebaluose esančios riebalų rūgštys organizme dalyvauja, kaip atsparum infekcinėms ligoms didinančios mediagos. Didesnė vertė yra tų riebalų rūgščių, kuriuose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys ir jų kiekis yra didesnis negu kitoje gyvūninės kilmės mėsoje [81].
Nebaltyminės azoto ir mineralinės medžiagos. Raumenyse yra aptinkama hormonų, vitaminų,
biologiškai aktyvių peptidų, fermentų bei skonį ir aromat suteikianių medžiagų. Raumeniniame audinyje yra daug fermentų, kurie dalyvauja raumeninio audinio komponentų skilime ir sintezėje. Mėsoje yra randama B grupės, E grupės vitaminų, pantoteno, folino ir cholino rūgšties. Mėsa yra vienintelis vitaminų kompleksas, kuris tirpsta ir vandenyje, ir riebaluose. Tačiau technologiniu būdu perdirbant mėsą vitaminai žūva ir ji tampa prastesnės maistinės vertės.
Vitaminų netekimas perdirbant mėsą: virimo metu- 30- 60 proc., Kepimo metu- 40- 50 proc. Troškinimo metu- 30- 60 proc. Konservavimo metu- 50- 60 proc. Vitaminų kiekis dažniausiai priklauso nuo šėrimo sąlygų [68].
Mėsos skoninių savybių ir specifinio aromato proceso susidarymo metu didelę įtaką turi nebaltyminių ekstraktinių azoto medžiagų tarpiniai produktai, kurie skatina žarnyno peristaltiką ir virškinimo liaukų veiklą. Makro ir mikroelementai padeda palaikyti organizmo gyvybinę veiklą, užtikrindami baltymų sintezę, fermentų veiklą, medžiagų apykaitą bei įtakoja audinio ląstelinių baltymų tirpumą [82].
21 2. TYRIMŲ METODIKA
2.1 Tyrimo vieta ir bandymo schema
Tyrimo atlikimo vieta: Mėsos kokybės tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų
produktyvumo bei Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijose. Kontrolinis kiaulių auginimas ir skerdimas atliktas AB „Kiaulių veislininkystė“.
Darbo metodika: Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų
globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI - 2271 („Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122) bei 2004 04 17 Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1 – 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).
Bandymo schema. Šėrimo bandymas atliktas su 32 vnt. 39 – 150 dienų amžiaus penimomis
kiaulėmis (mišrūnai). Jo metu penimos kiaulės suskirstytos į 2 grupes (kontrolinė ir tiriamoji) po 4 pakartojimus (viso 8 gardai). Kiekvienoje grupėje po 16 penimų kiaulių.
Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.
Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės
grupės kiaules šėrėme standartiniais kombinuotaisiais pašarais, o tiriamosios grupės penimų kiaulių kombinuotajame pašare buvo įterpta 2,5 proc. rapsų sėklų.
2 lentelė. Bandymo schema
Eil. Nr. Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1. Standartiniai kombinuotieji pašarai + +
2.
Standartiniai kombinuotieji pašarai su 2,5 proc. ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis
22
Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai
Rodiklis Sudėtis, % I auginimo periodas (30 – 60 kg) II auginimo periodas (60 – 115 kg)
Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. Tiriamoji gr.
Apykaitos energija, MJ 13,30 13,30 13,35 13,35 *Žali baltymai, % 17,00 17,00 16,00 16,00 *Žali riebalai, % 3,00 2,93 3,19 3,03 *Žalia ląsteliena, % 3,67 3,90 3,58 3,75 Žali pelenai, % 7,84 4,92 4,64 4,72 Lizinas, % 1,00 1,01 0,94 0,95 Metioninas+cistinas, % 0,61 0,62 0,58 0,59 Metioninas, % 0,30 0,31 0,28 0,29 Treoninas, % 0,65 0,66 0,61 0,62 Triptofanas, % 0,23 0,22 0,21 0,21 *Kalcis, % 0,68 0,68 0,75 0,74 *Fosforas, % 0,42 0,42 0,41 0,42 Natris, % 0,19 0,19 0,21 0,21 *analizuotos vertės
Premikso sudėtis (1kg pašaro): vit. A – 7000 TV; vit. D3 – 1500 TV; vit. E – 60 mg/kg; vit. K3 – 2,00 mg/kg; vit. B1
– 2,00 mg/kg; vit. B2 – 7,00 mg/kg; vit. B6 – 2,50 mg/kg; vit. B12 – 30 µg/kg; nikotino rūgštis – 20,00 mg/kg; pantoteno
rūgštis – 25,00 mg/kg; folinė rūgštis – 1,00 mg/kg; biotinas – 200,00 µg/kg; cholinas – 1371,98-1414,14 mg/kg; geležis – 60,00 mg/kg; manganas – 28,12 mg/kg; cinkas – 150,00 mg/kg; varis – 25,00 mg/kg; jodas – 1,50 mg/kg; selenas – 0,30 mg/kg.
23 Analizuotos vertės pašarų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus: žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį;
žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;
žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;
kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu;
fosforas (bendr.) nustatomas fotometriniu metodu.
Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus [83] Bandyme naudoti ekstruduoti lietuviški rapsai.
4 lentelė. Ekstruduotų rapsų kokybiniai parametrai
Drėgnis prieš ekstrudavimą, % 7,5
Drėgnis po ekstrudavimo, % 5,8 Baltymai, % 23,3 Riebalai, % 40,5 Ląsteliena, % 5,0 Pelenai, % 5,0 Krakmolas, % 1,0 Ekstrudavimo temp. oC 105-108 Spalva Tamsi
Sveiki grūdai nemalti
Zootechniniai tyrimo parametrai:
● individualus penimų kiaulių kūno svoris bandymo metu nustatytas 39, 67, 98, 128 ir 150 amžiaus dienas;
● pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti nustatytos kiekvienai grupei per tarpsnį 39–67, 67–98, 98– 128, 128–150 ir 39–150 amžiaus dienas;
24 2.2 Mėsos kokybės tyrimo metodikos
Aparatu Piglog 105 nustatytas raumeningumo procentas, gyvų kiaulių nugaros lašinių storis (mm) matuojamas dviejuose taškuose: 1. tarp 3–4 juosmens slankstelių ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-1); 2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-2). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm. Prieš matavimą abu anatominiai taškai patepami specialiu aliejumi. Kiaulės matuojamos fiksuotos. Lašinių storiui matuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5 sek., o raumeningumui – 10 sek. [84].
Raumeningumą procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal jame užkoduotą formulę. Matuojant nugaros lašinių ir ilgiausiojo nugaros raumens storį bei nustatant raumeningumo procentą, į aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis ir kūno masė.
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 penimas kiaules (5 kiaulės x 2 grupės = viso 10 kiaulių) ir jos paskerstos. Kontrolinis kiaulių skerdimas atliktas po 24 valandų alkinimo. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo.
Skerdenos išeiga, proc. – tai skerdenos masės santykis su priešskerdimine mase.
Skerdenos puselės ilgis, cm – matuojamas nuo pirmojo kaklo slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto.
Bekono puselės ilgis, cm – matuojamas nuo pirmojo krūtinės slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto.
Kumpio masė nustatoma perpjovus skerdenos puselę ties priešpaskutiniu ir paskutiniu juosmens slanksteliais. Kumpis sveriamas.
Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio („raumeninė akis“), mėsos ir lašinių plotas cm² – matuojamas pjūvyje tarp pirmojo ir antrojo juosmens slankstelių.
Nugaros lašinių storis, mm – matuojamas slankmačiu šiuose taškuose: ties ketera – storiausioje vietoje, ties 6–7 krūtinės slanksteliu, ties 10 šonkauliu, ties paskutiniu šonkauliu, juosmens srityje – ploniausioje vietoje ir kryžiaus kaulo srityje trijose vietose – prieš strėnų paviršinį raumenį, virš raumens ir už raumens. Nugaros lašinių storis matuojamas su oda [85].
Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (Musculus Longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio. Imama 500 – 550 g raumens.
Iš kart po skerdimo, po 24, 48 ir 72 val. nustatytas ilgojo nugaros raumens Musculus longissimus
dorsi pH su pH-metru „InoLab 730“.
25
Vandeningumas – nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val., laikant pakabintą mėsą specialiuose maišeliuose su tinkleliu + 4 laipsnių temperatūroje.
Vandens rišlumas buvo nustatomas pagal Grau ir Hammo metodą.
Virimo nuostoliai nustatomi mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min. nustatoma pagal mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo - Šilingo metodu (Shilling, 1966).
Švelnumas nustatomas Ulornerio-Braclerio tipo prietaiso pagalba. Juo nustatoma jėga kg., reikalinga perpjauti mėsos pavyzdį specialiu peiliu. registruojamuoju elementu yra elektrosekundometras, įsijungiantis pjovimo pradžioje ir išjungiantis baigus pjauti. Tiriama virta mėsa. Didelius raumenų gabalus verdame 2 valandas, ataušiname ir su geležine taurele imama išilgai raumens po 5-6 pavyzdžius iš jų išvedamas vidurkis.
Mėsos cheminės analizė atlikta: sausos medžiagos nustatytos kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio, riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu (ISO 1443:1973 Meat and meat products determination of total fat content) [87] ; baltymų – Kjeldalio metodu [88] ; pelenų kiekis –sudeginus organinę medžiagą 600-800 °C temperatūroje (ISO 936:1998 Meat and meat products determination of total ash).
Cholesterolio kiekis ilgiausiaime nugaros raumenyje nustatytas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA).
Mėsos lipidų oksidacijos laipsnis (MDA kiekis) ištirtas iškart po skerdimo ir po 3 mėnesių (imami 5 mėginiai iš kiekvienos grupės, viso 10 mėginių), pagal Draper and Hadley [89] metodiką, naudojant aukšto slėgio skysčių chromatografą Varian.
Riebalų rūgščių analizei tiriamieji mėginiai buvo paruošti remiantis LST EN 14104:2003 [90] ir LST EN ISO 12966-2:2011 [91] metodikomis.
Kiekybinei analizei naudotas riebalų rūgščių standartas Supelco 37 fame mix (Sigma-Aldrich Co. LLC), kolonėlė RXi-5ms, 30 m (Restek).
Analizė atlikta Shimadzu firmos dujų chromatografu GC-2010 plus, naudojant GCMS-QP2010 masių detektorių.
Statistinis duomenų įvertinimas:
Bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant statistinius skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai< 0,05.
26 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių svoriui, priesvoriui per parą ir pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti
Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris atskirais bandymo periodais, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais bei vidutinis paros priesvoris) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 5, 6 ir 7 lentelėse. 5 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
svoriui, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 d. amžiaus 14,13±0,67 100 14,19±0,92 100 67 d. amžiaus 24,49±1,28 100 26,51±1,68 108 98 d. amžiaus 49,21±2,22 100 52,83±3,00 107 128 d. amžiaus 73,66±3,12 100 80,90±3,80 110 150 d. amžiaus 98,93±3,55 100 106,06±3,85 107
Bandymas pradėtas tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės esant vienodam penimų kiaulių svoriui. Bandymo eigoje 67 amžiaus dieną ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklų (tiriamoji grupė) įtakoje penimų kiaulių svoris padidėjo 8 proc., o 98 - 128 amžiaus dienas tiriamosios grupės kiaulių svoris buvo 7- 10 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Bandymo pabaigoje 150 penimų kiaulių amžiaus dieną, tiriamosios grupės penimų kiaulių svoris 7 proc. buvo didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
27
6 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
vidutiniam priesvoriui per parą, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 - 67 d. amžiaus 0,370±0,03 100 0,440±0,03 119 67 - 98 d. amžiaus 0,798±0,04 100 0,873±0,11 109 98 – 128 d. amžiaus 0,815±0,04 100 0,862±0,08 106 128 – 150 d. amžiaus 1,073±0,04 100 1,144±0,08 107 39 – 150 d. amžiaus 0,742±0,03 100 0,788±0,04 106
Iš 6 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kiaulėms į kombinuotuosius pašarus įterpus ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklų, pirmą auginimo periodą t. y. 39- 67 amžiaus dienas tiriamosios grupės kiaulių priesvoris buvo didesnis 19 proc., nei kontrolinės grupės kiaulių. Bandymo eigoje antrą kiaulių auginimo periodą (67- 98 amžiaus dienas) tiriamosios grupės kiaulių priesvoris buvo 9 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės. Sekančiais auginimo periodais penimų kiaulių vidutinis priesvoris per parą padidėjo atitinkamai 6 ir 7 proc. lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės kiaulių
priesvoris per visą bandymo laikotarpį (39 – 150 amžiaus dienas) buvo 6 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
7 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 - 67 d. amžiaus 2,41±0,14 100 2,03±0,09 84 67 - 98 d. amžiaus 1,92±0,03 100 1,99±0,30 104 98 – 128 d. amžiaus 2,66±0,05 100 2,85±0,18 107
28
7 lentelės tęsinys. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų
kiaulių pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
128 – 150 d. amžiaus 3,20±0,32 100 3,22±0,51 101 39 – 150 d. amžiaus 2,25±0,16 100 2,32±0,10 103
Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, pirmą bandymo periodą t. y. 39 - 67 amžiaus dienas buvo 16 proc. mažesnės nei kontrolinės grupės, tačiau bandymo eigoje padidėjo ir nuo 67 amžiaus dienos iki 128 amžiaus dienos sudarė atitinkamai 4 ir 7 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe. 128 - 150 amžiaus dienas pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 1 proc. didesnės nei kontrolinės grupės kiaulių. Pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį buvo 3 proc. didesnės nei kontrolinės grupės. Duomenys statistiškai nepatikimi.
Grupė mokslininkų [32] nustatė, kad penimų kiaulių racione naudojant iki 9 proc. ekstruduotų rapsų, pakeičiant sojos miltus, penimų kiaulių priesvoriui ir pašarų sąnaudoms neigiamos įtakos neturėjo, netgi 5 proc. ekstruduotų rapsų kiekis racione padidino penimų kiaulių produktyvumą.
Dar vieno tyrimo metu nustatyta, kad pakeitus rapsų išspaudas ekstruduotais rapsais, padidėjo penimų kiaulių augimo intensyvumas, pagerėjo jų įsisavinimas, padėjo pašarų suvartojimas, o tai siejama su mažesne ekstruduoto pašaro maistine verte. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad įtraukus į pašarą 200 g/kg rapsų rupinių, penimų kiaulių priesvoriui ir pašarų suvartojimui įtakos neturėjo, tačiau padidinus jų kiekį iki 240 g/kg, pašaro įsisavinimas ir priesvoriai buvo mažesni nei šeriant tokiu pačiu ekstruduotų rapsų kiekiu [26].
29 3.2 Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
raumeningumui, skerdenų kokybei bei fizinėms ir cheminėms savybėms
Mėsos kokybiniai rodikliai yra vertinami pagal mėsos fizines ir chemines savybes, kurios yra nustatomos laboratorijoje. Mėsos kokybiniai rodikliai pateikti 8-16 lentelėse.
8 lentelė. Pašarų, praturtintų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaką penimų kiaulių
mėsingumui įvertinant aparatu „Piglog 105“ (neskiriant pagal lytį). Grupė Amžius,
d. Svoris, kg
Lašinių storis, mm Raumens storis, mm Raumeningumas, % 1 taškas 2 taškas Kontrolinė 150 98,77±3,55 100 14,40±0,78 100 11,40±0,68 100 54,33±1,59 100 58,23±0,44 Tiriamoji 150 105,46±3,85 107 15,15±0,64 105 13,31±0,88 117 53,46±2,78 98 57,18±0,71
Išmatavus penimų kiaulių lašinių ir raumens storius bei apskaičiavus raumeningumo procentą (8 lentelė), galime teigti, kad tiriamosios grupės penimų kiaulių lašiniai buvo 5-17 proc., storesni, o raumuo 2 proc. plonesnis,raumeningumo procentas buvo 1,05 proc. mažesnis, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
9 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
kontrolinio skerdimo rezultatams
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Svoris skerdimo metu, kg 95,60±2,49 98,00±2,57
Skerdenos svoris, kg 63,52±1,74 65,56±1,55
Skerdenos išeiga, % 66,44±0,31 66,92±0,42
Ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm² 44,44±1,35 43,86±2,48
Skerdenos puselės ilgis, cm 95,40±2,20 95,40±1,20
Bekono puselės ilgis, cm 80,00±1,50 79,60±1,04
30
9 lentelės tęsinys. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų
kiaulių kontrolinio skerdimo rezultatams
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Lašinių storis, mm kryžiuje 18,40±0,97 19,40±1,44 16,20±1,19 11,00±1,27 11,40±1,48 9,00±1,41 20,80±2,04 20,40±2,36 19,00±1,41 papilvėje 28,25±4,04 28,75±2,72 33,25±1,09 30,00±2,03 31,20±1,56 32,80±2,07 44,20±2,90 44,40±2,08 43,00±2,24
keteroje storiausioje vietoje 36,20±4,38 35,4±1,44
ties 6-7 šonkauliu 19,40±6,39 21,40±1,20
ties 10 šonkauliu 17,20±3,27 14,40±1,15
už paskutinio šonkaulio 13,00±2,12 13,20±1,39
ploniausioje nugaros vietoje 10,40±1,68 10,20±1,02
9 lentelėje pateiktuose duomenyse apie pilno riebumo rapsų sėklų įtaką penimų kiaulių skerdimo rezultatams, matome, kad svoris skerdimo metu, skerdenos svoris, kumpio masė ir skerdenos išeiga tiriamojoje grupėje buvo 3 proc., 3 proc., 0,3 proc. bei 0,48 proc. didesnė, negu kontrolinės grupės kiaulių. Skerdenos ilgiausiojo nugaros raumens plotas tiriamosios grupės kiaulių buvo 1 proc. mažesni, nei kontrolinės grupės kiaulių. Tiriamosios grupės kiaulių skerdenos puselės ilgis buvo toks pat, o bekono puselės ilgis 1 proc. mažesnis, lyginant su kontrolinės grupės kiaulėmis. Lašinių storis kryžiaus srityje prieš raumenį ir vidurį raumens penimų kiaulių, gavusių pašarą praturtintą ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis (tiriamoji grupė) buvo 5 proc. ir 4 proc. plonesni, o už raumens 2 proc. storesni, negu penimų kiaulių šertų standartiniu kombinuotuoju pašaru (kontrolinė grupė).Tiriamosios grupės penimų kiaulių lašinių storis papilvėje 5 cm. nuo paskutinio spenio, šonkaulių pasibaigimo vietoje ir ties krūtinkauliu buvo 2 proc., 4 proc. ir 1 proc. plonesni, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių. Tiriamosios grupės kiaulių lašinių storis keteros storiausioje vietoje, ties 6-7 šonkauliu ir už paskutinio šonkaulio buvo 3 proc., 4 proc. ir 9 proc. plonesni, nei kontrolinės grupės kiaulių, ties 10 šonkauliu 2 proc. storesni, o ploniausioje nugaros vietoje vienodo storio (p>0,05).
31
Torres-Pitarch et. al. [42] atlikę bandymus teigė, jog rapsų įterpimas į standartinius kombinuotuosius pašarus didelės reikšmės skerdenų svorio, išeigos ir kitiems kontrolinio skerdimo rodiklių rezultatams nepadarė.
10 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens pH
Laikas, valandomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1 5,50 ± 0,03 5,56 ± 0,08
24 5,51 ± 0,02 5,52 ± 0,05
48 5,65 ± 0,03 5,65 ± 0,06
72 5,63±0,05 5,72±0,09
Atlikus penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens (Musculus Longissimus dorsi) pH (10 lentelė) praėjus valandai po skerdimo, tiriamosios grupės mėsos pH buvo aukštesnis 0,06 vieneto vertės. Praėjus 24 val. po skerdimo ir atlikus mėsos pH matavimus, matome, kad tiriamosios grupės kiaulių mėsos pH vertė buvo ne žymiai aukštesnė, nei kontrolinės grupės kiaulių mėsos, atitinkamai 0,01. Atlikus mėsos pH po 48 val. kiaulių, gavusių pašarą praturtintą ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis (tiriamoji grupė) pH vertė buvo tokia pati, kaip ir kontrolinės grupės, o praėjus 72 val. po skerdimo tiriamosios grupės kiaulių mėsos pH vertė buvo aukštesnė 0,09 nei kontrolinės grupės kiaulių mėsos, tačiau statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
pH tiesiogiai įtakoja kiaulienos baltymų funkcionavimą, tirpumą ir vandens surišimą. Mokslininkų teigimu, jeigu vandenilio jonų koncentracija didėja, tai pH vertė, dėl kiaulienoje vykstančių pieno rūgšties reakcijų, mažėja [57]
32
11 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens spalvingumui Požymiai Grupės kontrolinė tiriamoji Spalvingumas šviežios mėsos L* 54,34±1,25 100 52,55±0,99 92 a* 14,14±0,26 100 13,98±0,39 99 b* 7,38±0,50 100 6,76±0,65 92 Spalvingumas sandėliuotos 3 mėn. mėsos L* 56,51±0,72 100 55,33±0,52 98 a* 11,99±0,26 100 12,70±0,21 106 b* 6,12±0,48 100 6,19±0,36 101
L* - šviesumas; a* - spalvos rausvumas; b* spalvos gelsvumas.
Iš 11 lentelės duomenų matome, kad tiriamosios grupės šviežios mėsos šviesumas ir gelsvumas buvo 8 proc., rausvumas – 1 proc. mažesnis lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa. Po 3 mėn. sandėliavimo mėsos šviesumas tiriamosios grupės lyginant su kontroline grupe buvo 2 proc. mažesnis, o rausvumas ir gelsvumas atitinkamai 6 proc. ir 1 proc. didesni negu kontrolinės grupės kiaulių mėsos (p>0,05).
12 lentelė. Pašarų, praturtinų ekstruduotų pilno riebumo rapsų sėklomis, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens fizinėms savybėms Grupės Vandeningumas, % Vandens rišlumas, % Virimo nuostoliai, % Švelnumas, kg/cm2 Kontrolinė 6,54±0,86 59,12±1,45 29,24±0,63 1,36±0,23 Tiriamoji 5,47±0,46 59,91±1,79 28,57±0,85 1,35±0,11
Nustačius kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens fizines savybes (12 lentelė) iš gautų duomenų matome, kad tiriamosios grupės penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens vandeningumas - 1,07
